CP v2

Tag: Balistinės raketos

  • Iranas grasina smogti Europai: NATO skydas Lenkijoje ir Rumunijoje perjungtas į parengtį

    Iranas grasina smogti Europai: NATO skydas Lenkijoje ir Rumunijoje perjungtas į parengtį

    Iranas svarsto galimus atsakomuosius smūgius prieš karinius taikinius Europoje, jei Jungtinės Valstijos imtųsi tolesnės konflikto eskalacijos. Tokias nuotaikas, remdamasis su Irano režimui artimais šaltiniais kalbėjusiais asmenimis, aprašė Financial Times.

    Pasak jų, Teherane analizuojami scenarijai, kuriuose taikiniais taptų JAV karinis turtas ir infrastruktūra Pietryčių Europoje, taip pat regionuose, kur Vakarų partneriai teikia logistinę paramą. Šaltiniai teigė, kad dalis Europos valstybių įsitraukimo, pavyzdžiui, bazių suteikimo ar operacinės pagalbos, Irane gali būti vertinama kaip papildomas argumentas smūgiams.

    „Jeigu JAV nueis per toli, Iranas ginsis bet kokia kaina ir išeis už regiono ribų“, – sakė vienas su Irano pozicija susipažinęs asmuo.

    Vis dėlto Europa nėra be gynybos: NATO priešraketinės gynybos architektūroje svarbų vaidmenį atlieka Aegis Ashore bazės Lenkijoje ir Rumunijoje. Šios sausumos platformos buvo kuriamos kaip Europos etapinės adaptyvios gynybos dalis, skirta atremti balistinių raketų grėsmę, įskaitant raketas, kurias teoriniuose scenarijuose galėtų panaudoti Iranas.

    Kaip veikia Aegis Ashore

    Aegis Ashore naudoja „SM-3“ šeimos perėmimo raketas, kurios taikinį naikina kinetiniu smūgiu, be sprogstamosios galvutės. Tokia „pataikymo į pataikantį“ logika skirta perimti balistines raketas kosminėje skrydžio fazėje.

    Rumunijos Deveselu bazė veikia nuo 2016 metais, o Lenkijos Redzikovo objektas operacinį pajėgumą pasiekė 2024 metais. Skirtingais laikotarpiais jose diegtos skirtingos „SM-3“ modifikacijos, o pažangesnės versijos teoriškai plečia perėmimo galimybes didesniuose nuotoliuose.

    Priešraketinė gynyba remiasi ne vien pačių bazių radarais: NATO tinklas naudoja ir ankstyvojo perspėjimo duomenis, įskaitant sensorius Turkijoje, bei integruotą vadovavimo sistemą. Sprendimams dėl perėmimo svarbus laikas, nes nuo paleidimo aptikimo iki galimo atsako gali likti vos kelios minutės.

    Kiek reali grėsmė Europai

    Kariniai analitikai pabrėžia, kad Teherano grasinimų reikia vertinti rimtai, tačiau atsargiai, nes realias galimybes riboja turimų raketų kiekis, patikimumas ir tikslumas didesniuose nuotoliuose. Vidutinio nuotolio balistinės raketos teoriškai gali pasiekti dalį Pietų ir Vidurio Europos, tačiau praktinis efektyvumas priklauso nuo konkrečios sistemos ir paleidimo sąlygų.

    Taip pat svarbu, kad bet koks smūgis Europos teritorijoje kardinaliai išplėstų konflikto geografiją ir sukeltų ne tik JAV, bet ir NATO politinį bei karinį atsaką. Dėl to tikėtina, kad Irano strategijoje toliau bus derinami spaudimo signalai, netiesioginės priemonės ir riboto masto demonstracijos, o NATO priešraketinė gynyba išliks padidinto dėmesio zonoje.

  • Ukrainą pasiekė ne rusiškos balistinės raketos: Kyjivas įspėja apie naują Šiaurės Korėjos ginklą

    Ukrainą pasiekė ne rusiškos balistinės raketos: Kyjivas įspėja apie naują Šiaurės Korėjos ginklą

    Ukrainos karinė žvalgyba skelbia, kad Rusija papildė savo arsenalą Šiaurės Korėjos balistinėmis raketomis ir artimiausiu metu gali pradėti naudoti naujesnį tipą prieš Ukrainą. Pasak Kyjivo, Maskva jau yra sukaupusi apie 50 Šiaurės Korėjos trumpojo nuotolio balistinių raketų iš KN-23, KN-24 ir KN-30 šeimos.

    Ukrainos vertinimu, šios tiekimo grandinės leidžia Rusijai išlaikyti aukštą smūgių intensyvumą ir bent iš dalies kompensuoti senkančias savo atsargas. Tai reiškia, kad išorinės ginklų tiekimo linijos tampa ne vien epizodine parama, o sistemine Rusijos karo tęstinumo dalimi.

