CP v2

Tag: Baltarusija

  • Baltarusija užblokavo „Euronews“ ir pavadino ekstremizmu: ekspertai įžvelgia Kremliaus scenarijų

    Baltarusija užblokavo „Euronews“ ir pavadino ekstremizmu: ekspertai įžvelgia Kremliaus scenarijų

    Baltarusijos valdžia uždraudė „Euronews“ interneto svetainę, priskirdama ją „ekstremistinei“ medžiagai ir įtraukdama į vadinamąjį Respublikinį ekstremistinių medžiagų sąrašą. Po šio sprendimo prieiga prie „Euronews“ skaitmeninių platformų Baltarusijos teritorijoje buvo apribota, ką fiksavo ir paties transliuotojo srautų stebėsenos duomenys.

    Apie sprendimą viešai pranešta per Baltarusijoje veikiančias žiniasklaidos priemones, tačiau iki šiol nebuvo pateikta detalesnio pagrindimo, kodėl būtent šis kanalas pripažintas „ekstremistiniu“. Taip pat nurodoma, kad „Euronews“ oficialaus pranešimo iš Baltarusijos institucijų iš karto negavo, nors sprendimas, kaip skelbiama, priimtas rugpjūčio 4 dieną.

    Buvę ribojimai jau kartojasi

    Tai ne pirmas kartas, kai Baltarusija riboja „Euronews“ veiklą. 2021 metų balandį šalyje buvo sustabdytos „Euronews“ televizijos transliacijos, o tuometiniai argumentai siejosi su licencijos galiojimu ir reklamos pateikimo kalba.

    Žiniasklaidos laisvės organizacijos tokias priemones vertina kaip dalį platesnės nepriklausomos žiniasklaidos spaudimo politikos, kuri suaktyvėjo po masinių protestų Baltarusijoje. Praktikoje „ekstremizmo“ etiketė dažnai tampa teisiniu pagrindu blokuoti turinį, riboti auditorijų pasiekiamumą ir didinti riziką vartotojams, kurie dalijasi ar platina draudžiamą medžiagą.

    Rusijos pavyzdys ir informacinio lauko kontrolė

    „Euronews“ primena, kad Rusija dar 2022 metų kovą uždraudė šio kanalo televizijos transliacijas ir skaitmenines platformas. Sprendimas priimtas netrukus po plataus masto karo Ukrainoje pradžios, kai Kremlius sugriežtino taisykles žiniasklaidai ir pradėjo kriminalizuoti informaciją, kurią valdžia laiko kariuomenę „diskredituojančia“.

    Tuomet „Euronews“ atmetė kaltinimus dėl tariamai melagingos informacijos ir pabrėžė, kad ribojimai smogia auditorijoms, kurios ieško faktinės, ne propagandinės informacijos. Toks modelis, kai pasitelkiami reguliuotojai, prokuratūros ir baudžiamosios atsakomybės grėsmė, yra vienas dažniausiai minimų šiuolaikinės cenzūros instrumentų autoritarinėse valstybėse.

    „Mes griežtai smerkiame netoleruotiną ribojimą žmonėms, kurie labiau nei bet kada turi teisę gauti nešališkas, faktais paremtas naujienas“, – sakė „Euronews“ atstovai.

    Nauja tendencija: blokavimai ir kova su VPN

    Pastaraisiais metais informacijos ribojimai vis dažniau apima ne tik atskiras žiniasklaidos priemones, bet ir priemones, kurios leidžia apeiti blokavimus. Rusijoje fiksuojamos plataus masto VPN paslaugų ribojimo bangos, o tai rodo siekį uždaryti alternatyvius informacijos kanalus ir sumažinti galimybes pasiekti užblokuotas svetaines.

    Lygiagrečiai daugėja ir dezinformacijos kampanijų, kai socialiniuose tinkluose platinami klastoti reportažai, imituojantys žinomų redakcijų vizualinį stilių ir pateikimo manierą. Ekspertai pabrėžia, kad tokios operacijos gali būti nukreiptos ne tik į konkrečių žiniasklaidos priemonių reputaciją, bet ir į visuomenių pasitikėjimo pačia informacija ardymą.

    Autokratiški režimai, siekdami kontroliuoti informacinę erdvę, dažniausiai derina kelias priemones vienu metu: teisinius draudimus, techninius blokavimus, spaudimą platformoms, o kartu ir propaganda grįstas naratyvų kampanijas. „Euronews“ blokavimas Baltarusijoje šį modelį dar kartą išryškino, o platesnės pasekmės gali būti jaučiamos tiek pačioje šalyje, tiek regione.

