CP v2

Tag: Baltijos šalys

  • Rusijos grėsmė kritinei infrastruktūrai: Baltijos šalys ir Lenkija stiprina dujų, elektros ir objektų apsaugą

    Baltijos šalys ir Lenkija spartina kritinės infrastruktūros apsaugą, augant nerimui dėl galimų Rusijos hibridinių veiksmų regione. Daugiausia dėmesio skiriama energetikos objektams ir tiekimo grandinėms, kurių sutrikdymas galėtų sukelti ne tik techninių, bet ir politinių pasekmių.

    Tarptautinėje erdvėje vis dažniau aptariami scenarijai, kai atakos gali būti maskuojamos ar vykdomos per tarpininkus, pasitelkiant diversijas, kibernetinius incidentus ar dezinformaciją. Tokiais atvejais siekiama sukelti neapibrėžtumą dėl atsako ir išbandyti NATO sprendimų priėmimo greitį.

    Stiprinama energetikos objektų apsauga

    Lietuva pranešė didinanti apsaugą aplink svarbiausius energetikos ir logistikos mazgus, o papildomas pajėgas tam tikrais atvejais telkia kartu su vidaus saugumo institucijomis. Panašius veiksmus taiko ir Latvija, akcentuodama, kad hibridinių incidentų tikimybė yra didesnė nei anksčiau.

    Šie sprendimai siejami su platesne regiono patirtimi, kai energetikos infrastruktūra tampa taikiniu tiek fizinėms diversijoms, tiek kibernetinėms operacijoms. Energetika išlieka jautriausia sritis, nes net trumpalaikiai sutrikimai gali turėti įtakos kainoms, tiekimo patikimumui ir visuomenės nuotaikoms.

    Lenkijoje peržiūrimi tiekimo scenarijai

    Lenkijos energetikos sektorius taip pat vertina atsparumo scenarijus, įskaitant alternatyvias gamtinių dujų importo kryptis, jei dabartiniai keliai patirtų rizikų ar būtų laikinai apriboti. Toks planavimas grindžiamas prielaida, kad spaudimas gali būti nukreiptas į kritinius „butelio kaklelius“ tiekimo grandinėje.

    „Možeikių infrastruktūra yra apsaugota organizacinėmis, techninėmis ir procedūrinėmis priemonėmis, o jų apimtis nuolat peržiūrima ir derinama prie situacijos“, – sakė „Orlen“ atstovas.

    Elektros sektoriuje didesnis budrumas siejamas ir su jungčių patikimumu, įskaitant linijas, svarbias regioniniam balansavimui bei paramai Ukrainos energetikos sistemai. Energetikos operatoriai pabrėžia, kad kritinių objektų saugumas šiandien apima ne vien fizinę apsaugą, bet ir nuolatinį sistemų stebėjimą.

    Dėmesys ir branduolinės energetikos projektams

    Lenkijoje papildomo dėmesio sulaukia ir naujos atominės elektrinės projektas, nes didelės apimties infrastruktūros statybos dažnai tampa informacinių ir kibernetinių atakų taikiniu. Skelbiama, kad projekto aplinkoje fiksuoti bandymai klaidinti suinteresuotąsias puses, naudojant suklastotus dokumentus.

    Tokių incidentų kontekste saugumo priemonės plečiamos nuo dokumentų apyvartos kontrolės iki rangovų patikrų ir teritorijų stebėsenos. Pareigūnai ir įmonės pabrėžia, kad vienas svarbiausių tikslų yra užkirsti kelią sabotažui dar iki jam įvykstant ir sumažinti galimo incidento poveikį.

  • Baltijos šalys išsikvietė Rusijos diplomatinius atstovus: atsakas į deportacijų melą ir dronų kaltinimus

    Baltijos šalys išsikvietė Rusijos diplomatinius atstovus: atsakas į deportacijų melą ir dronų kaltinimus

    Diplomatinis protestas dėl dezinformacijos

    Lietuva, Latvija ir Estija išsikvietė Rusijos diplomatinius atstovus, kaltindamos Maskvą skleidžiant melagingus teiginius apie tariamai planuojamas masines rusakalbių deportacijas Baltijos šalyse. Šalių teigimu, tokia retorika yra Kremliaus dezinformacijos modelio dalis ir naudojama politiniam spaudimui didinti.

