CP v2

Tag: Balistinės raketos

  • Kijevas skaičiuoja smūgius: Rusija per pusmetį paleido 6 413 dronų ir raketų – kas vyksta?

    Kijevas skaičiuoja smūgius: Rusija per pusmetį paleido 6 413 dronų ir raketų – kas vyksta?

    Nuo 2026 metų pradžios Rusija į Kyjivą ir Kyjivo sritį paleido 6 413 įvairių oro atakos priemonių, teigia Ukrainos prezidento patarėjas sankcijų politikai Vladyslavas Vlasjukas. Skaičius apima smogiamuosius dronus, balistines ir sparnuotąsias raketas bei kitus ginklus.

    Pasak jo, didžiausią dalį sudarė 5 716 smogiamųjų dronų. Taip pat fiksuota 280 balistinių raketų, įskaitant „Iskander-M“, ir raketų, paleistų iš S-300 bei S-400 sistemų.

    Duomenyse minimos ir 341 sparnuotoji raketa, tarp jų Ch-101, „Iskander-K“ bei „Kalibr“. Be to, panaudotos penkios aerobalistinės „Kindžal“ raketos, 19 Ch-22 ir Ch-32, 14 Ch-59 ir Ch-69.

    Ypatingas dėmesys atkreipiamas į hipergarsines raketas „Cirkon“: jei per 2024 metus jų buvo paleista 14, tai pirmaisiais 2026 metų mėnesiais jau skaičiuojamos 36. Tarp paminėtų priemonių nurodoma ir viena vidutinio nuotolio balistinė raketa „Oriešnik“.

    Vladyslavas Vlasjukas pabrėžė, kad Rusija, nepaisant sankcijų, toliau gauna pažangios elektronikos per trečiąsias šalis. Anot jo, numuštų dronų ir raketų nuolaužose aptikta mikroschemų, pagamintų 2025 metais, o jų kilmė siejama su JAV, Japonijos ir Šveicarijos gamintojais.

    „Raginame valstybes ir gamintojus stiprinti eksporto kontrolę ir kruopščiau tikrinti galutinius gavėjus“, – sakė V. Vlasjukas.

    Šis skaičiavimas ypač aktualus po dar vieno didelio masto smūgio naktį iš liepos 1 dienos į liepos 2 dieną, kai Kyjivas atakuotas šimtais dronų ir raketomis. Ukrainos pareigūnų teigimu, žuvo mažiausiai 30 žmonių, tarp jų vaikai, dešimtys buvo sužeisti, o apgadinta daug civilinių objektų ir gyvenamųjų namų.

    Nors Ukrainos oro gynyba numuša reikšmingą dalį taikinių, tokio intensyvumo atakos reiškia nuolatinę riziką civiliams ir didelius infrastruktūros nuostolius. Ukraina viešai kartoja prašymą partneriams didinti oro gynybos pajėgumus, ypač tiekiant papildomas raketas „Patriot“ sistemoms.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad Rusija vis dažniau derina skirtingas priemones vienu metu, siekdama perkrauti oro gynybą: dronais bandoma išsekinti resursus, o po to smogiama raketomis. Tokia taktika, kartu su augančia smogiamųjų dronų gamyba, išlieka viena didžiausių grėsmių Ukrainos miestams.

  • „Fire Point“ žada: Ukrainos balistinės raketos jau šią vasarą gali pasiekti Maskvą

    „Fire Point“ žada: Ukrainos balistinės raketos jau šią vasarą gali pasiekti Maskvą

    Ukrainos gynybos technologijų bendrovė „Fire Point“ teigia vystanti balistinių raketų projektą, kurio deklaruojamas nuotolis leistų pasiekti taikinius Maskvoje ir Sankt Peterburge. Bendrovės atstovų žinutė nuskambėjo karo fone, kai abi pusės intensyviai naudoja tolimojo nuotolio priemones infrastruktūrai ir kariniams objektams atakuoti.

    Bendrovės bendraįkūrėjas ir vyriausiasis konstruktorius Denys Shtylerman viešai pareiškė, kad bandomasis skrydis Maskvos kryptimi teoriškai galėtų įvykti jau šią vasarą. Jo teigimu, technologiškai daug kas esą parengta, tačiau iki pilno bandymų scenarijaus dar trūksta vieno kritinio komponento.

    „Ukrainos balistinės raketos skris Maskvos kryptimi šią vasarą. Viskas paruošta, trūksta tik raketinio variklio“, – sakė Denys Shtylerman.

    Pasak jo, variklio klausimą išsprendus, kitas bandomasis skrydis būtų planuojamas jau Maskvos kryptimi, o sėkmingų sisteminių bandymų atveju būtų siekiama pagaminti 10–20 raketų partiją. Tokia retorika iš karto kelia klausimų, kiek tai yra realus gamybinis grafikas, o kiek – viešos komunikacijos dalis, skirta parodyti technologinę pažangą.

