CP v2

Tag: Balistinės raketos

  • Prancūzija paleido M51.3 iš branduolinio povandeninio laivo: ką tai reiškia Europai

    Prancūzija paleido M51.3 iš branduolinio povandeninio laivo: ką tai reiškia Europai

    Prancūzija spalio 6 dieną prie Bretanės krantų pirmą kartą iš branduolinio povandeninio laivo Le Vigilant paleido naujausią strateginės balistinės raketos versiją M51.3. Bandymas buvo vykdomas Atlanto vandenyne, o raketa buvo be branduolinės kovinės galvutės.

    Skrydis stebėtas Prancūzijos matavimo ir sekimo sistemomis, o raketa, kaip skelbta, nukrito Šiaurės Atlante šimtus kilometrų nuo pakrantės. Prancūzijos institucijos pabrėžė, kad tai buvo techninis bandymas, o ne signalas dėl konkrečios geopolitinės situacijos.

    M51.3: kuo ji skiriasi

    M51 raketų šeima Prancūzijos ginkluotėje naudojama nuo 2010 metais pradėtos eksploatacijos ir yra jūrinės branduolinio atgrasymo dalies pagrindas. M51.3 laikoma trečiąja šios sistemos evoliucija, skirta modernizuoti galimybes atsižvelgiant į naujas grėsmes.

    Raketa yra apie 12 metrų ilgio, jos masė viršija 50 tonų, ji naudoja kietąjį kurą ir turi tris pakopas. Tokios klasės raketos yra skirtos tarpžemyniniam nuotoliui, o trajektorijos fazėse jos pasiekia itin didelius greičius grįžtant į atmosferą.

    Prancūzijos pusė nurodo, kad M51.3 tikslas yra didesnis nuotolis, tikslumas ir geresnės galimybės įveikti priešraketinę gynybą. Skelbta, kad ši versija į operacinę tarnybą įvesta 2025 metų spalį.

    Le Vigilant vaidmuo ir bandymo prasmė

    Ne mažiau svarbi bandymo dalis buvo pats povandeninis laivas Le Vigilant, kuris prieš tai buvo remontuotas ir modernizuotas. Paleidimas turėjo patvirtinti, kad po darbų laivo ginkluotės ir valdymo sistemos vėl pilnai suderinamos su M51.3.

    Tokie bandymai paprastai tikrina ne vien raketą, bet ir visą grandinę: paleidimo įrangą, ugnies valdymo sprendimus, ryšio ir saugos procedūras, taip pat matavimo infrastruktūrą. Pranešta, kad stebėjimui buvo pasitelkta ir specializuota Prancūzijos matavimo priemonių bazė, įskaitant laivą Monge.

    Macrono žinutė ir Europos kontekstas

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas bandymą stebėjo iš fregatos Auvergne. Po bandymo jis akcentavo, kad tik nedaugelis valstybių turi tokį technologinį ir pramoninį pajėgumą savarankiškai kurti bei palaikyti jūrinį strateginį atgrasymą.

    „Iš daugiafunkcės fregatos Auvergne stebėjau pirmąjį naujos balistinės raketos M51.3 paleidimą iš branduolinio povandeninio laivo Le Vigilant. Labai nedaug valstybių turi tokį išmanymą“, – sakė Emmanuelis Macronas.

    Šis bandymas vertinamas kaip nuosekli Prancūzijos branduolinio atgrasymo modernizacijos dalis, o ne momentinė reakcija į dienos įvykius. Platesniame Europos saugumo kontekste tokios programos rodo ilgalaikį strateginį planavimą, kai didėja dėmesys atgrasymui, priešraketinei gynybai ir kritinių pajėgumų atsparumui.

  • Kijevas atskleidė Sapsan raketą: skrieja virš Mach 5 ir gali pranokti JAV ATACMS

    Kijevas atskleidė Sapsan raketą: skrieja virš Mach 5 ir gali pranokti JAV ATACMS

    Ukraina vis dažniau akcentuoja savo ginkluotės savarankiškumą ir pristato operatyvinį-taktinį balistinį kompleksą Sapsan, dar žinomą kaip Hrim-2. Tai nėra modernizuota sovietinė sistema, o Ukrainoje kurtas kietojo kuro balistinis ginklas, paleidžiamas iš ratinės mobilios paleidimo platformos.

    Sapsan kūrimas siejamas su Pietų konstruktoriniu biuru ir gamybos baze, kuri tradiciškai dirbo su raketų ir kosmoso pramone. Ukrainos komunikacijoje pabrėžiama, kad toks sprendimas leidžia mažinti priklausomybę nuo sąjungininkų politinių apribojimų, kai kalbama apie smūgius į taikinius didesniu nuotoliu.

    Pagal viešai skelbiamus Ukrainos duomenis, Sapsan gali pasiekti apie Mach 5,2 greitį, o kovinės galvutės masė siekia maždaug 480 kilogramų. Palyginimui, JAV ATACMS dažniausiai siejamas su apie Mach 3 greičiu, o vienetinės galvutės masė nurodoma apie 227 kilogramus, priklausomai nuo varianto.

