CP v2

Tag: Bankų susijungimai

  • „UniCredit“ perima „Commerzbank“ kontrolę: vadovų kaita ir signalai, kad „mBank“ laukia pardavimas

    Italijos bankas „UniCredit“ po viešo pasiūlymo tapo didžiausiu „Commerzbank“ akcininku ir priartėjo prie faktinės kontrolės. Kartu prasidėjo spaudimas keisti vadovybę, o rinkoje vis garsiau kalbama, kad kitas žingsnis gali būti Lenkijoje veikiančio „mBank“ pardavimas.

    Pagal paskelbtus duomenis, „UniCredit“ sukaupė 47,59 proc. „Commerzbank“ akcijų paketą, suteikiantį 49,65 proc. balsų visuotiniame akcininkų susirinkime. Toks balsų svoris praktiškai leidžia diktuoti strategines kryptis, net jei formaliai dar neperžengta 50 proc. riba.

    Vadovų kaita ir derybos su valdžia

    „UniCredit“ siekia greitų pokyčių ir, kaip pranešama, tikisi, kad iš pareigų pasitrauks „Commerzbank“ vadovė Bettina Orlopp ir stebėtojų tarybos pirmininkas Jens Weidmann. Tokia kryptis rodo, kad naujasis pagrindinis akcininkas nori kuo greičiau įtvirtinti savo komandos kontrolę.

    Tuo pat metu vyksta politinės derybos su Vokietijos puse dėl banko ateities: svarbiausi klausimai siejami su būstinės išlaikymu Frankfurte, banko statusu biržoje ir ilgalaikiu užimtumu. Aptariamas ir maždaug 40 000 darbuotojų klausimas, taip pat paslaugų tęstinumas šimtams tūkstančių verslo klientų.

    Kodėl „mBank“ klausimas tapo centrinis?

    Lenkijos rinkai ši istorija ypač jautri, nes „Commerzbank“ yra strateginis „mBank“ investuotojas ir valdo apie 69 proc. jo akcijų. Dėl to bet kokie sprendimai dėl „Commerzbank“ portfelio automatiškai reiškia, kad „mBank“ gali tapti sandorio objektu.

    Tekste nurodoma, kad „UniCredit“ jau yra minėjęs planus ieškoti pirkėjo „mBank“ paketui. Tai logiška ir iš kapitalo valdymo perspektyvos: pardavus tokio dydžio akcijų paketą galima greitai susigrąžinti dalį investicijų ir sumažinti integracijos bei reguliacines rizikas, ypač skirtingose jurisdikcijose.

    Minima, kad „mBank“ akcijų paketas vertinamas 9,7 mlrd. eurų, todėl potencialių pirkėjų ratas galėtų būti platus. Sprendimai gali būti priimami 2026 metais, tačiau kryptis priklausys nuo to, kaip „UniCredit“ susidėlios prioritetus Vokietijos rinkoje ir kokių sąlygų reikalaus priežiūros institucijos.

    Kaip „UniCredit“ sustiprino pozicijas

    „UniCredit“ kontrolę didino etapais, o viešo pasiūlymo metu dalis „Commerzbank“ akcijų buvo supirkta ir numatyta keitimo schema į naujai leidžiamas „UniCredit“ akcijas. Tokia struktūra leidžia sumažinti grynųjų pinigų poreikį ir perkelti dalį sandorio kaštų į akcijų emisijos mechanizmą.

    Autoriaus vertinimu, po galutinio proceso įgyvendinimo reali „Commerzbank“ perėmimo kaina gali siekti tik kelis milijardus eurų. Tai pabrėžia, kad bankų susijungimuose vis dažniau laimi ne didžiausi čekiai, o gerai sukonstruoti finansiniai sprendimai ir kruopštus reguliacinis pasirengimas.

  • Vokietija spaudžia „UniCredit“: prašo garantijų dėl „Commerzbank“ perėmimo ir 40 000 darbo vietų

    Vokietija spaudžia „UniCredit“: prašo garantijų dėl „Commerzbank“ perėmimo ir 40 000 darbo vietų

    Berlynas nori aiškių įsipareigojimų

    Vokietijos finansų ministras Larsas Klingbeilis pirmadienį Berlyne susitiko su Italijos banko „UniCredit“ vadovu, siekdamas gauti garantijų dėl „Commerzbank“ ateities. Vyriausybė nori užtikrinti, kad galimas perėmimas nepakenktų banko vaidmeniui finansuojant Vokietijos ekonomiką.

