Tag: Barselona

  • Barselonos „Stark Future“ tapo pirmuoju Europoje elektrinių motociklų vienaragiu – pritraukė per 150 mln. eurų

    Barselonos „Stark Future“ tapo pirmuoju Europoje elektrinių motociklų vienaragiu – pritraukė per 150 mln. eurų

    Barselonoje įsikūrusi premium klasės elektrinių motociklų ir technologijų bendrovė „Stark Future“ užbaigė daugiau nei 150 mln. eurų finansavimo etapą, kuriame įmonė įvertinta 1,2 mlrd. eurų verte prieš investiciją.

    Apie sandorį pranešė „EU-Startups“. Bendrovė teigia, kad tai didžiausia investicija į Europos elektrinių motociklų įmonę, o „Stark Future“ tapo pirmuoju regione šio segmento „vienaragiu“.

    Finansavimo etapui vadovavo „Highland Europe“, kartu investavo „Morgan Stanley Investment Management“ 1GT klimato privataus kapitalo strategija ir Ispanijos tarptautinė investicijų įmonė „Axon Partners Group“. Prie raundo prisidėjo ir esami akcininkai, taip pat „draugai ir šeima“.

    Įmonė nurodė, kad susidomėjimas buvo didesnis nei planuota, todėl surengtas antras uždarymas, kad būtų įtraukti papildomi strateginiai partneriai, tarp jų – „Lombard Oders“.

    Ambicija – pranokti benzininius motociklus

    „Stark Future“ įkurta 2020 metais, o jos strategija – kurti elektrinius motociklus, kurie, bendrovės teigimu, visais aspektais lenktų geriausius vidaus degimo variklių modelius.

    Pagrindinis įmonės produktas – VARG platforma, apimanti motokrosą, enduro ir supermoto. Bendrovė tvirtina, kad VARG linijoje yra ir geriausiai pasaulyje parduodamas enduro motociklas, kuris esą aplenkia visus benzininius konkurentus.

    Taip pat pabrėžiama, kad visi motociklai gaminami pačios įmonės 20 000 kv. metrų ploto gamykloje netoli Barselonos.

    Pardavimai ir rinkos dalis Europoje

    „Stark Future“ skaičiuoja, kad per trejus metus nuo pirmųjų pardavimų iš „iššūkio metėjo“ tapo kategorijos lydere, o VARG esą tapo perkamiausiu enduro motociklu pasaulyje.

    Bendrovė teigia, kad pirmaisiais metais ji užėmė apie 50 proc. enduro segmento Vokietijoje, o Prancūzijoje ir Italijoje pakilo į pirmą vietą. Didžiausia rinka pagal apimtį, anot įmonės, tapo Jungtinės Valstijos.

    Įmonė taip pat nurodo, kad per trejus metus „nuo nulio“ atsikando apie 5 proc. maždaug 3 mlrd. eurų vertės pasaulinės bekelės motociklų rinkos, kuri iki šiol daugiausia rėmėsi vidaus degimo varikliais.

    Kam bus skiriamos pritrauktos lėšos

    Pasak „Stark Future“, pritrauktas kapitalas bus naudojamas žengti į naujas motociklų kategorijas, finansuoti pasaulinę plėtrą ir kurti naujas elektrines platformas.

    Įmonė taip pat akcentuoja, kad yra pelninga, o papildomas finansavimas turėtų suteikti resursų greičiau išplėsti produktų portfelį ir didinti mastą tarptautinėse rinkose.

  • Barselonos „Masia“ užbaigė 18 mln. eurų fondą DI startuoliams ir atidarė 1 000 kv. m erdvę

    Investicijos į ankstyvą stadiją

    Barselonoje veikianti rizikos kapitalo platforma „Masia“ pranešė užbaigusi pirmąjį 18 mln. eurų fondą. Jis skirtas ankstyvos stadijos DI ir pažangiosioms technologijoms kuriančioms įmonėms, turinčioms ryšį su Barselona.

    Fondo investuotojų gretose – daugiau nei 70 ribotos atsakomybės partnerių, tarp jų technologijų verslų kūrėjai, vadovai ir patyrę investuotojai. Taip pat prisidėjo du instituciniai investuotojai, taip sustiprinę fondo stabilumą ir ambicijas.

    „Pirmąjį fondą pradėjome, nes matėme, kad Barselonos technologijų ekosistema artėja prie lūžio taško, o mums rūpėjo sujungti mieste esančius investuotojus su talentais, kurie čia kuria pasaulines įmones“, – sakė „Masia“ bendraįkūrėjas ir valdybos pirmininkas Carlos Trenchs.

    „Masia House“: ne vien kapitalas

    Kartu su fondo uždarymu bendrovė atidarė „Masia House“ – 1 000 kv. metrų bendruomenės erdvę Gràcia rajone. Keturių aukštų pastate numatytos darbo vietos, susitikimų kambariai, apgyvendinimas atvykstantiems investuotojams ir renginiai terasoje.

    Bendrovės teigimu, tokia fizinė erdvė turėtų padėti greičiau užmegzti ryšius tarp įkūrėjų, tarptautinių fondų ir operatorių, kurie prisideda prie augimo praktika. Pastaraisiais metais Europoje ryškėja tendencija, kad ankstyvos stadijos fondai vis dažniau kuria ne tik finansavimo, bet ir bendruomenės infrastruktūrą.

    „„Masia House“ yra kitas žingsnis, nes žinome, kad vien kapitalas inovacijų nesukuria. Jos atsiranda tada, kai ambicingi žmonės nuolat susitinka su kitais ambicingais žmonėmis“, – sakė C. Trenchs.

