Tag: Balistinės raketos

  • Lenkijos radaras P-18PL: aptinka stealth ir balistines raketas iki 900 km – paaiškiname, kaip veikia

    Lenkijos gynybos pramonės įmonė „PIT-RADWAR“ pristatė pirmą serijinį tolimojo nuotolio mobilų radarą P-18PL. Ši stotis sukurta taip, kad galėtų pastebėti sunkiau aptinkamus stealth tipo orlaivius ir stebėti balistinių raketų skrydžius.

    Artimiausiu metu numatyti komisijos bandymai, o po jų radaras turėtų būti perduotas kariuomenei. P-18PL yra susietas su Lenkijos daugiasluoksnės oro gynybos architektūra, kurioje svarbiausia tampa ankstyvas perspėjimas ir taikinių paskirstymas kitiems kompleksams.

    Kodėl mato stealth taikinius?

    P-18PL išskirtinumas siejamas su darbo dažniu: tai metrinių bangų, dar vadinamos VHF, ruožas. Tokios bangos, palyginti su centimetro ar milimetro diapazonų radarais, dažniau „užkabina“ metalines orlaivio konstrukcijų detales ir dėl rezonansinių efektų dalis energijos grįžta atgal į radarą.

    Dėl to stealth technologija, kuri dažnai optimizuota kitų juostų radarams, VHF diapazone gali būti mažiau efektyvi. Vis dėlto toks aptikimas paprastai suteikia mažiau tikslią taikinio koordinatę, todėl vėliau reikalingas duomenų derinimas su kitais jutikliais.

    Pagrindinė užduotis – balistinės raketos

    Nors daug dėmesio sulaukia gebėjimas pastebėti stealth orlaivius, P-18PL prioritetas yra balistinių raketų aptikimas ir jų trajektorijų stebėjimas. Skelbiama, kad aptikimo nuotolis gali siekti iki 900 kilometrų, o stebėjimo aukščio „lubos“ pritaikytos objektams, kurie skrydžio metu pakyla į labai didelį aukštį.

    Tokia radarų klasė svarbi ankstyvam perspėjimui: kuo anksčiau užfiksuojamas paleidimas ir trajektorija, tuo daugiau laiko lieka sprendimams dėl perėmimo ar perspėjimo. Taip pat akcentuojama, kad sistema gali apytiksliai įvertinti tiek galimą paleidimo, tiek ir numanomą smūgio rajoną.

    Kontraktas ir kuo radaras skiriasi iš vidaus

    Lenkijos kariuomenė 2023 metais užsakė 24 P-18PL radarus, o bendra sutarties vertė siekia apie 710 000 000 eurų. Tiekimai planuojami 2027–2035 metų laikotarpiu, o gamintojas yra Varšuvoje veikianti „PIT-RADWAR“, priklausanti Lenkijos valstybinei gynybos grupei.

    Vizualiai P-18PL primena didelį antenų „grotą“, montuojamą ant sunkiosios platformos. Gamintojas pabrėžia, kad esmė yra ne pačiose antenose, o moduliniame siuntimo ir priėmimo principu veikiančiame sprendime, kai signalai skaitmeninami ir perduodami į centrinį procesorių, kuris suformuoja aptiktų objektų ir trikdžių vaizdą.

    Kartu pripažįstama ir technologinė dilema: metrinių bangų radarai dažnai nusileidžia tikslumu mikro- ar milimetrinių bangų sistemoms. Todėl praktikoje tokie radarai dažniausiai veikia kaip ankstyvo perspėjimo ir tolimojo aptikimo grandis, o tikslesniam taikinių sekimui pasitelkiami kiti jutikliai bei integruotos oro gynybos valdymo sistemos.

  • Ukraina perspėja: Rusija ruošiasi naujos 800 km raketos bandymams – kas atsidurtų taikiklyje?

    Ukraina perspėja: Rusija ruošiasi naujos 800 km raketos bandymams – kas atsidurtų taikiklyje?

    Ukrainos žvalgyba perspėja, kad Rusija artimiausiais mėnesiais gali pradėti naujo, maždaug 800 kilometrų nuotolio raketos bandymus. Apie tai, Ukrainos teigimu, pristatyta per Tarp parlamentinės tarybos Ukraina–NATO posėdį, akcentuojant grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir Europos saugumui.

    Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Vadymas Skibyckis nurodė, kad detalių techninių parametrų šiuo metu dar trūksta, tačiau pats bandymų grafikas esą rodo, jog projektas pasiekė vėlyvą kūrimo stadiją. Tai reikštų, kad ginklo parengimas koviniam naudojimui gali būti jau netolimoje perspektyvoje.

    Galimi bandymų tikslai

    Ukrainos vertinimu, bandomieji paleidimai gali būti naudojami ne tik techniniam patikrinimui, bet ir realių smūgių maršrutų modeliavimui. Žvalgyba neatmeta, kad Rusija gali tikrinti gebėjimą pasiekti taikinius Vakarų Ukrainoje, t. y. toli nuo dabartinės fronto linijos.

    Jeigu raketa būtų leidžiama iš mobilios paleidimo sistemos, didesnis nuotolis suteiktų Maskvai daugiau lankstumo parenkant starto vietas. Tai, Ukrainos pareigūnų teigimu, didintų riziką regionams, kurie iki šiol dažniau atsidurdavo netiesioginių grėsmių zonoje.

