Tag: Baltijos šalys

  • Tuskas perspėja dėl Rusijos eskalacijos: artimiausi 7–8 mėnesiai gali būti kritiniai NATO saugumui

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė matantis signalų, kad Rusija ruošiasi rimtai eskaluoti karą prieš Ukrainą ir didinti įtampą regione. Pasak jo, artimiausi 7–8 mėnesiai gali būti kritiniai, todėl sąjungininkams būtina išlikti budriems ir pasirengusiems skirtingiems scenarijams.

    Tuskas kalbėjo apie Vakarų žvalgybos vertinimus ir viešojoje erdvėje pasirodančius požymius, leidžiančius spręsti apie galimą Rusijos pasirengimą platesnio masto veiksmams. Jis pabrėžė, kad kai kurie saugumo klausimai negali būti aptariami detaliai, tačiau bendras situacijos rimtumas esą nekelia abejonių.

    Signalai apie mobilizaciją

    Lenkijos premjeras nurodė, kad Rusija gali ruoštis naujiems mobilizacijos sprendimams, o įvairiuose vertinimuose minimi skaičiai siekia iki 600 000 karių. Anot jo, tokio masto mobilizacija Rusijai būtų didelis iššūkis net ir esant karo ekonomikai, todėl ji turėtų aiškų tikslą didinti karinį spaudimą.

    Pastaraisiais metais Rusija nuosekliai plėtė karines pajėgas, didino gynybos finansavimą ir stiprino pramonės pajėgumus, kad galėtų ilgiau išlaikyti karo tempą. Vakarų šalys savo ruožtu akcentuoja, kad Rusijos karinė pramonė prisitaiko, o karo veiksmai Ukrainoje tampa ilgalaikiu išbandymu tiek frontui, tiek užnugariui.

    NATO reakcija ir Baltijos šalių scenarijus

    Tuskas akcentavo, kad NATO patikimumas remiasi praktiniu, o ne deklaratyviu įsipareigojimų vykdymu. Jo teigimu, jei Rusija ryžtųsi ribotam išpuoliui prieš kurią nors NATO valstybę, Aljanso atsakas turėtų būti greitas ir vieningas, kad būtų išvengta klaidingų Kremliaus skaičiavimų.

    Premjeras kaip pavyzdį įvardijo Estiją ir pažymėjo, kad delsimas ar bandymas „išlaukti“ tik didintų riziką, jog kitos regiono valstybės atsidurtų „eilėje“. Tuskas pabrėžė, kad Lenkija, Baltijos šalys ir kiti rytinio NATO flango sąjungininkai privalo aktyviai telkti Aljansą nedviprasmiškai atgrasymo politikai.

    Karo lūžio taškas

    Tusko vertinimu, karas Ukrainoje išlieka lūžio taške: vienu metu matomi ženklai, kad Ukraina įgyja iniciatyvą, tačiau netrukus išryškėja ir realios rizikos, susijusios su Rusijos resursais bei gebėjimu tęsti spaudimą. Tokia dinamika, pasak jo, ir lemia, kodėl artimiausi mėnesiai gali tapti itin jautrūs visam regionui.

    Jis taip pat pabrėžė glaudaus Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų koordinavimo svarbą, išskirdamas Lenkijos vaidmenį kaip vieno pagrindinių saugumo ramsčių rytiniame flange. Politinė žinutė aiški: atgrasymas veikia tik tada, kai sąjungininkų vienybė ir pasirengimas matomi ne tik dokumentuose, bet ir sprendimuose bei realiuose pajėgumuose.

  • Slaptas CŽV vadovo vizitas Maskvoje įplieskė nerimą: ar Baltijos šalys tikrai saugios?

    Slaptas CŽV vadovo vizitas Maskvoje įplieskė nerimą: ar Baltijos šalys tikrai saugios?

    Slapta kelionė, viešos interpretacijos

    Slaptas JAV CŽV direktoriaus Johno Ratcliffe’o vizitas Maskvoje sukėlė naują spėlionių bangą dėl Rusijos ketinimų ir NATO pasirengimo. Nors oficialiai detalių mažai, pats faktas, kad žvalgybos vadovas vyko asmeniškai, daug kam tapo signalu apie galimai jautrią informaciją.

    JAV žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad Maskvai perduotas perspėjimas nesvarstyti smūgių NATO narėms, ypač Estijai, Latvijai ir Lietuvai. Tokie pranešimai sustiprino klausimą, ar Rusija gali mėginti patikrinti Aljanso vienybę, nes karas Ukrainoje užsitęsė ir išlieka aklavietės požymių.

