Tag: Balistinės raketos

  • Ukrainiečiai sunaikino „Iskander-M“ paleidimo įrenginį Kurske: grėsmė mažėjo ir Lenkijai

    Ukrainiečiai sunaikino „Iskander-M“ paleidimo įrenginį Kurske: grėsmė mažėjo ir Lenkijai

    Ukrainos kariuomenė pranešė sudavusi smūgį Rusijos operatyvinio taktinių raketų komplekso „Iskander-M“ paleidimo įrenginiui Kursko srityje, netoli Ukrainos sienos. Pasak Ukrainos Generalinio štabo, ataka taip pat palietė teritoriją, skirtą balistinių raketų perkrovimui ir logistikai.

    „Iskander-M“ laikomas vienu pavojingiausių Rusijos arsenalo smogiamųjų įrankių, nes mobilios sistemos gali greitai keisti pozicijas ir suduoti staigius smūgius. Šių raketų perėmimas sudėtingas dėl manevravimo skrydžio pabaigoje ir didelio greičio, o tai kelia papildomų iššūkių priešlėktuvinei gynybai.

    Ukrainos Generalinis štabas nurodė, kad smūgis buvo suduotas Fatežo rajone Kursko srityje. „Kiekvienas sunaikintas ar rimtai apgadintas paleidimo įrenginys mažina Rusijos galimybes rengti balistinių raketų atakas“, – teigiama Ukrainos pusės pranešimuose.

    Šis epizodas svarbus ne tik Ukrainai, bet ir NATO rytiniam flangui, nes „Iskander“ sistemos ilgą laiką vertinamos kaip reali grėsmė regiono saugumui. Rusijos dislokavimas Kaliningrado srityje ir kituose vakariniuose regionuose suteikia Maskvai galimybę daryti karinį spaudimą kaimyninėms valstybėms, įskaitant Lenkiją.

    Kartu Ukraina pranešė surengusi atakas prieš Rusijos amunicijos sandėlius ir remonto infrastruktūrą keliuose fronto regionuose. Tokie smūgiai paprastai siejami su pastangomis mažinti artilerijos ir raketų apšaudymų intensyvumą bei apsunkinti pažeistos technikos grąžinimą į rikiuotę.

    „Iskander-M“, NATO klasifikacijoje žinomas kaip SS-26, į tarnybą įvestas XXI amžiaus pirmoje pusėje ir yra skirtas tiksliems smūgiams į svarbius taikinius. Tipinė savaeigė paleidimo mašina gabena dvi raketas ir, priklausomai nuo situacijos, gali būti parengta šūviui per trumpą laiką, todėl tokios sistemos medžioklė reikalauja greitos žvalgybos ir tikslių smūgių.

    Pastaruoju metu Ukraina vis dažniau akcentuoja smūgius į gilesnę Rusijos užnugario infrastruktūrą, ypač į raketų sandėliavimo, perkrovimo ir paleidimo grandis. Kuo labiau sutrikdoma logistika ir paleidimo pajėgumai, tuo sunkiau Rusijai palaikyti nuolatinį balistinių raketų atakų tempą prieš Ukrainos miestus ir energetikos objektus.

  • Šiaurės Korėja paleido apie tuziną raketų: Seulas siūlo derybas, įtampa pasienyje auga

    Šiaurės Korėja paleido apie tuziną raketų: Seulas siūlo derybas, įtampa pasienyje auga

    Šiaurės Korėja ketvirtadienį į jūrą paleido apie tuziną trumpojo nuotolio balistinių raketų, pranešė Pietų Korėjos kariuomenė. Paleidimai fiksuoti praėjus dienai po to, kai Seulas vėl paragino pradėti derybas, skirtas sumažinti incidentų riziką demilitarizuotoje zonoje.

    Pietų Korėjos Jungtinis štabų vadų komitetas nurodė, kad raketos buvo paleistos iš Vonsano apylinkių rytinėje pakrantėje. Skelbiama, kad jos nuskriejo apie 250 kilometrų ir nukrito į jūrą.

    Seulas pranešė sustiprinęs stebėseną dėl galimų tolesnių paleidimų. Pietų Korėja taip pat dalijasi turima informacija su Jungtinėmis Valstijomis ir Japonija, siekdama įvertinti bandymų pobūdį ir galimas grėsmes regiono saugumui.