  • Baltarusija „Euronews“ paskelbė ekstremistine: Europa kyla į kovą dėl žodžio laisvės

    Baltarusija „Euronews“ paskelbė ekstremistine: Europa kyla į kovą dėl žodžio laisvės

    Baltarusijos valdžia šią savaitę apribojo prieigą prie „Euronews“ turinio, o kanalo interneto svetainę įtraukė į vadinamąjį Respublikinį ekstremistinių medžiagų sąrašą. Toks žingsnis reiškia ne tik blokavimą šalies viduje, bet ir riziką auditorijai: už turinio laikymą ar platinimą gali grėsti administracinės nuobaudos.

    Sprendimas išprovokavo platų Europos politikų ir žiniasklaidos laisvės gynėjų palaikymą transliuotojui. Kritikai pabrėžia, kad „ekstremizmo“ etiketė autoritarinėse valstybėse dažnai naudojama kaip teisinė priemonė nutildyti nepriklausomą žurnalistiką ir atgrasyti visuomenę nuo alternatyvių informacijos šaltinių.

    „Lukašenkos režimo sprendimas „Euronews“ pavadinti ekstremistine žiniasklaida nėra stiprybės ženklas, tai baimės pripažinimas“, – sakė George’as Papandreou.

    Jo teigimu, autoritariniai režimai labiausiai bijo tos žiniasklaidos, kurios negali kontroliuoti, nes faktai mažina propagandos poveikį. Panašiai pasisakė ir Vokietijos liberalų atstovai, pabrėžę, kad Baltarusijos pilietinei visuomenei tai yra skaudus smūgis, nes mažėja galimybių gauti nepriklausomą informaciją.

    „Euronews“ nurodė, kad toks statusas iš esmės kriminalizuoja auditoriją ir riboja galimybę pasiekti faktinę, patikrintą informaciją. Redakcija teigia nebuvusi oficialiai informuota apie sprendimą ir laukianti Baltarusijos institucijų argumentų, kuriais remiantis priimtas blokavimas.

    „Valstybė, kuri „Euronews“ vadina ekstremistine ir blokuoja nepriklausomą žurnalistiką, parodo savo baimę laisvai informacijai“, – sakė Clausas Strunzas.

    Pasak jo, redakcija ketina ir toliau teikti faktinį, nepriklausomą turinį Baltarusijos auditorijai, kiek tai įmanoma. Tokia laikysena atspindi platesnę Europos žiniasklaidos tendenciją ieškoti alternatyvių kanalų, kai valstybės riboja prieigą prie nepriklausomų naujienų, įskaitant veidrodines svetaines, programėles ar kitus sklaidos būdus.

    Sprendimo fonas siejamas su ilgalaikiu spaudimu žiniasklaidai Baltarusijoje po 2020 metų politinės krizės, kai šalyje sugriežtėjo kontrolė informacijos erdvėje, uždaryta ar apribota dalis nepriklausomų redakcijų. 2021 metais Baltarusijos institucijos jau buvo sustabdžiusios „Euronews“ televizijos transliaciją, o po Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios žiniasklaidos ribojimai regione dar labiau suintensyvėjo.

    Europos Parlamento nariai ir žurnalistų organizacijos tokius veiksmus vertina kaip dar vieną smūgį spaudos laisvei ir laisvam informacijos judėjimui. Jie ragina Europos Sąjungą išlaikyti paramą nepriklausomiems žurnalistams ir demokratinei opozicijai, o Baltarusijos visuomenei užtikrinti prieigą prie patikimos informacijos.

  • Baltarusija „Euronews“ svetainę įtraukė į ekstremistinių sąrašą: kuo tai gresia skaitytojams

    Baltarusija „Euronews“ svetainę įtraukė į ekstremistinių sąrašą: kuo tai gresia skaitytojams

    Baltarusijos informacijos ministerija „Euronews“ svetainę pripažino „ekstremistine“ ir įtraukė ją į Respublikinį ekstremistinių medžiagų sąrašą. Sprendimas priimtas vykdant nacionalinio teismo nutartį, apie tai pranešė Baltarusijoje veikiantys žiniasklaidos kanalai.

    Tokio statuso suteikimas paprastai reiškia, kad prieiga prie domeno šalyje gali būti ribojama, o už turinio platinimą ar laikymą gali grėsti administracinė atsakomybė. „Euronews“ teigia, kad šis žingsnis ypač paveiktų auditoriją Baltarusijoje, kur daugelį metų tai buvo vienas iš labiausiai pasiekiamų europinių naujienų šaltinių.