    Ko baiminamasi labiausiai

    Karo analitikai pabrėžia, kad šiandien nematyti tokio plataus Rusijos pajėgų telkimo prie Baltijos valstybių, koks buvo fiksuotas prieš 2022 metų vasario invaziją į Ukrainą. Tačiau tai nereiškia, kad rizikos nebėra, nes NATO atgrasymas gali būti testuojamas ir mažesnėmis, ribotomis priemonėmis.

    Diskusijose dažniausiai minimi scenarijai apima oro erdvės pažeidimus, riboto masto raketų ar dronų smūgius, taip pat provokacijas pasienyje. Tokie veiksmai galėtų būti skirti ne teritorijai užimti, o patikrinti, kaip greitai ir vieningai sąjungininkai reaguotų pagal NATO 5 straipsnį.

    „Svarbiausia rizika yra ne masinė invazija, o ribota provokacija, kurią būtų sunku iš karto aiškiai įvardyti“, – sakė vienas Europos karinių struktūrų atstovas.

    Baltijos šalių žinutė: vertinimai nesikeičia

    Baltijos šalių pareigūnai po vizito viešai siekė mažinti įtampą ir pabrėžė, kad jų grėsmių vertinimai iš esmės nepasikeitė. Estija ir Latvija akcentavo, kad tiesioginės plataus masto konvencinės invazijos tikimybė šiuo metu vertinama kaip žema.

    Kartu girdima ir kita žinutė: net jei didelio puolimo požymių nėra, regionas turi būti pasirengęs hibridinėms atakoms, sabotažui, kritinės infrastruktūros trikdymui ir dronų incidentams. Tai ypač aktualu energetikos, transporto, ryšių ir pasienio saugumo srityse, kur pastaraisiais metais Europoje fiksuota daugiau įtartinų incidentų bei sisteminių bandymų kelti nestabilumą.

    „Mes nematome Rusijos pajėgų koncentravimo ar karinio pasirengimo pulti NATO ar Baltijos valstybes“, – sakė Estijos užsienio reikalų ministras Margus Tsahkna.

    Lietuvos ir Latvijos lyderiai pastaraisiais mėnesiais taip pat yra kalbėję apie galimus ribotus veiksmus, nukreiptus į infrastruktūrą, ir apie bandymus patikrinti NATO politinę valią. Tokios įžvalgos dera su platesne europine diskusija, kad atgrasymas šiandien turi apimti ne tik kariuomenę, bet ir visuomenės atsparumą bei civilinę parengtį.

    2021 metų šešėlis ir kodėl tai svarbu

    Situaciją papildomai aštrina istorinė paralelė: 2021 metų lapkritį tuometinis CŽV vadovas Williamas Burnsas taip pat vyko į Maskvą su perspėjimu, o po kelių mėnesių Rusija pradėjo plataus masto karą Ukrainoje. Dėl to dalis ekspertų ragina neapsigauti vien tuo, kad dabar nėra didelio telkimo požymių.

    Skirtumas tas, kad riboto masto operacijoms gali nereikėti tokio akivaizdaus pasiruošimo, kokį matė pasaulis prieš 2022 metų invaziją. Todėl NATO rytiniame flange didėja dėmesys greitai reakcijai, oro gynybai, žvalgybai, logistikai ir kritinės infrastruktūros apsaugai.

    Galutinis klausimas, kurį išryškino vizitas Maskvoje, nėra vien apie tai, ar Baltijos šalys saugios šiandien. Jis apie tai, kaip greitai ir aiškiai Vakarai sugebėtų reaguoti į mažas, bet kryptingas provokacijas, kurios kuriamos tam, kad sujauktų sprendimų priėmimą ir pasėtų abejones dėl kolektyvinės gynybos.

  • ES komisarai ragina kurti rytinio flango koordinatorių: dėl Rusijos grėsmių prašo skubių sprendimų

    ES komisarai ragina kurti rytinio flango koordinatorių: dėl Rusijos grėsmių prašo skubių sprendimų

    Penki Europos Komisijos nariai iš vadinamojo ES rytinio flango valstybių paragino Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen imtis skubių veiksmų, reaguojant į augančias Rusijos keliamas grėsmes Baltijos regionui. Tarp siūlymų – nauja aukšto lygio specialaus koordinatoriaus pareigybė, kuri sujungtų skirtingas ES politikos sritis.

    Šią iniciatyvą laišku iškėlė ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas, vykdomoji pirmininko pavaduotoja Henna Virkkunen ir eurokomisarai Valdis Dombrovskis, Andrius Kubilius bei Piotr Serafin. Jie akcentuoja, kad saugumo situacija prie rytinės ES sienos tampa ne vien regioniniu, o visos Europos saugumo išbandymu.

    Koordinatorius vienam kontaktui

    Siūlomas koordinatorius būtų vienas aiškus kontaktinis taškas rytinio flango šalims, padedantis greičiau derinti sprendimus tarp skirtingų Komisijos portfelių. Komisarų teigimu, tai taip pat būtų politinis signalas, kad ES paramą regionui ketinama stiprinti ne deklaracijomis, o praktiniais instrumentais.