    „Fire Point“ pristatoma kaip viena sparčiausiai augančių privačių Ukrainos gynybos pramonės įmonių, išgarsėjusi smogiamaisiais dronais ir „Flamingo“ pavadintu sparnuotuoju užtaisu. Bendrovė tvirtina, kad dalį naujų projektų finansuoja iš savo pajamų, gautų parduodant ankstesnius gaminius.

    Viešai minimi keli kuriami raketų variantai: mažesnė FP-7 versija siejama su maždaug 200–300 kilometrų nuotoliu, o didesnė FP-9 apibūdinama kaip galinti gabenti iki 800 kilogramų kovinę galvutę į maždaug 850 kilometrų atstumą. Tokie skaičiai teoriškai reikštų galimybę smogti gerokai už fronto linijos, tačiau realų efektyvumą lemia ne tik nuotolis, bet ir taiklumas, patikimumas, gamybos tempas bei žvalgybinis taikinių parinkimas.

    Kas patvirtinta, o kas lieka deklaracija?

    Svarbu pabrėžti, kad tai nėra oficialus Ukrainos gynybos institucijų pranešimas ar patvirtinta ginkluotės priėmimo į tarnybą informacija. Patys Ukrainos komentatoriai akcentuoja, jog gynybos pramonėje skelbiami terminai neretai būna optimistiški, o realią pažangą gali pristabdyti tiek techniniai, tiek gamybiniai ribojimai.

    Praktikoje tolimojo nuotolio balistinių sistemų kūrimas priklauso nuo kelių sudėtingų grandžių: variklio, valdymo ir navigacijos sprendimų, bandymų infrastruktūros, taip pat masinės gamybos tiekimo grandinės. Net ir turint prototipą, perėjimas prie stabilios serijinės gamybos dažnai tampa didžiausiu iššūkiu.

    Lygiagrečiai bendrovė mini ir FP-7.X kryptį, siejamą su oro gynybos ir perėmimo funkcijomis prieš rusiškas raketas, įskaitant „Iskander“. Tokie projektai atitinka platesnę Ukrainos strategiją ieškoti pigesnių ir greičiau pagaminamų alternatyvų brangioms vakarietiškoms oro gynybos sistemoms, tačiau jų realus pajėgumas dažniausiai paaiškėja tik po ilgesnių bandymų.

    Jei „Fire Point“ pareiškimai pasitvirtintų, 2026 metų vasara galėtų tapti lūžio tašku Ukrainos bandymuose su savais tolimaisiais balistiniais sprendimais. Kol kas tai išlieka gamintojo ambicija, kurios įgyvendinimas pirmiausia priklauso nuo variklio parengimo ir tolesnių bandymų sėkmės.

  • Ukrainie – proveržis prieš Iskander: „Fire Point“ išbandė FP-7.X, kas žinoma apie raketą?

    Ukrainie – proveržis prieš Iskander: „Fire Point“ išbandė FP-7.X, kas žinoma apie raketą?

    Kas pristatyta ir kodėl tai svarbu

    Ukrainos gynybos pramonė pranešė apie naują žingsnį kuriant vietinę priešbalistinę gynybą: bendrovė „Fire Point“ paskelbė sėkmingai išbandžiusi raketą FP-7.X. Ji kuriama kaip projekto „Freya“ pagrindas ir, pasak kūrėjų, skirta didinti miestų apsaugą nuo balistinių grėsmių, tarp jų – rusiškų Iskander tipo raketų.

    Bendrovės vadovė Iryna Terekh nurodė, kad bandymų metu raketa atliko valdomą, manevringą skrydį. Toks etapas paprastai laikomas būtinu, kad perėmėjas galėtų patikimai koreguoti trajektoriją ir taikyti į greitai judantį taikinį.

    Techniniai parametrai ir planuojamos galimybės

    Pagal paskelbtą informaciją, FP-7.X sukurta remiantis anksčiau bandyta FP-7 raketa, tačiau konstrukcija esą iš esmės perprojektuota perėmimo užduočiai. Nurodoma, kad raketos ilgis siekia 7,25 metro, išorinis skersmuo – 1,15 metro, o korpuso skersmuo – 0,53 metro.

    „Fire Point“ teigia, kad plačiai naudotos kompozitinės medžiagos, turinčios sumažinti masę ir gamybos kaštus. Tai svarbu, nes priešraketinėje gynyboje vieno perėmimo kaina ir galimybė greitai pagaminti didesnius kiekius dažnai tampa ne mažiau reikšmingos nei maksimalūs techniniai rodikliai.