    Platesnis kontekstas: didesnis nuotolis ir gamybos tempai

    Planuojami bandymai siejami su platesnėmis Rusijos gynybos pramonės pastangomis didinti balistinių raketų gamybą ir plėsti jų nuotolį. Pastaraisiais mėnesiais Ukraina nuolat patiria kombinuotas atakas, kuriose naudojami dronai ir įvairių tipų raketos, o didesnis nuotolis leistų dažniau smogti gilumoje esantiems taikiniams.

    Ukrainos pusė taip pat įspėja, kad Rusijos strategijoje išlieka siekis daryti spaudimą Ukrainos ekonomikai ir visuomenei, intensyvinant atakas prieš infrastruktūrą. Kartu minimi ir kiti rizikos veiksniai, įskaitant veiksmus Juodosios jūros regione bei hibridines priemones, nukreiptas prieš NATO valstybes.

    Žmogiškųjų išteklių problema

    Pasak V. Skibyckio, Rusija susiduria ir su dideliu personalo poreikiu, o patiriami nuostoliai esą išlieka labai dideli. Jo pateiktais duomenimis, per vieną iš vasaros mėnesių Rusija galėjo netekti apie 43 000 karių, o per tą patį laikotarpį į kariuomenę pritraukta apie 39 000 žmonių.

    Ukrainos vertinimu, Rusijos Generalinis štabas 2026–2027 metais gali planuoti pritraukti apie 600 000 naujų karių, po 300 000 kiekvienais metais. Tokie skaičiai, Ukrainos pareigūnų teigimu, rodo ilgalaikį pasirengimą tęsti karą ir palaikyti puolamuosius pajėgumus.

    Ukraina pabrėžia, kad naujų raketinių sistemų bandymai ir masinis personalo telkimas yra vienos grandinės dalys, rodančios Maskvos siekį išlaikyti spaudimą fronte ir didinti smūgių gylį. NATO šalims tai reiškia poreikį vertinti grėsmes ne tik per fronto dinamiką, bet ir per Rusijos ginkluotės modernizavimo tempą.

  • Ukraina ruošia balistinę naujovę: „Fire Point“ raketos gali pasiekti Rusijos taikinius

    Ukraina ruošia balistinę naujovę: „Fire Point“ raketos gali pasiekti Rusijos taikinius

    Ukrainos gynybos pramonės bendrovė „Fire Point“ pranešė, kad jos kuriama taktinė balistinė raketa artimiausiomis savaitėmis gali būti panaudota smūgiams į taikinius Rusijos teritorijoje. Tai reikšmingas posūkis, nes kalbama apie Ukrainoje sukurtą ir pagamintą ginklą, o ne sąjungininkų tiekiamą sistemą.

    Apie tai viešai kalbėta gynybos technologijų konferencijoje, kur bendrovės vadovė Iryna Terech teigė, kad projektas priartėjo prie realių bandymų karo sąlygomis. Tokia fazė paprastai reiškia ne tik techninį patikrinimą, bet ir praktinį tinkamumo įvertinimą, kuris vėliau naudojamas oficialiam įtraukimui į ginkluotės sąrašus.

    FP-7: bandymai pereina į kovinę fazę

    Pasak bendrovės, raketos bandymai vykdomi etapais: nuo antžeminių ir laboratorinių patikrų iki skrydžio bandymų, o galiausiai pereinama prie panaudojimo realiomis karo sąlygomis. Ši paskutinė dalis paprastai laikoma kritine, nes tik ji parodo, kaip veikia navigacija, ryšiai ir pataikymo tikslumas esant aktyviai oro gynybai bei trikdymui.

    „Tikimės, kad ji bus parengta naudojimui labai greitai. Kalbame apie savaites, o ne mėnesius“, – sakė Iryna Terech.

    Skelbiama, kad FP-7 nuotolis siekia iki maždaug 200 kilometrų, kovinės galvutės masė gali būti iki 150 kilogramų, o maksimalus greitis – apie 5 400 kilometrų per valandą. Nurodoma, kad deklaruojamas taiklumas yra maždaug 14 metrų, o skrydis gali trukti iki 4 minučių, raketą leidžiant iš antžeminės platformos.

    „Fire Point“ FP-7 pristato kaip pigesnę alternatyvą tolimojo nuotolio tikslių smūgių priemonėms, skirtą atakuoti operacinio užnugario objektus. Tarp tipinių taikinių įvardijami amunicijos sandėliai, logistikos mazgai, aerodromai ir vadavietės.

    FP-9: didesnis nuotolis ir sudėtingesni bandymai

    Lygiagrečiai vystoma ir gerokai didesnė balistinė raketa FP-9, kurios deklaruojamas nuotolis – iki 855 kilometrų. Skelbiama, kad jos kovinė galvutė gali siekti iki 800 kilogramų, greitis – iki 7 000 kilometrų per valandą, o taiklumas – apie 20 metrų.

    Toks nuotolis teoriškai apimtų ir Maskvą, esančią maždaug 800 kilometrų nuo Ukrainos šiaurės rytinės sienos. Tačiau bandymai su tokio tipo balistinėmis sistemomis yra sudėtingesni, nes yra minimalus balistinio skrydžio atstumas, po kurio skrydžio jau nebeįmanoma saugiai nutraukti programiniu būdu.

