Tag: Baku

  • Azerbaidžanas pasirašė sandorius už 9 mlrd. eurų: kokias galimybes mato investuotojai?

    Azerbaidžanas pasirašė sandorius už 9 mlrd. eurų: kokias galimybes mato investuotojai?

    Geopolitinė įtampa ir sutrikusios tiekimo grandinės verčia įmones iš naujo vertinti, kur investuoti ir kaip apsaugoti veiklą nuo rizikų. Būtent šiame kontekste Baku surengtame antrajame Azerbaidžano tarptautiniame investicijų forume dalyviai kalbėjo apie prekybą, infrastruktūrą ir ilgalaikes partnerystes.

    Renginyje, organizatorių teigimu, dalyvavo atstovai iš daugiau nei 70 šalių, o jo metu pasirašyti kontraktai ir susitarimai viršijo 9 mlrd. eurų. Tai vienas didžiausių pastarųjų metų tokių forumų rezultatų regione, kur investuotojai ieško naujų maršrutų ir gamybos vietų.

    Koridoriai tarp Europos ir Azijos

    Forume daug dėmesio skirta Azerbaidžano geografinei padėčiai tarp Europos ir Azijos bei transporto koridoriams, kurie ypač išryškėjo po pastarųjų metų prekybos srautų persiskirstymo. Verslui svarbiausiais klausimais įvardyti logistikos pajėgumai, pasienio procedūrų greitis ir patikimas infrastruktūros finansavimas.

    Kalbėta, kad investuotojų pasitikėjimą lemia ne tik keliai, uostai ar geležinkeliai, bet ir aiškios taisyklės, prognozuojama mokesčių aplinka bei sutarčių vykdymo praktika. Dėl to šalys, pretenduojančios tapti tranzito centrais, vis dažniau konkuruoja ne pažadais, o realiais infrastruktūros ir reguliavimo sprendimais.

    Diversifikacija: nuo gamybos iki turizmo

    Diskusijose akcentuota ekonomikos diversifikacija, siekiant mažinti priklausomybę nuo energijos išteklių ciklų. Tarp aptartų krypčių minėtos pramoninės zonos, gamyba, turizmas ir nekilnojamasis turtas, kur investuotojai dažniausiai ieško greitesnės grąžos ir aiškesnio paklausos pagrindimo.

    Taip pat aptartos DI taikymo galimybės, ypač pramonėje ir paslaugų sektoriuje, kur didžiausią vertę kuria procesų automatizavimas, kokybės kontrolė ir tiekimo planavimas. Vis dėlto pabrėžta, kad DI plėtra glaudžiai susijusi su duomenų valdymu, kibernetiniu saugumu ir kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla.

    Ką tai reiškia investuotojams?

    Pasirašytų susitarimų suma savaime dar negarantuoja investicijų realizavimo, tačiau signalizuoja apie augantį regiono dėmesį infrastruktūros ir gamybos projektams. Rinkos analitikai paprastai vertina, kad tokie forumai tampa lakmuso popierėliu, ar šalis geba pasiūlyti ne tik patogią geografiją, bet ir patikimą verslo aplinką.

    Jei deklaruoti projektai virs realiais darbais, Azerbaidžanas gali sustiprinti savo vaidmenį kaip logistikos ir pramonės grandžių dalis tarp Europos ir Azijos. Investuotojams tai reiškia daugiau alternatyvų tiekimo grandinių diversifikacijai, bet kartu ir poreikį kruopščiai vertinti politines, reguliacines bei valiutų rizikas regione.

  • Azerbaidžanas Baku susitarė dėl 9,7 mlrd. eurų: atvyko „BlackRock“ ir kiti investicijų milžinai

    Azerbaidžanas Baku susitarė dėl 9,7 mlrd. eurų: atvyko „BlackRock“ ir kiti investicijų milžinai

    Beveik 9,7 mlrd. eurų sandorių

    Azerbaidžanas pranešė per antrąjį Azerbaidžano tarptautinį investicijų forumą Baku suderinęs sandorius, kurių bendra vertė siekia apie 9,7 mlrd. eurų. Skaičių patvirtino šalies ekonomikos ministras Mikayilas Jabbarovas, pabrėžęs, kad susitarimai apima 26 kontraktus.

    Pasak ministro, projektai apima įvairias sritis nuo dirbtinio intelekto ir gamybos iki energetikos bei pramonės. Baku siekia, kad dalis kapitalo ateitų ne tik iš regiono, bet ir iš platesnių tarptautinių partnerystių.

    Akcentas – ne vien nafta ir dujos

    Forumo kontekstas aiškus: šalis bando pritraukti daugiau investicijų už tradicinio naftos ir dujų sektoriaus ribų. Azerbaidžano vadovybė akcentuoja pramonę, transportą ir logistiką, atsinaujinančią energetiką, skaitmenines technologijas, žemės ūkį, turizmą ir infrastruktūrą.

    Prezidentas Ilhamas Aliyevas forume teigė, kad ne naftos sektorius 2025 metais sudarė 72 proc. bendrojo vidaus produkto, o realus ne naftos sektoriaus augimas nuo 2020 metų vidutiniškai siekė apie 5 proc. per metus. Kartu jis pripažino, kad energetika išlieka dominuojanti investicijų kryptis.

