CP v2

Tag: Bagdadas

  • Bagdade aptikti 4 000 metų senumo duonos kepimo ir galimo alaus gamybos pėdsakai

    Bagdade aptikti 4 000 metų senumo duonos kepimo ir galimo alaus gamybos pėdsakai

    Irako sostinėje Bagdade archeologai aptiko radinių, padedančių atkurti, ką žmonės valgė ir ką gėrė prieš maždaug 4 000 metų. Tyrinėtojai teigia suradę įrodymų, susijusių su kasdieniu maisto ruošimu senovės Mesopotamijoje.

    Kasnėjimai vykdomi Tel Muhammado (Tell Muhammad) vietovėje, siejamoje su Babilono karaliaus Hamurabio laikotarpiu. Apie atradimus pranešė „Euronews“, remdamasis archeologų komandos informacija ir AFP.

    Šioje teritorijoje, datuojamoje maždaug 2000–1600 metais prieš Kristų, aptikta senovinių įtvirtinimų ir dveji vartai. Be to, išskirta zona, kuri, tyrėjų manymu, galėjo būti naudojama duonos gamybai.

    Atradimus papildo ir užuominos apie alaus gamybą: rasta molinė lentelė, siejama su žmogumi, gavusiu miežių ir gaminusiu alų. Toks derinys leidžia manyti, kad čia galėjo veikti maisto gamybos erdvės, aptarnavusios vietos bendruomenę.

    Duona ir galimas „kurun“ alus

    Kasdienio gyvenimo pėdsakais besidomintys archeologai sako, kad šis sezonas buvo ypač rezultatyvus. Pasak Katanijos universiteto (Italija) archeologijos profesoriaus Nicolos Aneri, aptikta vieta galėjo būti skirta duonos gamybai ir, tikėtina, alaus virimui.

    Tyrėjas pažymėjo, kad viena lentelė susijusi su asmeniu, kuris gavo miežių ir gamino alų, vadinamą „kurun“. Jo teigimu, tai svarbi Mesopotamijos alaus rūšis, tačiau lentelės vertimas dar tęsiamas.

    Kasnėjimai tęsiasi nuo 2022 metų

    Tel Muhammado kasinėjimai vyksta kaip ilgalaikio projekto dalis, pradėta 2022 metais. Tyrimai toliau pildomi naujais radiniais, o kiekvienas sezonas leidžia tikslinti, kaip buvo organizuotas gyvenimas ir ūkis anuometiniame Bagdado regione.

    Greta mokslinių darbų akcentuojamas ir paveldo išsaugojimas: vietovėje įkurtas naujas archeologinis parkas, kuriame lankytojai gali apžiūrėti teritoriją. Projektas siejamas ir su pastangomis saugoti Bagdado kultūrinį paveldą bei skatinti turizmą.

  • Dubajus neteko įspūdingo rekordo: Bagdade atidaryta didžiausia pasaulyje fontana

    Dubajus neteko įspūdingo rekordo: Bagdade atidaryta didžiausia pasaulyje fontana

    Dubajus ilgus metus buvo vadinamas rekordų miestu, tačiau vienas ryškiausių titulų jam nebepriklauso. Didžiausios pasaulyje fontanos rekordą perėmė Bagdadas, kur oficialiai įregistruotas naujas pasiekimas.

    Anksčiau Dubajuje įspūdį darė 2020 metais atidaryta „The Palm Fountain“, įrengta „The Pointe“ komplekse Palm Jumeirah saloje. Vis dėlto 2023 metais fontanos veikla buvo sustabdyta, o teritoriją nuspręsta pertvarkyti į nekilnojamojo turto projektą.

    Nors Dubajaus fontana buvo laikoma viena didžiausių dėl savo ploto, rekordą galiausiai perrašė Irako sostinė. Guinnesso rekordų knygoje didžiausios fontanos titulas atiteko Baghdad Island Music Fountain – naujai plaukiojančiai muzikinei fontanai, sujungiančiai vandenį, šviesas ir muziką.

    Pagal Guinnesso rekordų knygos įrašą, Bagdado fontanos plotas siekia 10 486 kvadratinius metrus. Tai gerokai daugiau nei ankstesnės Dubajaus fontanos, kurios plotas buvo 7 327 kvadratiniai metrai.

    Fontana įrengta ant vandens Baghdad Island teritorijoje, šalia apžvalgos bokšto, o aplink numatytos pėsčiųjų promenados ir maitinimo zonos. Skelbiama, kad bandymai startavo 2026 metų vasarį, oficialus atidarymas įvyko 2026 metų gegužę, o netrukus patvirtintas ir rekordas.

    Paraišką Guinnesso rekordų knygai pateikė projekto investuotojas ir objekto savininkas – Irako bendrovė „Jazeerat Baghdad Company for Hotel Services and Tourism Investment LTD“. Technologinį sprendimą įgyvendino Kinijos įmonė „Guangdong Optimum Show Technology Co., Ltd.“, kuri specializuojasi sudėtingų fontanų sistemose, įskaitant apšvietimo valdymą ir hidrauliką.

    Gamintojas akcentuoja, kad fontanos choreografiją valdo DMX512 technologija, leidžianti sinchronizuoti vandens sroves, apšvietimą ir muziką. Konstrukcijoje naudojami plūdrumo sprendimai, nerūdijančio plieno elementai, daugiau nei 2 000 spalvotų šviesų, apie 100 sceninių prožektorių ir vandens ekranas projekcijoms.

