CP v2

Tag: Baku

  • Tango Baku gatvėse: kaip Azerbaidžano sostinę užkariavo pirmasis tarptautinis festivalis

    Tango Baku gatvėse: kaip Azerbaidžano sostinę užkariavo pirmasis tarptautinis festivalis

    Argentinietiško tango ritmas vis dažniau skamba Baku senamiestyje Ičerišeher, kur siauras gatves ir istorines aikštes užpildė šokėjai iš skirtingų šalių. Azerbaidžano sostinėje surengtas pirmasis tarptautinis tango festivalis tapo ne tik kultūriniu renginiu, bet ir bandymu miestą įtvirtinti pasauliniame tango žemėlapyje.

    Iš pirmo žvilgsnio tango ir Baku atrodo netikėtas derinys: tango gimė Buenos Airių uosto rajonuose XIX amžiaus pabaigoje, o Baku įsikūręs Europos ir Azijos sandūroje, prie Kaspijos jūros. Vis dėlto pastaraisiais metais miestas aktyviai plečia tarptautinių renginių spektrą, o kultūra tampa viena iš priemonių pritraukti turistų ir užmegzti platesnius ryšius.

    Festivalis, pavadintas El Calor en Baku, buvo pristatytas kaip Argentinos kultūros savaitė, kur šokis susijungė su muzika, kinu, gastronomija, edukacinėmis veiklomis ir turizmu. Organizatoriai teigė, kad per šešias dienas Ičerišeher virto gyvu kultūriniu tiltu tarp Azerbaidžano ir Argentinos, o renginiai pritraukė ir vietos gyventojus, ir tarptautinius svečius.

    Baku kaip kultūrų susitikimo vieta

    Azerbaidžano šokių sąjungos įkūrėjas Eldaras Džafarovas tvirtino, kad šalis išgyvena dinamiško kultūrinio augimo laikotarpį, o Baku vis labiau matomas tarptautinėje erdvėje. Pasak jo, miestas tampa susitikimo tašku tarp Europos ir Azijos, todėl tokio masto renginys gali suvienyti žmones per meną ir žmogišką ryšį.

    „Baku tapo susitikimo vieta tarp Europos ir Azijos, todėl nusprendėme, kad atėjo tinkamas metas pasaulinio lygio renginiui, kuris suvienija per meną ir ryšį“, – sakė Eldaras Džafarovas.

    Ši idėja nėra atsitiktinė: didieji šokių festivaliai dažnai veikia kaip kultūrinės diplomatijos forma, o socialiniai šokiai, tokie kaip tango, savo prigimtimi skatina bendruomeniškumą. Organizatoriai pabrėžė, kad renginys nuo pat pradžių buvo kuriamas ne vien kaip pasirodymų programa, bet kaip erdvė pažinčiai ir bendravimui.

    UNESCO pripažinimas ir pasaulinė plėtra

    Tango jau seniai peržengė Argentinos ribas: dar XX amžiaus pradžioje jis paplito tokiuose miestuose kaip Paryžius, Roma ar Berlynas, o šiandien tango bendruomenės aktyviai keliauja po skirtingus žemynus. Papildomą svorį žanrui suteikia UNESCO pripažinimas: tango yra įtrauktas į nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, pabrėžiant jo reikšmę kaip tradicijos, kuri perduodama per muziką, šokį ir socialinę praktiką.

    „Matėme tūkstančius lankytojų, tarptautinių svečių, vietos gyventojų, diplomatų, menininkų ir šokėjų, kurie dalijosi tomis pačiomis erdvėmis ir kūrė naujas pažintis“, – teigė Eldaras Džafarovas.

    Festivalio kulminacija vyko operos teatre, kur pasirodė profesionalūs tango mokytojai, choreografai ir muzikantai, o programa siekė parodyti tango kaip sceninį meną ir kaip socialinį šokį. Dalyviai iš Argentinos ir kitų šalių pabrėžė, kad tango patrauklumas slypi emocijoje ir improvizacijoje, o į šokį žmones dažnai atveda noras išmokti atviriau reikšti jausmus.

    Emocijų kalba, kuri veikia visur

    Šokėjų pora Janina Kinjones ir Neri Piliu pasakojo, kad tango jiems yra daugiau nei technika ar scena, nes jis padeda jaustis gyvam ir kurti ryšį su kitais žmonėmis. Jų teigimu, tango gali papildyti kasdienę laimę, o pasauliui reikia daugiau šokančių žmonių.

    „Ši aistra leidžia man jaustis gyvai. Kartais eidami gatve pagalvojame: kodėl žmonės nešoka tango? Jie būtų laimingesni“, – sakė Janina Kinjones.

    Kita pora, sutuoktiniai Chėzusas Gorgonė ir Viktorija Lizunova, pabrėžė, kad auditorijai artimas pasakojimas per judesį, o pamokose svarbiausia atmosfera be gėdos ir su šypsena. Pasak jų, Baku publika pasirodė šilta ir atvira, todėl tango čia prigyja ne kaip egzotika, o kaip naujas būdas bendrauti.