    Koks sprendimo teisinis pagrindas

    Kaip skelbiama, nutartį priėmė Horkių rajono teismas Mogiliovo srityje rugpjūčio 4 dieną. Nurodyta, kad sprendimas vykdytinas nedelsiant pagal Baltarusijos civilinio proceso kodekso 302 straipsnį.

    Praktikoje tai reiškia, kad interneto paslaugų teikėjai gali būti įpareigoti blokuoti prieigą prie svetainės, o institucijos gauna papildomų įrankių kontroliuoti informacijos sklaidą. Baltarusijos valdžia iki šiol viešai nepaaiškino, kokie argumentai lėmė tokį įvertinimą.

    „Euronews“ reakcija ir kontekstas regione

    „Euronews“ redakcijos vadovas Clausas Strunzas pasmerkė sprendimą ir pabrėžė, kad žiniasklaidos priemonės įvardijimas „ekstremistine“ rodo valdžios baimę laisvai žurnalistikai. Anot jo, redakcija nebuvo iš anksto informuota ir laukia oficialaus institucijų paaiškinimo.

    „Nebuvome informuoti apie šį sprendimą ir laukiame valdžios pagrindimo. Mūsų įsipareigojimas nesikeičia: esame su savo auditorija Baltarusijoje ir toliau teiksime faktais paremtą nepriklausomą žurnalistiką“, – sakė C. Strunzas.

    Šis žingsnis papildo jau anksčiau taikytus ribojimus: „Euronews“ televizijos transliacijos Baltarusijoje buvo sustabdytos 2021 metais. Vėliau, Rusijai pradėjus plataus masto karą Ukrainoje, „Euronews“ turinys buvo apribotas ir Rusijoje, o tai dar labiau susiaurino galimybes regione gauti alternatyvią informaciją.

    Nepriklausoma Baltarusijos žurnalistų asociacija yra siejusi transliacijų stabdymą su bandymais riboti prieigą prie informacijos šaltinių. „Euronews“ atvejis rodo platesnę tendenciją, kai informacijos kontrolė stiprinama ne tik tradicinėje žiniasklaidoje, bet ir skaitmeninėje erdvėje.

  • FPRI: Rusijos „branduolinės“ pratybos Baltarusijoje galėjo būti blefas – ką išdavė Su-25

    FPRI: Rusijos „branduolinės“ pratybos Baltarusijoje galėjo būti blefas – ką išdavė Su-25

    Gegužę surengtos Rusijos ir Baltarusijos pratybos, viešai pristatytos kaip branduolinės, galėjo būti labiau psichologinio spaudimo demonstravimas nei realus taktinio panaudojimo scenarijus. Tokią išvadą pateikė Foreign Policy Research Institute (FPRI) analitikai, įvertinę Baltarusijos Su-25 vaidmenį mokymuose.

    Pasak ekspertų, pratybose buvo minimi įvairūs Rusijos pajėgumai, tarp jų strateginiai bombonešiai Tu-95, balistinės raketos „Yars“, raketų sistema „Kinžal“ ir povandeniniai laivai. Vis dėlto daugiausia klausimų sukėlė būtent Baltarusijos puolamieji lėktuvai Su-25, kurie nuo 2022 metų oficialiai įvardijami kaip ruošiami taktinės branduolinės ginkluotės nešimui.

    Kur vyko pratybos ir ką rodė palydovai

    FPRI teigimu, šių metų veikla, skirtingai nei 2024 metais, nebuvo koncentruojama pagrindinėje Su-25 bazėje Lidoje. Geolokacijos duomenys ir vaizdo įrašų analizė leido daryti prielaidą, kad dalis epizodų perkelta į atsarginį aerodromą Bobruiske, o tai atitinka sklaidos į rezervines aikšteles taktiką.

    Palydoviniai vaizdai, anot analitikų, rodė tris Su-25 Bobruisko aerodrome maždaug nuo gegužės 16 iki gegužės 23 dienos. Įdomu tai, kad lėktuvų pasirodymo ir dingimo laikas sutapo su objektų, įvardytų kaip muliažai, judėjimu, todėl keliamas klausimas dėl sąmoningos klaidinimo operacijos.

    Didžiausia intriga – po sparnais

    Esminė ataskaitos dalis susijusi su Su-25 ginkluote. FPRI primena, kad 2024 metais pratybų metu po šių lėktuvų sparnais buvo fiksuoti objektai, primenantys mokomuosius taktinės branduolinės bombos maketus.