    Skelbiama, kad FP-7.X gali pasiekti 1 500–2 000 metrų per sekundę greitį, t. y. maždaug 5–6,7 Mach. Kūrėjai akcentuoja, jog tai artima balistinių raketų galutinės fazės greičiams, todėl perėmimo scenarijuose kritinis tampa ne tik greitis, bet ir tikslus taikymas bei manevringumas.

    Teigiama, kad dabartinėje versijoje naudojama infraraudonųjų spindulių vaizdinė savitaikė galvutė. Ateityje numatoma pridėti pusiau aktyvų radarą, o šią kryptį „Fire Point“ sieja su bendradarbiavimu su Vokietijos bendrove „Diehl Defence“.

    Integracija su radarais ir NATO standartais

    Pasak projekto aprašymo, „Freya“ būtų derinama su kelių Europos gamintojų radarais, minimi „Saab“ „Giraffe“, „Thales“ „Ground Master 400“ ir „Hensoldt“ „TRML-4D“. Taip pat nurodoma, kad valdymas būtų organizuojamas per „Kongsberg“ kovos valdymo centrą, palaikant atvirą architektūrą ir „Link 16“ ryšio standartą.

    Tokios integracijos idėja reikšminga tuo, kad oro gynybos sistemos efektyvumas dažnai priklauso nuo visos grandinės: ankstyvo aptikimo, taikinio sekimo, sprendimo priėmimo, duomenų perdavimo ir perėmėjo nukreipimo. Kuo sklandžiau veikia ši grandinė, tuo daugiau šansų perimti taikinį ribotu laiko langu.

    „Fire Point“ taip pat pristato mobilios, lengvos paleidimo platformos koncepciją. Mobilumas karo sąlygomis didina išgyvenamumą, nes leidžia greitai keisti pozicijas ir mažina riziką tapti priešui numatoma bei pažeidžiama taikinių grupe.

    „Per bandymus raketa atliko visiškai kontroliuojamą, manevringą skrydį“, – sakė Iryna Terekh.

    Galiausiai pabrėžiama, kad didelė dalis komponentų, pasak „Fire Point“, gaminami Ukrainoje, o užsienio tiekimo poreikis kol kas siejamas tik su viena dalimi, dėl kurios esą jau pasirašyta sutartis. Anksčiau bandyta FP-7 versija, kaip teigiama, turėjo 200–300 kilometrų nuotolį ir apie 150 kilogramų kovinę dalį, tačiau FP-7.X kuriama kitai užduočiai – perėmimui.

    Nors viešai pateikiama informacija apie FP-7.X dar ribota ir neleidžia galutinai vertinti realių pajėgumų, pats bandymų faktas rodo, kad Ukraina, spaudžiama nuolatinių raketinių smūgių, ieško ne tik importuojamų sprendimų, bet ir spartina vietinę priešraketinės gynybos plėtrą. Jei „Freya“ pasieks operacinę brandą, tai galėtų sustiprinti daugiasluoksnę oro gynybą ir sumažinti priklausomybę nuo ribotų perėmėjų atsargų.

  • Zelenskis perspėja apie galimą didelę Rusijos oro ataką šiąnakt: akcentuoja „Patriot“ trūkumą

    Zelenskis perspėja apie galimą didelę Rusijos oro ataką šiąnakt: akcentuoja „Patriot“ trūkumą

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienio vakarą perspėjo, kad pagal žvalgybos duomenis Rusija gali surengti dar vieną plataus masto raketų ir dronų ataką jau šiąnakt. Jo teigimu, šalis dar atsigauna po ankstesnio smūgių ciklo, per kurį, Ukrainos institucijų vertinimu, žuvo mažiausiai 22 žmonės.

    V. Zelenskis paragino gyventojus ypač atidžiai reaguoti į oro pavojaus signalus ir, jiems pasigirdus, nedelsti slėptis. Kartu jis dar kartą kreipėsi į Vakarų partnerius, ragindamas didinti paramą ir griežtinti sankcijas, kad Rusijai būtų sunkiau tęsti karą.

    „Iš žvalgybos tarnybų žinome, kad dar viena didelė ataka gali įvykti ir šiąnakt“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Prezidentas atkreipė dėmesį, kad net ir Rusijos gaminami ginklai, jo teigimu, priklauso nuo importuojamų komponentų, todėl sankcijų apėjimo schemos turi realią įtaką karo tęstinumui. Jis pateikė skaičius, kiek įvairių komponentų, pasak jo, reikia skirtingoms ginklų sistemoms: „Kalibr“ raketoms, „Iskander“ balistinėms raketoms ir atakos dronams.

    V. Zelenskio vertinimu, būtent sankcijų apėjimas leidžia Maskvai išlaikyti ginklų gamybos apimtis ir planuoti naujas atakas. Jis tvirtino, kad tarptautinių ribojimų spragų uždarymas yra tiesiogiai susijęs su civilių saugumu ir fronto situacija.