    Idėja atsiremia į nuostatą, kad grėsmės pobūdis tampa vis labiau mišrus: nuo karinių rizikų iki sabotažo, kibernetinių atakų, dezinformacijos ar spaudimo per energetiką ir logistiką. Dėl to, pasak komisarų, reikia koordinavimo, kuris apimtų ir civilinę saugą, ir infrastruktūros apsaugą, ir finansavimo sprendimus.

    Raginimas spartinti pasirengimą

    Laiške taip pat raginama greičiau stiprinti pasirengimą krizėms, įskaitant gebėjimą reaguoti į infrastruktūros sutrikdymą. Tarp minimų krypčių – regioninių atsargų stiprinimas ir nuoseklesnės priemonės prieš hibridines grėsmes, kurios pastaraisiais metais vis dažniau fiksuojamos prie rytinės ES ir NATO ribos.

    Komisarai siūlo, kad koordinatorius dirbtų kartu su NATO ir nacionalinėmis institucijomis, identifikuodamas spragas civilinėje parengtyje bei kritinės infrastruktūros ir bendruomenių apsaugoje. Jų logika paprasta: kai grėsmės yra tarpsektorinės, vienos institucijos sprendimų nepakanka, o spragos dažniausiai atsiranda būtent „tarp“ atsakomybių.

    Vizitas Baltijos šalyse ir „Eastern Flank Watch“

    Dar vienas siūlymas – šį rudenį surengti visos Europos Komisijos kolegijos posėdį vienoje iš Baltijos valstybių. Komisarų teigimu, toks vizitas leistų ES vadovybei iš arti pamatyti prastėjančios saugumo aplinkos poveikį viešajai tvarkai ir ekonomikai bei greičiau susitarti dėl konkrečių priemonių.

    Laiške taip pat raginama paspartinti iniciatyvą „Eastern Flank Watch“, skirtą kovai su hibridinėmis grėsmėmis prie ES rytinės sienos, ir užtikrinti didesnį finansavimą. Pabrėžiama, kad oro erdvės pažeidimai ir bepiločių orlaivių įskridimai regione kelia ne tik saugumo, bet ir operacinio reagavimo klausimus.

    Tekste minima ir papildomą dėmesį regione sukėlusi JAV Centrinės žvalgybos agentūros vadovo kelionė. Viešojoje erdvėje pasirodžius interpretacijų apie galimą perspėjimą Maskvai, buvęs Estijos prezidentas Toomas Hendrik Ilves tokią versiją atmetė, pabrėždamas, kad Rusijos skaičiavimai regione iš esmės nepasikeitė.

  • Rusijos grėsmė kritinei infrastruktūrai: Baltijos šalys ir Lenkija stiprina dujų, elektros ir objektų apsaugą

    Baltijos šalys ir Lenkija spartina kritinės infrastruktūros apsaugą, augant nerimui dėl galimų Rusijos hibridinių veiksmų regione. Daugiausia dėmesio skiriama energetikos objektams ir tiekimo grandinėms, kurių sutrikdymas galėtų sukelti ne tik techninių, bet ir politinių pasekmių.

    Tarptautinėje erdvėje vis dažniau aptariami scenarijai, kai atakos gali būti maskuojamos ar vykdomos per tarpininkus, pasitelkiant diversijas, kibernetinius incidentus ar dezinformaciją. Tokiais atvejais siekiama sukelti neapibrėžtumą dėl atsako ir išbandyti NATO sprendimų priėmimo greitį.

    Stiprinama energetikos objektų apsauga

    Lietuva pranešė didinanti apsaugą aplink svarbiausius energetikos ir logistikos mazgus, o papildomas pajėgas tam tikrais atvejais telkia kartu su vidaus saugumo institucijomis. Panašius veiksmus taiko ir Latvija, akcentuodama, kad hibridinių incidentų tikimybė yra didesnė nei anksčiau.

    Šie sprendimai siejami su platesne regiono patirtimi, kai energetikos infrastruktūra tampa taikiniu tiek fizinėms diversijoms, tiek kibernetinėms operacijoms. Energetika išlieka jautriausia sritis, nes net trumpalaikiai sutrikimai gali turėti įtakos kainoms, tiekimo patikimumui ir visuomenės nuotaikoms.

    Lenkijoje peržiūrimi tiekimo scenarijai

    Lenkijos energetikos sektorius taip pat vertina atsparumo scenarijus, įskaitant alternatyvias gamtinių dujų importo kryptis, jei dabartiniai keliai patirtų rizikų ar būtų laikinai apriboti. Toks planavimas grindžiamas prielaida, kad spaudimas gali būti nukreiptas į kritinius „butelio kaklelius“ tiekimo grandinėje.

