CP v2

Tag: Baltarusija

  • Požeminiai tuneliai po Lenkijos–Baltarusijos siena: kaip jie veikė ir kodėl tiriamas galimas teroristų pėdsakas

    Lenkijos pasieniečiai 2025 metais prie sienos su Baltarusija aptiko keturis požeminius tunelius, kurie, pareigūnų vertinimu, buvo skirti neteisėtam migrantų gabenimui į Europos Sąjungą. Apie vieną naujausių atvejų skelbta Podlasės regione, netoli Narevkos, kur tunelis buvo įrengtas miške, o jo įėjimas slėptas Baltarusijos pusėje.

    Lenkijos institucijų pateikiamais duomenimis, vienu iš šių tunelių per trumpą laiką į Lenkiją galėjo patekti daugiau nei 180 užsieniečių. Didžiąją dalį jų pavyko sulaikyti, o tyrimo metu pasieniečiai taip pat suėmė du vairuotojus, kurie, įtariama, atvyko perimti migrantų ir vežti juos toliau į Vakarų Europą.

    Tunelių techninės detalės, kurias minėjo Lenkijos pareigūnai, kelia klausimų dėl organizatorių pasirengimo: pranešta apie keliasdešimties metrų ilgio požeminį praėjimą, pakankamai aukštą, kad juo galėtų judėti žmonės. Tokia infrastruktūra rodo ne pavienes pastangas, o gerai koordinuotą kontrabandos maršrutą, kuriam reikia žinių, įrankių ir žvalgybos apie pasienio apsaugą.

    Kas galėjo organizuoti tunelius?

    Viešojoje erdvėje pasirodė svarstymų, kad prie tunelių statybos galėjo prisidėti asmenys, siejami su tarptautinėmis ekstremistinėmis grupuotėmis. Tokias prielaidas pateikė Vakarų žiniasklaidoje cituoti saugumo ekspertai, pabrėžę, kad požeminės infrastruktūros įrengimas yra metodas, žinomas iš konfliktų regionų, kur tuneliai naudojami slaptam judėjimui ir logistikai.

    Tačiau Lenkijos pusė tokius vertinimus paprastai įvardija kaip tiriamas versijas, o ne galutines išvadas: ryšiams įrodyti reikia operatyvinių duomenų, finansinių srautų analizės, sulaikytųjų parodymų ir tarptautinio bendradarbiavimo. Praktikoje neteisėtos migracijos maršrutai dažniau siejami su organizuotu nusikalstamumu, todėl tyrėjai vertina ir kriminalinių tinklų vaidmenį.

    Hibridinio spaudimo kontekstas

    Europos Sąjungos valstybės pastaraisiais metais migracijos spaudimą Baltarusijos kryptimi ne kartą įvardijo kaip hibridinio poveikio formą, siejamą su Aliaksandro Lukašenkos režimo veiksmais. Anksčiau buvo fiksuota atvejų, kai migrantai prie sienos atsidurdavo su Baltarusijos pareigūnų pagalba arba gaudavo instrukcijas, kaip įveikti užtvaras.

    Todėl tunelių aptikimas papildo bendrą vaizdą: spaudimas gali persikelti nuo fizinių bandymų kirsti tvoras prie labiau paslėptų ir sudėtingų metodų. Tokie incidentai didina įtampą regione ir verčia Lenkiją bei kaimynes stiprinti pasienio stebėseną, žvalgybą ir kovą su žmonių kontrabandos tinklais.

    Lenkijos tarnybos toliau aiškinasi, kas tiksliai organizavo tunelių kasimą, kaip buvo parenkamos vietos ir kas koordinavo žmonių pervežimą šalies viduje. Tyrimų rezultatai gali turėti pasekmių ne tik baudžiamosios teisės prasme, bet ir platesnei ES sienų apsaugos politikai, ypač kalbant apie rizikas, kylančias dėl hibridinių grėsmių ir organizuoto nusikalstamumo.

  • Zelenskio ultimatum Lukašenkai suveikė: Baltarusijoje nutilo rusų dronų valdymo įranga

    Zelenskio ultimatum Lukašenkai suveikė: Baltarusijoje nutilo rusų dronų valdymo įranga

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Baltarusijos teritorijoje įranga, kuri, pasak jo, buvo naudojama Rusijos dronams valdyti, po savaitės nustojo veikti. Tai įvyko po to, kai Kyjivas viešai pareikalavo per nustatytą terminą išjungti arba pašalinti įrenginius netoli Ukrainos sienos.