    Kokia „Masia“ strategija

    „Masia“ įkūrė C. Trenchs ir Pepe Borrell 2025 metais. Platforma veikia kaip superangelių fondas ir investuoja iki sėklos bei sėklos stadijose, dažniausiai skirdama nuo 125 000 iki 250 000 eurų vienai investicijai.

    Fondas pabrėžia, kad paprastai nevadovauja finansavimo raundams ir neužima vietų valdybose, o orientuojasi į įkūrėjams palankų bendradarbiavimo modelį. Tokia prieiga vis dažniau pasirenkama ankstyvojoje stadijoje, kai komandai ypač svarbus greitis, prieiga prie ekspertų ir tolimesnių investuotojų tinklas.

    Nuo veiklos pradžios „Masia“ skelbia investavusi į 46 įmones, atstovaujančias 60 įkūrėjų, ir bendrai investavusi su dešimtimis tarptautinių fondų. Portfelio įmonės vėliau pritraukė papildomą kapitalą iš gerai žinomų vardų, tokių kaip „Y Combinator“ ir „a16z“.

    Portfelyje minimos ir ryškesnės istorijos: „Biorce“, kuri DI taiko klinikinių tyrimų optimizavimui, taip pat „Prosper“ ir „Didit“. Tokie pavyzdžiai atspindi platesnę rinkos kryptį, kai DI sprendimai vis aktyviau diegiami sveikatos technologijose ir tapatybės patikros srityje.

    „Jau matome įmones, kurias rėmėme pernai, pritraukiančias A serijos finansavimą ir plečiančias veiklą JAV. Susitelkiame į įkūrėjus, kurie DI ir pažangias technologijas taiko didelėms rinkos galimybėms“, – sakė „Masia“ partneris Pepe Borrell.

    Fondo naujienos pasirodė augant Barselonos, kaip Europos giliųjų technologijų centro, reputacijai. Vietos ekosistemą stiprina ne tik kapitalas, bet ir talentų pritraukimas, akceleratoriai bei vis aktyvesnis tarptautinių fondų dėmesys.

    „Masia“ taip pat pranešė sustiprinusi komandą iki septynių žmonių: operacijoms vadovauti prisijungė Gemma Torruella, o rinkodaros krypčiai – ilgametę patirtį turinti Cathy White. Bendrovė akcentuoja, kad didesnė komanda leis sparčiau aptarnauti portfelį ir plėsti investuotojų bei ekspertų tinklą.

  • „Enzo Ventures“ uždarė 20 mln. eurų antrąjį fondą: taikosi į Pietų Europos startuolius nuo pirmos dienos

    „Enzo Ventures“ uždarė 20 mln. eurų antrąjį fondą: taikosi į Pietų Europos startuolius nuo pirmos dienos

    Barselonoje įsikūręs rizikos kapitalo fondas „Enzo Ventures“ uždarė antrąjį fondą, kurio dydis siekia 20 mln. eurų. Fondas orientuotas į ankstyviausios stadijos investicijas, vadinamąjį pre-seed etapą, kai kuriamas pirmasis produkto prototipas, formuojama komanda ir tikrinama idėjos paklausa.

    Naujasis Fondas II tęsia strategiją, kurią „Enzo Ventures“ pradėjo 2023 metais su pirmuoju 10 mln. eurų fondu. Esminė kryptis išlieka ta pati: ieškoti Pietų Europos įkūrėjų ir diasporos verslininkų dar pačioje pradžioje, kol jų potencialo neperėmė platesnė pasaulinė investuotojų rinka.

    Fokusas į diasporą ir ryšius

    „Enzo Ventures“ diasporos įkūrėjais vadina verslininkus, kurie iš tokių miestų kaip Barselona ar Lisabona persikelia kurti įmonių į Londoną ar Paryžių, bet išlaiko stiprius ryšius su gimtųjų miestų talentų tinklais. Tokie ryšiai dažnai padeda greičiau suburti tarptautines komandas, pritraukti techninius specialistus ir lengviau plėsti veiklą tarp rinkų.

    Fondo požiūris paremtas prielaida, kad įkūrėjų kilmės ekosistema ir jų prieiga prie talentų gali būti ne mažiau svarbi nei tai, kur registruota įmonė. Tai leidžia investuoti į globaliai mąstančius projektus, kurie savo kompetencijų šaknis išlaiko Pietų Europoje, bet parduoda ir auga tarptautiniu mastu.

    Investicijų dydžiai ir pirmieji sandoriai

    Fondas II planuoja teikti investicijas nuo 250 000 iki 600 000 eurų, taip atliepdamas tipinį pre-seed poreikį. Šiame etape kapitalas dažniausiai skiriamas produkto kūrimui, pirmajam pardavimų ciklui, ankstyviems komandos samdymams ir pasirengimui vėlesniam pritraukimo etapui.

    „Enzo Ventures“ skelbia, kad fondas jau investavo į tris startuolius, tarp jų ir Londone įsikūrusią „Cori Clinical“, taip pat projektus Madride ir Ciuriche. Toks geografinis paskirstymas atspindi fondo ambiciją sekti įkūrėjus ten, kur jiems patogiausia kurti verslą, kartu išlaikant Pietų Europos regiono prizmę.

    Kas slypi už strategijos

    „Enzo Ventures“ įkūrė Edgar Vicente ir Iván Fernández Lucas, abu turintys darbo startuolių aplinkoje patirties. Fondo teigimu, jo atsiradimą paskatino spraga Pietų Europoje: ankstyvas kapitalas, kuris būtų palankus įkūrėjams, orientuotas į globalias ambicijas ir pasirengęs prisiimti vadinamąją „nulinių dienų“ riziką, kai dar nėra aiškių finansinių rodiklių.

