Tag: Baltarusija

  • Baltarusijoje kunigas Anatolas Parachnevičius nuteistas 3 metams už „valdžios įžeidimą“

    Baltarusijos teismas trims metams įkalino katalikų kunigą Anatolą Parachnevičių – jam taip pat skirta didelė piniginė bauda. Dvasininkas nuteistas už „valdžios įžeidimą“ ir „ekstremizmą“.

    Apie sprendimą pranešta tik dabar, nors nuosprendis priimtas dar spalį, skelbia portalas „Nasza Niwa“. Ilgą laiką informacija apie bylą buvo laikoma paslaptyje.

    Kunigas, tarnaujantis Olkovičių parapijoje Minsko srityje, buvo sulaikytas dar kovo viduryje. Izoliacijoje jis sutiko savo 66-ąjį gimtadienį ir 31-ąsias kunigystės šventimų metines.

    Pradžioje tyrėjai dvasininkui buvo pareiškę įtarimą dėl „valstybės išdavystės“, tačiau vėliau kaltinimai pakeisti į švelnesnę kvalifikaciją. Kadangi procesas vyko už uždarų durų, tiksli jam mestų kaltinimų formuluotė viešai neatskleista.

    Žmogaus teisių gynėjai suteikė politinio kalinio statusą

    Žmogaus teisių centro „Viasna“ atstovai kartu su kitais gynėjais nuteistajam kunigui oficialiai suteikė politinio kalinio statusą.

    Anksčiau Baltarusijos lenkų portalas ZnadNiemna, remdamasis nepriklausomais šaltiniais, nurodė galimas kunigo problemų priežastis. Teigta, kad jis galėjo užkliūti valdžiai dėl dalyvavimo Gegužės 3-iosios Konstitucijos dienos minėjime Lenkijos ambasadoje Minske.

    Tokie ryšiai su Lenkijos diplomatinėmis įstaigomis, kaip pažymima, jau anksčiau buvo naudojami kaip pretekstas spausti Katalikų Bažnyčios atstovus Baltarusijoje.

    Kas žinoma apie kunigą A. Parachnevičių

    Kunigiškąją formaciją Anatolas Parachnevičius ėjo Balstogėje. Prieš tapdamas Olkovičių parapijos klebonu 2007 metais, jis tarnavo Zaslavlyje ir Rakove.

    Tekste taip pat pabrėžiama jo veikla puoselėjant vietos istorinį paveldą: prie bažnyčios dvasininkas buvo įkūręs nedidelį muziejų, kuriame sukauptos senos knygos, tautinės audinių juostos ir istoriniai liturginiai drabužiai.

    Represijos prieš Katalikų Bažnyčią Baltarusijoje

    Kunigo areštas įvardijamas kaip platesnių represijų prieš Katalikų Bažnyčią Baltarusijoje dalis. Anksčiau sulaikyti ir kiti dvasininkai, tarp jų – tėvas Andrzejus Juchnevičius OMI ir kunigas Henrykas Okołotowiczius.

    Nurodoma, kad abu jie vėliau buvo paleisti į laisvę, prisidėjus Vatikano pastangoms, tačiau kelias sugrįžti į Baltarusiją jiems esą uždarytas.

  • JAV atšaukė sankcijas Baltarusijos oro linijoms „Belavia“ – atsivers galimybės pirkti „Boeing“ dalis

    JAV administracija atšaukė visas sankcijas Baltarusijos oro linijoms „Belavia“ – tai atveria kelią atnaujinti komercinius sandorius su JAV bendrovėmis ir tiesioginius atsiskaitymus.

    Kaip skelbiama, JAV Prekybos departamentas suteikė leidimą atnaujinti prekybines operacijas su „Belavia“. Šis sprendimas leidžia oro bendrovei tiesiogiai įsigyti programinę įrangą ir lėktuvų atsargines dalis, įskaitant iš „Boeing“.

    Prieš tai analogišką sprendimą buvo priėmęs JAV Iždo departamentas, sudarydamas sąlygas tarpininkams prekiauti atsarginėmis dalimis keleiviniams lėktuvams, pagamintiems Jungtinėse Valstijose.

    Pati „Belavia“ pranešime teigia, kad šis žingsnis suteikia galimybę tiesiogiai įsigyti programinę įrangą iš gamintojo ir eksploatuojamų orlaivių dalių, o kartu gali atverti ir potencialias galimybes įsigyti naujų lėktuvų.