    Organizatoriai tikisi, kad pirmasis festivalis taps kasmetiniu ir pritrauks dar daugiau mokytojų, šokėjų bei svečių iš Europos ir kitų regionų. Jei planai pavyks, Baku gali tapti reguliaria pasaulinio tango maršruto stotele, o senamiesčio erdvės ir miesto scenos dar ne kartą primins, kad kultūra lengvai randa kelią net ten, kur jos mažiausiai tikiesi.

  • Kas iš tiesų vyko Baku? „Islamo plėtros banko“ susitikime – milijardų kryptys ir įtampos

    Kas iš tiesų vyko Baku? „Islamo plėtros banko“ susitikime – milijardų kryptys ir įtampos

    2026 metais Baku surengtuose Islamo plėtros banko metiniuose susitikimuose ministrai, politikos formuotojai ir plėtros institucijų vadovai diskutavo, kaip regioninė integracija gali padėti išlaikyti tvarų ekonomikos augimą pasaulyje, kuriame daugėja geopolitinės įtampos ir finansinio neapibrėžtumo.

    Pagrindinis akcentas buvo praktiniai ryšiai tarp šalių: transporto koridoriai, energetikos ir skaitmeninė infrastruktūra, prekybos barjerų mažinimas bei investicijų pritraukimas. Dalyviai pabrėžė, kad vien deklaracijų nebeužtenka, o konkurencija dėl kapitalo ir tiekimo grandinių tampa kasdienybe.

    Ne mažiau dėmesio skirta atsparumui ir partnerystėms, kurios leistų greičiau mobilizuoti lėšas ir sumažinti rizikas vykdant ilgalaikius projektus. Kalbėta, kad sparčiau augančioms ekonomikoms ypač svarbus prognozuojamas finansavimas, nes aukštesnės palūkanų normos ir valiutų svyravimai brangina skolinimąsi.

    Kur krypsta finansavimas

    Susitikimuose aptartos ir naujos finansavimo priemonės, kurios turėtų paskatinti bendrus projektus tarp šalių narių, įtraukiant privačias investicijas. Tokie modeliai dažniausiai siejami su rizikos pasidalijimu, mišriuoju finansavimu ir aiškesniais projektų atrankos kriterijais, kad pinigai pasiektų didžiausią poveikį turinčias sritis.

    Diskusijų kontekstas atspindi pastarųjų metų tendenciją, kai plėtros bankai vis dažniau orientuojasi ne tik į atskirų projektų kreditavimą, bet ir į regioninius sprendimus: logistikos jungtis, muitinių procesų skaitmeninimą, energijos tiekimo patikimumą ir prekybos finansavimą.

    Integracija kaip atsakas į įtampas

    Dalyviai akcentavo, kad didėjant geopolitinėms įtampoms regioninė ekonominė partnerystė tampa būdu mažinti priklausomybes ir geriau valdyti krizes. Kartu tai suvokiama ir kaip priemonė didinti konkurencingumą, nes investuotojai vis dažniau vertina ne vieną rinką, o viso regiono masto stabilumą bei taisyklių suderinamumą.

    Susitikimuose dominavo mintis, kad artimesnis bendradarbiavimas padėtų ne tik greičiau augti, bet ir spręsti bendras problemas, pradedant infrastruktūros spragomis ir baigiant kapitalo prieinamumu. Baku renginys tapo platforma ieškoti konkrečių susitarimų, kurie per artimiausius metus galėtų virsti bendrais projektais.

  • Azerbaidžanas atmeta kaltinimus dėl Izraelio veiksmų prieš Iraną: prašo pateikti įrodymus

    Azerbaidžanas atmeta kaltinimus dėl Izraelio veiksmų prieš Iraną: prašo pateikti įrodymus

    Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija paneigė tarptautinėje žiniasklaidoje pasirodžiusius teiginius, esą Izraelio kariuomenės ar žvalgybos pareigūnai vykdė operacijas iš Azerbaidžano teritorijos per besitęsiantį karą su Iranu. Baku tokią informaciją pavadino nepagrįsta ir teigė, kad ji paremta anoniminiais, nepatvirtintais šaltiniais.

    Azerbaidžano URM atstovas Aytanas Hadžizada portalui „Euronews“ sakė, kad ministerija „kategoriškai atmeta“ minimus kaltinimus. Pasak jo, Azerbaidžanas niekada neteikė savo teritorijos veiksmams prieš trečiąją šalį, įskaitant Iraną.

    „Azerbaidžanas niekada nesuteikė savo teritorijos jokiems priešiškiems veiksmams prieš trečiąją šalį, įskaitant Iraną“, – sakė Aytanas Hadžizada.

    Paklaustas, ar Baku imsis tyrimo dėl viešojoje erdvėje pasirodžiusių teiginių, A. Hadžizada nurodė, kad tai būtų svarstoma tik gavus konkrečių įrodymų. Jis taip pat pabrėžė, kad Azerbaidžano teritorija negali būti ir nebus naudojama prieš kaimynines ar draugiškas valstybes.

    Šie pareiškimai nuskambėjo platesniame regione augant įtampai ir informacinių pranešimų srautui apie galimus užkulisius, logistiką bei žvalgybinę paramą skirtingoms konflikto pusėms. Azerbaidžanas su Iranu turi apie 700 kilometrų sausumos sieną, todėl bet kokie įtarimai dėl teritorijos naudojimo karinėms operacijoms tampa ypač jautrūs tiek saugumo, tiek diplomatijos požiūriu.

