CP v2

Tag: Barselona

  • Atvėrė galingos XIV a. karalienės kapą: DNR ir kaulai atskleidė netikėtą jos gyvenimo tiesą

    Atvėrė galingos XIV a. karalienės kapą: DNR ir kaulai atskleidė netikėtą jos gyvenimo tiesą

    XIV amžiaus Katalonijos politikoje ryškią vietą užėmusi karalienė Elizenda de Montcada po mirties vėl atsidūrė dėmesio centre. Barselonoje esančiame Santa Maria de Pedralbes vienuolyno karališkajame laidojimo komplekse atlikti tyrimai atskleidė iki šiol menkai žinotų detalių apie jos sveikatą, amžių ir kasdienybę.

    Tyrimai vyko kaip platesnio projekto dalis, kai archeologai, antropologai ir genetikai išanalizavo 25 XIV amžiuje palaidotų žmonių palaikus. Didžiausio susidomėjimo sulaukė pačios karalienės kapas, nes palaikų išlikimas pasirodė esantis neįprastai geras, leidžiantis daryti tikslesnes išvadas.

    Elizenda de Montcada istorijoje minima kaip ketvirtoji Aragono karaliaus Jokūbo II žmona. 1326 metais ji inicijavo vienuolyno Santa Maria de Pedralbes įkūrimą Barselonoje, o šis greitai tapo reikšmingu religiniu ir visuomeniniu centru regione.

    Po vyro mirties 1327 metais karalienė, kaip rodo istoriniai šaltiniai, nebegrįžo į rūmus. Ji apsigyveno specialiai įrengtuose apartamentuose greta vienuolyno ir iš ten daugelį metų tvarkė savo valdas, išlaikydama politinę įtaką, o tai našlių karalienių praktikoje Europoje buvo svarbi galios forma.

    Ką parodė kaulų analizė?

    Antropologinė analizė rodo, kad Elizenda galėjo sulaukti apie 70 metų, o tai viduramžiais buvo itin retas amžius net ir elitui. Mokslininkai fiksavo ryškius su senėjimu siejamus pakitimus, įskaitant pažengusius sąnarių degeneracijos požymius, galėjusius sukelti nuolatinį skausmą ir riboti judrumą.

    Taip pat aptikti osteoporozės bei kitų vyresniame amžiuje dažnėjančių sutrikimų pėdsakai. Tokios išvados svarbios ne tik biografijai, bet ir platesniam viduramžių elitų sveikatos vaizdui, nes leidžia lyginti gyvenimo kokybę, mitybą ir fizinius krūvius su žemesnių sluoksnių patirtimis.

    Didelį vaidmenį atliko kaukolės ir dantų būklės tyrimai, padedantys tiksliau vertinti gyvenimo sąlygas. Tyrėjai nurodo, kad, nepaisant ligų ir amžiaus, karalienė ilgą laiką tikėtina išlaikė palyginti gerą mitybos būklę, kas dera su jos aukštu statusu ir galimybėmis gauti geresnį maistą bei priežiūrą.

    Neįprastas kapas ir dviguba žinutė

    Išskirtinis dėmesys tenka ir pačiam antkapiui, suprojektuotam kaip simbolinis, dvipusis monumentas. Bažnyčios pusėje Elizenda vaizduojama kaip valdovė su karališkuoju orumu, o iš vienuolyno galerijų pusės ji pristatoma kaip kukli našlė, susijusi su religiniu gyvenimu.

    Toks sprendimas laikomas retu ir atspindinčiu dvigubą jos vaidmenį po vyro mirties: iš vienos pusės ji išlaikė autoritetą ir įtaką, iš kitos pusės sąmoningai kūrė pamaldžios, su vienuolynu susietos globėjos įvaizdį. Tyrėjų vertinimu, tai padeda geriau suprasti, kaip viduramžių moterys iš aukščiausių sluoksnių galėjo derinti politinę galią ir religines praktikas.

    Kodėl šie tyrimai svarbūs dabar?

    Šiuolaikinė bioarcheologija vis dažniau jungia klasikinius kasinėjimus su genetiniais ir izotopiniais metodais, todėl atsiveria galimybė tiksliau rekonstruoti praeities žmonių kilmę, giminystės ryšius, ligas ir net judėjimą. Šiuo atveju 25 palaidotųjų analizė leidžia geriau suprasti ne tik karalienę, bet ir su vienuolynu susijusią bendruomenę bei viduramžių Katalonijos elito socialinę struktūrą.

    Elizenda de Montcada šimtmečius dažnai buvo minima per savo vyro figūrą, tačiau nauji duomenys grąžina ją į savą vietą istorijoje. Tyrimų rezultatai primena, kad ji buvo ne tik karalienė, bet ir viena įtakingiausių savo epochos moterų, kurios gyvenimo pėdsakus dabar papildo ir mokslas.

