Vizitas Baku ir žinutė Briuseliui
Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Kaja Kallas gegužės 5 dieną lankėsi Baku, kur susitiko su Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Aliyevu. Derybose akcentuota, kad ES siekia stiprinti politinį dialogą, plėsti ekonominį bendradarbiavimą ir ieško patikimesnių maršrutų prekybai bei logistikai.
Po ankstesnio vizito Jerevane, kur vyko ES ir Armėnijos formato susitikimai, Kallas kelionė į Azerbaidžaną tapo platesnio ES įsitraukimo Pietų Kaukaze dalimi. Briuselis vienu metu bando išlaikyti ryšį su abiem šalimis, ieškodamas pragmatiško balanso tarp saugumo, energetikos ir regiono stabilumo.
Energetika ir susisiekimas
ES vizitą sieja su strateginiu interesu gerinti susisiekimą tarp ES, Pietų Kaukazo ir Vidurinės Azijos. Tokia kryptis ypač aktuali dėl pastaraisiais metais išaugusio poreikio diversifikuoti energijos tiekimą ir mažinti rizikas tradiciniuose tiekimo koridoriuose.
Kallas Baku pabrėžė, kad Azerbaidžanas išlieka svarbus partneris energetikoje, o derybų darbotvarkėje buvo ne tik energija, bet ir prekyba, transportas, skaitmeninis bendradarbiavimas bei platesnis regioninis junglumas. ES taip pat signalizuoja, kad yra pasirengusi kalbėti apie labiau struktūruotą santykių formatą, kuris apimtų daugiau nei iki šiol dominavusius energetikos ryšius.
„Stiprinti susisiekimą tarp ES, Pietų Kaukazo ir Vidurinės Azijos yra mūsų bendras strateginis interesas, todėl esame atviri aptarti labiau struktūruotą partnerystę su Azerbaidžanu“, – sakė Kaja Kallas.
Taikos procesas ir žmogaus teisių klausimai
Lygiagrečiai ekonominei darbotvarkei ES kelia ir politinius klausimus, susijusius su Armėnijos ir Azerbaidžano taikos procesu. Kallas šį procesą įvardijo kaip istorinę galimybę ir ragino išlaikyti derybų tempą, nes regiono saugumo stabilumas tiesiogiai veikia ir infrastruktūros, ir prekybos projektų perspektyvas.
Vienas praktiškiausių ES indėlių, apie kurį kalbama viešai, yra parama pasitikėjimo stiprinimo priemonėms bei išminavimui. Minų problema regione išlieka ilgalaikė ir brangi, o išminavimas laikomas būtina sąlyga tiek civilių saugumui, tiek teritorijų atkūrimui bei infrastruktūros plėtrai.
Kartu pabrėžiama, kad dialoge su Baku žmogaus teisių tema neišnyksta. ES diplomatinė linija remiasi nuostata, jog ekonominių projektų plėtra ir politinis suartėjimas turi būti lydimi atviro aptarimo apie teisinės valstybės ir pagrindinių laisvių situaciją.
Vidurinysis koridorius ir naujas santykių rėmas
Pastaruoju metu ES strateginiuose svarstymuose vis dažniau minimas vadinamasis Vidurinysis koridorius, dar žinomas kaip Transkaspijos tarptautinis transporto maršrutas. Tai geležinkelių ir jūrinių jungčių tinklas, jungiantis Aziją su Europa per Kazachstaną, Azerbaidžaną, Sakartvelą ir toliau per Turkiją.
ES signalizuoja, kad norėtų glaudesnio bendradarbiavimo, kuris apimtų ne tik energijos tiekimą, bet ir transportą, skaitmeninę plėtrą, saugumą bei gynybą. Tokias nuotaikas anksčiau Baku buvo išsakęs ir Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa, minėjęs ketinimus derėtis dėl platesnės partnerystės rėmo.
Ši kryptis reikštų, kad santykiai su Azerbaidžanu galėtų tapti labiau instituciškai apibrėžti ir mažiau priklausomi nuo vienos srities, tačiau kartu pareikalautų aiškesnių susitarimų dėl skaidrumo, taisyklių ir politinių įsipareigojimų. Būtent tai ir bus vienas svarbiausių klausimų, nuo kurių priklausys, ar „strateginės partnerystės“ idėja taps praktiniais sprendimais.