    „Kai pradėjome investuoti 2023 metais, buvome įsitikinę, kad Pietų Europoje vyksta struktūrinis pokytis“, – sakė „Enzo Ventures“ steigėjas ir valdantysis partneris Edgar Vicente.

    „Naujoji įkūrėjų karta yra ambicingesnė, techniškesnė ir nuo pirmos dienos labiau globali. Nenorėjome kurti fondo pagal tai, kur registruota įmonė, norėjome jį kurti pagal tai, iš kur kilę išskirtiniai įkūrėjai“, – sakė jis.

    Rizikos kapitalo rinkoje didesni pre-seed fondai dažnai reiškia ne tik didesnes investicijas, bet ir platesnę pagalbą: prieigą prie mentorių, talentų, vėlesnių etapų investuotojų bei tarptautinių partnerių. „Enzo Ventures“ teigia, kad Fondas II remiasi tuo, kas pasiteisino pirmame fonde, tačiau dabar tai bus daroma turint daugiau kapitalo ir stipresnę platformą įkūrėjams.

  • „Enzo Ventures“ startuoja su 20 mln. eurų fondu: kaip jis ieškos Pietų Europos įkūrėjų dar pre-seed etape

    Barselonoje ir Madride veikianti rizikos kapitalo bendrovė „Enzo Ventures“ paskelbė pritraukusi antrąjį fondą „Enzo Ventures II“, kurio dydis siekia 20 mln. eurų. Juo ketinama investuoti į ankstyviausios stadijos technologijų startuolius, kuriuos įkūrė Pietų Europos kilmės verslininkai, nepriklausomai nuo to, kurioje šalyje jie plėtoja verslą.

    Naujojo fondo strategija sutelkta į pre-seed etapą, kai įmonės dažnai dar tik formuoja produktą, komandą ir pirmuosius klientus. „Enzo Ventures“ nurodo, kad pradinės investicijos čekiai sieks maždaug nuo 250 000 iki 600 000 eurų, o sprendimai bus priimami greitai, be ilgo investicinio komiteto proceso.

    Fondas dvigubėja, konkurencija auga

    „Enzo Ventures II“ yra dvigubai didesnis už pirmąjį įmonės fondą, kuris buvo 10 mln. eurų ir pradėjo investuoti 2023 metais. Pasak bendrovės, ankstesnio fondo investuotojai daugiausia grįžo ir į antrąjį, dalis jų padidino įsipareigojimus, o kapitalas sutelktas iš šeimos biurų Ispanijoje, Europoje ir Meksikoje.

    Fondo startas sutampa su platesne Pietų Europos ankstyvos stadijos investicijų banga, kai rinka ieško naujų komandų dar iki didesnių etapų finansavimo. Tokia aplinka didina konkurenciją dėl stipriausių įkūrėjų, todėl fondai vis dažniau deklaruoja tikslą būti pirmaisiais instituciniais investuotojais.

    Kas yra fondo taikinys?

    „Enzo Ventures“ pabrėžia, kad klaida vertinant regioną yra manyti, jog galimybės apsiriboja tik Pietų Europoje registruotomis įmonėmis. Fondas orientuojasi į įkūrėjus iš tokių technologinių centrų kaip Barselona, Madridas, Milanas ar Lisabona, bet įmonės gali būti kuriamos ir Londone, Paryžiuje, Niujorke ar San Franciske.

    „Viena didžiausių klaidų analizuojant rizikos kapitalą Pietų Europoje yra galvoti, kad galimybė apsiriboja regiono įmonėmis. Mes manome priešingai: dalis geriausių įkūrėjų kurs iš San Francisko, Londono ar Ciuricho, o mūsų darbas yra juos rasti anksčiau, nei kas nors sužinos jų vardus“, – sakė vienas iš fondo vadovų Edgaras Vicente.

    Skelbiama, kad fondas jau spėjo atlikti tris pirmąsias investicijas, tarp jų ir į Londone įsikūrusią medicinos technologijų bendrovę „Cori Clinical“. Dar dvi investicijos, susijusios su komandomis Madride ir Ciuriche, planuojamos pristatyti vėliau.

    DI startuoliai ir rezervas tolesniems etapams

    Pastaraisiais metais rinkoje ypač išryškėjo DI sprendimus kuriančių startuolių patrauklumas, tačiau ankstyvoje stadijoje investuotojams svarbiausia tampa ne madinga etiketė, o komandos gebėjimas greitai kurti produktą ir rasti aiškų pritaikymą. „Enzo Ventures“ portfelyje minimos įmonės, dirbančios su DI taikymais, taip pat reguliacinės atitikties ar skolų valdymo modernizavimu.

    „Enzo Ventures“ teigia, kad be pradinės investicijos planuoja numatyti kapitalą ir vėlesniems finansavimo etapams toms portfelio įmonėms, kurios rodo spartų progresą. Taip pat numatoma naudoti specialios paskirties investicines struktūras, kai atsiranda papildomos galimybės dalyvauti sekančiuose finansavimo raunduose.

    „Pirmasis fondas buvo apie įrodymą, kad galime rasti įkūrėjus labai anksti. Antrasis fondas nėra strategijos keitimas, o galimybės tą pačią formulę taikyti didesniu mastu, su geresne prieiga ir per trejus metus išmoktomis pamokomis“, – sakė vienas iš fondo įkūrėjų Ivánas Fernándezas Lucasas.