    „Možeikių infrastruktūra yra apsaugota organizacinėmis, techninėmis ir procedūrinėmis priemonėmis, o jų apimtis nuolat peržiūrima ir derinama prie situacijos“, – sakė „Orlen“ atstovas.

    Elektros sektoriuje didesnis budrumas siejamas ir su jungčių patikimumu, įskaitant linijas, svarbias regioniniam balansavimui bei paramai Ukrainos energetikos sistemai. Energetikos operatoriai pabrėžia, kad kritinių objektų saugumas šiandien apima ne vien fizinę apsaugą, bet ir nuolatinį sistemų stebėjimą.

    Dėmesys ir branduolinės energetikos projektams

    Lenkijoje papildomo dėmesio sulaukia ir naujos atominės elektrinės projektas, nes didelės apimties infrastruktūros statybos dažnai tampa informacinių ir kibernetinių atakų taikiniu. Skelbiama, kad projekto aplinkoje fiksuoti bandymai klaidinti suinteresuotąsias puses, naudojant suklastotus dokumentus.

    Tokių incidentų kontekste saugumo priemonės plečiamos nuo dokumentų apyvartos kontrolės iki rangovų patikrų ir teritorijų stebėsenos. Pareigūnai ir įmonės pabrėžia, kad vienas svarbiausių tikslų yra užkirsti kelią sabotažui dar iki jam įvykstant ir sumažinti galimo incidento poveikį.

  • Baltijos šalys išsikvietė Rusijos diplomatinius atstovus: atsakas į deportacijų melą ir dronų kaltinimus

    Baltijos šalys išsikvietė Rusijos diplomatinius atstovus: atsakas į deportacijų melą ir dronų kaltinimus

    Diplomatinis protestas dėl dezinformacijos

    Lietuva, Latvija ir Estija išsikvietė Rusijos diplomatinius atstovus, kaltindamos Maskvą skleidžiant melagingus teiginius apie tariamai planuojamas masines rusakalbių deportacijas Baltijos šalyse. Šalių teigimu, tokia retorika yra Kremliaus dezinformacijos modelio dalis ir naudojama politiniam spaudimui didinti.

    Pasak Baltijos valstybių, melagingi naratyvai viešinami tuo metu, kai Rusija intensyvina raketų ir dronų atakas prieš Ukrainos miestus ir kitus civilinius taikinius. Todėl, anot jų, informacinės atakos esą nukreiptos į dėmesio nukreipimą nuo pačios Rusijos veiksmų kare.

    Ką tiksliai neigia Lietuva, Latvija ir Estija

    Lietuva pabrėžė, kad kaltinimai dėl rusakalbių gyventojų deportacijų yra visiškai nepagrįsti ir neatitinka realybės. Latvija savo ruožtu akcentavo, kad valstybėje galioja teisės viršenybės principas, o gyventojų teisės saugomos nepriklausomai nuo tautybės.

    Estija taip pat atmetė Rusijos pareiškimus ir nurodė, kad tokie teiginiai neatitinka demokratinės valstybės, valdomos pagal įstatymus, realybės. Šalies atstovai pabrėžė, kad dezinformacija kuriama siekiant formuoti klaidingą įspūdį tarptautinei auditorijai.

    „Rusija desperatiškai siekia nukreipti dėmesį nuo savo agresijos prieš Ukrainą, vaizduoti save auka ir taip išvengti atsakomybės už padarytus nusikaltimus“, – sakė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos atstovai.

    Prie naratyvų pridedami ir kaltinimai dėl oro erdvės

    Diplomatinę įtampą dar labiau kaitino ir kitas Maskvos skleidžiamas teiginys, esą Baltijos šalys suteikė vadinamuosius oro koridorius ukrainietiškiems dronams atakuoti Rusijos infrastruktūrą. Latvija pareiškė, kad tokia informacija yra akivaizdžiai klaidinga ir pareikalavo ją nedelsiant paneigti.

    Lietuva ir Estija taip pat nurodė niekada nesuteikusios savo teritorijos ar oro erdvės smūgiams Rusijos viduje. Šalių teigimu, tokie kaltinimai skirti kurstyti įtampą ir pateisinti agresyvesnę Rusijos laikyseną regione.

    Kontekstas: informacinis spaudimas ir karas Ukrainoje

    Estijos pareigūnai pabrėžė, kad Maskva mėgina nukreipti dėmesį nuo pačios Rusijos tarptautinės teisės pažeidimų, įskaitant priverstinį ukrainiečių vaikų perkėlimą ir deportacijas. Baltijos šalys priminė, kad dezinformacinės kampanijos dažnai suaktyvėja paraleliai kariniams veiksmams ir siekia silpninti paramą Ukrainai.

