CP v2

Tag: Baku

  • Afrikos miestai skambina pavojaus varpais: klimatas ir būstai spaudžia, pinigų nėra

    Afrikos miestai skambina pavojaus varpais: klimatas ir būstai spaudžia, pinigų nėra

    Afrikos miestams pritrūko laiko

    Afrikos miestų atstovai Pasaulio urbanistikos forume Baku perspėjo, kad klimato kaita, spartus urbanizavimasis ir lėtinis būsto trūkumas jau vejasi valdžios galimybes reaguoti. Jų teigimu, tradiciniai finansavimo modeliai nebespėja su poreikiais.

    Forumo diskusijose būstas vis dažniau įvardijamas ne kaip socialinės paramos klausimas, o kaip ekonomikos ir infrastruktūros pagrindas. Tai glaudžiai siejama su prisitaikymu prie klimato kaitos, migracija ir pokonfliktiniu atsigavimu.

    Angolos pavyzdys ir finansavimo ribos

    Angolos viešųjų darbų, urbanistikos ir būsto ministras Carlos Alberto Gregório dos Santos sakė, kad šalis būsto sektoriui nukreipia apie 7,5 proc. bendrojo vidaus produkto. Tai viena didžiausių viešųjų investicijų krypčių, tačiau poreikiai vis tiek auga greičiau nei statybų tempas.

    Pasak ministro, pastaraisiais metais valstybė pastatė apie 350 000 būstų, siekdama mažinti deficitą sparčiai augančiuose miestuose. Vis dėlto net ir tokio masto programos, anot dalyvių, dažnai atsiremia į ribotas biudžetų galimybes ir brangstančią infrastruktūrą.

    Pamokos iš atstatymo ir nauji sprendimai

    Azerbaidžano atstatymo patirtis forume tapo dažna nuoroda šalims, kurios sprendžia pokonfliktinio atsigavimo ar nusidėvėjusios infrastruktūros problemas. Gambijos žemių, regioninės valdžios ir religinių reikalų ministras Hamat Ngai Kumba Bah teigė, kad Baku pademonstravo atsparumo ir nacionalinio koordinavimo svarbą.

    „Šiandieniniame pasaulyje niekas neturi pakankamai pinigų“, – sakė Hamat Ngai Kumba Bah.

    Ministras pabrėžė, kad vien tarptautinių institucijų paskolų ar paramos nebeužtenka, todėl būtini inovatyvesni finansavimo mechanizmai. Tarp dažniausiai minimų krypčių – didesnis privataus kapitalo įtraukimas, ilgalaikis infrastruktūros planavimas ir aiškesnės taisyklės, mažinančios investuotojų riziką.

    Potvyniai, medžiai ir nelygi našta

    Klimato atsparumas tapo viena pagrindinių forumo ašių, ypač miestams, kurie jau dabar patiria ekstremalių reiškinių žalą. Adis Abebos atsparumo vadovas Moges Tadesse įspėjo, kad sezoniniai potvyniai griauna namus, gadina infrastruktūrą ir išstumia gyventojus iš upių pakrančių bei užliejamų teritorijų.

    Jo teigimu, Etiopija daug investuoja į gamta grįstus sprendimus: per pastaruosius penkerius metus Adis Abeba pasodino daugiau nei 90 mln. medžių. Nacionaliniu mastu, pasak jo, vykdomoje atkūrimo programoje minima apie 47 mlrd. pasodintų medžių.

    Tadesse taip pat akcentavo klimato teisingumo klausimą, primindamas, kad mažiausiai prie pasaulinių emisijų prisidedančios valstybės dažnai patiria didžiausius ekonominius ir socialinius nuostolius. Forumo dalyviai sutaria, kad būsto, klimato ir ekonomikos problemų atskirai spręsti nebeįmanoma, tačiau lemiamas klausimas lieka tas pats: ar finansavimas pasivys realybę.