    Sankcijos buvo įvestos 2023 metais

    „Belavia“ buvo įtraukta į JAV sankcijų sąrašą 2023 metų rugpjūtį, kai Jungtinės Valstijos išplėtė priemones Baltarusijai. Skelbiama, kad dalis šių sankcijų buvo panaikinta 2025 metų lapkritį.

    Šis sprendimas įvardijamas kaip dar vienas Donaldo Trumpo administracijos gestas Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai po to, kai buvo panaikintos sankcijos trąšų gamintojui „Belaruskali“ ir Baltarusijos kalio bendrovei.

    „Belavia“ parką sudaro 16 orlaivių

    Pasak bendrovės, „Belavia“ turi 16 lėktuvų: devyni jų – senesni „Boeing“ modeliai, likusią parko dalį sudaro plačiafiuzeliažiai „Airbus A330“ ir keli brazilų „Embraer“ orlaiviai.

    Leidimas atnaujinti prekybinius ryšius su JAV praktikoje reiškia, kad oro bendrovei turėtų būti paprasčiau užsitikrinti reikalingas atsargines dalis ir programinius atnaujinimus eksploatuojamiems lėktuvams.

  • Netikėta pauzė kare: Oleshkų gyventojai evakuoti į Baltarusiją, Ukraina skaičiuoja žalą

    Netikėta pauzė kare: Oleshkų gyventojai evakuoti į Baltarusiją, Ukraina skaičiuoja žalą

    Iš Rusijos okupuoto Oleshkų miesto pietų Ukrainoje į Baltarusiją šeštadienį atvyko evakuoti gyventojai. Perkėlimas vyko tuo metu, kai Kyjivas ir Maskva buvo sutarę dėl lokalios humanitarinės paliaubų pertraukos, skirtos civiliams išgabenti.

    Ukrainos Aukščiausiosios Rados žmogaus teisių įgaliotinis Dmytro Lubinecas socialiniuose tinkluose paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti į Baltarusiją nusileidusiu lėktuvu atskraidinti žmonės. Pasak jo, dalis evakuotųjų keliavo kartu su augintiniais, o operaciją lydėjo Ukrainos delegacija.

    „Netrukus grįšime namo. Kol kas esame Baltarusijos Respublikos teritorijoje kartu su savo žmonėmis ir net jų mylimais augintiniais“, – rašė Dmytro Lubinecas.

    Apie skrydžių pabaigą pranešė ir Ukrainos politikas Davydas Arachamija, teigęs, kad paskutinis, ketvirtasis, orlaivis nusileido Gomelyje. Jo teigimu, per kelias valandas evakuoti Ukrainos piliečiai turėjo grįžti į Ukrainos teritoriją.

    Rusijos gynybos ministerija taip pat patvirtino, kad Oleshkų gyventojai, pareiškę norą išvykti, buvo nuskraidinti į Gomelį. Skelbta, kad žmonės buvo atvežti autobusais ir įlaipinti į lėktuvą.

    Kas žinoma apie paliaubas?

    Skelbta, kad ši lokali paliaubų pertrauka turėjo galioti iki sekmadienio vakaro. Tokios ribotos humanitarinės pauzės dažniausiai siejamos su bandymais sukurti saugesnes sąlygas civilių evakuacijai, tačiau jų trukmė ir apimtis paprastai būna griežtai ribojama.

    JAV pirmoji ponia Melania Trump buvo pristatyta kaip tarpininkė, prisidėjusi prie susitarimo. Ji penktadienį teigė, kad konvojus buvo parengtas evakuoti daugiau kaip 750 žmonių, o operacijoje turėjo dalyvauti dešimtys medikų ir greitosios pagalbos ekipažai.

    Smūgiai energetikai: be elektros liko šimtai tūkstančių

    Ši žinia pasirodė fone, kai Ukraina skaičiuoja naujų Rusijos smūgių padarinius. Prezidentas Volodymyras Zelenskis pranešė, kad po naktinių atakų be elektros liko apie 280 000 namų ūkių skirtinguose regionuose.

    Pasak V. Zelenskio, apie 200 000 namų ūkių elektros tiekimas nutrūko Dnipro mieste ir platesniame regione, dar daugiau nei 80 000 namų ūkių problemos fiksuotos Kyjivo srityje. Jis pridūrė, kad remonto brigados dirba, siekdamos kuo greičiau atkurti tiekimą.

    Ukrainos vadovas teigė, kad smūgių metu taikiniu tapo ir Kyjive esanti kombinuoto šilumos ir elektros gamybos elektrinė, taip pat keturios elektros pastotės Dnipro regione. Energetikos infrastruktūra Ukrainoje išlieka vienu pagrindinių atakų taikinių, ypač artėjant šaltajam sezonui.