    Pasak V. Zelenskio, ultimatumą Baltarusijos vadovui Aliaksandrui Lukašenkai jis paskelbė birželio 19 dieną, suteikdamas 7 dienas veiksmams. Ukrainos vadovas nurodė, kad kalbama apie ryšio retransliatorius Bresto ir Homelio srityse, besiribojančiose su Ukraina.

    „Nereikia jokių perteklinių žodžių. Jo teritorijoje stovi įranga, kuria nukreipiami smūgiai prieš Ukrainos civilius. Tegul ją pašalina arba išjungia“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Ukrainos prezidentas tvirtino, kad tokia infrastruktūra leidžia Rusijai tiksliau vykdyti dronų atakas prieš šiaurinius Ukrainos regionus, net ir ten, kur nevyksta intensyvūs sausumos mūšiai. Jo teigimu, tai didina grėsmę civiliams ir kritinei infrastruktūrai, todėl Kyjivas esą būtų svarstęs priemones šiai rizikai neutralizuoti.

    V. Zelenskis taip pat akcentavo platesnį Baltarusijos vaidmenį Rusijos karo logistikoje. Jo vertinimu, Minskas išlieka svarbus tiekimo kanalas, ypač degalų ir kitų resursų srityse, todėl bet kokie sprendimai riboti paramą Maskvai tiesiogiai veiktų Rusijos gebėjimus tęsti karą.

    Šis epizodas dar kartą išryškino, kad Baltarusijos teritorija, nors formaliai nedalyvauja karo veiksmuose, yra jautrus veiksnys Ukrainos saugumui. Rusija nuo plataus masto invazijos pradžios ne kartą naudojosi Baltarusija kaip karinės infrastruktūros ir dislokavimo erdve, o Kyjivas nuolat pabrėžia, kad bet koks tokios veiklos suaktyvėjimas bus atidžiai stebimas.

    Kol kas nebuvo pateikta išsamių nepriklausomų patvirtinimų, ar įranga buvo tik laikinai išjungta, ar demontuota. V. Zelenskis teigė, kad Ukraina stebės situaciją ir vertins, ar pokyčiai yra ilgalaikiai.

  • Zelenskis įspėjo Lukašenką: per 7 dienas išjunkite rusų retransliatorius, kitaip smogsime

    Zelenskis įspėjo Lukašenką: per 7 dienas išjunkite rusų retransliatorius, kitaip smogsime

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Baltarusijos teritorijoje įrengti rusiški ryšio retransliatoriai, anot Kyjivo, padeda koordinuoti dronų smūgius į šiaurinius Ukrainos regionus. Jis įspėjo Aliaksandrą Lukašenką, jog įrangai išjungti duoda savaitę, o nesulaukus reakcijos Ukraina imsis veiksmų pati.

    Zelenskis teigė, kad įranga esą sumontuota ant ryšio bokštų Bresto ir Homelio srityse, besiribojančiose su Ukraina. Pasak jo, tokie techniniai mazgai leidžia tikslinti dronų skrydžius ir smūgius vietovėse, kur nevyksta intensyvūs sausumos mūšiai, tačiau nukenčia civiliai.

    „Jo teritorijoje, palei dvi su Ukraina besiribojančias sritis, yra įranga, nukreipianti ugnį prieš civilius. Ten yra retransliatoriai. Tegul jis šią įrangą pašalina, tegul ją išjungia“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Ukrainos vadovas pabrėžė, kad savaitė, jo vertinimu, yra pakankamas terminas sprendimui priimti ir įgyvendinti. Zelenskis taip pat akcentavo, kad kasdieniai dronų smūgiai, ypač prieš miestus ir infrastruktūrą, didina aukų skaičių ir kelia papildomą grėsmę vaikams.

    Kyjivas ne kartą yra įspėjęs, kad Baltarusija, net ir oficialiai nedalyvaudama kare, sudaro sąlygas Rusijai veikti iš jos teritorijos. 2022 metais Rusija invazijos pradžioje naudojo Baltarusijos teritoriją kaip vieną iš puolimo krypčių, o vėliau – kaip logistinį užnugarį ir platformą įvairiems kariniams veiksmams.

    Zelenskis priminė ir Lukašenkos anksčiau išsakytus teiginius, jog Baltarusija nenori būti įtraukta į karą. Ukrainos prezidento vertinimu, net jei Minskas deklaruoja neutralumą, Rusijos infrastruktūra Baltarusijoje gali faktiškai įtraukti šalį į konfliktą, nes ji tampa operacijų dalimi.

