Tag: Baku

  • Baku surengtoje AIREX parodoje – DI ir tvarumu grįstos Azerbaidžano miestų plėtros planai

    Baku surengtoje AIREX parodoje – DI ir tvarumu grįstos Azerbaidžano miestų plėtros planai

    Azerbaidžano sostinėje Baku šią savaitę surengta pirmoji tarptautinė nekilnojamojo turto paroda AIREX 2026, į kurią atvyko regiono vystytojai ir investuotojai. Renginyje daug dėmesio skirta tam, kaip technologijos ir tvarumo tikslai keičia miestų plėtrą bei būsto rinką.

    Kaip skelbia „Euronews“, parodoje aptartos tiek paties Azerbaidžano nekilnojamojo turto sektoriaus kryptys, tiek platesnės tendencijos – nuo įperkamo būsto ir urbanistinio planavimo iki „išmanių“ sprendimų bei kintančių gyventojų poreikių.

    AIREX organizatorius Riadas Salajevas teigė, kad parodos tikslas – pritraukti daugiau svarbių regiono žaidėjų, taip pat daugiau tarptautinių dalyvių ir investuotojų. Tai vyksta tuo metu, kai šalis investuoja į didelio masto urbanistinę plėtrą ir atstatymą.

    Baku miestas, pasak tekste pateiktos informacijos, patiria didelius pokyčius, o atstatymo darbai Karabache kuria naujų būstų ir viešosios infrastruktūros paklausą. Renginyje akcentuota, kad nauji rajonai negali apsiriboti vien gyvenamaisiais pastatais – būtini ir mokyklų, sveikatos priežiūros, transporto bei kitų paslaugų sprendimai.

    Valstybiniai projektai ir įperkamo būsto kryptis

    Azerbaidžano Valstybinės būsto plėtros agentūros (MIDA) administracijos vadovas Jamshidas Amirovas parodoje sakė, kad agentūra pradėjo 20 projektų, skirtų gyventojams padėti įsigyti būstą lengvatinėmis sąlygomis.

    Jo teigimu, septyni projektai vykdomi Baku, trys – Karabache, dar dešimt – kituose šalies regionuose. Planuose numatoma ne tik gyvenamoji statyba, bet ir socialinė infrastruktūra, įskaitant mokyklas, darželius bei medicinos centrą.

    J. Amirovas nurodė, kad iki šiol užbaigta 11 įperkamo būsto projektų: penki Baku ir šeši regionuose. Pasak jo, šiuo metu įgyvendinami dar trys papildomi projektai, o dar trys gyvenamųjų kompleksų projektai yra projektavimo etape.

    DI įrankiai ir duomenimis grįsti sprendimai

    Parodoje kalbėta ir apie tai, kaip nekilnojamojo turto vystyme vis svarbesni tampa duomenys, prognozavimas ir klientų patirtis. PASHA Real Estate Group komercijos vadovas Elchinas Gadimovas teigė, kad sektorius krypsta į kapitalo efektyvumą, vartotojo patirtį, tarptautinę paklausą ir ilgalaikę turto vertę.

    Jo aiškinimu, dirbtinio intelekto pažanga leidžia vystytojams naudojant paprastą nuotrauką vizualizuoti planuojamą projektą ir tai atlikti be brangios vizualizavimo programinės įrangos ar specializuotos įrangos.

    Pasak E. Gadimovo, tai, kam anksčiau prireikdavo daug laiko, techninių žinių ir finansinių išteklių, dabar gali būti išbandoma per kelias minutes. Tai leidžia komandoms anksti tikrinti idėjas ir greičiau priimti sprendimus dėl koncepcijų.

    Skirtingos rinkos ir besikeičiantys lūkesčiai

    Parodoje dalyvavę kitų šalių atstovai akcentavo ir regioninių ryšių svarbą. Pavyzdžiui, „Kinglike Luxury“ įkūrėjas Tarikas Imamas, dirbantis Sakartvele ir Turkijoje, Baku įvardijo kaip besiformuojančią kryptį tarptautinėms investicijoms į nekilnojamąjį turtą.

    Tuo metu Sakartvelo vystytojos „Silk Development“ komercijos vadovė Lina Buziashvili parodą pristatė kaip galimybę stiprinti regionines partnerystes ir užmegzti ryšius su investuotojais. Pasak jos, potencialios partnerystės galėtų kurti ilgalaikę vertę plačiau regione.

    Kitas pavyzdys, pateiktas parodoje, atskleidė, kad nekilnojamojo turto plėtra kai kuriose šalyse apima ne tik gyvenamuosius projektus. Maldyvų valstybinės Būsto plėtros korporacijos (Housing Development Corporation) svetingumo sektoriaus laikinasis vadovas Meekailas Haleemas pristatė kruizinių laivų terminalo ir pakrantės komercinio rajono planus Hulhumalé, taip pat siūlomą turizmo kryptį Kudagiri Falhu.

    Technologijos – ir pastatų valdyme

    Tekste pabrėžiama, kad skaitmeniniai įrankiai keičia ne tik projektų planavimą, bet ir tai, kaip valdomi gyvenamieji pastatai – nuo gyventojų aptarnavimo iki pastato sistemų priežiūros.

    Sea Breeze projekte Azerbaidžane „Digital Residence“ kuria modelį, jungiantį DI pagrįstas paslaugas su išmania pastatų valdymo sistema. Įmonės vadovas ir vienas įkūrėjų Denysas Rudnykas teigė, kad kitas žingsnis – IT Hub Sea Breeze, kuriuo siekiama pritraukti tarptautines technologijų įmones, startuolius ir skaitmeninius verslus.

    Jis taip pat atkreipė dėmesį į valstybines paskatas, tarp jų – 20 metų trukmės mokesčių lengvatas tinkamiems technologijų parkų rezidentams. AIREX paroda, kaip teigiama, tapo proga palyginti skirtingus požiūrius į plėtrą: nuo įperkamo būsto iki skaitmeninių paslaugų ir turizmo infrastruktūros.