    Smūgių mastas ir didžiausia grėsmė

    Ukrainos duomenimis, birželio 2 dienos naktį Rusijos pajėgos į Ukrainą paleido daugiau nei 70 raketų ir apie 650 dronų, o dieną atakos tęsėsi dar maždaug 100 dronų. Ukrainos oro gynyba dalį taikinių numušė, tačiau didžiausią pavojų, kaip pabrėžiama, kelia balistinės raketos.

    V. Zelenskis pripažino, kad dabartinis oro gynybos priemonių tiekimo lygis neleidžia perimti reikšmingos dalies raketų, ypač balistinių. Tokie pareiškimai skamba Rusijai didinant spaudimą iš oro ir bandant alinti Ukrainos infrastruktūrą bei miestus.

    Kodėl „Patriot“ tampa kritiniu veiksniu

    Ukrainos vadovas dar kartą akcentavo „Patriot“ sistemų svarbą, nes jos laikomos viena iš nedaugelio priemonių, galinčių efektyviai kovoti su balistinių raketų grėsme. Šios sistemos yra ypač paklausios ir kituose regionuose, todėl jų atsargų ir perėmimo raketų prieinamumas tampa ribojančiu veiksniu.

    Tekste pabrėžiama, kad perėmimo raketų atsargos yra jautrios dėl intensyvaus naudojimo kituose konfliktuose, o gamybos tempai nėra tokie, kad greitai kompensuotų sunaudojimą. V. Zelenskis taip pat yra nurodęs, jog mėnesinė gamyba, jo vertinimu, siekia apie 60–65 raketas geriausiu atveju, o vien per pastarąsias 10 dienų Rusija paleido per 60 balistinių raketų į Ukrainą.

  • Naktinis pragaras virš Kyjivo: rusai smogė „Iskander“ raketomis, veikė „Patriot“

    Naktinis pragaras virš Kyjivo: rusai smogė „Iskander“ raketomis, veikė „Patriot“

    Naktį iš birželio 1 į birželio 2 dieną Rusija surengė masinę raketų ataką prieš Ukrainą. Pranešta, kad smūgiai kliudė Kyjivą, Charkivą, Zaporižią, Dnipro ir Kamianskę, o pirmieji duomenys rodė dešimt žuvusiųjų ir per 100 sužeistųjų.

    Socialiniuose tinkluose išplito vaizdo įrašai iš Kyjivo, kuriuose matyti oro gynybos darbas ir naktinį dangų nušviečiantys sprogimai. Analitikai viešojoje erdvėje teigė, kad viename įraše gali būti užfiksuotas balistinės raketos perėmimas, kai Ukrainos oro gynyba bandė numušti į miestą skridusius taikinius.

    „Po perėmimo danguje matomas ryškus blyksnis ir išsisklaidantys fragmentai, primenantys meteorų lietų“, – sakė atvirojo šaltinio analitikai, vertinę naktinius vaizdus.

    Kas yra „Iskander“

    „Iskander“ yra mobilus trumpojo nuotolio balistinių raketų kompleksas, Rusijos kariuomenėje naudojamas smūgiams į svarbius taikinius. Šio tipo raketos gali skristi dideliu greičiu, manevruoti ir naudoti trukdymo priemones, todėl jų perėmimas laikomas vienu sudėtingiausių oro gynybos uždavinių.

    Įvairiuose pranešimuose apie ataką minėta, kad galėjo būti panaudotos ir kitos smogiamosios priemonės, tačiau daugiausia dėmesio sulaukė būtent balistinių raketų grėsmė. Tokiais atvejais ypač svarbūs tampa aukštesnio lygio oro gynybos sprendimai, galintys veikti prieš balistinius taikinius.

    Kodėl minimas „Patriot“

    Viešai aptarinėjant Kyjivo gynybą dažnai minimas „Patriot“ kaip sistema, galinti perimti balistines raketas. Būtent todėl dalis analitikų susiejo naktinius vaizdus su tikėtinu „Iskander“ perėmimu, nors operatyvinės detalės ne visada patvirtinamos iš karto.

    Karo sąlygomis informacija apie numuštus taikinius, panaudotus ginklus ir pataikymų mastą dažnai tikslinama vėliau, kai baigiamas nuolaužų tyrimas ir suvedami duomenys iš skirtingų regionų. Dėl to pirminiai skaičiai apie aukas ir žalą gali keistis.

    Gamybos tempai ir platesnis kontekstas

    Ukrainos karinė žvalgyba anksčiau yra skelbusi vertinimus, kad Rusija gali palaikyti reikšmingą „Iskander“ raketų gamybos tempą, siejamą su galimybe reguliariai rengti atakas. Tokie skaičiavimai dažniausiai remiasi stebima pramonės veikla, tiekimo grandinių požymiais ir panaudojimo intensyvumu fronte.