  • Madrid būstas brangsta rekordais: kiek algos suvalgo nuoma ir kodėl Lotynų Amerika ne išeitis

    Madrid būstas brangsta rekordais: kiek algos suvalgo nuoma ir kodėl Lotynų Amerika ne išeitis

    Madrid būsto kainos ir nuomos įkainiai pastaraisiais metais pasiekė naujas aukštumas, o skaičiai rodo, kad problema vis dažniau tampa ne vien kvadratinio metro kaina, bet santykis su gyventojų pajamomis. Nors kai kuriuose Lotynų Amerikos didmiesčiuose būstas kainuoja gerokai pigiau, mažesni atlyginimai gali paversti nuomą dar sunkiau įkandama.

    Vertinant vien kvadratinio metro kainą, už tą pačią sumą, kurią tektų mokėti Madride, kai kuriuose Lotynų Amerikos miestuose galima įsigyti kelis kartus daugiau ploto. Tačiau realų prieinamumą geriau parodo tai, kiek pajamų reikia skirti būstui, nes būtent šis rodiklis lemia kasdienį namų ūkių finansinį spaudimą.

    Tyrimuose dažnai taikoma taisyklė, kad nuomai reikėtų skirti ne daugiau kaip 30 proc. pajamų. Taikant šį kriterijų Ispanijoje, nuo dažniausiai fiksuojamo atlygio 2024 metais, kuris siekė 16 520 eurų per metus, mėnesinė suma iki mokesčių būtų apie 1 377 eurus, o nuomai tektų maždaug 413 eurų.

    Už tokią sumą Madride praktiškai neįmanoma rasti būsto, o artimiausios alternatyvos rinkoje dažniausiai reiškia labai mažą plotą ir ribotą pasirinkimą. Panaši situacija matoma ir Barselonoje, kur už maždaug 500 eurų pasirinkimas išlieka menkas, nors kartais pavyksta rasti šiek tiek didesnį būstą nei sostinėje.

    Madrid: brangu ir perkant, ir nuomojant

    Remiantis nekilnojamojo turto skelbimų rinkos duomenimis, 2026 metų vasarą Madrid naudotų būstų pasiūlos kainos vidutiniškai siekė apie 6 471 eurą už kvadratinį metrą. Metinis augimas buvo nuosaikesnis, apie 2,2 proc., tačiau pigesniuose rajonuose kainos kai kur kilo gerokai sparčiau, o tai rodo, kad spaudimas persiduoda ir į prieinamesnes zonas.

    Nuomos rinka signalizuoja dar didesnį įkaitimą. 2026 metų rudenį vidutinė prašoma nuomos kaina Madride pasiekė apie 23,4 euro už kvadratinį metrą per mėnesį, o metinis šuolis siekė apie 4,8 proc., todėl nuomos biudžetas daugeliui šeimų tampa sunkiai valdomas net ir turint stabilias pajamas.

    Fotocasa ir „InfoJobs“ skaičiavimai rodo, kad Madrid regione 80 kvadratinių metrų buto nuoma 2025 metais galėjo „suvalgyti“ apie 71 proc. vidutinio bruto atlyginimo, skelbto tais metais darbo rinkoje. Šis santykis gerokai viršija tiek rekomenduojamą 30 proc. ribą, tiek Ispanijos vidurkį.

    Nuomos reguliavimas Ispanijoje priklauso nuo regioninių sprendimų. Madrid regionas iki šiol neskyrė vadinamųjų įtemptų būsto zonų, kuriose įstatymas leistų taikyti nuomos kainų ribojimo mechanizmus, o kai kurie kiti regionai šią priemonę jau naudoja.

    Barselonos kontrastas: ribojimai ir pasiūlos ginčas

    Barselonoje situacija skiriasi, nes miestas oficialiai priskirtas prie įtemptų būsto zonų, todėl daliai nuomos sutarčių taikomos papildomos taisyklės. Oficialūs duomenys rodo, kad naujų sutarčių vidutinė nuomos kaina per dvejus metus buvo sumažėjusi, tačiau kartu fiksuojamas ir mažesnis pasirašomų sutarčių skaičius.

    Šis skirtumas maitina diskusiją apie pasekmes: viena vertus, ribojimai gali lėtinti kainų augimą, kita vertus, rinkos dalyviai ginčijasi, ar tokios priemonės nemažina pasiūlos. Rinkos stebėtojai pabrėžia, kad esant struktūriniam būstų trūkumui vien reguliavimas dažnai nepašalina pagrindinės priežasties.

    Tuo pat metu kiti Ispanijos miestai rodo, kad pirkimo ir nuomos rinkos gali judėti skirtingomis kryptimis. Kai kur nuomos kainos krenta, nors pardavimo kainos kyla, o tai signalizuoja, kad vietos veiksniai, pajamos ir pasiūlos struktūra neretai svarbesni už vieną nacionalinį modelį.

    Lotynų Amerika: pigiau, bet ne visada prieinamiau

    Tarptautiniuose kainų palyginimuose Lotynų Amerikos sostinių ir didmiesčių būsto kainos dažnai būna mažesnės nei Madrid. Vis dėlto vertinant nuomos kainas kartu su minimaliais atlyginimais matyti, kad pigesnis kvadratinis metras negarantuoja mažesnės finansinės naštos.

    Skaičiavimai rodo, kad Madride 80 kvadratinių metrų būsto nuoma, taikant vidutinę prašomą kainą, sudarytų apie 1 872 eurus per mėnesį ir viršytų minimalų atlyginimą. Kai kuriuose Lotynų Amerikos miestuose analogiško būsto nuoma gali siekti daugiau nei du minimalius atlyginimus, todėl net ir žemesnės kainos rinkoje nereiškia, kad būstas tampa įperkamas mažesnes pajamas gaunantiems gyventojams.