  • Baku tarptautinė knygų mugė: kaip literatūra sujungia 32 šalis ir ieško vietos skaitmenoje

    Baku tarptautinė knygų mugė: kaip literatūra sujungia 32 šalis ir ieško vietos skaitmenoje

    Baku, Azerbaidžano sostinė, pastaraisiais metais vis ryškiau įsitvirtina tarptautiniame literatūros žemėlapyje. Tai rodo ir dvyliktą kartą surengta Baku tarptautinė knygų mugė, į kurią atvyko dalyviai iš 32 šalių.

    Mugė akcentavo ne vien naujų leidinių pristatymus, bet ir platesnę idėją: kaip istorijos keliauja per kalbas, kartas ir valstybių sienas. Renginio diskusijose daug dėmesio skirta vertimams, leidybos partnerystėms ir skaitymo įpročių kaitai.

    Istorija, formavusi literatūrinę tapatybę

    Azerbaidžano raštijos tradicijos siekia viduramžius, o šalies geografinė padėtis tarp Europos ir Azijos ilgainiui kūrė kultūrų sankirtą. Mugėje dažnai minėtas XII amžiaus poetas Nizami Gendževi, laikomas vienu svarbiausių persiškai rašiusio pasaulio literatūros autorių.

    Vėlesniais amžiais literatūrinį palikimą tęsė ir tokie kūrėjai kaip Muhammadas Fuzuli, rašęs skirtingomis kalbomis ir atspindėjęs regiono kultūrinę įvairovę. Šiandien tai tampa fonu šiuolaikinei leidybai, kur svarbų vaidmenį atlieka vertėjai ir tarptautiniai knygų festivaliai.

    Kai asmeninės istorijos tampa visuotinės

    Viena ryškesnių mugės viešnių buvo Irano rašytoja Parinoush Saniee, kurios romanas Likimo knyga pasakoja Irano moters gyvenimą per dešimtmečius politinių ir asmeninių lūžių. Kūrinys nagrinėja tapatybės, šeimos, išsilavinimo ir visuomenės lūkesčių moterims temas.

    Rašytoja pabrėžė, kad iš pradžių manė, jog istorija bus suprantama tik regione, tačiau reakcija ją nustebino. Knygos vertimai į skirtingas kalbas ir skaitytojų atpažinimas parodė, kad asmeninės patirtys dažnai turi universalią ašį.

    „Pirmasis mano knygos vertimas buvo į italų kalbą“, – sakė Parinoush Saniee.

    „Kai pamačiau susidomėjimą, klausiau žurnalistų, kas jiems šiame pasakojime artima. Jie atsakė, kad patirtys panašios ir jų šalyse, todėl istorija lengvai atpažįstama“, – teigė rašytoja.

    Anot autorės, žmogiškas skausmas, ištvermė ir kasdieniai pasirinkimai suprantami nepriklausomai nuo šalies. Toks literatūros poveikis mugėje įvardytas kaip viena priežasčių, kodėl vertimai ir tarptautinė leidyba išlieka strategiškai svarbūs.

    Jaunieji skaitytojai ir skaitmeninės konkurencijos iššūkis

    Britų vaikų literatūros autorius Darrenas Simpsonas mugėje kalbėjo apie pasakojimų galią, kuri ypač stipriai atsiskleidžia dirbant su jaunaisiais skaitytojais. Jo knygose dažnai kuriami netikėti pasauliai, o centre lieka draugystės, priklausymo ir tapatybės paieškos.

    Autorius teigė pastebintis, kad vaikų emocijos ir poreikiai skirtingose šalyse panašūs, todėl istorijos natūraliai peržengia sienas. Kartu jis atkreipė dėmesį, kad šiandien knygos konkuruoja su gausia skaitmenine pramogų pasiūla, todėl gyvi susitikimai su skaitytojais tampa ypač reikšmingi.

    „Kai matau vaikus iš skirtingų šalių, kurie su mano istorijomis susijungia panašiai, tai primena, kad daug jausmų ir poreikių yra universalūs“, – sakė Darrenas Simpsonas.

    „Azerbaidžane mane nustebino, kiek daug aistros čia turi jaunieji skaitytojai“, – pridūrė jis.

    Vietinių balsų stiprinimas

    Mugė siekė ne tik pritraukti tarptautinius vardus, bet ir išryškinti vietinius autorius, formuojančius šiuolaikinę Azerbaidžano literatūrinę tapatybę. Tarp jų minėta vaikų mokslinės fantastikos autorė Reyhan Yusifgizi, kurios kūrybai įtakos turi kompiuterių mokslo išsilavinimas.

    Kalbėdama apie tai, kaip ugdyti skaitymo įprotį skaitmeniniame amžiuje, ji pabrėžė dviejų grandžių svarbą: autoriaus gebėjimą rašyti šiuolaikiškai ir aiškiai, o taip pat šeimos vaidmenį. Pasak jos, tėvai dažnai tampa pagrindiniu tarpininku tarp vaiko ir knygos.

    „Pirmiausia tai priklauso nuo autoriaus: jis turi rašyti gerai, šiuolaikiškai ir paprasta kalba sudominti vaiką“, – sakė Reyhan Yusifgizi.

    „Tačiau lemiamas veiksnys yra tėvai. Tėvai stovi tarp autoriaus, knygos ir vaiko, todėl patys turi rodyti pavyzdį ir skaityti“, – pridūrė ji.

    Rašytoja ir publicistė Elmira Akhundova akcentavo, kad fizinė knyga skaitytojui dažnai turi kitokį emocinį svorį nei trumpalaikis skaitmeninis turinys. Jos teigimu, literatūros tikslas neturėtų apsiriboti pramoga, o turėtų puoselėti humanizmą, toleranciją ir taiką.

    „Net pačios sunkiausios ir liūdniausios knygos pabaigoje turi būti šviesa“, – sakė Elmira Akhundova.

    „Tai kvietimas į toleranciją: turime girdėti humanistinius raginimus ir perduoti juos jaunajai kartai“, – teigė ji.

    Kokia bus knygų ateitis?

    Mugėje nemažai dėmesio skirta klausimui, kaip keičiasi skaitytojų santykis su tekstu. Skaitmeninė leidyba, garso knygos ir nauji pasakojimo formatai plečia auditorijas, tačiau dažniau papildo, o ne visiškai pakeičia popierines knygas.