    Naujas tipas: KN-30 galimybės

    KN-30 yra Vakarų naudojamas Šiaurės Korėjos raketos „Hwasong-11C“ (dar vadinamos „Hwasong-11Da“) žymėjimas. Tai vienpakopė, mobili paleidimo platforma naudojanti trumpojo nuotolio balistinė raketa, priskiriama „Hwasong-11“ šeimai.

    Skelbiama, kad jos operacinis nuotolis siekia maždaug 600–900 kilometrų, todėl teoriškai ji gali kelti grėsmę taikiniams įvairiuose Ukrainos regionuose, įskaitant Sumų, Charkivo, Kyjivo ir Dnipropetrovsko apylinkes. Šiaurės Korėja viešai deklaruoja iki 2,5 tonos kovinės dalies masę, tačiau minimi ir sunkesnės kovinės galvutės variantai.

    Raketa viešai pristatyta 2021 metų sausio 14 dieną parade Pchenjane, o pirmasis bandomasis skrydis, kaip skelbta viešojoje erdvėje, įvyko tų pačių metų kovo 25 dieną. KN-30 žymėjimas JAV praktikoje oficialiau pradėtas taikyti 2025 metų balandį, kai ši modifikacija aiškiau atskirta nuo ankstesnių KN-23 ir KN-24.

    Ką keičia Šiaurės Korėjos tiekimai

    Ukrainos ekspertai pabrėžia, kad KN-30 atsiradimas rodo gilesnį Pchenjano ir Maskvos karinio bendradarbiavimo etapą. Kyjivas teigia, jog Šiaurės Korėja raketomis Rusiją remia nuo 2023 metų pabaigos, o tiekimai padeda palaikyti spaudimą Ukrainos miestams ir infrastruktūrai.

    Ukrainos žvalgyba taip pat yra pranešusi apie Rusijos teritorijoje formuojamus specializuotus raketinius pajėgumus, kurie galėtų būti aprūpinti didesniais šių ginklų kiekiais. Tokie pranešimai vertinami kaip signalas, kad smūgių kampanija gali būti planuojama ilgesniam laikotarpiui.

    Didėjanti rizika oro gynybai

    Kritinis veiksnys išlieka Ukrainos oro gynybos apkrovimas: balistinių raketų perėmimas reikalauja aukštos klasės sistemų ir pakankamų perėmėjų atsargų. Ukrainos institucijos ne kartą yra įspėjusios, kad intensyvūs smūgiai balistiniais ginklais didina riziką kritinei infrastruktūrai ir tankiai apgyvendintoms teritorijoms.

    „Šiaurės Korėjos raketų tiekimai leidžia Rusijai palaikyti smūgių tempą ir didina spaudimą mūsų oro gynybai“, – sakė Ukrainos karinės žvalgybos atstovai, komentuodami naujausią situacijos vertinimą.

    Kyjivas pabrėžia, kad KN-30, lyginant su ankstesniais variantais, gali būti pritaikyta sunkesnei kovinei daliai, todėl teoriškai didėja ir vieno smūgio destrukcinis potencialas. Tai didina poreikį spartinti oro gynybos papildymą ir toliau stiprinti tarptautinę kontrolę ginklų tiekimo grandinėms.

  • Ukraina įspėja: Rusija ruošiasi vienu metu paleisti iki 200 balistinių raketų

    Ukraina įspėja: Rusija ruošiasi vienu metu paleisti iki 200 balistinių raketų

    Įspėjimas dėl masinių smūgių

    Ukrainos bepiločių pajėgoms vadovaujantis karininkas Robertas Brovdi, žinomas šaukiniu Magyar, teigia, kad Rusija didina balistinių raketų smūgių pajėgumus. Pasak jo, Maskva esą siekia galėti vienu metu paleisti iki 200 balistinių raketų.

    Šiuo metu, anot R. Brovdi, Rusijos kariuomenė pajėgi surengti apie 77 balistinių raketų vienalaikę salvę. Jis pabrėžė, kad net ir nepasiekus pilno plano masto, didelė dalis raketų vis tiek skrietų į Ukrainos miestus ir infrastruktūrą.

    „Net jei jiems pavyktų pasiekti tik pusę šio skaičiaus, visa tai vis tiek skristų į mus“, – sakė Robertas Brovdi.

    Silpnoji grandis – perėmėjų trūkumas

    Šis perspėjimas dar kartą išryškina vieną skaudžiausių Ukrainos oro gynybos problemų – ribotą modernių perėmėjų kiekį. Balistines raketas numušti yra gerokai sunkiau nei sparnuotąsias raketas ar atakos dronus, nes jų skrydžio greitis ir trajektorijos sukuria trumpą reakcijos laiką.

    R. Brovdi akcentavo, kad Ukrainai ypač svarbūs „Patriot“ kompleksai, nes tai vienas iš nedaugelio sprendimų, galinčių perimti balistines raketas. Tačiau, pasak jo, perėmėjų trūkumas reiškia, kad per masines atakas dalis taikinių neišvengiamai prasprūsta ir pasiekia objektus.