    Diplomatiniuose pranešimuose Maskvai Baltijos valstybės taip pat pasmerkė naujausius Rusijos smūgius Ukrainai, pabrėždamos, kad civilių ir civilinės infrastruktūros taikymas yra sunkus tarptautinės humanitarinės teisės pažeidimas. Lietuva nurodė ir toliau sieksianti, kad už karo nusikaltimus atsakingi asmenys būtų patraukti atsakomybėn.

  • JAV generolas Baltijos šalims siunčia aiškią žinią: prieš Rusiją liksite ne vieni

    JAV generolas Baltijos šalims siunčia aiškią žinią: prieš Rusiją liksite ne vieni

    Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenės generolas Christopheris Donahue Estijoje, Valgos mieste, pareiškė, kad JAV ir toliau rems Europos sąjungininkus gindamos Baltijos šalis nuo Rusijos grėsmės. Kalbėdamas per vadovybės perdavimo ceremoniją jis akcentavo, kad atgrasymas kuriamas ne deklaracijomis, o realiu karių buvimu ir praktiniais veiksmais.

    „Jūs esate pasirengę daryti daugiau ir pagrįsti žodžius darbais, o Jungtinės Valstijos bus šalia. Taip kuriamas atgrasymas – ne kalbomis nuo tribūnos, o karių batais, klimpstančiais purve“, – sakė Christopheris Donahue.

    JAV karinis buvimas Europoje išlieka vienas didžiausių už šalies ribų ir yra svarbi NATO rytinio flango saugumo architektūros dalis. Pastaraisiais metais, reaguodamos į Rusijos karą Ukrainoje ir didėjantį spaudimą regione, JAV stiprino rotacines pajėgas, oro gynybos elementus ir pratybų mastą.

    Įvairiais vertinimais, Europoje šiuo metu dislokuota apie 80 000–100 000 JAV karių, įskaitant rotacinius vienetus. Didžiausia koncentracija tradiciškai išlieka Vokietijoje, kur veikia pagrindiniai JAV karinio valdymo ir logistikos mazgai, leidžiantys greitai perdislokuoti pajėgas į rytines NATO valstybes.

    JAV pajėgų struktūra Europoje apima sausumos vienetus, oro pajėgas, logistikos grandis ir oro bei priešraketinės gynybos komponentus. NATO požiūriu, būtent toks derinys yra kritiškai svarbus Baltijos regionui, kur geografinė padėtis ir ribota strateginė gelmė reikalauja greitos pastiprinimo grandinės ir iš anksto parengtų planų.

    Kas keičiasi NATO rytiniame flange?

    Valgoje vykusi ceremonija buvo susijusi su dalies vadovavimo atsakomybių perdavimu NATO rytiniame flange. Pranešta, kad dvi daugianacionalinės divizijos, veikiančios Estijoje ir Latvijoje, pereina po I Vokietijos ir Nyderlandų korpuso iš Miunsterio vadovavimu, siekiant užtikrinti aiškesnę komandų grandinę ir spartesnį sprendimų priėmimą.

    Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius šiuos pokyčius įvertino kaip matomą NATO vienybės ir pasirengimo demonstraciją. Tokie sprendimai atliepia platesnę Aljanso kryptį: sutrumpinti laiką nuo politinio sprendimo iki realaus pajėgų atvykimo į regioną.

    Kodėl akcentuojamas atgrasymas?

    NATO pastaraisiais metais nuosekliai pabrėžia, kad Rusija sparčiai didina karinius pajėgumus ir gali mėginti išbandyti Aljanso ryžtą. Aljanso vertinimuose viešai aptariama prielaida, jog Maskva, išlaikiusi dabartinį ginklavimosi tempą, gali būti pasirengusi platesnio masto agresijai prieš NATO teritoriją šio dešimtmečio pabaigoje.

    Dėl to JAV generolo žinutė Baltijos šalims svarbi ne tik simboliškai. Ji sustiprina signalą, kad JAV įsipareigojimai kolektyvinei gynybai išlieka, o NATO vadovavimo ir pajėgų planavimo pertvarkos skirtos tam, kad reali parama krizės atveju pasiektų regioną kuo greičiau.

  • Rusijos triukas su dronais kelia įtampą NATO: klaidinami GPS signalai nukreipia į Baltijos šalis

    Rusijos triukas su dronais kelia įtampą NATO: klaidinami GPS signalai nukreipia į Baltijos šalis

    Rusija vis dažniau pasitelkia elektroninės kovos priemones, kad išmuštų iš kurso Ukrainos tolimojo nuotolio dronus ir nukreiptų juos į NATO valstybių oro erdvę. Baltijos šalyse ir Suomijoje fiksuoti incidentai vertinami kaip sąmoninga hibridinė taktika, skirta kelti nerimą ir silpninti paramą Ukrainai.