    Tuo pat metu evakuacijos operacijos, vykdomos net ir trumpų paliaubų metu, laikomos vienomis sudėtingiausių, nes reikalauja koordinacijos, saugių koridorių ir aiškių garantijų civiliams. Ukrainos institucijos ragina gyventojus sekti oficialią informaciją ir vengti nepatikrintų pranešimų, ypač karo zonoje.

  • Oleškų evakuacija per vietines paliaubas: gyventojus veža autobusais per Rusiją ir Baltarusiją

    Oleškų evakuacija per vietines paliaubas: gyventojus veža autobusais per Rusiją ir Baltarusiją

    By&nbspGreta Ruffino
    Published on

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Share
    Close Button












    The White House said US first lady Melania Trump helped negotiate the ceasefire and coordinate the humanitarian mission.

    Some residents have been evacuated from the Russian-occupied city of Oleshky and are heading towards Ukrainian-controlled areas, a Ukrainian lawmaker announced on Friday, as a major ceasefire entered its fourth day.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    “The Ukrainian delegation, along with the evacuated residents of Oleshky, set off for Anapa. From there, they will fly to Belarus and then travel home by bus,” said Ukrainian negotiator David Arakhamia.

    A convoy of 25 buses and several ambulances arrived in the war-torn city earlier on Friday, bringing food and medicine and helping residents who wished to leave.

    “At this moment, the humanitarian operation is underway in Oleshky,” Kyrylo Budanov, head of Ukraine’s presidential office, wrote in an post online. Budanov is not part of the Ukrainian delegation in the city.

    Officials from Ukraine and Russia have worked together on the rare humanitarian mission, offering a brief moment of cooperation amid the ongoing war.

    “We are completing our humanitarian mission in Oleshky,” Russia’s human rights ombudsman Yana Lantratova said in a video on Telegram, adding that a “convoy with those who are going to the territory of the Russian Federation is heading to the territory of the Russian Federation”.

     Ukraine's Ombudsman Dmytro Lubinets speaks with Oleshky residents during their evacuation amid a local ceasefire in Ukraine's Kherson region on 30 October 2026

    Ukraine’s Ombudsman Dmytro Lubinets speaks with Oleshky residents during their evacuation amid a local ceasefire in Ukraine’s Kherson region on 30 October 2026
    Office of the Ombudsman of Ukraine via AP/Office of the Ombudsman of Ukraine

    Around 2,000 people remain in Oleshky, according to local authorities and volunteers.

    The local ceasefire in Ukraine’s southern Kherson region is expected to remain in place until Sunday evening.

    “Everyone who wishes to leave Oleshky will have the opportunity to do so safely,” Russia and Ukraine said in separate, identical statements. “Those who choose to stay may remain and will receive all the humanitarian support they need.”

    Although Ukrainian-controlled territory is just a few kilometres across the Dnipro River from Oleshky, evacuees will have to travel hundreds of kilometres through Russia and Belarus before entering northern Ukraine, according to Ukrainian public television. The exact evacuation route has not been disclosed.

    Despite the local ceasefire, fighting on Friday continued in other areas. Russia’s Defence Ministry claimed to have intercepted more than 1,000 Ukrainian drones overnight, while Ukraine reported Russian strikes involving ballistic missiles, other missiles and dozens of drones.

    Additional sources • AP

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Add Euronews on Google

    Read more


    Ukraine holds its breath as humanitarian operation begins in Russian-occupied Oleshky


    Cameroonian families call for repatriation of relatives sent to fight for Russia in Ukraine


    Drone attack and fire reported at Russia’s Novokuibyshevsk oil refinery

  • Varšuvos viešbučio vonioje rastos 26-erių Izabelės byla įstrigo: įtariamasis laisvėje 3 metus

    Praėjo treji metai nuo sukrečiančio radinio Varšuvos viešbutyje, kur vonioje buvo rastas 26 metų Izabelės kūnas. Nors Lenkijos prokuratūra yra nurodžiusi įtariamąjį, jis iki šiol nesulaikytas ir, kaip manoma, yra už šalies ribų.

    Tyrimo duomenimis, įtariamasis po nusikaltimo spėjo išvykti iš Lenkijos, o pareigūnų galimybės jį pasiekti tapo itin ribotos. Skelbiama, kad jis gali slėptis Baltarusijoje, o tai ženkliai apsunkina teisinį bendradarbiavimą ir ekstradiciją.

    Kas nutiko 2023 metais?

