CP v2

Tag: Baltarusija

  • Lenkišką rinką užplūdę pigūs baltarusiški MTZ Belarus traktoriai: kaip tai smogė „Ursus“?

    Lenkišką rinką užplūdę pigūs baltarusiški MTZ Belarus traktoriai: kaip tai smogė „Ursus“?

    Lenkijoje viešumoje vėl aptariamas baltarusiškų MTZ Belarus traktorių importas, kuris, kaip teigiama, galėjo vykti apeinant Europos Sąjungos reikalavimus. Skelbiama, kad į šalį galėjo patekti apie 7 000–10 000 vienetų technikos, kuri neturėjo europinės tipo patvirtinimo procedūros ir neatitiko taršos normų.

    Žiniasklaidoje aprašomas modelis esą rėmėsi registravimo spragomis: traktoriai trumpam būdavo įregistruojami Baltarusijoje, o vėliau įvežami į Lenkiją kaip naudoti. Toks formalus statusas leido sumažinti patikrų apimtį ir pasiūlyti rinkai gerokai mažesnę kainą nei ES reikalavimus atitinkančių gamintojų produkcija.

    Kaip buvo apeinami reikalavimai?

    Pagal viešai skelbtą informaciją, dalis traktorių Lenkijoje esą buvo perregistruojami keliuose konkrečiuose administraciniuose vienetuose, taip sudarant įspūdį, kad tai įprasta naudota technika. Tačiau būtent naujai pagamintai technikai taikomi griežtesni reikalavimai dėl atitikties, saugos ir emisijų.

    Tokios schemos rizika yra dvejopa: pirma, rinkoje atsiranda technika, kurios faktinė atitiktis aplinkosaugos ir saugos standartams nėra aiški. Antra, nukenčia sąžiningai dirbantys tiekėjai ir gamintojai, kurie investuoja į sertifikavimą, modernius variklius ir teisėtą pateikimą rinkai.

    Poveikis vietos gamintojams

    Lenkijos gamintojai ir surinkėjai, dirbantys pagal ES taisykles, konkuruoja ne tik kokybe, bet ir privalomais kaštais, kurie neišvengiamai didina galutinę kainą. Todėl pigesnė technika, pateikiama į rinką per registravimo spragas, ypač jautriai veikia pardavimus kainai jautriame žemės ūkio segmente.

    Tarp minimų nukentėjusių prekės ženklų įvardijamas „Ursus“, taip pat kiti Lenkijos rinkoje žinomi gamintojai. Viešumoje cituojamas buvęs „Ursus“ vadovas yra teigęs, kad nelegali ar pilkojoje zonoje vykusi prekyba galėjo pastebimai pabloginti vietos įmonių finansinę būklę.

    Ką apie tai žinojo institucijos?

    Skelbta, kad apie galimus pažeidimus galėjo būti informuotos ir valstybinės institucijos, tarp jų ir Transporto techninės priežiūros struktūros. Teigiama, jog dar 2020 metais fiksuoti signalai ir kreiptasi į teisėsaugą, tačiau importo srautas, sprendžiant iš viešų vertinimų, kurį laiką nebuvo efektyviai sustabdytas.

    Ši istorija išryškina platesnę problemą visoje ES: kai taisyklės skirtingai taikomos „naujai“ ir „naudotai“ technikai, atsiranda paskata dirbtinai pakeisti prekės statusą. Dėl to svarbiausiais klausimais tampa kontrolės vienodumas, registravimo procedūrų skaidrumas ir reali atitikties patikra, o ne vien dokumentų formalumai.

  • A. Poczobutas laisvėje po mainų su Lenkija: Minskas siunčia signalą Vakarams?

    A. Poczobutas laisvėje po mainų su Lenkija: Minskas siunčia signalą Vakarams?

    Lenkijos ir Baltarusijos žurnalistas Andrzejus Poczobutas antradienį buvo paleistas iš Baltarusijos kalėjimo po kalinių apsikeitimo, apie kurį pranešė abiejų šalių pareigūnai. Kartu, kaip teigiama, laisvę iš viso atgavo 10 sulaikytųjų, dalis mainų vyko įtraukiant ir kitas valstybes.

    A. Poczobutas yra įtakingo Lenkijos dienraščio „Gazeta Wyborcza“ korespondentas ir viena ryškiausių Baltarusijos lenkų mažumos figūrų. Jis buvo nuteistas aštuoneriems metams kolonijoje, o byla Europoje ne kartą įvardyta politiškai motyvuota.

    Žurnalisto sulaikymas 2021 metais sulaukė plataus tarptautinio pasmerkimo, o vėliau jis buvo įvertintas Europos Sąjungos Sacharovo premija už minties laisvę. Šis apdovanojimas dažnai skiriamas asmenims ir organizacijoms, kurios patiria represijas dėl žmogaus teisių ir demokratijos gynimo.

    Lenkijos užsienio reikalų ministerijos atstovas nurodė, kad iš penkių Baltarusijos paleistų kalinių trys atvyko į Lenkiją, o mainais Lenkija perdavė tris asmenis Baltarusijai. Bendras mainų skaičius, anot pareigūnų, siekė 10, nes buvo įtrauktos ir kitos šalys.

    Skelbiama, kad Lenkija taip pat paleido kalintą Rusijos archeologą Aleksandrą Butiaginą, kurio ekstradicijos siekė Ukraina. Jis siejamas su archeologiniais kasinėjimais Kryme, kuris nuo 2014 metų yra Rusijos okupuotas.

    Paleidimų fone – derybos

    Pastaraisiais mėnesiais Minskas ėmėsi veiksmų, kuriuos Vakarai vertina kaip bandymą mažinti tarptautinę izoliaciją. Kovo mėnesį Baltarusijos vadovas Aliaksandras Lukašenka buvo įsakęs paleisti 250 politinių kalinių, o dalis sprendimų siejami su Vašingtono tarpininkavimu ir ribotu sankcijų švelninimu.

    Baltarusija ilgus metus patiria Vakarų sankcijas dėl sisteminių žmogaus teisių pažeidimų, represijų prieš opoziciją ir nepriklausomą žiniasklaidą. Papildomą spaudimą sustiprino ir Minsko vaidmuo leidžiant Rusijai naudoti Baltarusijos teritoriją plataus masto invazijai į Ukrainą 2022 metais.

    Ką žinoma apie sveikatą?

    Žmogaus teisių gynėjai anksčiau skelbė, kad 52 metų A. Poczobutas turi rimtų širdies problemų, o kalinimo metu buvo ne kartą laikytas vienutėje. Tokios sąlygos politinių kalinių atveju yra ypač kritikuojamos tarptautinių organizacijų, nes didina sveikatos rizikas ir gali būti naudojamos kaip spaudimo priemonė.

    Jo redakcija anksčiau viešai teigė tikinti, kad tarptautinis dėmesys ir Sacharovo premija gali prisidėti prie proveržio, o žurnalisto likimas turi tapti visos Europos klausimu. A. Poczobuto paleidimas dabar vertinamas kaip reikšmingas signalas, tačiau neatsako į platesnį klausimą, ar Minskas iš tiesų pasirengęs mažinti represijas šalies viduje.

    Baltarusijoje po 2020 metų prezidento rinkimų sekusių masinių protestų, tarptautinių stebėtojų vertintų kaip represijų lūžis, buvo sulaikyta dešimtys tūkstančių žmonių. Nepriklausomos žiniasklaidos priemonės ir nevyriausybinės organizacijos buvo uždarytos, o politinių kalinių tema iki šiol išlieka viena pagrindinių santykiuose su Europa.