    Seulas prašo atkurti ryšius

    Pietų Korėja spalio 23 dieną pasiūlė karines derybas, kurių tikslas būtų kartu patikrinti Karinės demarkacijos linijos eigą ir sumažinti skirtingų interpretacijų riziką. Taip pat siūloma atkurti karinio ryšio linijas ir sutarti dėl priemonių, kurios padėtų išvengti atsitiktinių susirėmimų.

    Pietų Korėjos suvienijimo ministras Chung Dong-young trečiadienį, jo vardu perskaitytoje kalboje forume netoli Seulo, dar kartą paragino Pchenjaną reaguoti į siūlymą. Pasak jo, be tiesioginių komunikacijos kanalų bet koks incidentas pasienyje gali greitai peraugti į rimtesnę krizę.

    „Pietų ir Šiaurės Korėja turėtų suderinti savo pozicijas dėl Karinės demarkacijos linijos dialogo keliu“, – sakė Chung Dong-young.

    Šiaurės Korėja į šį derybų pasiūlymą kol kas neatsakė. Tiesioginis karinis ryšys tarp valstybių išlieka sustabdytas, nors Jungtinių Tautų vadovaujama vadavietė yra išlaikiusi atskirą komunikacijos kanalą su Šiaurės Korėjos kariuomene.

    Minos ir dingę riboženkliai

    Įtampą sustiprino demilitarizuotoje zonoje rugsėjo 21 dieną įvykę sprogimai, per kuriuos buvo sužeisti trys Pietų Korėjos kariai, du iš jų sunkiai. Seulas teigė, kad minas galėjo padėti Šiaurės Korėjos kariai į pietus nuo demarkacijos linijos, o Pchenjanas kaltinimus atmetė.

    Jungtinių Tautų vadovaujama Jungtinių Tautų vadavietė, prižiūrinti paliaubų režimą, skelbė, kad bendras tyrimas su Pietų Korėja nustatė aktyvią Šiaurės Korėjos miną į pietus nuo linijos. Pasak vadavietės, tai laikoma paliaubų pažeidimu.

    Pietų Korėja taip pat nurodo, kad Šiaurės Korėjos kariai pastaruoju metu intensyvina pasienio infrastruktūros darbus, įrenginėja tvoras, kelius ir minas. Seulas teigia, jog darbų metu ne kartą buvo kirsta demarkacijos linija, todėl teko transliuoti perspėjimus ir atlikti įspėjamuosius šūvius.

    Situaciją apsunkina ir tai, kad dalis ribą žyminčių ženklų, įrengtų pagal 1953 metais pasirašytas paliaubas, per dešimtmečius sunyko arba dingo. Pietų Korėjos vertinimu, skirtingas ribos traktavimas didina riziką, kad net nedidelis incidentas gali virsti nekontroliuojamu susidūrimu.

  • Ukrainai baigėsi „Patriot“ raketos: CNN šaltiniai įspėja, ką tai keičia oro gynyboje

    Ukraina išnaudojo „Patriot“ sistemoms skirtų perėmimo raketų atsargas, remdamasi su situacija susipažinusiais šaltiniais pranešė CNN. Dėl to per vieną iš pastarųjų Rusijos atakų beveik nė viena balistinė raketa nebuvo perimta.

    Pasak CNN cituojamo informatoriaus, atsargų išsekimas didina Ukrainos pažeidžiamumą būtent nuo balistinių raketų, kurios paprastai skrenda greičiau ir sudėtingiau numušamos nei daugelis kitų taikinių. „Patriot“ laikomos vienu svarbiausių įrankių šiai grėsmei mažinti, todėl perėmėjų trūkumas iš karto atsispindi gynybos rezultatuose.

    Kas nutiko per pastarąją ataką?

    Pranešama, kad naktį iš antradienio į trečiadienį Rusija surengė kelis smūgius, naudodama balistines raketas. Taikiniais tapo ir Kyjivo energetikos infrastruktūra, dėl atakų fiksuoti elektros tiekimo sutrikimai.

    „Beveik visi paskutinės atakos balistiniai taikiniai nebuvo perimti, nes tiesiog nebeliko perėmimo raketų“, – CNN cituojamas šaltinis.

    Seniai įvardijama problema

    Temą dėl mažėjančių „Patriot“ raketų atsargų Ukrainos pareigūnai kelia jau ne vieną mėnesį, siekdami spartesnių tiekimų iš JAV ir kitų partnerių. CNN pažymi, kad tai ne pirmas kartas, kai šalyje susiduriama su tokių perėmėjų deficitu.