    Dėl to bandymų organizavimas ribotoje teritorijoje tampa rizikingas, o perėjimas į karinę bandymų fazę gali sutapti su realiais smūgiais į priešo taikinius. Anksčiau bendrovės atstovai yra užsiminę, kad grafiką veikė techniniai ir organizaciniai veiksniai, o terminai jau buvo slinkę.

    Ką keičia balistika šiame kare

    Balistinės raketos nuo sparnuotųjų raketų ar bepiločių skiriasi skrydžio profiliu: jos staigiai kyla ir į taikinį leidžiasi dideliu galutiniu greičiu. Dėl to perėmimas dažnai tampa sudėtingesnis, ypač kai oro gynybos sistemos patiria apkrovą ir turi ribotą perėmimo priemonių kiekį.

    Ukrainai plečiant vietinę gynybos gamybą, didesnį vaidmenį ima vaidinti kompleksinis arsenalas: nuo smogiamųjų dronų iki sparnuotųjų ir balistinių raketų. Toks derinys leidžia planuoti mišrias atakas, kai skirtingos priemonės vienu metu verčia oro gynybą skaidyti resursus ir apsunkina taikinių apsaugą.

    Tuo pat metu Rusijoje stiprėja civilinės saugos ir infrastruktūros apsaugos temos: viešojoje erdvėje vis dažniau aptariamas senų slėptuvių atnaujinimas ir naujų įrengimas. Tai atspindi platesnę tendenciją, kai ilgėjant karo trukmei didesnė rizika vertinama ne tik fronto zonoje, bet ir užnugaryje.

  • Žvalgyba: Rusija iš Šiaurės Korėjos prašo 3 kartus galingesnių raketų – ką tai keistų?

    Žvalgyba: Rusija iš Šiaurės Korėjos prašo 3 kartus galingesnių raketų – ką tai keistų?

    Ukrainos žvalgybos vertinimu, Rusija siekia iš Šiaurės Korėjos gauti ne tik papildomų amunicijos atsargų, bet ir naujesnių, gerokai galingesnių balistinių raketų. Tarp aptariamų variantų minimos KN-30, kurias ukrainiečiai apibūdina kaip maždaug tris kartus galingesnes už anksčiau Rusijos jau naudotas KN-23 ir KN-24.

    Pasak pirminių vertinimų, Maskva iki rudens ir žiemos gali prašyti apie 120 balistinių raketų ir šešių paleidimo įrenginių, taip pat svarstomas Šiaurės Korėjos raketinės specialistų grupės suformavimas. Be to, minimi planai Rusijoje dislokuoti nuo 30 000 iki 50 000 Šiaurės Korėjos karių, nors jų galimas panaudojimas kol kas lieka neaiškus.

    Kas žinoma apie KN-30

    KN-30 siejamos su Šiaurės Korėjos Hwasong-11 šeima ir yra laikomos KN-23 linijos išplėtojimu. Tai vienpakopė trumpojo nuotolio balistinė raketa, paleidžiama iš mobilios ratinės platformos, o deklaruojamas veikimo nuotolis paprastai siejamas su 600–900 kilometrų riba.

    Toks nuotolis teoriškai leistų smogti taikiniams daugelyje Ukrainos regionų, priklausomai nuo paleidimo vietos ir skrydžio trajektorijos. Kartu tai didina spaudimą Ukrainos oro gynybai, nes balistinių raketų perėmimas reikalauja specifinių priemonių ir ribotų, brangių perėmėjų atsargų.

    Ką reiškia triskart galingesnės?

    Teiginys apie tris kartus didesnį galingumą nėra vienareikšmis, nes gali reikšti skirtingus parametrus: kovinės galvutės masę, sprogstamąją galią ar veiksmingumą prieš įtvirtintus taikinius. Dalis analitikų nurodo, kad šiai šeimai priskiriamoms raketoms galėtų būti pritaikoma iki 2,5 tonos kovinė galvutė, o Šiaurės Korėja viešai yra minėjusi ir sunkesnės galvutės variantą.

    Vis dėlto nepriklausomas patvirtinimas išlieka ribotas, nes nėra aiškių viešų įrodymų apie KN-30 panaudojimą kovinėmis sąlygomis Ukrainoje. Dėl to dalis vertinimų remiasi žvalgybine informacija, atviraisiais šaltiniais ir Šiaurės Korėjos demonstracijomis.

    Didėjanti Maskvos ir Pchenjano karinė ašis

    Ekspertai pabrėžia, kad naujos raketos būtų dar vienas žingsnis gilėjančiame Rusijos ir Šiaurės Korėjos kariniame bendradarbiavime, kuris ryškiai sustiprėjo po 2023 metų pabaigos. Pastaraisiais metais tarptautinės institucijos ir atvirųjų šaltinių tyrėjai ne kartą fiksavo požymius, kad iš Šiaurės Korėjos į Rusiją juda ginklų kroviniai.