  • Baku forume MENA lyderiai ragina būsto politiką sieti su darbu, klimatu ir oriu gyvenimu

    Baku forume MENA lyderiai ragina būsto politiką sieti su darbu, klimatu ir oriu gyvenimu

    Baku vykusiame 13-ajame Pasaulio urbanistiniame forume (WUF13) Viduriniųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos regiono (MENA) atstovai būstą siūlė vertinti plačiau nei vien statybų apimtis ar finansavimo eilutes. Diskusijų centre atsidūrė atsparumas klimato rizikoms, socialinė įtrauktis ir ilgalaikis miestų stabilumas.

    Forume pabrėžta, kad būsto politika vis dažniau tampa ekonominės ir socialinės darbotvarkės dalimi. Tai apima ne tik naujų namų statybą, bet ir prieigą prie darbo, paslaugų, švietimo bei sveikatos priežiūros, ypač sparčiai augančiuose miestuose.

    Sprendimai turi remtis vietos realijomis

    Viena ryškiausių žinučių nuskambėjo iš Saudo Arabijos filantropijos sektoriaus: vieno universalaus modelio, tinkamo visoms šalims, nėra. Akcentuota, kad sprendimai turi būti grindžiami duomenimis, bendruomenių poreikiais ir konkrečiomis vietos sąlygomis, o ne kopijuojami pagal „vienas dydis visiems“ logiką.

    Kaip pavyzdys įvardyti projektai Afrikoje, kur klimato poveikiui atsparesni namai statomi iš natūralių medžiagų ir kartu rengiami vietos meistrai. Taip būstas tampa ir užimtumo priemone, mažinančia socialinę atskirtį, o ne vien infrastruktūros objektu.

    „Mes į tai nežiūrime kaip į problemą vien savaime, tai yra bendruomenių pažinimas ir kūrybiškas sprendimų kūrimas“, – sakė Lamia bint Majid Al Saud.

    Pasak „Alwaleed Philanthropies“, organizacija pasaulyje prisidėjo prie daugiau nei 1 200 000 būsto vienetų įgyvendinimo, pritaikant modelius vietos kontekstui. Taip pat akcentuota, kad Saudo Arabijoje pagalbos būstui iniciatyvos vis dažniau siejamos su ekonominiu įgalinimu, ypač moterų.

    Gazos rekonstrukcija ir finansavimo paieškos

    Palestinos vietos valdžios ministras Sami Hijawi forume didžiausią dėmesį skyrė karo padariniams Gazos Ruože ir būsimai rekonstrukcijai. Jo teigimu, sunaikinta urbanistinė infrastruktūra ir būstas kelia ne tik humanitarinių, bet ir ilgalaikio miestų atsigavimo iššūkių.

    Kalbėta, kad Palestinos institucijos, patirdamos didelį finansinį spaudimą, remiasi tarptautiniu bendradarbiavimu, plėtros bankais bei viešojo ir privataus sektorių partnerystėmis. Taip pat akcentuotas smarkiai išaugęs nedarbas ir derybos su tarptautinėmis finansų institucijomis dėl papildomų programų.

    „Palestinos žmonės nusprendė likti savo žemėje“, – sakė Sami Hijawi.

    WUF13 šiuo atveju tapo ne vien urbanistinės politikos renginiu, bet ir platforma telkti tarptautinę paramą būstui, miestų infrastruktūrai ir ilgalaikiam atsigavimui. Diskusijose išryškėjo, kad rekonstrukcija be socialinės ir ekonominės atramos rizikuoja tapti laikinu sprendimu.

    Marokas keičia subsidijų modelį

    Maroko būsto politiką forume pristatęs valstybės sekretorius Adib Benbrahim pabrėžė valstybės vaidmenį urbanistinėje transformacijoje, paremtą viešosiomis ir privačiomis investicijomis. Šalies strategijoje svarbios kryptys apima lūšnynų mažinimą, viduriniosios klasės būstą ir miestų atnaujinimą.

    Skelbta, kad per viešojo ir privataus sektorių partnerystes Maroke sukurta daugiau nei 720 000 būsto vienetų, o nuo 2004 metų daugiau nei 325 000 žmonių pasinaudojo lūšnynų perkėlimo programomis. Taip pat išryškinta 2024 metais pradėta subsidijų pertvarka.