    „Iskander“ tema svarbi ne tik Ukrainai: šios sistemos dislokavimas Karaliaučiaus srityje ne kartą kėlė įtampą regione, nes teoriškai didina spaudimą kaimyninėms valstybėms. Vis dėlto dabartinės atakos kontekste pagrindinis akcentas tenka Ukrainos miestams ir oro gynybos pajėgumui atremti balistinių raketų smūgius.

  • Rusijos „Oriešnik“ fiasko: paleido du, pirmasis sugedo, o krateriai Ukrainoje nuvylė

    Rusijos „Oriešnik“ fiasko: paleido du, pirmasis sugedo, o krateriai Ukrainoje nuvylė

    Naktį iš gegužės 24 į gegužės 25 dieną per masinį apšaudymą Ukrainoje Rusija, analitikų vertinimu, panaudojo dvi vidutinio nuotolio balistines raketas „Oriešnik“. Teigiama, kad antrasis paleidimas įvyko todėl, kad pirmasis užfiksuotas startas baigėsi nesėkme dar pačioje pradžioje.

    Atvirosios žvalgybos (OSINT) bendruomenė ir karinius paleidimus stebintys kanalai pranešė, kad pirmas startas galėjo būti apie 1 valandą nakties. Vis dėlto tuo metu nebuvo patikimų pranešimų apie pataikymą Ukrainos teritorijoje, todėl dalis stebėtojų abejojo, ar raketa apskritai pasiekė taikinį.

    Vėliau socialiniuose tinkluose pasirodę vaizdai leido analitikams geografiškai patvirtinti filmavimo vietą okupuotame Donecko regione. Iš to daroma išvada, kad raketa galėjo nukristi netoli paleidimo ar skrydžio trajektorijos pradžioje ir nepasiekė planuoto taikinio.

    Po nesėkmingo bandymo, vertinama, įvyko antras „Oriešnik“ paleidimas, kuris pasiekė Ukrainą ir smogė Bilos Cerkvos apylinkėms Kyjivo srityje. Dėl to Ukrainos pusė tą naktį viešai minėjo vieną tokio tipo smūgį, o ne du.

    Po smūgio vietos analizė taip pat kelia klausimų dėl ginklo, kurį Rusija propagandoje ilgą laiką bandė pateikti kaip išskirtinai efektyvų. Skelbiama, kad krateriai siekė maždaug 3 metrų skersmenį ir apie 2 metrų gylį, o aplinkiniai sugadinimai atrodė panašūs į ankstesnių atakų padarinius kituose Ukrainos miestuose.

    Ekspertai, remdamiesi kraterių matmenimis, smūgio energiją apytikriai vertino 220–400 megadžaulių, kas teoriškai prilyginama 52–95 kilogramų trotilo efektui. Tačiau pabrėžiama, kad kinetinis smūgis ir sprogstamoji galvutė veikia skirtingai, todėl toks palyginimas labiau padeda įsivaizduoti mastą, o ne tiesiogiai nuspėti realią žalą.

    „Vien kraterio dydis dar neįrodo, kad panaudoti būtent deklaruojami elementai ir kad jie davė žadėtą efektą“, – sakė vienas atvirosios žvalgybos analitikų, komentavęs vietos nuotraukas ir vaizdo medžiagą.

    Vertinimuose primenama, kad „Oriešnik“ koncepcija siejama su kelių atskiriamų kovinių elementų panaudojimu, kurie į taikinį smogia dideliu greičiu. Vis dėlto praktinis efektyvumas priklauso nuo tikslumo, patikimumo paleidimo metu ir realiai pasiektos žalos, o šiuo atveju viešai aptariami du aspektai – gedimas starto fazėje ir santykinai ribotas matomas poveikis.

    Karo kontekste vis dažniau lyginama, kiek realios kovinės naudos suteikia brangūs, sudėtingi ir ribotai gaminami ginklai, palyginti su masiškai naudojamomis priemonėmis, tokiomis kaip dronai-kamikadzės ir sparnuotosios raketos. Todėl „Oriešnik“ istorija gali tapti dar vienu pavyzdžiu, kaip ginklo reputacija informacinėje erdvėje ne visada sutampa su tuo, ką parodo mūšio laukas.

  • „Oreshnik“ raketa vėl smogė Ukrainai: kuo ji ypatinga ir kodėl kelia nerimą visai Europai?

    „Oreshnik“ raketa vėl smogė Ukrainai: kuo ji ypatinga ir kodėl kelia nerimą visai Europai?

    Rusijos „Oreshnik“ raketa vėl atsidūrė dėmesio centre po to, kai Maskva patvirtino per naktį ja pasinaudojusi smūgiuose prieš Ukrainą. Dėl to aštrios kritikos sulaukta ir iš Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono, ir iš Europos Sąjungos pareigūnų.