    Jei Maskva gautų didesnio užtaiso balistinių raketų, tai galėtų padidinti smūgių destruktyvumą ir komplikuoti Ukrainos infrastruktūros apsaugą, ypač žiemos laikotarpiu. Kartu tai didintų politinę įtampą regione, nes tokios tiekimo grandinės laikomos Jungtinių Tautų sankcijų Šiaurės Korėjai pažeidimu.

    KN-30 viešai pristatytos Pchenjano parade 2021 metų sausio 14 dieną, o pirmieji bandomieji skrydžiai minimi 2021 metų pavasarį. JAV sistemoje KN-30 žymėjimas plačiau įtvirtintas vėliau, o dalis detalių apie tikslų pajėgumą iki šiol vertinamos atsargiai.

  • Ukrainos žvalgyba skelbia: Rusija pirmąkart smogė Kyjivui „Iskander-1000“ raketa

    Ukrainos žvalgyba skelbia: Rusija pirmąkart smogė Kyjivui „Iskander-1000“ raketa

    Ukrainos karinės žvalgybos duomenimis, per vieną iš kombinuotų raketinių atakų prieš Kyjivą Rusija pirmą kartą panaudojo modernizuotą balistinę raketą 9M723-2, neoficialiai vadinamą „Iskander-1000“. Šis užtaisas siejamas su kompleksu, kurį Ukraina įvardija kaip Bora-M.

    Nuo įprastos 9M723-1 versijos, dar vadinamos „Iskander-M“, naujasis variantas, pasak žvalgybos, pirmiausia skiriasi didesniu varikliu. Dėl to esą teko keisti ir paleidimo įrangą, kad ji sutalpintų didesnių gabaritų raketą.

    Kas pasikeitė: nuotolis ir taktika

    Ukrainos vertinimu, 9M723-2 nuotolis gali siekti apie 550 kilometrų, kai 9M723-1 esą yra apie 390 kilometrų. Toks skirtumas reikštų platesnes galimybes smogti iš didesnio atstumo, mažinant riziką paleidimo vietoms.

    Pavadinimas „Iskander-1000“ siejamas su platesne Rusijos programa didinti visos 9M723 šeimos nuotolį iki 1 000 kilometrų. Vis dėlto žvalgyba pabrėžia, kad Kyjivui panaudota versija šio rodiklio, tikėtina, dar nepasiekia.

    Ankstesnėse neoficialiose žinutėse buvo minima, kad bandymų metu galėjo būti pasiektas iki 800 kilometrų atstumas. Tačiau Ukrainos pateikiamas 550 kilometrų vertinimas rodo, kad realus kovinis pajėgumas gali būti mažesnis, arba egzistuoja keli artimi variantai.

    Ar ją sunkiau numušti?

    Ukrainos žvalgyba nenurodė tikslios atakos datos, paleistų raketų skaičiaus ar konkrečių taikinių, tačiau teigia identifikaciją grindžianti rastomis nuolaužomis su 9M723-2 žymėjimu. Ši informacija viešojoje erdvėje buvo siejama ir su socialiniuose tinkluose skelbtais fragmentų vaizdais.

    „Tai pavojinga dėl labai trumpo skrydžio laiko iki Kyjivo, bet tai nereiškia, kad raketa automatiškai tampa nenumušama“, – sakė Ukrainos aviacijos ekspertas Kostiantynas Kryvołapas, kurio vertinimą cituoja Ukrainos šaltiniai.

    „Iskander“ šeimos raketos dažnai apibūdinamos kaip kvazi-balistinės, galinčios manevruoti skrydžio metu, todėl oro gynybai sunkiau prognozuoti trajektoriją. Ukraina ne kartą yra skelbusi, kad dalį tokių raketų perima, taip pat taikosi į jų paleidimo sistemas ir logistiką.

    Komponentų kilmė ir sankcijų klausimas

    Kartu Ukraina paviešino informaciją apie dalį 9M723 „Iskander-M“ raketose randamų komponentų ir su gamyba siejamų subjektų. Žvalgybos teigimu, reikšminga dalis identifikuotų detalių esą nėra rusiškos kilmės, o tai vėl kelia klausimus dėl sankcijų apėjimo ir tiekimo grandinių spragų.

    Tarp minimų kilmės šalių įvardijamos Jungtinės Amerikos Valstijos, taip pat Šveicarija, Baltarusija, Vokietija, Taivanas ir Kinija. Ši informacija atitinka plačiau fiksuojamą tendenciją, kai moderniose ginkluotės sistemose aptinkami civilinės paskirties mikroelektronikos komponentai.

    Anksčiau žiniasklaidoje buvo pasirodę duomenų apie planuojamą ribotos serijos 9M723-2 gamybą. Vienos raketos kaina tuomet buvo įvardyta rubliais, tačiau šių skaičių neįmanoma patikimai sulyginti be tikslios sutarties datos, taikytų kursų ir konteksto, todėl vertinimai viešojoje erdvėje gali skirtis.

    Pirmasis pranešimas apie 9M723-2 panaudojimą prieš Kyjivą rodo, kad modernizuotas variantas, bent ribotu mastu, galėjo būti įtrauktas į realias operacijas. Tuo pat metu Ukrainos pusė akcentuoja, kad oro gynybos ir kontrpriemonių veiksmai išlieka esminiai, nepriklausomai nuo Rusijos modernizacijų tempo.