    Leidybininkai pabrėžia, kad technologijos leidžia istorijoms pasiekti skaitytojus greičiau, o tarptautiniai renginiai tampa vieta, kur kūrėjai ir auditorijos vėl susitinka gyvai. Baku, kaip jungtis tarp Rytų ir Vakarų, šį dialogą siekia išlaikyti ir ateinančiais metais.

  • Baku suvedė į vieną salę priešininkus: nuo Izraelio iki Irano – kas iš tiesų buvo sutarta?

    Baku suvedė į vieną salę priešininkus: nuo Izraelio iki Irano – kas iš tiesų buvo sutarta?

    Baku įvyko retas susitikimas, kuriame po vienu stogu susėdo dalis tarpusavyje konfliktuojančių Artimųjų Rytų ir Azijos valstybių atstovų. Azerbaidžano prezidento Ilhamo Aliyevo kuruotas forumas buvo skirtas pasitikėjimą stiprinančioms priemonėms, tačiau greta diplomatijos skambėjo ir transporto bei skaitmeninės infrastruktūros planai.

    Į 7-ąjį CICA viršūnių susitikimą atvyko Izraelio prezidentas Isaacas Herzogas, Irano delegacija, Turkijos, Rusijos, Kataro, Jungtinių Arabų Emyratų atstovai, Palestinos delegacija, taip pat Centrinės Azijos ir dalies Pietryčių Azijos valstybių lyderiai. Darbotvarkėje dominavo konfliktų valdymas, prekybos maršrutai ir regiono ekonominis persitvarkymas.

    Renginio organizatoriai CICA pristato kaip daugiašalę platformą, siekiančią mažinti įtampas dialogu ir praktiniais susitarimais. CICA vienija 28 nares, o jo veiklos kryptys apima saugumą, ekonomiką, aplinką, humanitarinį bendradarbiavimą ir naujas grėsmes, tarp jų ir kibernetinį saugumą.

    Įtampa dėl Artimųjų Rytų

    Vienas ryškiausių epizodų įvyko prasidėjus I. Herzogo kalbai, kai dalis delegacijų demonstratyviai paliko salę. Vis dėlto kai kurios arabų valstybių delegacijos liko klausytis, o tai tapo simboliniu ženklu, kad net ir gilių nesutarimų sąlygomis dalis šalių ieško bent minimalių dialogo kanalų.

    Izraelio prezidentas pabrėžė praktinio bendradarbiavimo naudą ir akcentavo technologijų bei vandens išteklių valdymo temas. Tuo metu Palestinos delegacija kalbėjo apie humanitarinę krizę Gazos Ruože, ragino laikytis tarptautinės teisės ir siekti ilgalaikių paliaubų mechanizmo.

    Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi savo pasisakyme akcentavo, kad Azijai esą nereikia blokinės konfrontacijos ir Šaltojo karo logikos. Jis ragino užtikrinti, kad pagrindiniai laivybos keliai, įskaitant Hormūzo sąsiaurį ir Raudonąją jūrą, išliktų atviri, nes sutrikimai tiesiogiai veikia pasaulines tiekimo grandines.

    Vidurinysis koridorius ir nauji ryšiai

    Ekonominė dalis buvo ne mažiau svarbi nei politika. Kazachstano prezidentas Kassymas-Jomartas Tokayevas siūlė rengti CICA transporto junglumo strategiją, kuri sujungtų svarbiausius maršrutus tarp Kinijos, Centrinės Azijos, Kaspijos regiono ir Europos.

    Praktiniu žingsniu tapo pranešimas apie Transkaspinę šviesolaidinę liniją Kaspijos jūros dugnu, kuri turėtų sustiprinti skaitmeninį ryšį tarp Azijos ir Europos. Šis projektas siejamas su vadinamuoju Viduriniuoju koridoriumi, kuriuo regiono šalys siekia diversifikuoti logistiką ir mažinti priklausomybę nuo vieno tranzito kelio.

    Lyderiai taip pat aptarė energetikos jungtis ir žaliąją darbotvarkę, kuri regione vis dažniau pristatoma kaip konkurencingumo ir eksporto į Europą prielaida. Kartu akcentuota, kad infrastruktūros projektai gali tapti priemone mažinti įtampas, nes didesnė tarpusavio priklausomybė skatina stabilumą.

    DI taisyklės: nuo idėjų iki deklaracijos

    Dar viena ryški tema buvo dirbtinis intelektas ir jo reguliavimas. Kai kurie lyderiai ragino siekti tarptautinių standartų, argumentuodami, kad technologijų rizikų neįmanoma suvaldyti vien nacionalinėmis taisyklėmis, ypač kai DI sprendimai veikia tarpvalstybinėse tiekimo, finansų ir gynybos grandinėse.

    „Nė viena valstybė viena pati negali suvaldyti dirbtinio intelekto, kaip ir viena pati negali užtikrinti sąsiaurio atvirumo“, – sakė Bahreino užsienio reikalų ministras Abdullatifas bin Rashidas Al Zayani.

    Kazachstanas siūlė DI temą įtvirtinti kaip vieną svarbiausių CICA krypčių, o Turkmėnija kalbėjo apie tarptautinį DI ir diplomatijos kodeksą. Tadžikistanas pristatė planus formaliai įtvirtinti nacionalinę DI profesinio tobulėjimo dieną, siejant tai su pasirengimu naujam technologijų etapui.

    Susitikimo pabaigoje šalys priėmė Baku deklaraciją, kurioje įvardytos priemonės politinėms, ekonominėms ir ekologinėms rizikoms mažinti. Dokumente taip pat išskirta būtinybė derinti DI teikiamas ekonomines galimybes su saugumo ir valdymo iššūkiais, o tai laikoma vienu pirmųjų bandymų CICA formatu sutarti dėl bendresnės krypties.

    Taip pat sutarta pratęsti Azerbaidžano pirmininkavimą CICA dar vienai kadencijai iki 2028 metų. Be to, Laosas priimtas kaip nauja pilnateisė organizacijos narė, stiprinant CICA svorį Pietryčių Azijoje.