    Nuotolio tema išlieka viena svarbiausių. ATACMS, priklausomai nuo modifikacijos, paprastai įvardijamas kaip 165–300 kilometrų nuotolio ginklas. Ukrainos pusė tvirtina, kad pirmasis aprašytas Sapsan panaudojimas 2025 metų gegužę pasiekė taikinį maždaug 300 kilometrų atstumu, o Ukrainai skirta koncepcija anksčiau buvo siejama ir su 500 kilometrų riba.

    Eksportinė Hrim-2 versija, kaip teigiama, buvo sąmoningai ribojama iki maždaug 280 kilometrų, kad atitiktų Raketų technologijų kontrolės režimo nuostatas. Ši detalė svarbi, nes tarptautiniai eksporto apribojimai dažnai lemia, kokie parametrai gali būti siūlomi kitoms šalims, o vidaus poreikiams kuriami sprendimai teoriškai gali būti ambicingesni.

    Ukrainos informacinėje erdvėje Sapsan neretai pristatomas kaip atsakas ATACMS ne tik technine, bet ir politine prasme. Logika paprasta: vietinė raketa nėra susieta su atskirų partnerių leidimais, todėl sprendimus dėl taikinių gali priimti pati Ukrainos karinė vadovybė.

    Vis dėlto karinės technologijos vertinamos ne vien pagal deklaracijas. ATACMS yra dešimtmečius eksploatuotas ir realiose operacijose išbandytas ginklas su plačiai dokumentuota patikimumo bei tikslumo istorija. Tuo metu Sapsan atveju viešai aprašytų panaudojimų ir patvirtintos statistikos kol kas gerokai mažiau.

    Kitas svarbus aspektas yra oro gynyba. Didesnis greitis apsunkina perėmimą, tačiau savaime neužtikrina nepažeidžiamumo, ypač kai priešas naudoja daugiasluoksnę oro gynybą ir radiolokacinio aptikimo priemones. Praktikoje lemiami tampa ne tik greitis, bet ir trajektorija, manevravimas, elektroninės kovos priemonės bei realus raketų skaičius, kurį galima pagaminti.

    Ukrainos pareigūnai ir su gynybos sektoriumi siejami ekspertai 2024 metų vasarą viešai kalbėjo apie sėkmingus bandymus, o 2025 metų pabaigoje Ukrainos prezidentas patvirtino, kad Sapsan jau naudojamas ginkluotosiose pajėgose. Kijevas taip pat skelbė, kad sistema pereina į serijinę gamybą, tačiau gamybos apimtys ir tempai viešai nedetalizuojami.

  • Seulas parodė retą Hyunmoo-V startą: šis 36 tonų ginklas vadinamas galingiausiu nebranduoliniu

    Seulas parodė retą Hyunmoo-V startą: šis 36 tonų ginklas vadinamas galingiausiu nebranduoliniu

    Pietų Korėja paviešino retą balistinės raketos „Hyunmoo-V“ bandomojo starto vaizdo įrašą. Medžiaga buvo parodyta oficialios transliacijos metu, minint Ginkluotųjų pajėgų dieną, ir tapo aiškiu signalu apie Seulo siekį demonstruoti strategines atgrasymo galimybes.

    Apie „Hyunmoo-V“ viešojoje erdvėje kalbama jau kelerius metus, o 2023 metais Pietų Korėjos pareigūnai skelbė, kad bandymai buvo sėkmingi ir kūrimo etapas užbaigtas. Taip pat buvo nurodyta, kad nuo 2024 metų pabaigos „Hanwha Aerospace“ turėtų pradėti masinę gamybą, planuojant iki 70 vienetų per metus pajėgumą.

    Kam skirta „Hyunmoo-V“

    Ši sistema kuriama kaip konvencinis atsakas į požeminių objektų keliamą grėsmę regione. Pietų Korėjos vertinimu, Šiaurės Korėja yra sukūrusi platų požeminių tunelių ir slėptuvių tinklą, kuriame gali būti saugoma, transportuojama ar ruošiama panaudoti strateginė ginkluotė.

    „Hyunmoo-V“ dažniausiai apibūdinama kaip ginklas, skirtas smogti giliai įtvirtintiems taikiniams, pavyzdžiui, vadavietėms, bunkeriams ar raketų infrastruktūrai. Karo ekspertai tokio tipo ginklus priskiria vadinamajai counterforce logikai, kai akcentuojamas gebėjimas neutralizuoti priešo kritinę infrastruktūrą konflikto pradžioje.

    Reto įrašo detalės

    Paviešintame vaizdo įraše matyti vadinamasis šaltasis startas, kai raketa pirmiausia išstumiama iš konteinerio, o variklis įjungiamas tik jai palikus paleidimo įrenginį. Toks sprendimas paprastai taikomas siekiant sumažinti riziką mobiliajai paleidimo platformai ir padidinti sistemos patikimumą.