  • Iranas grasina smogti Europai: NATO skydas Lenkijoje ir Rumunijoje perjungtas į parengtį

    Iranas grasina smogti Europai: NATO skydas Lenkijoje ir Rumunijoje perjungtas į parengtį

    Iranas svarsto galimus atsakomuosius smūgius prieš karinius taikinius Europoje, jei Jungtinės Valstijos imtųsi tolesnės konflikto eskalacijos. Tokias nuotaikas, remdamasis su Irano režimui artimais šaltiniais kalbėjusiais asmenimis, aprašė Financial Times.

    Pasak jų, Teherane analizuojami scenarijai, kuriuose taikiniais taptų JAV karinis turtas ir infrastruktūra Pietryčių Europoje, taip pat regionuose, kur Vakarų partneriai teikia logistinę paramą. Šaltiniai teigė, kad dalis Europos valstybių įsitraukimo, pavyzdžiui, bazių suteikimo ar operacinės pagalbos, Irane gali būti vertinama kaip papildomas argumentas smūgiams.

    „Jeigu JAV nueis per toli, Iranas ginsis bet kokia kaina ir išeis už regiono ribų“, – sakė vienas su Irano pozicija susipažinęs asmuo.

    Vis dėlto Europa nėra be gynybos: NATO priešraketinės gynybos architektūroje svarbų vaidmenį atlieka Aegis Ashore bazės Lenkijoje ir Rumunijoje. Šios sausumos platformos buvo kuriamos kaip Europos etapinės adaptyvios gynybos dalis, skirta atremti balistinių raketų grėsmę, įskaitant raketas, kurias teoriniuose scenarijuose galėtų panaudoti Iranas.

    Kaip veikia Aegis Ashore

    Aegis Ashore naudoja „SM-3“ šeimos perėmimo raketas, kurios taikinį naikina kinetiniu smūgiu, be sprogstamosios galvutės. Tokia „pataikymo į pataikantį“ logika skirta perimti balistines raketas kosminėje skrydžio fazėje.

    Rumunijos Deveselu bazė veikia nuo 2016 metais, o Lenkijos Redzikovo objektas operacinį pajėgumą pasiekė 2024 metais. Skirtingais laikotarpiais jose diegtos skirtingos „SM-3“ modifikacijos, o pažangesnės versijos teoriškai plečia perėmimo galimybes didesniuose nuotoliuose.

    Priešraketinė gynyba remiasi ne vien pačių bazių radarais: NATO tinklas naudoja ir ankstyvojo perspėjimo duomenis, įskaitant sensorius Turkijoje, bei integruotą vadovavimo sistemą. Sprendimams dėl perėmimo svarbus laikas, nes nuo paleidimo aptikimo iki galimo atsako gali likti vos kelios minutės.

    Kiek reali grėsmė Europai

    Kariniai analitikai pabrėžia, kad Teherano grasinimų reikia vertinti rimtai, tačiau atsargiai, nes realias galimybes riboja turimų raketų kiekis, patikimumas ir tikslumas didesniuose nuotoliuose. Vidutinio nuotolio balistinės raketos teoriškai gali pasiekti dalį Pietų ir Vidurio Europos, tačiau praktinis efektyvumas priklauso nuo konkrečios sistemos ir paleidimo sąlygų.

    Taip pat svarbu, kad bet koks smūgis Europos teritorijoje kardinaliai išplėstų konflikto geografiją ir sukeltų ne tik JAV, bet ir NATO politinį bei karinį atsaką. Dėl to tikėtina, kad Irano strategijoje toliau bus derinami spaudimo signalai, netiesioginės priemonės ir riboto masto demonstracijos, o NATO priešraketinė gynyba išliks padidinto dėmesio zonoje.

  • Ukrainą pasiekė ne rusiškos balistinės raketos: Kyjivas įspėja apie naują Šiaurės Korėjos ginklą

    Ukrainą pasiekė ne rusiškos balistinės raketos: Kyjivas įspėja apie naują Šiaurės Korėjos ginklą

    Ukrainos karinė žvalgyba skelbia, kad Rusija papildė savo arsenalą Šiaurės Korėjos balistinėmis raketomis ir artimiausiu metu gali pradėti naudoti naujesnį tipą prieš Ukrainą. Pasak Kyjivo, Maskva jau yra sukaupusi apie 50 Šiaurės Korėjos trumpojo nuotolio balistinių raketų iš KN-23, KN-24 ir KN-30 šeimos.

    Ukrainos vertinimu, šios tiekimo grandinės leidžia Rusijai išlaikyti aukštą smūgių intensyvumą ir bent iš dalies kompensuoti senkančias savo atsargas. Tai reiškia, kad išorinės ginklų tiekimo linijos tampa ne vien epizodine parama, o sistemine Rusijos karo tęstinumo dalimi.

    Naujas tipas: KN-30 galimybės

    KN-30 yra Vakarų naudojamas Šiaurės Korėjos raketos „Hwasong-11C“ (dar vadinamos „Hwasong-11Da“) žymėjimas. Tai vienpakopė, mobili paleidimo platforma naudojanti trumpojo nuotolio balistinė raketa, priskiriama „Hwasong-11“ šeimai.