    Be kainos ir pajamų santykio, svarbūs ir struktūriniai skirtumai: nuomos indeksavimas pagal infliaciją, skirtingas sutarčių reguliavimas, pasiūlos elastingumas ir šešėlinės rinkos mastas. Daliai Lotynų Amerikos miestų papildomą riziką kuria ir didesnė neformalaus būsto dalis bei netolygus paslaugų prieinamumas.

    Ekspertai vis dažniau pabrėžia, kad būsto krizės sprendimai paprastai reikalauja kelių krypčių derinio: spartesnės pasiūlos plėtros, socialinio būsto programų, tikslingos paramos pažeidžiamiems nuomininkams ir aiškių, prognozuojamų taisyklių rinkai. Vien kainų palyginimas tarp miestų gali klaidinti, jei neįvertinamas svarbiausias kriterijus – kiek būstas kainuoja žmogaus gyvenime, o ne skelbime.

  • Kruizų industrija Europai atneša 65 mlrd. eurų: ar jos bloga reputacija tik mitas?

    Kruizų industrija Europai atneša 65 mlrd. eurų: ar jos bloga reputacija tik mitas?

    Kruizų industrija pastaraisiais metais Europoje vis dažniau atsiduria protestų ir politinių diskusijų epicentre. Uostuose rengiamos demonstracijos dėl taršos ir masinio turizmo, o tokie miestai kaip Barselona ieško būdų riboti srautus ir didinti mokesčius.

    Vis dėlto sektorius pabrėžia ekonominę naudą ir tvirtina, kad kruizai tapo patogia atpirkimo ožiu platesnėms turizmo problemoms. Europos kruizų grandinė, apimanti laivybą, uostus, tiekėjus ir laivų statybą, generuoja apie 65 mlrd. eurų per metus ir palaiko daugiau nei 445 000 darbo vietų.

    Kiek kruizai iš tiesų sudaro?

    „MSC Cruises“ vadovas Gianni Onorato teigia, kad kruizai sudaro mažiau nei 2 proc. visų pasaulyje parduodamų kelionių paketų. Pasak jo, net ir miestuose, kuriuose kruiziniai laivai kritikuojami labiausiai, jų keleiviai yra tik dalis bendro dienos lankytojų srauto.

    Barselonos pavyzdys dažnai minimas diskusijose apie perteklinį turizmą, tačiau kruizų keleiviai esą sudaro apie 3 proc. miesto kasdienių lankytojų. Dėl to dalis industrijos atstovų ragina vertinti visą atvykstamojo turizmo struktūrą, o ne vien kruizinius laivus.

    „Kruizų nuspėjamumas leidžia mažiems šeimos verslams planuoti, ar verta plėstis, nes jie iš anksto žino, kada atvyks žmonės“, – sakė Gianni Onorato.

    Skirtingai nei oro linijos, kruizų bendrovės maršrutus dažnai planuoja maždaug dvejiems metams į priekį. Tai, anot sektoriaus, suteikia uostams ir savivaldybėms daugiau laiko pasiruošti infrastruktūros, srautų valdymo ir paslaugų apkrovoms.

    Taršos kritika ir technologijų lenktynės

    Didžiausias reputacijos išbandymas kruizams yra išmetimai ir oro tarša uostuose, ypač kai laivai ilgai stovi prie krantinių. Europos Sąjungoje griežtėjant jūrų transporto klimatiniams tikslams, kruizinės linijos skuba diegti efektyvesnius variklius ir mažesnio anglies intensyvumo degalus.

    Vienas ryškiausių pokyčių yra dviejų degalų varikliai, leidžiantys pereiti nuo įprastų jūrinių degalų prie švaresnių alternatyvų. Kruizų industrijos asociacijos CLIA duomenimis, organizacijos narės eksploatuoja 327 laivus, tai sudaro apie 90 proc. pasaulinės kruizų pasiūlos, tačiau tik 30 laivų turi dviejų degalų variklius.

    „2023 metais vienas mūsų laivų „MSC Euribia“ keturių dienų kelionę nuo Havro iki Kopenhagos atliko naudodamas biodegalus ir buvo įrodyta, kad kartu su kitomis priemonėmis galėjome pasiekti nulinį tikslą“, – sakė Gianni Onorato.

    Pažanga, anot ekspertų, gali būti lėtesnė dėl ribotos įperkamų švaresnių degalų pasiūlos ir ilgo laivų eksploatavimo ciklo, kuris siekia apie 30 metų. Tai reiškia, kad dalį pokyčių realistiškai galima įgyvendinti tik atnaujinant laivyną, o ne greitai pakeičiant visus senesnius laivus.

    ES tikslas iki 2050 metų pasiekti klimatui neutralų jūrų transportą verčia sektorių investuoti ir į mažesnes, bet masiškai pritaikomas priemones. Kruiziniai operatoriai diegia energijos taupymo sprendimus, pavyzdžiui, išmanesnį patalpų vėdinimo ir kondicionavimo valdymą, kuris automatiškai prisitaiko prie žmonių skaičiaus.

    Keičiasi ir keleiviai

    Kruizai ilgą laiką buvo siejami su vyresniais keliautojais, tačiau industrija pastebi demografijos poslinkį. Pasak „MSC Cruises“ vadovo, šiandien vidutinis kruizų keliautojų amžius dažniausiai patenka į 35–54 metų intervalą, o tai padeda sektoriui plėsti auditoriją.

    Augančia niša vadinami ir vieni keliaujantys žmonės, kuriems svarbus saugumas bei aiškiai organizuota infrastruktūra. Taip pat populiarėja kelių kartų šeimų atostogos, kai vienoje kelionėje suderinami skirtingi poreikiai ir veiklos.