    Įraše taip pat fiksuojamas apsauginių elementų atsiskyrimas, kietojo kuro variklio užsidegimas, stabilizatorių išskleidimas ir skrydis balistine trajektorija. Tokie fragmentai gynybos komunikacijoje dažnai naudojami kaip techninių galimybių patvirtinimas ir psichologinio atgrasymo priemonė.

    Ką žinoma apie parametrus

    Skelbiama, kad „Hyunmoo-V“ masė siekia apie 36 tonas, o kovinė galvutė gali sverti 8–9 tonas, todėl ji priskiriama prie sunkiausių konvencinių balistinių sprendimų. Nurodoma, kad sistema projektuojama prasiskverbti į stipriai įtvirtintus požeminius objektus ir naikinti struktūras, esančias daugiau kaip 100 metrų gylyje.

    Viešai minimuose vertinimuose teigiama, kad galutiniame skrydžio etape greitis gali artėti prie 10 Mach, o minimalus nuotolis siekia apie 300 kilometrų. Maksimalus nuotolis, priklausomai nuo kovinės dalies masės, siejamas su iki 3 000 kilometrų riba, tačiau tokie skaičiai paprastai priklauso nuo konfigūracijos ir operacinių apribojimų.

    Pats vaizdo įrašo paviešinimas atspindi platesnę tendenciją, kai valstybės vis dažniau rodo ginkluotės bandymus ne tik vidaus auditorijai, bet ir kaip strateginę žinutę regiono oponentams. Korėjos pusiasalyje tai ypač jautru dėl nuolatinės eskalacijos rizikos ir periodiškai intensyvėjančių raketinių bandymų.

  • Zelenskis pranešė apie pirmą kartą panaudotą ukrainietišką balistinę FP-7: ką ji gali

    Zelenskis pranešė apie pirmą kartą panaudotą ukrainietišką balistinę FP-7: ką ji gali

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad pirmą kartą mūšyje panaudota šalies sukurta taktinė balistinė raketa FP-7. Prie įrašo jis pridėjo naktinio paleidimo vaizdo įrašą ir pareiškė, kad kitas etapas bus serijinė gamyba.

    „Ukrainos taktinė balistika. FP-7. Pirmas kovinis panaudojimas. Ačiū už rezultatą. Toliau – gamyba. Šlovė Ukrainai“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Dėl saugumo priežasčių nebuvo nurodyta, kada ir iš kur raketa paleista, koks buvo taikinys ir kuris padalinys vykdė užduotį. Taip pat šiuo metu nėra nepriklausomai patvirtintos informacijos apie konkretų smūgio rezultatą.

    Kas žinoma apie FP-7

    Viešai skelbiamais duomenimis, FP-7 yra kompaktiška kietojo kuro taktinė balistinė raketa, leidžiama iš antžeminės paleidimo sistemos. Ji priskiriama taktiniam segmentui, kurio tikslas – smogti objektams už fronto linijos, tačiau ne pasiekti labai gilų priešininko užnugarį.

    Įvairiuose pranešimuose minimi parametrai skiriasi: dažniausiai nurodomas maždaug 200–250 kilometrų nuotolis ir iki maždaug 150–200 kilogramų kovinė galvutė. Taip pat minimas apie 14 metrų tikslumas, tačiau šie skaičiai kol kas nėra patvirtinti nepriklausomais vertinimais.

    Nurodoma, kad maksimalus greitis gali siekti apie 1 500 metrų per sekundę, o skrydžio aukštis – iki maždaug 60 kilometrų. Tokia trajektorija balistinei raketai suteikia pranašumą prieš lėtesnius dronus ar sparnuotąsias raketas, nes oro gynyba paprastai turi mažiau laiko sureaguoti.

    Kodėl tai svarbu kare

    Jei deklaruojamas nuotolis atitinka realybę, FP-7 galėtų būti naudojama smūgiams į vadavietes, oro gynybos baterijas, amunicijos sandėlius, logistikos mazgus ar aerodromus okupuotose teritorijose ir prie fronto esančiame užnugaryje. Toks ginklas ypač reikšmingas, kai siekiama greitai išvesti iš rikiuotės didelės vertės karinius objektus.

    Iki šiol Ukraina balistinių smūgių srityje daugiausia rėmėsi JAV gamybos ATACMS tipo raketomis, kurių nuotolis siekia apie 300 kilometrų. Vidaus gamybos sprendimas leistų sumažinti priklausomybę nuo tiekimo, politinių apribojimų ir atsargų kiekio.

    Serijinė gamyba ir tendencijos

    Zelenskio minima serijinė gamyba atspindi platesnę Ukrainos kryptį sparčiai plėsti vietinę gynybos pramonę, ypač tolimojo nuotolio smūgio priemones. Pastaraisiais metais Ukraina daug investavo į dronų, sparnuotųjų ir kitų tolimojo nuotolio sistemų kūrimą, o balistinių priemonių atsiradimas būtų dar vienas reikšmingas laiptelis.

    Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad realų FP-7 vaidmenį nulems du dalykai: patikimumas kovos sąlygomis ir gamybos apimtys. Net ir sėkmingas prototipas ne visada reiškia, kad pavyks greitai sukurti stabilų serijinį tiekimą, ypač kai gamybos grandinė yra nuolatinių smūgių ir tiekimo rizikų zonoje.

  • Kijevą sudrebino „Iskander-M“: Rusija paleido dešimtis raketų, sostinėje kilo gaisrai

    Kijevą sudrebino „Iskander-M“: Rusija paleido dešimtis raketų, sostinėje kilo gaisrai

    Per Rusijos ataką prieš Kijevą buvo apgadinti gyvenamieji namai, sandėliai ir infrastruktūros objektai, keliuose rajonuose kilo gaisrai. Ukrainos pareigūnai skelbė, kad į sostinę buvo nukreipta mažiausiai kelios dešimtys įvairaus tipo sparnuotųjų ir balistinių raketų.

    Vienas iš atakoje naudotų ginklų, sprendžiant iš viešai pasirodžiusių nuotraukų ir Ukrainos pranešimų, buvo balistinių raketų kompleksas 9K720 „Iskander-M“. Tokie kadrai dažniausiai rodo raketos variklio ar kitų dalių nuolaužas, tačiau vien iš jų ne visuomet įmanoma tiksliai pasakyti, ar konkreti raketa buvo numušta, ar nukrito po smūgio.

    9K720 „Iskander“ yra mobilus trumpojo nuotolio balistinių raketų kompleksas, kurį Rusija naudoja smūgiams į taikinius Ukrainos užnugaryje. „Iskander-M“ dažniausiai siejamas su raketomis 9M723, kurios gali skristi sudėtinga trajektorija ir atlikti manevrus, taip apsunkindamos perėmimą.

    Šios raketos tapo viena svarbiausių Rusijos priemonių atakuoti strategiškai reikšmingus taikinius, įskaitant energetikos infrastruktūrą, logistiką ir oro gynybos pozicijas. Ukrainos karo kontekste būtent balistinės raketos yra vienas didžiausių iššūkių, nes jos į taikinį atskrenda gerokai greičiau nei sparnuotosios, o perspėjimo laikas būna trumpesnis.

    Ukrainos Gynybos ministerijos žvalgybos vertinimu, Rusija yra išlaikiusi „Iskander-M“ raketų gamybą maždaug 60 vienetų per mėnesį tempu. Toks pajėgumas, Ukrainos teigimu, leidžia Maskvai tęsti reguliarias atakas, derinant balistines raketas su bepiločiais orlaiviais ir kitomis smūgio priemonėmis.

    „Iskander“ šeimos raketos gali būti komplektuojamos skirtingomis kovinėmis galvutėmis, įskaitant įprastines sprogstamąsias ir kasetines, o taip pat minimos ir branduolinės versijos. Pastarosios dažniau naudojamos politiniam spaudimui bei grasinimams, tačiau pats faktas, kad kompleksas yra pritaikytas įvairiems užtaisams, didina jo reikšmę Rusijos arsenale.

    Šalia karo veiksmų Ukrainoje „Iskander“ dislokavimas Kaliningrado srityje ne kartą kėlė įtampą regione, nes dalis Baltijos valstybių ir Lenkijos teritorijos patenka į potencialų šių raketų nuotolį. Dėl to NATO šalys nuosekliai stiprina oro gynybos ir priešraketinės gynybos pajėgumus, o Ukrainos patirtis tampa svarbiu atspirties tašku vertinant realias grėsmes ir gynybos sprendimų efektyvumą.

  • Lenkijos radaras P-18PL: aptinka stealth ir balistines raketas iki 900 km – paaiškiname, kaip veikia

    Lenkijos gynybos pramonės įmonė „PIT-RADWAR“ pristatė pirmą serijinį tolimojo nuotolio mobilų radarą P-18PL. Ši stotis sukurta taip, kad galėtų pastebėti sunkiau aptinkamus stealth tipo orlaivius ir stebėti balistinių raketų skrydžius.

    Artimiausiu metu numatyti komisijos bandymai, o po jų radaras turėtų būti perduotas kariuomenei. P-18PL yra susietas su Lenkijos daugiasluoksnės oro gynybos architektūra, kurioje svarbiausia tampa ankstyvas perspėjimas ir taikinių paskirstymas kitiems kompleksams.

    Kodėl mato stealth taikinius?

    P-18PL išskirtinumas siejamas su darbo dažniu: tai metrinių bangų, dar vadinamos VHF, ruožas. Tokios bangos, palyginti su centimetro ar milimetro diapazonų radarais, dažniau „užkabina“ metalines orlaivio konstrukcijų detales ir dėl rezonansinių efektų dalis energijos grįžta atgal į radarą.

