Verbavimas persikėlė į kasdienius pokalbius
Rusija vis aktyviau naudoja Baltarusiją kaip papildomą žmonių rezervą kare prieš Ukrainą, ypač po didelių nuostolių fronto linijose. Tam palankios sąlygos susidaro dėl Minsko ekonominės priklausomybės nuo Maskvos ir politinio režimo pažeidžiamumo.
Pastaraisiais mėnesiais baltarusiškoje interneto erdvėje gausėja skelbimų, kviečiančių pasirašyti sutartį su Rusijos kariuomene. Jie platinami per „Telegram“ kanalus, „Viber“ grupes ir vietos bendruomenių puslapius, kur paprastai aptariami kasdieniai reikalai.
Tokių žinučių pateikimas dažnai atrodo sąmoningai „normalizuotas“: tarp įrašų apie daržovių pardavimą ar korepetitorių paiešką staiga atsiranda pasiūlymas vykti kariauti. Skelbimuose akcentuojamas lengvas įsidarbinimas, greitas dokumentų sutvarkymas ir, svarbiausia, pinigai.
Ką žada ir kodėl tai veikia
Skelbimuose dažniausiai viliojama didelėmis vienkartinėmis išmokomis, reguliaria alga, apgyvendinimu, maitinimu, draudimu ir karine pensija. Taip pat neretai minima pagalba turint skolų, finansinių įsipareigojimų ar kitų buitinių problemų, kurios ypač slegia mažesnių miestų ir kaimų gyventojus.
Dalis žinučių žengia dar toliau ir užsimena apie galimybę „sutvarkyti reikalus su teisėsauga“ ar sumažinti teisines rizikas. Tokie pažadai ypač pavojingi, nes dalyvavimas ginkluotame konflikte užsienyje Baltarusijoje gali būti vertinamas kaip samdinių veikla, už kurią numatyta reali laisvės atėmimo bausmė.
Verbavimo žinutėse pabrėžiama, kad tarnyba esą yra „legali“, o dalyvavimas kare pristatomas kaip tarnyba Sąjunginės valstybės struktūrose. Tokia formuluotė skirta sukurti įspūdį, kad rizika Baltarusijoje minimali, nors praktikoje teisinės pasekmės gali būti labai rimtos.
Kas patenka į taikiklį ir kas laukia vėliau
Tyrimai ir žmogaus teisių gynėjų stebėsena rodo, kad dažniausiai taikomasi į socialiai pažeidžiamus žmones: mažas pajamas gaunančius vyrus, turinčius skolų, praradusius darbą ar turinčius teisinių problemų. Būtent jiems piniginiai pažadai ir greito sprendimo iliuzija tampa stipriausiu argumentu.
Schema paprasta: žmogus pamato skelbimą socialiniuose tinkluose, parašo nurodytam kontaktui, neretai su Baltarusijos telefono numeriu, kad būtų lengviau pelnyti pasitikėjimą. Tuomet pateikiamos „garantijos“, aptariamos išmokos ir pasiūlomas greitas išvykimas į Rusiją sutarties pasirašymui.
Pasirašius sutartį su Rusijos ginkluotosiomis pajėgomis, atsitraukti tampa itin sudėtinga. Kritikai pabrėžia, kad užsieniečiai pagal sutartis gali būti nukreipiami į didelės rizikos padalinius, o žuvusiųjų ir sužeistųjų tikimybė ten ypač didelė.
Grįžimas į Baltarusiją taip pat gali reikšti naujas bėdas: nuo baudžiamosios atsakomybės iki apribojimų pilietinėms teisėms. Todėl tokie pasiūlymai dažnai tampa spąstais, kai trumpalaikis finansinis pažadas užgožia ilgalaikes pasekmes.
Valdžios reakcija ir platesnė strategija
Visuomenėje į tokią verbavimo bangą reaguojama su nerimu, o žmonės skundžiasi masiniu šlamštu pokalbių programėlėse. Tačiau viešo ir aiškaus valstybės institucijų atsako dažnai pasigendama, o oficialus problemos pripažinimas išlieka miglotas.
Tuo pat metu Baltarusijos priklausomybė nuo rusiškų subsidijų ir politiniai įsipareigojimai Maskvai riboja Minsko galimybes atvirai priešintis. Tai kuria aplinką, kurioje Kremlius gali veikti drąsiau ir agresyviau, išnaudodamas informacinę erdvę ir ekonominį spaudimą.
Analitikai įspėja, kad verbavimas nėra atsitiktinių skelbimų virtinė, o nuosekli strategija didinti kariuomenės gretas. Sąjunginės valstybės teisinė logika Maskvai suteikia papildomą manevro laisvę, kai „lygios teisės“ bandomos pristatyti kaip „lygios pareigos“, įskaitant karinę prievolę ar „sutartinę tarnybą“.
Kuo ilgiau tęsiasi karas Ukrainoje, tuo didesnis tampa spaudimas rasti naujų žmonių frontui. Dėl to baltarusių verbavimas, paremtas pažadais apie pinigus, pilietybę ir tariamą legalumą, gali tik stiprėti.