    Pasak Baltijos valstybių, melagingi naratyvai viešinami tuo metu, kai Rusija intensyvina raketų ir dronų atakas prieš Ukrainos miestus ir kitus civilinius taikinius. Todėl, anot jų, informacinės atakos esą nukreiptos į dėmesio nukreipimą nuo pačios Rusijos veiksmų kare.

    Ką tiksliai neigia Lietuva, Latvija ir Estija

    Lietuva pabrėžė, kad kaltinimai dėl rusakalbių gyventojų deportacijų yra visiškai nepagrįsti ir neatitinka realybės. Latvija savo ruožtu akcentavo, kad valstybėje galioja teisės viršenybės principas, o gyventojų teisės saugomos nepriklausomai nuo tautybės.

    Estija taip pat atmetė Rusijos pareiškimus ir nurodė, kad tokie teiginiai neatitinka demokratinės valstybės, valdomos pagal įstatymus, realybės. Šalies atstovai pabrėžė, kad dezinformacija kuriama siekiant formuoti klaidingą įspūdį tarptautinei auditorijai.

    „Rusija desperatiškai siekia nukreipti dėmesį nuo savo agresijos prieš Ukrainą, vaizduoti save auka ir taip išvengti atsakomybės už padarytus nusikaltimus“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos atstovai.

    Prie naratyvų pridedami ir kaltinimai dėl oro erdvės

    Diplomatinę įtampą dar labiau kaitino ir kitas Maskvos skleidžiamas teiginys, esą Baltijos šalys suteikė vadinamuosius oro koridorius ukrainietiškiems dronams atakuoti Rusijos infrastruktūrą. Latvija pareiškė, kad tokia informacija yra akivaizdžiai klaidinga ir pareikalavo ją nedelsiant paneigti.

    Lietuva ir Estija taip pat nurodė niekada nesuteikusios savo teritorijos ar oro erdvės smūgiams Rusijos viduje. Šalių teigimu, tokie kaltinimai skirti kurstyti įtampą ir pateisinti agresyvesnę Rusijos laikyseną regione.

    Kontekstas: informacinis spaudimas ir karas Ukrainoje

    Estijos pareigūnai pabrėžė, kad Maskva mėgina nukreipti dėmesį nuo pačios Rusijos tarptautinės teisės pažeidimų, įskaitant priverstinį ukrainiečių vaikų perkėlimą ir deportacijas. Baltijos šalys priminė, kad dezinformacinės kampanijos dažnai suaktyvėja paraleliai kariniams veiksmams ir siekia silpninti paramą Ukrainai.

    Diplomatiniuose pranešimuose Maskvai Baltijos valstybės taip pat pasmerkė naujausius Rusijos smūgius Ukrainai, pabrėždamos, kad civilių ir civilinės infrastruktūros taikymas yra sunkus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas. Lietuva nurodė ir toliau sieksianti, kad už karo nusikaltimus atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn.

  • JAV generolas Baltijos šalims siunčia aiškią žinią: prieš Rusiją liksite ne vieni

    JAV generolas Baltijos šalims siunčia aiškią žinią: prieš Rusiją liksite ne vieni

    Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenės generolas Christopheris Donahue Estijoje, Valgos mieste, pareiškė, kad JAV ir toliau rems Europos sąjungininkus gindamos Baltijos šalis nuo Rusijos grėsmės. Kalbėdamas per vadovybės perdavimo ceremoniją jis akcentavo, kad atgrasymas kuriamas ne deklaracijomis, o realiu karių buvimu ir praktiniais veiksmais.

    „Jūs esate pasirengę daryti daugiau ir pagrįsti žodžius darbais, o Jungtinės Valstijos bus šalia. Taip kuriamas atgrasymas – ne kalbomis nuo tribūnos, o karių batais, klimpstančiais purve“, – sakė Christopheris Donahue.

    JAV karinis buvimas Europoje išlieka vienas didžiausių už šalies ribų ir yra svarbi NATO rytinio flango saugumo architektūros dalis. Pastaraisiais metais, reaguodamos į Rusijos karą Ukrainoje ir didėjantį spaudimą regione, JAV stiprino rotacines pajėgas, oro gynybos elementus ir pratybų mastą.

    Įvairiais vertinimais, Europoje šiuo metu dislokuota apie 80 000–100 000 JAV karių, įskaitant rotacinius vienetus. Didžiausia koncentracija tradiciškai išlieka Vokietijoje, kur veikia pagrindiniai JAV karinio valdymo ir logistikos mazgai, leidžiantys greitai perdislokuoti pajėgas į rytines NATO valstybes.