    Azerbaidžano URM akcentavo, kad šalis siekia subalansuotos užsienio politikos, grindžiamos kaimynystės principais ir nacionaliniais interesais. Baku pripažįsta palaikantis partnerystę su Izraeliu įvairiose srityse, tačiau tuo pat metu pabrėžia ryšius ir bendradarbiavimo kryptis su Iranu bei kitomis regiono valstybėmis.

    Tarptautinėje erdvėje pasklidę pranešimai, kuriais remiantis buvo keliami įtarimai, nebuvo viešai pagrįsti nepriklausomais įrodymais, o jų nepatvirtino nei Azerbaidžano, nei Izraelio pusė. Izraelio vyriausybės komentarų šiuo klausimu tuo metu taip pat buvo laukiama.

    Diplomatinis fonas tarp Baku ir Teherano anksčiau jau buvo įkaitęs po incidento, apie kurį pranešta 2026 metais kovo 5 dieną, kai Irano dronai smogė Azerbaidžano Nachičevanės eksklavui. Tuomet buvo apgadintas Nachičevanės tarptautinio oro uosto terminalas, o netoli Šakarabado kaimo mokyklos nukrito dar vienas objektas, buvo sužeisti keturi civiliai.

    Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas tą smūgį pavadino teroro aktu ir pareikalavo atsiprašymo bei atsakomybės. Iranas savo atsakomybę neigė ir teigė, kad incidentą tirs, o Azerbaidžanas kitą dieną buvo atitraukęs dalį diplomatinio personalo, vėliau santykius palaipsniui normalizavo.

    Azerbaidžanas su Izraeliu artimus ekonominius ir saugumo ryšius palaiko nuo 1990-ųjų, tačiau Baku viešai kartoja principą, kad jo teritorija negali būti naudojama prieš kaimynines valstybes. Dabartinis ministerijos pareiškimas rodo siekį užkirsti kelią spekuliacijoms, kurios galėtų dar labiau komplikti santykius su Teheranu ir paveikti regiono stabilumą.

  • Richard Gere ragina spręsti benamystę: kodėl Housing First tampa miestų politikos ašimi

    Richard Gere ragina spręsti benamystę: kodėl Housing First tampa miestų politikos ašimi

    Holivudo aktorius Richardas Gere’as Baku vykusiame tryliktajame Pasaulio miestų forume dėmesį nukreipė ne į kiną, o į benamystės problemą ir būsto krizę. Forumo programoje pristatytas dokumentinis filmas apie gyvenimą gatvėje ir kelią atgal į stabilų būstą, o pats aktorius pabrėžė bendradarbiavimą su Jungtinių Tautų agentūra UN-Habitat.

    Gere’as viešai remia Ispanijos organizaciją „HOGAR SÍ“, kuri dirba su benamystę patiriančiais žmonėmis ir taiko Housing First metodiką. Šis modelis remiasi principu, kad pirmas žingsnis iš krizės yra nuolatinis būstas, o tik po to sprendžiamos priklausomybių, sveikatos, įsidarbinimo ar socialinės integracijos problemos.

    „Mano motyvacija dirbti su „HOGAR SÍ“ kyla iš įsitikinimo, kad benamystė nėra neišvengiama: tai socialinė neteisybė, kurią galima išspręsti“, – sakė Richardas Gere’as.

    Aktorius teigia, kad su žmona Alejandra su „HOGAR SÍ“ bendradarbiauja daugiau nei dešimtmetį, o 2024 metais prisijungė prie organizacijos patikėtinių tarybos. Jo vertinimu, organizacija remiasi žmogaus teisėmis, orumu ir įrodymais grįstais sprendimais, todėl gali būti pavyzdžiu ir kitoms šalims.

    Pasak Gere’o, būstas yra vartai į kitas teises: be stabilios gyvenamosios vietos sudėtinga gauti sveikatos priežiūrą, tęsti mokslus ar išlaikyti darbą. Jis pabrėžė, kad kai žmogus lieka be namų, socialinės atskirties ciklas užsidaro taip, kad jį nutraukti tampa itin sunku.

    Pasaulio miestų forumo tema šiemet siejo būstą su saugiais ir atspariais miestais, o benamystė pristatyta kaip vienas ryškiausių šiuolaikinių miestų humanitarinių iššūkių. UN-Habitat renginyje akcentavo, kad įtrauki miestų politika turi apimti ir tuos, kurie dažniausiai lieka nematomi, o viešosios diskusijos apie būstą neturi apsiriboti vien statybų apimtimis ar kainomis.

    Gere’as tvirtino, kad Jungtinių Tautų platforma jam tapo natūraliu būdu kelti žmogaus teisių ir orumo temas globaliu mastu. Jo teigimu, tokie klausimai kaip benamystė ar miestų nelygybė reikalauja tarptautinio bendradarbiavimo ir politinės valios, nes vien pavienės iniciatyvos negali pakeisti sisteminių priežasčių.

    Viena iš forumo diskusijų krypčių buvo tai, kad dideli miestai vienu metu kuria ir didžiausius socialinius iššūkius, ir pažangiausius sprendimus. Tokiose platformose kaip Pasaulio miestų forumas, pasak aktoriaus, susitinka politikos formuotojai, socialiniai partneriai ir ekspertai, todėl atsiranda galimybė perimti gerąsias praktikas ir greičiau pereiti nuo deklaracijų prie realių sprendimų.