    Naujasis modelis numato didesnį dėmesį tiesioginei paramai gyventojams, o ne vystytojams, paliekant šeimoms daugiau laisvės rinktis, kur gyventi. Kartu akcentuota, kad būsto plėtra derinama su mokyklų, sveikatos priežiūros ir kitų viešųjų paslaugų infrastruktūra pažeidžiamuose rajonuose.

    Bendras forumo tonas buvo aiškus: būsto politika MENA regione vis labiau siejama su darbo rinka, klimato prisitaikymu ir socialine sanglauda. Tai reiškia, kad valstybės ir partneriai ieško ne tik kaip pastatyti daugiau, bet ir kaip sukurti tvaresnes, įtraukesnes bendruomenes.

  • Pasaulio urbanistikos forumas Baku: miestai raginami migraciją planuoti kaip nuolatinę realybę

    Pasaulio urbanistikos forumas Baku: miestai raginami migraciją planuoti kaip nuolatinę realybę

    Migracija – ne vien krizė

    Pasaulio urbanistikos forume Baku ekspertai ragino vyriausybes migraciją vertinti kaip nuolatinį miestų raidos veiksnį, o ne laikinas nepaprastąsias situacijas. Pasak jų, toks požiūris lemia, ar miestai sugeba užtikrinti būstą, paslaugas ir saugumą augančiam gyventojų skaičiui.

    Tarptautinės migracijos organizacijos (IOM) vadovės pavaduotoja Ugochi Daniels pabrėžė, kad migracija jau dabar formuoja miestus, o tinkamai valdoma ji gali tapti sprendimo dalimi. Jos teigimu, atvykstantys žmonės neturėtų būti laikomi našta, nes gali prisidėti prie atsigavimo ir ekonominės plėtros.

    „Migracija dabar formuoja miestus. O kai ji valdoma gerai, migracija tampa sprendimo dalimi“, – sakė Ugochi Daniels.

    Būstas kaip atstatymo pradžia

    Diskusijose daug dėmesio skirta miestų atstatymui po konfliktų ir priverstinio žmonių perkėlimo. Forumo metu akcentuota, kad laikini sprendimai neretai užsitęsia, o tai didina socialinę atskirtį ir apsunkina integraciją.

    Azerbaidžano prezidento specialusis atstovas Emin Huseynov sakė, kad pirmasis žingsnis atkuriant bendruomenes turi būti būstas, nes jis grąžina stabilumą ir pasitikėjimą. Kartu pabrėžta, kad vien pastatų neužtenka – reikia ir kelių, paslaugų bei socialinės infrastruktūros.

    „Būstas turi būti pirmoje vietoje, nes jis grąžina orumą, stabilumą ir pasitikėjimą“, – sakė Emin Huseynov.

    Kas apmoka ilgalaikę rekonstrukciją?

    Viena aštriausių temų tapo rekonstrukcijos finansavimas, kai poreikiai yra milžiniški, o tarptautinės lėšos ne visada užtikrina tvarius sprendimus. UN-Habitat vadovė Anacláudia Rossbach atkreipė dėmesį, kad ilgalaikė būsto politika paprastai neįmanoma be reikšmingo vidaus finansavimo ir aiškaus visuomeninio susitarimo.

    Ji teigė, kad didelės pradinės sumos gali tapti svertu pritraukiant daugiau investicijų, jei valstybė sukuria patikimą sistemą ir nuoseklų planą. Forume taip pat išskirta, kad migracijos integravimas į planavimą leidžia efektyviau prognozuoti mokyklų, sveikatos paslaugų, transporto ir būsto paklausą.

    „Nė viena šalis nėra išsprendusi būsto klausimo tvariai, ilgam laikui vien tarptautiniais finansais. Tam reikia vidaus finansavimo“, – sakė Anacláudia Rossbach.

    Azerbaidžanas forume pristatė savo Karabacho rekonstrukciją kaip modelį, pabrėždamas grįžtančių gyventojų skaičių ir infrastruktūros projektus. Urbanistikos ir planavimo specialistai Baku akcentavo, kad tikslas turėtų būti ne trumpalaikis apgyvendinimas, o pilnaverčių, atsparių ir įtraukių miestų kūrimas, kuriuose migracija numatoma iš anksto.

