CP v2

Tag: Barselona

  • Barselona ruošia šoką kruizams: turistų mokestį už trumpą sustojimą kelia iki 30 eurų

    Barselona ruošia šoką kruizams: turistų mokestį už trumpą sustojimą kelia iki 30 eurų

    Barselonos politikai pritarė siūlymui smarkiai padidinti turistų mokestį kruizinių laivų keleiviams, kurie mieste praleidžia mažiau nei 12 valandų. Šis žingsnis pristatomas kaip priemonė pažaboti perteklinį turizmą ir jo keliamą spaudimą miestui.

    Pagal planą mokestis trumpam sustojimui galėtų išaugti iki 30 eurų žmogui per dieną, tai yra beveik tris kartus. Šiuo metu tokie keleiviai sumoka 11 eurų, iš kurių 5 eurai tenka savivaldybės priemokai, o 6 eurai – regioniniam rinkliavos komponentui.

    Kam taikomas didinimas?

    Numatoma, kad didesnė rinkliava būtų taikoma tik kruizams, kurie įplaukia į uostą trumpam, o laivas prie krantinės būna mažiau nei 12 valandų. Kritikai pabrėžia, kad tokie vizitai dažnai sukuria didžiausius srautus miesto centre, tačiau palieka mažesnę ekonominę naudą.

    Tuo metu maršrutams, kurie Barselonoje prasideda arba baigiasi, didesnio tarifo siūloma netaikyti. Savivaldybė argumentuoja, kad tokie keleiviai dažniau naudojasi viešbučiais, pervežimo paslaugomis ir mieste išleidžia daugiau pinigų.

    Sprendimą dar turi patvirtinti Katalonija

    Nors siūlymui pritarė Barselonos miesto taryboje atstovaujamos politinės jėgos, vien savivaldybės sprendimo neužtenka. Kad pakeitimai įsigaliotų, reikalingas Katalonijos parlamento pritarimas.

    Diskusijoje akcentuojama, kad mokesčio didinimas neturėtų virsti vien papildomų pajamų rinkimu. Miesto politikai sieja priemonę su aiškia žinute kruizų sektoriui apie tai, kokio masto ir kokio tipo srautų Barselona nori ateityje.

    Turizmo industrija perspėja dėl pasekmių

    Pasaulinė kelionių ir turizmo taryba išreiškė susirūpinimą, teigdama, kad staigūs mokesčių šuoliai ne visada duoda norimą rezultatą. Organizacija įspėja, kad brangesni apsilankymai gali pakeisti turistų elgseną ir sumažinti bendrą ekonominį indėlį, kurį kruizai sukuria mieste.

    „Suprantame, kad valdyti pasaulinio lygio kryptį yra sudėtinga, tačiau toks siūlymas gali pastatyti Barseloną į prastesnę konkurencinę padėtį nei kiti Viduržemio jūros uostai“, – sakė Pasaulinės kelionių ir turizmo tarybos vadovė Gloria Guevara.

    Organizacija taip pat pabrėžia Barselonos, kaip vieno svarbiausių kruizų uostų regione, vaidmenį. Remiantis industrijos pateikiamais vertinimais, miestas per metus priima apie 4 000 000 kruizų keleivių, o vienas keleivis, kurio kelionė prasideda ar baigiasi Barselonoje, vidutiniškai vietoje išleidžia apie 255 eurus.

    Pastaraisiais metais daug Europos miestų griežtina turizmo reguliavimą: didina mokesčius, riboja trumpalaikę nuomą, peržiūri kruizų srautų valdymą ir siekia tolygiau paskirstyti lankytojus. Barselonos planas – dar vienas signalas, kad didžiausioms kryptims vis dažniau svarbesnė tampa gyvenimo kokybė ir infrastruktūros pajėgumai, o ne vien turistų skaičiaus augimas.

  • Po 144 metų Barselonoje užbaigtas aukščiausias Sagrada Familia bokštas: jį palaimino popiežius Leonas XIV

    Po 144 metų Barselonoje užbaigtas aukščiausias Sagrada Familia bokštas: jį palaimino popiežius Leonas XIV

    Barselonoje įvyko iškilminga Sagrada Familia bazilikos svarbiausio bokšto atidarymo ceremonija. Po daugiau nei šimtmečio statybų užbaigtas Jėzaus Kristaus bokštas, tapęs aukščiausiu šios šventyklos akcentu ir pakeitęs miesto panoramą.

    Ceremonijai vadovavo popiežius Leonas XIV, kuris bazilikoje aukojo šv. Mišias ir palaimino naująjį bokštą vainikuojantį apšviestą keraminį kryžių. Renginys sutapo su architekto Antonijaus Gaudžio mirties šimtmečio minėjimu, pabrėžiant jo kūrybos reikšmę šiuolaikinei Katalonijai ir visai Ispanijai.

    Į teritoriją aplink baziliką susirinko apie 120 000 žmonių, mieste dirbo sustiprintos saugumo pajėgos. Tarp svečių buvo Ispanijos karalius Pilypas VI, karalienė Letisija ir ministras pirmininkas Pedro Sánchez, todėl renginys turėjo ir aiškų valstybinio protokolo svorį.