    Tačiau gegužės pratybose, pasak analitikų, matyti gerokai mažesni pakabinti elementai, kurie neatitinka nė vieno žinomo Rusijos taktinio branduolinio ginklo ar jo treniruoklių. Dėl to daroma išvada, kad Su-25 komponentas šiose pratybose galėjo būti branduolinis tik pagal pavadinimą.

    Vietoje to, anot FPRI, lėktuvai buvo aprūpinti Baltarusijoje sukurtais elektroninės kovos konteineriais „Talisman“. Tai rodo akcentą į išgyvenamumą intensyvios priešlėktuvinės gynybos sąlygomis, o ne į realų branduolinės užduoties vykdymą.

    Ką tai reiškia NATO ir Ukrainai

    Ekspertų vertinimu, pratybų žinutė labiau nukreipta į įspūdžio kūrimą: pademonstruoti, kad Baltarusijos aviacija gali išsisklaidyti į atsarginius aerodromus, naudoti muliažus ir elektroninę kovą. Vis dėlto jie pabrėžia, kad keturis dešimtmečius skaičiuojančių Su-25 efektyvumas mažoje teritorijoje, kur taikiniai greitai identifikuojami, išlieka abejotinas.

    FPRI daro išvadą, kad Maskva ir Minskas vis labiau remiasi simboliniais gestais ir informaciniu efektu, siekdami išlaikyti politinę bei psichologinę įtampą. NATO ir Ukrainai tai signalas, kad taktinės branduolinės grėsmės iš Baltarusijos oro komponento patikimumas gali būti ribotas techniškai ir operaciškai, nors retorinis spaudimas niekur nedingsta.

    „Šių pratybų Su-25 dalis greičiausiai buvo branduolinė tik pavadinimu“, – teigiama FPRI analitikų vertinime.

  • Baltarusija perspėjo dėl teroro grėsmės Lenkijoje: saugumo tarnybos tikrina detales

    Baltarusija perspėjo dėl teroro grėsmės Lenkijoje: saugumo tarnybos tikrina detales

    Baltarusijos užsienio reikalų ministerija perdavė Lenkijai įspėjimą apie galimą teroro grėsmę Lenkijos teritorijoje. Varšuva praneša, kad gautą informaciją vertina atsakingai, o saugumo tarnybos tikrina pateiktas detales.

    Pasak Baltarusijos pusės, Minske buvo susitikta su Lenkijos laikinuoju reikalų patikėtiniu Baltarusijoje Krzysztofu Ożanna. Susitikimo metu Baltarusijos pareigūnai esą pateikė medžiagą apie planuotą nusikaltimą ir nurodė, kad prireikus yra pasirengę pasidalyti papildomais duomenimis.

    Kas žinoma apie įspėjimą

    Baltarusijos pranešime teigiama, kad galimas įtariamasis gyvena Lenkijoje ir anksčiau buvo teistas. Taip pat nurodoma, jog šis asmuo neseniai prarado papildomos apsaugos statusą ir teisę likti šalyje.

    Pagal Baltarusijos versiją, planuotas išpuolis galėjo būti nukreiptas prieš Baltarusijos aktyvisto, gyvenančio Lenkijoje, vaikus. Motyvas įvardijamas kaip kerštas, esą aktyvistas nepadėjo įtariamajam išsaugoti norimo teisinio statuso.

    Lenkijos tarnybų reakcija

    Lenkijos specialiųjų tarnybų veiklą koordinuojančio ministro atstovas Jacekas Dobrzyńskis, cituojamas Lenkijos žiniasklaidoje, nurodė, kad institucijos neignoruos jokio nerimą keliančio signalo. Kartu pabrėžiama, kad ankstyvoje tyrimo stadijoje specialiosios tarnybos paprastai viešai neatskleidžia, kokių veiksmų imasi.

    „Lenkijos tarnybos niekada nenuvertina jokių nerimą keliančių signalų ir kiekvieną informaciją apie galimas grėsmes vertina rimtai bei ryžtingai“, – sakė J. Dobrzyńskis.

    Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis taip pat patvirtino, kad įspėjimas yra tikrinamas. Jis pabrėžė, kad kiekvienas pranešimas apie terorizmo riziką vertinamas rimtai ir yra tikrinamas faktų pagrįstumas.

    Kodėl tokie pranešimai jautrūs

    Pastaraisiais metais Lenkijos ir Baltarusijos santykiai išlieka įtempti, o saugumo tema regione tapo ypač jautri dėl geopolitinės situacijos ir hibridinių grėsmių. Tokiais atvejais valstybės institucijoms tenka vienu metu spręsti dvi užduotis: operatyviai įvertinti riziką ir kartu atsargiai vertinti informacijos šaltinį bei galimą politinį kontekstą.