    „Naftos ir dujų sektoriaus sutartys, pasirašytos prieš 30 metų, iki šiol iš esmės nebuvo keičiamos, ir tai yra vienas veiksnių, pritraukusių investuotojus“, – sakė Ilhamas Aliyevas.

    Į Baku susirinko pasauliniai fondai

    Šių metų renginiuose, įskaitant su infrastruktūra susijusias uždaras diskusijas, dalyvavo didieji tarptautiniai turto valdytojai, tarp jų „BlackRock“, „Global Infrastructure Partners“ ir „Brookfield Asset Management“. Skelbta, kad forume atstovaujamos organizacijos bendrai valdo maždaug 26,4 trln. eurų vertės turtą.

    Atskiras dėmesys skirtas infrastruktūrai: šalia forumo vyko Azerbaidžano infrastruktūros investicijų dialogas, kurį rengė valstybinis turto fondas SOFAZ kartu su „BlackRock“. Tai rodo ambiciją finansavimą nukreipti į ilgalaikius, kapitalo imlius projektus, kur svarbūs stabilūs reguliaciniai rėmai ir rizikų valdymas.

    Tiesioginės investicijos auga, kapitalas keliauja ir į užsienį

    Azerbaidžano centrinis bankas skelbė, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį į ekonomiką pritrauktų tiesioginių užsienio investicijų apimtis viršijo 2,6 mlrd. eurų. Tai sudarė 13,8 proc. metinį augimą, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

    Tuo pat metu šalis aktyviai eksportuoja kapitalą: per tą patį laikotarpį investicijos į užsienio ekonomikas, remiantis pateiktais duomenimis, viršijo 4,4 mlrd. eurų. Dažniausi tikslai įvardyti Italija, Turkija, Jungtinė Karalystė, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Sakartvelas.

    Turizmas ir nekilnojamasis turtas – augantys prioritetai

    Forume daug kalbėta ir apie turizmą, svetingumo sektorių bei miestų plėtrą, kuriuos Baku pristato kaip alternatyvius kapitalo traukos variklius. Kaip vienas ryškiausių pavyzdžių minėtas Kaspijos pakrantės projektas „Sea Breeze“, siejamas su verslininku Eminu Agalarovu.

    Renginio dalyviai akcentavo, kad tokie projektai dažnai priklauso nuo partnerystės modelių, kai privataus sektoriaus investicijas papildo valstybės kuriama infrastruktūra ir aiškesnės taisyklės. Esminis klausimas po forumo išlieka tas pats: kiek iš paskelbtų susitarimų realiai virs finansavimu ir statybomis.

  • Baku savaitė kaip iš filmo: F1, saugumas ir milijardiniai sandoriai – kas slypi už šou

    Baku savaitė kaip iš filmo: F1, saugumas ir milijardiniai sandoriai – kas slypi už šou

    Baku savaitė, sutraukusi pasaulį

    Baku per kelias dienas sujungė kelis didžiausius tarptautinius renginius: „Formulės 1“ Azerbaidžano etapą, saugumo forumą ir tarptautinį investicijų forumą. Toks formatas miestui tapo ir įvaizdžio kampanija, ir realiu ekonomikos stimuliatoriumi turizmo, paslaugų bei logistikos sektoriams.

    Renginių ciklas kulminaciją pasiekė Azerbaidžano tarptautiniame investicijų forume, vykusiame Baku konferencijų centre. Forumo darbotvarkėje dominavo kapitalo pritraukimas, tiekimo grandinių atsparumas ir siekis stiprinti Pietų Kaukazo vaidmenį kaip jungiamąją grandį tarp Europos ir Azijos.

    Investuotojų dėmesys: nuo skaitmenizacijos iki atsinaujinančios energetikos

    Forume dalyvavusi Honkongo Mokslo ir technologijų universiteto profesorė Keyu Jin pabrėžė, kad renginių koncentracija Baku pritraukia sprendimų priėmėjus iš įvairių žemynų. Pasak jos, miestas išnaudoja progą pristatyti šalį ne tik kaip energijos tiekėją, bet ir kaip regioninį traukos centrą.

    Azerbaidžano ekonomikos ministras Mikayil Jabbarov akcentavo, kad ekonominiuose sprendimuose vis didesnę reikšmę turi partnerių patikimumas ir tiekimo grandinių tvarumas. Jis taip pat teigė, kad dalis užsienio bendrovių šalyje linkusios reinvestuoti uždirbtą pelną, o investicijų kryptys plečiamos nuo tradicinės energetikos iki atsinaujinančių išteklių.

    Tarp aptartų iniciatyvų išsiskyrė Susitarimo memorandumas su „Microsoft“, orientuotas į skaitmeninės ekonomikos plėtrą. Taip pat minėta partnerystė su Vietnamo ROX Group, apimanti statybos, plėtros ir energetikos projektų vertinimą, įskaitant didelio masto saulės ir vėjo elektrines.

    Sandoriai ir milijardai: ne vien nafta

    Per forumą skelbta ir apie susitarimus farmacijos, vakcinų gamybos bei žemės ūkio projektuose. Tarp jų buvo įvardyti susitarimai su Slovakijos „Saneca Pharmaceuticals“, Turkijos „VETAL“ ir Čekijos „AGROFERT“, taip pat vietiniais partneriais, siekiant plėsti gamybą ir maisto pramonės pajėgumus.

