CP v2

Tag: Barclays

  • Londono skolintojo griūtis išgąsdino JAV kreditų gigantus: kalbama apie šimtus mln. eurų

    Londono skolintojo griūtis išgąsdino JAV kreditų gigantus: kalbama apie šimtus mln. eurų

    Jungtinėje Karalystėje veikęs specializuotas būsto paskolų skolintojas Market Financial Solutions (MFS) po žlugimo tapo rimtu galvos skausmu dideliems bankams ir investuotojams abiejose Atlanto pusėse. Finansų rinkose vis garsiau kalbama, kad nišinių kreditų problemos gali persimesti į platesnę sistemą, ypač kai finansavimo grandinės tampa vis labiau susipynusios.

    MFS veikė kaip vadinamasis tilto finansavimo (bridging) skolintojas, suteikdavęs trumpalaikes paskolas klientams, kuriems greitai reikia lėšų, bet tradiciniai bankai jų dažnai neskolina. Skelbiama, kad MFS paskolų portfelio vertė siekė daugiau kaip 2,8 mlrd. eurų, todėl bet koks sukrėtimas neišvengiamai paliečia ir stambius finansuotojus.

    Dvigubo įkeitimo įtarimai

    MFS į nemokumo procesą pateko 2026 metų vasario 25 dieną, o viešojoje erdvėje pasirodė įtarimų dėl galimo sukčiavimo. Tarp minimų rizikų – vadinamasis dvigubas įkeitimas, kai tas pats nekilnojamasis turtas panaudojamas kaip užstatas keliems skirtingiems įsipareigojimams.

    Taip pat nurodoma, kad tarp užstatų vertės ir to, kiek įmonei galėjo reikėti atsiskaityti su kreditoriais, susidarė apie 1,5 mlrd. eurų spraga. Dėl to nemokumo bylose dabar itin detaliai narpliojamos sudėtingos finansavimo struktūros, į kurias buvo įtraukti bankai, fondai ir įvairūs tarpininkai.

    Bankų ir fondų nuostoliai

    Rinkos dalyviai jau įvardijo konkrečius skaičius. „Barclays“ pripažino patyręs apie 264 mln. eurų smūgį, o „HSBC“ savo ataskaitose nurodė maždaug 352 mln. eurų vertės vertės sumažėjimą, siejamą su šiuo atveju.

    Šaltiniuose minimos ir kitų finansų institucijų ekspozicijos: „Elliott Management“ – apie 232 mln. eurų, „Wells Fargo“ – apie 166 mln. eurų, „Jefferies“ – apie 120 mln. eurų. Tarp labiau minimų investuotojų taip pat figūruoja „Avenue Capital“ ir „Castlelake“, kurių galimos ekspozicijos, remiantis dokumentais, siekia dešimtis milijonų eurų.

    Kodėl tai svarbu visai rinkai

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie atvejai tampa testu ne vienam skolintojui ar fondui, o visai privataus kredito ekosistemai. Pagrindinė problema – realios rizikos ir ekonominės ekspozicijos matomumas, kai paskolos finansuojamos keliais sluoksniais: nuo bankų kreditavimo linijų iki vertybinių popierių struktūrų ar fondų kapitalo.

    „Šią situaciją reikėtų vertinti ne kaip privataus kredito nuosprendį, o kaip signalą, kad sudėtingoms finansavimo grandinėms reikia vienodai stiprių veiklos kontrolės priemonių“, – sakė „Oxane Partners“ vadovas Sumit Gupta.

    Pasak jo, kai duomenys išsibarstę tarp valdytojų, administratorių, patikėtinių, banko sąskaitų ir finansavimo priemonių, tampa sunku laiku aiškiai pamatyti riziką. Dėl to rinka jau juda griežtesnio užstatų vertinimo, nuoseklesnio paskolų duomenų audito ir stipresnės valdymo praktikos kryptimi.

    Rizikų valdymo specialistai taip pat primena, kad didžiausios problemos neretai išryškėja jau po to, kai paskola išduota, todėl vien pasitikėti skolininko pateiktais duomenimis neužtenka. Didėjantis reguliuotojų dėmesys bankų sąsajoms su specializuotais skolintojais ir privataus kredito fondais gali reikšti griežtesnius skaidrumo reikalavimus visame sektoriuje.