  • Ispanija ir ES Barselonoje įjungė naują kvantinį kompiuterį: kuo jis svarbus DI ir mokslui

    Ispanija ir ES Barselonoje įjungė naują kvantinį kompiuterį: kuo jis svarbus DI ir mokslui

    Ispanija kartu su Europos Sąjunga Barselonoje pristatė naują kvantinį kompiuterį, kurio vertė siekia apie 9 800 000 eurų. Įrenginys įdiegtas Barselonos superkompiuterių centre ir bus integruotas į „MareNostrum 5“ infrastruktūrą, kur kvantinės ir klasikinės skaičiavimo sistemos dirba greta.

    Centro tikslas – spartinti mokslinius tyrimus ir DI sprendimų kūrimą, kai užduotims reikia itin didelių skaičiavimo išteklių. Tokia hibridinė architektūra leidžia parinkti tinkamiausią skaičiavimo būdą konkrečiai problemai: dalį atlikti klasikiniu superkompiuteriu, dalį – kvantiniu įrenginiu.

    Kuo šis kvantinis kompiuteris kitoks

    Naująją sistemą suprojektavo ir pastatė Barselonoje įsikūrusi bendrovė „Qilimanjaro Quantum Tech“, o finansavimą skyrė Europos Komisija ir Ispanijos Skaitmenizacijos bei dirbtinio intelekto valstybės sekretoriatas. Skirtingai nei anksčiau centre įdiegti kvantiniai įrenginiai, šis modelis yra analoginis kvantinis kompiuteris.

    Klasikiniai kompiuteriai skaičiuoja bitais, kurie vienu metu gali būti tik 0 arba 1. Kvantinis kompiuteris naudoja kubitus, kurie tam tikromis sąlygomis gali apjungti būsenas, todėl atsiranda galimybė kurti naujo tipo algoritmus ir efektyviau spręsti specifines užduotis, kur klasikiniai metodai stringa.

    MareNostrum Ona ir pirmieji rezultatai

    Barselonos centre veikianti kvantinė „MareNostrum 5“ dalis vadinama „MareNostrum Ona“. Visi trys centro kvantiniai kompiuteriai įrengti Torre Girona koplyčioje – toje pačioje erdvėje, kur 2005–2023 metais buvo laikomos ankstesnės „MareNostrum“ superkompiuterio versijos.

    Pirmosios dvi „MareNostrum Ona“ sistemos, pradėjusios veikti 2025 metų vasarį, iki šiol sukaupė apie 4 200 skaičiavimo valandų. Šis laikas buvo paskirstytas 53 tyrimų projektams, atrinktiems per oficialius Ispanijos superkompiuterių tinklo kvietimus.

    Europos tinklas ir technologinė nepriklausomybė

    Naujoji sistema bus prijungta prie Europos kvantinės kompiuterijos tinklo, kurį vysto Europos aukšto našumo kompiuterijos bendroji įmonė. ES strateginis siekis – stiprinti superkompiuterių ir kvantinės kompiuterijos pajėgumus Europoje, kad kritinė mokslinių tyrimų infrastruktūra būtų kuriama ir valdoma regione.

    Iki šiol ši iniciatyva numato kelis kvantinius kompiuterius skirtingose Europos šalyse, kurie palaipsniui jungiami į bendrą ekosistemą. Tokia kryptis vertinama kaip atsakas į augančią pasaulinę konkurenciją dėl pažangios skaičiavimo infrastruktūros, svarbios nuo farmacijos ir medžiagų mokslo iki logistikos optimizavimo bei DI modelių mokymo.

    „Projektas stiprina Europos technologinės nepriklausomybės idėją didžiųjų JAV technologijų bendrovių akivaizdoje“, – sakė Katalonijos vyriausybės tyrimų ir universitetų ministrė Núria Montserrat.

    Ekspertai pabrėžia, kad kvantinė kompiuterija dar nėra universali klasikinės kompiuterijos pakaitalė, tačiau tam tikrose nišose ji gali duoti reikšmingą pranašumą. Todėl Europos investicijos į tokias sistemas vertinamos kaip bandymas iš anksto pasiruošti proveržiams, kurie gali pakeisti tiek mokslinių tyrimų tempą, tiek DI infrastruktūros planavimą.