    JAV pajėgų struktūra Europoje apima sausumos vienetus, oro pajėgas, logistikos grandis ir oro bei priešraketinės gynybos komponentus. NATO požiūriu, būtent toks derinys yra kritiškai svarbus Baltijos regionui, kur geografinė padėtis ir ribota strateginė gelmė reikalauja greitos pastiprinimo grandinės ir iš anksto parengtų planų.

    Kas keičiasi NATO rytiniame flange?

    Valgoje vykusi ceremonija buvo susijusi su dalies vadovavimo atsakomybių perdavimu NATO rytiniame flange. Pranešta, kad dvi daugianacionalinės divizijos, veikiančios Estijoje ir Latvijoje, pereina po I Vokietijos ir Nyderlandų korpuso iš Miunsterio vadovavimu, siekiant užtikrinti aiškesnę komandų grandinę ir spartesnį sprendimų priėmimą.

    Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius šiuos pokyčius įvertino kaip matomą NATO vienybės ir pasirengimo demonstraciją. Tokie sprendimai atliepia platesnę Aljanso kryptį: sutrumpinti laiką nuo politinio sprendimo iki realaus pajėgų atvykimo į regioną.

    Kodėl akcentuojamas atgrasymas?

    NATO pastaraisiais metais nuosekliai pabrėžia, kad Rusija sparčiai didina karinius pajėgumus ir gali mėginti išbandyti Aljanso ryžtą. Aljanso vertinimuose viešai aptariama prielaida, jog Maskva, išlaikiusi dabartinį ginklavimosi tempą, gali būti pasirengusi platesnio masto agresijai prieš NATO teritoriją šio dešimtmečio pabaigoje.

    Dėl to JAV generolo žinutė Baltijos šalims svarbi ne tik simboliškai. Ji sustiprina signalą, kad JAV įsipareigojimai kolektyvinei gynybai išlieka, o NATO vadovavimo ir pajėgų planavimo pertvarkos skirtos tam, kad reali parama krizės atveju pasiektų regioną kuo greičiau.

  • Rusijos triukas su dronais kelia įtampą NATO: klaidinami GPS signalai nukreipia į Baltijos šalis

    Rusijos triukas su dronais kelia įtampą NATO: klaidinami GPS signalai nukreipia į Baltijos šalis

    Rusija vis dažniau pasitelkia elektroninės kovos priemones, kad išmuštų iš kurso Ukrainos tolimojo nuotolio dronus ir nukreiptų juos į NATO valstybių oro erdvę. Baltijos šalyse ir Suomijoje fiksuoti incidentai vertinami kaip sąmoninga hibridinė taktika, skirta kelti nerimą ir silpninti paramą Ukrainai.

    Ekspertų vertinimu, svarbiausias įrankis šioje schemoje yra GPS signalo trikdymas ir klastojimas, kai vietoje tikro palydovinio signalo pateikiamas galingesnis, netikras. Tokiu būdu drono navigacija gali „patikėti“ klaidingomis koordinatėmis ir nukrypti nuo planuoto maršruto.

    Kaip aiškinama, tokie trikdžiai ypač pavojingi, nes dronų maršrutas gali pasislinkti į vakarus ir kirsti Estijos, Latvijos ar Lietuvos teritoriją. Tai sukuria situaciją, kai incidentas tampa ne tik Ukrainos ir Rusijos karo dalimi, bet ir tiesioginiu saugumo iššūkiu NATO rytiniam sparnui.

    Ukraina tokiais atvejais paprastai pabrėžia, kad dronai nėra sąmoningai nukreipiami į NATO teritoriją, ir atsiprašo už netyčinius pažeidimus. Tuo pat metu regiono politikai ir saugumo ekspertai akcentuoja, kad atsakomybė tenka Rusijai, kuri aktyviai plečia elektroninės kovos poveikį už fronto ribų.

    „Rusija tyčia perima dronų navigaciją ir kartu stiprina propagandą, kad sukeltų baimę bei suabejojimą parama Ukrainai“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhij Tychyj.

    Analitikų teigimu, Kremliaus tikslas gali būti paprastas: priversti visuomenes klausti, ar parama Ukrainai neperkelia karo į jų pačių dangų. Tokia komunikacinė ataka dažnai derinama su informacinėmis operacijomis, kuriose bandoma sukurti įspūdį, esą incidentai yra Ukrainos veiksmų pasekmė.