    Smūgiai gamybai ir Krymo izoliavimas

    Ukrainos pareigūnas tvirtino, kad efektyviausias būdas mažinti balistinių raketų grėsmę yra smogti visai jų gamybos ir tiekimo grandinei. Toks argumentas siejamas su Ukrainos tolimaisiais smūgiais į taikinius Rusijos gilumoje, kai siekiama trikdyti logistiką ir pramonę.

    Kalbėdamas apie Krymą, R. Brovdi teigė, kad Ukraina nuosekliai bando silpninti Rusijos galimybes naudoti pusiasalį kaip karinę bazę ir logistikos mazgą. Jo vertinimu, intensyvesnėms operacijoms trukdo finansavimo ir tiekimo tempas, o ne Ukrainos gamintojų pajėgumai.

    „Problema nėra ta, kad Ukrainos gamintojai negalėtų pagaminti reikiamų kiekių. Problema banali – ne laiku gaunamas finansavimas, kuris juda gerokai lėčiau nei mūsų planai“, – sakė Robertas Brovdi.

    Kova dėl ryšio ir elektroninės kovos

    Pasak R. Brovdi, Rusija taip pat mėgina prisitaikyti ir plėsti elektroninės kovos pajėgumus, ypač Kryme. Jo teigimu, diegiamos trukdymo sistemos gali dalinai pabloginti palydovinio ryšio veikimą, todėl Ukrainos pajėgoms tenka ieškoti alternatyvių sprendimų ryšiui ir valdymui užtikrinti.

    Jis taip pat kalbėjo apie Rusijos pastangas kurti savo palydovinio ryšio infrastruktūrą. Ukrainos pareigūno vertinimu, tai kelia platesnių saugumo rizikų, nes modernios ryšio technologijos tampa strateginiu veiksniu ne tik fronte, bet ir platesniame geopolitiniame kontekste.

  • Ukraina jau rugpjūtį žada naują priešraketinę sistemą „Freya“: nauda ir Lenkijai

    Ukraina jau rugpjūtį žada naują priešraketinę sistemą „Freya“: nauda ir Lenkijai

    Ukrainos bendrovė „Fire Point“ pranešė pasiekusi svarbų etapą kuriant priešbalistinės gynybos sistemą „Freya“. Pasak įmonės, po vakarietiškų komponentų integracijos perėmėjų FP-7.x serijinė gamyba galėtų startuoti dar šį mėnesį, jei laiku bus pristatytos vokiškos taikymo galvutės.

    Sistema „Freya“ kuriama kaip pigesnė alternatyva brangiems aukštos klasės sprendimams, kurie Ukrainoje sunaudojami labai greitai dėl intensyvių atakų. Kūrėjų tikslas yra kuo greičiau sukurti stabilų perėmėjų tiekimą, kad mažėtų priklausomybė nuo ribotos apimties vakarietiškos amunicijos gamybos.

    Kas žinoma apie FP-7.x

    FP-7.x „Freya“ raketa pristatoma kaip ukrainietiškas sprendimas, paremtas modernizuotais sovietinės kilmės 5V55 ir 48N6 šeimos perėmėjais, siejamais su S-300 ir S-400 sistemomis. Nurodoma, kad raketos ilgis siekia 7,25 metro, o maksimalus greitis gali būti apie 2 000 metrų per sekundę.

    Teigiama, kad perėmimo nuotolis prieš balistinius taikinius galėtų siekti apie 40 kilometrų, nors kitais scenarijais minimi ir didesni, iki 100 kilometrų, atstumai. Vietoje kinestinio hit-to-kill principo čia naudojama skeveldrinė sprogstamoji kovinė dalis.

    Didžiausia priklausomybė nuo tiekimo grandinės siejama su taikymo galvute, kuri, kaip teigiama, galėtų būti optoelektroninė terminė ir kilusi iš Vokietijos gynybos pramonės. Tokia galvutė leistų veikti pagal principą paleisk ir pamiršk bei didintų atsparumą trikdžiams ir šiluminiams masalams.

    Europos koalicija ir pramoninis pagrindas

    „Freya“ apibūdinama kaip paneuropinė iniciatyva, oficialiai pradėta 2026 metais Paryžiuje. Skelbiama, kad koalicijoje dalyvauja dešimt valstybių, tarp jų Ukraina, Prancūzija, Vokietija, Jungtinė Karalystė, Italija, Nyderlandai, Norvegija, Danija, Švedija ir Ispanija.

    Lenkija kol kas nepriskiriama šiai grupei, nes plėtoja savo oro ir priešraketinės gynybos architektūrą, paremtą JAV technologijomis. Vis dėlto projekto kontekste pabrėžiama, kad didesnis Ukrainos atsparumas balistinėms atakoms tiesiogiai prisideda prie viso regiono saugumo, todėl naudą turėtų jausti ir kaimyninės valstybės.