    Anksčiau Kyjivo atstovai žiniasklaidai yra teigę, kad tiekimai nėra visiškai sustabdyti, tačiau vyksta labai mažais kiekiais. Toks tempas reiškia, kad intensyvių atakų periodais atsargos gali išsekti greičiau, nei spėjama jas atkurti.

    Ieškoma išeičių: gamyba ir licencijos

    Ukraina taip pat siekia licencijos, kuri leistų šalyje gaminti raketas, tinkamas „Patriot“ sistemoms. CNN nurodo, kad politiniai signalai dėl tokios krypties skambėjo, tačiau praktiniam įgyvendinimui reikalingi konkretūs sprendimai JAV gynybos institucijose.

    Viešojoje erdvėje aptariama, kad būtų galima svarstyti ne tik pažangiausių, bet ir paprastesnių variantų gamybą ar alternatyvių, su „Patriot“ suderinamų perėmėjų kūrimą. Tačiau tai yra vidutinės trukmės sprendimai, o trumpuoju laikotarpiu svarbiausias veiksnys išlieka realūs papildomų raketų tiekimai.

  • JAV perka galingas raketas dėl Rusijos: jų dalis jau Lenkijoje, o reikšmė NATO – milžiniška

    JAV perka galingas raketas dėl Rusijos: jų dalis jau Lenkijoje, o reikšmė NATO – milžiniška

    Jungtinių Valstijų Gynybos departamentas pasirašė daugiametę sutartį su bendrove „Raytheon“ dėl priešraketinių perėmėjų SM-3 Block IB gamybos. Maksimali sutarties vertė siekia apie 5,8 milijardo eurų, o sandoris laikomas vienu svarbiausių JAV ir NATO priešraketinės gynybos elementų.

    SM-3 Block IB skirta perimti trumpojo ir vidutinio nuotolio balistines raketas jų skrydžio vidurinėje fazėje, kai jos juda už atmosferos ribų. Tokia galimybė laikoma kritiškai svarbia, nes dalį grėsmių siekiama neutralizuoti dar iki kovinių galvučių išsiskyrimo.

    Kas yra SM-3 ir kur ji dislokuota

    SM-3 yra „Aegis“ sistemos dalis ir gali būti leidžiama tiek iš JAV karinių jūrų pajėgų naikintuvų, tiek iš antžeminių kompleksų „Aegis Ashore“. Tokios bazės veikia Rumunijoje, o Lenkijoje „Aegis Ashore“ kompleksas įrengtas Redzikove.

    Ši infrastruktūra Europoje kuriama kaip NATO balistinių raketų gynybos architektūros dalis, orientuota į grėsmes iš už euroatlantinės erdvės ribų. Vis dėlto Rusijos karas prieš Ukrainą ir augantis raketų panaudojimas regione pakeitė diskusijų toną ir sustiprino poreikį didinti perėmėjų atsargas.

    Kodėl kontraktas svarbus Europai

    Nauja sutartis siejama su platesniu Pentagonui svarbiu tikslu spartinti kritinės amunicijos gamybą, kad būtų galima palaikyti pasirengimą ilgalaikėms krizėms ir konfliktams. Bazinis sutarties laikotarpis apima penkerius metus, o papildomos opcijos gali pratęsti gamybą dar dvejiems metams.

    Pentagonas neatskleidė, kiek tiksliai SM-3 bus pagaminta, tačiau pati sutarties struktūra leidžia gamybą pradėti nedelsiant, kol dar derinamos galutinės kainodaros sąlygos. Perėmėjai bus gaminami „Raytheon“ padaliniuose Arizonoje ir Alabamoje, o tai, anot JAV institucijų, turi mažinti tiekimo grandinės trikdžius.

    Realus efektyvumas priklauso nuo scenarijaus

    Ekspertai pabrėžia, kad balistinių raketų perėmimo sėkmę lemia daug veiksnių: taikinio trajektorija, perėmimo langas, galvučių išsiskyrimo momentas ir galimų klaidinimo priemonių naudojimas. Dėl šios priežasties viešojoje erdvėje dažnai minimi pajėgumai turėtų būti vertinami kaip teoriniai, nes ne visi techniniai parametrai skelbiami.

    Vienas ryškiausių pastarojo laikotarpio pavyzdžių, rodančių sistemos praktinį pritaikomumą, buvo 2024 metais, kai SM-3 buvo panaudotos realiose operacijose atremiant balistinių raketų grėsmę. Tokie epizodai sustiprino argumentą, kad perėmėjų gamybą būtina didinti ne tik planavimo dokumentuose, bet ir realiais užsakymais pramonei.