  • Gazos flotilės aktyvistų sugrįžimas į Ispaniją virto susirėmimais: Bilbao sulaikyti 4 žmonės

    Gazos flotilės aktyvistų sugrįžimas į Ispaniją virto susirėmimais: Bilbao sulaikyti 4 žmonės

    Į Ispaniją sugrįžusių humanitarinės misijos į Gazą dalyvių sutikimas šeštadienį Bilbao oro uoste baigėsi susirėmimais su Baskų krašto autonomine policija Ertzaintza ir keturiais sulaikymais. Pareigūnai nurodė, kad žmonės sulaikyti dėl rimto nepaklusimo, pasipriešinimo pareigūnams ir pareigūno užpuolimo.

    Policijos teigimu, incidentas kilo, kai šeši vadinamosios Global Sumud Flotilla grupės nariai po nusileidimo stojo fotografuotis žiniasklaidai ir užblokavo vieną iš atvykimo zonos išėjimų. Pareigūnai tvirtino, kad buvo pažeistas saugumo perimetras, o įsikišimas peraugo į stumdymąsi tarp aktyvistų, juos palaikančių žmonių ir policijos.

    Aktyvistų grįžimas į Ispaniją vyko etapais, nes daliai jų prireikė medikų pagalbos po sulaikymo jūroje. Organizatoriai skelbė, kad du misijos dalyviai buvo sužeisti, kai laivus pakeliui į Gazos Ruožą su humanitarine pagalba perėmė Izraelio pajėgos.

    Barselonoje sutikimas buvo ramus

    Tuo pat metu Barselonos El Prat oro uoste apie vidurdienį nusileido dar maždaug 20 tos pačios iniciatyvos dalyvių, ir ten pranešta apie ramią situaciją. Terminale juos pasitiko apie 200 žmonių su Palestinos vėliavomis ir pasveikinimo plakatais, tarp susirinkusiųjų buvo ir politikų bei viešų asmenų.

    Aktyvistai buvo sulaikyti tarptautiniuose vandenyse prieš kelias dienas, o jų laikymo sąlygos ir elgesys sulaikymo metu sulaukė kritikos Europoje. Organizatoriai tvirtina svarstantys teisinius žingsnius dėl, jų nuomone, savavališko sulaikymo ir netinkamo elgesio, taip pat žada tęsti akcijas, kuriomis siekiama atkreipti dėmesį į Gazos blokadą.

    Skundai dėl elgesio ir diplomatinė įtampa

    Vienas iš Ispanijos aktyvistų Santiago González Vallejo po deportavimo viešai teigė, kad sulaikymo metu smurtas prieš juos esą didėjo. Jis pasakojo patyręs smūgius, skausmingus suvaržymus, taip pat tikino, kad jam buvo atimti reikalingi vaistai, o keli jo bendražygiai dėl rimtų sužeidimų liko ligoninėje.

    Ši istorija turėjo ir diplomatinių pasekmių. Prancūzija paskelbė uždraudusi Izraelio nacionalinio saugumo ministrui Itamar Ben Gvir atvykti į šalį, argumentuodama, kad jo elgesys su sulaikytais Europos piliečiais buvo nepriimtinas, o dalis veiksmų esą turėjo žeminantį ir grasinantį pobūdį.

    Izraelis savo ruožtu sureagavo į Ispanijoje pasirodžiusius vaizdus iš Bilbao oro uosto ir iškvietė Ispanijos diplomatinę atstovę aiškinamajam pokalbiui. Izraelio užsienio reikalų ministerijos politinis direktorius, ambasadorius Yossi Amrani teigė, kad, Izraelio vertinimu, Ispanijos pozicija esą nenuosekli: pasak jo, Madridas kritikuoja Izraelio veiksmus, tačiau Ispanijos institucijos pačios panaudojo jėgą prieš tuos pačius aktyvistus.

    „Izraelio pusė pabrėžė, kad Ispanijos vyriausybė siunčia provokatorius, o vėliau smerkia Izraelį už teisėtus veiksmus, skirtus įgyvendinti teisėtą jūrinę blokadą, kai tuo pat metu Ispanijos institucijos panaudojo stiprią jėgą prieš tuos pačius flotilės dalyvius“, – teigiama po susitikimo paskelbtoje pozicijoje.

  • Barselona kelia mokesčius kruizų turistams: nuo 2026 metų brangs ir trumpi sustojimai uoste

    Barselona kelia mokesčius kruizų turistams: nuo 2026 metų brangs ir trumpi sustojimai uoste

    Kruizinių kelionių bumas Barselonoje jau kurį laiką kelia įtampą: dalis keleivių mieste praleidžia vos kelias valandas, o didžiausia jų išlaidų dalis lieka laive. Miesto valdžia teigia, kad tokie vizitai labiau didina spūstis ir apkrauna viešąsias erdves, nei kuria naudą vietos verslams.