    Tame pačiame kontekste Zelenskis atkreipė dėmesį į Baltarusijos ekonominę ir logistinę paramą Rusijai, įskaitant produktų tiekimą, kurie gali būti svarbūs karo reikmėms. Oficialios Minsko reakcijos į ultimatumą kol kas nepaskelbta, o situaciją atidžiai stebi ir Ukrainos partneriai, vertinantys regiono eskalacijos rizikas.

  • Sviatlana Cichanouskaja atvyko į Kyjivą po didžiausios metų Rusijos atakos: ką tai reiškia?

    Sviatlana Cichanouskaja atvyko į Kyjivą po didžiausios metų Rusijos atakos: ką tai reiškia?

    Baltarusių opozicijos lyderė Sviatlana Cichanouskaja pirmą kartą atvyko į Kyjivą tuo metu, kai Ukrainos sostinė dar tvarkėsi po, kaip skelbta, didžiausios šiemet Rusijos surengtos raketų atakos. Vizitas laikomas reikšmingu signalu, nes Kyjivas ir jo partneriai atidžiai stebi, kiek Minskas pasirengęs toliau remti Maskvos karą prieš Ukrainą.

    Cichanouskaja, po 2020 metais Baltarusijoje vykusių prezidento rinkimų tarptautinėje erdvėje dažnai įvardijama kaip demokratinės opozicijos lyderė, vizitą pradėjo pagerbdama Ukrainoje kovojusią baltarusių disidentę Marią Zaitsevą. Pastaraisiais metais Ukrainos ginkluotosiose pajėgose tarnauja ir daugiau baltarusių savanorių, teigiančių, kad Ukrainos gynyba tiesiogiai susijusi su Baltarusijos ateitimi.

    „Man Maria yra naujos baltarusių kartos simbolis“, – sakė Sviatlana Cichanouskaja.

    „Žmonių, kurie supranta, kad Baltarusijos ir Ukrainos laisvė yra neatskiriamos“, – pridūrė ji.

    Įtampa dėl Minsko vaidmens

    Vizitas Kyjive sutapo su augančiu nerimu dėl Baltarusijos ir Rusijos karinio bei politinio bendradarbiavimo. Baltarusija nuo plataus masto invazijos pradžios leido Rusijai naudotis savo teritorija kariniams veiksmams, o Vakarų sostinės ne kartą pabrėžė, kad bet koks gilesnis Minsko įsitraukimas galėtų dar labiau išplėsti grėsmes visam regionui.

    Tuo pat metu Maskva yra įspėjusi, kad smūgiai Kyjivui gali kartotis, o oro gynybos apkrova didėja dėl intensyvių atakų bangų. Ukrainai tai reiškia nuolatinį poreikį papildyti oro gynybos sistemas ir amuniciją, o sąjungininkams – spręsti, kaip užtikrinti tvarią paramą ilgesnėje perspektyvoje.

    Macrono skambutis Lukašenkai ir Vakarų žinutė

    Cichanouskajos vizitas įvyko netrukus po to, kai Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas telefonu kalbėjosi su Aliaksandru Lukašenka. Tai buvo pirmasis toks jų kontaktas nuo plataus masto invazijos pradžios, todėl pokalbis sulaukė didelio dėmesio tiek dėl galimų diplomatinių signalų, tiek dėl bandymo įvertinti Minsko pasirinkimus.

    Pasak Cichanouskajos, Vakarų tikslas šiuo metu yra aiškiai parodyti, kad santykių gerinimas su Europos Sąjunga nėra įmanomas be realių pokyčių. Ji pabrėžė, kad vietoje deeskalacijos regione toliau matomi hibridiniai veiksmai ir spaudimo taktika, didinanti įtampą pasienyje.

    „Lukašenkos režimas gerai žino, ką reikia padaryti, kad santykiai su Europos Sąjunga gerėtų, bet to nevyksta“, – sakė Sviatlana Cichanouskaja.

    „Vietoje to tęsiasi hibridinės atakos, branduolinis šantažas ir grasinimai visam regionui“, – pridūrė ji.

    Priklausomybė nuo Kremliaus ir sankcijų dinamika

    Aliaksandras Lukašenka, valdantis Baltarusiją daugiau nei tris dešimtmečius, išlieka glaudžiai priklausomas nuo Kremliaus paramos, įskaitant energetiką ir finansinius svertus. Vakarų šalys Baltarusijai taikė sankcijas tiek dėl represijų prieš pilietinę visuomenę, tiek dėl Minsko vaidmens leidžiant Rusijai naudoti Baltarusijos teritoriją karui prieš Ukrainą.