    Anot ministro, federalinei valdžiai svarbu, kad „Commerzbank“ ir toliau atliktų kritinę funkciją, ypač kreditavime. Didžiausias dėmesys derybose skiriamas banko strategijai, veiklos tęstinumui ir sprendimų priėmimo centrui.

    „Federalinei vyriausybei itin svarbu, kad „Commerzbank“ ir toliau galėtų vykdyti gyvybiškai svarbų vaidmenį finansuojant Vokietijos ekonomiką“, – sakė Larsas Klingbeilis.

    Ministras taip pat pabrėžė lūkestį, kad bankas liktų biržoje kotiruojama bendrovė, kurios būstinė būtų Frankfurte. Be to, Berlynas tikisi, jog „Commerzbank“ išlaikytų stiprų fokusą į mažų ir vidutinių įmonių finansavimą.

    „UniCredit“ beveik pasiekė kontrolę

    „UniCredit“ pastaraisiais metais nuosekliai didino turimą „Commerzbank“ akcijų paketą ir, kaip skelbiama, jau yra sukaupęs beveik 50 proc. Tai priartino Italijos skolintoją prie vieno didžiausių Europos bankininkystės sandorių per pastarąjį laikotarpį.

    Vokietijos finansų ministerijos atstovas pripažino, kad procesas perėjo į kitą etapą, kai šalys faktiškai derasi dėl sandorio. Vis dėlto pabrėžiama, kad derybose siekiama apsaugoti tiek „Commerzbank“, tiek nacionalinius interesus.

    „„Commerzbank“ turi daugiau nei 40 000 darbuotojų, todėl natūraliai norime apsaugoti jų interesus“, – sakė Vokietijos finansų ministerijos atstovas.

    Valstybės įtaka silpsta, bet rizikos išlieka

    Berlynas vis dar turi įtakos svertų, nes valstybė išlaiko maždaug 12 proc. „Commerzbank“ akcijų paketą ir atstovavimą banko stebėtojų taryboje. Ši pozicija liko nuo finansų krizės laikų, kai bankas buvo gelbėtas valstybės lėšomis.

    Tačiau didėjant „UniCredit“ turimai daliai, Vokietijos galimybės daryti įtaką strateginiams sprendimams mažėja. Dėl to Berlynas siekia iš anksto įtvirtinti principines sąlygas, kurios apimtų būstinę, darbo vietas ir banko prioritetus.

    Kodėl šis sandoris svarbus Europai

    „UniCredit“ argumentuoja, kad susijungimas padėtų sukurti didesnį Europos banką, kuris galėtų efektyviau konkuruoti su stambiais JAV rinkos dalyviais. Bankas taip pat pabrėžia, kad toks žingsnis stiprintų vis dar fragmentuotą Europos bankininkystės sektorių.

    Nors Vokietijoje perėmimas sulaukė pasipriešinimo, dalis politikos formuotojų Briuselyje ir Europos Centrinio Banko aplinkoje palankiau vertina konsolidaciją. Europos bankai pastaraisiais metais siekia masto ekonomijos ir didesnio pelningumo, todėl tarpvalstybiniai sandoriai vėl tapo realistišku scenarijumi.

    Tuo metu „Commerzbank“, bandydamas įtikinti akcininkus išlikti nepriklausomu, buvo mažinęs darbo vietų skaičių ir kėlęs finansinius tikslus. Vis dėlto, „UniCredit“ artėjant prie kontrolinio paketo, „Commerzbank“ vadovė Bettina Orlopp vasaros pabaigoje paragino pradėti konstruktyvias derybas su Italijos banku.

  • „Monte dei Paschi“ smūgis milžinui: patvirtino du mainų pasiūlymus „Banco Bpm“ ir „Banca Generali“

    „Monte dei Paschi“ smūgis milžinui: patvirtino du mainų pasiūlymus „Banco Bpm“ ir „Banca Generali“

    Du mainų pasiūlymai kaip atsakas

    Italijos banko „Banca Monte dei Paschi di Siena“ (MPS) valdyba patvirtino generalinio direktoriaus Luigi Lovaglio planą pradėti du atskirus viešus akcijų mainų pasiūlymus „Banco Bpm“ ir „Banca Generali“ akcininkams. Šis žingsnis vertinamas kaip gynybinė strategija prieš „Intesa Sanpaolo“ siekį perimti MPS.