    Kariniai ekspertai pabrėžia, kad vien naikintuvais tokių grėsmių suvaldyti nepakanka, nes dronų incidentai gali būti dažni, o reagavimas brangus ir ne visada proporcingas. Vis dažniau kalbama apie sluoksniuotą priešdroninę gynybą, kuri apimtų radarus, pasyvius jutiklius, akustinę detekciją, elektroninės kovos indikatorius ir operatyvius žvalgybos duomenis.

    Kartu akcentuojama praktinės partnerystės su Ukraina svarba, nes šalis sukaupė unikalią patirtį dronų karo sąlygomis. Ukraina taip pat tobulina sprendimus, kurie didina atsparumą navigacijos klastojimui, pavyzdžiui, inercinę navigaciją ir alternatyvius valdymo ryšius.

    Incidentai regione primena, kad šiuolaikinis karas vis dažniau persikelia į elektroninę ir informacinę erdvę, o jo efektas gali būti juntamas toli nuo fronto linijos. NATO valstybėms tai reiškia būtinybę spartinti technologinį pasirengimą ir gerinti tarpusavio koordinavimą, kad hibridinės provokacijos nevirstų didesne krize.

  • Paroda „B3: Laisvė“ Jelgavoje: kaip Baltijos menininkai permąsto laisvę šiandien

    Paroda „B3: Laisvė“ Jelgavoje: kaip Baltijos menininkai permąsto laisvę šiandien

    Tarptautinis projektas B3 sujungia tris Baltijos šalių miestus partnerius: Pernu Estijoje, Jelgavą Latvijoje ir Šiaulius Lietuvoje. Nuo 1999 metais vykstančios iniciatyvos esmė – nuolatinis menininkų bendradarbiavimas, kasmet rengiant bendras parodas ir lydinčius kultūrinius renginius vis kitame mieste.

    Šiais metais pristatoma grupinė paroda B3: Laisvė, kuri dėmesį telkia į temą, tapusią ypač jautrią dabartinių krizių, informacijos pertekliaus ir visuomenės susiskaldymo fone. Parodos sumanytojai kviečia laisvę matyti ne kaip statišką vertybę, o kaip nuolat iš naujo apibrėžiamą patirtį, priklausančią nuo politinio, technologinio ir socialinio konteksto.

    Ką šiandien vadiname laisve?

    Ekspozicijoje keliami klausimai apie tai, kokias laisves kasdien giname, o kurias nepastebimai išmainome į patogumą ar saugumo pažadą. Augančios stebėsenos technologijos, duomenų rinkimas ir skaitmeninių platformų įtaka tampa fonu diskusijai apie asmens privatumą ir saviraiškos ribas.

    Ne mažiau svarbi ir visuomenės dinamika: politinė poliarizacija, spaudimas pritapti bei viešojoje erdvėje įsitvirtinantys vertinimo mechanizmai veikia tai, kaip žmonės renkasi kalbėti, kurti ar tylėti. Parodos kūriniuose laisvė nagrinėjama kaip būklė, kuri kartais stiprina, o kartais priverčia abejoti savo pasirinkimais.

    Asmeninės ir kolektyvinės patirtys

    Parodoje pristatomi darbai aprėpia asmenines, socialines, politines ir technologines laisvės dimensijas. Menininkai remiasi individualiomis istorijomis, kolektyvinėmis patirtimis, spekuliatyviomis ateities vizijomis ir abstrakčiomis interpretacijomis, ieškodami, kur šiandien baigiasi laisvė ir prasideda jos apribojimai.

    Parodos dalyviai: Emma Haase, Johanna Resik, Rain Saarik, Tumena, Naste Ancikaitė, Živilė Minkutė, Rūta Mitigailaitė, Ugnė Mitigailaitė, Antanas Šeronas, Deimantė Tamutytė, Kristina Valančiūtė-Vaičekauskienė, Aļona Prokofjeva, Inga Troņina, Katrīna Tračuma.

    Parodą kuruoja Danutė Vaitekūnaitė, Helena Tääker ir Māris Brancis. Ekspozicija vyksta Jelgavos kultūros namuose, Krišjāņa Barona iela 6, o lankytojams įėjimas nemokamas.