    „Perėmėjų gamybos didinimas yra būdas užtikrinti, kad gynybos architektūra veiktų ne teorijoje, o esant realiam spaudimui“, – teigia JAV gynybos sektoriaus atstovų retoriką atspindintys vertinimai.

    Pastaraisiais mėnesiais „Raytheon“ taip pat gavo reikšmingų užsakymų kitiems raketiniams sprendimams, įskaitant SM-6 ir AMRAAM, kurie naudojami oro ir priešraketinei gynybai bei atsargų papildymui. Bendras signalas Europos sąjungininkams aiškus: JAV siekia didinti gamybos tempą, o Europoje esantys „Aegis Ashore“ kompleksai išlieka viena svarbiausių regioninės gynybos grandžių.

  • „Lockheed Martin“ pristatė „PAC-3 Edge“: naujas perėmėjas prieš balistines ir hipergarsines raketas

    Naujas perėmėjas JAV oro gynybai

    JAV gynybos pramonės bendrovė „Lockheed Martin“ pademonstravo naujo perėmėjo „PAC-3 Edge“ bandymus. Šis ginklas kuriamas taip, kad galėtų efektyviau kovoti su balistinėmis ir hipergarsinėmis raketomis – grėsmėmis, kurios pastaraisiais metais tapo vienu didžiausių oro gynybos iššūkių.

    „PAC-3 Edge“ siejamas su „Patriot“ oro gynybos šeima ir yra orientuotas į pažangesnius taikinius, kuriems reikia ypač tikslaus valdymo bei didelio greičio perėmimo. Tokie sprendimai tampa vis aktualesni dėl realių konfliktų, kuriuose masiškai naudojami įvairių tipų raketiniai ginklai.

    Kontraktas ir gamybos šuolis

    Bendrovė nurodo, kad pagal su JAV Gynybos departamentu sudarytą sutartį artimiausiais metais numatomas ir plėtros, ir gamybos masto didinimas. Skelbiama sutarties vertė – apie 52,5 milijardo eurų, o tikslas – didinti perėmėjų gamybą nuo maždaug 600 iki 2 000 vienetų per metus.

    Toks šuolis atspindi platesnę tendenciją: Vakarų valstybės siekia greičiau papildyti atsargas, kurios menko dėl paramos sąjungininkams ir didesnio amunicijos vartojimo moderniuose konfliktuose. Kartu tai signalas, kad pramonė pereina prie didesnio tempo gamybos, kai paklausa viršija ankstesnes „taikos meto“ apimtis.

    Kuo išsiskiria „PAC-3 Edge“

    Pasak gamintojo, „PAC-3 Edge“ naudoja atnaujintas taikinių aptikimo ir nukreipimo sistemas, patobulintą trajektorijos valdymą bei naują daugiaimpulsį raketinį variklį. Tokia schema leidžia kelis kartus aktyvuoti trauką skirtingose skrydžio fazėse, pavyzdžiui, paleidimo metu ar artėjant prie taikinio.

    Bendrovė taip pat akcentuoja, kad sprendimas turi padėti patikimiau perimti technologiškai pažangesnius taikinius didesniame aukštyje ir iš didesnio nuotolio. Variklio technologija siejama su „Northrop Grumman“ sprendimais, kuriuos JAV pramonė naudoja didesniam manevringumui ir energijos atsargai skrydžio pabaigoje užtikrinti.

    „Modelis „PAC-3 Edge“ turi naujas taikymo galvutes, patobulintą trajektorijos valdymą ir daugiaimpulsį raketinį variklį“, – teigė bendrovės atstovai.

    Ekspertų vertinimu, kova su hipergarsinėmis grėsmėmis dažnai remiasi ne vien atskiru perėmėju, o visu oro gynybos „grandynu“: ankstyvu aptikimu, kokybiškais radarais, greitu duomenų perdavimu ir pakankamomis atsargomis. Todėl „PAC-3 Edge“ pristatymas yra dalis platesnio JAV ir sąjungininkų siekio stiprinti daugiasluoksnę oro ir priešraketinę gynybą.

  • Prancūzija paleido M51.3 iš branduolinio povandeninio laivo: ką tai reiškia Europai

    Prancūzija paleido M51.3 iš branduolinio povandeninio laivo: ką tai reiškia Europai

    Prancūzija spalio 6 dieną prie Bretanės krantų pirmą kartą iš branduolinio povandeninio laivo Le Vigilant paleido naujausią strateginės balistinės raketos versiją M51.3. Bandymas buvo vykdomas Atlanto vandenyne, o raketa buvo be branduolinės kovinės galvutės.