  • Vokietijos milžinai Baku braižo planus: žalia energija, dujos ir Vidurinio koridoriaus šuolis

    Vokietijos milžinai Baku braižo planus: žalia energija, dujos ir Vidurinio koridoriaus šuolis

    Vokietijos energetikos ir infrastruktūros bendrovės Baku pristatė planus, kaip galėtų prisidėti prie Azerbaidžano energetikos pertvarkos ir logistikos plėtros. Dėmesio centre atsidūrė atsinaujinančios energetikos projektai, elektros tinklų modernizavimas ir dujų tiekimo sandoriai, svarbūs Europai mažinant priklausomybę nuo rusiško iškastinio kuro.

    Apie tai kalbėta Vokietijos ir Azerbaidžano junglumo konferencijoje, kurią Baku surengė Vokietijos ir Azerbaidžano prekybos rūmai AHK Azerbaijan. Renginyje dalyvavo daugiau nei 250 dalyvių, tarp jų per 35 svečius iš Vokietijos ir Azerbaidžano sprendimų priėmėjai.

    Naujas bendradarbiavimo ramstis

    AHK Azerbaijan vykdomoji direktorė Nargis Wieck pabrėžė, kad dvišaliai prekybos ryšiai turi virsti konkrečiais investiciniais projektais. Jos teigimu, rūmų vaidmuo apima praktinę pagalbą Vokietijos įmonėms įsitvirtinant Azerbaidžano rinkoje ir vietos verslui integruojantis į Europos vertės grandines.

    Vokietijos ambasadorius Dirk Lölke akcentavo, kad po Azerbaidžano prezidento Ilham Aliyev vizito Berlyne regioninis junglumas gali tapti antruoju ekonominių santykių ramsčiu greta energetikos. Tai susieta su platesniais Europos siekiais diversifikuoti tiekimo ir transporto maršrutus tarp Europos ir Azijos.

    Žalios energetikos pagreitis

    „Siemens Energy“ pranešė esanti pasirengusi tiekti technologijas ir kompetencijas Azerbaidžano atsinaujinančiai energetikai bei planuojamam Kaspijos–Juodosios jūros–Europos žaliajam energetikos koridoriui. Bendrovė mato perspektyvą ne tik elektros gamyboje, bet ir tinklų skaitmeninime, balansavime bei sistemų patikimumo didinime.

    „Azerbaidžanas turi didelį jūrinio vėjo potencialą, kuris gali tapti svarbia jungtimi tarp Europos, Pietų Kaukazo ir Vidurinės Azijos“, – sakė „Siemens Energy“ vyresnysis viceprezidentas Europai Frederik Doye.

    Azerbaidžano energetikos viceministras Elnur Soltanov nurodė, kad šalis planuoja iki 2032 metų išvystyti 8 GW vėjo ir saulės projektų. Kartu siekiama, kad iki 2030 metų atsinaujinančios energetikos dalis įrengtoje elektros gamybos galioje pasiektų 30 proc., o tai reikštų didesnį poreikį moderniems tinklams ir energijos kaupimo sprendimams.

    Konferencijoje taip pat akcentuota baterijų energijos kaupimo sistemų, elektromobilių įkrovimo infrastruktūros ir energijos vartojimo efektyvumo svarba. Tai atitinka bendrą Europos kryptį, kur didėjant nepastovios gamybos daliai vis didesnę reikšmę įgauna lankstumas, kaupimas ir tinklų pralaidumas.

    Dujos, vandenilis ir vietinė gamyba

    Lygiagrečiai žaliajai darbotvarkei vokiečių įmonės domisi ir dujų tiekimu. Vokietijos dujų importuotoja „VNG AG“ pranešė svarstanti ilgalaikę 15–20 metų tiekimo sutartį su Azerbaidžano valstybine naftos bendrove „SOCAR“, siekiant stabilizuoti tiekimą pereinamuoju laikotarpiu.

    Įmonė taip pat įvardijo kryptis, kurios turėtų tapti svarbios vėlesniame etape: biodujos, vandenilis ir mažiau anglies dioksido išskiriantys degalai. Europoje tokie sprendimai vis dažniau siejami su pramonės dekarbonizacija, ypač ten, kur elektrifikacija yra sudėtinga arba labai brangi.

    Vėjo turbinų gamintoja „Enercon“ svarsto galimybę Azerbaidžane kurti vietinės gamybos pajėgumus, pasitelkiant vokišką finansavimą ir technologijas. Įmonės atstovas Tayfun Bayraktar teigė, kad galutinis sprendimas priklausytų nuo paklausos, o viena 7 MW turbina kainuoja apie 7–8 milijonus eurų.

    Vidurinio koridoriaus skaitmeninimas

    Be energetikos, konferencijoje daug dėmesio skirta logistikai ir skaitmeninei infrastruktūrai. Azerbaidžanas siekia sustiprinti vaidmenį vadinamajame Viduriniame koridoriuje, jungiančiame Europos ir Azijos rinkas, ir prognozuoja, kad tranzitinių krovinių srautas iki 2030 metų gali pasiekti 30 milijonų tonų.

    Ekonomikos viceministras Samad Bashirli pristatė Alato laisvąją ekonominę zoną kaip platformą eksportui orientuotai gamybai. Skaitmeninės plėtros ir transporto viceministras Rashad Hasanov pabrėžė, kad procesų skaitmeninimas turėtų didinti maršruto pralaidumą ir patikimumą, o tai tampa vienu svarbiausių veiksnių konkuruojant su alternatyviais tranzito keliais.

  • Baku sprogo: Koga iškovojo trūkstamą auksą, Yusifov atsiliko, bet tapo pasaulio čempionu

    Baku sprogo: Koga iškovojo trūkstamą auksą, Yusifov atsiliko, bet tapo pasaulio čempionu

    Pirmoji diena Baku: du nauji čempionai

    2026 metų pasaulio dziudo čempionatas Baku prasidėjo emocingai: pirmąsias aukso medalių kovas laimėjo japonė Wakana Koga ir šeimininkų atstovas Ahmadas Yusifovas. Abu sportininkai triumfavo savo svorio kategorijose ir įrašė ryškų startą čempionato metraštyje.