  • Dronų įskridimai Baltijos šalyse: Ursula von der Leyen perspėja, kad tai išbandymas visai Europai

    Dronų įskridimai Baltijos šalyse: Ursula von der Leyen perspėja, kad tai išbandymas visai Europai

    Signalas iš rytinės sienos

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen perspėjo, kad pastarosiomis savaitėmis fiksuojami dronų įskridimai į ES valstybių oro erdvę nėra pavieniai atvejai. Vilniuje ji pabrėžė, kad tai siejasi su augančiomis hibridinėmis grėsmėmis prie Europos rytinės sienos.

    Pasak jos, kai išbandomos Baltijos valstybės, kartu tikrinamas ir visos Europos atsparumas. Ši žinutė nuskambėjo bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovais.

    „Tai nėra pavieniai incidentai. Kai išbandomos Baltijos valstybės, išbandoma visa Europa“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Per kelias pastarąsias savaites regione buvo registruota virtinė oro erdvės pažeidimų, o dalis atvejų siejama su trikdoma navigacija ir sudėtingu incidentų identifikavimu. Baltijos šalių lyderiai akcentavo, kad tokie epizodai veikia ne tik kariuomenės darbą, bet ir visuomenės saugumo jausmą.

    Kas vyko ir kuo tai baigėsi?

    Latvijoje vienas incidentas ir kritikuotas institucijų reagavimas tapo politinės krizės katalizatoriumi: atsistatydino ministrė pirmininkė Evika Siliņa ir gynybos ministras Andris Sprūds. Tai sustiprino spaudimą vyriausybėms viešai paaiškinti, kaip veikia perspėjimo ir oro gynybos grandinė.

    Su dronų grėsme susidūrė ir Suomija: po aliarmo Helsinkio oro uoste buvo atnaujintos gyventojų rekomendacijos, raginant kilus įtarimams likti patalpose ir laukti nurodymų. Lietuvoje vienas ryškiausių epizodų paskatino aukščiausių šalies vadovų pasitraukimą į priedangas, kol tarnybos tikslinosi situaciją prie sienos su Baltarusija.

    „Mūsų dangus dar nėra pakankamai saugus“, – sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

    Regiono pareigūnai pabrėžia, kad dalis atvejų gali būti susiję su klaidingai nukreiptais ar perimtais dronais, o dalis su sąmoningomis provokacijomis. Estijos prezidentas Alaras Karis ragino reaguoti ramiai, koordinuotai ir tvirtai, kad incidentai nevirstų panika ar nesusikalbėjimu tarp sąjungininkų.

    Hibridinės grėsmės ir atsakas

    Šalia dronų temos Baltijos šalys ir ES pareigūnai kelia dezinformacijos bei psichologinio spaudimo klausimą. Viešojoje erdvėje kartojama, kad tikslas gali būti sėti baimę, silpninti paramą Ukrainai ir testuoti NATO rytinio sparno reakcijos greitį.

    NATO generalinis sekretorius Markas Rutte yra sakęs, kad sąjungininkų atsakas turi būti proporcingas, bet aiškus, o provokacijos neturi tapti „nauja norma“. ES atstovai tuo pat metu akcentuoja poreikį greičiau užpildyti oro gynybos spragas ir gerinti ankstyvojo perspėjimo sistemų tarpusavio suderinamumą.

    „Žodžių nebeužtenka. Reikia greitų ir konkrečių veiksmų“, – sakė Gitanas Nausėda.

    Europos Komisija gynybos stiprinimą sieja su platesniais planuojamais investicijų paketais ir glaudesniu derinimu su NATO, ypač vertinant kovos su dronais bei ankstyvojo perspėjimo pajėgumus. Tarp aptariamų priemonių minimi specializuoti sensoriai, efektyvesnės oro erdvės stebėsenos grandys ir didesnis civilinės saugos pasirengimas.

    Baltijos šalių vadovai pabrėžia, kad tokio pobūdžio incidentai nebūtinai reiškia atvirą karinę eskalaciją, tačiau jie nuolat tikrina institucijų reakciją ir visuomenės pasitikėjimą. Dėl to, jų vertinimu, svarbiausia ne tik techninis oro gynybos stiprinimas, bet ir aiški, vieninga komunikacija gyventojams.

  • EBRD skiria naujus vadovus Centrinei Europai ir Baltijos šalims: kas keisis Lietuvai?

    Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (EBRD) pranešė paskyręs du naujus regiono vykdomuosius vadovus: Andreeą Moraru Centrinei Europai ir Baltijos šalims bei Grzegorzą Zielińskį Pietryčių Europai. Pokyčiai įsigalios nuo birželio 1 dienos ir žymi platesnį vadovybės atsinaujinimą po ilgametės regiono vadovės Charlotte Ruhe pasitraukimo į pensiją.

    EBRD yra viena svarbiausių tarptautinių institucijų, finansuojančių privataus sektoriaus plėtrą ir infrastruktūros modernizavimą Europoje. Bankas regionuose veikia per investicijas, paskolas ir konsultacijas, o prioritetu išlieka žalioji transformacija, energetinis saugumas ir verslo konkurencingumo stiprinimas.

    Kas vadovaus Baltijos regionui?

    Andreea Moraru iki šiol ėjo EBRD direktorės pareigas Lenkijoje ir Baltijos šalyse, todėl Baltijos rinkas ir jų poreikius pažįsta iš vidaus. Naujosiose pareigose ji koordinuos banko veiklą Kroatijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.

    EBRD pabrėžia, kad Moraru turi daugiau nei dviejų dešimtmečių patirtį banke, dirbant tiek su konkrečiomis šalimis, tiek su sektoriais. Jos karjeroje akcentuojama gebėjimas auginti investicijų apimtis, telkti tarpkultūrines komandas ir kurti partnerystes su vyriausybėmis, finansų institucijomis bei privačiu verslu.

    Prieš darbą Varšuvoje ji vadovavo EBRD veiklai Graikijoje ir Kipre, kur plėtė banko verslo portfelį Graikijoje ir kartu užbaigė veiklos mažinimo etapą Kipre. EBRD taip pat pažymi jos patirtį valdybų lygmenyje finansų, draudimo, pensijų ir turto valdymo srityse.

    Naujas dėmesys Pietryčių Europai

    Grzegorzas Zielińskis paskirtas vadovauti EBRD operacijoms šešiose Vakarų Balkanų šalyse, taip pat Bulgarijoje, Rumunijoje ir Graikijoje. Jis banke dirba nuo 1998 metų, o karjerą pradėjo energetikos ir komunalinių paslaugų finansavimo srityje, vėliau koordinavo investicijas į atsinaujinančią energetiką ir regioninę energetikos darbotvarkę.

    Pastaraisiais metais Zielińskis ėjo aukštas pareigas tvarios infrastruktūros kryptyje, kur vadovavo EBRD energetikos komandai Europoje. Banko vertinimu, jo patirtis valdant daugiašalius investicinius projektus ir vykdant politikos dialogą turėtų sustiprinti EBRD poveikį Pietryčių Europoje.

    Ką tai gali reikšti Lietuvai?

    Nors personaliniai pokyčiai savaime nekeičia EBRD strategijos, vadovų kaita dažnai lemia akcentų perskirstymą: spartesnį sprendimų priėmimą, aktyvesnį projektų portfelio formavimą ar didesnį dėmesį konkretiems sektoriams. Lietuvai tai aktualu dėl tęsiamų regioninių energetikos ir infrastruktūros projektų, taip pat dėl privataus sektoriaus finansavimo poreikio.

    Pastaraisiais metais EBRD visoje Europoje nuosekliai didina investicijas į atsinaujinančią energetiką, tinklų modernizavimą, energijos vartojimo efektyvumą ir atsparumą geopolitiniams sukrėtimams. Baltijos šalyse šios kryptys susijusios su elektros sistemos stiprinimu, pramonės dekarbonizacija ir finansavimo prieinamumu vidutiniam verslui.

    EBRD skelbia, kad naujieji paskyrimai turėtų užtikrinti veiklos tęstinumą ir sustiprinti banko gebėjimą įgyvendinti didelio poveikio investicijas bei politikos dialogą regione. Artimiausiais mėnesiais bus aiškiau, kokius prioritetus naujoji vadovybė išskirs kaip pagrindinius Centrinei Europai ir Baltijos šalims.

  • Didžiausias Lenkijos bankas plečiasi į Baltijos šalis: pirmasis sandoris Lietuvoje jau pasirašytas

    Didžiausias Lenkijos bankas PKO Bank Polski žengė dar vieną žingsnį į užsienio rinkas ir pirmą kartą po atstovybės atidarymo Vilniuje pasirašė finansavimo sutartį Lietuvoje. Šis sandoris laikomas praktiniu banko plėtros strategijos įrodymu, kai dėmesys telkiamas į regionui svarbius projektus.