    Sprendimas priimtas po neeilinio posėdžio, trukusio apie septynias valandas. Valdyboje planą palaikė devyni nariai, keturi susilaikė.

    Kuo skiriasi Opas ir Ops?

    Pagal Italijos perėmimų praktiką Opas paprastai reiškia viešą pasiūlymą, kuriame derinami grynieji pinigai ir akcijos, o Ops remiasi tik akcijų apsikeitimu. Šiuo atveju MPS pasirinko būtent Ops modelį, todėl pasiūlymai „Banco Bpm“ ir „Banca Generali“ būtų apmokami MPS akcijomis.

    Tuo pat metu „Intesa Sanpaolo“ pasiūlymas dėl MPS, viešai įvardijamas kaip Opas, rinkoje siejamas su maždaug 30,5 mlrd. eurų verte. Būtent šią iniciatyvą MPS bando neutralizuoti siūlydama alternatyvų konsolidacijos scenarijų.

    Ką siekia laimėti MPS?

    Luigi Lovaglio planas orientuotas į masto didinimą ir didesnį svorį Italijos bankų sistemoje, sukuriant didesnę finansų grupę. Rinkoje tai siejama su platesne tendencija, kai Europos bankai, spaudžiami maržų ciklo pokyčių, konkurencijos ir reguliacinių reikalavimų, ieško sinergijų jungdamiesi.

    Vis dėlto pasiūlymas „Banco Bpm“ vertinamas kaip jautrus, nes jis nėra suderintas su banko vadovybe. Situaciją papildomai komplikuoja tai, kad tarp didžiųjų „Banco Bpm“ investuotojų yra „Crédit Agricole“, turinti reikšmingą akcijų paketą.

    Politika įsitraukė į bankų kovą

    Į viešą diskusiją įsitraukė ir Italijos vicepremjeras, partijos „Lega“ lyderis Matteo Salvini, pabrėžęs, kad būtina ginti tokių institucijų kaip MPS istoriją, autonomiją ir darbuotojus. Jis taip pat akcentavo, kad valdžia stebi siūlymus, galinčius pakeisti šalies bankininkystės žemėlapį.

    „Turime saugoti tokių bankų kaip MPS istoriją, autonomiją ir žmones, kurie juose dirba“, – sakė Matteo Salvini.

    Opozicija tokią retoriką sutiko kritiškai. Italia Viva senatorius Ivanas Scalfarotto pareiškė, kad Vyriausybės laikysena bankų susijungimų bangos fone esą atrodo sunkiai paaiškinama, ir paragino valdžią išlikti neutralią.

    „Mes tikime rinka: lemia skaičiai, tegul laimi geriausias“, – sakė Ivanas Scalfarotto.

    Rinkos reakcija ir kas toliau

    Investuotojai situaciją sekė atsargiai, o dėmesys Piazza Affari biržoje krypo į bankų ir draudimo sektoriaus akcijas. Po naujienos MPS akcijos kilo, taip pat brango „Banca Generali“ vertybiniai popieriai, o kitų rinkos dalyvių judėjimai signalizavo, kad rinka tikisi tęsinio ir galimų derybų arba atsakomųjų veiksmų.

    Tolimesnė eiga priklausys nuo reguliuotojų, pagrindinių akcininkų pozicijų ir to, ar „Banco Bpm“ bei „Banca Generali“ vadovybė ims aktyviai vertinti MPS pasiūlymus. Bankų konsolidacijos Italijoje kryptis artimiausiu metu gali tapti ne tik finansų, bet ir politinio prestižo klausimu.

  • Italijoje bręsta bankų perversmas: „Monte dei Paschi“ meta 34 mlrd. eurų iššūkį „Banco BPM“

    Italijoje bręsta bankų perversmas: „Monte dei Paschi“ meta 34 mlrd. eurų iššūkį „Banco BPM“

    Italijos bankų rinkoje įsibėgėja viena didžiausių pastarųjų metų konsolidacijos kovų. „Banca Monte dei Paschi di Siena“ (MPS) valdyba paskelbė dviejų savanoriškų viešų akcijų mainų pasiūlymų finansines sąlygas, taikomas „Banco BPM“ ir „Banca Generali“.