    Moterų iki 48 kilogramų finale Koga įveikė italę Assuntą Scutto, o vyrų iki 60 kilogramų finale Yusifovas po dramatiško lūžio palaužė Kazachstano sportininką Šerzodą Davlatovą. Tarptautinė dziudo federacija pabrėžė, kad tokie finalai nuo pirmųjų dienų kelia viso turnyro įtampą.

    Koga pagaliau pasiekė trūkstamą viršūnę

    Assunta Scutto į pasaulio čempionato finalą pateko trečią kartą iš eilės, tačiau šįkart jai pritrūko lemiamo momento. Koga visos dienos kovose atrodė užtikrinta ir finale kantriai ieškojo progos, kol perėmė iniciatyvą parteryje.

    Lemiamu epizodu tapo Kogos veiksmas ant žemės, kai ji ramiai ir tiksliai užbaigė ataką, nepalikdama varžovei erdvės išsigelbėti. Taip japonė pridėjo pasaulio čempionės titulą prie ankstesnių laimėjimų ir užpildė svarbiausią spragą savo kolekcijoje.

    „Iš tribūnų sklindanti energija mane tiesiog užvedė, ir dėl sirgalių palaikymo arenoje sugebėjau pasirodyti dar geriau“, – sakė Wakana Koga.

    Yusifovo sugrįžimas sukėlė arenos audrą

    Vyrų iki 60 kilogramų kategorijoje finalas Baku turėjo papildomą įtampą, nes Yusifovas kovojo namuose ir pirmą kartą pasiekė pasaulio čempionato finalą. Jo varžovas Šerzodas Davlatovas taip pat debiutavo tokio lygio finale, o tai tik sustiprino neprognozuojamumo jausmą.

    Dvikova klostėsi Yusifovui nepalankiai, tačiau jis sugebėjo atsitiesti, pakeisti kovos ritmą ir išplėšti pergalę. Baku publika šį lūžį pasitiko audringai, o finalas tapo vienu ryškiausių čempionato atidarymo akcentų.

    „Mano galvoje visada buvo tik geri dalykai: aš tiesiog negalėjau pralaimėti prieš šią publiką, o dabar jaučiuosi puikiai“, – sakė Ahmadas Yusifovas.

    Tarptautinė dziudo federacija primena, kad pasaulio čempionatas yra vienas svarbiausių sezono startų, lemiantis ne tik prestižą, bet ir reitingo taškus, kurie ilgainiui daro įtaką atrankoms į didžiuosius turnyrus. Baku čempionatas tęsiasi, o pirmosios dienos intriga rodo, kad net favoritams čia nebus lengvų kovų.

  • 10 metų Azerbaidžano „Grand Prix“ Baku: kaip „Formulė 1“ pakeitė turizmą ir miesto ekonomiką

    10 metų Azerbaidžano „Grand Prix“ Baku: kaip „Formulė 1“ pakeitė turizmą ir miesto ekonomiką

    Lenktynės, tapusios miesto vizitine kortele

    Baku surengtas jubiliejinis, dešimtasis Azerbaidžano „Grand Prix“ dar kartą parodė, kad „Formulė 1“ šiam miestui jau seniai reiškia daugiau nei sportą. Lenktynių savaitgalis tapo vienu svarbiausių sezono traukos taškų turizmui, ypač viešbučiams, restoranams ir mažmeninei prekybai.

    Miesto gatvėse įrengta trasa išsiskiria tuo, kad glaudžiai susijungia moderni infrastruktūra ir istorinis senamiestis. Tai kuria stiprų Baku įvaizdį tarptautinei auditorijai ir padeda miestui konkuruoti dėl didžiųjų renginių srautų.

    Skaičiai, kurie parodo mastą

    Per keturių dienų renginį fiksuota daugiau kaip 92 000 apsilankymų, o lenktynes tribūnose stebėjo per 17 000 tarptautinių sirgalių. Bilietus į „Grand Prix“ pirko žiūrovai iš daugiau kaip 120 šalių, o tai rodo išskirtinį renginio tarptautiškumą.

    Tokio masto renginiams būtina didelė operacinė komanda: prie organizavimo dirbo tūkstančiai darbuotojų, savanorių ir trasos teisėjų. Šis žmonių poreikis trumpuoju laikotarpiu sustiprina užimtumą, o ilgiau veikia per patirtį, kompetencijas ir paslaugų sektoriaus augimą.

    Ekonominis poveikis: nuo viešbučių iki darbo vietų

    Didieji automobilių sporto renginiai paprastai generuoja šuolį apgyvendinimo, maitinimo ir transporto paslaugoms, o Baku nėra išimtis. Savaitgalio srautai reiškia didesnį užimtumą viešbučiuose, aktyvesnes rezervacijas restoranuose ir intensyvesnę veiklą miesto centre bei pagrindiniuose turistiniuose taškuose.

    Kartu tai yra ir ilgalaikė rinkodaros investicija: pasaulinei auditorijai transliuojami miesto vaizdai, infrastruktūra ir kultūriniai objektai. Dėl to „Formulė 1“ tampa priemone didinti žinomumą ir skatinti pakartotinius turistų vizitus jau ne lenktynių metu.

  • Azerbaidžanas pasirašė sandorius už 9 mlrd. eurų: kokias galimybes mato investuotojai?

    Azerbaidžanas pasirašė sandorius už 9 mlrd. eurų: kokias galimybes mato investuotojai?

    Geopolitinė įtampa ir sutrikusios tiekimo grandinės verčia įmones iš naujo vertinti, kur investuoti ir kaip apsaugoti veiklą nuo rizikų. Būtent šiame kontekste Baku surengtame antrajame Azerbaidžano tarptautiniame investicijų forume dalyviai kalbėjo apie prekybą, infrastruktūrą ir ilgalaikes partnerystes.

    Renginyje, organizatorių teigimu, dalyvavo atstovai iš daugiau nei 70 šalių, o jo metu pasirašyti kontraktai ir susitarimai viršijo 9 mlrd. eurų. Tai vienas didžiausių pastarųjų metų tokių forumų rezultatų regione, kur investuotojai ieško naujų maršrutų ir gamybos vietų.