    Dėl to stealth technologija, kuri dažnai optimizuota kitų juostų radarams, VHF diapazone gali būti mažiau efektyvi. Vis dėlto toks aptikimas paprastai suteikia mažiau tikslią taikinio koordinatę, todėl vėliau reikalingas duomenų derinimas su kitais jutikliais.

    Pagrindinė užduotis – balistinės raketos

    Nors daug dėmesio sulaukia gebėjimas pastebėti stealth orlaivius, P-18PL prioritetas yra balistinių raketų aptikimas ir jų trajektorijų stebėjimas. Skelbiama, kad aptikimo nuotolis gali siekti iki 900 kilometrų, o stebėjimo aukščio „lubos“ pritaikytos objektams, kurie skrydžio metu pakyla į labai didelį aukštį.

    Tokia radarų klasė svarbi ankstyvam perspėjimui: kuo anksčiau užfiksuojamas paleidimas ir trajektorija, tuo daugiau laiko lieka sprendimams dėl perėmimo ar perspėjimo. Taip pat akcentuojama, kad sistema gali apytiksliai įvertinti tiek galimą paleidimo, tiek ir numanomą smūgio rajoną.

    Kontraktas ir kuo radaras skiriasi iš vidaus

    Lenkijos kariuomenė 2023 metais užsakė 24 P-18PL radarus, o bendra sutarties vertė siekia apie 710 000 000 eurų. Tiekimai planuojami 2027–2035 metų laikotarpiu, o gamintojas yra Varšuvoje veikianti „PIT-RADWAR“, priklausanti Lenkijos valstybinei gynybos grupei.

    Vizualiai P-18PL primena didelį antenų „grotą“, montuojamą ant sunkiosios platformos. Gamintojas pabrėžia, kad esmė yra ne pačiose antenose, o moduliniame siuntimo ir priėmimo principu veikiančiame sprendime, kai signalai skaitmeninami ir perduodami į centrinį procesorių, kuris suformuoja aptiktų objektų ir trikdžių vaizdą.

    Kartu pripažįstama ir technologinė dilema: metrinių bangų radarai dažnai nusileidžia tikslumu mikro- ar milimetrinių bangų sistemoms. Todėl praktikoje tokie radarai dažniausiai veikia kaip ankstyvo perspėjimo ir tolimojo aptikimo grandis, o tikslesniam taikinių sekimui pasitelkiami kiti jutikliai bei integruotos oro gynybos valdymo sistemos.

  • Ukraina perspėja: Rusija ruošiasi naujos 800 km raketos bandymams – kas atsidurtų taikiklyje?

    Ukraina perspėja: Rusija ruošiasi naujos 800 km raketos bandymams – kas atsidurtų taikiklyje?

    Ukrainos žvalgyba perspėja, kad Rusija artimiausiais mėnesiais gali pradėti naujo, maždaug 800 kilometrų nuotolio raketos bandymus. Apie tai, Ukrainos teigimu, pristatyta per Tarp parlamentinės tarybos Ukraina–NATO posėdį, akcentuojant grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir Europos saugumui.

    Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Vadymas Skibyckis nurodė, kad detalių techninių parametrų šiuo metu dar trūksta, tačiau pats bandymų grafikas esą rodo, jog projektas pasiekė vėlyvą kūrimo stadiją. Tai reikštų, kad ginklo parengimas koviniam naudojimui gali būti jau netolimoje perspektyvoje.

    Galimi bandymų tikslai

    Ukrainos vertinimu, bandomieji paleidimai gali būti naudojami ne tik techniniam patikrinimui, bet ir realių smūgių maršrutų modeliavimui. Žvalgyba neatmeta, kad Rusija gali tikrinti gebėjimą pasiekti taikinius Vakarų Ukrainoje, t. y. toli nuo dabartinės fronto linijos.

    Jeigu raketa būtų leidžiama iš mobilios paleidimo sistemos, didesnis nuotolis suteiktų Maskvai daugiau lankstumo parenkant starto vietas. Tai, Ukrainos pareigūnų teigimu, didintų riziką regionams, kurie iki šiol dažniau atsidurdavo netiesioginių grėsmių zonoje.

    Platesnis kontekstas: didesnis nuotolis ir gamybos tempai

    Planuojami bandymai siejami su platesnėmis Rusijos gynybos pramonės pastangomis didinti balistinių raketų gamybą ir plėsti jų nuotolį. Pastaraisiais mėnesiais Ukraina nuolat patiria kombinuotas atakas, kuriose naudojami dronai ir įvairių tipų raketos, o didesnis nuotolis leistų dažniau smogti gilumoje esantiems taikiniams.

    Ukrainos pusė taip pat įspėja, kad Rusijos strategijoje išlieka siekis daryti spaudimą Ukrainos ekonomikai ir visuomenei, intensyvinant atakas prieš infrastruktūrą. Kartu minimi ir kiti rizikos veiksniai, įskaitant veiksmus Juodosios jūros regione bei hibridines priemones, nukreiptas prieš NATO valstybes.