    Istorijos pradžia siejama su 2023 metų spalio įvykiais. Artimieji nurodė, kad moteris po darbo planavo vykti pas tėvus, tačiau į sutartą vietą neatvyko, o ryšys su ja netrukus nutrūko.

    Dingimą pirmasis pranešė sutuoktinis, su kuriuo ji buvo susituokusi apie pusantrų metų. Iš pradžių atvejis buvo vertintas kaip dingimas be aiškių tiesioginės grėsmės požymių, tačiau situacija greitai įgavo kitą kryptį.

    Spalio 19 dieną viešbučio darbuotojai, ilgą laiką negalėję susisiekti su kambaryje apsistojusiu asmeniu, įėjo į vidų. Vonioje rastas kūnas vėliau buvo identifikuotas kaip dingusi 26 metų Izabelė.

    Ką nustatė ekspertai?

    Teismo medicinos ekspertai, apie išvadas informavus prokuratūrai, nurodė, kad mirties priežastis buvo staigus uždusimas. Tyrėjai nuo pat pradžių atmetė nelaimingo atsitikimo versiją ir įvykį vertino kaip tyčinę žmogžudystę.

    Tokiose bylose esminę reikšmę turi laiko veiksnys ir įkalčių grandinė, tačiau nusikaltimų, susijusių su įtariamojo pasitraukimu į užsienį, tyrimas dažnai tampa ypač sudėtingas. Praktikoje daug lemia tai, ar valstybės keičiasi duomenimis ir vykdo tarptautinės paieškos prašymus.

    Kodėl įtariamojo nepavyksta sulaikyti?

    Po ilgų patikrinimų ir liudytojų apklausų Lenkijos pareigūnai identifikavo įtariamąjį kaip Baltarusijos pilietį Eryk Piatrou. Teismas priėmė sprendimą dėl suėmimo, o tai atvėrė kelią tarptautinei paieškai.

    Tačiau, kaip nurodoma, įtariamasis fiziškai yra nepasiekiamas Lenkijos tarnyboms. Dėl įtemptos regiono politinės situacijos ir riboto teisinio bendradarbiavimo su Baltarusija ekstradicijos perspektyvos vertinamos itin atsargiai.

    Baudžiamosios bylos procesas formaliai tebėra tęsiamas, nors realūs veiksmai daugiausia priklauso nuo galimybės surasti ir sulaikyti įtariamąjį. Pagal Lenkijos teisę už žmogžudystę gali grėsti laisvės atėmimas iki gyvos galvos.

  • Rusija prie NATO sienos stato milžiniškas antenas: įvardijo, kam tai gali būti ruošiama

    Rusija prie NATO sienos stato milžiniškas antenas: įvardijo, kam tai gali būti ruošiama

    Rusija per Baltarusiją plečia ryšių infrastruktūrą, kuri gali sustiprinti jos pajėgų veikimą prie Lenkijos, Lietuvos, Latvijos ir Ukrainos sienų. Apie tai skelbiama BELPOL pristatytame tyrime apie Baltarusijos militarizaciją, aptartame Varšuvoje vykusiame saugumo forume.

    Nurodoma, kad kuriamas naujas saugomas karinis techninis ryšių tinklas formaliai statomas Baltarusijos gynybos ministerijos užsakymu, tačiau pritaikomas Rusijos kariuomenės poreikiams. Tokia schema, anot analitikų, leistų greičiau koordinuoti operacijas ir vykdyti provokacines misijas prie NATO rytinio flango.

    Kaip veikia radiorelinis tinklas

    Tinklas remiasi radiorelinėmis linijomis ir kryptinėmis antenomis, kuriomis duomenys perduodami radijo ryšiu. Tokia technologija dažnai pasirenkama tada, kai reikia ryšio, atsparaus kabelių pažeidimui, ir kai siekiama sumažinti perėmimo riziką, nors visiškos apsaugos tai negarantuoja.

    Pasak ataskaitos, įranga daugiausia montuojama ant operatoriaus MTS bokštų. BELPOL dėmesį atkreipia tai, kad tinklo architektūra esą skiriasi nuo civilinių ryšių logikos, kai ryšys iš centro skirstomas į regionus: čia kuriamos ištisinės magistralės iš rytų į vakarus, link NATO sienų ir Ukrainos.

    Valdymo centras, retransliatoriai ir dronai

    Viena iš minimų krypčių driekiasi palei M-10 kelią nuo Homelio iki Bresto. Analitikai teigia matantys požymių, kad bendras tinklo valdymas gali būti sutelktas Rusijos teritorijoje, o Baltarusijoje diegiami retransliatoriai būtų parengti Rusijos kariuomenės ryšiui užtikrinti.