    Barselonos miesto taryba patvirtino, kad nuo 2026 metų balandžio bus didinamas turizmo mokestis kruizų keleiviams. Jei kruizinio laivo keleivis mieste praleis ilgiau nei 12 valandų, jam bus taikomas 4 eurų regioninis mokestis, o jei trumpiau nei 12 valandų – 6 eurų regioninis mokestis.

    Prie regioninio mokesčio papildomai bus pridedamas 5 eurų miesto mokestis. Tai reiškia, kad bendra suma kruizų keleiviui, priklausomai nuo sustojimo trukmės, sieks 9 arba 11 eurų.

    Merui to neužtenka

    Barselonos meras Jaume Collboni viešai kalbėjo, kad mokesčių didinimą norėtų paspartinti, jog jis įsigaliotų greičiau nei numatyta anksčiau. Jo siūlymas numato, kad iki 2027 metų bendra našta kruizų keleiviui galėtų kilti iki 8 eurų vien už turizmo mokestį, o ateityje būti dar didinama.

    Miesto vadovas taip pat akcentavo ambicingą tikslą ateityje iki minimumo sumažinti, o ilgainiui ir visai atsisakyti kruizinių laivų, kurie Barselonoje sustoja tik kelioms valandoms. Argumentas paprastas: keleiviai dažnai nakvoja ir leidžia pinigus laive, tačiau miestas patiria triukšmo, taršos ir perpildytų viešųjų erdvių pasekmes.

    Ribojimai uoste ir keleivių skaičiai

    Barselona ribojimų imasi ne tik per mokesčius. Miesto valdžia anksčiau buvo susitarusi su uostu dėl kruizų infrastruktūros mažinimo: planuojama terminalų skaičių sumažinti nuo septynių iki penkių, kad būtų apribotas vienu metu priimamų laivų srautas.

    Uosto duomenys rodo, kad 2025 metais Barseloną aplankė apie 2,3 milijono kruizinių laivų keleivių. Toks mastas miestui reiškia ne tik didesnes pajamas iš turizmo, bet ir didesnį spaudimą transportui, švarai, saugumui bei gyvenimo kokybei centrinėse zonose.

    Brangsta ir nakvynė mieste

    Nuo balandžio mieste jau padidintos turizmo mokesčių normos ir viešbučių bei trumpalaikės nuomos svečiams. Penkių žvaigždučių viešbučiuose taikomas 7 eurų regioninis mokestis už naktį, keturių žvaigždučių viešbučiuose – 3,40 euro.

    Trumpalaikės nuomos svečiams, įskaitant turistinius apartamentus, nustatytas 4,50 euro regioninis mokestis už naktį. Be to, miesto mokestis nuo 2026 metų balandžio 1 dienos padidintas nuo 4 iki 5 eurų už naktį.

    Miesto taryba mokesčių didinimą grindžia dviem tikslais: surinkti daugiau pajamų iš intensyvaus turizmo ir sumažinti jo daromą spaudimą vietos bendruomenei, infrastruktūrai bei būsto rinkai. Barselonos valdžios žinutė aiški: turizmas turi prisidėti prie miesto išlaikymo, o ne kelti papildomų problemų nepadengiant jų kainos.

  • Kovojant su pertekliniu turizmu: „Intrepid Travel“ siūlo vienos dienos maršrutus Barselonoje ir Venecijoje

    Kovojant su pertekliniu turizmu: „Intrepid Travel“ siūlo vienos dienos maršrutus Barselonoje ir Venecijoje

    Perteklinis turizmas – ne tik skaičiai

    Perteklinis turizmas dažnai siejamas su bendru atvykstančiųjų skaičiumi, tačiau miestams didžiausią žalą daro netolygus srautų pasiskirstymas. Kai lankytojai vienu metu suplūsta į tas pačias vietas, dalis centro rajonų ima dusti nuo spūsčių, o kiti kvartalai lieka nepastebėti.

    Tai ypač ryšku miestuose, kuriuose turistų bangas sustiprina kruiziniai laivai ir trumpi, intensyvūs apsilankymai. Vietos gyventojams tai reiškia triukšmą, apkrovą viešajam transportui, eiles prie paslaugų ir augančias kainas, o patiems turistams – prastesnę patirtį.

    Nauji maršrutai: mažos grupės, vietos ritmas

    Į šią problemą nukreiptą iniciatyvą pristatė kelionių organizatorius „Intrepid Travel“, paskelbęs apie vadinamuosius neįprastus vienos dienos maršrutus Barselonoje, Venecijoje ir Paryžiuje. Idėja paprasta: dalį kelionės laiko nukreipti ten, kur miestas gyvena kasdienybėje, o ne tik prie labiausiai fotografuojamų objektų.