    Žmogiškųjų išteklių problema

    Pasak V. Skibyckio, Rusija susiduria ir su dideliu personalo poreikiu, o patiriami nuostoliai esą išlieka labai dideli. Jo pateiktais duomenimis, per vieną iš vasaros mėnesių Rusija galėjo netekti apie 43 000 karių, o per tą patį laikotarpį į kariuomenę pritraukta apie 39 000 žmonių.

    Ukrainos vertinimu, Rusijos Generalinis štabas 2026–2027 metais gali planuoti pritraukti apie 600 000 naujų karių, po 300 000 kiekvienais metais. Tokie skaičiai, Ukrainos pareigūnų teigimu, rodo ilgalaikį pasirengimą tęsti karą ir palaikyti puolamuosius pajėgumus.

    Ukraina pabrėžia, kad naujų raketinių sistemų bandymai ir masinis personalo telkimas yra vienos grandinės dalys, rodančios Maskvos siekį išlaikyti spaudimą fronte ir didinti smūgių gylį. NATO šalims tai reiškia poreikį vertinti grėsmes ne tik per fronto dinamiką, bet ir per Rusijos ginkluotės modernizavimo tempą.

  • Ukraina ruošia balistinę naujovę: „Fire Point“ raketos gali pasiekti Rusijos taikinius

    Ukraina ruošia balistinę naujovę: „Fire Point“ raketos gali pasiekti Rusijos taikinius

    Ukrainos gynybos pramonės bendrovė „Fire Point“ pranešė, kad jos kuriama taktinė balistinė raketa artimiausiomis savaitėmis gali būti panaudota smūgiams į taikinius Rusijos teritorijoje. Tai reikšmingas posūkis, nes kalbama apie Ukrainoje sukurtą ir pagamintą ginklą, o ne sąjungininkų tiekiamą sistemą.

    Apie tai viešai kalbėta gynybos technologijų konferencijoje, kur bendrovės vadovė Iryna Terech teigė, kad projektas priartėjo prie realių bandymų karo sąlygomis. Tokia fazė paprastai reiškia ne tik techninį patikrinimą, bet ir praktinį tinkamumo įvertinimą, kuris vėliau naudojamas oficialiam įtraukimui į ginkluotės sąrašus.

    FP-7: bandymai pereina į kovinę fazę

    Pasak bendrovės, raketos bandymai vykdomi etapais: nuo antžeminių ir laboratorinių patikrų iki skrydžio bandymų, o galiausiai pereinama prie panaudojimo realiomis karo sąlygomis. Ši paskutinė dalis paprastai laikoma kritine, nes tik ji parodo, kaip veikia navigacija, ryšiai ir pataikymo tikslumas esant aktyviai oro gynybai bei trikdymui.

    „Tikimės, kad ji bus parengta naudojimui labai greitai. Kalbame apie savaites, o ne mėnesius“, – sakė Iryna Terech.

    Skelbiama, kad FP-7 nuotolis siekia iki maždaug 200 kilometrų, kovinės galvutės masė gali būti iki 150 kilogramų, o maksimalus greitis – apie 5 400 kilometrų per valandą. Nurodoma, kad deklaruojamas taiklumas yra maždaug 14 metrų, o skrydis gali trukti iki 4 minučių, raketą leidžiant iš antžeminės platformos.

    „Fire Point“ FP-7 pristato kaip pigesnę alternatyvą tolimojo nuotolio tikslių smūgių priemonėms, skirtą atakuoti operacinio užnugario objektus. Tarp tipinių taikinių įvardijami amunicijos sandėliai, logistikos mazgai, aerodromai ir vadavietės.

    FP-9: didesnis nuotolis ir sudėtingesni bandymai

    Lygiagrečiai vystoma ir gerokai didesnė balistinė raketa FP-9, kurios deklaruojamas nuotolis – iki 855 kilometrų. Skelbiama, kad jos kovinė galvutė gali siekti iki 800 kilogramų, greitis – iki 7 000 kilometrų per valandą, o taiklumas – apie 20 metrų.

    Toks nuotolis teoriškai apimtų ir Maskvą, esančią maždaug 800 kilometrų nuo Ukrainos šiaurės rytinės sienos. Tačiau bandymai su tokio tipo balistinėmis sistemomis yra sudėtingesni, nes yra minimalus balistinio skrydžio atstumas, po kurio skrydžio jau nebeįmanoma saugiai nutraukti programiniu būdu.

    Dėl to bandymų organizavimas ribotoje teritorijoje tampa rizikingas, o perėjimas į karinę bandymų fazę gali sutapti su realiais smūgiais į priešo taikinius. Anksčiau bendrovės atstovai yra užsiminę, kad grafiką veikė techniniai ir organizaciniai veiksniai, o terminai jau buvo slinkę.