    Aktorius taip pat priminė asmeninę patirtį filmavimo aikštelėje, kuri, jo žodžiais, padėjo kitaip pamatyti benamystę. Ruošdamasis vaidmeniui filme „Time Out of Mind“ jis kurį laiką vaikščiojo Niujorko gatvėmis nepastebėtas ir pajuto, ką reiškia aplinkinių abejingumas bei socialinis nematomumas.

    „Tąkart pirmą kartą aiškiai pajutau abejingumą, nematomumą ir izoliaciją. Tai mane stipriai paveikė“, – sakė Richardas Gere’as.

    Kalbėdamas apie ateitį, Gere’as teigė matantis realią galimybę mažinti benamystės mastą, jei valstybės atsisakys vien trumpalaikių, krizinėmis situacijomis paremtų sprendimų ir daugiau investuos į ilgalaikį būstą bei individualizuotą pagalbą. Jo manymu, Housing First idėja tampa vis svarbesnė Europos miestams, kurie vienu metu susiduria su brangstančiu būstu, socialinių paslaugų trūkumu ir augančia pažeidžiamų grupių rizika likti be namų.

    Gere’as pabrėžė, kad benamystės klausimas nėra vien atskirų regionų problema, o bendra tarptautinė atsakomybė. Jo žinutė Pasaulio miestų forumo dalyviams buvo aiški: tvarus miestas negali būti laikomas sėkmingu, jei dalis žmonių jame priversti gyventi gatvėje.

  • Afrikos miestai skambina pavojaus varpais: klimatas ir būstai spaudžia, pinigų nėra

    Afrikos miestai skambina pavojaus varpais: klimatas ir būstai spaudžia, pinigų nėra

    Afrikos miestams pritrūko laiko

    Afrikos miestų atstovai Pasaulio urbanistikos forume Baku perspėjo, kad klimato kaita, spartus urbanizavimasis ir lėtinis būsto trūkumas jau vejasi valdžios galimybes reaguoti. Jų teigimu, tradiciniai finansavimo modeliai nebespėja su poreikiais.

    Forumo diskusijose būstas vis dažniau įvardijamas ne kaip socialinės paramos klausimas, o kaip ekonomikos ir infrastruktūros pagrindas. Tai glaudžiai siejama su prisitaikymu prie klimato kaitos, migracija ir pokonfliktiniu atsigavimu.

    Angolos pavyzdys ir finansavimo ribos

    Angolos viešųjų darbų, urbanistikos ir būsto ministras Carlos Alberto Gregório dos Santos sakė, kad šalis būsto sektoriui nukreipia apie 7,5 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai viena didžiausių viešųjų investicijų krypčių, tačiau poreikiai vis tiek auga greičiau nei statybų tempas.

    Pasak ministro, pastaraisiais metais valstybė pastatė apie 350 000 būstų, siekdama mažinti deficitą sparčiai augančiuose miestuose. Vis dėlto net ir tokio masto programos, anot dalyvių, dažnai atsiremia į ribotas biudžetų galimybes ir brangstančią infrastruktūrą.

    Pamokos iš atstatymo ir nauji sprendimai

    Azerbaidžano atstatymo patirtis forume tapo dažna nuoroda šalims, kurios sprendžia pokonfliktinio atsigavimo ar nusidėvėjusios infrastruktūros problemas. Gambijos žemių, regioninės valdžios ir religinių reikalų ministras Hamat Ngai Kumba Bah teigė, kad Baku pademonstravo atsparumo ir nacionalinio koordinavimo svarbą.

    „Šiandieniniame pasaulyje niekas neturi pakankamai pinigų“, – sakė Hamat Ngai Kumba Bah.

    Ministras pabrėžė, kad vien tarptautinių institucijų paskolų ar paramos nebeužtenka, todėl būtini inovatyvesni finansavimo mechanizmai. Tarp dažniausiai minimų krypčių – didesnis privataus kapitalo įtraukimas, ilgalaikis infrastruktūros planavimas ir aiškesnės taisyklės, mažinančios investuotojų riziką.

    Potvyniai, medžiai ir nelygi našta

    Klimato atsparumas tapo viena pagrindinių forumo ašių, ypač miestams, kurie jau dabar patiria ekstremalių reiškinių žalą. Adis Abebos atsparumo vadovas Moges Tadesse įspėjo, kad sezoniniai potvyniai griauna namus, gadina infrastruktūrą ir išstumia gyventojus iš upių pakrančių bei užliejamų teritorijų.

    Jo teigimu, Etiopija daug investuoja į gamta grįstus sprendimus: per pastaruosius penkerius metus Adis Abeba pasodino daugiau nei 90 mln. medžių. Nacionaliniu mastu, pasak jo, vykdomoje atkūrimo programoje minima apie 47 mlrd. pasodintų medžių.

    Tadesse taip pat akcentavo klimato teisingumo klausimą, primindamas, kad mažiausiai prie pasaulinių emisijų prisidedančios valstybės dažnai patiria didžiausius ekonominius ir socialinius nuostolius. Forumo dalyviai sutaria, kad būsto, klimato ir ekonomikos problemų atskirai spręsti nebeįmanoma, tačiau lemiamas klausimas lieka tas pats: ar finansavimas pasivys realybę.