    Šie pasivaikščiojimai rengiami mažomis grupėmis, iki 12 žmonių, ir trunka maždaug nuo dviejų iki trijų valandų. Taip siekiama sumažinti poveikį jautriausioms vietoms ir kartu sukurti autentiškesnę patirtį keliautojams.

    „Perteklinis turizmas dalyje Europos yra realus ir augantis iššūkis, ypač tokiuose miestuose kaip Barselona, Paryžius ir Venecija, kur vietos bendruomenės jaučia didelių lankytojų srautų poveikį“, – sakė „Intrepid Travel“ Vakarų Europos regiono vadovė Florencia Allo Moreno.

    Pasak jos, maršrutai buvo rengiami kartu su vietos komandomis, kurios pačios gyvena šiuose miestuose. Akcentuojama atsakinga kelionė: mažos grupės, vietos gidai ir sąmoningas palaikymas tų bendruomenių, kurios kasdien susiduria su turizmo padariniais.

    Ką pamatys keliautojai miestuose?

    Barselonoje maršrutas siūlo išeiti už įprastų lankytinų taškų ribų ir pažinti vietos gyvenimo ritmą, užsukant į bendruomenės sodą El Born rajone. Taip pat numatytas pasivaikščiojimas El Clot apylinkėse, kur daug dėmesio skiriama vietiniam turgui ir kasdienėms miesto erdvėms.

    Venecijoje keliautojai kviečiami apsilankyti istoriniame Pescheria di Rialto turguje, kurio ištakos siekia viduramžius. Programoje numatytas ir šokolado ragavimas amatininkų parduotuvėje, priklausančioje moterų valdomam verslui.

    Paryžiuje maršrutai orientuoti į alternatyvius Eifelio bokšto vaizdus, kurie leidžia išvengti labiausiai apkrautų apžvalgos vietų. Kartu planuojami sustojimai rajonų turguje ir vietos parkuose, suteikiant daugiau konteksto apie kasdienį miesto gyvenimą.

    Tokio tipo pasiūlymai atspindi platesnę tendenciją Europoje: miestai ir turizmo industrija vis dažniau ieško priemonių, kaip valdyti srautus, o ne tik juos didinti. Keliautojams tai tampa proga pamatyti daugiau nei pagrindines atvirukų vietas, o miestams – švelninti spaudimą jautriausioms teritorijoms.

  • Bad Bunny atvyko į Barseloną: startuoja didžiausias metų turas Ispanijoje, bilietai nuo 73 eurų

    Bad Bunny atvyko į Barseloną: startuoja didžiausias metų turas Ispanijoje, bilietai nuo 73 eurų

    Bad Bunny turas startuoja Barselonoje

    Puerto Riko atlikėjas Bad Bunny, kurio tikrasis vardas Benito Antonio Martínez Ocasio, pastebėtas Barselonos centre, kur gerbėjai jį atpažino ir nufilmavo vaizdo įrašuose, greitai išplitusiuose socialiniuose tinkluose. Jo vizitas patvirtino tai, ko fanai laukė kelias savaites: būtent Barselonoje prasideda pirmoji turo Ispanijoje dalis.

    Koncertai numatyti Estadi Olímpic Lluís Companys stadione, kur Bad Bunny pasirodys dviem vakarais iš eilės. Šie pasirodymai žymi Debí tirar más fotos pasaulinio turo pradžią Ispanijoje, o vėliau komanda keliaus į Lisaboną ir Madridą.

    Kiek koncertų ir kiek bilietų?

    Didžiausias turo mastas Ispanijoje atsiskleis Madride: sostinėje suplanuota 10 koncertų Civitas Metropolitano stadione, kurie vyks nuo gegužės 30 dienos iki birželio 15 dienos. Toks koncertų skaičius vienoje vietoje išskiria Bad Bunny tarp daugiausiai iš eilės stadione pasirodančių atlikėjų.

    Skelbiama, kad iš viso Ispanijoje jau parduota daugiau nei 600 000 bilietų. Tokie skaičiai atspindi pastarųjų metų tendenciją, kai didžiausi pasaulio atlikėjai renkasi ilgesnes rezidencijas viename mieste, taip mažindami logistikos kaštus ir lengviau valdydami paklausą.

    Bilietų kainos ir VIP paketai

    Mažiausia bilietų kaina į koncertus siekė apie 73 eurus, prie jos dar galėjo būti pridedami aptarnavimo mokesčiai, priklausomai nuo pardavimo kanalo. Brangesnės stovimos zonos ir vadinamosios auksinio rato vietos kainavo apie 143 eurus, dar prieš pritaikant papildomus mokesčius.

    VIP paketų kainos viršijo 500 eurų, o į juos buvo įtraukiami papildomi patogumai, pavyzdžiui, prieiga prie atskiros poilsio erdvės. Didelė paklausa sukėlė trikdžių oficialiose išankstinės prekybos platformose, o pigiausių kategorijų bilietai buvo išgraibstyti per pirmąsias prekybos valandas.