    „Oreshnik“ pristatoma kaip branduolinį užtaisą galinti nešti vidutinio nuotolio balistinė raketa. Rusija teigia, kad ji gali skrieti hipergarsiniu greičiu ir prasprūsti pro šiuolaikines oro gynybos sistemas.

    Koks „Oreshnik“ nuotolis?

    Pagal Rusijos pateikiamą klasifikaciją „Oreshnik“ priskiriama vidutinio nuotolio balistinėms raketoms, kurių veikimo atstumas siekia maždaug nuo 3 000 iki 5 500 kilometrų. Tokia zona apima didelę Europos dalį, todėl ši sistema vertinama ne vien kaip karo Ukrainoje, bet ir platesnio atgrasymo instrumentas.

    Vakarų analitikai tokio tipo ginkluotę vertina kaip dalį Rusijos pastangų didinti spaudimą ir neapibrėžtumą, ypač kalbant apie galimą smūgį toliau nuo fronto. Baltarusijos lyderis Aliaksandras Lukašenka anksčiau taip pat yra teigęs, kad ši raketa dislokuota Baltarusijoje.

    Ar ji gali nešti branduolinį užtaisą?

    Rusijos pareigūnai tvirtina, kad „Oreshnik“ yra branduolinį užtaisą nešti galinti sistema, nors pirmą kartą plačiau nuskambėjęs jos panaudojimas Ukrainoje, kaip skelbta, buvo su nebranduoliniais ar imitaciniais koviniais blokais. Kariškių ir gynybos ekspertų vertinimu, platforma teoriškai gali būti pritaikyta branduoliniam užtaisui, tačiau konkrečios komplektacijos viešai patikrinti neįmanoma.

    Vladimiras Putinas „Oreshnik“ yra vadinęs moderniu ginklu, galinčiu gabenti kelis kovinius užtaisus. Jis taip pat tvirtino, kad smūgio metu susidaro itin aukšta temperatūra ir būtų įveikiami sustiprinti taikiniai, nors po ankstesnio smūgio Dnipro mieste Ukrainos institucijos viešai akcentavo, kad matoma žala neatrodė masinė.

    Kodėl ją sunku perimti?

    Kremlius teigia, kad „Oreshnik“ greitis siekia apie Mach 10, tai yra maždaug dešimt kartų viršija garso greitį. Maskvos argumentas paprastas: kuo didesnis greitis ir kuo trumpesnis reakcijos laikas, tuo sudėtingiau oro gynybai aptikti, apskaičiuoti trajektoriją ir laiku paleisti perėmėjus.

    Tačiau dalis specialistų pabrėžia, kad balistinės raketos ir jų grįžtamieji blokai hipergarsinius greičius pasiekia gana dažnai, todėl vien greitis dar nereiškia absoliutaus neperimamumo. Vis dėlto net ir esant perėmimo galimybėms, didžiausias iššūkis paprastai lieka laikas, trajektorijos ypatybės bei galimas manevravimas galutinėje skrydžio fazėje.

    JAV Gynybos departamentas „Oreshnik“ yra apibūdinęs kaip eksperimentinę sistemą, siejamą su RS-26 „Rubezh“ programa. Putinas tvirtina, kad tai nėra vien senesnių sprendimų atnaujinimas ir kad sistema esą sukurta kaip naujas projektas po 2023 metais duoto nurodymo.

    Pirmą kartą apie „Oreshnik“ panaudojimą plačiau pranešta po smūgio į Dnipro miestą 2024 metais, o vėliau ši sistema tapo viena labiausiai stebimų Kremliaus ginkluotės programų. Naujausi smūgiai tik sustiprino klausimą, kiek realiai išaugęs Rusijos pajėgumas grasinti taikiniams už Ukrainos ribų.

  • Iš Kinijos nutekėjęs vaizdas atskleidė HQ-29: milžinas, galintis numušti ir palydovus

    Iš Kinijos nutekėjęs vaizdas atskleidė HQ-29: milžinas, galintis numušti ir palydovus

    Naujame socialiniuose tinkluose išplitusiame įraše matomas geležinkeliu gabenamas vienos baterijos naujausios Kinijos priešraketinės gynybos sistemos HQ-29 komplektas. Vaizdai paskatino diskusijas ne tik apie šio ginklo mastą, bet ir apie realias jo kovines galimybes.

    Įraše įžiūrimos mažiausiai aštuonios paleidimo įrenginių platformos, o kartu vežama ir daugiau perėmimo raketų konteinerių. Tiksli vieta neatskleidžiama, o tai atspindi ribotą viešai prieinamą informaciją apie programą ir jos dislokavimą.

    Dalis analitikų atkreipė dėmesį, kad filmuotame transporte matomų paleidėjų maskuotė ir ženklinimas skiriasi nuo to, kas buvo demonstruota viešose karinėse demonstracijose. Tai pakurstė spėliones, jog Kinija jau gali turėti daugiau nei vieną operacinę HQ-29 bateriją, nors neatmetama ir paprastesnė versija, kad technika po demonstravimo buvo perdažyta.