    Ką keičia balistika šiame kare

    Balistinės raketos nuo sparnuotųjų raketų ar bepiločių skiriasi skrydžio profiliu: jos staigiai kyla ir į taikinį leidžiasi dideliu galutiniu greičiu. Dėl to perėmimas dažnai tampa sudėtingesnis, ypač kai oro gynybos sistemos patiria apkrovą ir turi ribotą perėmimo priemonių kiekį.

    Ukrainai plečiant vietinę gynybos gamybą, didesnį vaidmenį ima vaidinti kompleksinis arsenalas: nuo smogiamųjų dronų iki sparnuotųjų ir balistinių raketų. Toks derinys leidžia planuoti mišrias atakas, kai skirtingos priemonės vienu metu verčia oro gynybą skaidyti resursus ir apsunkina taikinių apsaugą.

    Tuo pat metu Rusijoje stiprėja civilinės saugos ir infrastruktūros apsaugos temos: viešojoje erdvėje vis dažniau aptariamas senų slėptuvių atnaujinimas ir naujų įrengimas. Tai atspindi platesnę tendenciją, kai ilgėjant karo trukmei didesnė rizika vertinama ne tik fronto zonoje, bet ir užnugaryje.

  • Žvalgyba: Rusija iš Šiaurės Korėjos prašo 3 kartus galingesnių raketų – ką tai keistų?

    Žvalgyba: Rusija iš Šiaurės Korėjos prašo 3 kartus galingesnių raketų – ką tai keistų?

    Ukrainos žvalgybos vertinimu, Rusija siekia iš Šiaurės Korėjos gauti ne tik papildomų amunicijos atsargų, bet ir naujesnių, gerokai galingesnių balistinių raketų. Tarp aptariamų variantų minimos KN-30, kurias ukrainiečiai apibūdina kaip maždaug tris kartus galingesnes už anksčiau Rusijos jau naudotas KN-23 ir KN-24.

    Pasak pirminių vertinimų, Maskva iki rudens ir žiemos gali prašyti apie 120 balistinių raketų ir šešių paleidimo įrenginių, taip pat svarstomas Šiaurės Korėjos raketinės specialistų grupės suformavimas. Be to, minimi planai Rusijoje dislokuoti nuo 30 000 iki 50 000 Šiaurės Korėjos karių, nors jų galimas panaudojimas kol kas lieka neaiškus.

    Kas žinoma apie KN-30

    KN-30 siejamos su Šiaurės Korėjos Hwasong-11 šeima ir yra laikomos KN-23 linijos išplėtojimu. Tai vienpakopė trumpojo nuotolio balistinė raketa, paleidžiama iš mobilios ratinės platformos, o deklaruojamas veikimo nuotolis paprastai siejamas su 600–900 kilometrų riba.

    Toks nuotolis teoriškai leistų smogti taikiniams daugelyje Ukrainos regionų, priklausomai nuo paleidimo vietos ir skrydžio trajektorijos. Kartu tai didina spaudimą Ukrainos oro gynybai, nes balistinių raketų perėmimas reikalauja specifinių priemonių ir ribotų, brangių perėmėjų atsargų.

    Ką reiškia triskart galingesnės?

    Teiginys apie tris kartus didesnį galingumą nėra vienareikšmis, nes gali reikšti skirtingus parametrus: kovinės galvutės masę, sprogstamąją galią ar veiksmingumą prieš įtvirtintus taikinius. Dalis analitikų nurodo, kad šiai šeimai priskiriamoms raketoms galėtų būti pritaikoma iki 2,5 tonos kovinė galvutė, o Šiaurės Korėja viešai yra minėjusi ir sunkesnės galvutės variantą.

    Vis dėlto nepriklausomas patvirtinimas išlieka ribotas, nes nėra aiškių viešų įrodymų apie KN-30 panaudojimą kovinėmis sąlygomis Ukrainoje. Dėl to dalis vertinimų remiasi žvalgybine informacija, atviraisiais šaltiniais ir Šiaurės Korėjos demonstracijomis.

    Didėjanti Maskvos ir Pchenjano karinė ašis

    Ekspertai pabrėžia, kad naujos raketos būtų dar vienas žingsnis gilėjančiame Rusijos ir Šiaurės Korėjos kariniame bendradarbiavime, kuris ryškiai sustiprėjo po 2023 metų pabaigos. Pastaraisiais metais tarptautinės institucijos ir atvirųjų šaltinių tyrėjai ne kartą fiksavo požymius, kad iš Šiaurės Korėjos į Rusiją juda ginklų kroviniai.

    Jei Maskva gautų didesnio užtaiso balistinių raketų, tai galėtų padidinti smūgių destruktyvumą ir komplikuoti Ukrainos infrastruktūros apsaugą, ypač žiemos laikotarpiu. Kartu tai didintų politinę įtampą regione, nes tokios tiekimo grandinės laikomos Jungtinių Tautų sankcijų Šiaurės Korėjai pažeidimu.