    Pastaraisiais mėnesiais Minskas siekė pragmatiškesnio dialogo su Vakarais, o dalis sprendimų buvo siejami su politinių kalinių paleidimu. Vis dėlto ekspertai pažymi, kad sankcijų švelninimas paprastai vertinamas atsargiai, nes pagrindinis klausimas išlieka ne pavieniai gestai, o sisteminės permainos ir realus Baltarusijos atsiribojimas nuo agresijos prieš Ukrainą.

    Kyjive Cichanouskajos vizitas pristatomas kaip politinė ir moralinė parama Ukrainai, kartu primenant, kad Baltarusijos visuomenėje egzistuoja aiški antikarinė ir demokratiška kryptis. Ukrainos pusėje tokie vizitai taip pat padeda išlaikyti tarptautinį dėmesį ir pabrėžti, kad Rusijos karas turi platesnį regioninį matmenį, kuriame Baltarusijos pasirinkimai gali tapti vienu iš lemiančių veiksnių.

  • Po Rusijos branduolinių pratybų – JAV žingsnis: išbandė „Minuteman III“, žinia aiški visiems

    Po Rusijos branduolinių pratybų – JAV žingsnis: išbandė „Minuteman III“, žinia aiški visiems

    JAV Oro pajėgos atliko sėkmingą tarpžemyninės balistinės raketos „Minuteman III“ bandomąjį paleidimą, siekdamos pademonstruoti branduolinio atgrasymo sistemos patikimumą didėjančios geopolitinės įtampos fone. Bandymas sutapo su Rusijos skelbiamomis branduolinėmis pratybomis, vykdomomis ir Baltarusijoje, todėl įgavo papildomą politinį svorį.

    Paleidimas įvyko gegužės 20 dieną iš Vandenbergo kosminių pajėgų bazės Kalifornijoje, vykdant misiją GT-256. JAV kariuomenė pabrėžė, kad raketa buvo be kovinės galvutės, o bandymo tikslas buvo patikrinti sistemos parengtį ir patikimumą.

    Skrydžio programa buvo įvykdyta pagal planą, o raketa po numatytos trajektorijos buvo neutralizuota. JAV oro pajėgų Global Strike Command atstovai akcentavo, kad tokie bandymai yra reguliarios programos dalis ir nėra susiję su konkrečių įvykių eskalavimu, nors laikas neišvengiamai siunčia signalą.

    Kas yra „Minuteman III“

    „Minuteman III“ išlieka pagrindiniu JAV sausumos branduolinės triados elementu ir vienu svarbiausių strateginio atgrasymo instrumentų. Ši sistema eksploatuojama dešimtmečius, tačiau nuolat modernizuojama, kad atitiktų saugumo ir patikimumo reikalavimus.

    Viešai skelbiami techniniai duomenys rodo, kad „Minuteman III“ yra apie 18,3 metro ilgio, jos startinė masė siekia maždaug 36 tonas, o nuotolis viršija 13 000 kilometrų. Raketa varoma trimis kietojo kuro pakopomis, o maksimalus greitis gali siekti apie Mach 23.

    Kodėl tai svarbu dabar

    Bandymas įvyko tuo metu, kai Rusija viešai demonstruoja branduolinės eskalacijos retoriką ir rengia pratybas, kurias sieja su įtampa dėl Vakarų paramos Ukrainai. Lygiagrečios demonstracijos didina nervingumą, tačiau kartu primena, kad branduolinės valstybės palaiko nuolatinį parengties režimą.

    Ekspertai tokiose situacijose paprastai išskiria du lygiagrečius tikslus: vidinį, kai tikrinama techninė būklė ir procedūros, ir išorinį, kai siunčiamas atgrasymo signalas. JAV pusė nuosekliai kartoja, kad bandomieji paleidimai yra gynybinio pobūdžio ir skirti strateginiam stabilumui užtikrinti.

    JAV kariuomenė nurodo, kad „Minuteman III“ bandymai bus tęsiami ir artimiausiais mėnesiais pagal planą. Pastaraisiais metais Vašingtonas taip pat viešai kalba apie ilgalaikį sausumos komponento atnaujinimą, tačiau iki tol „Minuteman III“ išlieka kertine atgrasymo sistemos dalimi.

