Italijos bankų rinkoje įsibėgėja viena didžiausių pastarųjų metų konsolidacijos kovų. „Banca Monte dei Paschi di Siena“ (MPS) valdyba paskelbė dviejų savanoriškų viešų akcijų mainų pasiūlymų finansines sąlygas, taikomas „Banco BPM“ ir „Banca Generali“.
Bendra šių sandorių vertė siekia apie 34 mlrd. eurų. MPS siekia sustiprinti pozicijas ir kartu apsisaugoti nuo „Intesa Sanpaolo“ mėginimo perimti patį Sienoje įsikūrusį banką, nes sektoriuje didėja spaudimas auginti mastą ir pelningumą.
Siūlomi mainai numatyti tik akcijomis, be grynųjų pinigų dalies. Už vieną „Banco BPM“ akciją MPS siūlo 1,567 savo akcijos, o viso pasiūlymo vertė vertinama maždaug 25,3 mlrd. eurų.
„Banca Generali“ atveju mainų santykis būtų 6,958 MPS akcijos už vieną „Banca Generali“ akciją. Šio pasiūlymo vertė siekia apie 8,72 mlrd. eurų, o abu sandoriai kartu turėtų pakeisti jėgų pusiausvyrą Italijos finansų rinkoje.
Kas slypi už šio plano
MPS žingsnis tiesiogiai susijęs su vadinamąja pasyvumo taisykle, galiojančia perėmimo proceso metu. Ji riboja tikslinės bendrovės veiksmus, kurie galėtų sužlugdyti pirkėjo pasiūlymą, todėl reikalingas akcininkų pritarimas strategiškai reikšmingiems sprendimams.
Dėl to sušauktas neeilinis akcininkų susirinkimas, kuriame ryškėja ir svarbiausių savininkų įtaka. Tarp didžiausių MPS akcininkų minimi Del Vecchio šeima, Caltagirone grupė, „BlackRock“, Italijos Ekonomikos ir finansų ministerija bei „Banco BPM“.
Sandoris būtų reikšmingas ne tik Italijai, bet ir platesniam Europos kontekstui, nes „Crédit Agricole“ valdo beveik trečdalį „Banco BPM“ akcijų. Tai reiškia, kad bet koks struktūrinis pokytis gali turėti įtakos ir tarpvalstybinėms interesų sankirtoms.
80 mlrd. eurų bankas ir politinis fonas
Pagal MPS skaičiavimus, sujungus MPS, „Banco BPM“ ir „Banca Generali“, naujoji grupė turėtų apie 80 mlrd. eurų rinkos kapitalizaciją. Tokia apimtis leistų pretenduoti į vietą tarp dešimties didžiausių Europos bankų, o Italijoje pagal klientų paskolas ir padalinių tinklą grupė taptų antra.
„Kuriame stipresnę Italijos grupę, turinčią europinę reikšmę, įsišaknijusią šalies ekonomikoje ir pasirengusią konkuruoti nuolat besikeičiančiame sektoriuje“, – sakė MPS vadovas Luigi Lovaglio.
Ši bankų dvikova neatsiejama nuo politikos. Italijos premjerės Giorgios Meloni vyriausybė yra viešai rėmusi MPS kryptį kurti trečią didelį bankinį polį greta „Intesa Sanpaolo“ ir „UniCredit“, o ankstesni sprendimai dėl valstybės dalies mažinimo MPS tik sustiprino privačių investuotojų įtaką.
Kokie terminai ir ką gaus akcininkai
Pagal pateiktus dokumentus, pasiūlymų priėmimo laikotarpis galėtų prasidėti 2026 metų gruodžio pirmoje pusėje ir baigtis 2027 metų vasario pirmoje pusėje. Galutinei baigčiai dar reikės reguliuotojų ir akcininkų sprendimų.
Jei abu pasiūlymai būtų priimti visiškai, MPS istoriniai akcininkai išlaikytų apie 50,1 proc. jungtinės grupės. „Banco BPM“ akcininkams tektų apie 37,2 proc., o „Banca Generali“ akcininkams apie 12,7 proc.
MPS taip pat pristato ambicingą akcininkų grąžos planą. Bankas skelbia apie 15 mlrd. eurų dividendus 2026–2030 metų laikotarpiu ir papildomą apie 4 mlrd. eurų neeilinį paskirstymą, kuris būtų įgyvendinamas dalimi grynaisiais pinigais ir dalimi akcijomis.
Leave a Reply