  • Baku forume MENA lyderiai ragina būsto politiką sieti su darbu, klimatu ir oriu gyvenimu

    Baku forume MENA lyderiai ragina būsto politiką sieti su darbu, klimatu ir oriu gyvenimu

    Baku vykusiame 13-ajame Pasaulio urbanistiniame forume (WUF13) Viduriniųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regiono (MENA) atstovai būstą siūlė vertinti plačiau nei vien statybų apimtis ar finansavimo eilutes. Diskusijų centre atsidūrė atsparumas klimato rizikoms, socialinė įtrauktis ir ilgalaikis miestų stabilumas.

    Forume pabrėžta, kad būsto politika vis dažniau tampa ekonominės ir socialinės darbotvarkės dalimi. Tai apima ne tik naujų namų statybą, bet ir prieigą prie darbo, paslaugų, švietimo bei sveikatos priežiūros, ypač sparčiai augančiuose miestuose.

    Sprendimai turi remtis vietos realijomis

    Viena ryškiausių žinučių nuskambėjo iš Saudo Arabijos filantropijos sektoriaus: vieno universalaus modelio, tinkamo visoms šalims, nėra. Akcentuota, kad sprendimai turi būti grindžiami duomenimis, bendruomenių poreikiais ir konkrečiomis vietos sąlygomis, o ne kopijuojami pagal „vienas dydis visiems“ logiką.

    Kaip pavyzdys įvardyti projektai Afrikoje, kur klimato poveikiui atsparesni namai statomi iš natūralių medžiagų ir kartu rengiami vietos meistrai. Taip būstas tampa ir užimtumo priemone, mažinančia socialinę atskirtį, o ne vien infrastruktūros objektu.

    „Mes į tai nežiūrime kaip į problemą vien savaime, tai yra bendruomenių pažinimas ir kūrybiškas sprendimų kūrimas“, – sakė Lamia bint Majid Al Saud.

    Pasak „Alwaleed Philanthropies“, organizacija pasaulyje prisidėjo prie daugiau nei 1 200 000 būsto vienetų įgyvendinimo, pritaikant modelius vietos kontekstui. Taip pat akcentuota, kad Saudo Arabijoje pagalbos būstui iniciatyvos vis dažniau siejamos su ekonominiu įgalinimu, ypač moterų.

    Gazos rekonstrukcija ir finansavimo paieškos

    Palestinos vietos valdžios ministras Sami Hijawi forume didžiausią dėmesį skyrė karo padariniams Gazos Ruože ir būsimai rekonstrukcijai. Jo teigimu, sunaikinta urbanistinė infrastruktūra ir būstas kelia ne tik humanitarinių, bet ir ilgalaikio miestų atsigavimo iššūkių.

    Kalbėta, kad Palestinos institucijos, patirdamos didelį finansinį spaudimą, remiasi tarptautiniu bendradarbiavimu, plėtros bankais bei viešojo ir privataus sektorių partnerystėmis. Taip pat akcentuotas smarkiai išaugęs nedarbas ir derybos su tarptautinėmis finansų institucijomis dėl papildomų programų.

    „Palestinos žmonės nusprendė likti savo žemėje“, – sakė Sami Hijawi.

    WUF13 šiuo atveju tapo ne vien urbanistinės politikos renginiu, bet ir platforma telkti tarptautinę paramą būstui, miestų infrastruktūrai ir ilgalaikiam atsigavimui. Diskusijose išryškėjo, kad rekonstrukcija be socialinės ir ekonominės atramos rizikuoja tapti laikinu sprendimu.

    Marokas keičia subsidijų modelį

    Maroko būsto politiką forume pristatęs valstybės sekretorius Adib Benbrahim pabrėžė valstybės vaidmenį urbanistinėje transformacijoje, paremtą viešosiomis ir privačiomis investicijomis. Šalies strategijoje svarbios kryptys apima lūšnynų mažinimą, viduriniosios klasės būstą ir miestų atnaujinimą.

    Skelbta, kad per viešojo ir privataus sektorių partnerystes Maroke sukurta daugiau nei 720 000 būsto vienetų, o nuo 2004 metų daugiau nei 325 000 žmonių pasinaudojo lūšnynų perkėlimo programomis. Taip pat išryškinta 2024 metais pradėta subsidijų pertvarka.

    Naujasis modelis numato didesnį dėmesį tiesioginei paramai gyventojams, o ne vystytojams, paliekant šeimoms daugiau laisvės rinktis, kur gyventi. Kartu akcentuota, kad būsto plėtra derinama su mokyklų, sveikatos priežiūros ir kitų viešųjų paslaugų infrastruktūra pažeidžiamuose rajonuose.

    Bendras forumo tonas buvo aiškus: būsto politika MENA regione vis labiau siejama su darbo rinka, klimato prisitaikymu ir socialine sanglauda. Tai reiškia, kad valstybės ir partneriai ieško ne tik kaip pastatyti daugiau, bet ir kaip sukurti tvaresnes, įtraukesnes bendruomenes.