    Investicinėje darbotvarkėje atsirado ir tarptautinio kapitalo fondai: Azerbaidžano investicijų holdingas bei Omano investicijų institucija sutarė dėl dokumento, susijusio su tiesioginių investicijų fondu. Taip pat pristatytas trišalis susitarimas dėl vandens skaitiklių gamybos galimybių, kuriame dalyvauja SOCAR ir Jungtinių Arabų Emyratų technologijų bendrovė.

    Šie susitarimai plėtoja 2025 metais vykusio pirmojo forumo pagrindą, kai, viešai skelbta, pasirašytų investicinių susitarimų vertė viršijo 8 800 000 000 eurų. Reikšminga dalis, apie 6 100 000 000 eurų, buvo nukreipta į ne naftos sektorių, taip signalizuojant apie diversifikacijos prioritetą.

    Vidurinis koridorius ir DI: naujas regiono argumentas

    Vis daugiau dėmesio skiriama vadinamajam Viduriniam koridoriui, kuris stiprinamas kaip alternatyvus prekybos ir logistikos maršrutas tarp Azijos ir Europos. Pasaulio bankas yra nurodęs, kad, investavus į infrastruktūrą ir efektyvumą, krovinių srautai šiuo maršrutu iki 2030 metų galėtų išaugti kelis kartus, o kelionės trukmė sutrumpėti.

    Uzbekistano investicijų, pramonės ir prekybos ministras Laziz Kudratov forume kalbėjo apie augantį prekių judėjimą per Azerbaidžaną ir siekį didinti dvišalę prekybą. Jo teigimu, per pastaruosius trejus metus krovinių gabenimas šiuo maršrutu išaugo daugiau nei dvigubai, o augimo tempas šių metų pirmąjį pusmetį išliko aukštas.

    Technologijų kryptį sustiprino ir DI tema. Verslo atstovai forume akcentavo, kad regiono patrauklumą gali didinti mokestinės paskatos, talentų ugdymas ir didesnis saugumo jausmas investuotojams, ypač kuriant inžinerijos bei skaitmeninių paslaugų centrus.

    F1 efektas ir kas laukia toliau

    „Formulės 1“ savaitgalis Baku pristatomas kaip vienas didžiausių metų renginių, stipriai išjudinantis apgyvendinimo, maitinimo ir miesto paslaugų sektorius. Šalia sporto šou vykstantys verslo forumai leidžia miestui pritraukti ne tik turistus, bet ir korporacijų delegacijas bei valstybinių institucijų atstovus.

    Savaitės pradžioje surengtame Baku saugumo forume dalyvavo aukšto rango atstovai iš daugiau nei 100 šalių, aptarę tarpvalstybinės infrastruktūros apsaugą ir naujas grėsmes. Po investicinių renginių Baku planuoja tęsti tarptautinį kalendorių gynybos paroda ADEX, kurioje paprastai daug dėmesio skiriama bepiločių sistemų ir elektroninės kovos sprendimams.

    Tokia renginių grandinė rodo Baku strategiją vienu metu kurti įvaizdį, pritraukti kapitalą ir išplėsti partnerystes. Tačiau investuotojams svarbiausia išlieka tai, ar skelbiami susitarimai virsta ilgalaikiais projektais, darbo vietomis ir tvariu augimu už energetikos sektoriaus ribų.

  • Praėjus dvejiems metams po COP29 Azerbaidžanas klimato pažadus verčia investicijomis: 540 mln.

    Praėjus dvejiems metams po COP29 Azerbaidžanas klimato pažadus verčia investicijomis: 540 mln.

    Praėjus dvejiems metams po COP29 konferencijos Baku, Azerbaidžanas siekia parodyti, kad klimato darbotvarkė gali virsti konkrečiais projektais ir finansavimu. Per Baku klimato veiksmų savaitę šalies valdžia pristatė planą investuoti į žemės ūkio prisitaikymą ir modernizuoti paramos skyrimo tvarką.

    Pagal 2026–2030 metų valstybės programą numatoma iki 540 mln. eurų skirti klimato pokyčiams atsparesnei drėkinimo infrastruktūrai. Žemės ūkio ministro Majnuno Mammadovo teigimu, tai sudaro beveik 40 proc. valstybės žemės ūkio biudžeto dalies, skirtos prisitaikymui prie klimato kaitos.

    Investicijos planuojamos regione, kuriame vis labiau juntamas vandens stygius, kinta vegetacijos sezonai, o dirvožemio degradacija mažina derlingumą. Šios rizikos ypač jautrios Pietų Kaukazui, kur derliaus svyravimai dažnai tiesiogiai priklauso nuo kritulių ir drėkinimo galimybių.

    DI pagrįstas ūkininkų vertinimas

    Kartu Azerbaidžanas šiemet pradėjo taikyti DI pagrįstą ūkininkų vertinimo sistemą, sukurtą bendradarbiaujant su Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija. Skaitmeninė platforma pirmą kartą išbandyta 2024 metais, o 2025 metais testuota platesniu mastu.

    Sistema skirta avansinėms subsidijoms smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams, dirbantiems nuo 5 iki 100 hektarų. Tinkamumas paramai vertinamas pagal modernių praktikų taikymą, auginamos kultūros ekonominę vertę ir ekologinį poveikį, įskaitant vandens taupymo bei dirvožemio atkūrimo priemones.