    Kas žinoma apie HQ-29

    HQ-29 viešai pristatytas tik 2025 metais, tačiau vertinimuose teigiama, kad į tarnybą jis galėjo būti priimtas anksčiau tais pačiais metais. Skirtingi šaltiniai sistemos ištakas sieja su ilgalaikėmis Kinijos pastangomis nuo 2000-ųjų kurti daugiasluoksnę priešraketinę gynybą, apimančią ir atmosferos ribas viršijančius perėmimus.

    Didžiausią dėmesį kelia skelbiami ar spėjami parametrai: užsienio vertinimuose minimi labai aukšti perėmimo aukščiai ir dideli nuotoliai, tačiau skaičiai smarkiai svyruoja. Atsargesnėse analizėse kalbama apie kelis veikimo scenarijus, priklausomai nuo taikinio tipo ir skrydžio fazės, todėl dalis anksti paskelbtų rodiklių gali būti labiau teoriniai nei patvirtinti praktikoje.

    Grėsmės: nuo balistikos iki orbitos

    Vertinimuose HQ-29 priskiriamas prie sistemų, kurios galėtų būti skirtos kovai su balistinėmis raketomis, įskaitant sudėtingesnius taikinius, taip pat su hipergarsinėmis kovinėmis galvutėmis. Plačiai aptariama ir galimybė atakuoti žemoje Žemės orbitoje esančius objektus, tačiau tokie teiginiai be oficialių patvirtinimų išlieka hipotetiniai.

    Jeigu bent dalis šių gebėjimų pasitvirtintų, HQ-29 reikštų reikšmingą Kinijos šuolį kosmoso ir priešraketinės gynybos sankirtoje. Ekspertai pabrėžia, kad tokio tipo ginklai keičia atgrasymo logiką: didėja spaudimas palydovinei žvalgybai ir ryšiams, o kartu auga rizika, jog konfliktai būtų perkeliami į kosmoso infrastruktūros pažeidžiamumo zoną.

    Kodėl nutekėję vaizdai svarbūs

    Tokie įrašai dažnai tampa netiesioginiu signalu apie gamybos apimtis ir dislokavimo tempą, ypač kai oficiali informacija skurdi. Net ir neatskleidžiant vietos, geležinkelio transportas leidžia spręsti apie logistiką, komplektacijos struktūrą bei tai, kad sistema jau juda tarp bazių arba į pratybų rajonus.

    Kartais nutekėjimai sąmoningai toleruojami kaip strateginės komunikacijos dalis, siekiant išsiųsti atgrasymo žinutę. Vis dėlto be papildomų patvirtinimų vaizdo įrašas pats savaime neįrodo konkrečių charakteristikų, todėl galutines išvadas apie HQ-29 pajėgumus bus galima daryti tik atsiradus daugiau patikimų duomenų.

  • Ukraina skelbia: numušame per 90 proc. „Shahed“ dronų – bet didžiausia spraga vis dar kritinė

    Ukraina skelbia: numušame per 90 proc. „Shahed“ dronų – bet didžiausia spraga vis dar kritinė

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad šalies oro gynyba pastaruoju metu sėkmingai neutralizuoja daugiau kaip 90 proc. Rusijos paleidžiamų smogiamųjų dronų, įskaitant „Shahed“ tipo aparatus. Pasak jo, toks rezultatas rodo sustiprėjusią gynybos sistemų sąveiką ir greitesnį reagavimą į masines atakas.

    Per pastarąją savaitę Rusija, anot Zelenskio, prieš Ukrainą panaudojo apie 1 900 dronų, maždaug 1 400 valdomų aviacinių bombų ir apie 60 įvairių tipų raketų. Nors dronų perėmimo rodikliai išaugo, bendras atakų mastas išlieka didelis, o tai nuolat didina spaudimą oro gynybos pajėgumams ir amunicijos atsargoms.

    „Mūsų oro gynyba jau rodo labai aukštą perėmimo lygį. Dronų atveju tai yra daugiau kaip 90 proc., tačiau turime dirbti, kad šis rodiklis augtų, ir kalbant ne tik apie dronus, bet ir apie balistines raketas“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Didžiausia problema, kurią akcentuoja Kyjivas, išlieka balistinių raketų grėsmė ir ribotos galimybės jas patikimai perimti. Tam būtinos specializuotos priešbalistinės priemonės ir atitinkamos atsargos, o jų trūkumas, pasak Ukrainos vadovo, tiesiogiai veikia miestų ir kritinės infrastruktūros saugumą.