    Skelbiama, kad projekte dalyvauja keli žinomi Europos gynybos pramonės žaidėjai: „Hensoldt“ su TRML-4D radarais, „Thales“ su GM400 radarais, „Kongsberg“ su valdymo ir kontrolės sprendimais, siejamais su NASAMS, taip pat „Eurosam“, „Leonardo“ ir „Saab“. „Fire Point“ priskiriama atsakomybė už raketą, paleidimo įrenginį ir visos sistemos integraciją.

    Kaina, tempai ir realūs terminai

    Vertinimuose teigiama, kad vieno perėmėjo kaina galėtų siekti maždaug nuo 700 000 iki 1 000 000 eurų, tai būtų kelis kartus mažiau nei kai kurių aukščiausios klasės analogų. Bendrovė taip pat deklaruoja galinti pagaminti iki trijų raketų per dieną, jei komponentų tiekimas bus stabilus.

    Ukrainai tai kritiška, nes balistinių raketų grėsmė išlieka viena pavojingiausių, o perėmėjų atsargos ir gamybos pajėgumai Vakarų šalyse nėra neriboti. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą viešai akcentavo, kad Europai reikia savo pigesnio priešbalistinio sprendimo, o Ukraina gali prisidėti raketa ir paleidimo infrastruktūra.

    „Fire Point“ nurodo jau atlikusi bent penkis bandymus, o pirmasis sėkmingas balistinio taikinio perėmimas planuojamas 2027 metų viduryje. Jei deklaruojami terminai pasitvirtins, „Freya“ per artimiausius metus galėtų tapti vienu svarbiausių Europos bandymų sukurti labiau prieinamą ir greičiau gaminamą priešbalistinės gynybos pajėgumą.

  • Rusija iki 2060 metų laiko „Borej“: sprendimas aiškus – mesti iššūkį JAV

    Rusija iki 2060 metų laiko „Borej“: sprendimas aiškus – mesti iššūkį JAV

    Rusijos karinio jūrų laivyno vadovybė liepos 26 dieną paskelbė planą strateginius povandeninius laivus „Borej“ ir „Borej-A“ išlaikyti tarnyboje iki 2060 metų ir vėliau. Skelbiama, kad tokį ilgaamžiškumą turi užtikrinti modulinė konstrukcija ir numatyta modernizavimo programa.

    Šiuo metu Rusija eksploatuoja aštuonis šios šeimos branduolinius povandeninius laivus, o ilgalaikis tikslas siejamas su pajėgų išplėtimu iki dvylikos vienetų. Tai reikštų iki 192 balistinių raketų paleidimo įrenginių, nes vienas laivas standartinėje konfigūracijoje neša po 16 šachtų.

    Kas yra „Borej“ klasė

    Pagrindiniai projekto 955 „Borej“ laivai Rusijos laivyne yra „Jurij Dolgorukij“, „Aleksandr Nevskij“ ir „Vladimiras Monomachas“. Juos papildė penki patobulinti projekto 955A „Borej-A“ laivai, tarp jų „Kniaz Vladimiras“, „Kniaz Oleg“, „Generalissimus Suvorov“, „Imperator Aleksandras III“ ir „Kniaz Požarskij“.

    „Borej“ klasė sukurta kaip Rusijos strateginių branduolinių pajėgų jūrinė grandis, kurios esmė yra nuolatinis patruliavimas ir galimybė smogti balistinėmis raketomis. Toks modelis atitinka branduolinio atgrasymo logiką, kai siekiama išlaikyti vadinamąjį antrąjį smūgį net ir krizės atveju.

    Raketos ir techninės savybės

    „Borej“ laivai ginkluoti kietojo kuro balistinėmis raketomis RSM-56 „Bulava“, paleidžiamomis iš D-30 sistemos šachtų. Skelbiama, kad raketos startinė masė siekia apie 36,8 tonos, ilgis apie 11,5 metro, o metamoji masė apie 1 150 kilogramų.

    Pagal viešai skelbiamus parametrus „Borej“ korpusas yra maždaug 170 metrų ilgio, povandeninė vandentalpa apie 24 000 tonų, o maksimalus greitis po vandeniu gali siekti iki 29 mazgų. Laivai naudoja OK-650V tipo reaktorių, o autonominio plaukiojimo trukmė nurodoma apie 90 dienų.

    Modernizuota „Borej-A“ versija siejama su KTP-6-185SP tipo reaktoriumi ir konstrukciniais pakeitimais, kuriais siekiama sumažinti akustinį pėdsaką. Tarp minimų sprendimų yra išorinio profilio glodinimas ir pakeitimai, mažinantys hidrodinaminį triukšmą, nes būtent aptikimo tikimybė šiuolaikiniame povandeniniame kare laikoma kritiniu veiksniu.