    „Vertinimo sistema remiasi trimis pagrindiniais ramsčiais: moderniomis praktikomis, auginamos kultūros ekonomine verte ir ekologiniu poveikiu“, – sakė Majnunas Mammadovas.

    „Trečiasis kriterijus parodo, kaip pasirinkta kultūra veikia dirvožemio būklę ir ar ūkininkas taiko vandens taupymo bei dirvožemio atkūrimo sprendimus“, – pridūrė jis.

    Ministras taip pat pabrėžė, kad tarptautiniai investuotojai, plėtojantys žemės ūkio infrastruktūrą šalyje, galėtų pretenduoti į tas pačias subsidijas kaip ir vietos ūkiai. Tai signalas, kad valdžia nori pritraukti kapitalą ne tik į technologijas, bet ir į praktinį įgyvendinimą.

    „Žemės ūkis yra išskirtinėje pozicijoje: jis ir prisideda prie klimato kaitos, ir pats nuo jos nukenčia“, – sakė FAO atstovas Azerbaidžane Nasaras Hayatas.

    Žaliasis vandenilis: pirmiausia vidaus rinkai

    Pramonės srityje Jungtinių Tautų pramonės plėtros organizacija ragino Azerbaidžaną pirmiausia orientuotis į žaliojo vandenilio panaudojimą šalies viduje, o ne skubėti su eksporto į Europą planais. Pasak organizacijos atstovų, vamzdynų infrastruktūra ir logistika, reikalinga didelio masto eksportui, dar nėra sukurta.

    Trumpuoju laikotarpiu realistiškesnis kelias būtų žaliojo vandenilio darinių, pavyzdžiui, žaliojo amoniako, pritaikymas trąšų gamyboje ir laivybos kuruose. Tokie sprendimai gali sumažinti emisijas pramonėje greičiau nei ilgai trunkantys eksporto projektai.

    „Tikrasis pramonės dekarbonizacijos sėkmės matas yra ne pažadai, o patikrinamas anglies dioksido emisijų mažėjimas“, – sakė Petra Schwager.

    Nuo pažadų prie sandorių

    Klimato finansavimo temoje išryškėjo ir platesnė tendencija: šalys bei organizacijos vis dažniau kalba apie perėjimą nuo deklaracijų prie investicijoms paruoštų projektų. Turkija prieš COP31 Antalijoje pristatė dvi naujas priemones, skirtas padėti struktūruoti projektus ir plėsti miestams prieinamą pigesnį finansavimą.

    Azerbaidžano užsienio reikalų viceministras Yalchinas Rafiyevas patvirtino, kad prioritetu išlieka ir Juodosios jūros povandeninio kabelio projektas, kuriuo atsinaujinanti elektra iš Azerbaidžano ir Vidurinės Azijos galėtų pasiekti Europos rinkas. Jo teigimu, COP formatų tęstinumas svarbus tam, kad priimti sprendimai virstų ilgalaikėmis investicijų kryptimis.

    COP29 metu turtingesnės valstybės buvo sutarusios iki 2035 metų kasmet skirti bent 258 mlrd. eurų besivystančioms šalims emisijoms mažinti ir prisitaikymui prie klimato poveikio. Šiandien Baku siunčiamas signalas, kad dalis šios darbotvarkės perkeliamа į konkrečius infrastruktūros ir technologijų sprendimus.

  • Baku senamiestis keičiasi akyse: UNESCO saugoma teritorija rado būdą išlikti gyva

    Baku senamiestis keičiasi akyse: UNESCO saugoma teritorija rado būdą išlikti gyva

    Istorinis Baku branduolys

    Ičerišeheras, vadinamas Baku senamiesčiu, šimtmečius buvo miesto istorinis centras, kurio raidą formavo prekyba, amatai, religija ir kasdienis bendruomenės gyvenimas. Siauros gatvelės, kiemai ir gynybinės sienos iki šiol liudija skirtingų epochų įtaką Kaukazo regione.

    Ši teritorija įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, todėl bet kokie pokyčiai čia vertinami per išsaugojimo prizmę. Senamiestis laikomas ne tik architektūriniu objektu, bet ir gyvu urbanistiniu audiniu, kuriame svarbūs tiek pastatai, tiek jų funkcijos.

    Kaip paveldas pritaikomas šiandien

    Pastaraisiais metais Ičerišeheras ieško balanso tarp autentiškumo ir šiuolaikinių poreikių, kai didėja turizmo srautai, auga paslaugų sektorius ir keičiasi gyventojų lūkesčiai. Vienas pagrindinių principų yra istorinių pastatų restauravimas ir jų pritaikymas šiuolaikiniam naudojimui, siekiant ne tik išsaugoti fasadus, bet ir užtikrinti, kad erdvės neliktų tuščios.

    Praktikoje tai reiškia atnaujinamus inžinerinius tinklus, gerinamas pastatų energinis efektyvumas, stiprinamas konstrukcijų saugumas ir reguliuojamas komercinių veiklų intensyvumas. Tokie sprendimai leidžia senamiesčiui išlikti patraukliam lankytojams, bet kartu mažina riziką, kad jis taps vien turistine dekoracija.