  • Pasaulio bankas apie urbanizaciją: kodėl miestų augimas lemia ekonomiką ir darbo vietas

    Pasaulio bankas apie urbanizaciją: kodėl miestų augimas lemia ekonomiką ir darbo vietas

    Pasaulio banko vyresnysis ekonomistas Markas Robertsas Pasaulio miestų forume Baku teigė, kad nė viena šalis iki galo neišsivystė be urbanizacijos. Jo vertinimu, miestų augimas turėtų būti laikomas ne problema, o galimybe kryptingai formuoti ekonomikos pažangą.

    Ekspertas pabrėžė, kad urbanizacija paprastai spartina produktyvumą, nes miestuose lengviau telkiasi darbo rinka, paslaugos ir verslai, o tai didina investicijų grąžą. Kartu ji kuria daugiau darbo vietų, tačiau reikalauja planavimo, kad nauda būtų pasidalinta plačiau, o ne kauptųsi tik keliuose rajonuose ar sektoriuose.

    Didžiausias iššūkis – infrastruktūra

    Pasak M. Robertso, ypač Afrikoje miestų infrastruktūros finansavimo poreikis yra milžiniškas ir per didelis vienai institucijai ar vien tik viešajam sektoriui. Todėl, jo teigimu, svarbiausia tampa gebėjimas pritraukti kapitalą iš kelių šaltinių, įskaitant privatų sektorių, tarptautinius fondus ir vietos finansų rinkas.

    Ši tema tampa vis aktualesnė, nes sparčiai augančiuose miestuose prireikia vandens tiekimo, nuotekų, elektros tinklų, viešojo transporto, mokyklų ir sveikatos paslaugų plėtros. Kai investicijos vėluoja, miestai susiduria su būsto trūkumu, kainų šuoliais ir didėjančia socialine atskirtimi.

    Klimato rizikos jau keičia miestus

    Pasaulio banko ekonomistas įspėjo, kad miestų funkcionavimą vis labiau trikdo klimato poveikis, įskaitant potvynius ir ekstremalų karštį. Tokios rizikos didina išlaidas, mažina infrastruktūros patikimumą ir kelia grėsmių gyventojų sveikatai, ypač ten, kur trūksta želdynų, vėsinimo sprendimų ir tvirtų statybos standartų.

    Didėjančios spūstys, brangstanti žemė ir įtempta būsto rinka, anot M. Robertso, yra ne vien urbanizacijos „kaina“, bet ir ženklas, kad miestai traukia žmones bei kapitalą. Jo teigimu, užduotis yra ne stabdyti šį procesą, o suvaldyti jį taip, kad infrastruktūra ir būstas būtų vystomi laiku.

    Įspėjimai dėl nelygybės

    Ne visi dalyviai dalijosi tokiu optimizmu, nes spartus ir prastai valdomas miestų augimas kai kuriose Afrikos ir Pietų Azijos dalyse paskatino didelius neformalius rajonus. Tokiose teritorijose dažnai trūksta pagrindinių paslaugų, o tarša ir užstatymo chaosas didina nelygybę ir aplinkos žalą.

    Adis Abebos miesto vyriausiasis atsparumo pareigūnas Mogesas Tadesse pabrėžė, kad klimato kaita veikia ne tik būstą, bet ir ekonomiką bei žmonių gyvybes. Jo teigimu, daugeliui Afrikos miestų spaudimas jau viršija valdžios gebėjimą reaguoti, todėl būtinos didesnės tarptautinės investicijos, padedančios padengti sparčiai augančias prisitaikymo išlaidas.

    Pasaulio miestų forumas, rengiamas kas dvejus metus, šį kartą Baku vyko gegužės 17–22 dienomis ir pritraukė dešimtis tūkstančių dalyvių iš daugiau nei 180 šalių. Renginio tema buvo būstas ir atsparūs miestai, o vienu iš rezultatų turėtų tapti Baku kvietimas veikti, siejamas su Jungtinių Tautų Naująja miestų darbotvarke.