    Skrydis stebėtas Prancūzijos matavimo ir sekimo sistemomis, o raketa, kaip skelbta, nukrito Šiaurės Atlante šimtus kilometrų nuo pakrantės. Prancūzijos institucijos pabrėžė, kad tai buvo techninis bandymas, o ne signalas dėl konkrečios geopolitinės situacijos.

    M51.3: kuo ji skiriasi

    M51 raketų šeima Prancūzijos ginkluotėje naudojama nuo 2010 metais pradėtos eksploatacijos ir yra jūrinės branduolinio atgrasymo dalies pagrindas. M51.3 laikoma trečiąja šios sistemos evoliucija, skirta modernizuoti galimybes atsižvelgiant į naujas grėsmes.

    Raketa yra apie 12 metrų ilgio, jos masė viršija 50 tonų, ji naudoja kietąjį kurą ir turi tris pakopas. Tokios klasės raketos yra skirtos tarpžemyniniam nuotoliui, o trajektorijos fazėse jos pasiekia itin didelius greičius grįžtant į atmosferą.

    Prancūzijos pusė nurodo, kad M51.3 tikslas yra didesnis nuotolis, tikslumas ir geresnės galimybės įveikti priešraketinę gynybą. Skelbta, kad ši versija į operacinę tarnybą įvesta 2025 metų spalį.

    Le Vigilant vaidmuo ir bandymo prasmė

    Ne mažiau svarbi bandymo dalis buvo pats povandeninis laivas Le Vigilant, kuris prieš tai buvo remontuotas ir modernizuotas. Paleidimas turėjo patvirtinti, kad po darbų laivo ginkluotės ir valdymo sistemos vėl pilnai suderinamos su M51.3.

    Tokie bandymai paprastai tikrina ne vien raketą, bet ir visą grandinę: paleidimo įrangą, ugnies valdymo sprendimus, ryšio ir saugos procedūras, taip pat matavimo infrastruktūrą. Pranešta, kad stebėjimui buvo pasitelkta ir specializuota Prancūzijos matavimo priemonių bazė, įskaitant laivą Monge.

    Macrono žinutė ir Europos kontekstas

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas bandymą stebėjo iš fregatos Auvergne. Po bandymo jis akcentavo, kad tik nedaugelis valstybių turi tokį technologinį ir pramoninį pajėgumą savarankiškai kurti bei palaikyti jūrinį strateginį atgrasymą.

    „Iš daugiafunkcės fregatos Auvergne stebėjau pirmąjį naujos balistinės raketos M51.3 paleidimą iš branduolinio povandeninio laivo Le Vigilant. Labai nedaug valstybių turi tokį išmanymą“, – sakė Emmanuelis Macronas.

    Šis bandymas vertinamas kaip nuosekli Prancūzijos branduolinio atgrasymo modernizacijos dalis, o ne momentinė reakcija į dienos įvykius. Platesniame Europos saugumo kontekste tokios programos rodo ilgalaikį strateginį planavimą, kai didėja dėmesys atgrasymui, priešraketinei gynybai ir kritinių pajėgumų atsparumui.

  • Kijevas atskleidė Sapsan raketą: skrieja virš Mach 5 ir gali pranokti JAV ATACMS

    Kijevas atskleidė Sapsan raketą: skrieja virš Mach 5 ir gali pranokti JAV ATACMS

    Ukraina vis dažniau akcentuoja savo ginkluotės savarankiškumą ir pristato operatyvinį-taktinį balistinį kompleksą Sapsan, dar žinomą kaip Hrim-2. Tai nėra modernizuota sovietinė sistema, o Ukrainoje kurtas kietojo kuro balistinis ginklas, paleidžiamas iš ratinės mobilios paleidimo platformos.

    Sapsan kūrimas siejamas su Pietų konstruktoriniu biuru ir gamybos baze, kuri tradiciškai dirbo su raketų ir kosmoso pramone. Ukrainos komunikacijoje pabrėžiama, kad toks sprendimas leidžia mažinti priklausomybę nuo sąjungininkų politinių apribojimų, kai kalbama apie smūgius į taikinius didesniu nuotoliu.

    Pagal viešai skelbiamus Ukrainos duomenis, Sapsan gali pasiekti apie Mach 5,2 greitį, o kovinės galvutės masė siekia maždaug 480 kilogramų. Palyginimui, JAV ATACMS dažniausiai siejamas su apie Mach 3 greičiu, o vienetinės galvutės masė nurodoma apie 227 kilogramus, priklausomai nuo varianto.