    „Mūsų tikslas yra išsaugoti vietos tapatybę, bet sudaryti sąlygas žmonėms čia gyventi ir dirbti šiandien“, – sakė už senamiesčio valdymą atsakingi specialistai.

    Didžiausi iššūkiai ir tendencijos

    UNESCO statusas įpareigoja turėti aiškią apsaugos ir valdymo sistemą, kuri apima restauravimo standartus, srautų kontrolę ir vizualinio vientisumo apsaugą. Tokiose teritorijose viena dažniausių rizikų yra per didelė komercializacija, kai vietiniai gyventojai išstumiami, o kasdienė infrastruktūra pritaikoma tik turistams.

    Todėl vis dažniau akcentuojama tvari urbanistinė priežiūra, kai planuojama ne vien pavienių objektų restauracija, bet ir ilgalaikė viešųjų erdvių kokybė, triukšmo bei transporto poveikio mažinimas, kultūrinio turinio stiprinimas. Ičerišehero atvejis rodo, kad istorija ir inovacijos gali veikti kartu, jei sprendimai remiasi aiškiomis taisyklėmis ir bendruomenės poreikiais.

  • Azerbaidžanas rodo sugyvenimo pavyzdį: kaip šalyje šimtmečiais telpa kelios tikybos

    Azerbaidžanas rodo sugyvenimo pavyzdį: kaip šalyje šimtmečiais telpa kelios tikybos

    Religijų sugyvenimas – tapatybės dalis

    Azerbaidžanas pastaraisiais metais vis aktyviau pabrėžia musulmonų, krikščionių ir žydų bendruomenių sugyvenimą kaip savo nacionalinės tapatybės ir kultūrinės diplomatijos dalį. Šalies religiniai lyderiai teigia, kad skirtingos tikybos čia greta gyvena jau ne vieną kartą.

    Tokia žinutė dažnai akcentuojama kalbant apie visuomenės sanglaudą ir istorinio paveldo išsaugojimą. Vis dėlto ekspertai primena, kad religijų dialogas regione vertinamas ir platesniame politiniame bei geopolitiniame kontekste.

    Kas matoma Baku ir regionuose

    Sostinėje Baku veikia katalikų bažnyčia, aptarnaujanti ir užsieniečius, ir vietos tikinčiuosius. Bendruomenės atstovai nurodo reguliariai susitinkantys su šalies musulmonų dvasininku, vadinamu šeichu ul islamu, bei žydų ir stačiatikių bendruomenių vadovais.

    Religinio paveldo pėdsakų galima rasti ir už sostinės ribų: Šekyje ir Gache išlikusios istorinės bažnyčios primena apie krikščionišką šalies istorijos sluoksnį. Tokie objektai tampa ne tik tikėjimo, bet ir kultūrinio turizmo traukos taškais.

    Investicijos į paveldą ir susitarimai

    Valdžios institucijos skelbia investuojančios į maldos namų restauravimą bei religinių bendruomenių paveldo apsaugą. Tai apima tiek fizinių pastatų tvarkymą, tiek archyvų ir dokumentų priežiūrą, siekiant išsaugoti skirtingų tradicijų istorinę atmintį.

    Taip pat pasirašomi tarptautiniai bendradarbiavimo susitarimai su Vatikanu. Pranešama, kad 2025 metų rugsėjį pasirašytas memorandumas numato istorinių rankraščių skaitmeninimą ir restauravimą, o tai atitinka platesnę Europos institucijų skatinamą kultūros paveldo skaitmeninimo kryptį.

    Analitikai pažymi, kad religinės įvairovės tema Pietų Kaukaze dažnai tampa minkštosios galios įrankiu, ypač kai šalys siekia stiprinti ryšius su Europa ir tarptautinėmis organizacijomis. Kartu pabrėžiama, jog ilgalaikį sugyvenimą lemia ne vien simboliniai gestai, bet ir praktiniai mechanizmai: teisinės garantijos, kultūros paveldo apsauga bei nuolatinis bendruomenių dialogas.

  • Tango Baku gatvėse: kaip Azerbaidžano sostinę užkariavo pirmasis tarptautinis festivalis

    Tango Baku gatvėse: kaip Azerbaidžano sostinę užkariavo pirmasis tarptautinis festivalis

    Argentinietiško tango ritmas vis dažniau skamba Baku senamiestyje Ičerišeher, kur siauras gatves ir istorines aikštes užpildė šokėjai iš skirtingų šalių. Azerbaidžano sostinėje surengtas pirmasis tarptautinis tango festivalis tapo ne tik kultūriniu renginiu, bet ir bandymu miestą įtvirtinti pasauliniame tango žemėlapyje.

    Iš pirmo žvilgsnio tango ir Baku atrodo netikėtas derinys: tango gimė Buenos Airių uosto rajonuose XIX amžiaus pabaigoje, o Baku įsikūręs Europos ir Azijos sandūroje, prie Kaspijos jūros. Vis dėlto pastaraisiais metais miestas aktyviai plečia tarptautinių renginių spektrą, o kultūra tampa viena iš priemonių pritraukti turistų ir užmegzti platesnius ryšius.

    Festivalis, pavadintas El Calor en Baku, buvo pristatytas kaip Argentinos kultūros savaitė, kur šokis susijungė su muzika, kinu, gastronomija, edukacinėmis veiklomis ir turizmu. Organizatoriai teigė, kad per šešias dienas Ičerišeher virto gyvu kultūriniu tiltu tarp Azerbaidžano ir Argentinos, o renginiai pritraukė ir vietos gyventojus, ir tarptautinius svečius.