    Ataskaitoje taip pat minima, kad Baltarusijos ryšių mazguose diegiamos rusiškos radiorelinės stotys M-416GM, kurios galėtų palengvinti skirtingų sistemų integraciją. Praktikoje tai reikštų spartesnį duomenų ir komandų perdavimą, kai vienu metu veikia skirtingi ryšio protokolai ir įranga.

    Autoriai primena, kad antroje 2025 metų pusėje Baltarusijoje buvo fiksuojami retransliatoriai, siejami su dronų valdymu, kai atakos buvo nukreiptos į šiaurinius Ukrainos regionus. Tokie sprendimai svarbūs, nes šiuolaikiniame kare ryšys tampa kritine grandimi tiek dronams, tiek artilerijos koregavimui, tiek logistiniam pajėgų valdymui.

    Ką tai reiškia regiono saugumui

    Ekspertai pabrėžia, kad ryšių infrastruktūra savaime nėra įrodymas apie artėjančią konkrečią ataką, tačiau ji didina karinių pajėgumų lankstumą ir leidžia greičiau sutelkti bei valdyti pajėgas krizės metu. Tokie tinklai paprastai projektuojami veikti ir padidinto pavojaus sąlygomis, kai civilinės ryšio grandys gali būti trikdomos.

    BELPOL tyrime Baltarusijos ryšių plėtra siejama su platesne šalies militarizacijos kryptimi, apimančia logistiką, transporto infrastruktūrą ir teisinius pokyčius, didinančius priklausomybę nuo Rusijos. Ataskaitos autoriai ragina išlaikyti ir griežtinti sektorines sankcijas Baltarusijos kariniam pramoniniam kompleksui, kol tęsiama agresija prieš Ukrainą.

    Regiono valstybės tuo pat metu investuoja į atsparumo priemones: gerina kritinės infrastruktūros apsaugą, plėtoja oro gynybą ir elektroninės kovos pajėgumus, taip pat stiprina NATO buvimą rytiniame flange. Saugumo institucijos akcentuoja, kad informaciniai ir techniniai pasirengimo požymiai turi būti vertinami kompleksiškai, o ne remiantis vienu indikatoriumi.

  • NATO atskleidė, kaip stabdytų Rusiją: smūgiai Kaliningradui, Baltarusijai ir prie Sankt Peterburgo

    NATO atskleidė, kaip stabdytų Rusiją: smūgiai Kaliningradui, Baltarusijai ir prie Sankt Peterburgo

    NATO Varšuvoje pristatė atnaujintą atgrasymo ir gynybos koncepciją Rytų flange, skirtą greitai sustabdyti galimą Rusijos puolimą ir neleisti jam išsiplėsti. Aptarimas vyko Warsaw Security Forum metu, kur sąjungininkai akcentavo, kad planavimas grindžiamas karo Ukrainoje pamokomis ir realiais pajėgumais regione.

    Pagrindinė idėja siejama su vadinamąja pergalės teorija, kuri apjungia tradicines sausumos, oro ir jūrų pajėgas su plataus masto bepiločių, autonominių sistemų, robotikos ir jutiklių tinklu. Tokia architektūra turėtų sukurti nuolatinę stebėseną ir ankstyvą perspėjimą pažeidžiamiausiuose ruožuose, kad sprendimai būtų priimami per minutes, o ne per valandas.

    Pasak NATO karinio planavimo logikos, krizės atveju siekiama ne tik stabdyti į priekį judančius dalinius, bet ir taikytis į struktūras, kurios leidžia puolimui vykti. Tai reikštų smūgius vadavietėms, oro gynybai, ryšių mazgams ir logistikai, kad priešininkas prarastų galimybę tęsti operacijas.

    Koncepcijoje numatoma, kad hipotetinio konflikto atveju taikiniais galėtų tapti kariniai objektai Kaliningrado srityje, Baltarusijoje ir teritorijose prie Sankt Peterburgo. NATO pabrėžia, kad tokie planai yra atgrasymo priemonė, o ne siekis eskaluoti situaciją, ir kad aljansas gina tik sąjungininkų teritoriją.

    „Užblokuosime pradinį puolimą. Jei jis tęsis, jį nuslopinsime ir neleisime toliau veržtis. O jei reikės, palaušime priešo gebėjimą kariauti prieš mus“, – sakė NATO pajėgų vadas Europoje generolas Alexusas Grynkewichius.