    Nuotolio tema išlieka viena svarbiausių. ATACMS, priklausomai nuo modifikacijos, paprastai įvardijamas kaip 165–300 kilometrų nuotolio ginklas. Ukrainos pusė tvirtina, kad pirmasis aprašytas Sapsan panaudojimas 2025 metų gegužę pasiekė taikinį maždaug 300 kilometrų atstumu, o Ukrainai skirta koncepcija anksčiau buvo siejama ir su 500 kilometrų riba.

    Eksportinė Hrim-2 versija, kaip teigiama, buvo sąmoningai ribojama iki maždaug 280 kilometrų, kad atitiktų Raketų technologijų kontrolės režimo nuostatas. Ši detalė svarbi, nes tarptautiniai eksporto apribojimai dažnai lemia, kokie parametrai gali būti siūlomi kitoms šalims, o vidaus poreikiams kuriami sprendimai teoriškai gali būti ambicingesni.

    Ukrainos informacinėje erdvėje Sapsan neretai pristatomas kaip atsakas ATACMS ne tik technine, bet ir politine prasme. Logika paprasta: vietinė raketa nėra susieta su atskirų partnerių leidimais, todėl sprendimus dėl taikinių gali priimti pati Ukrainos karinė vadovybė.

    Vis dėlto karinės technologijos vertinamos ne vien pagal deklaracijas. ATACMS yra dešimtmečius eksploatuotas ir realiose operacijose išbandytas ginklas su plačiai dokumentuota patikimumo bei tikslumo istorija. Tuo metu Sapsan atveju viešai aprašytų panaudojimų ir patvirtintos statistikos kol kas gerokai mažiau.

    Kitas svarbus aspektas yra oro gynyba. Didesnis greitis apsunkina perėmimą, tačiau savaime neužtikrina nepažeidžiamumo, ypač kai priešas naudoja daugiasluoksnę oro gynybą ir radiolokacinio aptikimo priemones. Praktikoje lemiami tampa ne tik greitis, bet ir trajektorija, manevravimas, elektroninės kovos priemonės bei realus raketų skaičius, kurį galima pagaminti.

    Ukrainos pareigūnai ir su gynybos sektoriumi siejami ekspertai 2024 metų vasarą viešai kalbėjo apie sėkmingus bandymus, o 2025 metų pabaigoje Ukrainos prezidentas patvirtino, kad Sapsan jau naudojamas ginkluotosiose pajėgose. Kijevas taip pat skelbė, kad sistema pereina į serijinę gamybą, tačiau gamybos apimtys ir tempai viešai nedetalizuojami.

  • Seulas parodė retą Hyunmoo-V startą: šis 36 tonų ginklas vadinamas galingiausiu nebranduoliniu

    Seulas parodė retą Hyunmoo-V startą: šis 36 tonų ginklas vadinamas galingiausiu nebranduoliniu

    Pietų Korėja paviešino retą balistinės raketos „Hyunmoo-V“ bandomojo starto vaizdo įrašą. Medžiaga buvo parodyta oficialios transliacijos metu, minint Ginkluotųjų pajėgų dieną, ir tapo aiškiu signalu apie Seulo siekį demonstruoti strategines atgrasymo galimybes.

    Apie „Hyunmoo-V“ viešojoje erdvėje kalbama jau kelerius metus, o 2023 metais Pietų Korėjos pareigūnai skelbė, kad bandymai buvo sėkmingi ir kūrimo etapas užbaigtas. Taip pat buvo nurodyta, kad nuo 2024 metų pabaigos „Hanwha Aerospace“ turėtų pradėti masinę gamybą, planuojant iki 70 vienetų per metus pajėgumą.

    Kam skirta „Hyunmoo-V“

    Ši sistema kuriama kaip konvencinis atsakas į požeminių objektų keliamą grėsmę regione. Pietų Korėjos vertinimu, Šiaurės Korėja yra sukūrusi platų požeminių tunelių ir slėptuvių tinklą, kuriame gali būti saugoma, transportuojama ar ruošiama panaudoti strateginė ginkluotė.

    „Hyunmoo-V“ dažniausiai apibūdinama kaip ginklas, skirtas smogti giliai įtvirtintiems taikiniams, pavyzdžiui, vadavietėms, bunkeriams ar raketų infrastruktūrai. Karo ekspertai tokio tipo ginklus priskiria vadinamajai counterforce logikai, kai akcentuojamas gebėjimas neutralizuoti priešo kritinę infrastruktūrą konflikto pradžioje.