    Baku kaip kultūrų susitikimo vieta

    Azerbaidžano šokių sąjungos įkūrėjas Eldaras Džafarovas tvirtino, kad šalis išgyvena dinamiško kultūrinio augimo laikotarpį, o Baku vis labiau matomas tarptautinėje erdvėje. Pasak jo, miestas tampa susitikimo tašku tarp Europos ir Azijos, todėl tokio masto renginys gali suvienyti žmones per meną ir žmogišką ryšį.

    „Baku tapo susitikimo vieta tarp Europos ir Azijos, todėl nusprendėme, kad atėjo tinkamas metas pasaulinio lygio renginiui, kuris suvienija per meną ir ryšį“, – sakė Eldaras Džafarovas.

    Ši idėja nėra atsitiktinė: didieji šokių festivaliai dažnai veikia kaip kultūrinės diplomatijos forma, o socialiniai šokiai, tokie kaip tango, savo prigimtimi skatina bendruomeniškumą. Organizatoriai pabrėžė, kad renginys nuo pat pradžių buvo kuriamas ne vien kaip pasirodymų programa, bet kaip erdvė pažinčiai ir bendravimui.

    UNESCO pripažinimas ir pasaulinė plėtra

    Tango jau seniai peržengė Argentinos ribas: dar XX amžiaus pradžioje jis paplito tokiuose miestuose kaip Paryžius, Roma ar Berlynas, o šiandien tango bendruomenės aktyviai keliauja po skirtingus žemynus. Papildomą svorį žanrui suteikia UNESCO pripažinimas: tango yra įtrauktas į nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, pabrėžiant jo reikšmę kaip tradicijos, kuri perduodama per muziką, šokį ir socialinę praktiką.

    „Matėme tūkstančius lankytojų, tarptautinių svečių, vietos gyventojų, diplomatų, menininkų ir šokėjų, kurie dalijosi tomis pačiomis erdvėmis ir kūrė naujas pažintis“, – teigė Eldaras Džafarovas.

    Festivalio kulminacija vyko operos teatre, kur pasirodė profesionalūs tango mokytojai, choreografai ir muzikantai, o programa siekė parodyti tango kaip sceninį meną ir kaip socialinį šokį. Dalyviai iš Argentinos ir kitų šalių pabrėžė, kad tango patrauklumas slypi emocijoje ir improvizacijoje, o į šokį žmones dažnai atveda noras išmokti atviriau reikšti jausmus.

    Emocijų kalba, kuri veikia visur

    Šokėjų pora Janina Kinjones ir Neri Piliu pasakojo, kad tango jiems yra daugiau nei technika ar scena, nes jis padeda jaustis gyvam ir kurti ryšį su kitais žmonėmis. Jų teigimu, tango gali papildyti kasdienę laimę, o pasauliui reikia daugiau šokančių žmonių.

    „Ši aistra leidžia man jaustis gyvai. Kartais eidami gatve pagalvojame: kodėl žmonės nešoka tango? Jie būtų laimingesni“, – sakė Janina Kinjones.

    Kita pora, sutuoktiniai Chėzusas Gorgonė ir Viktorija Lizunova, pabrėžė, kad auditorijai artimas pasakojimas per judesį, o pamokose svarbiausia atmosfera be gėdos ir su šypsena. Pasak jų, Baku publika pasirodė šilta ir atvira, todėl tango čia prigyja ne kaip egzotika, o kaip naujas būdas bendrauti.

    Organizatoriai tikisi, kad pirmasis festivalis taps kasmetiniu ir pritrauks dar daugiau mokytojų, šokėjų bei svečių iš Europos ir kitų regionų. Jei planai pavyks, Baku gali tapti reguliaria pasaulinio tango maršruto stotele, o senamiesčio erdvės ir miesto scenos dar ne kartą primins, kad kultūra lengvai randa kelią net ten, kur jos mažiausiai tikiesi.

  • Kas iš tiesų vyko Baku? „Islamo plėtros banko“ susitikime – milijardų kryptys ir įtampos

    Kas iš tiesų vyko Baku? „Islamo plėtros banko“ susitikime – milijardų kryptys ir įtampos

    2026 metais Baku surengtuose Islamo plėtros banko metiniuose susitikimuose ministrai, politikos formuotojai ir plėtros institucijų vadovai diskutavo, kaip regioninė integracija gali padėti išlaikyti tvarų ekonomikos augimą pasaulyje, kuriame daugėja geopolitinės įtampos ir finansinio neapibrėžtumo.

    Pagrindinis akcentas buvo praktiniai ryšiai tarp šalių: transporto koridoriai, energetikos ir skaitmeninė infrastruktūra, prekybos barjerų mažinimas bei investicijų pritraukimas. Dalyviai pabrėžė, kad vien deklaracijų nebeužtenka, o konkurencija dėl kapitalo ir tiekimo grandinių tampa kasdienybe.

    Ne mažiau dėmesio skirta atsparumui ir partnerystėms, kurios leistų greičiau mobilizuoti lėšas ir sumažinti rizikas vykdant ilgalaikius projektus. Kalbėta, kad sparčiau augančioms ekonomikoms ypač svarbus prognozuojamas finansavimas, nes aukštesnės palūkanų normos ir valiutų svyravimai brangina skolinimąsi.