  • „MARA Holdings“ perka Ohajo dujų jėgainę ir „Long Ridge“: 1,4 mlrd. eurų sandoris keičia kriptokasybos strategiją

    „MARA Holdings“ perka Ohajo dujų jėgainę ir „Long Ridge“: 1,4 mlrd. eurų sandoris keičia kriptokasybos strategiją

    „MARA Holdings“ susitarė įsigyti „Long Ridge Energy & Power“ objektą Ohajo valstijoje iš „FTAI Infrastructure“ – sandoris vertinamas apie 1,4 mlrd. eurų. Tai vienas ryškiausių pastarojo meto atvejų, kai didelė biržoje kotiruojama bitkoinų kasėja plečiasi į energetikos ir duomenų centrų infrastruktūros valdymą.

    Įsigijimo struktūroje numatyta perimti mažiausiai apie 730 mln. eurų esamų skolų, o likusi dalis būtų apmokama grynaisiais. „MARA Holdings“ nurodė, kad atsiskaitymą papildomai parems laikinasis „Barclays“ finansavimas, taip sumažinant trumpalaikį likvidumo spaudimą.

    Kas yra „Long Ridge“ ir kodėl tai svarbu?

    „Long Ridge“ apima elektrinės, kuro tiekimo, sklypo, vandens ir ryšio infrastruktūros kombinaciją vienoje vietoje. „MARA Holdings“ planuoja šį objektą vystyti kaip integruotą skaitmeninės infrastruktūros miestelį, kurio potenciali plėtra, bendrovės teigimu, galėtų viršyti 1 GW.

    Tokie projektai svarbūs dėl elektros kainos ir patikimumo – energija yra didžiausia kriptokasybos sąnaudų dalis, o jos prieinamumas lemia konkurencingumą. Nuosava arba kontroliuojama energetikos bazė gali sumažinti priklausomybę nuo rinkos svyravimų ir palengvinti ilgalaikį planavimą.

    Posūkis nuo vien kriptokasybos

    Bendrovė tikisi, kad sandoris suteiks iš karto pajamas generuojančią veiklą: prognozuojama apie 134 mln. eurų metinė pakoreguota EBITDA, skaičiuojant pagal 2025 metų antrojo pusmečio rezultatus. Tokie rodikliai rodo, kad „MARA Holdings“ siekia būti mažiau priklausoma nuo bitkoino kainos ciklų ir blokų atlygio mažėjimo.

    Pastaraisiais mėnesiais „MARA Holdings“ taip pat peržiūrėjo turto valdymo politiką, išplėsdama galimybes parduoti balansą sudarančius bitkoinus, o ne tik ką tik iškastą produkciją. Rinkoje tai vertinama kaip bandymas lankščiau valdyti pinigų srautus ir finansinius įsipareigojimus, ypač kai kapitalo kaina išlieka jautri palūkanų normų pokyčiams.

    DI duomenų centrai – naujas augimo taikinys?

    „MARA Holdings“ vadovas Fredas Thielis pabrėžė, kad objektas gali tapti baze didelio masto DI infrastruktūrai, o bendrovė esą jau sulaukia susidomėjimo iš potencialių IT ir DI nuomininkų. Tokia kryptis atitinka platesnę rinkos tendenciją: sparčiai augant DI skaičiavimų poreikiui, duomenų centrams reikia vis daugiau elektros galios ir stabilios jungties su tinklais.

    Vis dėlto tokio tipo projektų sėkmė priklausys nuo kelių veiksnių: reguliacinių reikalavimų, energijos tiekimo sutarčių sąlygų, finansavimo kainos ir to, ar pavyks pritraukti ilgalaikius nuomininkus. Kriptokasybos bendrovėms tai taip pat reiškia naują kompetencijų lauką – energetikos turto valdymą ir duomenų centrų komercinę nuomą.

  • Europos bankams įtampa dėl privataus kredito: „Barclays“ ir kiti ramina, bet nerimas auga

    Europos bankams įtampa dėl privataus kredito: „Barclays“ ir kiti ramina, bet nerimas auga

    Europos bankų rezultatų sezoną šiemet temdo atsinaujinęs investuotojų nerimas dėl privataus kredito rizikų. Pastaraisiais metais sparčiai išaugusi nebankinio skolinimo rinka bankams yra svarbi kaip partnerystės, finansavimo ar investicijų kryptis, tačiau jos skaidrumas ir likvidumas kelia vis daugiau klausimų.