  • Pasaulio urbanistikos forumas Baku: miestai raginami migraciją planuoti kaip nuolatinę realybę

    Pasaulio urbanistikos forumas Baku: miestai raginami migraciją planuoti kaip nuolatinę realybę

    Migracija – ne vien krizė

    Pasaulio urbanistikos forume Baku ekspertai ragino vyriausybes migraciją vertinti kaip nuolatinį miestų raidos veiksnį, o ne laikinas nepaprastąsias situacijas. Pasak jų, toks požiūris lemia, ar miestai sugeba užtikrinti būstą, paslaugas ir saugumą augančiam gyventojų skaičiui.

    Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) vadovės pavaduotoja Ugochi Daniels pabrėžė, kad migracija jau dabar formuoja miestus, o tinkamai valdoma ji gali tapti sprendimo dalimi. Jos teigimu, atvykstantys žmonės neturėtų būti laikomi našta, nes gali prisidėti prie atsigavimo ir ekonominės plėtros.

    „Migracija dabar formuoja miestus. O kai ji valdoma gerai, migracija tampa sprendimo dalimi“, – sakė Ugochi Daniels.

    Būstas kaip atstatymo pradžia

    Diskusijose daug dėmesio skirta miestų atstatymui po konfliktų ir priverstinio žmonių perkėlimo. Forumo metu akcentuota, kad laikini sprendimai neretai užsitęsia, o tai didina socialinę atskirtį ir apsunkina integraciją.

    Azerbaidžano prezidento specialusis atstovas Emin Huseynov sakė, kad pirmasis žingsnis atkuriant bendruomenes turi būti būstas, nes jis grąžina stabilumą ir pasitikėjimą. Kartu pabrėžta, kad vien pastatų neužtenka – reikia ir kelių, paslaugų bei socialinės infrastruktūros.

    „Būstas turi būti pirmoje vietoje, nes jis grąžina orumą, stabilumą ir pasitikėjimą“, – sakė Emin Huseynov.

    Kas apmoka ilgalaikę rekonstrukciją?

    Viena aštriausių temų tapo rekonstrukcijos finansavimas, kai poreikiai yra milžiniški, o tarptautinės lėšos ne visada užtikrina tvarius sprendimus. UN-Habitat vadovė Anacláudia Rossbach atkreipė dėmesį, kad ilgalaikė būsto politika paprastai neįmanoma be reikšmingo vidaus finansavimo ir aiškaus visuomeninio susitarimo.

    Ji teigė, kad didelės pradinės sumos gali tapti svertu pritraukiant daugiau investicijų, jei valstybė sukuria patikimą sistemą ir nuoseklų planą. Forume taip pat išskirta, kad migracijos integravimas į planavimą leidžia efektyviau prognozuoti mokyklų, sveikatos paslaugų, transporto ir būsto paklausą.

    „Nė viena šalis nėra išsprendusi būsto klausimo tvariai, ilgam laikui vien tarptautiniais finansais. Tam reikia vidaus finansavimo“, – sakė Anacláudia Rossbach.

    Azerbaidžanas forume pristatė savo Karabacho rekonstrukciją kaip modelį, pabrėždamas grįžtančių gyventojų skaičių ir infrastruktūros projektus. Urbanistikos ir planavimo specialistai Baku akcentavo, kad tikslas turėtų būti ne trumpalaikis apgyvendinimas, o pilnaverčių, atsparių ir įtraukių miestų kūrimas, kuriuose migracija numatoma iš anksto.

  • Pasaulio bankas apie urbanizaciją: kodėl miestų augimas lemia ekonomiką ir darbo vietas

    Pasaulio bankas apie urbanizaciją: kodėl miestų augimas lemia ekonomiką ir darbo vietas

    Pasaulio banko vyresnysis ekonomistas Markas Robertsas Pasaulio miestų forume Baku teigė, kad nė viena šalis iki galo neišsivystė be urbanizacijos. Jo vertinimu, miestų augimas turėtų būti laikomas ne problema, o galimybe kryptingai formuoti ekonomikos pažangą.

    Ekspertas pabrėžė, kad urbanizacija paprastai spartina produktyvumą, nes miestuose lengviau telkiasi darbo rinka, paslaugos ir verslai, o tai didina investicijų grąžą. Kartu ji kuria daugiau darbo vietų, tačiau reikalauja planavimo, kad nauda būtų pasidalinta plačiau, o ne kauptųsi tik keliuose rajonuose ar sektoriuose.

    Didžiausias iššūkis – infrastruktūra

    Pasak M. Robertso, ypač Afrikoje miestų infrastruktūros finansavimo poreikis yra milžiniškas ir per didelis vienai institucijai ar vien tik viešajam sektoriui. Todėl, jo teigimu, svarbiausia tampa gebėjimas pritraukti kapitalą iš kelių šaltinių, įskaitant privatų sektorių, tarptautinius fondus ir vietos finansų rinkas.

    Ši tema tampa vis aktualesnė, nes sparčiai augančiuose miestuose prireikia vandens tiekimo, nuotekų, elektros tinklų, viešojo transporto, mokyklų ir sveikatos paslaugų plėtros. Kai investicijos vėluoja, miestai susiduria su būsto trūkumu, kainų šuoliais ir didėjančia socialine atskirtimi.