    Kur krypsta finansavimas

    Susitikimuose aptartos ir naujos finansavimo priemonės, kurios turėtų paskatinti bendrus projektus tarp šalių narių, įtraukiant privačias investicijas. Tokie modeliai dažniausiai siejami su rizikos pasidalijimu, mišriuoju finansavimu ir aiškesniais projektų atrankos kriterijais, kad pinigai pasiektų didžiausią poveikį turinčias sritis.

    Diskusijų kontekstas atspindi pastarųjų metų tendenciją, kai plėtros bankai vis dažniau orientuojasi ne tik į atskirų projektų kreditavimą, bet ir į regioninius sprendimus: logistikos jungtis, muitinių procesų skaitmeninimą, energijos tiekimo patikimumą ir prekybos finansavimą.

    Integracija kaip atsakas į įtampas

    Dalyviai akcentavo, kad didėjant geopolitinėms įtampoms regioninė ekonominė partnerystė tampa būdu mažinti priklausomybes ir geriau valdyti krizes. Kartu tai suvokiama ir kaip priemonė didinti konkurencingumą, nes investuotojai vis dažniau vertina ne vieną rinką, o viso regiono masto stabilumą bei taisyklių suderinamumą.

    Susitikimuose dominavo mintis, kad artimesnis bendradarbiavimas padėtų ne tik greičiau augti, bet ir spręsti bendras problemas, pradedant infrastruktūros spragomis ir baigiant kapitalo prieinamumu. Baku renginys tapo platforma ieškoti konkrečių susitarimų, kurie per artimiausius metus galėtų virsti bendrais projektais.

  • Azerbaidžanas atmeta kaltinimus dėl Izraelio veiksmų prieš Iraną: prašo pateikti įrodymus

    Azerbaidžanas atmeta kaltinimus dėl Izraelio veiksmų prieš Iraną: prašo pateikti įrodymus

    Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija paneigė tarptautinėje žiniasklaidoje pasirodžiusius teiginius, esą Izraelio kariuomenės ar žvalgybos pareigūnai vykdė operacijas iš Azerbaidžano teritorijos per besitęsiantį karą su Iranu. Baku tokią informaciją pavadino nepagrįsta ir teigė, kad ji paremta anoniminiais, nepatvirtintais šaltiniais.

    Azerbaidžano URM atstovas Aytanas Hadžizada portalui „Euronews“ sakė, kad ministerija „kategoriškai atmeta“ minimus kaltinimus. Pasak jo, Azerbaidžanas niekada neteikė savo teritorijos veiksmams prieš trečiąją šalį, įskaitant Iraną.

    „Azerbaidžanas niekada nesuteikė savo teritorijos jokiems priešiškiems veiksmams prieš trečiąją šalį, įskaitant Iraną“, – sakė Aytanas Hadžizada.

    Paklaustas, ar Baku imsis tyrimo dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusių teiginių, A. Hadžizada nurodė, kad tai būtų svarstoma tik gavus konkrečių įrodymų. Jis taip pat pabrėžė, kad Azerbaidžano teritorija negali būti ir nebus naudojama prieš kaimynines ar draugiškas valstybes.

    Šie pareiškimai nuskambėjo platesniame regione augant įtampai ir informacinių pranešimų srautui apie galimus užkulisius, logistiką bei žvalgybinę paramą skirtingoms konflikto pusėms. Azerbaidžanas su Iranu turi apie 700 kilometrų sausumos sieną, todėl bet kokie įtarimai dėl teritorijos naudojimo karinėms operacijoms tampa ypač jautrūs tiek saugumo, tiek diplomatijos požiūriu.

    Azerbaidžano URM akcentavo, kad šalis siekia subalansuotos užsienio politikos, grindžiamos kaimynystės principais ir nacionaliniais interesais. Baku pripažįsta palaikantis partnerystę su Izraeliu įvairiose srityse, tačiau tuo pat metu pabrėžia ryšius ir bendradarbiavimo kryptis su Iranu bei kitomis regiono valstybėmis.

    Tarptautinėje erdvėje pasklidę pranešimai, kuriais remiantis buvo keliami įtarimai, nebuvo viešai pagrįsti nepriklausomais įrodymais, o jų nepatvirtino nei Azerbaidžano, nei Izraelio pusė. Izraelio vyriausybės komentarų šiuo klausimu tuo metu taip pat buvo laukiama.

    Diplomatinis fonas tarp Baku ir Teherano anksčiau jau buvo įkaitęs po incidento, apie kurį pranešta 2026 metais kovo 5 dieną, kai Irano dronai smogė Azerbaidžano Nachičevanės eksklavui. Tuomet buvo apgadintas Nachičevanės tarptautinio oro uosto terminalas, o netoli Šakarabado kaimo mokyklos nukrito dar vienas objektas, buvo sužeisti keturi civiliai.

    Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas tą smūgį pavadino teroro aktu ir pareikalavo atsiprašymo bei atsakomybės. Iranas savo atsakomybę neigė ir teigė, kad incidentą tirs, o Azerbaidžanas kitą dieną buvo atitraukęs dalį diplomatinio personalo, vėliau santykius palaipsniui normalizavo.