    Bokštas, tapęs rekordiniu

    Jėzaus Kristaus bokštas iškyla iki 172,5 metro ir, užbaigus šį etapą, Sagrada Familia įvardijama kaip aukščiausia bažnyčia pasaulyje. Bazilikos bokštų sistema sumanyta kaip simbolinis ansamblis: 12 bokštų skirta apaštalams, 4 evangelistams, vienas Mergelei Marijai, o centrinis, aukščiausias, dedikuotas Jėzui Kristui.

    Nors šis statybų etapas laikomas vienu didžiausių istorinių lūžių, darbai bazilikoje dar nėra visiškai pabaigti. Projekto vadovai nurodo, kad visiškas užbaigimas numatomas per artimiausią dešimtmetį, o terminus tradiciškai veikia finansavimas, techniniai sprendimai ir miesto planavimo derinimai.

    Šviesa, muzika ir miesto šventė

    Po Mišių popiežius išėjo į aikštę, kur palaimino bokšto viršūnę, o šventinę programą lydėjo vaikų choras. Bazilikos vitražai tapo centriniu šviesų scenografijos elementu, jų spalvos iš vidaus buvo matomos ir lauke, sukurdamos mozaikos įspūdį.

    Vakarą užbaigė dronų, šviesų ir fejerverkų pasirodymas, fejerverkai buvo leidžiami nuo bazilikos fasado. Homilijoje popiežius Sagrada Familia apibūdino kaip akmens, spalvos ir šviesos kūrinį, akcentuodamas jos simbolinę vienybės ir darnos žinią Ispanijai.

    Gaudžio idėjos gyvena toliau

    Sagrada Familia laikoma vienu ryškiausių pasaulio architektūros objektų, o jos vidaus erdvė dažnai apibūdinama kaip akmeninis miškas: masyvios kolonos primena medžių kamienus, o skliautai išsišakoja tarsi lajos. Šis sprendimas glaudžiai siejasi su Gaudžio deklaruotu principu, kad pagrindinė jo mokytoja buvo gamta.

    Šviesa bazilikoje yra ne mažiau svarbi už konstrukciją: rytinėje pusėje vyrauja melsvi ir žalsvi tonai, o vakarinėje, saulėlydžio metu, erdvę užlieja rausvos ir oranžinės spalvos. Dėl šių sprendimų Sagrada Familia išlieka ne tik religinis, bet ir kultūrinis traukos centras, kasmet pritraukiantis milijonus lankytojų.

  • Julianui Barnesui skirta Astūrijos princesės literatūros premija: jis skelbia užverčiantis romanų puslapį

    Julianui Barnesui skirta Astūrijos princesės literatūros premija: jis skelbia užverčiantis romanų puslapį

    Premija ir netikėtas pareiškimas

    Britų rašytojas Julianas Barnesas 2026 metų Astūrijos princesės premijos literatūros kategorijoje paskelbtas laureatu. Apdovanojimas tradiciškai bus įteiktas spalio 23 dieną, o kartu su garbės ženklu ir diplomu skiriama ir 50 000 eurų piniginė premija.

    Žinia apie įvertinimą sutapo su paties rašytojo pasisakymais, kad romanas, kurį jis šiuo metu pristato, gali būti paskutinis jo grožinės prozos darbas. Barnesas pabrėžė, kad tai nereiškia visiško pasitraukimo iš rašymo: jis svarsto ir kitas formas, įskaitant esė.

    Kas yra Julianas Barnesas?

    Julianas Barnesas gimė 1946 metais Lesterio mieste ir daugiau nei keturis dešimtmečius išliko vienu ryškiausių britų literatūros balsų. Prieš visą dėmesį skirdamas kūrybai, jis dirbo leksikografu, apžvalgininku bei literatūros ir televizijos kritiku, o studijavo moderniąsias kalbas Oksfordo universitete.

    Tarptautinį pripažinimą rašytojas įtvirtino romanu „Flauberto papūga“, kuris išskyrė Barnesą gebėjimu derinti pasakojimą su eseistine refleksija. Vėliau jis tapo ir prestižinės Booker premijos laureatu už romaną „Pabaigos jausmas“, pelnytą po daugybės metų nuoseklaus darbo ir nominacijų literatūros lauke.

    Sveikata, amžius ir kūrybos kryptis

    Pastaruoju metu viešėdamas Barselonoje Barnesas užsiminė apie jam nustatytą kraujo vėžį, kurį pats apibūdino kaip valdomą. Rašytojas teigė, kad būtent šis gyvenimo etapas, įskaitant ir peržengtą 80 metų ribą, skatina pergalvoti kūrybinius planus bei prioritetus.

    Literatūros pasaulyje tokie sprendimai neretai siejami su natūraliu autorinio balso apibendrinimu, kai vėlyvojo laikotarpio kūriniai tampa tarsi reziumė. Barnesui būdingas intelektualus, tikslus ir santūriai ironiškas stilius ilgą laiką leido jam kalbėti apie atmintį, laiką, netektį ir tiesos trapumą, todėl bet koks jo atsitraukimas nuo romano žanro būtų reikšmingas įvykis skaitytojams ir leidėjams.