    Industrija pabrėžia, kad spartaus sprogimo nesitikima ir dėl gamybos apribojimų. Dauguma pasaulio kruizinių laivų statomi Europoje, o pagrindiniai statytojai įsikūrę Italijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Suomijoje, todėl naujų laivų kiekį riboja užsakymų eilės bei pajėgumai.

    Tai, pasak sektoriaus, lemia labiau kontroliuojamą augimą, kuris svarbus tiek investuotojams, tiek uostams ir miestams, bandantiems suderinti ekonominę naudą su gyvenimo kokybe. Tačiau visuomenės spaudimas dėl taršos ir perteklinio turizmo išlieka, todėl kruizams tenka ne tik keisti technologijas, bet ir įrodyti, kad jų poveikis miestams yra valdomas.

  • Sagrada Familia baigia paskutinius bokštus: kaip modulinė statyba ir epoksidiniai klijai pagreitino darbus

    Sagrada Familia baigia paskutinius bokštus: kaip modulinė statyba ir epoksidiniai klijai pagreitino darbus

    Barselonoje daugiau nei 140 metų statoma Sagrada Familia artėja prie vieno svarbiausių savo istorijos etapų. Baigiami centriniai bokštai, o išskirtinį pagreitį projektui suteikė modulinė statyba ir šiuolaikinės medžiagos, leidusios dirbti tiksliau ir greičiau nei tradiciniais metodais.

    2026 metais dėmesys krypsta į Jėzaus Kristaus bokštą, kuris su 172,5 metro aukščiu tapo aukščiausia bažnyčia pasaulyje, aplenkusia Ulmo katedrą Vokietijoje. Šis etapas sutapo ir su Antono Gaudí mirties šimtmečiu, primenančiu, kad architektas nuo pat pradžių suprato, jog jo sumanymą užbaigs kitos kartos.

    Mistika ir inžinerija viename

    Sagrada Familia nuo pat projekto pradžios buvo kuriama kaip simbolių kupinas pasakojimas akmenyje. 12 bokštų simbolizuoja apaštalus, o fasadai vaizduoja skirtingus Jėzaus gyvenimo epizodus, todėl pastatas suvokiamas ne tik kaip architektūra, bet ir kaip iššifruojama istorija.

    „Mano užsakovas neskuba“, – sakė Antoni Gaudí.

    Ši frazė, kuria architektas pabrėždavo sakralinę projekto prasmę, šiandien įgyja naują kontekstą. Statybos tempą vis dėlto pakeitė ne kantrybė, o technologijos: nuo skaitmeninio projektavimo ir gamybos iki medžiagotyros sprendimų, leidžiančių sujungti akmenį ir metalą taip, kad konstrukcija atlaikytų dešimtmečių apkrovas.

    Kas pagreitino statybas?

    Didžiausią proveržį lėmė modulinis metodas, kai bokštų segmentai surenkami iš anksto, o į statybvietę atgabenami kaip didelės, tiksliai paruoštos detalės. Vietoje darbo šimtų metrų aukštyje po vieną montuojant akmenis, dalis elementų surenkama karjere ar gamybos aikštelėse, taip sumažinant rizikas ir taupant laiką.

    Skelbiama, kad bokštams pritaikyta konstrukcinė klijų sistema, leidžianti akmenį ir plieną paversti vienu veikiančiu struktūriniu vienetu. Tokiu būdu sujungtos dalys montuojamos itin tiksliai, o klijų sluoksnis užpildo mikrotarpuose atsirandančius nelygumus ir padeda tolygiau paskirstyti apkrovas.

    Projekte panaudota apie 24 tonas konstrukcinių klijų. Tai svarbu ne tik dėl bokštų aukščio, bet ir dėl sudėtingos aplinkos: pakrantės druskų poveikio, drėgmės, temperatūrų svyravimų ir miesto vibracijų, kurias sukuria po bazilika einančios metro linijos.

    Kada bokštas bus atvertas lankytojams?

    Jėzaus Kristaus bokšto viduje įrengtas meninis akcentas – stiklinis ėriukas, pro kurį skverbiasi Viduržemio jūros šviesa. Skaičiuojama, kad nuo 2027 metų bokštas turėtų būti atvertas lankytojams, o apžvalgos aikštelė taptų aukščiausiu pasiekiamu tašku Barselonoje.

    Nors Antoni Gaudí pats šio etapo neišvydo, jo idėja išlieka: žmogaus darbas neturėtų pranokti gamtos, todėl statinio aukštis derintas prie Montjuïc kalvos. Šiandien Sagrada Familia bokštai kyla ne tik iš akmens, bet ir iš XXI amžiaus inžinerijos, kuri ilgiausiai trunkančiam Europos statybų projektui suteikė realią finišo perspektyvą.

  • Nuomos kainos Ispanijoje perkopė 1 100 eurų: štai kur 80 kv. m kainuoja brangiausiai

    Nuomos kainos Ispanijoje perkopė 1 100 eurų: štai kur 80 kv. m kainuoja brangiausiai

    Nuomotis 80 kvadratinių metrų būstą Ispanijoje vidutiniškai kainuoja apie 1 131 eurą per mėnesį. Tokį vaizdą rodo liepos mėnesio nekilnojamojo turto portalo Fotocasa duomenys, pagal kuriuos vidutinė kaina siekia 14,14 euro už kvadratinį metrą.

    Nors metinis pokytis šalyje fiksuojamas neigiamas ir sudaro apie 1,6 proc., ekspertai pabrėžia, kad bendra rinka vis dar išlieka istorinių aukštumų zonoje. Pastarųjų metų šuolis daugelyje vietovių tebėra per didelis, kad trumpalaikis atvėsimas realiai pagerintų būsto įperkamumą.

    Kur nuoma viršija 1 500 eurų?