    Skelbiama, kad visos instaliacijos ilgis siekia apie 300 metrų, plotis – apie 33 metrus, o maksimalus vandens srovės aukštis – apie 80 metrų. Tai ne aukščiausia fontana pasaulyje, tačiau pagal plotą ji šiuo metu yra didžiausia.

    Kituose Guinnesso rekordų knygos įrašuose fontanos skirstomos pagal skirtingus parametrus. Pavyzdžiui, pagal vandens srovės aukštį išsiskiria King Fahd’s Fountain Džidoje, kur vanduo, naudojant jūros vandenį, gali būti išmetamas į maždaug 312 metrų aukštį.

    Tuo metu pagal ilgį įspūdį daro Moonlight Rainbow Fountain Seule, įrengta ant Banpo tilto – jos ilgis siekia 1 140 metrų, o vanduo leidžiamas kaskadomis iš šimtų purkštukų. Tokie rekordai rodo tendenciją, kad miestai vis dažniau konkuruoja ne vien dydžiu, bet ir technologiniu reginių sudėtingumu.

    Turizmo požiūriu, Bagdado rekordas yra bandymas stiprinti miesto patrauklumą ir kurti naujus traukos taškus. Planuojant keliones į regionus, kur saugumo situacija gali kisti, verta iš anksto pasitikrinti naujausią oficialią kelionių informaciją ir rekomendacijas.

  • Turkija traukiasi iš bazės Irake: ką susitarė Erdoganas ir Bagdadas ir kuo tai baigsis?

    Turkija traukiasi iš bazės Irake: ką susitarė Erdoganas ir Bagdadas ir kuo tai baigsis?

    Turkija susitarė su Irako vyriausybe palaipsniui perduoti Bagdadui Bashiqa–Zilkan karinės bazės kontrolę šiaurės Irake. Apie sprendimą paskelbta po Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano ir Irako premjero Ali al-Zaidi susitikimo Niujorke, Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos metu.

    Abi pusės nurodė, kad perdavimas vyks etapais pagal iš anksto sutartą grafiką, tačiau tiksli Turkijos karių pasitraukimo data kol kas neįvardyta. Susitarimas siejamas su Irako pažanga stiprinant saugumą regione ir atnaujinant valstybės institucijų kontrolę jautriose teritorijose.

    Kas sutarta dėl saugumo?

    Bendrame pareiškime Turkija ir Irakas taip pat įvardijo tikslą pilnai įtvirtinti Irako valstybės valdžią Sindžare ir nutraukti vadinamųjų draudžiamų užsienio ginkluotų elementų buvimą šiame regione. Šis punktas tiesiogiai susijęs su Ankaros ilgai kartotu reikalavimu riboti Kurdistano darbininkų partijos (PKK) įtaką ir jos sąsajas turinčių struktūrų veiklą.

    Irako pusė pastarosiomis savaitėmis skelbė, kad Sindžaro pasipriešinimo daliniai, siejami su PKK, sutiko sudėti ginklus, o dalis kovotojų, atitinkančių sąlygas, būtų integruojami į Irako saugumo pajėgas. Turkija šią grupę vertina kaip grėsmę dėl ryšių su PKK, kuri Turkijoje, Europos Sąjungoje ir Jungtinėse Valstijose laikoma teroristine organizacija.

    Kodėl Bashiqa–Zilkan bazė svarbi?

    Bashiqa–Zilkan stovykla yra viena labiausiai ginčytų Turkijos karinių vietovių Irako šiaurėje. Turkija dislokavo pajėgas 2015 metais, argumentuodama kova su „Islamo valstybe“ ir parama vietos saugumo struktūroms, tačiau Irakas ne kartą ragino išvesti karius, pabrėždamas suvereniteto pažeidimus.

    Turkija šiaurės Irake turi ir daugiau karinių punktų, iš kurių vykdo operacijas prieš PKK, o Bashiqa–Zilkan laikoma viena labiausiai nuo Turkijos sienos nutolusių bazių. Dėl to jos statusas Bagdadui turi ir simbolinę, ir praktinę reikšmę, nes kalbama apie valstybės kontrolės atstatymą strategiškai jautrioje zonoje.

    Platesnis kontekstas: PKK ir JAV pajėgų mažinimas

    Susitarimas paskelbtas tuo metu, kai Turkijoje tęsiasi bandymai užbaigti ilgus metus trunkantį konfliktą su PKK. Pranešta, kad PKK anksčiau buvo paskelbusi apie savęs išformavimą ir ketinimą nutraukti ginkluotus veiksmus prieš Turkiją, tačiau praktiniai šio proceso padariniai regione ir toliau vertinami atsargiai.

    Tuo pat metu ir Jungtinės Valstijos mažina karinį dalyvavimą Irake: skelbiama, kad numatytas planas, pagal kurį šimtai amerikiečių karių šalies šiaurėje turėtų išvykti iki rugsėjo 30 dienos. Tokie pokyčiai keičia jėgų balansą Irake ir didina spaudimą Bagdadui greičiau stiprinti saugumo institucijų pajėgumus.

    Diplomatai sprendimą vertina kaip signalą, kad Ankara ir Bagdadas ieško mechanizmo suderinti du tikslus: Irako suvereniteto stiprinimą ir Turkijos saugumo interesus pasienio regione. Vis dėlto, kol nėra viešai įvardytų terminų ir kontrolės perdavimo detalių, esminis klausimas išlieka, kaip greitai ir kokiomis sąlygomis realiai keisis situacija vietoje.

    „Istorija retai garsiai paskelbia lūžio taškus, dažniau juos tyliai susiuva“, – sakė JAV ambasadorius Turkijoje ir specialusis pasiuntinys Sirijai bei Irakui Tomas Barrackas.