Europos bankų rezultatų sezoną šiemet temdo atsinaujinęs investuotojų nerimas dėl privataus kredito rizikų. Pastaraisiais metais sparčiai išaugusi nebankinio skolinimo rinka bankams yra svarbi kaip partnerystės, finansavimo ar investicijų kryptis, tačiau jos skaidrumas ir likvidumas kelia vis daugiau klausimų.
„Barclays“ paskelbė turinti apie 17 mlrd. eurų dydžio ekspoziciją privačiam kreditui, kuri įeina į platesnį struktūrizuoto finansavimo portfelį nebankiniams finansų tarpininkams. Bankas taip pat pranešė per ketvirtį patyręs apie 270 mln. eurų su kreditu susijusį smūgį po specializuoto būsto finansuotojo „Market Financial Solutions“ žlugimo.
„Tai buvo vieno emitento nuostolis, susijęs su plačiai aptarta, sudėtinga apgaule“, – sakė „Barclays“ vadovas C. S. Venkatakrishnanas.
„Santander“ finansų vadovas José García Cantera teigė, kad galimi nuostoliai dėl ekspozicijų, įskaitant ryšius su „Market Financial Solutions“, pirmąjį ketvirtį jau buvo pilnai padengti. Pasak jo, banko ekspozicija privačiam kreditui yra nereikšminga ir sudaro mažiau nei 1 proc. visų ekspozicijų, o didžiąją dalį sudaro prenumeratos finansavimo priemonės.
„Mums svarbiausia ne tai, ar vienas konkretus atvejis patraukia dėmesį. Svarbiausia, ar sistemos iš tiesų veikia“, – sakė José García Cantera.
Kas kelia didžiausią įtampą
Įtampa rinkoje sustiprėjo po to, kai „Market Financial Solutions“ Jungtinėje Karalystėje pradėjo nemokumo procedūras, o skolos siekė apie 1,5 mlrd. eurų. Šis atvejis investuotojams tapo signalu, kad rizikos gali slypėti ne tik pačiose paskolose, bet ir jų finansavimo grandinėse, vertinimuose bei užtikrinimo struktūrose.
Privačiojo kredito rinka Europoje ir JAV pastarąjį dešimtmetį augo dėl griežtesnio bankų reguliavimo, didesnio investuotojų apetito alternatyvioms pajamoms ir fondo valdytojų galimybių greitai sutelkti kapitalą. Vis dėlto rinkos dalyviai vis dažniau akcentuoja vadinamąją skaidrumo problemą, nes ne visos rizikos aiškiai matomos bankų ir draudikų balansuose ar atskleidimuose.
Bankai sako, kad rizikas valdo
„UBS“ vadovas Sergio Ermotti pripažino, kad šiemet privataus kredito segmente jaučiamas stresas, ypač pusiau likvidžiose struktūrose, kur dalis valdytojų ribojo investuotojų pinigų atsiėmimą. Vis dėlto jis pabrėžė, kad tai labiau likvidumo, o ne masinio turto kokybės blogėjimo klausimas.
„UBS“ teigimu, banko ekspozicija privačiam kreditui yra diversifikuota ir sudaro apie 0,5 proc. balanso. „Deutsche Bank“ taip pat nurodė, kad privataus kredito ekspozicija kol kas nepatyrė nuostolių, yra diversifikuota ir remiasi griežtais skolinimo standartais.
Ką stebi investuotojai Europoje
Rinkos apklausos rodo, kad investicinio reitingo investuotojams privataus kredito persidavimo rizikos išlieka vienas didžiausių rūpesčių, ypač dėl neapibrėžtumo, kiek bankai ir draudikai yra susiję su šiuo sektoriumi. Papildomą jautrumą kuria tai, kad dalis struktūrų gali būti sudėtingos, o turto pervertinimas krizinėmis sąlygomis užtrunka.
Analitikų vertinimu, JAV daugiau dėmesio skiriama paskoloms programinės įrangos sektoriui, kurį veikia spartūs pokyčiai dėl dirbtinio intelekto diegimo. Europoje investuotojai atidžiau stebi chemijos pramonę ir konkurencinį spaudimą, kurį didina importas bei kainų svyravimai, galintys peraugti į didesnius kredito nuostolius.
Bankų vadovai šiuo metu siekia įtikinti rinką, kad didžiausios rizikos yra ribojamos portfelių limitais, diversifikacija ir konservatyvesniu skolinimu. Tačiau investuotojams svarbiausias klausimas lieka tas pats: kiek realiai skaidrus yra privataus kredito poveikis finansų sistemai ir kaip greitai jis gali išryškėti, jei rinkoje pritrūktų likvidumo.
Leave a Reply