    Didžiausi skirtumai matomi lyginant autonominius regionus. Brangiausia išlieka Madrido regiono rinka, kur 80 kvadratinių metrų būsto nuoma vidutiniškai kainuoja apie 1 542 eurus per mėnesį, o kvadratinio metro kaina siekia 19,27 euro.

    Netoli rikiuojasi Balearų salos, kur tokio dydžio būstas vidutiniškai atsieina apie 1 526 eurus. Toliau seka Katalonija su maždaug 1 366 eurais, Baskų kraštas su 1 358 eurais ir Kanarų salos su 1 287 eurais per mėnesį.

    Priešingoje skalės pusėje – Extremadūra, kur analogiško būsto nuoma vidutiniškai kainuoja apie 630 eurų per mėnesį. Kastilijoje-La Mančoje vidurkis siekia apie 731 eurą, tad atotrūkis nuo brangiausių regionų čia tampa akivaizdus.

    „Vidutinė nuomos kaina išlieka gerokai didesnė nei reikšmingos dalies namų ūkių finansinės galimybės“, – sakė Fotocasa tyrimų vadovė ir portalo atstovė María Matos.

    Miestų reitingas: kur nuomotis brangiausia?

    Dar ryškesnė kainų nelygybė atsiskleidžia žiūrint į provincijų sostines. Brangiausias miestas pagal vidutinę 80 kvadratinių metrų nuomą yra San Sebastianas, kur suma siekia apie 1 610 eurų per mėnesį.

    Antroje vietoje – Madridas miestas su maždaug 1 596 eurais, trečioje – Palma de Maljorka su 1 529 eurais. Šie miestai išsiskiria ir tuo, kad juose kvadratinio metro nuoma peržengia 19 eurų ribą.

    Tarp kitų didžiųjų miestų aukštas kainas rodo Barselona su apie 1 456 eurais, Valensija su 1 370 eurais, Bilbao su 1 322 eurais ir Malaga su 1 298 eurais per mėnesį. Tai rodo, kad pakrantės ir didžiųjų ekonominių centrų kryptis išlieka brangiausia.

    Kur galima sutaupyti?

    Pigiausia provincijos sostinė pagal šiuos duomenis – Jaénas, kur 80 kvadratinių metrų būsto nuoma siekia apie 600 eurų per mėnesį. Toliau rikiuojasi Kaseresas su maždaug 663 eurais ir Ávila su 682 eurais.

    Ourensėje vidurkis siekia apie 689 eurus, o Badachose – apie 699 eurus per mėnesį. Palyginimas ypač iškalbingas: analogiškas būstas San Sebastiane kainuoja daugiau nei du su puse karto brangiau nei Jaéne.

    Fotocasa duomenys taip pat rodo skirtingas metines tendencijas: dalyje regionų kainos kyla, o kitur – pastebimai krenta. Tai reiškia, kad nuomos rinka Ispanijoje juda nevienodu tempu, o nuomininkams sprendimą dažnai lemia ne vien miestas, bet ir konkreti savivaldybė bei pasiūlos kiekis.

    Bendra išvada išlieka aiški: nors kai kur kainos koreguojasi, vidutinis nuomos lygis šalyje vis dar viršija 1 100 eurų per mėnesį, o kainų skirtumai tarp miestų ir regionų išlieka itin dideli.

  • Būstas Ispanijoje brangsta rekordiniu tempu: per metus kainos šoktelėjo 16,2 proc.

    Būstas Ispanijoje brangsta rekordiniu tempu: per metus kainos šoktelėjo 16,2 proc.

    Naudotų būstų kainos Ispanijoje per metus išaugo 16,2 proc. ir pasiekė 3 154 eurus už kvadratinį metrą. Tai reiškia, kad vidutinio 80 kvadratinių metrų buto vertė per dvylika mėnesių pakilo iki maždaug 252 308 eurų, arba 35 094 eurais daugiau nei prieš metus.

    Tokius skaičius skelbia „Fotocasa“ nekilnojamojo turto indeksas, apimantis antrinę rinką. Jo duomenys rodo, kad vien per mėnesį kainos kilo dar 0,7 proc., o paklausą vis dar palaiko pirkėjai, nepaisant išaugusių būsto paskolų kaštų.

    Kainos kyla visur

    Indekso duomenimis, kainos per metus augo visose 17 Ispanijos autonominių bendruomenių. Sparčiausiai brango Mursijoje, kur metinis augimas siekė 26,2 proc., taip pat Kantabrijoje – 20,1 proc. ir Valensijos regione – 18,1 proc.

    Nuosaikesnis kilimas fiksuotas Balearų salose – 6,5 proc. ir Ekstremadūroje – 7,4 proc. Vis dėlto net ir šiose teritorijose kainos išliko augimo trajektorijoje, o tai rodo plačiai išsikerojusį brangimą, o ne pavienius karštuosius taškus.

    Kur brangiausia ir kur dar įkandama?

    Pagal absoliučias kainas brangiausias išlieka Madridas – apie 5 455 eurai už kvadratinį metrą. Toliau rikiuojasi Balearų salos – 5 401 euras ir Baskų kraštas – 3 970 eurų už kvadratinį metrą.

    Pigesnių pasirinkimų daugiausia šalies vakaruose ir centrinėje dalyje: Ekstremadūroje vidurkis siekia 1 359 eurus, Kastilijoje–La Mančoje – 1 426 eurus, o Kastilijoje ir Leone – 1 806 eurus už kvadratinį metrą.