    Praktikoje terorizmo ar smurtinių išpuolių įspėjimai tikrinami per kelias grandis, įvertinant asmens tapatybę, teisinį statusą, galimus ryšius ir realias galimybes įvykdyti nusikaltimą. Institucijos paprastai viešai neskelbia detalių, kol nėra aišku, ar grėsmė pagrįsta ir ar reikalingos papildomos apsaugos priemonės.

  • Vokiečių Bundeswehras stato įtvirtinimus Lenkijoje: ukrainiečiai įvardijo, ką tai reiškia

    Vokiečių Bundeswehras stato įtvirtinimus Lenkijoje: ukrainiečiai įvardijo, ką tai reiškia

    Ukrainos žiniasklaida sureagavo į pranešimus, kad Vokietijos Bundeswehro kariai prisijungė prie Lenkijos įtvirtinimų statybos pagal programą „Tarcza Wschód“. Šią informaciją patvirtino Lenkijos kariuomenės generalinis štabas, nurodęs, kad darbai vykdomi Lenkijos kvietimu ir tęsis iki rudens.

    Ukrainos portalai, tarp jų „Militarnyi“, Vokietijos karių įsitraukimą vertina kaip apčiuopiamą sąjungininkų solidarumo pavyzdį NATO rytiniame flange. Akcentuojama, kad toks praktinis bendradarbiavimas yra tiesiogiai susijęs su Rusijos karu prieš Ukrainą ir prastėjančia saugumo situacija regione.

    „Tai signalas, kad NATO rytinio flango gynyba nebėra vien planai ar pareiškimai, o konkreti inžinerinė ir logistinė veikla“, – rašė Ukrainos žiniasklaida, komentuodama vokiečių dalyvavimą.

    Lenkijos gynybos institucijos nurodo, kad bendri vokiečių ir lenkų inžineriniai darbai skirti sustiprinti gynybinę infrastruktūrą prie sienos su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi. Tokie projektai paprastai apima prieštransportinių kliūčių įrengimą, pozicijų parengimą, judėjimo kontrolės sprendinius ir logistikos elementus, kurie leistų greičiau dislokuoti pajėgas krizės atveju.

    Programa „Tarcza Wschód“ startavo 2024 metų spalio mėnesį ir numato inžinerinių kliūčių bei įtvirtinimų sistemą maždaug 700 kilometrų ilgio Lenkijos rytinės sienos ruože. Skelbiama, kad maždaug 400–500 kilometrų turėtų būti padengti įvairiomis fortifikacijomis, o likusioje dalyje remiamasi natūraliomis vietovės kliūtimis.

    Pagal viešai skelbiamus duomenis, iki 2026 metų liepos vidurio iš viso įrengta apie 61 kilometras gynybinių linijų, iš kurių maždaug 10 kilometrų sudaro įtvirtinimų linijos. Per pastarąjį pusmetį, kaip nurodoma, atsirado tik vienas naujas kilometras fortifikacijų, o 2025 metų vasario mėnesį anksčiau laiko buvo perduotas pirmasis strateginis 2,3 kilometro ruožas.

    Ukrainos komentatoriai pabrėžia ir simbolinį tokio bendradarbiavimo svorį: Vokietijos karių darbas Lenkijoje rodo, kad NATO valstybės vis dažniau pereina prie ilgalaikių atgrasymo priemonių kūrimo, o ne vien trumpalaikių rotacinių misijų. Anksčiau Vokietijos pusė yra minėjusi, kad Bundeswehro inžinerinis palaikymas šiame projekte gali tęstis mažiausiai iki 2027 metų pabaigos.

    Lenkijos gynybos ministerija 2026 metams šiai programai numatė apie 150 milijonų eurų. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokio tipo infrastruktūra dažniausiai kuriama ne kaip atskira siena, o kaip sluoksniuota kliūčių ir parengtos gynybos sistema, kuri turi sulėtinti potencialų puolimą ir suteikti laiko sąjungininkų pajėgoms reaguoti.

  • Baltarusija vaikams rengia karinius „sveikatinimo“ stovyklų planus: nutekinti dokumentai atskleidė mastą

    Baltarusija vaikams rengia karinius „sveikatinimo“ stovyklų planus: nutekinti dokumentai atskleidė mastą

    Mokyklos vis labiau militarizuojamos

    Buvusių Baltarusijos pareigūnų įkurta organizacija BELPOL paviešino dokumentus, kurie rodo, kad šalies mokyklose vis nuosekliau į mokymo procesą įtraukiami karinio rengimo elementai. Nutekėjusi medžiaga siejama su Mogiliavo miesto vykdomojo komiteto Švietimo skyriaus vidaus planavimu, numatant 2026 metais organizuojamas stovyklas ir praktikas.

