Turkija susitarė su Irako vyriausybe palaipsniui perduoti Bagdadui Bashiqa–Zilkan karinės bazės kontrolę šiaurės Irake. Apie sprendimą paskelbta po Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano ir Irako premjero Ali al-Zaidi susitikimo Niujorke, Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos metu.
Abi pusės nurodė, kad perdavimas vyks etapais pagal iš anksto sutartą grafiką, tačiau tiksli Turkijos karių pasitraukimo data kol kas neįvardyta. Susitarimas siejamas su Irako pažanga stiprinant saugumą regione ir atnaujinant valstybės institucijų kontrolę jautriose teritorijose.
Kas sutarta dėl saugumo?
Bendrame pareiškime Turkija ir Irakas taip pat įvardijo tikslą pilnai įtvirtinti Irako valstybės valdžią Sindžare ir nutraukti vadinamųjų draudžiamų užsienio ginkluotų elementų buvimą šiame regione. Šis punktas tiesiogiai susijęs su Ankaros ilgai kartotu reikalavimu riboti Kurdistano darbininkų partijos (PKK) įtaką ir jos sąsajas turinčių struktūrų veiklą.
Irako pusė pastarosiomis savaitėmis skelbė, kad Sindžaro pasipriešinimo daliniai, siejami su PKK, sutiko sudėti ginklus, o dalis kovotojų, atitinkančių sąlygas, būtų integruojami į Irako saugumo pajėgas. Turkija šią grupę vertina kaip grėsmę dėl ryšių su PKK, kuri Turkijoje, Europos Sąjungoje ir Jungtinėse Valstijose laikoma teroristine organizacija.
Kodėl Bashiqa–Zilkan bazė svarbi?
Bashiqa–Zilkan stovykla yra viena labiausiai ginčytų Turkijos karinių vietovių Irako šiaurėje. Turkija dislokavo pajėgas 2015 metais, argumentuodama kova su „Islamo valstybe“ ir parama vietos saugumo struktūroms, tačiau Irakas ne kartą ragino išvesti karius, pabrėždamas suvereniteto pažeidimus.
Turkija šiaurės Irake turi ir daugiau karinių punktų, iš kurių vykdo operacijas prieš PKK, o Bashiqa–Zilkan laikoma viena labiausiai nuo Turkijos sienos nutolusių bazių. Dėl to jos statusas Bagdadui turi ir simbolinę, ir praktinę reikšmę, nes kalbama apie valstybės kontrolės atstatymą strategiškai jautrioje zonoje.
Platesnis kontekstas: PKK ir JAV pajėgų mažinimas
Susitarimas paskelbtas tuo metu, kai Turkijoje tęsiasi bandymai užbaigti ilgus metus trunkantį konfliktą su PKK. Pranešta, kad PKK anksčiau buvo paskelbusi apie savęs išformavimą ir ketinimą nutraukti ginkluotus veiksmus prieš Turkiją, tačiau praktiniai šio proceso padariniai regione ir toliau vertinami atsargiai.
Tuo pat metu ir Jungtinės Valstijos mažina karinį dalyvavimą Irake: skelbiama, kad numatytas planas, pagal kurį šimtai amerikiečių karių šalies šiaurėje turėtų išvykti iki rugsėjo 30 dienos. Tokie pokyčiai keičia jėgų balansą Irake ir didina spaudimą Bagdadui greičiau stiprinti saugumo institucijų pajėgumus.
Diplomatai sprendimą vertina kaip signalą, kad Ankara ir Bagdadas ieško mechanizmo suderinti du tikslus: Irako suvereniteto stiprinimą ir Turkijos saugumo interesus pasienio regione. Vis dėlto, kol nėra viešai įvardytų terminų ir kontrolės perdavimo detalių, esminis klausimas išlieka, kaip greitai ir kokiomis sąlygomis realiai keisis situacija vietoje.
„Istorija retai garsiai paskelbia lūžio taškus, dažniau juos tyliai susiuva“, – sakė JAV ambasadorius Turkijoje ir specialusis pasiuntinys Sirijai bei Irakui Tomas Barrackas.
Leave a Reply