    Bendra šių sandorių vertė siekia apie 34 mlrd. eurų. MPS siekia sustiprinti pozicijas ir kartu apsisaugoti nuo „Intesa Sanpaolo“ mėginimo perimti patį Sienoje įsikūrusį banką, nes sektoriuje didėja spaudimas auginti mastą ir pelningumą.

    Siūlomi mainai numatyti tik akcijomis, be grynųjų pinigų dalies. Už vieną „Banco BPM“ akciją MPS siūlo 1,567 savo akcijos, o viso pasiūlymo vertė vertinama maždaug 25,3 mlrd. eurų.

    „Banca Generali“ atveju mainų santykis būtų 6,958 MPS akcijos už vieną „Banca Generali“ akciją. Šio pasiūlymo vertė siekia apie 8,72 mlrd. eurų, o abu sandoriai kartu turėtų pakeisti jėgų pusiausvyrą Italijos finansų rinkoje.

    Kas slypi už šio plano

    MPS žingsnis tiesiogiai susijęs su vadinamąja pasyvumo taisykle, galiojančia perėmimo proceso metu. Ji riboja tikslinės bendrovės veiksmus, kurie galėtų sužlugdyti pirkėjo pasiūlymą, todėl reikalingas akcininkų pritarimas strategiškai reikšmingiems sprendimams.

    Dėl to sušauktas neeilinis akcininkų susirinkimas, kuriame ryškėja ir svarbiausių savininkų įtaka. Tarp didžiausių MPS akcininkų minimi Del Vecchio šeima, Caltagirone grupė, „BlackRock“, Italijos Ekonomikos ir finansų ministerija bei „Banco BPM“.

    Sandoris būtų reikšmingas ne tik Italijai, bet ir platesniam Europos kontekstui, nes „Crédit Agricole“ valdo beveik trečdalį „Banco BPM“ akcijų. Tai reiškia, kad bet koks struktūrinis pokytis gali turėti įtakos ir tarpvalstybinėms interesų sankirtoms.

    80 mlrd. eurų bankas ir politinis fonas

    Pagal MPS skaičiavimus, sujungus MPS, „Banco BPM“ ir „Banca Generali“, naujoji grupė turėtų apie 80 mlrd. eurų rinkos kapitalizaciją. Tokia apimtis leistų pretenduoti į vietą tarp dešimties didžiausių Europos bankų, o Italijoje pagal klientų paskolas ir padalinių tinklą grupė taptų antra.

    „Kuriame stipresnę Italijos grupę, turinčią europinę reikšmę, įsišaknijusią šalies ekonomikoje ir pasirengusią konkuruoti nuolat besikeičiančiame sektoriuje“, – sakė MPS vadovas Luigi Lovaglio.

    Ši bankų dvikova neatsiejama nuo politikos. Italijos premjerės Giorgios Meloni vyriausybė yra viešai rėmusi MPS kryptį kurti trečią didelį bankinį polį greta „Intesa Sanpaolo“ ir „UniCredit“, o ankstesni sprendimai dėl valstybės dalies mažinimo MPS tik sustiprino privačių investuotojų įtaką.

    Kokie terminai ir ką gaus akcininkai

    Pagal pateiktus dokumentus, pasiūlymų priėmimo laikotarpis galėtų prasidėti 2026 metų gruodžio pirmoje pusėje ir baigtis 2027 metų vasario pirmoje pusėje. Galutinei baigčiai dar reikės reguliuotojų ir akcininkų sprendimų.

    Jei abu pasiūlymai būtų priimti visiškai, MPS istoriniai akcininkai išlaikytų apie 50,1 proc. jungtinės grupės. „Banco BPM“ akcininkams tektų apie 37,2 proc., o „Banca Generali“ akcininkams apie 12,7 proc.

    MPS taip pat pristato ambicingą akcininkų grąžos planą. Bankas skelbia apie 15 mlrd. eurų dividendus 2026–2030 metų laikotarpiu ir papildomą apie 4 mlrd. eurų neeilinį paskirstymą, kuris būtų įgyvendinamas dalimi grynaisiais pinigais ir dalimi akcijomis.

  • Europos Komisija brėžia bankų reformą: kas praras kontrolę ir kaip tai atrakins milijardus?

    Europos Komisija brėžia bankų reformą: kas praras kontrolę ir kaip tai atrakins milijardus?