    Koridoriai tarp Europos ir Azijos

    Forume daug dėmesio skirta Azerbaidžano geografinei padėčiai tarp Europos ir Azijos bei transporto koridoriams, kurie ypač išryškėjo po pastarųjų metų prekybos srautų persiskirstymo. Verslui svarbiausiais klausimais įvardyti logistikos pajėgumai, pasienio procedūrų greitis ir patikimas infrastruktūros finansavimas.

    Kalbėta, kad investuotojų pasitikėjimą lemia ne tik keliai, uostai ar geležinkeliai, bet ir aiškios taisyklės, prognozuojama mokesčių aplinka bei sutarčių vykdymo praktika. Dėl to šalys, pretenduojančios tapti tranzito centrais, vis dažniau konkuruoja ne pažadais, o realiais infrastruktūros ir reguliavimo sprendimais.

    Diversifikacija: nuo gamybos iki turizmo

    Diskusijose akcentuota ekonomikos diversifikacija, siekiant mažinti priklausomybę nuo energijos išteklių ciklų. Tarp aptartų krypčių minėtos pramoninės zonos, gamyba, turizmas ir nekilnojamasis turtas, kur investuotojai dažniausiai ieško greitesnės grąžos ir aiškesnio paklausos pagrindimo.

    Taip pat aptartos DI taikymo galimybės, ypač pramonėje ir paslaugų sektoriuje, kur didžiausią vertę kuria procesų automatizavimas, kokybės kontrolė ir tiekimo planavimas. Vis dėlto pabrėžta, kad DI plėtra glaudžiai susijusi su duomenų valdymu, kibernetiniu saugumu ir kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla.

    Ką tai reiškia investuotojams?

    Pasirašytų susitarimų suma savaime dar negarantuoja investicijų realizavimo, tačiau signalizuoja apie augantį regiono dėmesį infrastruktūros ir gamybos projektams. Rinkos analitikai paprastai vertina, kad tokie forumai tampa lakmuso popierėliu, ar šalis geba pasiūlyti ne tik patogią geografiją, bet ir patikimą verslo aplinką.

    Jei deklaruoti projektai virs realiais darbais, Azerbaidžanas gali sustiprinti savo vaidmenį kaip logistikos ir pramonės grandžių dalis tarp Europos ir Azijos. Investuotojams tai reiškia daugiau alternatyvų tiekimo grandinių diversifikacijai, bet kartu ir poreikį kruopščiai vertinti politines, reguliacines bei valiutų rizikas regione.

  • Azerbaidžanas Baku susitarė dėl 9,7 mlrd. eurų: atvyko „BlackRock“ ir kiti investicijų milžinai

    Azerbaidžanas Baku susitarė dėl 9,7 mlrd. eurų: atvyko „BlackRock“ ir kiti investicijų milžinai

    Beveik 9,7 mlrd. eurų sandorių

    Azerbaidžanas pranešė per antrąjį Azerbaidžano tarptautinį investicijų forumą Baku suderinęs sandorius, kurių bendra vertė siekia apie 9,7 mlrd. eurų. Skaičių patvirtino šalies ekonomikos ministras Mikayilas Jabbarovas, pabrėžęs, kad susitarimai apima 26 kontraktus.

    Pasak ministro, projektai apima įvairias sritis nuo dirbtinio intelekto ir gamybos iki energetikos bei pramonės. Baku siekia, kad dalis kapitalo ateitų ne tik iš regiono, bet ir iš platesnių tarptautinių partnerystių.

    Akcentas – ne vien nafta ir dujos

    Forumo kontekstas aiškus: šalis bando pritraukti daugiau investicijų už tradicinio naftos ir dujų sektoriaus ribų. Azerbaidžano vadovybė akcentuoja pramonę, transportą ir logistiką, atsinaujinančią energetiką, skaitmenines technologijas, žemės ūkį, turizmą ir infrastruktūrą.

    Prezidentas Ilhamas Aliyevas forume teigė, kad ne naftos sektorius 2025 metais sudarė 72 proc. bendrojo vidaus produkto, o realus ne naftos sektoriaus augimas nuo 2020 metų vidutiniškai siekė apie 5 proc. per metus. Kartu jis pripažino, kad energetika išlieka dominuojanti investicijų kryptis.

    „Naftos ir dujų sektoriaus sutartys, pasirašytos prieš 30 metų, iki šiol iš esmės nebuvo keičiamos, ir tai yra vienas veiksnių, pritraukusių investuotojus“, – sakė Ilhamas Aliyevas.

    Į Baku susirinko pasauliniai fondai

    Šių metų renginiuose, įskaitant su infrastruktūra susijusias uždaras diskusijas, dalyvavo didieji tarptautiniai turto valdytojai, tarp jų „BlackRock“, „Global Infrastructure Partners“ ir „Brookfield Asset Management“. Skelbta, kad forume atstovaujamos organizacijos bendrai valdo maždaug 26,4 trln. eurų vertės turtą.

    Atskiras dėmesys skirtas infrastruktūrai: šalia forumo vyko Azerbaidžano infrastruktūros investicijų dialogas, kurį rengė valstybinis turto fondas SOFAZ kartu su „BlackRock“. Tai rodo ambiciją finansavimą nukreipti į ilgalaikius, kapitalo imlius projektus, kur svarbūs stabilūs reguliaciniai rėmai ir rizikų valdymas.

    Tiesioginės investicijos auga, kapitalas keliauja ir į užsienį

    Azerbaidžano centrinis bankas skelbė, kad 2026 metų pirmąjį pusmetį į ekonomiką pritrauktų tiesioginių užsienio investicijų apimtis viršijo 2,6 mlrd. eurų. Tai sudarė 13,8 proc. metinį augimą, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

    Tuo pat metu šalis aktyviai eksportuoja kapitalą: per tą patį laikotarpį investicijos į užsienio ekonomikas, remiantis pateiktais duomenimis, viršijo 4,4 mlrd. eurų. Dažniausi tikslai įvardyti Italija, Turkija, Jungtinė Karalystė, Jungtiniai Arabų Emyratai ir Sakartvelas.