    Ekspertų vertinimu, svarbiausias įrankis šioje schemoje yra GPS signalo trikdymas ir klastojimas, kai vietoje tikro palydovinio signalo pateikiamas galingesnis, netikras. Tokiu būdu drono navigacija gali „patikėti“ klaidingomis koordinatėmis ir nukrypti nuo planuoto maršruto.

    Kaip aiškinama, tokie trikdžiai ypač pavojingi, nes dronų maršrutas gali pasislinkti į vakarus ir kirsti Estijos, Latvijos ar Lietuvos teritoriją. Tai sukuria situaciją, kai incidentas tampa ne tik Ukrainos ir Rusijos karo dalimi, bet ir tiesioginiu saugumo iššūkiu NATO rytiniam sparnui.

    Ukraina tokiais atvejais paprastai pabrėžia, kad dronai nėra sąmoningai nukreipiami į NATO teritoriją, ir atsiprašo už netyčinius pažeidimus. Tuo pat metu regiono politikai ir saugumo ekspertai akcentuoja, kad atsakomybė tenka Rusijai, kuri aktyviai plečia elektroninės kovos poveikį už fronto ribų.

    „Rusija tyčia perima dronų navigaciją ir kartu stiprina propagandą, kad sukeltų baimę bei suabejojimą parama Ukrainai“, – sakė Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhij Tychyj.

    Analitikų teigimu, Kremliaus tikslas gali būti paprastas: priversti visuomenes klausti, ar parama Ukrainai neperkelia karo į jų pačių dangų. Tokia komunikacinė ataka dažnai derinama su informacinėmis operacijomis, kuriose bandoma sukurti įspūdį, esą incidentai yra Ukrainos veiksmų pasekmė.

    Kariniai ekspertai pabrėžia, kad vien naikintuvais tokių grėsmių suvaldyti nepakanka, nes dronų incidentai gali būti dažni, o reagavimas brangus ir ne visada proporcingas. Vis dažniau kalbama apie sluoksniuotą priešdroninę gynybą, kuri apimtų radarus, pasyvius jutiklius, akustinę detekciją, elektroninės kovos indikatorius ir operatyvius žvalgybos duomenis.

    Kartu akcentuojama praktinės partnerystės su Ukraina svarba, nes šalis sukaupė unikalią patirtį dronų karo sąlygomis. Ukraina taip pat tobulina sprendimus, kurie didina atsparumą navigacijos klastojimui, pavyzdžiui, inercinę navigaciją ir alternatyvius valdymo ryšius.

    Incidentai regione primena, kad šiuolaikinis karas vis dažniau persikelia į elektroninę ir informacinę erdvę, o jo efektas gali būti juntamas toli nuo fronto linijos. NATO valstybėms tai reiškia būtinybę spartinti technologinį pasirengimą ir gerinti tarpusavio koordinavimą, kad hibridinės provokacijos nevirstų didesne krize.

  • Paroda „B3: Laisvė“ Jelgavoje: kaip Baltijos menininkai permąsto laisvę šiandien

    Paroda „B3: Laisvė“ Jelgavoje: kaip Baltijos menininkai permąsto laisvę šiandien

    Tarptautinis projektas B3 sujungia tris Baltijos šalių miestus partnerius: Pernu Estijoje, Jelgavą Latvijoje ir Šiaulius Lietuvoje. Nuo 1999 metais vykstančios iniciatyvos esmė – nuolatinis menininkų bendradarbiavimas, kasmet rengiant bendras parodas ir lydinčius kultūrinius renginius vis kitame mieste.

    Šiais metais pristatoma grupinė paroda B3: Laisvė, kuri dėmesį telkia į temą, tapusią ypač jautrią dabartinių krizių, informacijos pertekliaus ir visuomenės susiskaldymo fone. Parodos sumanytojai kviečia laisvę matyti ne kaip statišką vertybę, o kaip nuolat iš naujo apibrėžiamą patirtį, priklausančią nuo politinio, technologinio ir socialinio konteksto.

    Ką šiandien vadiname laisve?

    Ekspozicijoje keliami klausimai apie tai, kokias laisves kasdien giname, o kurias nepastebimai išmainome į patogumą ar saugumo pažadą. Augančios stebėsenos technologijos, duomenų rinkimas ir skaitmeninių platformų įtaka tampa fonu diskusijai apie asmens privatumą ir saviraiškos ribas.

    Ne mažiau svarbi ir visuomenės dinamika: politinė poliarizacija, spaudimas pritapti bei viešojoje erdvėje įsitvirtinantys vertinimo mechanizmai veikia tai, kaip žmonės renkasi kalbėti, kurti ar tylėti. Parodos kūriniuose laisvė nagrinėjama kaip būklė, kuri kartais stiprina, o kartais priverčia abejoti savo pasirinkimais.