    Europos Komisija paskelbė naujas kryptis, kuriomis siekia mažinti Europos bankų sektoriaus susiskaldymą pagal nacionalines ribas. Briuselis teigia, kad labiau integruota bankininkystė ir kapitalo rinkos galėtų padidinti konkurenciją ir atlaisvinti papildomą finansavimą verslui bei gyventojams.

    Komisijos vertinimu, nepaisant Bankų sąjungos pažangos, praktikoje bankams vis dar brangu ir sudėtinga veikti kelių šalių mastu. Skirtingai taikomos taisyklės, priežiūros procedūros ir vietiniai reikalavimai reiškia, kad kapitalas bei likvidumas dažnai lieka įšaldyti atskirose valstybėse.

    Nacionalinėms institucijoms – mažiau svertų

    Vienas jautriausių siūlymų elementų – mažinti nacionalinę diskreciją, kai bankų taisyklės vis labiau harmonizuojamos ES lygiu. Tai reikštų mažiau galimybių atskiroms šalims riboti ar papildomomis sąlygomis apraizgyti tarpvalstybinius susijungimus ir įsigijimus.

    Komisija taip pat kelia klausimą dėl labiau suderintos indėlių apsaugos ir bankų nemokumo procedūrų. Argumentas paprastas: vieninga rinka sunkiai veikia, jei valstybės tuos pačius reikalavimus aiškina ir įgyvendina skirtingai.

    Kaip planuojama atlaisvinti kapitalą?

    Šiuo metu tarpvalstybinės bankų grupės dažnai turi atitikti kapitalo ir likvidumo reikalavimus ir patronuojančios įmonės, ir dukterinių bankų lygmeniu. Komisija mano, kad tai sukuria dubliavimą ir riboja galimybes lanksčiai perkelti išteklius ten, kur jų labiausiai reikia.

    Siūloma suteikti daugiau galios už patronuojančius bankus atsakingoms priežiūros institucijoms, kad jos galėtų vertinti rizikas ir atsparumą visos grupės mastu. Didžiosioms grupėms, veikiančioms euro zonoje, reikšmingą vaidmenį išlaikytų Europos Centrinis Bankas, dirbdamas kartu su nacionaliniais prižiūrėtojais.

    Komisija pabrėžia, kad integracija turi būti lydima saugiklių, kad būtų apsaugoti indėlininkai ir kreditoriai, o finansinis stabilumas nebūtų pažeistas. Kitaip tariant, siekis supaprastinti sistemą neturėtų virsti rizikų ignoravimu.

    Investicijų poreikis – milžiniškas

    Briuselis skaičiuoja, kad ES ekonomikai kasmet reikia apie 1 200 000 000 000 eurų papildomų investicijų, įskaitant švarias technologijas, gynybą ir dirbtinį intelektą. Komisijos teigimu, jei kliūtys kapitalo judėjimui būtų sumažintos, bankai ir rinkos galėtų prisidėti prie šio finansavimo efektyviau.

    Kartu numatoma skatinti bankus labiau diversifikuoti valstybės skolos vertybinių popierių portfelius, kad pernelyg didelė priklausomybė nuo vienos valstybės skolos netaptų sistemine rizika. Tai ypač aktualu krizės metu, kai rinkų svyravimai gali greitai persiduoti bankų balansams.

    „Priemonės, kurios mažina prudencines kliūtis integracijai, turi būti lydimos tinkamų saugiklių, užtikrinančių finansinį stabilumą visoje ES“, – teigiama Komisijos pristatytame vertinime.

    Atskiru bloku Komisija akcentuoja ir reguliavimo taikymo skirtumus, susijusius su pinigų plovimo prevencija bei vartotojų apsauga. Skirtingi nacionaliniai reikalavimai bankams dažnai reiškia atskiras informacines sistemas ir procesus, o tai didina kaštus ir lėtina vieningų paslaugų plėtrą.

    Planuojama siekti didesnio suderinimo, įskaitant bendrų pinigų plovimo prevencijos taisyklių taikymo stiprinimą nuo 2027 metų liepos mėnesio. Komisija taip pat žada vertinti, ar vartotojų apsaugos reikalavimai kai kuriais atvejais nepagrįstai fragmentuoja rinką, ir kaip reglamentavimas gali padėti skaitmeninei bankininkystei, kartu išlaikant kibernetinį saugumą.