    Turizmas ir nekilnojamasis turtas – augantys prioritetai

    Forume daug kalbėta ir apie turizmą, svetingumo sektorių bei miestų plėtrą, kuriuos Baku pristato kaip alternatyvius kapitalo traukos variklius. Kaip vienas ryškiausių pavyzdžių minėtas Kaspijos pakrantės projektas „Sea Breeze“, siejamas su verslininku Eminu Agalarovu.

    Renginio dalyviai akcentavo, kad tokie projektai dažnai priklauso nuo partnerystės modelių, kai privataus sektoriaus investicijas papildo valstybės kuriama infrastruktūra ir aiškesnės taisyklės. Esminis klausimas po forumo išlieka tas pats: kiek iš paskelbtų susitarimų realiai virs finansavimu ir statybomis.

  • Baku savaitė kaip iš filmo: F1, saugumas ir milijardiniai sandoriai – kas slypi už šou

    Baku savaitė kaip iš filmo: F1, saugumas ir milijardiniai sandoriai – kas slypi už šou

    Baku savaitė, sutraukusi pasaulį

    Baku per kelias dienas sujungė kelis didžiausius tarptautinius renginius: „Formulės 1“ Azerbaidžano etapą, saugumo forumą ir tarptautinį investicijų forumą. Toks formatas miestui tapo ir įvaizdžio kampanija, ir realiu ekonomikos stimuliatoriumi turizmo, paslaugų bei logistikos sektoriams.

    Renginių ciklas kulminaciją pasiekė Azerbaidžano tarptautiniame investicijų forume, vykusiame Baku konferencijų centre. Forumo darbotvarkėje dominavo kapitalo pritraukimas, tiekimo grandinių atsparumas ir siekis stiprinti Pietų Kaukazo vaidmenį kaip jungiamąją grandį tarp Europos ir Azijos.

    Investuotojų dėmesys: nuo skaitmenizacijos iki atsinaujinančios energetikos

    Forume dalyvavusi Honkongo Mokslo ir technologijų universiteto profesorė Keyu Jin pabrėžė, kad renginių koncentracija Baku pritraukia sprendimų priėmėjus iš įvairių žemynų. Pasak jos, miestas išnaudoja progą pristatyti šalį ne tik kaip energijos tiekėją, bet ir kaip regioninį traukos centrą.

    Azerbaidžano ekonomikos ministras Mikayil Jabbarov akcentavo, kad ekonominiuose sprendimuose vis didesnę reikšmę turi partnerių patikimumas ir tiekimo grandinių tvarumas. Jis taip pat teigė, kad dalis užsienio bendrovių šalyje linkusios reinvestuoti uždirbtą pelną, o investicijų kryptys plečiamos nuo tradicinės energetikos iki atsinaujinančių išteklių.

    Tarp aptartų iniciatyvų išsiskyrė Susitarimo memorandumas su „Microsoft“, orientuotas į skaitmeninės ekonomikos plėtrą. Taip pat minėta partnerystė su Vietnamo ROX Group, apimanti statybos, plėtros ir energetikos projektų vertinimą, įskaitant didelio masto saulės ir vėjo elektrines.

    Sandoriai ir milijardai: ne vien nafta

    Per forumą skelbta ir apie susitarimus farmacijos, vakcinų gamybos bei žemės ūkio projektuose. Tarp jų buvo įvardyti susitarimai su Slovakijos „Saneca Pharmaceuticals“, Turkijos „VETAL“ ir Čekijos „AGROFERT“, taip pat vietiniais partneriais, siekiant plėsti gamybą ir maisto pramonės pajėgumus.

    Investicinėje darbotvarkėje atsirado ir tarptautinio kapitalo fondai: Azerbaidžano investicijų holdingas bei Omano investicijų institucija sutarė dėl dokumento, susijusio su tiesioginių investicijų fondu. Taip pat pristatytas trišalis susitarimas dėl vandens skaitiklių gamybos galimybių, kuriame dalyvauja SOCAR ir Jungtinių Arabų Emyratų technologijų bendrovė.

    Šie susitarimai plėtoja 2025 metais vykusio pirmojo forumo pagrindą, kai, viešai skelbta, pasirašytų investicinių susitarimų vertė viršijo 8 800 000 000 eurų. Reikšminga dalis, apie 6 100 000 000 eurų, buvo nukreipta į ne naftos sektorių, taip signalizuojant apie diversifikacijos prioritetą.

    Vidurinis koridorius ir DI: naujas regiono argumentas

    Vis daugiau dėmesio skiriama vadinamajam Viduriniam koridoriui, kuris stiprinamas kaip alternatyvus prekybos ir logistikos maršrutas tarp Azijos ir Europos. Pasaulio bankas yra nurodęs, kad, investavus į infrastruktūrą ir efektyvumą, krovinių srautai šiuo maršrutu iki 2030 metų galėtų išaugti kelis kartus, o kelionės trukmė sutrumpėti.

    Uzbekistano investicijų, pramonės ir prekybos ministras Laziz Kudratov forume kalbėjo apie augantį prekių judėjimą per Azerbaidžaną ir siekį didinti dvišalę prekybą. Jo teigimu, per pastaruosius trejus metus krovinių gabenimas šiuo maršrutu išaugo daugiau nei dvigubai, o augimo tempas šių metų pirmąjį pusmetį išliko aukštas.

    Technologijų kryptį sustiprino ir DI tema. Verslo atstovai forume akcentavo, kad regiono patrauklumą gali didinti mokestinės paskatos, talentų ugdymas ir didesnis saugumo jausmas investuotojams, ypač kuriant inžinerijos bei skaitmeninių paslaugų centrus.

    F1 efektas ir kas laukia toliau

    „Formulės 1“ savaitgalis Baku pristatomas kaip vienas didžiausių metų renginių, stipriai išjudinantis apgyvendinimo, maitinimo ir miesto paslaugų sektorius. Šalia sporto šou vykstantys verslo forumai leidžia miestui pritraukti ne tik turistus, bet ir korporacijų delegacijas bei valstybinių institucijų atstovus.