    Jis taip pat akcentavo pasirengimo principą: NATO turi būti pajėgus reaguoti nedelsiant, tačiau kartu nuolat tobulinti planus ir treniruotis, nes grėsmės aplinka kinta. Pastaraisiais metais aljansas stiprina regioninius gynybos planus, didina greitojo reagavimo pajėgų parengtį ir daugiau dėmesio skiria oro gynybai, tolimojo nuotolio smūgiams bei atsparumui hibridinėms atakoms.

    Naujoji kryptis atspindi ir technologinę karo raidą, kurią ypač aiškiai parodė Ukraina: pigūs dronai, masinis stebėjimas, elektroninės kovos priemonės ir greitas taikinių nustatymas gali lemti fronto dinamiką. Todėl NATO vis dažniau kalba apie tinklinę gynybą, kai duomenys iš jutiklių, dronų ir žvalgybos priemonių realiu laiku padeda tiksliau ir greičiau panaudoti ugnies priemones.

  • Baltarusija nuo 2027 metų keičia Černobylio zonų statusą: 177 gyvenvietės neteks „užterštų“ teritorijų žymos

    Baltarusijos valdžia pranešė, kad nuo 2027 metų pradžios 177 gyvenvietėms bus panaikintas radiacijos paveiktų teritorijų statusas, suteiktas po 1986 metais įvykusios Černobylio atominės elektrinės avarijos. Skelbiama, kad šiose vietovėse gyvena apie 566 400 žmonių, kuriems iki šiol galiojo specialios socialinės garantijos.

    Sprendimas grindžiamas 2021–2025 metais atliktų tyrimų rezultatais, kuriais esą nustatytas reikšmingas radiologinės situacijos pagerėjimas. Pareigūnai tvirtina, kad dalyje teritorijų rodikliai priartėjo prie leistinų normų, todėl specialus režimas neva tampa nebereikalingas.

    Iki šiol radiacijos paveiktose vietovėse gyvenantys žmonės turėjo teisę į valstybės paramą ir lengvatas, kurios skirtos sumažinti ilgalaikių pasekmių naštą. Tarp jų minimos priemonės, susijusios su vaikų maitinimu mokyklose, įvairiomis kompensacijomis ir tiksline pagalba pažeidžiamoms grupėms.

    Panaikinus statusą, dalis šių lengvatų gali būti nutraukta arba smarkiai sumažinta, o tai reikštų tiesioginį finansinį poveikį gyventojams. Kritikai atkreipia dėmesį, kad formalus teritorijos priskyrimas „nebeužterštai“ zonai nebūtinai panaikina ilgalaikes sveikatos rizikas ar aplinkos taršos židinius.

    Radiacinės saugos ekspertai, kritikuojantys tokį žingsnį, teigia, kad kai kuriose vietovėse gali išlikti lokalių užterštumo „karštųjų taškų“. Jų vertinimu, vien vidutiniai regiono rodikliai gali neatskleisti realios situacijos atskirose žemės ūkio naudmenose, miškuose ar gyvenviečių pakraščiuose.

    Taip pat pabrėžiama, kad grįžimas prie natūralaus radiacinio fono po tokių katastrofų yra itin ilgas procesas, o jo trukmė priklauso nuo konkrečių radionuklidų ir jų skilimo periodų. Dėl to visuomenėje kyla klausimų, ar sprendimas pirmiausia yra moksliniais argumentais grįstas sveikatos ir aplinkosaugos vertinimas, ar socialinės politikos bei išlaidų mažinimo kryptis.

    Viešojoje erdvėje sprendimas siejamas ir su ankstesniais Aliaksandro Lukašenkos pasisakymais, kai jis kritikavo faktą, kad didelė dalis šalies gyventojų vis dar gyvena oficialiai radiacijos paveiktose teritorijose. Tokie pareiškimai sustiprino įtarimus, kad statuso peržiūra gali būti naudojama administraciniams tikslams, o ne vien kaip epidemiologinio ar radiologinio įvertinimo rezultatas.

  • Latvija prašo daugiau galių pasieniečiams: po agresyvių sienos kirtimų auga saugumo rizika

    Latvija prašo daugiau galių pasieniečiams: po agresyvių sienos kirtimų auga saugumo rizika

    Latvijos valstybinė pasienio apsaugos tarnyba prašo išplėsti savo įgaliojimus, argumentuodama, kad neteisėti sienos kirtimai iš Baltarusijos tampa vis agresyvesni ir kelia didesnę grėsmę pareigūnų saugumui. Pasiūlymą remia Latvijos vidaus reikalų ministerija, o sprendimai gali paliesti ir pasienyje talkinančius policijos bei kariuomenės pareigūnus.