    Ką reiškia tarnyba iki 2060 metų

    Ilgalaikis išlaikymas tarnyboje leistų Rusijai remtis viena pagrindine strateginių povandeninių laivų šeima, turinčia bendrą ginkluotės liniją ir tęstinę gamybą. Tai svarbu ir logistikos, ir įgulų rengimo, ir modernizavimo požiūriu, ypač kai planuojama eksploatacija trunka kelis dešimtmečius.

    Jeigu 2025 metais į tarnybą priimtas „Kniaz Požarskij“ realiai tarnautų 30–40 metų, jo eksploatacija galėtų tęstis iki 2055 arba 2065 metų, o vėliau perduoti laivai teoriškai liktų rikiuotėje dar ilgiau. Toks horizontas reiškia, kad modernizavimo sprendimai būtų priimami etapais, atnaujinant elektroniką, ryšio priemones ir triukšmo mažinimo sistemas.

    Strategiškai ši kryptis signalizuoja siekį ilgą laiką išlaikyti jūrinį branduolinį atgrasymą prieš JAV ir NATO. Pastaraisiais metais būtent povandeninių pajėgų konkurencija, jautri žvalgybai ir technologiniam pranašumui, išlieka viena svarbiausių didžiųjų valstybių karinio planavimo sričių.

    „Sprendimas remiasi tuo, kad laivai sukurti modernizuoti ir gali būti pritaikomi naujiems reikalavimams ilgą laiką“, – sakė Rusijos karinio jūrų laivyno vadas, admirolas Aleksandras Moisejevas.

  • Galingiausia Irano raketa „Khorramshahr“: ką reiškia 2 000 km nuotolis ir 1 500 kg kovinė galvutė

    Balistinė raketa „Khorramshahr“ laikoma viena galingiausių Irano arsenale ir nuolat minima vertinant rizikas Artimuosiuose Rytuose. Ekspertai pabrėžia, kad šios sistemos derinys – didelė kovinė galvutė ir iki 2 000 kilometrų nuotolis – daro ją svarbiu Irano atgrasymo politikos įrankiu.

    „Khorramshahr“ šeima dažnai siejama su Šiaurės Korėjos technologine įtaka, nes Iranas ilgą laiką plėtojo raketų programą remdamasis išorės patirtimi ir vietine inžinerija. Viešai skelbiamose analizėse pažymima, kad tai vidutinio nuotolio balistinė raketa, skirta smūgiams regione ir už jo ribų.

    Viena svarbiausių šios sistemos ypatybių – skystasis kuras, kuriam naudojami itin toksiški komponentai, plačiai žinomi dar nuo Šaltojo karo laikų. Tokie sprendimai leidžia pasiekti didelę trauką, o hermetiški kuro bakai teoriškai sutrumpina parengimo laiką, nes raketą galima laikyti ilgiau neperpilant kuro.

    „Khorramshahr-4“ parametrai

    Naujausia plačiai aptarta modifikacija „Khorramshahr-4“ buvo pristatyta 2023 metais. Skelbiama, kad raketos ilgis siekia apie 13 metrų, skersmuo – apie 1,5 metro, o startinė masė – maždaug 25 tonos.

    Didžiausias dėmesys tenka kovinei daliai: įvairiuose vertinimuose nurodoma iki 1 500 kilogramų masė, kuri yra neįprastai didelė šios klasės raketoms. Maksimalus nuotolis įvardijamas iki 2 000 kilometrų, o tai apima didelę dalį regiono, įskaitant potencialiai strategiškai svarbius taikinius.

    Navigacija ir taiklumas

    Irano pareiškimai ir nepriklausomos apžvalgos rodo, kad „Khorramshahr“ gali turėti skrydžio korekcijos galimybių, kurios teoriškai didina taiklumą, palyginti su senesnėmis sistemomis. Tokiose diskusijose minimi skirtingi scenarijai – nuo inercinės navigacijos iki pažangesnių sprendimų, tačiau tikslūs parametrai viešai patikimai nepatvirtinti.

    Analitikai pabrėžia, kad balistinių raketų efektyvumą lemia ne vien deklaruojamas nuotolis, bet ir kovinės dalies tipas, patikimumas, paleidimo parengtis bei priešo oro ir priešraketinės gynybos pajėgumai. Todėl praktinė grėsmė kiekvienu atveju vertinama kompleksiškai, atsižvelgiant į realias konflikto sąlygas.

    Ką tai keičia regione

    „Khorramshahr“ dažnai minima kalbant apie Irano strategiją turėti priemonių atsakui į galimus smūgius ir spaudimą. Pastaraisiais metais augant įtampai regione, balistinių raketų programos pažanga tapo vienu iš veiksnių, darančių įtaką tiek deryboms, tiek kariniam planavimui.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį, kad tokios sistemos didina eskalacijos riziką, nes gali būti panaudotos greitam smūgiui dideliu atstumu. Dėl to tarptautinėje darbotvarkėje išlieka klausimai apie raketų plėtros ribojimą, sankcijas ir regioninio saugumo architektūrą.