    „Barclays“ paskelbė turinti apie 17 mlrd. eurų dydžio ekspoziciją privačiam kreditui, kuri įeina į platesnį struktūrizuoto finansavimo portfelį nebankiniams finansų tarpininkams. Bankas taip pat pranešė per ketvirtį patyręs apie 270 mln. eurų su kreditu susijusį smūgį po specializuoto būsto finansuotojo „Market Financial Solutions“ žlugimo.

    „Tai buvo vieno emitento nuostolis, susijęs su plačiai aptarta, sudėtinga apgaule“, – sakė „Barclays“ vadovas C. S. Venkatakrishnanas.

    „Santander“ finansų vadovas José García Cantera teigė, kad galimi nuostoliai dėl ekspozicijų, įskaitant ryšius su „Market Financial Solutions“, pirmąjį ketvirtį jau buvo pilnai padengti. Pasak jo, banko ekspozicija privačiam kreditui yra nereikšminga ir sudaro mažiau nei 1 proc. visų ekspozicijų, o didžiąją dalį sudaro prenumeratos finansavimo priemonės.

    „Mums svarbiausia ne tai, ar vienas konkretus atvejis patraukia dėmesį. Svarbiausia, ar sistemos iš tiesų veikia“, – sakė José García Cantera.

    Kas kelia didžiausią įtampą

    Įtampa rinkoje sustiprėjo po to, kai „Market Financial Solutions“ Jungtinėje Karalystėje pradėjo nemokumo procedūras, o skolos siekė apie 1,5 mlrd. eurų. Šis atvejis investuotojams tapo signalu, kad rizikos gali slypėti ne tik pačiose paskolose, bet ir jų finansavimo grandinėse, vertinimuose bei užtikrinimo struktūrose.

    Privačiojo kredito rinka Europoje ir JAV pastarąjį dešimtmetį augo dėl griežtesnio bankų reguliavimo, didesnio investuotojų apetito alternatyvioms pajamoms ir fondo valdytojų galimybių greitai sutelkti kapitalą. Vis dėlto rinkos dalyviai vis dažniau akcentuoja vadinamąją skaidrumo problemą, nes ne visos rizikos aiškiai matomos bankų ir draudikų balansuose ar atskleidimuose.

    Bankai sako, kad rizikas valdo

    „UBS“ vadovas Sergio Ermotti pripažino, kad šiemet privataus kredito segmente jaučiamas stresas, ypač pusiau likvidžiose struktūrose, kur dalis valdytojų ribojo investuotojų pinigų atsiėmimą. Vis dėlto jis pabrėžė, kad tai labiau likvidumo, o ne masinio turto kokybės blogėjimo klausimas.

    „UBS“ teigimu, banko ekspozicija privačiam kreditui yra diversifikuota ir sudaro apie 0,5 proc. balanso. „Deutsche Bank“ taip pat nurodė, kad privataus kredito ekspozicija kol kas nepatyrė nuostolių, yra diversifikuota ir remiasi griežtais skolinimo standartais.

    Ką stebi investuotojai Europoje

    Rinkos apklausos rodo, kad investicinio reitingo investuotojams privataus kredito persidavimo rizikos išlieka vienas didžiausių rūpesčių, ypač dėl neapibrėžtumo, kiek bankai ir draudikai yra susiję su šiuo sektoriumi. Papildomą jautrumą kuria tai, kad dalis struktūrų gali būti sudėtingos, o turto pervertinimas krizinėmis sąlygomis užtrunka.

    Analitikų vertinimu, JAV daugiau dėmesio skiriama paskoloms programinės įrangos sektoriui, kurį veikia spartūs pokyčiai dėl dirbtinio intelekto diegimo. Europoje investuotojai atidžiau stebi chemijos pramonę ir konkurencinį spaudimą, kurį didina importas bei kainų svyravimai, galintys peraugti į didesnius kredito nuostolius.

    Bankų vadovai šiuo metu siekia įtikinti rinką, kad didžiausios rizikos yra ribojamos portfelių limitais, diversifikacija ir konservatyvesniu skolinimu. Tačiau investuotojams svarbiausias klausimas lieka tas pats: kiek realiai skaidrus yra privataus kredito poveikis finansų sistemai ir kaip greitai jis gali išryškėti, jei rinkoje pritrūktų likvidumo.