    Klimato rizikos jau keičia miestus

    Pasaulio banko ekonomistas įspėjo, kad miestų funkcionavimą vis labiau trikdo klimato poveikis, įskaitant potvynius ir ekstremalų karštį. Tokios rizikos didina išlaidas, mažina infrastruktūros patikimumą ir kelia grėsmių gyventojų sveikatai, ypač ten, kur trūksta želdynų, vėsinimo sprendimų ir tvirtų statybos standartų.

    Didėjančios spūstys, brangstanti žemė ir įtempta būsto rinka, anot M. Robertso, yra ne vien urbanizacijos „kaina“, bet ir ženklas, kad miestai traukia žmones bei kapitalą. Jo teigimu, užduotis yra ne stabdyti šį procesą, o suvaldyti jį taip, kad infrastruktūra ir būstas būtų vystomi laiku.

    Įspėjimai dėl nelygybės

    Ne visi dalyviai dalijosi tokiu optimizmu, nes spartus ir prastai valdomas miestų augimas kai kuriose Afrikos ir Pietų Azijos dalyse paskatino didelius neformalius rajonus. Tokiose teritorijose dažnai trūksta pagrindinių paslaugų, o tarša ir užstatymo chaosas didina nelygybę ir aplinkos žalą.

    Adis Abebos miesto vyriausiasis atsparumo pareigūnas Mogesas Tadesse pabrėžė, kad klimato kaita veikia ne tik būstą, bet ir ekonomiką bei žmonių gyvybes. Jo teigimu, daugeliui Afrikos miestų spaudimas jau viršija valdžios gebėjimą reaguoti, todėl būtinos didesnės tarptautinės investicijos, padedančios padengti sparčiai augančias prisitaikymo išlaidas.

    Pasaulio miestų forumas, rengiamas kas dvejus metus, šį kartą Baku vyko gegužės 17–22 dienomis ir pritraukė dešimtis tūkstančių dalyvių iš daugiau nei 180 šalių. Renginio tema buvo būstas ir atsparūs miestai, o vienu iš rezultatų turėtų tapti Baku kvietimas veikti, siejamas su Jungtinių Tautų Naująja miestų darbotvarke.

  • JT vadovas apie būsto krizę: ji paliečia visas šalis, o sprendimai turi tapti prioritetu

    JT vadovas apie būsto krizę: ji paliečia visas šalis, o sprendimai turi tapti prioritetu

    Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterresas Pasaulio miestų forume Baku perspėjo, kad būsto krizė nebėra vien skurdesnių regionų problema. Jo teigimu, su įperkamumo ir benamystės augimu susiduria tiek sparčiai augantys miestai besivystančiose valstybėse, tiek turtingos ekonomikos, kur nuomos kainos kyla greičiau nei pajamos.

    Pasak JT vadovo, krizė paliečia beveik 3 milijardus žmonių, o jos tempą didina platesnis ekonominis ir geopolitinis nestabilumas. Todėl, anot jo, vyriausybės turėtų būstą laikyti ne šalutine socialine tema, o vienu iš pagrindinių tvaraus vystymosi politikos ramsčių.

    Kodėl būstas tapo jautria tema?

    Guterresas būsto klausimą susiejo su kasdienėmis pasekmėmis žmonių gyvenimui ir priminė savo patirtį savanoriaujant skurdesniuose Lisabonos rajonuose. Jis pabrėžė, kad būstas tiesiogiai veikia sveikatą, vaikų ugdymą, galimybes darbo rinkoje ir ilgalaikes šeimų perspektyvas.

    Diskusijose Baku akcentuota, kad problemą gilina keli susikertantys veiksniai: brangus skolinimasis, ribota pasiūla miestuose, statybų sąnaudų augimas ir investicinio būsto plėtra. Dėl to daliai gyventojų net ir dirbant pilnu etatu būstas tampa sunkiai įperkamas, o socialinės atskirties rizika didėja.

    Ne tik statyti daugiau

    JT Generalinės Asamblėjos prezidentė Annalena Baerbock forume teigė, kad nepakankamo būsto pasekmės jau seniai peržengė paprastą pastogės klausimą. Jos žodžiais, be saugaus būsto silpnėja sveikata, nutrūksta mokymasis, didėja nesaugumas, kietėja nelygybė, o bendruomenės tampa labiau pažeidžiamos klimato sukrėtimams ir nelaimėms.

    Ji priminė, kad daugiau nei 1,1 milijardo žmonių gyvena neformaliose gyvenvietėse, o daugiau nei 300 milijonų neturi nuolatinės pastogės. Baerbock pabrėžė, kad vien tik statybų apimčių didinimas nėra universalus atsakymas, jei būstas lieka neįperkamas arba miestuose trūksta infrastruktūros ir paslaugų.

    Forumo dalyviams akcentuota, jog reikalingas sistemiškas požiūris, jungiantis būstą su infrastruktūra, bazinėmis paslaugomis, klimato atsparumu, finansavimu ir įtraukiu planavimu. Tokia kryptis reiškia, kad sprendimai turi apimti ir nuomos rinkos reguliavimo priemones, ir socialinio būsto plėtrą, ir ilgalaikį miestų planavimą.