  • Iranas smogė Jordanijai galinga raketa: ekspertai įtaria „Sejjil“, galintį skrieti iki 2 000 km

    Iranas smogė Jordanijai galinga raketa: ekspertai įtaria „Sejjil“, galintį skrieti iki 2 000 km

    Socialiniuose tinkluose ir regiono žiniasklaidoje pasklidus kadruose matomai neįprastai dangaus formacijai virš Jordanijos, gynybos analitikai ėmė svarstyti, kad tai galėjo būti daugiaetapis balistinis vidutinio nuotolio užtaisas. Dažniausiai minima versija – Iranui priskiriama „Sejjil“ raketa, laikoma viena pažangiausių jo arsenale.

    Vertinimai, paremti viešai prieinamais vaizdais ir ankstesniais Irano bandymų duomenimis, rodo, kad „Sejjil“ siejama su kietojo kuro technologija. Kietasis kuras paprastai leidžia greičiau parengti paleidimą ir sutrumpina laiką, kai paleidimo sistema yra pažeidžiama, palyginti su dalimi skystojo kuro sprendimų.

    Kas yra „Sejjil“?

    „Sejjil“ dažniausiai apibūdinama kaip dviejų pakopų balistinė vidutinio nuotolio raketa, kurią Iranas kūrė kaip strategiškai svarbią sistemą. Ji pirmą kartą viešai pristatyta 2008 metais, o nuo tada reguliariai minima Irano pareiškimuose apie atgrasymo priemones ir raketinės programos pažangą.

    Vakarų analitikai „Sejjil“ dažniausiai priskiria maždaug iki 2 000 kilometrų nuotolio klasei, todėl ji patenka į vidutinio nuotolio balistinių raketų kategoriją. Tokia distancija teoriškai leidžia pasiekti platų regioną, o tai keičia gynybos planavimą ir oro gynybos sistemų išdėstymo prioritetus.

    Atviruose šaltiniuose taip pat nurodoma, kad raketa galėtų gabenti kelis šimtus kilogramų ar didesnės masės kovinę galvutę, nors tikslūs pajėgumai viešai nėra patvirtinti. Dalis ekspertų atkreipia dėmesį, kad Irano raketų programa tarptautinėje erdvėje nuolat vertinama ir per galimo branduolinio potencialo prizmę, tačiau konkrečių šio incidento įrodymų tam nėra pateikta.

    Ką žinoma apie smūgio padarinius?

    Apie konkrečius tariamo smūgio padarinius Jordanijoje šiuo metu patikimos, vienareikšmės informacijos trūksta, o oficialūs pranešimai gali vėluoti dėl saugumo ir informacijos tikslinimo. Dėl to dalis vertinimų remiasi netiesioginiais požymiais, tokiais kaip trajektorijos pobūdis ir matomi pėdsakai danguje.

    Jordanija laikoma strategiškai jautria kryptimi, nes šalyje ir jos apylinkėse yra svarbių JAV karinių pajėgų objektų, taip pat logistikos ir oro gynybos infrastruktūros. Regiono eskalacijos sąlygomis bet koks incidentas, susijęs su balistinėmis raketomis, gali turėti poveikį tiek kariniams sprendimams, tiek diplomatijai.

    JAV atsakas ir platesnis kontekstas

    JAV pastaruoju metu viešai deklaruoja siekį mažinti Irano galimybes vykdyti atakas prieš regiono interesus ir tarptautinę laivybą, ypač strategiškai svarbiose vietose. Pranešimuose akcentuojama, kad smūgiai prieš karinę infrastruktūrą gali būti nukreipti į pajėgumų, naudojamų grasinimui laivybai, silpninimą.

    „Mums svarbu apsaugoti kariškius regione ir užtikrinti, kad tarptautinė laivyba galėtų veikti be grasinimų“, – sakė JAV pareigūnų poziciją apibendrinantys komentarai, cituojami tarptautinėje žiniasklaidoje.

    Tuo pat metu ekspertai pabrėžia, kad balistinių sistemų naudojimas regione didina klaidingo vertinimo riziką, nes tokie ginklai pasižymi trumpu perspėjimo laiku. Dėl to oro gynybos ir žvalgybos sistemos regione paprastai dirba padidinto budrumo režimu, o incidentų interpretavimas viešoje erdvėje gali tapti informacinio karo dalimi.

  • Kyjivas išbandė proveržio balistinę raketą: ką žinome apie „Sapsan“ ir jos galimybes

    Kyjivas išbandė proveržio balistinę raketą: ką žinome apie „Sapsan“ ir jos galimybes

    Ukraina pranešė sėkmingai išbandžiusi naują balistinę raketą, kurią sukūrė šalies gynybos pramonė. Žinią paskelbė iš pareigų pasitraukiantis gynybos ministras Mychailo Fedorovas, pabrėždamas, kad bandymas įvyko politinių permainų fone.