    Astūrijos princesės premija laikoma vienu svarbiausių Ispanijos ir Europos kultūros apdovanojimų, kasmet atkreipiančiu dėmesį į kūrėjus, kurių darbai daro apčiuopiamą įtaką visuomenei ir menams. Barnesas taps antruoju britu, gavusiu šį literatūros įvertinimą, po Doris Lessing, apdovanotos 2001 metais.

  • 100 metų be Antonio Gaudžio: kaip Barselona mini architektą ir kodėl Sagrada Família vis dar nebaigta

    100 metų be Antonio Gaudžio: kaip Barselona mini architektą ir kodėl Sagrada Família vis dar nebaigta

    Barselona 2026 metais mini 100 metų nuo katalonų modernizmo kūrėjo Antonio Gaudžio mirties. Miestas, kurio architektūrinį veidą formavo jo darbai, šią sukaktį pasitinka parodomis, ekskursijomis ir diskusijomis apie tai, kaip paveldas keičia šiuolaikinę Barseloną.

    Gaudis mirė 1926 metų birželio 7 dieną po nelaimingo atsitikimo, kai jį partrenkė tramvajus. Įvykis nutiko miesto centre, netoli vietų, kurios iki šiol siejamos su ryškiausiais jo kūriniais, o pats architektas netrukus buvo palaidotas jo svarbiausiame, iki šiol nebaigtame projekte.

    Šiandien Gaudžio pavardė Barselonoje tapo ne tik kultūros, bet ir masinio turizmo simboliu. Miestas kasmet sulaukia dešimčių milijonų lankytojų, o dalis jų atvyksta būtent dėl architekto palikimo, nuo Casa Milà ir Casa Batlló iki Park Güell ir Sagrada Família.

    Kaip gimė Gaudžio fenomenas

    Gaudis augo XIX amžiaus Katalonijoje, kai regionas sparčiai modernėjo: plėtėsi pramonė, keitėsi miestai, o Barselonoje įsigalėjo Ildefonso Cerdà suplanuotas Eixample kvartalų tinklas. Ši urbanistinė revoliucija tapo scena naujai architektūrai, kuriai vėliau prigijo katalonų modernizmo vardas.

    Gaudžio kūrybos branda sutapo su Renaixença kultūriniu sąjūdžiu, kai Katalonijoje stiprėjo kalbos, literatūros ir tapatybės atgimimas. Architektūroje tai virto formų ir dekoro eksperimentais, natūros motyvų perėmimu, drąsiomis konstrukcijomis ir ornamentika, kuri iki šiol atpažįstama iš pirmo žvilgsnio.

    Gaudis anksti įsiliejo į Barselonos intelektualų ir pramonininkų aplinką, o lemtinga pažintis su Eusebi Güell atvėrė kelią didžiausiems užsakymams. Būtent šiuo laikotarpiu atsirado sprendimai, kurie vėliau tapo Gaudžio vizitine kortele, įskaitant trencadís mozaikos techniką.

    Sagrada Família: kodėl ji vis dar nebaigta?

    Sagrada Família statybos pradėtos XIX amžiaus pabaigoje, o Gaudis projektą perėmė 1883 metais ir iš esmės pakeitė jo kryptį. Vėlesniais metais jis vis labiau atsiribodavo nuo kitų darbų ir didžiąją laiko dalį skyrė bazilikai, kurią laikė gyvenimo pašaukimu.

    Vis dėlto Gaudis statybų pabaigos nesulaukė, o darbų eigą per šimtmetį ne kartą pristabdė finansavimo klausimai, karai, politiniai sukrėtimai ir sudėtinga inžinerija. Šiuolaikinė statyba taip pat reikalauja derinti istorinį sumanymą su saugumo, miesto planavimo ir paveldo apsaugos reikalavimais.

    Nors pastaraisiais dešimtmečiais darbai akivaizdžiai paspartėjo, Sagrada Família užbaigimo grafikai keitėsi ne kartą. Bazilika tapo simboliu, kad Gaudžio architektūra yra ne tik objektai, bet ir procesas, kuriame susitinka religija, miestų politika, turizmas, ekonomika ir technologijos.

    Paveldas, turizmas ir šiuolaikinė Barselona

    Gaudžio palikimas šiandien kelia ir praktinių klausimų: kaip išlaikyti miesto gyventojų kasdienybę, kai populiariausios vietos nuolat perpildytos. Barselona, kaip ir daugelis Europos miestų, ieško būdų valdyti lankytojų srautus, apsaugoti gyvenamuosius rajonus ir mažinti turizmo spaudimą infrastruktūrai.

    Kartu Gaudžio kūryba išlieka vienu svarbiausių Barselonos ekonominių variklių, ypač kultūros ir paslaugų sektoriuose. Sukakties metai miestui yra proga ne tik pagerbti architektą, bet ir iš naujo apibrėžti, kaip jo kūriniai gali būti pristatomi atsakingai, išlaikant pusiausvyrą tarp paveldo, miesto gyvybingumo ir lankytojų patirties.

    „Nežinau, ar diplomą įteikiame genijui, ar bepročiui, laikas parodys“, – sakė Elies Rogent.