  • JT vadovas apie būsto krizę: ji paliečia visas šalis, o sprendimai turi tapti prioritetu

    JT vadovas apie būsto krizę: ji paliečia visas šalis, o sprendimai turi tapti prioritetu

    Jungtinių Tautų generalinis sekretorius António Guterresas Pasaulio miestų forume Baku perspėjo, kad būsto krizė nebėra vien skurdesnių regionų problema. Jo teigimu, su įperkamumo ir benamystės augimu susiduria tiek sparčiai augantys miestai besivystančiose valstybėse, tiek turtingos ekonomikos, kur nuomos kainos kyla greičiau nei pajamos.

    Pasak JT vadovo, krizė paliečia beveik 3 milijardus žmonių, o jos tempą didina platesnis ekonominis ir geopolitinis nestabilumas. Todėl, anot jo, vyriausybės turėtų būstą laikyti ne šalutine socialine tema, o vienu iš pagrindinių tvaraus vystymosi politikos ramsčių.

    Kodėl būstas tapo jautria tema?

    Guterresas būsto klausimą susiejo su kasdienėmis pasekmėmis žmonių gyvenimui ir priminė savo patirtį savanoriaujant skurdesniuose Lisabonos rajonuose. Jis pabrėžė, kad būstas tiesiogiai veikia sveikatą, vaikų ugdymą, galimybes darbo rinkoje ir ilgalaikes šeimų perspektyvas.

    Diskusijose Baku akcentuota, kad problemą gilina keli susikertantys veiksniai: brangus skolinimasis, ribota pasiūla miestuose, statybų sąnaudų augimas ir investicinio būsto plėtra. Dėl to daliai gyventojų net ir dirbant pilnu etatu būstas tampa sunkiai įperkamas, o socialinės atskirties rizika didėja.

    Ne tik statyti daugiau

    JT Generalinės Asamblėjos prezidentė Annalena Baerbock forume teigė, kad nepakankamo būsto pasekmės jau seniai peržengė paprastą pastogės klausimą. Jos žodžiais, be saugaus būsto silpnėja sveikata, nutrūksta mokymasis, didėja nesaugumas, kietėja nelygybė, o bendruomenės tampa labiau pažeidžiamos klimato sukrėtimams ir nelaimėms.

    Ji priminė, kad daugiau nei 1,1 milijardo žmonių gyvena neformaliose gyvenvietėse, o daugiau nei 300 milijonų neturi nuolatinės pastogės. Baerbock pabrėžė, kad vien tik statybų apimčių didinimas nėra universalus atsakymas, jei būstas lieka neįperkamas arba miestuose trūksta infrastruktūros ir paslaugų.

    Forumo dalyviams akcentuota, jog reikalingas sistemiškas požiūris, jungiantis būstą su infrastruktūra, bazinėmis paslaugomis, klimato atsparumu, finansavimu ir įtraukiu planavimu. Tokia kryptis reiškia, kad sprendimai turi apimti ir nuomos rinkos reguliavimo priemones, ir socialinio būsto plėtrą, ir ilgalaikį miestų planavimą.

    Baku pavyzdys ir forumo mastas

    Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Aliyevas pristatė šalies sostinės urbanistinės transformacijos pavyzdžius, tarp jų ir buvusios pramoninės, nafta užterštos teritorijos perplanavimą į mišrios paskirties rajoną White City. Jis taip pat teigė, kad per pastaruosius 20 metų Baku įrengta daugiau nei 100 parkų, skverų ir sodų.

    Forume užregistruota daugiau nei 40 000 dalyvių iš 182 šalių, todėl ši Pasaulio miestų forumo laida įvardyta kaip viena gausiausių per visą renginio istoriją. Azerbaidžano nacionalinis koordinatorius Anaras Guliyevas pabrėžė, kad pirmą kartą surengta atskira valstybių vadovų lygio sesija.

    Renginyje taip pat vyko Urban Expo, subūrusi daugiau nei 200 organizacijų iš 66 šalių, kurios pristatė sprendimus būsto, transporto, energetikos ir prisitaikymo prie klimato kaitos srityse. Pasaulio miestų forumas Baku vyks iki gegužės 22 dienos.