    Azerbaidžanas su Izraeliu artimus ekonominius ir saugumo ryšius palaiko nuo 1990-ųjų, tačiau Baku viešai kartoja principą, kad jo teritorija negali būti naudojama prieš kaimynines valstybes. Dabartinis ministerijos pareiškimas rodo siekį užkirsti kelią spekuliacijoms, kurios galėtų dar labiau komplikti santykius su Teheranu ir paveikti regiono stabilumą.

  • Richard Gere ragina spręsti benamystę: kodėl Housing First tampa miestų politikos ašimi

    Richard Gere ragina spręsti benamystę: kodėl Housing First tampa miestų politikos ašimi

    Holivudo aktorius Richardas Gere’as Baku vykusiame tryliktajame Pasaulio miestų forume dėmesį nukreipė ne į kiną, o į benamystės problemą ir būsto krizę. Forumo programoje pristatytas dokumentinis filmas apie gyvenimą gatvėje ir kelią atgal į stabilų būstą, o pats aktorius pabrėžė bendradarbiavimą su Jungtinių Tautų agentūra UN-Habitat.

    Gere’as viešai remia Ispanijos organizaciją „HOGAR SÍ“, kuri dirba su benamystę patiriančiais žmonėmis ir taiko Housing First metodiką. Šis modelis remiasi principu, kad pirmas žingsnis iš krizės yra nuolatinis būstas, o tik po to sprendžiamos priklausomybių, sveikatos, įsidarbinimo ar socialinės integracijos problemos.

    „Mano motyvacija dirbti su „HOGAR SÍ“ kyla iš įsitikinimo, kad benamystė nėra neišvengiama: tai socialinė neteisybė, kurią galima išspręsti“, – sakė Richardas Gere’as.

    Aktorius teigia, kad su žmona Alejandra su „HOGAR SÍ“ bendradarbiauja daugiau nei dešimtmetį, o 2024 metais prisijungė prie organizacijos patikėtinių tarybos. Jo vertinimu, organizacija remiasi žmogaus teisėmis, orumu ir įrodymais grįstais sprendimais, todėl gali būti pavyzdžiu ir kitoms šalims.

    Pasak Gere’o, būstas yra vartai į kitas teises: be stabilios gyvenamosios vietos sudėtinga gauti sveikatos priežiūrą, tęsti mokslus ar išlaikyti darbą. Jis pabrėžė, kad kai žmogus lieka be namų, socialinės atskirties ciklas užsidaro taip, kad jį nutraukti tampa itin sunku.

    Pasaulio miestų forumo tema šiemet siejo būstą su saugiais ir atspariais miestais, o benamystė pristatyta kaip vienas ryškiausių šiuolaikinių miestų humanitarinių iššūkių. UN-Habitat renginyje akcentavo, kad įtrauki miestų politika turi apimti ir tuos, kurie dažniausiai lieka nematomi, o viešosios diskusijos apie būstą neturi apsiriboti vien statybų apimtimis ar kainomis.

    Gere’as tvirtino, kad Jungtinių Tautų platforma jam tapo natūraliu būdu kelti žmogaus teisių ir orumo temas globaliu mastu. Jo teigimu, tokie klausimai kaip benamystė ar miestų nelygybė reikalauja tarptautinio bendradarbiavimo ir politinės valios, nes vien pavienės iniciatyvos negali pakeisti sisteminių priežasčių.

    Viena iš forumo diskusijų krypčių buvo tai, kad dideli miestai vienu metu kuria ir didžiausius socialinius iššūkius, ir pažangiausius sprendimus. Tokiose platformose kaip Pasaulio miestų forumas, pasak aktoriaus, susitinka politikos formuotojai, socialiniai partneriai ir ekspertai, todėl atsiranda galimybė perimti gerąsias praktikas ir greičiau pereiti nuo deklaracijų prie realių sprendimų.

    Aktorius taip pat priminė asmeninę patirtį filmavimo aikštelėje, kuri, jo žodžiais, padėjo kitaip pamatyti benamystę. Ruošdamasis vaidmeniui filme „Time Out of Mind“ jis kurį laiką vaikščiojo Niujorko gatvėmis nepastebėtas ir pajuto, ką reiškia aplinkinių abejingumas bei socialinis nematomumas.

    „Tąkart pirmą kartą aiškiai pajutau abejingumą, nematomumą ir izoliaciją. Tai mane stipriai paveikė“, – sakė Richardas Gere’as.

    Kalbėdamas apie ateitį, Gere’as teigė matantis realią galimybę mažinti benamystės mastą, jei valstybės atsisakys vien trumpalaikių, krizinėmis situacijomis paremtų sprendimų ir daugiau investuos į ilgalaikį būstą bei individualizuotą pagalbą. Jo manymu, Housing First idėja tampa vis svarbesnė Europos miestams, kurie vienu metu susiduria su brangstančiu būstu, socialinių paslaugų trūkumu ir augančia pažeidžiamų grupių rizika likti be namų.

    Gere’as pabrėžė, kad benamystės klausimas nėra vien atskirų regionų problema, o bendra tarptautinė atsakomybė. Jo žinutė Pasaulio miestų forumo dalyviams buvo aiški: tvarus miestas negali būti laikomas sėkmingu, jei dalis žmonių jame priversti gyventi gatvėje.