    Reto įrašo detalės

    Paviešintame vaizdo įraše matyti vadinamasis šaltasis startas, kai raketa pirmiausia išstumiama iš konteinerio, o variklis įjungiamas tik jai palikus paleidimo įrenginį. Toks sprendimas paprastai taikomas siekiant sumažinti riziką mobiliajai paleidimo platformai ir padidinti sistemos patikimumą.

    Įraše taip pat fiksuojamas apsauginių elementų atsiskyrimas, kietojo kuro variklio užsidegimas, stabilizatorių išskleidimas ir skrydis balistine trajektorija. Tokie fragmentai gynybos komunikacijoje dažnai naudojami kaip techninių galimybių patvirtinimas ir psichologinio atgrasymo priemonė.

    Ką žinoma apie parametrus

    Skelbiama, kad „Hyunmoo-V“ masė siekia apie 36 tonas, o kovinė galvutė gali sverti 8–9 tonas, todėl ji priskiriama prie sunkiausių konvencinių balistinių sprendimų. Nurodoma, kad sistema projektuojama prasiskverbti į stipriai įtvirtintus požeminius objektus ir naikinti struktūras, esančias daugiau kaip 100 metrų gylyje.

    Viešai minimuose vertinimuose teigiama, kad galutiniame skrydžio etape greitis gali artėti prie 10 Mach, o minimalus nuotolis siekia apie 300 kilometrų. Maksimalus nuotolis, priklausomai nuo kovinės dalies masės, siejamas su iki 3 000 kilometrų riba, tačiau tokie skaičiai paprastai priklauso nuo konfigūracijos ir operacinių apribojimų.

    Pats vaizdo įrašo paviešinimas atspindi platesnę tendenciją, kai valstybės vis dažniau rodo ginkluotės bandymus ne tik vidaus auditorijai, bet ir kaip strateginę žinutę regiono oponentams. Korėjos pusiasalyje tai ypač jautru dėl nuolatinės eskalacijos rizikos ir periodiškai intensyvėjančių raketinių bandymų.

  • Zelenskis pranešė apie pirmą kartą panaudotą ukrainietišką balistinę FP-7: ką ji gali

    Zelenskis pranešė apie pirmą kartą panaudotą ukrainietišką balistinę FP-7: ką ji gali

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad pirmą kartą mūšyje panaudota šalies sukurta taktinė balistinė raketa FP-7. Prie įrašo jis pridėjo naktinio paleidimo vaizdo įrašą ir pareiškė, kad kitas etapas bus serijinė gamyba.

    „Ukrainos taktinė balistika. FP-7. Pirmas kovinis panaudojimas. Ačiū už rezultatą. Toliau – gamyba. Šlovė Ukrainai“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Dėl saugumo priežasčių nebuvo nurodyta, kada ir iš kur raketa paleista, koks buvo taikinys ir kuris padalinys vykdė užduotį. Taip pat šiuo metu nėra nepriklausomai patvirtintos informacijos apie konkretų smūgio rezultatą.

    Kas žinoma apie FP-7

    Viešai skelbiamais duomenimis, FP-7 yra kompaktiška kietojo kuro taktinė balistinė raketa, leidžiama iš antžeminės paleidimo sistemos. Ji priskiriama taktiniam segmentui, kurio tikslas – smogti objektams už fronto linijos, tačiau ne pasiekti labai gilų priešininko užnugarį.

    Įvairiuose pranešimuose minimi parametrai skiriasi: dažniausiai nurodomas maždaug 200–250 kilometrų nuotolis ir iki maždaug 150–200 kilogramų kovinė galvutė. Taip pat minimas apie 14 metrų tikslumas, tačiau šie skaičiai kol kas nėra patvirtinti nepriklausomais vertinimais.

    Nurodoma, kad maksimalus greitis gali siekti apie 1 500 metrų per sekundę, o skrydžio aukštis – iki maždaug 60 kilometrų. Tokia trajektorija balistinei raketai suteikia pranašumą prieš lėtesnius dronus ar sparnuotąsias raketas, nes oro gynyba paprastai turi mažiau laiko sureaguoti.

    Kodėl tai svarbu kare

    Jei deklaruojamas nuotolis atitinka realybę, FP-7 galėtų būti naudojama smūgiams į vadavietes, oro gynybos baterijas, amunicijos sandėlius, logistikos mazgus ar aerodromus okupuotose teritorijose ir prie fronto esančiame užnugaryje. Toks ginklas ypač reikšmingas, kai siekiama greitai išvesti iš rikiuotės didelės vertės karinius objektus.