    Koncertai ir poveikis miestams

    Bad Bunny vizitas sutapo ir su naujos drabužių kolekcijos Benito Antonio for Zara pristatymu. Tai dar vienas ženklas, kad didieji turai vis dažniau lydimi papildomų komercinių projektų, kurie išplečia koncertų ekonominį efektą už muzikos industrijos ribų.

    Ekonominis poveikis ypač akcentuojamas Madride, kur koncertų laikotarpis persidengia su popiežiaus Leono XIV vizitu. Prognozuojama, kad tuo metu viešbučių užimtumas regione sieks apie 81,9 proc., o didžiausias pikas numatomas šeštadienį, kai užimtumas gali pakilti iki 87 proc.

    Pasak viešbučių sektoriaus prognozių, dauguma atvykstančiųjų turėtų būti užsienio turistai, o pagrindinės rinkos siejamos su Jungtinėmis Valstijomis, Prancūzija ir Jungtine Karalyste. Tai rodo, kad dideli koncertai, ypač stadione, vis dažniau veikia kaip tarptautinio turizmo traukos taškas, lyginamas su dideliais sporto ar religiniais renginiais.

  • Barselona griežtina tvarką kruizų turistams: įvažiavimo mokestis didės iki 8 eurų per dieną

    Barselonos miesto valdžia skelbia griežtesnį kursą masinio kruizinio turizmo atžvilgiu ir žada greičiau nei planuota didinti turistinį mokestį keleiviams, kurie į miestą atvyksta kruiziniais laivais. Miestas siekia mažinti trumpalaikių, kelioms valandoms atvykstančių srautų daromą spaudimą infrastruktūrai ir viešosioms paslaugoms.

    Pasak mero Jaume Collboni, kruizinių laivų keleiviams, kurie mieste būna trumpiau nei 12 valandų, mokestis turėtų didėti nuo 4 iki 8 eurų žmogui per dieną. Šis pokytis, kaip skelbia savivaldybė, turėtų įsigalioti artimiausiais mėnesiais, o ne būti išdėstytas palaipsniui iki 2029 metų.

    Miesto taryba pabrėžia, kad tokie turistai dažnai palieka ribotą ekonominę naudą, tačiau prisideda prie spūsčių, perpildytų viešųjų erdvių ir didesnio komunalinių paslaugų poreikio. Barselona taip pat primena jau pasiektą susitarimą mažinti kruizinių terminalų skaičių nuo septynių iki penkių.

    „Turizmas turi tarnauti miestui, o ne atvirkščiai. Norime aukštesnės kokybės turizmo, todėl mus labiau domina verslo kelionės ir renginiai“, – sakė Jaume Collboni.

    Merija neatmeta, kad ateityje mokestis galėtų būti didinamas dar kartą, tačiau tam reikėtų Katalonijos regiono valdžios pritarimo. Platesniame kontekste Barselona jau ne vienerius metus ieško būdų suvaldyti vadinamąjį perteklinį turizmą, o vienas ryškesnių žingsnių – sprendimai dėl kruizinių laivų srautų ir jų aptarnavimo vietų.

    Be kruizų ribojimo, miestas yra paskelbęs ir apie planus iki 2028 metų palaipsniui atsisakyti būsto nuomos trumpalaikei turizmo rinkai. Barselona tokius sprendimus sieja su augančiomis būsto kainomis, vietos gyventojų išstūmimu iš centrinių rajonų ir didėjančia įtampa tarp turizmo sektoriaus ir bendruomenių.

    Uosto statistika rodo, kad kruizinis turizmas mieste išlieka itin didelis: pastaraisiais metais fiksuoti rekordiniai kruizinių laivų apsilankymų skaičiai ir milijoninės keleivių apimtys. Būtent todėl, anot savivaldybės, vien simbolinių priemonių nebeužtenka, o mokestinė politika tampa vienu iš realiausiai veikiančių srautų valdymo instrumentų.

  • Privatūs narių klubai žengia į prabangius viešbučius: kodėl tai tampa nauja kelionių mada Europoje

    Privatūs narių klubai žengia į prabangius viešbučius: kodėl tai tampa nauja kelionių mada Europoje

    Privatūs narių klubai, dar visai neseniai siejami su uždarais elitiniais ratais, per pastaruosius metus sparčiai keičia veidą. Jie vis dažniau persikelia į prabangius viešbučius ir ten siūlo ne tik barą ar poilsio erdves, bet ir bendruomenę, renginius bei darbo aplinką.