    Incidentas, paskatinęs diskusiją, fiksuotas spalio 5 dieną, kai maždaug 20 migrantų grupė, pasak pareigūnų, sieną bandė įveikti naudodama improvizuotas kopėčias. Latvijos institucijos taip pat teigia, kad tą pačią dieną buvo apgadinta pasienio stebėjimo įranga, sumažinusi galimybes laiku pastebėti ir suvaldyti pakartotinius bandymus kirsti sieną.

    „Ginkluotų, kaukėtų palydovų atvirai reiškiamos grėsmės ir tikslingas sabotažas didina smurtinio susidūrimo riziką ir tikrina mūsų gynybos pajėgumus“, – sakė Latvijos vidaus reikalų ministras Jānis Dombrava.

    Latvijos pareigūnai pabrėžia, kad tai, jų vertinimu, yra ne vien migracijos valdymo, o nacionalinio saugumo klausimas, nes šalia neteisėto sienos kirtimo atsiranda bauginimo ir infrastruktūros niokojimo elementų. Tokia dinamika Latvijoje siejama su nuo 2021 metais iš Baltarusijos krypties išaugusiu spaudimu, kurį Baltijos šalys ir Lenkija yra įvardijusios kaip hibridinio pobūdžio veikimą.

    Siūlomi pokyčiai ir kodėl jie svarbūs

    Pasak Latvijos valstybinės pasienio apsaugos vadovo Guntio Pujāto, šiemet užbaigtas 173 kilometrų pasienio su Baltarusija tvoros projektas ir įdiegtos pažangesnės stebėjimo sistemos apsunkino neteisėtus kirtimus. Tačiau, pareigūnų teigimu, dėl kliūčių daugėja bandymų veikti agresyviai, įskaitant akmenų mėtymą, grasinimus bei bandymus demonstruoti ginklus.

    Latvijoje pasieniečiai ir dabar turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą įstatymuose numatytomis aplinkybėmis, kai kyla rimta grėsmė ar vykdomi sabotažo veiksmai. Vis dėlto pateiktame pasiūlyme prašoma tikslinti taisykles taip, kad tam tikrais atvejais pareigūnams nereikėtų iš anksto įspėti prieš panaudojant jėgą, o taip pat būtų aiškiau apibrėžtos priemonės, kuriomis galima sustabdyti pasienio infrastruktūrą niokojančius asmenis.

    „Tie, kurie saugo Latvijos valstybės sieną, turi būti tikri, kad už teisėtą šaunamojo ginklo ar specialiųjų priemonių panaudojimą nebus nepagrįstai patraukti baudžiamojon atsakomybėn“, – sakė Jānis Dombrava.

    Kontekstas Baltijos regione

    Latvijos diskusija vyksta platesniame Baltijos regiono kontekste, kuriame pastaraisiais metais didelis dėmesys skiriamas išorės sienos apsaugai, infrastruktūros atsparumui ir pareigūnų teisiniam aiškumui. Praktikoje tai apima fizines kliūtis, stebėjimo technologijas, greito reagavimo pajėgas ir aiškesnes taisykles dėl jėgos panaudojimo, kai fiksuojamas sabotažas ar tiesioginės grėsmės.

    Pasienio apsaugos vadovas pripažįsta, kad pasiūlymų virtimas įstatymais gali užtrukti, tačiau norimas tempas, jo teigimu, turėtų būti kuo greitesnis. Šiuo metu sprendimai dėl galimų pataisų keliauja per Vidaus reikalų ministeriją, kuri turėtų pateikti siūlymus tolimesnėms procedūroms.

  • Siūlo pilietybę ir didžiulius pinigus: kaip Kremlius medžioja baltarusius karui Ukrainoje

    Siūlo pilietybę ir didžiulius pinigus: kaip Kremlius medžioja baltarusius karui Ukrainoje

    Verbavimas persikėlė į kasdienius pokalbius

    Rusija vis aktyviau naudoja Baltarusiją kaip papildomą žmonių rezervą kare prieš Ukrainą, ypač po didelių nuostolių fronto linijose. Tam palankios sąlygos susidaro dėl Minsko ekonominės priklausomybės nuo Maskvos ir politinio režimo pažeidžiamumo.

    Pastaraisiais mėnesiais baltarusiškoje interneto erdvėje gausėja skelbimų, kviečiančių pasirašyti sutartį su Rusijos kariuomene. Jie platinami per „Telegram“ kanalus, „Viber“ grupes ir vietos bendruomenių puslapius, kur paprastai aptariami kasdieniai reikalai.