    Dokumentuose pabrėžiama, kad karinio pobūdžio veiklos mokiniams pateikiamos ne kaip atsitiktinės iniciatyvos, o kaip planuojama ir administruojama ugdymo dalis. BELPOL vertinimu, tai signalizuoja apie sisteminį poslinkį, kai karinis parengimas tampa ne papildoma, o įprasta mokyklos rutinos dalimi.

    Kas slepiasi po „sveikatinimo“ etikete

    Oficialiai numatomos kelias dienas trunkančios stovyklos dokumentuose įvardijamos kaip „sveikatinimo“, tačiau jose aprašomos veiklos labiau primena karinio ir patriotinės drausmės rengimo programą. Tarp formuluočių minimos lauko pratybos, rikiuotė, taktiniai užsiėmimai ir karinio patriotinio ugdymo programos.

    BELPOL teigimu, formalus stovyklų aprašymas maskuoja jų tikslą, nes mokiniai neapsiriboja teorija ir nukreipiami į intensyvius praktinius užsiėmimus pagal detalų dienotvarkės planą. Toks formatas, vertinant pateiktas detales, labiau primena parengimą tarnybai nei vasaros poilsį.

    Dienotvarkė kaip kareivinėse

    Pagal nutekėjusius planus užsiėmimai vykdomi mobilinėse palapinių stovyklose, tačiau struktūra aprašoma taip, tarsi tai būtų prieššauktinio rengimo centrai. Diena prasideda kėlimu ir rytine mankšta, o vėliau seka rikiuotės, taktikos, fizinio rengimo, medicininio parengimo ir karo istorijos užsiėmimai.

    Programą užbaigia vakarinė rikiuotė ir privaloma nakties rimtis, todėl, BELPOL vertinimu, stovyklų režimas yra artimesnis kareivinių disciplinai nei įprastam vaikų stovyklavimui. Tokia struktūra, anot organizacijos, gali būti naudojama jaunimo pripratinimui prie kariuomenės hierarchijos ir kasdienės tvarkos.

    Vienas iš numatytų programos elementų yra vizitas į karinio dalinio teritoriją, nurodant konkrečią karinio dalinio numeraciją. Dokumentuose nepabrėžiama muziejinė ar istorinė ekspozicija, o akcentuojamas veikiančio dalinio darbo pažinimas, įrangos demonstravimas, tarnybos organizavimas ir vidaus taisyklės.

    „Tokios veiklos labiau orientuotos į jaunimo supažindinimą su šiandienine kariuomenės struktūra ir rutina, o ne į istorijos pažinimą“, – teigiama BELPOL vertinime.

    Kontrolė, atsakomybės ir inventorius

    Nutekėjusi medžiaga taip pat rodo išplėtotą organizacinę schemą: mokykloms numatomi dalyvių limitai, skiriami stovyklų vadovai ir atsakingi už saugumą asmenys. Taip pat numatomi medicininiai patikrinimai, mokytojų darbo apmokėjimo apskaita ir galutinių ataskaitų rengimo tvarka.

    Ataskaitose, anot BELPOL, turi atsispindėti ne tik dalyvių skaičiai ar lauko pratybų apimtis, bet ir mokyklų aprūpinimas. Minimi mokomieji ginklų maketai, pneumatiniai ginklai, dujokaukės bei specializuotos klasės, skirtos prieššauktiniam parengimui, kas leidžia daryti išvadą apie karinės infrastruktūros normalizavimą švietimo sistemoje.

    Ekspertai ne kartą yra atkreipę dėmesį, kad autoritarinėse sistemose jaunimo militarizavimas dažnai pasitelkiamas lojalumui režimui stiprinti ir mobilizaciniams rezervams ruošti. Baltarusijos atveju šios tendencijos vertinamos ir platesniame kontekste, atsižvelgiant į Minsko glaudžią karinę bei politinę sąjungą su Rusija ir pastaraisiais metais augantį regiono saugumo įtampų lygį.