  • Popiežius Leonas XIV atvyko į Ispaniją: šešių dienų maršrutas, svarbiausi renginiai ir susitikimai

    Popiežius Leonas XIV atvyko į Ispaniją: šešių dienų maršrutas, svarbiausi renginiai ir susitikimai

    Popiežius Leonas XIV birželio 6 dieną pradėjo pirmąją apaštališką kelionę į Ispaniją nuo išrinkimo į pontifiką 2025 metais. Vizitas truks šešias dienas, o šūkis „Pakelkite akis“ pabrėžia kelionės dvasinę ir visuomeninę žinutę.

    Kelionės metu popiežius įveiks apie 2 500 kilometrų ir aplankys keturias kryptis: Madridą, Barseloną su Montseratu, Gran Kanariją ir Tenerifę. Tikimasi, kad renginiai sutrauks šimtus tūkstančių žmonių, o didžiausios minios prognozuojamos sostinėje savaitgalį.

    Leonas XIV, gimęs 1955 metų rugsėjo 14 dieną Čikagoje, išsiskiria ne tik tuo, kad laikomas pirmuoju popiežiumi iš JAV. Jo biografijoje pabrėžiamos daugiakultūrės šaknys ir glaudus ryšys su Lotynų Amerika, o tai Vatikanas pristato kaip tilto kūrimą tarp skirtingų Katalikų Bažnyčios regionų.

    Pagrindiniai sustojimai Ispanijoje

    Vizito programoje numatyti 21 renginys per šešias dienas. Madride svarbiausi momentai numatomi savaitgalį: mieste planuojamos didelės pamaldos ir vakaro budėjimas, o popiežiaus kortežo maršrutas drieksis centrinėmis gatvėmis.

    Birželio 8 dieną darbotvarkė įgaus ryškų institucinį atspalvį. Popiežius turėtų susitikti su ministru pirmininku Apaštalinėje nunciatūroje, o vėliau kreiptis į Ispanijos parlamento narius Deputatų kongrese.

    Vakare numatyta malda ir pagarba Dievo Motinai Almudenai katedroje, po kurios planuojamas susitikimas su vyskupijos bendruomene Santjago Bernabéu stadione. Kitą dieną Leonas XIV turėtų vykti į Barseloną, kur planuojamos Mišios Sagrada Familia bazilikoje.

    Kuo šis vizitas išskirtinis?

    Šis popiežiaus vizitas laikomas išskirtiniu ir dėl istorinės pertraukos: paskutinį kartą popiežius Ispanijoje lankėsi prieš maždaug 15 metų. Nors Leonas XIV šalyje yra buvęs ir anksčiau, dabartinio vizito mastas, maršrutas ir renginių skaičius Ispanijoje vertinami kaip beprecedenčiai pastaraisiais dešimtmečiais.

    Ne mažiau svarbi ir ekonominė pusė. Ispanijos vyskupų konferencijos skaičiavimais, vizito organizavimas gali kainuoti apie 25 000 000 eurų, tačiau bendra grąža vietos ekonomikai galėtų viršyti 150 000 000 eurų dėl turizmo, apgyvendinimo, logistikos ir paslaugų augimo.

    Apgyvendinimo rinkoje jau fiksuojamas suaktyvėjimas: kelionės ir rezervacijų platformos skelbia apie šuolį paieškose miestuose, įtrauktuose į popiežiaus maršrutą. Didžiausias aktyvumas matomas Barselonoje ir Madride, kur keliautojai ieško nakvynės būtent vizito dienomis.

    Vizitas taip pat išsiskiria politine ir visuomenine dimensija: popiežiaus kalba parlamente ir susitikimai su valstybės vadovais paprastai vertinami kaip signalas, kad Šventasis Sostas siekia dalyvauti platesnėse diskusijose apie Europos visuomenės kryptį, socialinę sanglaudą ir religijos vaidmenį viešajame gyvenime.

    „Leono XIV kelionė į Ispaniją rodo, kad net ir sekuliarėjančioje visuomenėje popiežius gali konstruktyviai prisidėti prie viešų debatų“, – sakė Vatikano atstovas Matteo Bruni.

  • Masinis turizmas Europoje kelia įtampą: kur gyventojai priešinsis keliautojams labiausiai?

    Masinis turizmas Europoje kelia įtampą: kur gyventojai priešinsis keliautojams labiausiai?

    Turizmo bumas ir auganti trintis

    Turizmas daugeliui Europos šalių išlieka vienu svarbiausių pajamų šaltinių, tačiau kartu vis dažniau tampa vietos gyventojų nepasitenkinimo priežastimi. Didžiausią įtampą kursto būsto trūkumas, kylanti nuomos kaina, perpildytos viešosios erdvės ir jausmas, kad miestai praranda kasdieniam gyvenimui reikalingą balansą.

    Nauja analizė, vertinusi protestų intensyvumą, žiniasklaidos dėmesį, turistinių rinkliavų mastą bei turistų ir gyventojų santykį, rodo aiškius lyderius. Pagal šiuos rodiklius didžiausias atgarsis prieš masinį turizmą fiksuojamas Ispanijoje, Italijoje ir Prancūzijoje.

    Kuriose šalyse pasipriešinimas stipriausias?