    Šuoliai provincijose ir miestuose

    Provincijų lygmeniu kainos per metus kilo 48 iš 50 analizuotų provincijų, o 29 jų augimas viršijo 10 proc. Be Mursijos išsiskyrė ir mažiau dėmesio sulaukiančios vidaus provincijos: Aviloje augimas siekė 25,3 proc., Leone – 25,2 proc.

    Tuo metu kainos mažėjo tik dviejose provincijose: Teruelyje – 8,4 proc. ir Huelvoje – 2,3 proc. Tarp provincijų sostinių brangimas fiksuotas 46 iš 47 miestų, o vienintelėje Santa Krus de Tenerifėje užfiksuotas 1,3 proc. kritimas.

    Brangiausia provincijos sostinė išliko Donostija–San Sebastianas, kur vidutinė kaina siekia 7 120 eurų už kvadratinį metrą. Madride ji sudarė 6 624 eurus, Barselonoje – 5 304 eurus, o Palmoje – 5 200 eurų už kvadratinį metrą.

    Vertinant savivaldybes, 93 proc. iš 404 analizuotų vietovių kainos per metus augo, o dalyje jų šuolis viršijo 30 proc. Indekso duomenimis, didžiausias metinis šuolis fiksuotas Katalyje Alikantės provincijoje – 129,7 proc.

    Rinkos analitikai brangimą sieja su ribota pasiūla ir vis dar dideliu pirkėjų aktyvumu, kurį palaiko ir nuomos rinkos spaudimas. Kita vertus, augančios paskolų įmokos ilgainiui gali riboti pirkėjų galimybes, todėl tikėtina, kad rinka pereis į lėtesnio augimo ir palaipsnės normalizacijos etapą.

    „Vidutinio būsto kaina Ispanijoje pirmą kartą perkopė 250 000 eurų ribą“, – sakė „Fotocasa“ tyrimų vadovė María Matos.

    Ji pabrėžė, kad pasiūlos trūkumas susiduria su vis dar tvirta paklausa, nors būsto paskolų našta namų ūkiams jau tapo juntama. Pasak jos, artimiausiais mėnesiais tikėtinas palaipsnis rinkos atvėsimas, kai dalis pirkėjų pasieks savo finansinių galimybių ribą.

  • Barselonoje fiksuotas 40,5 laipsnio karščio rekordas: meteorologai įspėja apie bangos piką

    Barselonoje fiksuotas 40,5 laipsnio karščio rekordas: meteorologai įspėja apie bangos piką

    Rekordinė diena mieste

    Barselonoje užfiksuota 40,5 laipsnio temperatūra – tai aukščiausias rodiklis per 112 metų stebėjimų, pranešė meteorologijos tarnybos. Rekordas pasiektas Fabros observatorijoje miesto vakarinėje dalyje.

    Katalonijos meteorologijos tarnyba „Meteocat“ nurodė, kad taip viršytas ankstesnis 40 laipsnių rekordas, pasiektas 2024 metais liepos 30 dieną. Šis rodiklis laikomas preliminariu, tačiau meteorologai jį įvardija kaip istorinį miestui.

    Karštis pasiekė ir oro uostą

    Barselonos El Prat oro uoste, esančiame beveik jūros lygyje šalia Viduržemio jūros, termometrai pakilo iki 37,7 laipsnio. Ispanijos nacionalinė meteorologijos agentūra AEMET pabrėžė, kad tai aukščiausia šiame taške fiksuota temperatūra nuo 1924 metų.

    Įprastai Viduržemio jūros artumas sušvelnina karščius antrame pagal dydį Ispanijos mieste, tačiau šįkart vėsinantis efektas nebesuvaldė kaitros. AEMET atstovas José Ángel Núñez patvirtino, kad būtent šios dvi stotys laikomos pagrindiniais miesto atskaitos taškais.

    Įspėjimai ir karščio bangos mastas

    Karščio banga Ispanijoje prasidėjo sekmadienį ir, prognozuojama, tęsis iki ketvirtadienio. Kai kuriose šalies vietovėse šią savaitę registruota ir daugiau kaip 44 laipsnių temperatūra.

    AEMET trečiadienį paskelbė aukščiausio lygio raudoną įspėjimą dėl karščio atskirose Katalonijos ir Valensijos regionų teritorijose. Didesnėje šalies dalyje, įskaitant ir Barseloną, galiojo oranžinis perspėjimo lygis.

    Europa kaista, pasekmės jaučiasi sveikatai

    Išskirtinė karščio banga, kuri didelę Europos dalį apėmė birželio pabaigoje, Ispanijos žemyninėje dalyje atnešė aukščiausią vidutinę birželio paros temperatūrą mažiausiai nuo 1950 metų – 28,17 laipsnio. Šis rodiklis laikomas svarbiu indikatoriumi, rodančiu ne tik trumpalaikius pikus, bet ir bendrą kaitros foną.

    Remiantis MoMo stebėsenos sistemos vertinimais, per praėjusį mėnesį su karščiu galėjo būti susieta daugiau kaip 1 000 mirčių. Tokie skaičiai dažniausiai siejami su staigiais temperatūros šuoliais, naktiniu karščiu ir didesne rizika vyresniems žmonėms bei sergantiesiems lėtinėmis ligomis.

    „Mokslininkai sutaria, kad žmogaus veiklos sukelta klimato kaita didina karščio bangų intensyvumą, trukmę ir dažnį“, – sakė meteorologijos tarnybų atstovai.

    Ekspertai pabrėžia, kad miestams, kuriuose daug tankaus užstatymo ir mažai žalumos, didesnį pavojų kelia vadinamasis šilumos salos efektas, kai asfaltas ir pastatai išlaiko karštį ir naktį. Dėl to karščio bangos tampa ne tik nemalonia, bet ir tiesiogine visuomenės sveikatos rizika.