    KN-30 viešai pristatytos Pchenjano parade 2021 metų sausio 14 dieną, o pirmieji bandomieji skrydžiai minimi 2021 metų pavasarį. JAV sistemoje KN-30 žymėjimas plačiau įtvirtintas vėliau, o dalis detalių apie tikslų pajėgumą iki šiol vertinamos atsargiai.

  • Ukrainos žvalgyba skelbia: Rusija pirmąkart smogė Kyjivui „Iskander-1000“ raketa

    Ukrainos žvalgyba skelbia: Rusija pirmąkart smogė Kyjivui „Iskander-1000“ raketa

    Ukrainos karinės žvalgybos duomenimis, per vieną iš kombinuotų raketinių atakų prieš Kyjivą Rusija pirmą kartą panaudojo modernizuotą balistinę raketą 9M723-2, neoficialiai vadinamą „Iskander-1000“. Šis užtaisas siejamas su kompleksu, kurį Ukraina įvardija kaip Bora-M.

    Nuo įprastos 9M723-1 versijos, dar vadinamos „Iskander-M“, naujasis variantas, pasak žvalgybos, pirmiausia skiriasi didesniu varikliu. Dėl to esą teko keisti ir paleidimo įrangą, kad ji sutalpintų didesnių gabaritų raketą.

    Kas pasikeitė: nuotolis ir taktika

    Ukrainos vertinimu, 9M723-2 nuotolis gali siekti apie 550 kilometrų, kai 9M723-1 esą yra apie 390 kilometrų. Toks skirtumas reikštų platesnes galimybes smogti iš didesnio atstumo, mažinant riziką paleidimo vietoms.

    Pavadinimas „Iskander-1000“ siejamas su platesne Rusijos programa didinti visos 9M723 šeimos nuotolį iki 1 000 kilometrų. Vis dėlto žvalgyba pabrėžia, kad Kyjivui panaudota versija šio rodiklio, tikėtina, dar nepasiekia.

    Ankstesnėse neoficialiose žinutėse buvo minima, kad bandymų metu galėjo būti pasiektas iki 800 kilometrų atstumas. Tačiau Ukrainos pateikiamas 550 kilometrų vertinimas rodo, kad realus kovinis pajėgumas gali būti mažesnis, arba egzistuoja keli artimi variantai.

    Ar ją sunkiau numušti?

    Ukrainos žvalgyba nenurodė tikslios atakos datos, paleistų raketų skaičiaus ar konkrečių taikinių, tačiau teigia identifikaciją grindžianti rastomis nuolaužomis su 9M723-2 žymėjimu. Ši informacija viešojoje erdvėje buvo siejama ir su socialiniuose tinkluose skelbtais fragmentų vaizdais.

    „Tai pavojinga dėl labai trumpo skrydžio laiko iki Kyjivo, bet tai nereiškia, kad raketa automatiškai tampa nenumušama“, – sakė Ukrainos aviacijos ekspertas Kostiantynas Kryvołapas, kurio vertinimą cituoja Ukrainos šaltiniai.

    „Iskander“ šeimos raketos dažnai apibūdinamos kaip kvazi-balistinės, galinčios manevruoti skrydžio metu, todėl oro gynybai sunkiau prognozuoti trajektoriją. Ukraina ne kartą yra skelbusi, kad dalį tokių raketų perima, taip pat taikosi į jų paleidimo sistemas ir logistiką.

    Komponentų kilmė ir sankcijų klausimas

    Kartu Ukraina paviešino informaciją apie dalį 9M723 „Iskander-M“ raketose randamų komponentų ir su gamyba siejamų subjektų. Žvalgybos teigimu, reikšminga dalis identifikuotų detalių esą nėra rusiškos kilmės, o tai vėl kelia klausimus dėl sankcijų apėjimo ir tiekimo grandinių spragų.

    Tarp minimų kilmės šalių įvardijamos Jungtinės Amerikos Valstijos, taip pat Šveicarija, Baltarusija, Vokietija, Taivanas ir Kinija. Ši informacija atitinka plačiau fiksuojamą tendenciją, kai moderniose ginkluotės sistemose aptinkami civilinės paskirties mikroelektronikos komponentai.

    Anksčiau žiniasklaidoje buvo pasirodę duomenų apie planuojamą ribotos serijos 9M723-2 gamybą. Vienos raketos kaina tuomet buvo įvardyta rubliais, tačiau šių skaičių neįmanoma patikimai sulyginti be tikslios sutarties datos, taikytų kursų ir konteksto, todėl vertinimai viešojoje erdvėje gali skirtis.

    Pirmasis pranešimas apie 9M723-2 panaudojimą prieš Kyjivą rodo, kad modernizuotas variantas, bent ribotu mastu, galėjo būti įtrauktas į realias operacijas. Tuo pat metu Ukrainos pusė akcentuoja, kad oro gynybos ir kontrpriemonių veiksmai išlieka esminiai, nepriklausomai nuo Rusijos modernizacijų tempo.