    Ispanijoje turizmo srautai toliau auga: per pirmus keturis 2026 metų mėnesius turistų skaičius, remiantis oficialiais duomenimis, didėjo 3,4 proc. Šalis taip pat prognozavo, kad 2026 metų birželį į ją atvykstančių tarptautinių skrydžių keleivių skaičius bus 7,1 proc. didesnis nei prieš metus, o tai reiškia dar didesnį spaudimą populiariausioms kryptims.

    Pagal tą pačią informaciją, 2026 metų birželį, lyginant su 2025 metų tuo pačiu laikotarpiu, Italijoje numatytas apie 12 proc. didesnis aktyvumas, o Prancūzijoje – apie 2,6 proc. Tokios tendencijos sustiprina vietos bendruomenių argumentą, kad infrastruktūra ir būsto rinka ne visur spėja prisitaikyti prie augančio lankytojų srauto.

    Miestai, kuriuose protestai matomiausi

    Ispanijoje protestai prieš masinį turizmą fiksuoti daugiau nei 40 miestų – nuo Barselonos iki Kanarų salų. Katalonija, kur įsikūrusi Barselona, 2025 metais pritraukė apie 20,1 mln. turistų, o tai buvo 0,6 proc. daugiau nei 2024 metais.

    Barselonoje pastaraisiais metais išryškėjo ne tik šūkiais ir eisenomis, bet ir simbolinėmis akcijomis išreiškiamas pasipriešinimas. Vietos aktyvistai sieja kasdienio gyvenimo brangimą ir nuomos pasiūlos mažėjimą su trumpalaikės nuomos plėtra, ypač ten, kur būstai vis dažniau atiduodami trumpiems apsistojimams.

    Italijoje panašios nuotaikos pastebimos Venecijoje, Romoje, Florencijoje, Neapolyje ir Milane, kur diskusijos dažnai sukasi apie istorinės aplinkos apsaugą ir miestų perkrovą. Venecija, siekdama mažinti vienadienių lankytojų srautą, tam tikromis datomis nuo penktadienio iki sekmadienio pavasarį ir vasarą taiko mokestį atvykstantiems trumpam.

    Prancūzijoje protestai ir vietos bendruomenių spaudimas matomas Marselyje, Nicoje ir Paryžiuje, o papildomą įtampą kurortuose didina kruizinio turizmo poveikis. Dalis vietos judėjimų akcentuoja, kad miestams svarbu turėti aiškias taisykles, kaip valdyti srautus, kad nauda ekonomikai nevirstų ilgalaikiais nuostoliais gyvenimo kokybei.

    Tuo metu yra ir priešingų pavyzdžių. Analizėje Kipras ir Albanija įvardijamos kaip labiau keliautojams palankios šalys: jose nefiksuota ryškių protestų prieš turizmą, o reguliacinis spaudimas lankytojams išlieka minimalus.

    Ekspertai pabrėžia, kad masinis turizmas vis labiau verčia miestus ieškoti priemonių, kurios subalansuotų ekonominę naudą ir gyventojų interesus. Vis dažniau kalbama apie lankytojų srautų nukreipimą į mažiau apkrautas teritorijas, trumpalaikės nuomos kontrolę, turistinių rinkliavų peržiūrą ir investicijas į viešąją infrastruktūrą, kad kelionės būtų tvarios tiek svečiams, tiek vietos bendruomenėms.

  • Popiežiaus Leono XIV vizitas Ispanijoje: 12 kalbų ir 2 500 kilometrų maršrutas per savaitę

    Popiežiaus Leono XIV vizitas Ispanijoje: 12 kalbų ir 2 500 kilometrų maršrutas per savaitę

    Maršrutas per keturis miestus

    Popiežius Leonas XIV birželio pirmąją savaitę vyksta į apaštalinę kelionę po Ispaniją, per kurią planuoja įveikti daugiau nei 2 500 kilometrų. Numatyti sustojimai Madride, Barselonoje, Gran Kanarijoje ir Tenerifėje, o programa sudėliota taip, kad apimtų ir religinius, ir visuomeninius susitikimus.

    Pagal oficialų grafiką pontifikas pasakys 12 kalbų, taip pat aukos penkias Mišias su homilijomis ir numato penkis trumpesnius pasveikinimus. Dalis renginių skirta jaunimui, kultūros bendruomenei, socialinėms iniciatyvoms ir migracijos temai.

    Madridas: jaunimas, kultūra ir istorinė kalba

    Vizito pradžia numatyta birželio 6 dieną Madride: popiežius atvyksta ryte, o vėliau dalyvaus pasitikimo ceremonijoje Karališkuosiuose rūmuose. Pirmojoje dienos dalyje suplanuotas ir susitikimas su valdžios, pilietinės visuomenės bei diplomatinio korpuso atstovais, kur pontifikas sakys pirmąją kalbą.

    Vakarop Leonas XIV ketina aplankyti socialinį centrą Madrido Lucero rajone ir pasveikinti jo lankytojus bei darbuotojus. Tą pačią dieną numatyta ir maldos vigilija su jaunimu Plaza de Lima aikštėje, kur popiežius planuoja kalbėti apie visuomenės poliarizaciją, gyvenimo prasmę ir jaunimui aktualius klausimus.