    Skelbiama, kad jos operacinis nuotolis siekia maždaug 600–900 kilometrų, todėl teoriškai ji gali kelti grėsmę taikiniams įvairiuose Ukrainos regionuose, įskaitant Sumų, Charkivo, Kyjivo ir Dnipropetrovsko apylinkes. Šiaurės Korėja viešai deklaruoja iki 2,5 tonos kovinės dalies masę, tačiau minimi ir sunkesnės kovinės galvutės variantai.

    Raketa viešai pristatyta 2021 metų sausio 14 dieną parade Pchenjane, o pirmasis bandomasis skrydis, kaip skelbta viešojoje erdvėje, įvyko tų pačių metų kovo 25 dieną. KN-30 žymėjimas JAV praktikoje oficialiau pradėtas taikyti 2025 metų balandį, kai ši modifikacija aiškiau atskirta nuo ankstesnių KN-23 ir KN-24.

    Ką keičia Šiaurės Korėjos tiekimai

    Ukrainos ekspertai pabrėžia, kad KN-30 atsiradimas rodo gilesnį Pchenjano ir Maskvos karinio bendradarbiavimo etapą. Kyjivas teigia, jog Šiaurės Korėja raketomis Rusiją remia nuo 2023 metų pabaigos, o tiekimai padeda palaikyti spaudimą Ukrainos miestams ir infrastruktūrai.

    Ukrainos žvalgyba taip pat yra pranešusi apie Rusijos teritorijoje formuojamus specializuotus raketinius pajėgumus, kurie galėtų būti aprūpinti didesniais šių ginklų kiekiais. Tokie pranešimai vertinami kaip signalas, kad smūgių kampanija gali būti planuojama ilgesniam laikotarpiui.

    Didėjanti rizika oro gynybai

    Kritinis veiksnys išlieka Ukrainos oro gynybos apkrovimas: balistinių raketų perėmimas reikalauja aukštos klasės sistemų ir pakankamų perėmėjų atsargų. Ukrainos institucijos ne kartą yra įspėjusios, kad intensyvūs smūgiai balistiniais ginklais didina riziką kritinei infrastruktūrai ir tankiai apgyvendintoms teritorijoms.

    „Šiaurės Korėjos raketų tiekimai leidžia Rusijai palaikyti smūgių tempą ir didina spaudimą mūsų oro gynybai“, – sakė Ukrainos karinės žvalgybos atstovai, komentuodami naujausią situacijos vertinimą.

    Kyjivas pabrėžia, kad KN-30, lyginant su ankstesniais variantais, gali būti pritaikyta sunkesnei kovinei daliai, todėl teoriškai didėja ir vieno smūgio destrukcinis potencialas. Tai didina poreikį spartinti oro gynybos papildymą ir toliau stiprinti tarptautinę kontrolę ginklų tiekimo grandinėms.

  • Ukraina įspėja: Rusija ruošiasi vienu metu paleisti iki 200 balistinių raketų

    Ukraina įspėja: Rusija ruošiasi vienu metu paleisti iki 200 balistinių raketų

    Įspėjimas dėl masinių smūgių

    Ukrainos bepiločių pajėgoms vadovaujantis karininkas Robertas Brovdi, žinomas šaukiniu Magyar, teigia, kad Rusija didina balistinių raketų smūgių pajėgumus. Pasak jo, Maskva esą siekia galėti vienu metu paleisti iki 200 balistinių raketų.

    Šiuo metu, anot R. Brovdi, Rusijos kariuomenė pajėgi surengti apie 77 balistinių raketų vienalaikę salvę. Jis pabrėžė, kad net ir nepasiekus pilno plano masto, didelė dalis raketų vis tiek skrietų į Ukrainos miestus ir infrastruktūrą.

    „Net jei jiems pavyktų pasiekti tik pusę šio skaičiaus, visa tai vis tiek skristų į mus“, – sakė Robertas Brovdi.

    Silpnoji grandis – perėmėjų trūkumas

    Šis perspėjimas dar kartą išryškina vieną skaudžiausių Ukrainos oro gynybos problemų – ribotą modernių perėmėjų kiekį. Balistines raketas numušti yra gerokai sunkiau nei sparnuotąsias raketas ar atakos dronus, nes jų skrydžio greitis ir trajektorijos sukuria trumpą reakcijos laiką.

    R. Brovdi akcentavo, kad Ukrainai ypač svarbūs „Patriot“ kompleksai, nes tai vienas iš nedaugelio sprendimų, galinčių perimti balistines raketas. Tačiau, pasak jo, perėmėjų trūkumas reiškia, kad per masines atakas dalis taikinių neišvengiamai prasprūsta ir pasiekia objektus.

    Smūgiai gamybai ir Krymo izoliavimas

    Ukrainos pareigūnas tvirtino, kad efektyviausias būdas mažinti balistinių raketų grėsmę yra smogti visai jų gamybos ir tiekimo grandinei. Toks argumentas siejamas su Ukrainos tolimaisiais smūgiais į taikinius Rusijos gilumoje, kai siekiama trikdyti logistiką ir pramonę.

    Kalbėdamas apie Krymą, R. Brovdi teigė, kad Ukraina nuosekliai bando silpninti Rusijos galimybes naudoti pusiasalį kaip karinę bazę ir logistikos mazgą. Jo vertinimu, intensyvesnėms operacijoms trukdo finansavimo ir tiekimo tempas, o ne Ukrainos gamintojų pajėgumai.