    Komisijos dokumentas iš esmės padeda politinį pagrindą teisėkūros paketui, kurį ji ketina pristatyti 2027 metų pirmąjį ketvirtį. Iki tol diskusijose svarbiausia ašimi turėtų tapti balansas tarp didesnės integracijos ir valstybių narių noro išlaikyti kontrolę jautriausiose finansų sistemos vietose.

  • „Commerzbank“ vadovė siunčia žinią „UniCredit“: dėl perėmimo teks mokėti premiją

    „Commerzbank“ vadovė siunčia žinią „UniCredit“: dėl perėmimo teks mokėti premiją

    Vokietijos banko „Commerzbank“ vadovė Bettina Orlopp pareiškė, kad įmonė gins akcininkų interesus, tęsiantis įtampai dėl Italijos banko „UniCredit“ ambicijų didinti įtaką. Pasak jos, bankas yra atviras pokalbiams, tačiau bet kokie svarstymai turi atspindėti „Commerzbank“ vertę.

    Vadovė pabrėžė, kad „UniCredit“ planai, kaip būtų pertvarkomas „Commerzbank“ perėmus kontrolę, kol kas neparodo pakankamai aiškaus pagrindimo. Esą trūksta konkrečių detalių, kaip būtų integruojama su „UniCredit“ Vokietijoje veikiančia dukterine įmone „HypoVereinsbank“.

    Deryboms keliama aiški sąlyga

    „Commerzbank“ vadovė akcentavo, kad akcininkai turi teisę tikėtis premijos, jei būtų siekiama perimti kontrolę. Jos teigimu, banko savarankiška strategija turi aiškų augimo potencialą, todėl bet koks pasiūlymas turėtų tai atitinkamai įkainoti.

    „Atsižvelgiant į mūsų savarankišką strategiją ir potencialą, tikimės premijos, ir mūsų akcininkai turėtų jos tikėtis“, – sakė Bettina Orlopp.

    Rezultatai ir kaštų mažinimo planas

    „Commerzbank“ pranešė, kad pirmąjį ketvirtį uždirbo 1,36 mlrd. eurų veiklos pelno. Bankas taip pat kelia ambicingą tikslą iki 2030 metų pasiekti 21 proc. grąžą nuo materialiojo nuosavo kapitalo.

    Kartu numatomas ir kaštų mažinimas: bankas planuoja apie 3 000 darbo vietų mažinimą. Tokie sprendimai Europoje tapo dažni, nes bankai siekia didesnio efektyvumo, investuoja į skaitmenizaciją ir peržiūri padalinių tinklus, tuo pat metu ruošiantis griežtesniems kapitalo ir rizikos reikalavimams.

    „UniCredit“ artėja prie svarbios ribos

    „UniCredit“ jau valdo apie 28 proc. „Commerzbank“ akcijų ir siekia padidinti dalį virš 30 proc. ribos, kuri praktikoje laikoma svarbiu reguliaciniu slenksčiu perėmimo scenarijuose. Toks žingsnis paprastai reiškia daugiau prievolių ir didesnį reguliuotojų dėmesį.

    Italijos banko akcininkai pritarė 470 mln. naujų akcijų emisijai, kuri galėtų būti panaudota mainams už „Commerzbank“ akcijas viešo pasiūlymo atveju. Tuo metu „UniCredit“ vadovas Andrea Orcel yra sakęs, kad kontrolės perėmimas nėra labiausiai tikėtinas scenarijus, tačiau didėjanti įtaka jau skatina „Commerzbank“ vadovybę ieškoti didesnės vertės akcininkams.

    Politinis fonas ir Vokietijos verslo argumentas

    Vokietijos valstybė tebėra reikšminga „Commerzbank“ akcininkė, valdanti apie 12 proc. akcijų. Bettina Orlopp nekomentavo spėlionių, ar Berlynas galėtų didinti savo dalį kaip alternatyvą „UniCredit“ planams, tačiau pripažino, kad diskusijose matomas ir nacionalinio ekonominio intereso aspektas.

    Anot jos, Vokietijoje nuogąstaujama, jog kontrolės pasikeitimas galėtų neigiamai paveikti vidutines ir mažas įmones, kurios laikomos viena svarbiausių šalies ekonomikos atramų. Dėl to „Commerzbank“ komunikacija aiški: derybos galimos tik tada, kai bus pateikta konkreti vizija ir aiški finansinė nauda akcininkams.