    Bankas suteikė paskolą bendrovei „UAB TETAS“, priklausančiai valstybės valdomai EPSO-G grupei ir dirbančiai su strategine energetikos infrastruktūra. Lėšos bus skirtos energetikos infrastruktūros plėtrai, kuri Baltijos šalyse vertinama kaip viena svarbiausių atsparumo ir saugumo priemonių.

    Plėtra Europoje ir Vilniaus vaidmuo

    PKO Bank Polski nurodo, kad sandoris Lietuvoje įvyko praėjus keliems mėnesiams po atstovybės Vilniuje atidarymo 2025 metų gruodį. Toks tempas signalizuoja, jog bankas siekia ne tik formalaus buvimo užsienyje, bet ir realios veiklos su vietos klientais bei projektais.

    „Vos per kelis mėnesius po atstovybės Vilniuje atidarymo užbaigėme pirmą sandorį Lietuvoje, tai patvirtina mūsų užsienio strategijos veiksmingumą ir įgyvendinimo tempą“, – sakė PKO Bank Polski valdybos vicepirmininkas Krzysztofas Dressleris.

    Šiuo metu banko klientus už Lenkijos ribų aptarnauja korporatyviniai padaliniai ir atstovybės keliose Europos šalyse, o per KredoBank jis veikia ir Ukrainoje. Bankas taip pat planuoja iki 2027 metų pabaigos atidaryti dar keturias naujas užsienio atstovybes, kad sustiprintų ryšius su įmonėmis Europoje.

    Kodėl energetika pritraukia vis daugiau finansavimo?

    EPSO-G grupė pastaraisiais metais didina investicijų mastą į projektus, susijusius su jungtimis ir infrastruktūros patikimumu regione. Skelbiama, kad 2025 metais infrastruktūrinėms investicijoms grupė skyrė daugiau kaip 210 mln. eurų, o tai atspindi augantį poreikį modernizuoti tinklus ir didinti atsparumą.

    Energetikos sektoriaus finansavimo svarba Europoje auga dėl geopolitinių rizikų ir kritinės infrastruktūros apsaugos reikalavimų. ES energetinio saugumo darbotvarkėje vis daugiau vietos skiriama sistemų patikimumui, fizinei ir kibernetinei apsaugai bei regioninių jungčių stiprinimui.

    Europos Komisija 2026 metais yra numačiusi 113 mln. eurų priemones, skirtas energetikos infrastruktūros atsparumui didinti Lenkijoje ir Baltijos šalyse. Tokios investicijos siejamos ir su platesniu tikslu užtikrinti sklandų sinchroninį elektros sistemų darbą bei mažinti pažeidžiamumą krizinių situacijų metu.

  • Rusijos Dūma pritarė įstatymui: Putinas galėtų siųsti kariuomenę ginti rusų užsienyje

    Rusijos Valstybės Dūma galutiniu balsavimu pritarė teisės akto pataisoms, kurios išplečia Kremliaus galimybes panaudoti ginkluotąsias pajėgas už Rusijos ribų. Pagal naują formuluotę toks sprendimas galėtų būti grindžiamas siekiu „ginti“ Rusijos piliečius užsienyje.

    Apie tai pranešė Ukrainos žiniasklaida, remdamasi dokumento turiniu ir jo svarstymo eiga parlamente. Įstatymo kritikai atkreipia dėmesį, kad miglota „apsaugos“ sąvoka palieka plačią erdvę politiniam interpretavimui.

    Ką numato naujos nuostatos?

    Skelbiama, kad teisės aktas leistų Rusijos vadovybei priimti sprendimą panaudoti kariuomenę užsienyje situacijose, kai Rusijos piliečiai yra sulaikyti, suimti, laikomi suvaržytomis sąlygomis arba jų atžvilgiu vykdomas baudžiamasis persekiojimas. Taip pat minimos bylos, susijusios su užsienio teismų sprendimais.

    Formuluotė sukonstruota taip, kad pagrindas veiksmams galėtų būti ne tik tiesioginė grėsmė gyvybei, bet ir teisiniai procesai kitose valstybėse, kuriuos Maskva galėtų įvardyti kaip „persekiojimą“. Tokia logika jau ne kartą buvo naudojama Rusijos oficialioje retorikoje, aiškinant veiksmus kaimyninių šalių atžvilgiu.

    Kodėl tai kelia nerimą NATO šalims?