    Savaitės pradžioje surengtame Baku saugumo forume dalyvavo aukšto rango atstovai iš daugiau nei 100 šalių, aptarę tarpvalstybinės infrastruktūros apsaugą ir naujas grėsmes. Po investicinių renginių Baku planuoja tęsti tarptautinį kalendorių gynybos paroda ADEX, kurioje paprastai daug dėmesio skiriama bepiločių sistemų ir elektroninės kovos sprendimams.

    Tokia renginių grandinė rodo Baku strategiją vienu metu kurti įvaizdį, pritraukti kapitalą ir išplėsti partnerystes. Tačiau investuotojams svarbiausia išlieka tai, ar skelbiami susitarimai virsta ilgalaikiais projektais, darbo vietomis ir tvariu augimu už energetikos sektoriaus ribų.

  • Praėjus dvejiems metams po COP29 Azerbaidžanas klimato pažadus verčia investicijomis: 540 mln.

    Praėjus dvejiems metams po COP29 Azerbaidžanas klimato pažadus verčia investicijomis: 540 mln.

    Praėjus dvejiems metams po COP29 konferencijos Baku, Azerbaidžanas siekia parodyti, kad klimato darbotvarkė gali virsti konkrečiais projektais ir finansavimu. Per Baku klimato veiksmų savaitę šalies valdžia pristatė planą investuoti į žemės ūkio prisitaikymą ir modernizuoti paramos skyrimo tvarką.

    Pagal 2026–2030 metų valstybės programą numatoma iki 540 mln. eurų skirti klimato pokyčiams atsparesnei drėkinimo infrastruktūrai. Žemės ūkio ministro Majnuno Mammadovo teigimu, tai sudaro beveik 40 proc. valstybės žemės ūkio biudžeto dalies, skirtos prisitaikymui prie klimato kaitos.

    Investicijos planuojamos regione, kuriame vis labiau juntamas vandens stygius, kinta vegetacijos sezonai, o dirvožemio degradacija mažina derlingumą. Šios rizikos ypač jautrios Pietų Kaukazui, kur derliaus svyravimai dažnai tiesiogiai priklauso nuo kritulių ir drėkinimo galimybių.

    DI pagrįstas ūkininkų vertinimas

    Kartu Azerbaidžanas šiemet pradėjo taikyti DI pagrįstą ūkininkų vertinimo sistemą, sukurtą bendradarbiaujant su Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacija. Skaitmeninė platforma pirmą kartą išbandyta 2024 metais, o 2025 metais testuota platesniu mastu.

    Sistema skirta avansinėms subsidijoms smulkiesiems ir vidutiniams ūkiams, dirbantiems nuo 5 iki 100 hektarų. Tinkamumas paramai vertinamas pagal modernių praktikų taikymą, auginamos kultūros ekonominę vertę ir ekologinį poveikį, įskaitant vandens taupymo bei dirvožemio atkūrimo priemones.

    „Vertinimo sistema remiasi trimis pagrindiniais ramsčiais: moderniomis praktikomis, auginamos kultūros ekonomine verte ir ekologiniu poveikiu“, – sakė Majnunas Mammadovas.

    „Trečiasis kriterijus parodo, kaip pasirinkta kultūra veikia dirvožemio būklę ir ar ūkininkas taiko vandens taupymo bei dirvožemio atkūrimo sprendimus“, – pridūrė jis.

    Ministras taip pat pabrėžė, kad tarptautiniai investuotojai, plėtojantys žemės ūkio infrastruktūrą šalyje, galėtų pretenduoti į tas pačias subsidijas kaip ir vietos ūkiai. Tai signalas, kad valdžia nori pritraukti kapitalą ne tik į technologijas, bet ir į praktinį įgyvendinimą.

    „Žemės ūkis yra išskirtinėje pozicijoje: jis ir prisideda prie klimato kaitos, ir pats nuo jos nukenčia“, – sakė FAO atstovas Azerbaidžane Nasaras Hayatas.

    Žaliasis vandenilis: pirmiausia vidaus rinkai

    Pramonės srityje Jungtinių Tautų pramonės plėtros organizacija ragino Azerbaidžaną pirmiausia orientuotis į žaliojo vandenilio panaudojimą šalies viduje, o ne skubėti su eksporto į Europą planais. Pasak organizacijos atstovų, vamzdynų infrastruktūra ir logistika, reikalinga didelio masto eksportui, dar nėra sukurta.

    Trumpuoju laikotarpiu realistiškesnis kelias būtų žaliojo vandenilio darinių, pavyzdžiui, žaliojo amoniako, pritaikymas trąšų gamyboje ir laivybos kuruose. Tokie sprendimai gali sumažinti emisijas pramonėje greičiau nei ilgai trunkantys eksporto projektai.

    „Tikrasis pramonės dekarbonizacijos sėkmės matas yra ne pažadai, o patikrinamas anglies dioksido emisijų mažėjimas“, – sakė Petra Schwager.

    Nuo pažadų prie sandorių

    Klimato finansavimo temoje išryškėjo ir platesnė tendencija: šalys bei organizacijos vis dažniau kalba apie perėjimą nuo deklaracijų prie investicijoms paruoštų projektų. Turkija prieš COP31 Antalijoje pristatė dvi naujas priemones, skirtas padėti struktūruoti projektus ir plėsti miestams prieinamą pigesnį finansavimą.

    Azerbaidžano užsienio reikalų viceministras Yalchinas Rafiyevas patvirtino, kad prioritetu išlieka ir Juodosios jūros povandeninio kabelio projektas, kuriuo atsinaujinanti elektra iš Azerbaidžano ir Vidurinės Azijos galėtų pasiekti Europos rinkas. Jo teigimu, COP formatų tęstinumas svarbus tam, kad priimti sprendimai virstų ilgalaikėmis investicijų kryptimis.

    COP29 metu turtingesnės valstybės buvo sutarusios iki 2035 metų kasmet skirti bent 258 mlrd. eurų besivystančioms šalims emisijoms mažinti ir prisitaikymui prie klimato poveikio. Šiandien Baku siunčiamas signalas, kad dalis šios darbotvarkės perkeliamа į konkrečius infrastruktūros ir technologijų sprendimus.