    Birželio 7 dieną Madride popiežius aukos Mišias, po kurių vyks Devintinių procesija Cibeles aikštėje. Vėliau numatytas susitikimas „Movistar Arena“ su kultūros, meno, ekonomikos ir sporto atstovais, taip pat vakaro programa su vietos Bažnyčios vadovybe.

    Birželio 8 dieną grafike įrašytas susitikimas su Ispanijos ministru pirmininku Pedro Sánchez ir vizitas į Deputatų kongresą. Planuojama, kad Leonas XIV ten pasakys kalbą, kuri pristatoma kaip precedento neturintis pontifiko kreipimasis į parlamento rūmus Ispanijoje.

    Barselona ir Kanarų salos: kaliniai ir migracija

    Birželio 9 dieną popiežius susitiks su vizitą aptarnaujančiais savanoriais Madride, o vėliau skris į Barseloną. Ten numatyta vidudienio malda Šventojo Kryžiaus ir šventosios Eulalijos katedroje, o vakare vyks dar viena vigilija Lluís Companys olimpiniame stadione.

    Birželio 10 dieną Leonas XIV lankysis Brians 1 kalėjime, kur susitiks su 80 nuteistųjų ir išklausys dviejų moterų liudijimus. Tą pačią dieną suplanuota kelionė į Monserato vienuolyną, o vakare numatytos Mišios Barselonos Sagrada Familia bazilikoje ir Jėzaus Kristaus bokšto inauguracijos ceremonija; organizatoriai tikisi apie 8 000 dalyvių.

    Birželio 11 dieną popiežius vyks į Gran Kanariją, kur viena pagrindinių temų taps migracija. Programoje numatytas vizitas Arguineguíno uoste, liudijimai iš migrantų bendruomenių ir susitikimai su vietos dvasininkais bei pastoraciniais darbuotojais, o vakare planuojamos Mišios Gran Kanarijos stadione, kur registracija, skelbiama, siekia 50 000 žmonių.

    Paskutinę kelionės dieną, birželio 12 dieną, Leonas XIV turėtų atvykti į Tenerifę ir apsilankyti Las Raíces migrantų centre. Vėliau suplanuotos Mišios Santa Kruso de Tenerifės uoste, atsisveikinimo ceremonija ir skrydis atgal į Romą.

  • Atvėrė galingos XIV a. karalienės kapą: DNR ir kaulai atskleidė netikėtą jos gyvenimo tiesą

    Atvėrė galingos XIV a. karalienės kapą: DNR ir kaulai atskleidė netikėtą jos gyvenimo tiesą

    XIV amžiaus Katalonijos politikoje ryškią vietą užėmusi karalienė Elizenda de Montcada po mirties vėl atsidūrė dėmesio centre. Barselonoje esančiame Santa Maria de Pedralbes vienuolyno karališkajame laidojimo komplekse atlikti tyrimai atskleidė iki šiol menkai žinotų detalių apie jos sveikatą, amžių ir kasdienybę.

    Tyrimai vyko kaip platesnio projekto dalis, kai archeologai, antropologai ir genetikai išanalizavo 25 XIV amžiuje palaidotų žmonių palaikus. Didžiausio susidomėjimo sulaukė pačios karalienės kapas, nes palaikų išlikimas pasirodė esantis neįprastai geras, leidžiantis daryti tikslesnes išvadas.

    Elizenda de Montcada istorijoje minima kaip ketvirtoji Aragono karaliaus Jokūbo II žmona. 1326 metais ji inicijavo vienuolyno Santa Maria de Pedralbes įkūrimą Barselonoje, o šis greitai tapo reikšmingu religiniu ir visuomeniniu centru regione.

    Po vyro mirties 1327 metais karalienė, kaip rodo istoriniai šaltiniai, nebegrįžo į rūmus. Ji apsigyveno specialiai įrengtuose apartamentuose greta vienuolyno ir iš ten daugelį metų tvarkė savo valdas, išlaikydama politinę įtaką, o tai našlių karalienių praktikoje Europoje buvo svarbi galios forma.

    Ką parodė kaulų analizė?

    Antropologinė analizė rodo, kad Elizenda galėjo sulaukti apie 70 metų, o tai viduramžiais buvo itin retas amžius net ir elitui. Mokslininkai fiksavo ryškius su senėjimu siejamus pakitimus, įskaitant pažengusius sąnarių degeneracijos požymius, galėjusius sukelti nuolatinį skausmą ir riboti judrumą.

    Taip pat aptikti osteoporozės bei kitų vyresniame amžiuje dažnėjančių sutrikimų pėdsakai. Tokios išvados svarbios ne tik biografijai, bet ir platesniam viduramžių elitų sveikatos vaizdui, nes leidžia lyginti gyvenimo kokybę, mitybą ir fizinius krūvius su žemesnių sluoksnių patirtimis.

    Didelį vaidmenį atliko kaukolės ir dantų būklės tyrimai, padedantys tiksliau vertinti gyvenimo sąlygas. Tyrėjai nurodo, kad, nepaisant ligų ir amžiaus, karalienė ilgą laiką tikėtina išlaikė palyginti gerą mitybos būklę, kas dera su jos aukštu statusu ir galimybėmis gauti geresnį maistą bei priežiūrą.