  • Požeminiai tuneliai po Lenkijos–Baltarusijos siena: kaip jie veikė ir kodėl tiriamas galimas teroristų pėdsakas

    Lenkijos pasieniečiai 2025 metais prie sienos su Baltarusija aptiko keturis požeminius tunelius, kurie, pareigūnų vertinimu, buvo skirti neteisėtam migrantų gabenimui į Europos Sąjungą. Apie vieną naujausių atvejų skelbta Podlasės regione, netoli Narevkos, kur tunelis buvo įrengtas miške, o jo įėjimas slėptas Baltarusijos pusėje.

    Lenkijos institucijų pateikiamais duomenimis, vienu iš šių tunelių per trumpą laiką į Lenkiją galėjo patekti daugiau nei 180 užsieniečių. Didžiąją dalį jų pavyko sulaikyti, o tyrimo metu pasieniečiai taip pat suėmė du vairuotojus, kurie, įtariama, atvyko perimti migrantų ir vežti juos toliau į Vakarų Europą.

    Tunelių techninės detalės, kurias minėjo Lenkijos pareigūnai, kelia klausimų dėl organizatorių pasirengimo: pranešta apie keliasdešimties metrų ilgio požeminį praėjimą, pakankamai aukštą, kad juo galėtų judėti žmonės. Tokia infrastruktūra rodo ne pavienes pastangas, o gerai koordinuotą kontrabandos maršrutą, kuriam reikia žinių, įrankių ir žvalgybos apie pasienio apsaugą.

    Kas galėjo organizuoti tunelius?

    Viešojoje erdvėje pasirodė svarstymų, kad prie tunelių statybos galėjo prisidėti asmenys, siejami su tarptautinėmis ekstremistinėmis grupuotėmis. Tokias prielaidas pateikė Vakarų žiniasklaidoje cituoti saugumo ekspertai, pabrėžę, kad požeminės infrastruktūros įrengimas yra metodas, žinomas iš konfliktų regionų, kur tuneliai naudojami slaptam judėjimui ir logistikai.

    Tačiau Lenkijos pusė tokius vertinimus paprastai įvardija kaip tiriamas versijas, o ne galutines išvadas: ryšiams įrodyti reikia operatyvinių duomenų, finansinių srautų analizės, sulaikytųjų parodymų ir tarptautinio bendradarbiavimo. Praktikoje neteisėtos migracijos maršrutai dažniau siejami su organizuotu nusikalstamumu, todėl tyrėjai vertina ir kriminalinių tinklų vaidmenį.

    Hibridinio spaudimo kontekstas

    Europos Sąjungos valstybės pastaraisiais metais migracijos spaudimą Baltarusijos kryptimi ne kartą įvardijo kaip hibridinio poveikio formą, siejamą su Aliaksandro Lukašenkos režimo veiksmais. Anksčiau buvo fiksuota atvejų, kai migrantai prie sienos atsidurdavo su Baltarusijos pareigūnų pagalba arba gaudavo instrukcijas, kaip įveikti užtvaras.

    Todėl tunelių aptikimas papildo bendrą vaizdą: spaudimas gali persikelti nuo fizinių bandymų kirsti tvoras prie labiau paslėptų ir sudėtingų metodų. Tokie incidentai didina įtampą regione ir verčia Lenkiją bei kaimynes stiprinti pasienio stebėseną, žvalgybą ir kovą su žmonių kontrabandos tinklais.

    Lenkijos tarnybos toliau aiškinasi, kas tiksliai organizavo tunelių kasimą, kaip buvo parenkamos vietos ir kas koordinavo žmonių pervežimą šalies viduje. Tyrimų rezultatai gali turėti pasekmių ne tik baudžiamosios teisės prasme, bet ir platesnei ES sienų apsaugos politikai, ypač kalbant apie rizikas, kylančias dėl hibridinių grėsmių ir organizuoto nusikalstamumo.

  • Zelenskio ultimatum Lukašenkai suveikė: Baltarusijoje nutilo rusų dronų valdymo įranga

    Zelenskio ultimatum Lukašenkai suveikė: Baltarusijoje nutilo rusų dronų valdymo įranga

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Baltarusijos teritorijoje įranga, kuri, pasak jo, buvo naudojama Rusijos dronams valdyti, po savaitės nustojo veikti. Tai įvyko po to, kai Kyjivas viešai pareikalavo per nustatytą terminą išjungti arba pašalinti įrenginius netoli Ukrainos sienos.

    Pasak V. Zelenskio, ultimatumą Baltarusijos vadovui Aliaksandrui Lukašenkai jis paskelbė birželio 19 dieną, suteikdamas 7 dienas veiksmams. Ukrainos vadovas nurodė, kad kalbama apie ryšio retransliatorius Bresto ir Homelio srityse, besiribojančiose su Ukraina.