    „Problema nėra ta, kad Ukrainos gamintojai negalėtų pagaminti reikiamų kiekių. Problema banali – ne laiku gaunamas finansavimas, kuris juda gerokai lėčiau nei mūsų planai“, – sakė Robertas Brovdi.

    Kova dėl ryšio ir elektroninės kovos

    Pasak R. Brovdi, Rusija taip pat mėgina prisitaikyti ir plėsti elektroninės kovos pajėgumus, ypač Kryme. Jo teigimu, diegiamos trukdymo sistemos gali dalinai pabloginti palydovinio ryšio veikimą, todėl Ukrainos pajėgoms tenka ieškoti alternatyvių sprendimų ryšiui ir valdymui užtikrinti.

    Jis taip pat kalbėjo apie Rusijos pastangas kurti savo palydovinio ryšio infrastruktūrą. Ukrainos pareigūno vertinimu, tai kelia platesnių saugumo rizikų, nes modernios ryšio technologijos tampa strateginiu veiksniu ne tik fronte, bet ir platesniame geopolitiniame kontekste.

  • Ukraina jau rugpjūtį žada naują priešraketinę sistemą „Freya“: nauda ir Lenkijai

    Ukraina jau rugpjūtį žada naują priešraketinę sistemą „Freya“: nauda ir Lenkijai

    Ukrainos bendrovė „Fire Point“ pranešė pasiekusi svarbų etapą kuriant priešbalistinės gynybos sistemą „Freya“. Pasak įmonės, po vakarietiškų komponentų integracijos perėmėjų FP-7.x serijinė gamyba galėtų startuoti dar šį mėnesį, jei laiku bus pristatytos vokiškos taikymo galvutės.

    Sistema „Freya“ kuriama kaip pigesnė alternatyva brangiems aukštos klasės sprendimams, kurie Ukrainoje sunaudojami labai greitai dėl intensyvių atakų. Kūrėjų tikslas yra kuo greičiau sukurti stabilų perėmėjų tiekimą, kad mažėtų priklausomybė nuo ribotos apimties vakarietiškos amunicijos gamybos.

    Kas žinoma apie FP-7.x

    FP-7.x „Freya“ raketa pristatoma kaip ukrainietiškas sprendimas, paremtas modernizuotais sovietinės kilmės 5V55 ir 48N6 šeimos perėmėjais, siejamais su S-300 ir S-400 sistemomis. Nurodoma, kad raketos ilgis siekia 7,25 metro, o maksimalus greitis gali būti apie 2 000 metrų per sekundę.

    Teigiama, kad perėmimo nuotolis prieš balistinius taikinius galėtų siekti apie 40 kilometrų, nors kitais scenarijais minimi ir didesni, iki 100 kilometrų, atstumai. Vietoje kinestinio hit-to-kill principo čia naudojama skeveldrinė sprogstamoji kovinė dalis.

    Didžiausia priklausomybė nuo tiekimo grandinės siejama su taikymo galvute, kuri, kaip teigiama, galėtų būti optoelektroninė terminė ir kilusi iš Vokietijos gynybos pramonės. Tokia galvutė leistų veikti pagal principą paleisk ir pamiršk bei didintų atsparumą trikdžiams ir šiluminiams masalams.

    Europos koalicija ir pramoninis pagrindas

    „Freya“ apibūdinama kaip paneuropinė iniciatyva, oficialiai pradėta 2026 metais Paryžiuje. Skelbiama, kad koalicijoje dalyvauja dešimt valstybių, tarp jų Ukraina, Prancūzija, Vokietija, Jungtinė Karalystė, Italija, Nyderlandai, Norvegija, Danija, Švedija ir Ispanija.

    Lenkija kol kas nepriskiriama šiai grupei, nes plėtoja savo oro ir priešraketinės gynybos architektūrą, paremtą JAV technologijomis. Vis dėlto projekto kontekste pabrėžiama, kad didesnis Ukrainos atsparumas balistinėms atakoms tiesiogiai prisideda prie viso regiono saugumo, todėl naudą turėtų jausti ir kaimyninės valstybės.

    Skelbiama, kad projekte dalyvauja keli žinomi Europos gynybos pramonės žaidėjai: „Hensoldt“ su TRML-4D radarais, „Thales“ su GM400 radarais, „Kongsberg“ su valdymo ir kontrolės sprendimais, siejamais su NASAMS, taip pat „Eurosam“, „Leonardo“ ir „Saab“. „Fire Point“ priskiriama atsakomybė už raketą, paleidimo įrenginį ir visos sistemos integraciją.

    Kaina, tempai ir realūs terminai

    Vertinimuose teigiama, kad vieno perėmėjo kaina galėtų siekti maždaug nuo 700 000 iki 1 000 000 eurų, tai būtų kelis kartus mažiau nei kai kurių aukščiausios klasės analogų. Bendrovė taip pat deklaruoja galinti pagaminti iki trijų raketų per dieną, jei komponentų tiekimas bus stabilus.