    Neįprastas kapas ir dviguba žinutė

    Išskirtinis dėmesys tenka ir pačiam antkapiui, suprojektuotam kaip simbolinis, dvipusis monumentas. Bažnyčios pusėje Elizenda vaizduojama kaip valdovė su karališkuoju orumu, o iš vienuolyno galerijų pusės ji pristatoma kaip kukli našlė, susijusi su religiniu gyvenimu.

    Toks sprendimas laikomas retu ir atspindinčiu dvigubą jos vaidmenį po vyro mirties: iš vienos pusės ji išlaikė autoritetą ir įtaką, iš kitos pusės sąmoningai kūrė pamaldžios, su vienuolynu susietos globėjos įvaizdį. Tyrėjų vertinimu, tai padeda geriau suprasti, kaip viduramžių moterys iš aukščiausių sluoksnių galėjo derinti politinę galią ir religines praktikas.

    Kodėl šie tyrimai svarbūs dabar?

    Šiuolaikinė bioarcheologija vis dažniau jungia klasikinius kasinėjimus su genetiniais ir izotopiniais metodais, todėl atsiveria galimybė tiksliau rekonstruoti praeities žmonių kilmę, giminystės ryšius, ligas ir net judėjimą. Šiuo atveju 25 palaidotųjų analizė leidžia geriau suprasti ne tik karalienę, bet ir su vienuolynu susijusią bendruomenę bei viduramžių Katalonijos elito socialinę struktūrą.

    Elizenda de Montcada šimtmečius dažnai buvo minima per savo vyro figūrą, tačiau nauji duomenys grąžina ją į savą vietą istorijoje. Tyrimų rezultatai primena, kad ji buvo ne tik karalienė, bet ir viena įtakingiausių savo epochos moterų, kurios gyvenimo pėdsakus dabar papildo ir mokslas.

  • Ispanija ir ES Barselonoje įjungė naują kvantinį kompiuterį: kuo jis svarbus DI ir mokslui

    Ispanija ir ES Barselonoje įjungė naują kvantinį kompiuterį: kuo jis svarbus DI ir mokslui

    Ispanija kartu su Europos Sąjunga Barselonoje pristatė naują kvantinį kompiuterį, kurio vertė siekia apie 9 800 000 eurų. Įrenginys įdiegtas Barselonos superkompiuterių centre ir bus integruotas į „MareNostrum 5“ infrastruktūrą, kur kvantinės ir klasikinės skaičiavimo sistemos dirba greta.

    Centro tikslas – spartinti mokslinius tyrimus ir DI sprendimų kūrimą, kai užduotims reikia itin didelių skaičiavimo išteklių. Tokia hibridinė architektūra leidžia parinkti tinkamiausią skaičiavimo būdą konkrečiai problemai: dalį atlikti klasikiniu superkompiuteriu, dalį – kvantiniu įrenginiu.

    Kuo šis kvantinis kompiuteris kitoks

    Naująją sistemą suprojektavo ir pastatė Barselonoje įsikūrusi bendrovė „Qilimanjaro Quantum Tech“, o finansavimą skyrė Europos Komisija ir Ispanijos Skaitmenizacijos bei dirbtinio intelekto valstybės sekretoriatas. Skirtingai nei anksčiau centre įdiegti kvantiniai įrenginiai, šis modelis yra analoginis kvantinis kompiuteris.

    Klasikiniai kompiuteriai skaičiuoja bitais, kurie vienu metu gali būti tik 0 arba 1. Kvantinis kompiuteris naudoja kubitus, kurie tam tikromis sąlygomis gali apjungti būsenas, todėl atsiranda galimybė kurti naujo tipo algoritmus ir efektyviau spręsti specifines užduotis, kur klasikiniai metodai stringa.

    MareNostrum Ona ir pirmieji rezultatai

    Barselonos centre veikianti kvantinė „MareNostrum 5“ dalis vadinama „MareNostrum Ona“. Visi trys centro kvantiniai kompiuteriai įrengti Torre Girona koplyčioje – toje pačioje erdvėje, kur 2005–2023 metais buvo laikomos ankstesnės „MareNostrum“ superkompiuterio versijos.

    Pirmosios dvi „MareNostrum Ona“ sistemos, pradėjusios veikti 2025 metų vasarį, iki šiol sukaupė apie 4 200 skaičiavimo valandų. Šis laikas buvo paskirstytas 53 tyrimų projektams, atrinktiems per oficialius Ispanijos superkompiuterių tinklo kvietimus.

    Europos tinklas ir technologinė nepriklausomybė

    Naujoji sistema bus prijungta prie Europos kvantinės kompiuterijos tinklo, kurį vysto Europos aukšto našumo kompiuterijos bendroji įmonė. ES strateginis siekis – stiprinti superkompiuterių ir kvantinės kompiuterijos pajėgumus Europoje, kad kritinė mokslinių tyrimų infrastruktūra būtų kuriama ir valdoma regione.