    „Nė viena visuomenė nėra apsaugota nuo būsto krizės – nuo sparčiai augančių miestų besivystančiame pasaulyje iki pažangių ekonomikų, kur nuoma brangsta, o benamystė didėja“, – sakė António Guterresas.

    „Be saugaus būsto nyksta sveikata, sutrinka mokymasis, gilėja nesaugumas, kietėja nelygybė, o bendruomenės tampa labiau pažeidžiamos klimato sukrėtimams“, – sakė Annalena Baerbock.

  • Pasaulio urbanistikos forumas Baku: ministrai įspėja apie didėjančią būsto nelygybę

    Pasaulio urbanistikos forumas Baku: ministrai įspėja apie didėjančią būsto nelygybę

    Baku, Azerbaidžano sostinėje, gegužės 17 dieną prasidėjo Jungtinių Tautų Pasaulio urbanistikos forumas, kuriame politikai ir ekspertai perspėjo dėl gilėjančios būsto krizės ir nelygybės. Pagrindinė žinia – būsto įperkamumo problemos vis dažniau peržengia valstybių ribas, todėl reikia platesnio tarptautinio koordinavimo.

    Diskusijų toną nustatė Slovakijos ministro pirmininko pavaduotojas Tomas Taraba, palyginęs skirtingas nuosavo būsto tendencijas Europoje ir pasaulyje. Jo teigimu, Slovakijoje apie 80 proc. gyventojų turi nuosavą būstą, tačiau kai kuriose šalyse šis rodiklis siekia vos apie 20 proc.

    „Tai sukuria didelį socialinės gyvenimo kokybės išsibalansavimą, o kainų augimas šiuo metu yra ypač didelė tema“, – sakė Tomas Taraba.

    Forume, kuris laikomas viena svarbiausių Jungtinių Tautų platformų tvariai urbanizacijai aptarti, dalyvauja daugiau nei 40 000 delegatų iš 182 šalių. Renginyje akcentuota, kad spartėjanti urbanizacija, klimato kaitos spaudimas ir infrastruktūros trūkumai didina atotrūkį tarp galinčiųjų įpirkti būstą ir tų, kuriems jis tampa nepasiekiamas.

    Malaizijos būsto ministras ir JT Buveinių asamblėjos prezidentas Nga Kor Ming pabrėžė, kad investicijoms pritraukti būtini patikimi, aiškiai parengti projektai ir skaidrumas. Jo vertinimu, tik turint įgyvendinamų sprendimų paketą ir gerą reputaciją galima mobilizuoti privatų kapitalą bei tarptautines finansines institucijas.

    „Svarbu, kad vyriausybės pateiktų įtikinamus, kokybiškai parengtus projektus, nes kiekvieną projektą reikia pagrįsti patirtimi ir skaidrumu“, – sakė Nga Kor Ming.

    Čekijos regioninės plėtros viceministras Filip Endal teigė, kad universalaus recepto, tinkančio visoms šalims, nėra, tačiau forumas suteikia galimybę perimti gerąją praktiką. Jo teigimu, skirtingų regionų patirtys gali padėti greičiau rasti veikiančius sprendimus, pritaikomus nacionaliniu mastu.

    „Nemanau, kad egzistuoja vienas vienintelis būdas viską pagerinti visame pasaulyje, bet tai labai gera vieta pasisemti įkvėpimo“, – sakė Filip Endal.

    Afrikos šalių atstovai akcentavo, kad sparčiausiai augančių miestų regionams ypač reikia prieinamo finansavimo ir technologijų. Gambijos žemės ir būsto ministras Hamat Bah nurodė, kad Azerbaidžano atkūrimo patirtis gali būti pamokanti šalims, kurios siekia greitai plėsti būsto fondą ir infrastruktūrą.

    „Turime mokytis iš to, ką matome Azerbaidžane: jų drąsos ir atsidavimo padaryti darbus“, – sakė Hamat Bah.

    Forumas Baku vyks iki gegužės 22 dienos. Organizatoriai tikisi, kad diskusijos paspartins konkrečių įsipareigojimų formavimą – nuo miestų planavimo ir socialinio būsto iki finansinių instrumentų, kurie galėtų mažinti būsto įperkamumo atotrūkį.

  • ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas Baku: ko tikimasi iš glaudesnės partnerystės su Azerbaidžanu

    ES diplomatijos vadovė Kaja Kallas Baku: ko tikimasi iš glaudesnės partnerystės su Azerbaidžanu

    Vizitas Baku ir žinutė Briuseliui

    Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Kaja Kallas gegužės 5 dieną lankėsi Baku, kur susitiko su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Aliyevu. Derybose akcentuota, kad ES siekia stiprinti politinį dialogą, plėsti ekonominį bendradarbiavimą ir ieško patikimesnių maršrutų prekybai bei logistikai.

    Po ankstesnio vizito Jerevane, kur vyko ES ir Armėnijos formato susitikimai, Kallas kelionė į Azerbaidžaną tapo platesnio ES įsitraukimo Pietų Kaukaze dalimi. Briuselis vienu metu bando išlaikyti ryšį su abiem šalimis, ieškodamas pragmatiško balanso tarp saugumo, energetikos ir regiono stabilumo.

    Energetika ir susisiekimas

    ES vizitą sieja su strateginiu interesu gerinti susisiekimą tarp ES, Pietų Kaukazo ir Vidurinės Azijos. Tokia kryptis ypač aktuali dėl pastaraisiais metais išaugusio poreikio diversifikuoti energijos tiekimą ir mažinti rizikas tradiciniuose tiekimo koridoriuose.

    Kallas Baku pabrėžė, kad Azerbaidžanas išlieka svarbus partneris energetikoje, o derybų darbotvarkėje buvo ne tik energija, bet ir prekyba, transportas, skaitmeninis bendradarbiavimas bei platesnis regioninis junglumas. ES taip pat signalizuoja, kad yra pasirengusi kalbėti apie labiau struktūruotą santykių formatą, kuris apimtų daugiau nei iki šiol dominavusius energetikos ryšius.

    „Stiprinti susisiekimą tarp ES, Pietų Kaukazo ir Vidurinės Azijos yra mūsų bendras strateginis interesas, todėl esame atviri aptarti labiau struktūruotą partnerystę su Azerbaidžanu“, – sakė Kaja Kallas.

    Taikos procesas ir žmogaus teisių klausimai

    Lygiagrečiai ekonominei darbotvarkei ES kelia ir politinius klausimus, susijusius su Armėnijos ir Azerbaidžano taikos procesu. Kallas šį procesą įvardijo kaip istorinę galimybę ir ragino išlaikyti derybų tempą, nes regiono saugumo stabilumas tiesiogiai veikia ir infrastruktūros, ir prekybos projektų perspektyvas.

    Vienas praktiškiausių ES indėlių, apie kurį kalbama viešai, yra parama pasitikėjimo stiprinimo priemonėms bei išminavimui. Minų problema regione išlieka ilgalaikė ir brangi, o išminavimas laikomas būtina sąlyga tiek civilių saugumui, tiek teritorijų atkūrimui bei infrastruktūros plėtrai.

    Kartu pabrėžiama, kad dialoge su Baku žmogaus teisių tema neišnyksta. ES diplomatinė linija remiasi nuostata, jog ekonominių projektų plėtra ir politinis suartėjimas turi būti lydimi atviro aptarimo apie teisinės valstybės ir pagrindinių laisvių situaciją.

    Vidurinysis koridorius ir naujas santykių rėmas

    Pastaruoju metu ES strateginiuose svarstymuose vis dažniau minimas vadinamasis Vidurinysis koridorius, dar žinomas kaip Transkaspijos tarptautinis transporto maršrutas. Tai geležinkelių ir jūrinių jungčių tinklas, jungiantis Aziją su Europa per Kazachstaną, Azerbaidžaną, Sakartvelą ir toliau per Turkiją.

    ES signalizuoja, kad norėtų glaudesnio bendradarbiavimo, kuris apimtų ne tik energijos tiekimą, bet ir transportą, skaitmeninę plėtrą, saugumą bei gynybą. Tokias nuotaikas anksčiau Baku buvo išsakęs ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa, minėjęs ketinimus derėtis dėl platesnės partnerystės rėmo.