  • Oro atakos pavojus Visagine atšauktas: KAM skelbia statusą balta ir primena, ką daryti pastebėjus droną

    Oro atakos pavojus Visagine atšauktas: KAM skelbia statusą balta ir primena, ką daryti pastebėjus droną

    Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija pranešė, kad oro atakos pavojus Visagino savivaldybėje atšauktas, o perspėjimo statusas pakeistas į baltą. Tai reiškia, kad gyventojai gali tęsti įprastą veiklą, tačiau raginami išlikti budrūs.

    Anksčiau dalyje Lietuvos rajonų buvo paskelbtas gyventojų perspėjimas apie galimą oro pavojų. KAM aiškino, kad statusas geltona reiškia, jog ataka dar nevyksta, bet yra tikėtina, todėl tai laikoma prevencine civilinės saugos priemone.

    Vilniaus apskrityje tuo metu buvo paskelbtas signalas raudona, o gyventojams nurodyta nedelsiant eiti į priedangas. Tokie pranešimai skirti greitai informuoti gyventojus apie galimą grėsmę ir sumažinti riziką, kol tarnybos įvertina situaciją.

    Priežastimi įvardyta Baltarusijos teritorijoje netoli Lietuvos sienos stebėta radaro atžyma, turinti bepiločiams orlaiviams būdingų požymių. Kartu buvo aktyvuota NATO oro policijos misija, o atsakingos institucijos vertino galimus scenarijus.

    KAM primena, kad pastebėjus skrendantį ar nukritusį įtartiną objektą būtina skambinti numeriu 112 ir prie jo nesiartinti. Taip pat rekomenduojama išlikti ramiems, iš anksto numatyti saugią vietą ir sekti oficialius institucijų pranešimus.

    Institucijos pabrėžia, kad perspėjimo sistemos veikia tam, kad gyventojai laiku gautų aiškias instrukcijas, o tarnybos galėtų koordinuoti veiksmus. Statusų keitimas atspindi atnaujintą rizikos vertinimą, todėl svarbu reaguoti būtent į naujausią oficialią informaciją.

  • Oro pavojaus įspėjimas dėl galimo drono prie sienos: Vilniaus apskrityje paskelbta raudona

    Oro pavojaus įspėjimas dėl galimo drono prie sienos: Vilniaus apskrityje paskelbta raudona

    Kas įvyko ir kur

    Ignalinos, Utenos, Švenčionių ir Zarasų rajonuose paskelbtas gyventojų oro pavojaus įspėjimas GELTONA. Vėliau pranešta apie RAUDONA signalo paskelbimą Vilniaus apskrityje.

    Įspėjimai paskelbti dėl Baltarusijos teritorijoje, netoli Lietuvos sienos, fiksuotos radaro atžymos, turinčios bepiločiams orlaiviams būdingų požymių. Atsakingos tarnybos situaciją vertina kaip potencialiai pavojingą ir reikalaujančią prevencinių veiksmų.

    Ką reiškia geltona ir raudona

    GELTONA signalas paprastai reiškia, kad grėsmė yra tikėtina, tačiau ataka ar tiesioginis pavojus dar nevyksta. Tokiu atveju gyventojai raginami sekti oficialius pranešimus ir būti pasirengusiems vykdyti tolesnes instrukcijas.

    RAUDONA signalas reiškia aukštesnį pavojaus lygį, kai reikia nedelsiant imtis saugos veiksmų. Gyventojams nurodoma eiti į priedangas ir jose pasilikti, kol bus paskelbta apie signalo atšaukimą.

    Kaip reaguoja tarnybos

    Pranešta, kad iš Lietuvos pusės aktyvuoti NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai. Tokie veiksmai taikomi siekiant greitai identifikuoti galimą objektą ore ir užkirsti kelią incidento eskalacijai.

    Situacija įvardijama kaip panaši į pastaruoju metu fiksuotus atvejus Latvijoje ir Estijoje, kai gyventojų perspėjimas taikomas kaip standartinė prevencinė priemonė. Gyventojams rekomenduojama vadovautis tik oficialia informacija ir vengti nepatikrintų pranešimų.

    Kol signalai galioja, svarbiausia išlikti pasiekiamiems, sekti savivaldybių, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bei kitų atsakingų institucijų pranešimus. Apie galimus pastebėjimus ore ar įtartinus objektus raginama pranešti skubios pagalbos numeriu 112.

  • Rusija ir Baltarusija surengė branduolines pratybas: Kyjivas perspėja dėl puolimo iš šiaurės

    Rusija ir Baltarusija surengė branduolines pratybas: Kyjivas perspėja dėl puolimo iš šiaurės

    Branduolinės pratybos Baltarusijoje

    Rusija ir Baltarusija pirmadienį pranešė surengusios bendras branduolines pratybas, į kurias įtrauktos aviacijos ir raketų pajėgos. Jos vyksta augant įtampai su NATO ir sustojus dialogui su JAV dėl strateginės ginkluotės kontrolės.