    Ukrainai tai kritiška, nes balistinių raketų grėsmė išlieka viena pavojingiausių, o perėmėjų atsargos ir gamybos pajėgumai Vakarų šalyse nėra neriboti. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ne kartą viešai akcentavo, kad Europai reikia savo pigesnio priešbalistinio sprendimo, o Ukraina gali prisidėti raketa ir paleidimo infrastruktūra.

    „Fire Point“ nurodo jau atlikusi bent penkis bandymus, o pirmasis sėkmingas balistinio taikinio perėmimas planuojamas 2027 metų viduryje. Jei deklaruojami terminai pasitvirtins, „Freya“ per artimiausius metus galėtų tapti vienu svarbiausių Europos bandymų sukurti labiau prieinamą ir greičiau gaminamą priešbalistinės gynybos pajėgumą.

  • Rusija iki 2060 metų laiko „Borej“: sprendimas aiškus – mesti iššūkį JAV

    Rusija iki 2060 metų laiko „Borej“: sprendimas aiškus – mesti iššūkį JAV

    Rusijos karinio jūrų laivyno vadovybė liepos 26 dieną paskelbė planą strateginius povandeninius laivus „Borej“ ir „Borej-A“ išlaikyti tarnyboje iki 2060 metų ir vėliau. Skelbiama, kad tokį ilgaamžiškumą turi užtikrinti modulinė konstrukcija ir numatyta modernizavimo programa.

    Šiuo metu Rusija eksploatuoja aštuonis šios šeimos branduolinius povandeninius laivus, o ilgalaikis tikslas siejamas su pajėgų išplėtimu iki dvylikos vienetų. Tai reikštų iki 192 balistinių raketų paleidimo įrenginių, nes vienas laivas standartinėje konfigūracijoje neša po 16 šachtų.

    Kas yra „Borej“ klasė

    Pagrindiniai projekto 955 „Borej“ laivai Rusijos laivyne yra „Jurij Dolgorukij“, „Aleksandr Nevskij“ ir „Vladimiras Monomachas“. Juos papildė penki patobulinti projekto 955A „Borej-A“ laivai, tarp jų „Kniaz Vladimiras“, „Kniaz Oleg“, „Generalissimus Suvorov“, „Imperator Aleksandras III“ ir „Kniaz Požarskij“.

    „Borej“ klasė sukurta kaip Rusijos strateginių branduolinių pajėgų jūrinė grandis, kurios esmė yra nuolatinis patruliavimas ir galimybė smogti balistinėmis raketomis. Toks modelis atitinka branduolinio atgrasymo logiką, kai siekiama išlaikyti vadinamąjį antrąjį smūgį net ir krizės atveju.

    Raketos ir techninės savybės

    „Borej“ laivai ginkluoti kietojo kuro balistinėmis raketomis RSM-56 „Bulava“, paleidžiamomis iš D-30 sistemos šachtų. Skelbiama, kad raketos startinė masė siekia apie 36,8 tonos, ilgis apie 11,5 metro, o metamoji masė apie 1 150 kilogramų.

    Pagal viešai skelbiamus parametrus „Borej“ korpusas yra maždaug 170 metrų ilgio, povandeninė vandentalpa apie 24 000 tonų, o maksimalus greitis po vandeniu gali siekti iki 29 mazgų. Laivai naudoja OK-650V tipo reaktorių, o autonominio plaukiojimo trukmė nurodoma apie 90 dienų.

    Modernizuota „Borej-A“ versija siejama su KTP-6-185SP tipo reaktoriumi ir konstrukciniais pakeitimais, kuriais siekiama sumažinti akustinį pėdsaką. Tarp minimų sprendimų yra išorinio profilio glodinimas ir pakeitimai, mažinantys hidrodinaminį triukšmą, nes būtent aptikimo tikimybė šiuolaikiniame povandeniniame kare laikoma kritiniu veiksniu.

    Ką reiškia tarnyba iki 2060 metų

    Ilgalaikis išlaikymas tarnyboje leistų Rusijai remtis viena pagrindine strateginių povandeninių laivų šeima, turinčia bendrą ginkluotės liniją ir tęstinę gamybą. Tai svarbu ir logistikos, ir įgulų rengimo, ir modernizavimo požiūriu, ypač kai planuojama eksploatacija trunka kelis dešimtmečius.

    Jeigu 2025 metais į tarnybą priimtas „Kniaz Požarskij“ realiai tarnautų 30–40 metų, jo eksploatacija galėtų tęstis iki 2055 arba 2065 metų, o vėliau perduoti laivai teoriškai liktų rikiuotėje dar ilgiau. Toks horizontas reiškia, kad modernizavimo sprendimai būtų priimami etapais, atnaujinant elektroniką, ryšio priemones ir triukšmo mažinimo sistemas.

    Strategiškai ši kryptis signalizuoja siekį ilgą laiką išlaikyti jūrinį branduolinį atgrasymą prieš JAV ir NATO. Pastaraisiais metais būtent povandeninių pajėgų konkurencija, jautri žvalgybai ir technologiniam pranašumui, išlieka viena svarbiausių didžiųjų valstybių karinio planavimo sričių.

    „Sprendimas remiasi tuo, kad laivai sukurti modernizuoti ir gali būti pritaikomi naujiems reikalavimams ilgą laiką“, – sakė Rusijos karinio jūrų laivyno vadas, admirolas Aleksandras Moisejevas.