    Pasak ministro, projekto eigoje buvo iš esmės pakeisti techniniai reikalavimai, o raketos taiklumas padidintas iki maksimaliai įmanomo lygio. Jis taip pat teigė, kad gamybos ir panaudojimo sąnaudos sumažintos iki 30 proc., tačiau konkretaus sistemos pavadinimo neatskleidė.

    „Simboliškai, Vyriausybės atsistatydinimo dieną atlikome sėkmingą balistinės raketos bandymą, kurį koordinavo Gynybos ministerija“, – sakė Mychailo Fedorovas.

    Gynybos analitikai ir specializuota žiniasklaida dažniausiai sieja šį pranešimą su operatyviniu-taktiniu raketų kompleksu Sapsan, dar žinomu kaip Grom-2. Ši programa tradiciškai siejama su valstybiniu sektoriu ir konstruktoriniu biuru Pivdenne, todėl ministro formuluotė apie ministerijos atsakomybės sritį vertinama kaip svarbi užuomina.

    Viešai minimos Sapsan charakteristikos rodo, kad tai būtų viena reikšmingiausių Ukrainos tolimojo tiksliojo smūgio priemonių. Įvairiais vertinimais, raketos nuotolis galėtų siekti apie 300 kilometrų, o kai kuriose versijose minimi ir didesni, iki maždaug 500 kilometrų, scenarijai.

    Skelbiama, kad kovinės galvutės masė gali būti apie 480 kilogramų, o greitis – iki maždaug Mach 5. Tokie parametrai reikštų, kad sistema būtų skirta smūgiams į logistikos mazgus, vadavietes ir kritinę infrastruktūrą dideliu atstumu, kai taikiniai dengiasi oro gynyba.

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau yra užsiminęs, kad šalies pačios sukurti raketiniai sprendimai ribotai jau buvo naudoti kovinėmis sąlygomis. Kartu Ukrainoje vystomi ir privatūs projektai, tačiau tokios programos paprastai turi kitą koordinavimo modelį ir dažniau pristatomos atskirai nuo ministerijos vykdomų valstybinių iniciatyvų.

    Bandymas išryškina platesnę tendenciją, kurią Ukraina nuosekliai akcentuoja nuo plataus masto karo pradžios: didinti vietinės gynybos pramonės savarankiškumą ir mažinti priklausomybę nuo partnerių tiekimo apribojimų. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį raketų, dronų ir aukšto tikslumo šaudmenų gamybai, nes būtent šios priemonės lemia galimybę smogti giliai už fronto linijos.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į rizikas: tokie projektai yra jautrūs gamybos infrastruktūros saugumui, o įgyvendinimo terminus gali koreguoti smūgiai gamykloms ir tiekimo grandinėms. Vis dėlto pats sėkmingo bandymo faktas siunčia signalą, kad Ukraina siekia išlaikyti ir plėsti balistinių technologijų kompetencijas net ir karo sąlygomis.

  • Europa kuria didžiulę antibalistinės gynybos koaliciją: ką tai reiškia ir kodėl Lenkija liko nuošalyje

    Europa kuria didžiulę antibalistinės gynybos koaliciją: ką tai reiškia ir kodėl Lenkija liko nuošalyje

    Danijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos, Nyderlandų, Norvegijos, Ispanijos, Švedijos, Ukrainos ir Jungtinės Karalystės lyderiai paskelbė kuriantys Integruotą antibalistinės gynybos koaliciją. Iniciatyva pristatoma kaip gynybinė ir skirta bendriems Europos pajėgumams nuo balistinių raketų stiprinti.

    Koalicijos kūrėjai akcentuoja, kad sprendimą lėmė išaugusi balistinių raketų grėsmė Europoje ir karo Ukrainoje pamokos. Planuojama kurti integruotą priešraketinės gynybos architektūrą, derinti pramonės ir mokslinių tyrimų potencialą bei parengti veiksmų planą iki pirmųjų operacinių pajėgumų.

    Ši iniciatyva turėtų papildyti jau veikiančias nacionalines oro ir priešraketinės gynybos sistemas, o prisijungti kviečiamos ir kitos valstybės. Ypatingas vaidmuo numatomas Ukrainai, kuri sukaupė praktinės patirties atremiant Rusijos balistinių raketų atakas ir siekia šią patirtį perkelti į europinius sprendimus.

    Ukraina koalicijai siūlo projektą „Freja“, kurį vysto bendrovė „Fire Point“. Tai paneuropinio, integruoto oro ir priešraketinės gynybos tinklo koncepcija, kurios ašis būtų perėmimo raketa FP-7.x, skirta būtent balistinėms raketoms naikinti.