    Baltarusijos gynybos ministerija nurodė, kad mokymuose planuojama treniruoti branduolinių užtaisų pristatymo bei jų panaudojimo parengties klausimus, veikiant kartu su Rusijos puse. Minskas taip pat tikino, jog pratybos esą nėra nukreiptos prieš trečiąsias šalis ir nekelia grėsmės regiono saugumui.

    Kodėl tai kelia nerimą Ukrainai

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis praėjusią savaitę nurodė sustiprinti sienos su Baltarusija apsaugą, teigdamas, kad Maskva gali ruoštis naujam puolimui iš šios teritorijos. Ukraina primena, kad 2022 metais Rusija Baltarusiją naudojo kaip placdarmą plataus masto invazijai pradėti.

    „Rusija svarsto operacijų planus pietų ir šiaurės kryptimis iš Baltarusijos teritorijos – arba prieš Černihivo ir Kyjivo kryptį Ukrainoje, arba prieš vieną iš NATO valstybių“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Kremlius šiuos pareiškimus atmetė ir pavadino bandymu kurstyti įtampą. Tuo pat metu Maskva pastaraisiais metais dažnai vartoja branduolinę retoriką, Vakarams didinant karinę paramą Ukrainai.

    Ginkluotės kontrolės spragos ir Minsko priklausomybė

    Rusija pastaruoju metu akcentuoja naujus pajėgumus: skelbta, kad į Baltarusiją jau anksčiau buvo perkelta nauja hipergarsinė, branduoliniam užtaisui pritaikoma raketa „Oreshnik“. Tokie žingsniai didina neapibrėžtumą regione, ypač NATO rytiniame flange.

    Situaciją komplikuoja ir tai, kad 2026 metais vasarį baigėsi Naujosios START sutarties galiojimas, kuri dešimtmečius ribojo JAV ir Rusijos strateginių branduolinių arsenalų apimtį bei numatė patikros mechanizmus. Dėl to abi didžiausios branduolinės valstybės formaliai lieka be esminių dvišalių apribojimų.

    Baltarusija, kurią daugiau nei 30 metų valdo Aliaksandras Lukašenka, ekonomiškai ir kariniu požiūriu išlieka stipriai priklausoma nuo Maskvos. Dėl šios priežasties bet kokios bendros pratybos ar ginklų dislokavimas Baltarusijoje tarptautinėje erdvėje dažnai vertinami kaip Rusijos spaudimo ir atgrasymo politikos tąsa.

  • Rusijos kapitalas vis giliau Baltarusijoje: ką kontroliuoja Maskva ir ko Lukašenka dar neparduoda

    Rusijos verslo įtaka Baltarusijoje

    Rusija išlieka svarbiausia Baltarusijos prekybos partnerė, o abiejų šalių prekių apyvarta, viešai skelbiamais vertinimais, 2025 metais siekė apie 55 mlrd. eurų. Rusijos įmonės Baltarusijoje aktyviausiai investuoja į žemės ūkio perdirbimą, medienos sektorių, lengvąją pramonę ir statybines medžiagas, o Minskas tradiciškai remiasi rusiškų energijos išteklių tiekimu.

    Teisinės sąjunginės valstybės taisyklės supaprastina Rusijos įmonių patekimą į Baltarusijos rinką. Kartu didėja priklausomybė nuo rusiškos logistikos: dalis baltarusiškų krovinių nukreipiama per Rusijos uostus, o tokia schema tampa dar svarbesnė sankcijų sąlygomis.

    Energetika ir pramonė

    Ryškiausiai Rusijos įtaka matoma energetikoje ir sunkiojoje pramonėje, kur sprendimus dažnai lemia prieiga prie žaliavų, kreditų ir technologijų. Dujų sektoriuje „Gazprom“ jau seniai kontroliuoja dujų transportavimo infrastruktūros dalį per Baltarusijoje veikiančias struktūras, o tai suteikia Maskvai papildomų svertų.

    Lygiagrečiai plėtojami bendri projektai, susiję su mikroelektronika, staklių gamyba ir žemės ūkio technika, siekiant pakeisti Vakarų importą. Toks modelis gilina tiekimo grandinių susiejimą, o Baltarusijos įmonėms iš dalies leidžia veikti nepaisant ribojimų, tačiau didina priklausomybę nuo rusiškų subsidijų ir užsakymų.