    „Nereikia jokių perteklinių žodžių. Jo teritorijoje stovi įranga, kuria nukreipiami smūgiai prieš Ukrainos civilius. Tegul ją pašalina arba išjungia“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Ukrainos prezidentas tvirtino, kad tokia infrastruktūra leidžia Rusijai tiksliau vykdyti dronų atakas prieš šiaurinius Ukrainos regionus, net ir ten, kur nevyksta intensyvūs sausumos mūšiai. Jo teigimu, tai didina grėsmę civiliams ir kritinei infrastruktūrai, todėl Kyjivas esą būtų svarstęs priemones šiai rizikai neutralizuoti.

    V. Zelenskis taip pat akcentavo platesnį Baltarusijos vaidmenį Rusijos karo logistikoje. Jo vertinimu, Minskas išlieka svarbus tiekimo kanalas, ypač degalų ir kitų resursų srityse, todėl bet kokie sprendimai riboti paramą Maskvai tiesiogiai veiktų Rusijos gebėjimus tęsti karą.

    Šis epizodas dar kartą išryškino, kad Baltarusijos teritorija, nors formaliai nedalyvauja karo veiksmuose, yra jautrus veiksnys Ukrainos saugumui. Rusija nuo plataus masto invazijos pradžios ne kartą naudojosi Baltarusija kaip karinės infrastruktūros ir dislokavimo erdve, o Kyjivas nuolat pabrėžia, kad bet koks tokios veiklos suaktyvėjimas bus atidžiai stebimas.

    Kol kas nebuvo pateikta išsamių nepriklausomų patvirtinimų, ar įranga buvo tik laikinai išjungta, ar demontuota. V. Zelenskis teigė, kad Ukraina stebės situaciją ir vertins, ar pokyčiai yra ilgalaikiai.

  • Zelenskis įspėjo Lukašenką: per 7 dienas išjunkite rusų retransliatorius, kitaip smogsime

    Zelenskis įspėjo Lukašenką: per 7 dienas išjunkite rusų retransliatorius, kitaip smogsime

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Baltarusijos teritorijoje įrengti rusiški ryšio retransliatoriai, anot Kyjivo, padeda koordinuoti dronų smūgius į šiaurinius Ukrainos regionus. Jis įspėjo Aliaksandrą Lukašenką, jog įrangai išjungti duoda savaitę, o nesulaukus reakcijos Ukraina imsis veiksmų pati.

    Zelenskis teigė, kad įranga esą sumontuota ant ryšio bokštų Bresto ir Homelio srityse, besiribojančiose su Ukraina. Pasak jo, tokie techniniai mazgai leidžia tikslinti dronų skrydžius ir smūgius vietovėse, kur nevyksta intensyvūs sausumos mūšiai, tačiau nukenčia civiliai.

    „Jo teritorijoje, palei dvi su Ukraina besiribojančias sritis, yra įranga, nukreipianti ugnį prieš civilius. Ten yra retransliatoriai. Tegul jis šią įrangą pašalina, tegul ją išjungia“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Ukrainos vadovas pabrėžė, kad savaitė, jo vertinimu, yra pakankamas terminas sprendimui priimti ir įgyvendinti. Zelenskis taip pat akcentavo, kad kasdieniai dronų smūgiai, ypač prieš miestus ir infrastruktūrą, didina aukų skaičių ir kelia papildomą grėsmę vaikams.

    Kyjivas ne kartą yra įspėjęs, kad Baltarusija, net ir oficialiai nedalyvaudama kare, sudaro sąlygas Rusijai veikti iš jos teritorijos. 2022 metais Rusija invazijos pradžioje naudojo Baltarusijos teritoriją kaip vieną iš puolimo krypčių, o vėliau – kaip logistinį užnugarį ir platformą įvairiems kariniams veiksmams.

    Zelenskis priminė ir Lukašenkos anksčiau išsakytus teiginius, jog Baltarusija nenori būti įtraukta į karą. Ukrainos prezidento vertinimu, net jei Minskas deklaruoja neutralumą, Rusijos infrastruktūra Baltarusijoje gali faktiškai įtraukti šalį į konfliktą, nes ji tampa operacijų dalimi.

    Tame pačiame kontekste Zelenskis atkreipė dėmesį į Baltarusijos ekonominę ir logistinę paramą Rusijai, įskaitant produktų tiekimą, kurie gali būti svarbūs karo reikmėms. Oficialios Minsko reakcijos į ultimatumą kol kas nepaskelbta, o situaciją atidžiai stebi ir Ukrainos partneriai, vertinantys regiono eskalacijos rizikas.