  • Irano karas supurtė rinkas: „BP“ pelnas šoktelėjo, „Barclays“ spaudžia paskolų nuostoliai

    Irano karas supurtė rinkas: „BP“ pelnas šoktelėjo, „Barclays“ spaudžia paskolų nuostoliai

    Irano karas, prasidėjęs 2026 metų vasario 28 dieną, sukėlė didelius energijos ir finansų rinkų svyravimus, o tai greitai atsispindėjo kai kurių didžiųjų Europos bendrovių ketvirčio rezultatuose. Pirmojo 2026 metų ketvirčio ataskaitose ryškiai išsiskyrė naftos ir dujų milžinė „BP“ bei Jungtinės Karalystės bankas „Barclays“.

    „BP“ nurodė, kad jos pagrindinis rodiklis, vadinamasis bazinis pakaitinės savikainos pelnas, per ketvirtį daugiau nei padvigubėjo ir pasiekė apie 2,8 mlrd. eurų. Bendrovė pabrėžė, jog rezultatą itin sustiprino išskirtinis naftos prekybos indėlis ir geresnis vidutinės grandies veiklos efektyvumas.

    „Bazinis pakaitinės savikainos pelnas per ketvirtį siekė apie 2,8 mlrd. eurų, palyginti su maždaug 1,3 mlrd. eurų ankstesnį ketvirtį“, – teigiama „BP“ pranešime.

    Rinkose tuo metu buvo matomas staigus kainų šuolis: „Brent“ rūšies nafta nuo maždaug 62 eurų už barelį vasario pradžioje buvo pakilusi iki daugiau nei 106 eurų kovo pabaigoje, o balandį svyravo apie 97 eurus. Tokie šuoliai paprastai didina prekybos padalinių pelningumą, tačiau kartu augina ir riziką, todėl investuotojai itin atidžiai vertina, ar šis efektas tvarus.

    „BP“ taip pat atkreipė dėmesį į reikšmingą savo veiklos dalį Artimuosiuose Rytuose. Bendrovė regione išgauna apie 411 000 barelių naftos ekvivalento per dieną, įskaitant projektus Abu Dabyje, Omane ir Irake, todėl geopolitinė įtampa šiai grupei išlieka svarbus veiksnys.

    „Barclays“ augo, bet nerimas dėl paskolų

    Tuo pat metu „Barclays“ pranešė apie augusias pajamas ir pelną prieš mokesčius, kurį palaikė padidėjęs aktyvumas rinkose dėl išaugusio nepastovumo. Banko bendros pajamos per ketvirtį pakilo iki maždaug 9,4 mlrd. eurų, o pelnas prieš mokesčius siekė apie 3,2 mlrd. eurų.

    Vis dėlto investuotojų nuotaikas slopino prastesnė paskolų portfelio kokybė ir papildomi atidėjiniai. „Barclays“ užfiksavo maždaug 261 mln. eurų dydžio sąnaudas, susijusias su Jungtinės Karalystės hipotekos skolintojo „Market Financial Solutions“ žlugimu, o tai padidino klausimų dėl rizikos valdymo ir sudėtingesnio finansavimo sandorių.

    Banko vadovas C. S. Venkatakrishnanas nurodė, kad po patirto smūgio ketinama mažinti sudėtingesnio skolinimo apimtis ir atsargiau vertinti itin didelio finansinio sverto įmones. Tai atitinka platesnę Europos bankų tendenciją, kai, augant geopolitinei ir ekonominei nežiniai, daugiau dėmesio skiriama kapitalo apsaugai ir atidėjinių politikai.

    „Barclays“ investicinės bankininkystės pajamos per ketvirtį pirmą kartą perkopė apie 4,6 mlrd. eurų ribą, jas stiprino prekyba ir konsultaciniai sandoriai. Bankas taip pat paskelbė apie maždaug 574 mln. eurų vertės akcijų supirkimą, o bendra šių metų supirkimų suma pasiekė apie 1,72 mlrd. eurų, pabrėžiant siekį išlaikyti patrauklumą akcininkams.

    Rinkoms vertinant rezultatus, išryškėjo kontrastas: naftos bendrovė pasinaudojo žaliavų kainų šuoliu, o bankui nepastovumas padėjo prekyboje, bet išryškino kredito rizikos pažeidžiamumą. Artimiausi ketvirčiai parodys, ar tokie pelnai ir nuostoliai buvo vienkartiniai, ar taps naujos, labiau geopolitikos veikiamos ekonomikos norma.