    Iki šiol ši iniciatyva numato kelis kvantinius kompiuterius skirtingose Europos šalyse, kurie palaipsniui jungiami į bendrą ekosistemą. Tokia kryptis vertinama kaip atsakas į augančią pasaulinę konkurenciją dėl pažangios skaičiavimo infrastruktūros, svarbios nuo farmacijos ir medžiagų mokslo iki logistikos optimizavimo bei DI modelių mokymo.

    „Projektas stiprina Europos technologinės nepriklausomybės idėją didžiųjų JAV technologijų bendrovių akivaizdoje“, – sakė Katalonijos vyriausybės tyrimų ir universitetų ministrė Núria Montserrat.

    Ekspertai pabrėžia, kad kvantinė kompiuterija dar nėra universali klasikinės kompiuterijos pakaitalė, tačiau tam tikrose nišose ji gali duoti reikšmingą pranašumą. Todėl Europos investicijos į tokias sistemas vertinamos kaip bandymas iš anksto pasiruošti proveržiams, kurie gali pakeisti tiek mokslinių tyrimų tempą, tiek DI infrastruktūros planavimą.

  • Gazos flotilės aktyvistų sugrįžimas į Ispaniją virto susirėmimais: Bilbao sulaikyti 4 žmonės

    Gazos flotilės aktyvistų sugrįžimas į Ispaniją virto susirėmimais: Bilbao sulaikyti 4 žmonės

    Į Ispaniją sugrįžusių humanitarinės misijos į Gazą dalyvių sutikimas šeštadienį Bilbao oro uoste baigėsi susirėmimais su Baskų krašto autonomine policija Ertzaintza ir keturiais sulaikymais. Pareigūnai nurodė, kad žmonės sulaikyti dėl rimto nepaklusimo, pasipriešinimo pareigūnams ir pareigūno užpuolimo.

    Policijos teigimu, incidentas kilo, kai šeši vadinamosios Global Sumud Flotilla grupės nariai po nusileidimo stojo fotografuotis žiniasklaidai ir užblokavo vieną iš atvykimo zonos išėjimų. Pareigūnai tvirtino, kad buvo pažeistas saugumo perimetras, o įsikišimas peraugo į stumdymąsi tarp aktyvistų, juos palaikančių žmonių ir policijos.

    Aktyvistų grįžimas į Ispaniją vyko etapais, nes daliai jų prireikė medikų pagalbos po sulaikymo jūroje. Organizatoriai skelbė, kad du misijos dalyviai buvo sužeisti, kai laivus pakeliui į Gazos Ruožą su humanitarine pagalba perėmė Izraelio pajėgos.

    Barselonoje sutikimas buvo ramus

    Tuo pat metu Barselonos El Prat oro uoste apie vidurdienį nusileido dar maždaug 20 tos pačios iniciatyvos dalyvių, ir ten pranešta apie ramią situaciją. Terminale juos pasitiko apie 200 žmonių su Palestinos vėliavomis ir pasveikinimo plakatais, tarp susirinkusiųjų buvo ir politikų bei viešų asmenų.

    Aktyvistai buvo sulaikyti tarptautiniuose vandenyse prieš kelias dienas, o jų laikymo sąlygos ir elgesys sulaikymo metu sulaukė kritikos Europoje. Organizatoriai tvirtina svarstantys teisinius žingsnius dėl, jų nuomone, savavališko sulaikymo ir netinkamo elgesio, taip pat žada tęsti akcijas, kuriomis siekiama atkreipti dėmesį į Gazos blokadą.

    Skundai dėl elgesio ir diplomatinė įtampa

    Vienas iš Ispanijos aktyvistų Santiago González Vallejo po deportavimo viešai teigė, kad sulaikymo metu smurtas prieš juos esą didėjo. Jis pasakojo patyręs smūgius, skausmingus suvaržymus, taip pat tikino, kad jam buvo atimti reikalingi vaistai, o keli jo bendražygiai dėl rimtų sužeidimų liko ligoninėje.

    Ši istorija turėjo ir diplomatinių pasekmių. Prancūzija paskelbė uždraudusi Izraelio nacionalinio saugumo ministrui Itamar Ben Gvir atvykti į šalį, argumentuodama, kad jo elgesys su sulaikytais Europos piliečiais buvo nepriimtinas, o dalis veiksmų esą turėjo žeminantį ir grasinantį pobūdį.

    Izraelis savo ruožtu sureagavo į Ispanijoje pasirodžiusius vaizdus iš Bilbao oro uosto ir iškvietė Ispanijos diplomatinę atstovę aiškinamajam pokalbiui. Izraelio užsienio reikalų ministerijos politinis direktorius, ambasadorius Yossi Amrani teigė, kad, Izraelio vertinimu, Ispanijos pozicija esą nenuosekli: pasak jo, Madridas kritikuoja Izraelio veiksmus, tačiau Ispanijos institucijos pačios panaudojo jėgą prieš tuos pačius aktyvistus.

    „Izraelio pusė pabrėžė, kad Ispanijos vyriausybė siunčia provokatorius, o vėliau smerkia Izraelį už teisėtus veiksmus, skirtus įgyvendinti teisėtą jūrinę blokadą, kai tuo pat metu Ispanijos institucijos panaudojo stiprią jėgą prieš tuos pačius flotilės dalyvius“, – teigiama po susitikimo paskelbtoje pozicijoje.