    Asmeninės ir kolektyvinės patirtys

    Parodoje pristatomi darbai aprėpia asmenines, socialines, politines ir technologines laisvės dimensijas. Menininkai remiasi individualiomis istorijomis, kolektyvinėmis patirtimis, spekuliatyviomis ateities vizijomis ir abstrakčiomis interpretacijomis, ieškodami, kur šiandien baigiasi laisvė ir prasideda jos apribojimai.

    Parodos dalyviai: Emma Haase, Johanna Resik, Rain Saarik, Tumena, Naste Ancikaitė, Živilė Minkutė, Rūta Mitigailaitė, Ugnė Mitigailaitė, Antanas Šeronas, Deimantė Tamutytė, Kristina Valančiūtė-Vaičekauskienė, Aļona Prokofjeva, Inga Troņina, Katrīna Tračuma.

    Parodą kuruoja Danutė Vaitekūnaitė, Helena Tääker ir Māris Brancis. Ekspozicija vyksta Jelgavos kultūros namuose, Krišjāņa Barona iela 6, o lankytojams įėjimas nemokamas.

  • Dronų įskridimai Baltijos šalyse: Ursula von der Leyen perspėja, kad tai išbandymas visai Europai

    Dronų įskridimai Baltijos šalyse: Ursula von der Leyen perspėja, kad tai išbandymas visai Europai

    Signalas iš rytinės sienos

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen perspėjo, kad pastarosiomis savaitėmis fiksuojami dronų įskridimai į ES valstybių oro erdvę nėra pavieniai atvejai. Vilniuje ji pabrėžė, kad tai siejasi su augančiomis hibridinėmis grėsmėmis prie Europos rytinės sienos.

    Pasak jos, kai išbandomos Baltijos valstybės, kartu tikrinamas ir visos Europos atsparumas. Ši žinutė nuskambėjo bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovais.

    „Tai nėra pavieniai incidentai. Kai išbandomos Baltijos valstybės, išbandoma visa Europa“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Per kelias pastarąsias savaites regione buvo registruota virtinė oro erdvės pažeidimų, o dalis atvejų siejama su trikdoma navigacija ir sudėtingu incidentų identifikavimu. Baltijos šalių lyderiai akcentavo, kad tokie epizodai veikia ne tik kariuomenės darbą, bet ir visuomenės saugumo jausmą.

    Kas vyko ir kuo tai baigėsi?

    Latvijoje vienas incidentas ir kritikuotas institucijų reagavimas tapo politinės krizės katalizatoriumi: atsistatydino ministrė pirmininkė Evika Siliņa ir gynybos ministras Andris Sprūds. Tai sustiprino spaudimą vyriausybėms viešai paaiškinti, kaip veikia perspėjimo ir oro gynybos grandinė.

    Su dronų grėsme susidūrė ir Suomija: po aliarmo Helsinkio oro uoste buvo atnaujintos gyventojų rekomendacijos, raginant kilus įtarimams likti patalpose ir laukti nurodymų. Lietuvoje vienas ryškiausių epizodų paskatino aukščiausių šalies vadovų pasitraukimą į priedangas, kol tarnybos tikslinosi situaciją prie sienos su Baltarusija.

    „Mūsų dangus dar nėra pakankamai saugus“, – sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

    Regiono pareigūnai pabrėžia, kad dalis atvejų gali būti susiję su klaidingai nukreiptais ar perimtais dronais, o dalis su sąmoningomis provokacijomis. Estijos prezidentas Alaras Karis ragino reaguoti ramiai, koordinuotai ir tvirtai, kad incidentai nevirstų panika ar nesusikalbėjimu tarp sąjungininkų.

    Hibridinės grėsmės ir atsakas

    Šalia dronų temos Baltijos šalys ir ES pareigūnai kelia dezinformacijos bei psichologinio spaudimo klausimą. Viešojoje erdvėje kartojama, kad tikslas gali būti sėti baimę, silpninti paramą Ukrainai ir testuoti NATO rytinio sparno reakcijos greitį.

    NATO generalinis sekretorius Markas Rutte yra sakęs, kad sąjungininkų atsakas turi būti proporcingas, bet aiškus, o provokacijos neturi tapti „nauja norma“. ES atstovai tuo pat metu akcentuoja poreikį greičiau užpildyti oro gynybos spragas ir gerinti ankstyvojo perspėjimo sistemų tarpusavio suderinamumą.

    „Žodžių nebeužtenka. Reikia greitų ir konkrečių veiksmų“, – sakė Gitanas Nausėda.

    Europos Komisija gynybos stiprinimą sieja su platesniais planuojamais investicijų paketais ir glaudesniu derinimu su NATO, ypač vertinant kovos su dronais bei ankstyvojo perspėjimo pajėgumus. Tarp aptariamų priemonių minimi specializuoti sensoriai, efektyvesnės oro erdvės stebėsenos grandys ir didesnis civilinės saugos pasirengimas.