    Mažmena, maistas, IT ir nekilnojamasis turtas

    Pasitraukus daliai Vakarų prekių ženklų, Baltarusijos mažmeninės prekybos nišas užėmė rusiški tinklai ir elektroninės prekybos platformos. Pokyčiai pastebimi ir paslaugų sektoriuje: rinkoje daugėja rusiškų maitinimo bei franšizių projektų, kurie plečiasi pasinaudodami bendra reguliacine erdve.

    Žemės ūkio ir maisto segmente Baltarusijoje fiksuotas kiaulininkystės apimčių mažėjimas, o tai sudarė palankesnes sąlygas rusiškai produkcijai. Tuo pat metu Baltarusija išlieka svarbi kai kurių rusiškų maisto produktų eksporto kryptis, o atskirų kategorijų importas tampa vis labiau koncentruotas.

    Augantis rusų kapitalo aktyvumas matomas ir IT srityje: Minske veiklą plečia arba įsitvirtina Rusijos technologijų bei finansų sektoriaus įmonės. Nekilnojamojo turto rinkoje taip pat fiksuojamas didesnis Rusijos piliečių aktyvumas: vertinimais, jų dalis Minsko būsto sandoriuose gali siekti apie 8–10 proc., kai anksčiau ji buvo kelis kartus mažesnė.

    Dalį pirkėjų motyvuoja investiciniai tikslai ir lūkesčiai dėl kainų augimo, kitus traukia mažesni ribojimai interneto paslaugoms. Skelbiamuose segmentuose dažnai minimos 55 000–130 000 eurų pirkimo ribos už butą, priklausomai nuo vietos ir įrengimo.

    Kas Baltarusijoje lieka neliečiama?

    Nors Rusijos verslo įtaka plečiasi, dalis baltarusiškos ekonomikos išlieka valstybės rankose, ypač strateginiai pramonės aktyvai. Buvęs Baltarusijos kultūros ministras ir buvęs ambasadorius Lenkijoje Pavelas Latuška teigia, kad procesą klaidinga vadinti visiška ekonomine inkorporacija, nes realybė esą gerokai sudėtingesnė.

    „Matome procesą, kurį daugelis klaidingai vadina visiška ekonomine inkorporacija, tačiau tikrasis vaizdas yra gerokai sudėtingesnis“, – sakė Pavelas Latuška.

    Jo vertinimu, po Vakarų bendrovių pasitraukimo rusų kapitalas aktyviau užėmė atsivėrusias nišas, tačiau svarbiausi pramonės gigantai ir strateginiai aktyvai tebėra Baltarusijos valstybės kontrolėje. Pasak Latuškos, Aliaksandras Lukašenka vengia plataus masto privatizacijos, nes valstybės valdomos įmonės jam yra politinės galios instrumentas.

    „Lukašenka bijo plataus masto privatizacijos, nes jam valstybės įmonės yra valdžios išlaikymo įrankis“, – sakė Pavelas Latuška.

    Pašnekovas pabrėžia, kad išimtys galimos, kai konkretaus turto strateginė reikšmė sumažėja, tačiau vadinamieji šeimos sidabrai, jo žodžiais, lieka griežtai prižiūrimi. Toks modelis reiškia, kad Rusijos įtaka gali augti per rinkos nišas ir priklausomybę nuo finansavimo, bet ne visuomet per tiesioginį pagrindinių aktyvų perėmimą.

    Scenarijus po valdžios kaitos

    Latuška teigia, kad rusų kapitalo buvimas nuosavybės struktūroje dar nepasiekė negrįžtamo lygio, todėl po politinių pokyčių Baltarusija galėtų gana greitai persiorientuoti į Europą. Jo nuomone, lemiamas veiksnys būtų ne vien pramonės įrenginiai, o žmonės, teisinės valstybės atkūrimas ir galimybė pritraukti Vakarų investicijas.

    Jis taip pat atkreipia dėmesį į Baltarusijos verslo diasporos vaidmenį ir teigia, kad Lenkijoje veikia apie 8 000 įmonių su baltarusišku kapitalu. Pasak jo, atkūrus teisės viršenybę, tokios įmonės ir europinės investicijos galėtų tapti pagrindiniu ekonomikos atsigavimo varikliu, o Lenkija būtų viena svarbiausių vartų Baltarusijos verslui į Europos rinką.