    Iki šiol Ukraina balistinių smūgių srityje daugiausia rėmėsi JAV gamybos ATACMS tipo raketomis, kurių nuotolis siekia apie 300 kilometrų. Vidaus gamybos sprendimas leistų sumažinti priklausomybę nuo tiekimo, politinių apribojimų ir atsargų kiekio.

    Serijinė gamyba ir tendencijos

    Zelenskio minima serijinė gamyba atspindi platesnę Ukrainos kryptį sparčiai plėsti vietinę gynybos pramonę, ypač tolimojo nuotolio smūgio priemones. Pastaraisiais metais Ukraina daug investavo į dronų, sparnuotųjų ir kitų tolimojo nuotolio sistemų kūrimą, o balistinių priemonių atsiradimas būtų dar vienas reikšmingas laiptelis.

    Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad realų FP-7 vaidmenį nulems du dalykai: patikimumas kovos sąlygomis ir gamybos apimtys. Net ir sėkmingas prototipas ne visada reiškia, kad pavyks greitai sukurti stabilų serijinį tiekimą, ypač kai gamybos grandinė yra nuolatinių smūgių ir tiekimo rizikų zonoje.

  • Kijevą sudrebino „Iskander-M“: Rusija paleido dešimtis raketų, sostinėje kilo gaisrai

    Kijevą sudrebino „Iskander-M“: Rusija paleido dešimtis raketų, sostinėje kilo gaisrai

    Per Rusijos ataką prieš Kijevą buvo apgadinti gyvenamieji namai, sandėliai ir infrastruktūros objektai, keliuose rajonuose kilo gaisrai. Ukrainos pareigūnai skelbė, kad į sostinę buvo nukreipta mažiausiai kelios dešimtys įvairaus tipo sparnuotųjų ir balistinių raketų.

    Vienas iš atakoje naudotų ginklų, sprendžiant iš viešai pasirodžiusių nuotraukų ir Ukrainos pranešimų, buvo balistinių raketų kompleksas 9K720 „Iskander-M“. Tokie kadrai dažniausiai rodo raketos variklio ar kitų dalių nuolaužas, tačiau vien iš jų ne visuomet įmanoma tiksliai pasakyti, ar konkreti raketa buvo numušta, ar nukrito po smūgio.

    9K720 „Iskander“ yra mobilus trumpojo nuotolio balistinių raketų kompleksas, kurį Rusija naudoja smūgiams į taikinius Ukrainos užnugaryje. „Iskander-M“ dažniausiai siejamas su raketomis 9M723, kurios gali skristi sudėtinga trajektorija ir atlikti manevrus, taip apsunkindamos perėmimą.

    Šios raketos tapo viena svarbiausių Rusijos priemonių atakuoti strategiškai reikšmingus taikinius, įskaitant energetikos infrastruktūrą, logistiką ir oro gynybos pozicijas. Ukrainos karo kontekste būtent balistinės raketos yra vienas didžiausių iššūkių, nes jos į taikinį atskrenda gerokai greičiau nei sparnuotosios, o perspėjimo laikas būna trumpesnis.

    Ukrainos Gynybos ministerijos žvalgybos vertinimu, Rusija yra išlaikiusi „Iskander-M“ raketų gamybą maždaug 60 vienetų per mėnesį tempu. Toks pajėgumas, Ukrainos teigimu, leidžia Maskvai tęsti reguliarias atakas, derinant balistines raketas su bepiločiais orlaiviais ir kitomis smūgio priemonėmis.

    „Iskander“ šeimos raketos gali būti komplektuojamos skirtingomis kovinėmis galvutėmis, įskaitant įprastines sprogstamąsias ir kasetines, o taip pat minimos ir branduolinės versijos. Pastarosios dažniau naudojamos politiniam spaudimui bei grasinimams, tačiau pats faktas, kad kompleksas yra pritaikytas įvairiems užtaisams, didina jo reikšmę Rusijos arsenale.

    Šalia karo veiksmų Ukrainoje „Iskander“ dislokavimas Kaliningrado srityje ne kartą kėlė įtampą regione, nes dalis Baltijos valstybių ir Lenkijos teritorijos patenka į potencialų šių raketų nuotolį. Dėl to NATO šalys nuosekliai stiprina oro gynybos ir priešraketinės gynybos pajėgumus, o Ukrainos patirtis tampa svarbiu atspirties tašku vertinant realias grėsmes ir gynybos sprendimų efektyvumą.