    Ši kryptis reikštų, kad santykiai su Azerbaidžanu galėtų tapti labiau instituciškai apibrėžti ir mažiau priklausomi nuo vienos srities, tačiau kartu pareikalautų aiškesnių susitarimų dėl skaidrumo, taisyklių ir politinių įsipareigojimų. Būtent tai ir bus vienas svarbiausių klausimų, nuo kurių priklausys, ar „strateginės partnerystės“ idėja taps praktiniais sprendimais.

  • Baku atidaryta lietuvių fotografų paroda apie Ukrainos pabėgėlius: istorijos, kurios lieka kadruose

    Baku atidaryta lietuvių fotografų paroda apie Ukrainos pabėgėlius: istorijos, kurios lieka kadruose

    Azerbaidžano sostinėje Baku atidaryta lietuvių fotografų paroda, pasakojanti apie Ukrainos karo pabėgėlių patirtis Lietuvoje. Juodai balti portretai parodoje Not All of Them. Portraits of War Refugees siekia sujungti asmeninį liudijimą ir kultūrinę diplomatiją.

    Atidaryme dalyvavo Lietuvos ministrė pirmininkė Inga Ruginienė, pabrėžusi, kad Lietuvoje prieglobstį radusių ukrainiečių istorijos tapo matoma kasdienybe ir formuoja visuomenės supratimą apie karo kainą. Jos teigimu, humanitarinė parama ir ilgalaikis įsipareigojimas padėti išlieka svarbūs dabartinėje geopolitinėje aplinkoje.

    „Lietuvoje gyvena daug ukrainiečių, ir čia, Baku, vėl matau panašumų tarp Azerbaidžano ir Lietuvos“, – sakė Inga Ruginienė.

    Parodos ašis yra portretai žmonių, kurie dėl Rusijos karo Ukrainoje buvo priversti palikti namus ir laikinai apsigyveno Lietuvoje. Kūriniai siekia fiksuoti ne tik netektį ir traumą, bet ir orumą, atsparumą bei bandymą susigrąžinti kasdienybės ritmą.

    Ekspozicijoje pristatomi kelių kartų Lietuvos fotografų darbai, sukurti dokumentinės fotografijos tradicijoje. Parodos kuratorinis sumanymas remiasi idėja, kad portretas gali tapti ne vien estetiniu objektu, bet ir socialiniu dokumentu, padedančiu auditorijai atpažinti karo pasekmes per konkretaus žmogaus veidą.

    Paroda kaip kultūrinė diplomatija

    Lietuvos diplomatinė atstovybė Baku parodą pristato kaip pastangų stiprinti tarptautinį solidarumą dalį. Tokie projektai neretai pasitelkiami siekiant, kad humanitarinės krizės nebūtų vertinamos vien statistikos kalba, o išliktų susietos su asmeniniais likimais.

    Iniciatyva rengiama akademinėje erdvėje, o tai suteikia progą kalbėti apie pabėgėlių integraciją, paramos mechanizmus ir visuomenių atsparumą dezinformacijai. Pastaraisiais metais Europos valstybės vis dažniau pabrėžia, kad parama Ukrainai apima ne tik saugumo politiką, bet ir socialinę bei kultūrinę dimensiją.

    Ukrainos atstovų žinutė

    Atidaryme dalyvavo ir Ukrainos ambasadorius Yuriy Husyev, akcentavęs tarptautinės paramos svarbą perkeltiems asmenims. Jo teigimu, pagalba pabėgėliams yra ne vien trumpalaikis sprendimas, o tęstinis darbas, kuriam reikia partnerių įsitraukimo.

    „Labai vertiname Lietuvos ir Azerbaidžano paramą mūsų perkeltiems žmonėms“, – sakė Yuriy Husyev.

    Paroda Baku išryškina ryšius tarp Lietuvos, Ukrainos ir Azerbaidžano, o meninė forma pasirenkama kaip būdas kurti dialogą ir išlaikyti dėmesį humanitarinėms karo pasekmėms. Skelbiama, kad ekspozicija Khazar universitete veiks iki 2026 metų balandžio 30 dienos.