    Ši kryptis ypač išryškėjo po pandemijos, kai daliai kūrybinių industrijų ir verslo žmonių išaugo poreikis „trečiosioms erdvėms“ tarp namų ir biuro. Viešbučiams tai tapo proga pritraukti vietos gyventojus, o ne vien apsistojančius svečius, ir stabilizuoti pajamas, kurios anksčiau labiau priklausė nuo sezoniškumo.

    Viešbučiai tampa bendruomenės centrais

    Šiuolaikiniai gyvenimo būdo viešbučiai vis dažniau kuriami kaip miesto traukos taškai: su stipria gastronomija, kavos kultūra ir renginių programa. Privatūs klubai šią idėją sustiprina, nes leidžia suformuoti nuolat grįžtančių narių ratą ir pasiūlyti jam išskirtines patirtis.

    Klubų kūrėjai pabrėžia, kad vien sporto salės ar baseino nebepakanka. Pagrindine verte tampa ryšiai ir renginiai: diskusijos, degustacijos, susitikimai, mentorystės formatai, o kai kur ir profesionalaus bendradarbiavimo galimybės.

    „The Cover“ ir „Six Senses“ modeliai

    Vienas ryškesnių pavyzdžių Europoje yra „The Cover“, priklausantis „Sircle Collection“: klubas pradėjo veikti Barselonoje 2021 metais, o 2025 metais atsidarė ir Vienoje. Skirtinguose miestuose išpildymas nevienodas, tačiau bendra kryptis ta pati: nariams siūlomos darbo ir bendravimo erdvės, privatūs renginiai ir kasdienio naudojimo patogumai.

    „Norėjome sukurti vietą, kur žmonės po izoliacijos vėl galėtų susitikti gyvai ir atkurti žmogišką ryšį“, – sakė „The Cover“ narystės vadovė Europoje Margo Ford.

    Į klubų rinką aktyviai žengia ir sveikatingumo koncepciją vystantys viešbučių tinklai. „Six Senses“ Londone pristatė „Six Senses Place“ idėją, kur socialinė narystė derinama su sveikatingumo infrastruktūra ir sezonine programa, orientuota į savijautą, judėjimą bei tvarumą.

    „Mums svarbiausia sujungti mokslo duomenimis grįstus sprendimus su gilesnėmis, subtilesnėmis patirtimis, pripažįstant, kad jos gali egzistuoti greta“, – sakė „Six Senses Place“ vadovas Nico Eden.

    Kas siūloma nariams ir kodėl tai veikia

    Viešbučiuose įsikuriantys privatūs klubai remiasi paprasta logika: keliautojai ir miesto gyventojai nori to paties dalyko skirtingu paros metu. Dieną aktualu patogiai dirbti, turėti vietą susitikimams ir tylos zonas, o vakare svarbūs renginiai, vakarienės, pokalbiai ir kultūrinė programa.

    Dalis klubų narystę skaido į lygius, kurie atveria skirtingas zonas ar paslaugas: nuo gastronominių renginių iki pilnos sveikatingumo erdvės su procedūromis. Toks modelis leidžia viešbučiams pritraukti platesnę auditoriją ir kartu išlaikyti išskirtinumo jausmą.

    Europoje ryškėja ir dar viena tendencija: klubai kuriami ne vien turistiniuose centruose, o rajonuose, kuriuose noriai lankosi vietos gyventojai. Taip viešbutis tampa organiška miesto ekosistemos dalimi, o narystė gali būti patraukli ir tiems, kurie keliauja retai.

    Nors konkurencija kai kuriuose miestuose didelė, viešbučiai turi aiškų pranašumą: jie jau turi infrastruktūrą, aptarnavimo standartus ir patirtį kuriant paslaugų paketą. Vis dėlto sėkmę lemia ne prabanga, o gebėjimas suburti panašių interesų žmones ir išlaikyti kokybišką, nuoseklią programą.

  • Europos meistrų BJJ čempionatas Barselonoje: Alytaus trenerio auklėtiniai parsivežė auksą ir sidabrą

    Balandžio 26 dieną Barselonoje surengtas Europos meistrų braziliškojo džiudžitsu (BJJ) čempionatas, subūręs įvairaus amžiaus ir svorio kategorijų sportininkus. BJJ yra kovos sporto šaka, kurioje didžiausias dėmesys skiriamas kovai parteryje, pozicijų kontrolei ir technikai, o pergalės dažniausiai pasiekiamos varžovą privertus pasiduoti.

    Lietuvos atstovams šis startas buvo sėkmingas: Alytaus dziudo trenerio Zenono Vencevičiaus auklėtiniai 60+ amžiaus grupėje iškovojo aukso ir sidabro medalius. Sportininkų rezultatai papildė Lietuvos meistrų sporto pasiekimų kraitį tarptautinėje arenoje.