  • Britai pratinami investuoti: „Savvy“ voverė kainuos 23 mln. eurų – ar tai suveiks?

    Britai pratinami investuoti: „Savvy“ voverė kainuos 23 mln. eurų – ar tai suveiks?

    Jungtinėje Karalystėje startavo vyriausybės remiama iniciatyva Invest for the Future, kurios veidu tapo animuota voverė „Savvy“. Kampanija siekia pakeisti britų požiūrį į investavimą ir paskatinti žmones ne tik kaupti, bet ir įdarbinti santaupas rinkose.

    Skelbiama, kad reklamos kampanija per trejus metus kainuos apie 23 mln. eurų. Joje dalyvauja didieji finansų rinkos žaidėjai, tarp jų investavimo platforma „Hargreaves Lansdown“, turto valdytoja „St James’s Place“, taip pat draudikai „Aviva“ ir „Legal & General“.

    Prie iniciatyvos prisideda ir didieji bankai „Barclays“, „NatWest“, „HSBC“ bei „Lloyds“, taip pat turto valdytojai „Schroders“ ir kiti rinkos dalyviai. Pirmiausia „Savvy“ pasirodys skaitmeniniuose kanaluose ir lauko reklamoje, o rudenį kampanija turėtų persikelti ir į televiziją.

    Kodėl „grynieji“ tapo problema?

    Kampanijos logika paprasta: nors taupymo įpročiai britams būdingi, dalis namų ūkių per ilgai laiko pinigus sąskaitose, kurios realiai neapsaugo nuo infliacijos. Finansų reguliuotojo Financial Conduct Authority vertinimu, apie 7 mln. suaugusiųjų turi daugiau nei 10 000 svarų sterlingų grynųjų santaupų, kurios galėtų būti produktyviau panaudotos.

    Tokioje situacijoje investavimas į akcijas daliai visuomenės vis dar atrodo pernelyg rizikingas ir prilyginamas lošimui. Kampanija bando sumažinti šį psichologinį barjerą, aiškindama ilgalaikio investavimo principus ir rizikos išskaidymo naudą.

    „Jungtinė Karalystė turi stiprią taupymo kultūrą, tačiau investavimo atotrūkis išlieka, nes per daug žmonių vis dar mano, kad investavimas ne jiems“, – sakė „Barclays“ privačios bankininkystės ir turto valdymo vadovė Sasha Wiggins.

    Istorinis kontekstas ir kritika

    Mažmeninis investavimas Jungtinėje Karalystėje jau buvo išgyvenęs pakilimą: 1980-aisiais, privatizuojant valstybines įmones, milijonai britų pirmą kartą įsigijo akcijų. Vėliau susidomėjimas slopo po technologijų burbulo sprogimo ir pasaulinės finansų krizės, o dalis žmonių grįžo prie konservatyvaus santaupų laikymo grynaisiais.

    Vis dėlto naujoji kampanija sulaukė ir kritikos. Kai kurie rinkos dalyviai nusprendė neprisijungti, o skeptikai teigia, kad reklama gali būti per paviršutiniška, jei nebus sprendžiamos struktūrinės kliūtys, pavyzdžiui, investavimo kaštai ar mokesčiai.

    Diskusijas kaitina ir makroekonominis fonas: centrinių bankų įspėjimai apie galimą rinkų korekciją primena, kad investavimas nėra garantuoto pelno priemonė. Dėl to kampanijai teks rasti balansą tarp skatinimo investuoti ir atsakingo rizikų paaiškinimo.

    Ko tikimasi iš kampanijos?

    Iniciatyvos šalininkai tikisi, kad bent dalis gyventojų laikomų grynųjų per artimiausius metus bus nukreipta į investicijas, o tai ilgainiui galėtų didinti namų ūkių finansinį atsparumą. Platesne prasme, daugiau vietos kapitalo rinkose reikštų ir didesnį finansavimo potencialą įmonėms bei ekonomikos augimui.

    Ar „Savvy“ taps simboliu, pakeisiančiu britų įpročius, paaiškės artėjant kampanijos pikui rudenį, kai reklama pasieks platesnę auditoriją per televiziją. Kol kas akivaizdu viena: kova dėl žmonių santaupų krypties persikelia į masinę komunikaciją, o investavimo kultūra tampa viešosios politikos prioritetu.