    Skelbiama, kad FP-7.x gali pasiekti 1 500–2 000 metrų per sekundę greitį, yra 7,25 metro ilgio ir gaminama iš kompozitinių medžiagų, taip mažinant savikainą. Raketoje numatyta infraraudonųjų spindulių taikymo galvutė, o ateityje planuojama integracija su pusiau aktyvia galvute, siejama su „Diehl Defence“ sprendimais.

    Vienos raketos kaina įvardijama mažesnė nei maždaug 650 000 eurų, todėl ji pateikiama kaip pigesnė alternatyva daliai šiandien naudojamų perėmimo priemonių. Koncepcijoje minima atvira architektūra ir orientacija į kuo platesnį suderinamumą su europiniais sensoriais bei valdymo tinklais.

    „Tai yra grynai gynybinė iniciatyva, skirta sukurti bendrus Europos gebėjimus apsisaugoti nuo balistinių raketų“, – teigiama koalicijos šalių pozicijoje.

    „Fire Point“ nurodo dirbanti su tokiais partneriais kaip „MBDA“ ir svarstanti raketinio kuro gamybos pajėgumus Danijoje. Teigiama, kad projektas jau pasiekęs prototipinių bandymų etapą, o FP-7.x esą yra atlikusi skrydžio bandymus, kuriuose patikrintas manevringumas ir ugnies valdymas.

    Tuo pat metu dėmesį atkreipė tai, kad prie naujos iniciatyvos neprisijungė Lenkija. Šalis antibalistinius pajėgumus vysto glaudžiai bendradarbiaudama su Jungtinėmis Valstijomis ir remiasi amerikietiškų sistemų integracija, todėl jos pasirinkimas gali rodyti skirtingas regionines strategijas, kaip greičiausiai užsitikrinti patikimą skydą.

  • Kijevas skaičiuoja smūgius: Rusija per pusmetį paleido 6 413 dronų ir raketų – kas vyksta?

    Kijevas skaičiuoja smūgius: Rusija per pusmetį paleido 6 413 dronų ir raketų – kas vyksta?

    Nuo 2026 metų pradžios Rusija į Kyjivą ir Kyjivo sritį paleido 6 413 įvairių oro atakos priemonių, teigia Ukrainos prezidento patarėjas sankcijų politikai Vladyslavas Vlasjukas. Skaičius apima smogiamuosius dronus, balistines ir sparnuotąsias raketas bei kitus ginklus.

    Pasak jo, didžiausią dalį sudarė 5 716 smogiamųjų dronų. Taip pat fiksuota 280 balistinių raketų, įskaitant „Iskander-M“, ir raketų, paleistų iš S-300 bei S-400 sistemų.

    Duomenyse minimos ir 341 sparnuotoji raketa, tarp jų Ch-101, „Iskander-K“ bei „Kalibr“. Be to, panaudotos penkios aerobalistinės „Kindžal“ raketos, 19 Ch-22 ir Ch-32, 14 Ch-59 ir Ch-69.

    Ypatingas dėmesys atkreipiamas į hipergarsines raketas „Cirkon“: jei per 2024 metus jų buvo paleista 14, tai pirmaisiais 2026 metų mėnesiais jau skaičiuojamos 36. Tarp paminėtų priemonių nurodoma ir viena vidutinio nuotolio balistinė raketa „Oriešnik“.

    Vladyslavas Vlasjukas pabrėžė, kad Rusija, nepaisant sankcijų, toliau gauna pažangios elektronikos per trečiąsias šalis. Anot jo, numuštų dronų ir raketų nuolaužose aptikta mikroschemų, pagamintų 2025 metais, o jų kilmė siejama su JAV, Japonijos ir Šveicarijos gamintojais.

    „Raginame valstybes ir gamintojus stiprinti eksporto kontrolę ir kruopščiau tikrinti galutinius gavėjus“, – sakė V. Vlasjukas.

    Šis skaičiavimas ypač aktualus po dar vieno didelio masto smūgio naktį iš liepos 1 dienos į liepos 2 dieną, kai Kyjivas atakuotas šimtais dronų ir raketomis. Ukrainos pareigūnų teigimu, žuvo mažiausiai 30 žmonių, tarp jų vaikai, dešimtys buvo sužeisti, o apgadinta daug civilinių objektų ir gyvenamųjų namų.

    Nors Ukrainos oro gynyba numuša reikšmingą dalį taikinių, tokio intensyvumo atakos reiškia nuolatinę riziką civiliams ir didelius infrastruktūros nuostolius. Ukraina viešai kartoja prašymą partneriams didinti oro gynybos pajėgumus, ypač tiekiant papildomas raketas „Patriot“ sistemoms.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad Rusija vis dažniau derina skirtingas priemones vienu metu, siekdama perkrauti oro gynybą: dronais bandoma išsekinti resursus, o po to smogiama raketomis. Tokia taktika, kartu su augančia smogiamųjų dronų gamyba, išlieka viena didžiausių grėsmių Ukrainos miestams.