    Albertas Kašėta svorio kategorijoje iki 76,0 kg užėmė pirmąją vietą ir tapo Europos čempionu savo amžiaus grupėje. Jo pasirodymas išsiskyrė užtikrinta taktika ir gebėjimu išlaikyti kontrolę parteryje, kas BJJ varžybose dažnai lemia kovos baigtį.

    Arūnas Rimkus svorio kategorijoje iki 94,3 kg iškovojo antrąją vietą, o absoliučioje svorio kategorijoje taip pat pelnė sidabrą. Tokie rezultatai ypač vertinami meistrų varžybose, kur be fizinio pasirengimo didelę reikšmę turi patirtis, darbo parteryje detalės ir sprendimų greitis.

    Sportininkai dėkojo Alytaus miesto savivaldybei už dėmesį sporto bendruomenei ir surengtą apdovanojimų renginį, kuriame buvo proga susitikti su treneriu bei treniruočių draugais. Taip pat išskirtas trenerio Zenono Vencevičiaus indėlis, padėjęs tvirtą pagrindą nuo pirmųjų žingsnių ant tatamio iki pergalių tarptautinėse varžybose.

  • „Revolut“ atveria pirmą fizinę parduotuvę Barselonoje: kam ji skirta ir kuo skirsis nuo banko

    „Revolut“ atveria pirmą fizinę parduotuvę Barselonoje: kam ji skirta ir kuo skirsis nuo banko

    „Revolut“ pranešė planuojanti atidaryti fizinę mažmeninės prekybos erdvę Barselonoje. Tai bus pirmasis bendrovės žingsnis į nuolatinę prekybą ne tik skaitmeniniais kanalais, o naujoji vieta vadinsis „Revolut Store“.

    Ispanijos žiniasklaida skelbia, kad erdvė įsikurs miesto centre ir bus didelė, o pats sumanymas lyginamas su „Apple“ parduotuvių formatu. „Revolut“ teigia, kad tikslas yra padaryti prekės ženklą labiau pasiekiamą ir padėti klientams lengviau atrasti bendrovės produktus.

    Ne banko skyrius, o patirties erdvė

    Bendrovė tiksliai neatskleidė, kokios paslaugos bus teikiamos „Revolut Store“, tačiau pabrėžė, kad tai nebus banko skyrius. Ispanijos dienraštis La Vanguardia nurodo, kad klientai galės gauti konsultacijas dėl paslaugų pasirinkimo ir dalyvauti su prekės ženklu susijusiose patirtyse.

    „Tai nebus laikina pop-up tipo vieta, o nuolatinė erdvė. Matoma, įtraukianti erdvė, kuri atgaivins mūsų ekosistemą“, – sakė „Revolut“ atstovas.

    Pasak bendrovės, fizinė erdvė turėtų padėti stiprinti pasitikėjimą, nes skaitmeninę patirtį papildo tiesioginis kontaktas su žmonėmis. „Nusprendėme atidaryti fizinę erdvę, kad bendrautume su vartotojais taip, kaip tai daro gyvenimo būdo prekės ženklai“, – teigė „Revolut“ atstovas.

    Kodėl pasirinkta Barselona?

    „Revolut“ rinkodaros vadovas Antoine Le Nel La Vanguardia sakė, kad Barselona bendrovei ilgą laiką buvo tarsi bandymų aikštelė. Pasak jo, tai inovatyvus miestas, kuriame lengva pasiekti ir vietinius, ir tarptautinius klientus.

    „Pasirinkome Barseloną, nes ji visada buvo mūsų bandymų poligonas. Tai inovatyvus miestas, kuriame galime rasti ir vietinių, ir tarptautinių klientų“, – sakė Antoine Le Nel.

    Šis pasirinkimas siejamas ir su „Revolut“ veiklos mastu mieste: pranešama, kad Barselonoje bendrovė turi apie 700 darbuotojų. Taip pat čia „Revolut“ yra pasirinkusi vietą, kur pradėjo diegti pirmuosius bankomatus.

    Kada atsidarys ir kas dirbs?

    La Vanguardia skelbia, kad „Revolut Store“ veiks pagal nuomos sutartį ir įdarbins daugiau nei 20 žmonių. Parduotuvę planuojama atidaryti šių metų pabaigoje arba 2027 metų pradžioje.

    Jei formatas pasiteisins, bendrovė svarstys jį kartoti ir kitose rinkose. Tai reikštų, kad „Revolut“ skaitmeninį modelį papildytų nuolatinė fizinių erdvių strategija, orientuota į konsultacijas, edukaciją ir prekės ženklo patirtį, o ne į tradicines kasdienes banko operacijas.