    Ukraina pabrėžia, kad dronų atakoms atremti vis dažniau taikomas sluoksniuotas principas, kai derinamos skirtingos priemonės: nuo elektroninės kovos ir mobilios ugnies grupių iki modernių vidutinio ir didelio nuotolio sistemų. Ekspertai taip pat pažymi, kad Rusijai toliau keičiant taktiką ir atakų maršrutus, sėkmė priklauso ne vien nuo technikos, bet ir nuo žvalgybos, taikinių paskirstymo bei pakankamo raketų ir šaudmenų kiekio.

    Tuo pat metu Zelenskis ragina partnerius spartinti oro gynybos raketų tiekimą ir plėsti bendrą gamybą Europoje, kad būtų mažinama priklausomybė nuo ribotų atsargų ir tiekimo grandinių. Kyjivas teigia, kad kiekviena papildoma siunta reiškia geriau apsaugotus žmones, energetikos objektus ir mažesnę riziką, jog masinės atakos privers išjungti kritines sistemas.

    Tekste taip pat minima, kad Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas yra kalbėjęs apie Lenkijos ir Ukrainos bendradarbiavimą dronų srityje. Tokie projektai regionui svarbūs ne tik kaip parama Ukrainai, bet ir kaip platesnės Europos gynybos pramonės tendencijos dalis, kai vis daugiau dėmesio skiriama greitai pagaminamiems, pigesniems ir masiškai naudojamiems bepilotėms sistemoms.

  • Ukraina Lenkijoje pademonstravo FP-9: balistinė raketa didesnė už „Iskander“, siektų Maskvą

    Ukraina Lenkijoje pademonstravo FP-9: balistinė raketa didesnė už „Iskander“, siektų Maskvą

    Lenkijoje, Žešuve vykusioje konferencijoje „Road to URC – Security and Defense Dimension“ pirmą kartą viešai parodytas Ukrainoje kuriamos balistinės raketos FP-9 maketas. Vien nuotraukų pakako, kad projektas sukeltų didelį susidomėjimą, nes kalbama apie sistemą, kurios deklaruojamas nuotolis leistų pasiekti taikinius Rusijos gilumoje.

    Už FP-9 projekto stovi bendrovė „Fire Point“, kuri paraleliai vysto ir mažesnę raketą FP-7. Būtent abiejų maketų demonstravimas greta leido pirmą kartą realistiškiau įvertinti naujos raketos mastelį, nes iki šiol FP-9 daugiausia buvo matomas tik iliustracijose.

    Kas žinoma apie FP-9 dydį

    FP-7, kaip nurodoma ankstesnėje viešoje informacijoje, siejamas su 48N6 tipo raketos konstrukcine baze ir yra maždaug 7,5 metro ilgio bei apie 0,52 metro skersmens. Lyginant su greta rodytu FP-9 maketu, daroma prielaida, kad FP-9 galėtų būti apie 12,5 metro ilgio ir maždaug 1,1 metro skersmens.

    Tokie matmenys FP-9 pastatytų į gerokai stambesnių balistinių raketų kategoriją. Pavyzdžiui, rusiškos „Iskander“ sistemos raketos viešai nurodomos kaip maždaug 7,2 metro ilgio ir apie 0,95 metro skersmens, tad ukrainietiškas maketas vizualiai atrodo didesnis.

    Nuotolis ir kovinė galvutė

    Anksčiau skelbta, kad FP-9 galėtų gabenti iki 800 kilogramų kovinę galvutę maždaug 855 kilometrų atstumu. Tokia parametrų kombinacija paprastai tiesiogiai reiškia didesnę raketos masę ir apimtį, nes ilgesnis nuotolis ir sunkesnė galvutė reikalauja daugiau kuro ir didesnių konstrukcinių tūrių.

    Teoriškai toks nuotolis reikštų galimybę atakuoti taikinius netoli Maskvos, priklausomai nuo paleidimo vietos ir realių skrydžio charakteristikų. Vis dėlto kol kas kalbama apie demonstracinę stadiją, o ne apie patikrintą, kovinėmis sąlygomis patvirtintą pajėgumą.

    Kada projektas galėtų pasiekti kariuomenę

    „Fire Point“ yra užsiminusi, kad FP-9 galėtų pereiti kodyfikacijos procesą Ukrainos gynybos institucijose 2026 metų vasarą. Kodyfikacija paprastai laikoma vienu svarbiausių etapų, atveriančių kelią oficialiam priėmimui į ginkluotę, tačiau ji pati savaime dar negarantuoja greitos masinės gamybos.

    FP-9 pasirodymas Lenkijoje išryškina platesnę tendenciją: Ukraina siekia plėsti toliašaudžių priemonių spektrą ir didinti savarankiškumą gynybos pramonėje. Tikrosios sistemos galimybės, kaip įprasta tokiuose projektuose, bus aiškiau įvertinamos tik prasidėjus bandymams ir vėlesniam diegimui.