    Baltijos šalių vadovai pabrėžia, kad tokio pobūdžio incidentai nebūtinai reiškia atvirą karinę eskalaciją, tačiau jie nuolat tikrina institucijų reakciją ir visuomenės pasitikėjimą. Dėl to, jų vertinimu, svarbiausia ne tik techninis oro gynybos stiprinimas, bet ir aiški, vieninga komunikacija gyventojams.

  • EBRD skiria naujus vadovus Centrinei Europai ir Baltijos šalims: kas keisis Lietuvai?

    Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (EBRD) pranešė paskyręs du naujus regiono vykdomuosius vadovus: Andreeą Moraru Centrinei Europai ir Baltijos šalims bei Grzegorzą Zielińskį Pietryčių Europai. Pokyčiai įsigalios nuo birželio 1 dienos ir žymi platesnį vadovybės atsinaujinimą po ilgametės regiono vadovės Charlotte Ruhe pasitraukimo į pensiją.

    EBRD yra viena svarbiausių tarptautinių institucijų, finansuojančių privataus sektoriaus plėtrą ir infrastruktūros modernizavimą Europoje. Bankas regionuose veikia per investicijas, paskolas ir konsultacijas, o prioritetu išlieka žalioji transformacija, energetinis saugumas ir verslo konkurencingumo stiprinimas.

    Kas vadovaus Baltijos regionui?

    Andreea Moraru iki šiol ėjo EBRD direktorės pareigas Lenkijoje ir Baltijos šalyse, todėl Baltijos rinkas ir jų poreikius pažįsta iš vidaus. Naujosiose pareigose ji koordinuos banko veiklą Kroatijoje, Vengrijoje, Lenkijoje, Slovakijoje, Slovėnijoje, Estijoje, Latvijoje ir Lietuvoje.

    EBRD pabrėžia, kad Moraru turi daugiau nei dviejų dešimtmečių patirtį banke, dirbant tiek su konkrečiomis šalimis, tiek su sektoriais. Jos karjeroje akcentuojama gebėjimas auginti investicijų apimtis, telkti tarpkultūrines komandas ir kurti partnerystes su vyriausybėmis, finansų institucijomis bei privačiu verslu.

    Prieš darbą Varšuvoje ji vadovavo EBRD veiklai Graikijoje ir Kipre, kur plėtė banko verslo portfelį Graikijoje ir kartu užbaigė veiklos mažinimo etapą Kipre. EBRD taip pat pažymi jos patirtį valdybų lygmenyje finansų, draudimo, pensijų ir turto valdymo srityse.

    Naujas dėmesys Pietryčių Europai

    Grzegorzas Zielińskis paskirtas vadovauti EBRD operacijoms šešiose Vakarų Balkanų šalyse, taip pat Bulgarijoje, Rumunijoje ir Graikijoje. Jis banke dirba nuo 1998 metų, o karjerą pradėjo energetikos ir komunalinių paslaugų finansavimo srityje, vėliau koordinavo investicijas į atsinaujinančią energetiką ir regioninę energetikos darbotvarkę.

    Pastaraisiais metais Zielińskis ėjo aukštas pareigas tvarios infrastruktūros kryptyje, kur vadovavo EBRD energetikos komandai Europoje. Banko vertinimu, jo patirtis valdant daugiašalius investicinius projektus ir vykdant politikos dialogą turėtų sustiprinti EBRD poveikį Pietryčių Europoje.

    Ką tai gali reikšti Lietuvai?

    Nors personaliniai pokyčiai savaime nekeičia EBRD strategijos, vadovų kaita dažnai lemia akcentų perskirstymą: spartesnį sprendimų priėmimą, aktyvesnį projektų portfelio formavimą ar didesnį dėmesį konkretiems sektoriams. Lietuvai tai aktualu dėl tęsiamų regioninių energetikos ir infrastruktūros projektų, taip pat dėl privataus sektoriaus finansavimo poreikio.

    Pastaraisiais metais EBRD visoje Europoje nuosekliai didina investicijas į atsinaujinančią energetiką, tinklų modernizavimą, energijos vartojimo efektyvumą ir atsparumą geopolitiniams sukrėtimams. Baltijos šalyse šios kryptys susijusios su elektros sistemos stiprinimu, pramonės dekarbonizacija ir finansavimo prieinamumu vidutiniam verslui.

    EBRD skelbia, kad naujieji paskyrimai turėtų užtikrinti veiklos tęstinumą ir sustiprinti banko gebėjimą įgyvendinti didelio poveikio investicijas bei politikos dialogą regione. Artimiausiais mėnesiais bus aiškiau, kokius prioritetus naujoji vadovybė išskirs kaip pagrindinius Centrinei Europai ir Baltijos šalims.