  • Lenkijos vežėjai skaičiuoja nuostolius: prekybos srautai aplenkia šalį, laimi Lietuva ir Latvija

    Skolos auga, spaudimas didėja

    Lenkijos transporto, ekspedijavimo ir logistikos sektoriuje daugėja finansinių sunkumų, o pavėluoti mokėjimai tampa kasdienybe. Lenkijos skolų registro KRD BIG duomenimis, pradelsti šio sektoriaus įsipareigojimai pasiekė apie 386 mln. eurų, o bendra skola per metus padidėjo maždaug 16 mln. eurų.

    Didžiausia dalis įsiskolinimų tenka kelių krovinių transportui, kuris sudaro svarbiausią viso TSL segmento ašį. Skolos dažniausiai kaupiasi ten, kur vežėjams būtini nuolatiniai atsiskaitymai: degalų tiekėjams, lizingo bendrovėms ir draudikams.

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad tai signalizuoja ne vien apie brangstančią veiklą, bet ir apie riziką vykdyti užsakymus laiku. Ilgėjant atsiskaitymo terminams, o finansinei „pagalvei“ tirpstant, daliai įmonių tenka mažinti apimtis arba dirbti su minimalia marža.

    Karas ir ribojimai pakeitė maršrutus

    Iki karo Ukrainoje nemaža dalis srautų tarp Europos Sąjungos ir Vidurinės Azijos šalių judėjo per Lenkijos ir Baltarusijos pasienį, o logistikos grandinėje ryškų vaidmenį turėjo Lenkijos vežėjai. Po Rusijos agresijos ES įvedė ribojimus Rusijos ir Baltarusijos vežėjams, o Lenkija papildomai pritaikė savus sprendimus, dar labiau apribojusius judėjimą.

    Lenkijos Tarptautinių kelių vežėjų asociacijos atstovai teigia, kad tokie veiksmai išprovokavo atsakomąsias priemones. Dėl to Lenkijos įmonėms gerokai susiaurėjo galimybės judėti per Baltarusiją, o dalis krovinių pradėjo ieškoti kitų kelių į ES rinką.

    Praktikoje tai reiškė maršrutų persiskirstymą: dalis srautų ėmė krypti per Latviją ir Lietuvą, o pietinis koridorius sustiprėjo per Turkiją ir Graikiją. Verslui svarbiausia tapo prognozuojamumas ir galimybė išvengti papildomų vėlavimų pasienyje.

    Nauda Baltijos šalims ir rizika Lenkijai

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad srautų persikėlimas į Baltijos šalis reiškia ne tik daugiau pravažiuojančių vilkikų. Kartu persikelia ir didesnės pridėtinės vertės veiklos: muitinimas, sandėliavimas, krovinių skaidymas, perpakavimas, perkrovimas bei tolesnis pristatymas į Vakarų Europą.

    Tokiu modeliu Vidurinės Azijos vežėjai gali atgabenti krovinius iki logistikos centrų Lietuvoje ar Latvijoje, o toliau kroviniai keliauja ES vežėjų transportu. Tai leidžia efektyviau spręsti leidimų klausimą, nes dalis operacijų tampa „įvažiavimu į galutinį tašką“, o ne tranzitu per kelias valstybes.

    Lenkijos vežėjai perspėja, kad prarasti srautai gali negrįžti greitai, nes logistikoje įpročiai ir patikrinti maršrutai įsitvirtina ilgam. Anot jų, kai klientai prisitaiko prie alternatyvių koridorių, verslo grąžinimui nepakanka vien politinių pareiškimų, reikia ir realių sąlygų, leidžiančių konkuruoti kaina bei laiku.

    Tuo metu Lenkijos valdžios institucijos pabrėžia, kad sprendimai dėl sienos pralaidumo pirmiausia remiasi nacionalinio saugumo vertinimu. Pasienio režimas siejamas ir su hibridinių grėsmių kontekstu, todėl bet kokie pokyčiai priklausys nuo rizikų analizės ir infrastruktūrinių galimybių.

    Rinkos dalyviai tikisi, kad bent dalis logistikos grandinės galėtų būti susigrąžinta, jei atsirastų aiškus, saugus ir greitas mechanizmas kroviniams perimti netoli sienos. Tačiau net ir tokiu atveju Lenkijai tektų konkuruoti su jau sustiprėjusiomis Lietuvos ir Latvijos logistikos grandinėmis.

    „Jei klientai pripranta prie maršruto per Latviją ar Lietuvą, tai gali tapti nauja norma, o Lenkija rizikuoja likti nuošalyje nuo strategiškai svarbaus euroazijinio transporto koridoriaus“, – teigia transporto politiką analizavę pašnekovai.