    Tokių žinučių pateikimas dažnai atrodo sąmoningai „normalizuotas“: tarp įrašų apie daržovių pardavimą ar korepetitorių paiešką staiga atsiranda pasiūlymas vykti kariauti. Skelbimuose akcentuojamas lengvas įsidarbinimas, greitas dokumentų sutvarkymas ir, svarbiausia, pinigai.

    Ką žada ir kodėl tai veikia

    Skelbimuose dažniausiai viliojama didelėmis vienkartinėmis išmokomis, reguliaria alga, apgyvendinimu, maitinimu, draudimu ir karine pensija. Taip pat neretai minima pagalba turint skolų, finansinių įsipareigojimų ar kitų buitinių problemų, kurios ypač slegia mažesnių miestų ir kaimų gyventojus.

    Dalis žinučių žengia dar toliau ir užsimena apie galimybę „sutvarkyti reikalus su teisėsauga“ ar sumažinti teisines rizikas. Tokie pažadai ypač pavojingi, nes dalyvavimas ginkluotame konflikte užsienyje Baltarusijoje gali būti vertinamas kaip samdinių veikla, už kurią numatyta reali laisvės atėmimo bausmė.

    Verbavimo žinutėse pabrėžiama, kad tarnyba esą yra „legali“, o dalyvavimas kare pristatomas kaip tarnyba Sąjunginės valstybės struktūrose. Tokia formuluotė skirta sukurti įspūdį, kad rizika Baltarusijoje minimali, nors praktikoje teisinės pasekmės gali būti labai rimtos.

    Kas patenka į taikiklį ir kas laukia vėliau

    Tyrimai ir žmogaus teisių gynėjų stebėsena rodo, kad dažniausiai taikomasi į socialiai pažeidžiamus žmones: mažas pajamas gaunančius vyrus, turinčius skolų, praradusius darbą ar turinčius teisinių problemų. Būtent jiems piniginiai pažadai ir greito sprendimo iliuzija tampa stipriausiu argumentu.

    Schema paprasta: žmogus pamato skelbimą socialiniuose tinkluose, parašo nurodytam kontaktui, neretai su Baltarusijos telefono numeriu, kad būtų lengviau pelnyti pasitikėjimą. Tuomet pateikiamos „garantijos“, aptariamos išmokos ir pasiūlomas greitas išvykimas į Rusiją sutarties pasirašymui.

    Pasirašius sutartį su Rusijos ginkluotosiomis pajėgomis, atsitraukti tampa itin sudėtinga. Kritikai pabrėžia, kad užsieniečiai pagal sutartis gali būti nukreipiami į didelės rizikos padalinius, o žuvusiųjų ir sužeistųjų tikimybė ten ypač didelė.

    Grįžimas į Baltarusiją taip pat gali reikšti naujas bėdas: nuo baudžiamosios atsakomybės iki apribojimų pilietinėms teisėms. Todėl tokie pasiūlymai dažnai tampa spąstais, kai trumpalaikis finansinis pažadas užgožia ilgalaikes pasekmes.

    Valdžios reakcija ir platesnė strategija

    Visuomenėje į tokią verbavimo bangą reaguojama su nerimu, o žmonės skundžiasi masiniu šlamštu pokalbių programėlėse. Tačiau viešo ir aiškaus valstybės institucijų atsako dažnai pasigendama, o oficialus problemos pripažinimas išlieka miglotas.

    Tuo pat metu Baltarusijos priklausomybė nuo rusiškų subsidijų ir politiniai įsipareigojimai Maskvai riboja Minsko galimybes atvirai priešintis. Tai kuria aplinką, kurioje Kremlius gali veikti drąsiau ir agresyviau, išnaudodamas informacinę erdvę ir ekonominį spaudimą.

    Analitikai įspėja, kad verbavimas nėra atsitiktinių skelbimų virtinė, o nuosekli strategija didinti kariuomenės gretas. Sąjunginės valstybės teisinė logika Maskvai suteikia papildomą manevro laisvę, kai „lygios teisės“ bandomos pristatyti kaip „lygios pareigos“, įskaitant karinę prievolę ar „sutartinę tarnybą“.

    Kuo ilgiau tęsiasi karas Ukrainoje, tuo didesnis tampa spaudimas rasti naujų žmonių frontui. Dėl to baltarusių verbavimas, paremtas pažadais apie pinigus, pilietybę ir tariamą legalumą, gali tik stiprėti.