    Baku pavyzdys ir forumo mastas

    Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas pristatė šalies sostinės urbanistinės transformacijos pavyzdžius, tarp jų ir buvusios pramoninės, nafta užterštos teritorijos perplanavimą į mišrios paskirties rajoną White City. Jis taip pat teigė, kad per pastaruosius 20 metų Baku įrengta daugiau nei 100 parkų, skverų ir sodų.

    Forume užregistruota daugiau nei 40 000 dalyvių iš 182 šalių, todėl ši Pasaulio miestų forumo laida įvardyta kaip viena gausiausių per visą renginio istoriją. Azerbaidžano nacionalinis koordinatorius Anaras Guliyevas pabrėžė, kad pirmą kartą surengta atskira valstybių vadovų lygio sesija.

    Renginyje taip pat vyko Urban Expo, subūrusi daugiau nei 200 organizacijų iš 66 šalių, kurios pristatė sprendimus būsto, transporto, energetikos ir prisitaikymo prie klimato kaitos srityse. Pasaulio miestų forumas Baku vyks iki gegužės 22 dienos.

    „Nė viena visuomenė nėra apsaugota nuo būsto krizės – nuo sparčiai augančių miestų besivystančiame pasaulyje iki pažangių ekonomikų, kur nuoma brangsta, o benamystė didėja“, – sakė António Guterresas.

    „Be saugaus būsto nyksta sveikata, sutrinka mokymasis, gilėja nesaugumas, kietėja nelygybė, o bendruomenės tampa labiau pažeidžiamos klimato sukrėtimams“, – sakė Annalena Baerbock.

  • Pasaulio urbanistikos forumas Baku: ministrai įspėja apie didėjančią būsto nelygybę

    Pasaulio urbanistikos forumas Baku: ministrai įspėja apie didėjančią būsto nelygybę

    Baku, Azerbaidžano sostinėje, gegužės 17 dieną prasidėjo Jungtinių Tautų Pasaulio urbanistikos forumas, kuriame politikai ir ekspertai perspėjo dėl gilėjančios būsto krizės ir nelygybės. Pagrindinė žinia – būsto įperkamumo problemos vis dažniau peržengia valstybių ribas, todėl reikia platesnio tarptautinio koordinavimo.

    Diskusijų toną nustatė Slovakijos ministro pirmininko pavaduotojas Tomas Taraba, palyginęs skirtingas nuosavo būsto tendencijas Europoje ir pasaulyje. Jo teigimu, Slovakijoje apie 80 proc. gyventojų turi nuosavą būstą, tačiau kai kuriose šalyse šis rodiklis siekia vos apie 20 proc.

    „Tai sukuria didelį socialinės gyvenimo kokybės išsibalansavimą, o kainų augimas šiuo metu yra ypač didelė tema“, – sakė Tomas Taraba.

    Forume, kuris laikomas viena svarbiausių Jungtinių Tautų platformų tvariai urbanizacijai aptarti, dalyvauja daugiau nei 40 000 delegatų iš 182 šalių. Renginyje akcentuota, kad spartėjanti urbanizacija, klimato kaitos spaudimas ir infrastruktūros trūkumai didina atotrūkį tarp galinčiųjų įpirkti būstą ir tų, kuriems jis tampa nepasiekiamas.

    Malaizijos būsto ministras ir JT Buveinių asamblėjos prezidentas Nga Kor Ming pabrėžė, kad investicijoms pritraukti būtini patikimi, aiškiai parengti projektai ir skaidrumas. Jo vertinimu, tik turint įgyvendinamų sprendimų paketą ir gerą reputaciją galima mobilizuoti privatų kapitalą bei tarptautines finansines institucijas.

    „Svarbu, kad vyriausybės pateiktų įtikinamus, kokybiškai parengtus projektus, nes kiekvieną projektą reikia pagrįsti patirtimi ir skaidrumu“, – sakė Nga Kor Ming.

    Čekijos regioninės plėtros viceministras Filip Endal teigė, kad universalaus recepto, tinkančio visoms šalims, nėra, tačiau forumas suteikia galimybę perimti gerąją praktiką. Jo teigimu, skirtingų regionų patirtys gali padėti greičiau rasti veikiančius sprendimus, pritaikomus nacionaliniu mastu.

    „Nemanau, kad egzistuoja vienas vienintelis būdas viską pagerinti visame pasaulyje, bet tai labai gera vieta pasisemti įkvėpimo“, – sakė Filip Endal.

    Afrikos šalių atstovai akcentavo, kad sparčiausiai augančių miestų regionams ypač reikia prieinamo finansavimo ir technologijų. Gambijos žemės ir būsto ministras Hamat Bah nurodė, kad Azerbaidžano atkūrimo patirtis gali būti pamokanti šalims, kurios siekia greitai plėsti būsto fondą ir infrastruktūrą.

    „Turime mokytis iš to, ką matome Azerbaidžane: jų drąsos ir atsidavimo padaryti darbus“, – sakė Hamat Bah.

    Forumas Baku vyks iki gegužės 22 dienos. Organizatoriai tikisi, kad diskusijos paspartins konkrečių įsipareigojimų formavimą – nuo miestų planavimo ir socialinio būsto iki finansinių instrumentų, kurie galėtų mažinti būsto įperkamumo atotrūkį.