    Įstatymo priėmimas sutapo su viešais NATO valstybių pareiškimais ir Europos žvalgybos institucijų vertinimais, kad Rusija gali ieškoti naujų spaudimo formų prieš Aljanso nares ir partneres. Vakaruose dažnai pabrėžiama, kad „tautiečių gynimo“ argumentas gali tapti patogia priedanga provokacijoms ar riboto masto kariniams veiksmams.

    Ukrainos šaltiniai primena, kad pastaraisiais metais buvo viešai kalbama apie galimų provokacijų riziką Baltijos šalyse, o kai kurios Europos kariuomenių vadovybės ragino ruoštis ilgesnio laikotarpio konfrontacijai su Rusija. Tokie signalai stiprina nuostatą, kad teisiniai instrumentai Maskvoje gali būti derinami su politiniu ir kariniu spaudimu už Rusijos ribų.

    Tuo pat metu Kremlius tradiciškai aiškina, kad tokios nuostatos reikalingos valstybės piliečių interesams ginti ir reaguoti į išorines grėsmes. Vis dėlto ekspertai pabrėžia, kad teisinių apibrėžimų platumas didina riziką, jog sprendimai bus grindžiami ne tarptautine teise, o politiniu tikslingumu.

  • Šiauliuose sutikti NATO oro policijos kariai: savivaldybė kviečia į miesto renginius ir erdves

    Šiauliuose sutikti NATO oro policijos kariai: savivaldybė kviečia į miesto renginius ir erdves

    Šiauliuose surengtas susitikimas su NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdančių šalių karių atstovais. Miesto vadovai pabrėžė, kad Šiauliai, šalia kurių veikia Zoknių aviacijos bazė, yra viena svarbiausių NATO misijos atramų Lietuvoje.

    Vicemeras Justinas Švėgžda sveikindamas karius akcentavo, kad miesto bendruomenei gerai suprantama oro policijos misijos reikšmė regiono saugumui. Pasak jo, savivaldybė pasirengusi padėti sprendžiant praktinius klausimus ir kvietė misijos dalyvius aktyviai naudotis miesto infrastruktūra.

    „Mums svarbu, kad jaustumėtės čia gerai. Šiauliai yra labai atviras miestas, o mes, kaip savivaldybė, esame pasiruošę padėti bet kokiu klausimu – ar tai būtų sporto iniciatyvos, ar labdaros renginiai. Jūs esate ne tik kariai, bet ir savo šalių ambasadoriai“, – sakė J. Švėgžda.

    Susitikime dalyvavę Prancūzijos kontingento atstovai teigė, kad misijos pradžia buvo sklandi, o įspūdžiai apie Šiaulius – pozityvūs. Kontingento vadas Alexandre Richard pažymėjo, kad kariai jau spėjo įvertinti miesto laisvalaikio galimybes ir gyvenimo kokybę.

    „Mūsų komandai tai buvo labai maloni staigmena. Nesitikėjome tokios gausos veiklų ir tokio gyvybingo miesto. Mums tai puiki vieta – turime puikias sąlygas atlikti savo tiesioginę tarnybą, o po to galime pailsėti mieste ar pabėgioti parkuose“, – teigė A. Richard.

    Rumunijos kontingento atstovai taip pat pasidalijo patirtimis, pabrėždami, kad daliai karių tai nėra pirmoji tarnyba Šiauliuose, todėl jie gali palyginti, kaip miestas keitėsi ir modernėjo. Tokie pakartotiniai vizitai dažnai tampa praktiniu tiltu tarp sąjungininkų bendruomenių ir vietos gyventojų kasdienybės.

    Vicemeras kariams pristatė artimiausius miesto renginius ir laisvalaikio erdves, į kurias kviečiami įsitraukti misijos dalyviai. Tarp akcentuotų galimybių buvo modernus plaukimo ir SPA centras, nemokami teniso kortai parkuose bei stadionai prie ugdymo įstaigų, kurie po pamokų atveriami bendruomenei.

    Taip pat kariai paraginti prisijungti prie „Park Run“ bėgimų, dalyvauti Europos muziejų nakties renginiuose ir užsukti į Šiaulių miesto 790-ojo gimtadienio renginius. Savivaldybė tikisi, kad bendri sporto ir kultūros renginiai padės stiprinti ryšį tarp sąjungininkų karių ir miesto bendruomenės, o Šiauliai ir toliau išliks patogia vieta tarnybai bei kasdieniam gyvenimui.