CP v2

Tag: Baudos

  • Italija griežtina taisykles: nuo spalio pėstiesiems su telefonu per perėją – bauda

    Italija griežtina taisykles: nuo spalio pėstiesiems su telefonu per perėją – bauda

    Italijoje rengiami Kelių eismo taisyklių pakeitimai, kurie numato baudas pėstiesiems, pereinantiems važiuojamąją dalį ir tuo metu naudojantiems elektroninius įrenginius. Planuojama, kad atnaujintas reguliavimas būtų patvirtintas spalio viduryje, o už taisyklių pažeidimą grėstų 75 eurų bauda.

    Numatoma, kad ribojimai apimtų ne tik išmaniuosius telefonus. Pereinant gatvę ar perėją pėstiesiems būtų draudžiama naudotis ir planšetiniais kompiuteriais, nešiojamaisiais kompiuteriais bei skaitmeniniais fotoaparatais, jei tai trukdo stebėti aplinką.

    Italijos institucijos akcentuoja, kad pagrindinis tikslas yra mažinti nelaimių riziką, kai žmogus susitelkia į ekraną ir nespėja įvertinti eismo situacijos. Tokiais atvejais vairuotojams lieka per mažai laiko sureaguoti, o incidentas gali baigtis rimtais sužalojimais.

    Visgi planuojamas draudimas nereikštų visiško telefono atsisakymo kertant važiuojamąją dalį. Projekte numatyta, kad būtų leidžiami skambučiai laisvų rankų įranga, taip pat telefono naudojimas avarinėse situacijose, kai reikia skubios pagalbos.

    Numatoma, kad klausytis garso per ausines taip pat būtų galima, jei pėstysis išlaiko galimybę tinkamai girdėti aplinkos garsus. Šios nuostatos nebūtų taikomos einant šaligatviu, nes taisyklės orientuotos į rizikingiausią momentą, kai kertama važiuojamoji dalis.

    Projektas taip pat pabrėžia pėsčiųjų pareigą prieš žengiant į kelią įsitikinti, kad artėjantis vairuotojas juos pastebėjo ir ketina sustoti. Pereinant būtų reikalaujama judėti nuspėjamai, vengti staigių krypties pakeitimų, kurie gali suklaidinti vairuotoją.

    Panašus principas jau taikomas ir Lietuvoje: nuo 2021 metų birželio 1 dienos pėstiesiems draudžiama naudotis telefonu ar kitu elektroniniu įrenginiu įeinant į važiuojamąją dalį ar ją kertant taip, kad būtų ribojama galimybė stebėti aplinką. Praktikoje svarbiausia vertinama ne pats telefonas rankoje, o tai, ar žmogus dėl jo praranda dėmesį eismo situacijai.

    Italijoje planuojami pokyčiai apimtų ne tik pėsčiuosius. Atnaujintas reguliavimas numato griežtesnes sankcijas vairuotojams, kurie naudojasi telefonu vairuodami, o pakartotinių pažeidimų atveju baudos gali siekti iki 2 588 eurų, kartu numatant ir vairuotojo pažymėjimo sustabdymą nuo vieno iki trijų mėnesių.

  • Telefonas laikiklyje ir bauda? Ši smulkmena gali baigtis net dokumento paėmimu

    Telefonas laikiklyje ir bauda? Ši smulkmena gali baigtis net dokumento paėmimu

    Kur slypi rizika

    Išmanusis telefonas automobilyje dažnai tampa navigacija, ryšio priemone ar įrankiu skubiai informacijai patikrinti. Vis dėlto net ir naudojant laikiklį galima sulaukti pareigūnų dėmesio, jei įrenginys sumontuotas taip, kad trukdo matomumui.

    Praktikoje didžiausia problema kyla tuomet, kai telefonas pritvirtinamas prie priekinio stiklo vairuotojo regėjimo zonoje. Tokiais atvejais net nedidelis ekranas gali uždengti pėsčiąjį, dviratininką ar kelio ženklą, ypač mieste ir sankryžose.

    Ką reikalauja taisyklės

    Esminis principas keliuose paprastas: transporto priemonė turi užtikrinti pakankamą vairuotojo matymo lauką ir netrukdyti saugiai valdyti automobilio. Dėl to vertinama ne vien pati laikiklio vieta, bet ir jo dydis, tvirtinimo aukštis bei tai, ar jis realiai riboja vairuotojo matomumą.

    Tokios pačios taisyklės taikomos ir kitiems daiktams salone: vaizdo registratoriui, papildomam navigacijos ekranui ar net prietaisų skydelyje paliktiems objektams. Jei jie blogina matomumą, pareigūnai gali taikyti atsakomybę pagal bendrąsias nuostatas.

    Baudos ir kada gali kilti rimtesnių pasekmių

    Baudos dydis priklauso nuo situacijos ir pareigūnų vertinimo: vienu atveju gali pakakti įspėjimo, kitu gali būti skirta piniginė bauda. Jei trukdymas matomumui akivaizdus ir kelia saugumo riziką, pasekmės gali būti griežtesnės.

    Kraštutiniais atvejais, jei laikiklis ar kitas įrenginys laikomas netinkamu ir keliančiu pavojų eismo saugumui, gali būti taikomos papildomos priemonės, susijusios su automobilio naudojimo teisėtumu. Tokios situacijos paprastai sprendžiamos individualiai, atsižvelgiant į faktines aplinkybes.

    Saugiausia laikiklį montuoti taip, kad jis nepatektų į tiesioginę vairuotojo regėjimo zoną ir neuždengtų kelio. Dažnai rekomenduojama rinktis tvirtinimą žemiau, arčiau prietaisų skydelio, arba naudoti alternatyvas, pavyzdžiui, tvirtinimą prie ventiliacijos grotelių, jei tai neblogina valdymo ir matomumo.

    Taip pat verta prisiminti, kad naudotis telefonu laikant jį rankoje vairuojant yra atskiras pažeidimas, už kurį numatoma piniginė bauda ir skiriami baudos taškai. Todėl vien laikiklio turėjimas ne visada išsprendžia problemą, jei jis sumontuotas netinkamai.

  • Konteinerius stebės kameros: už šiukšles šalia jų – baudos iki 600 eurų ir įpareigojimas sutvarkyti

    Konteinerius stebės kameros: už šiukšles šalia jų – baudos iki 600 eurų ir įpareigojimas sutvarkyti

    Prie atliekų surinkimo aikštelių įrengtos vaizdo stebėjimo kameros, skirtos fiksuoti netvarkingą atliekų palikimą ir kitus pažeidimus. Gyventojams primenama, kad šiukšlių palikimas šalia konteinerių ar aikštelėse laikomas taisyklių pažeidimu.

    Už nustatytus pažeidimus gali būti skiriama nuo 30 iki 140 eurų bauda, o pakartotinai nusižengus – iki 600 eurų. Nustačius pažeidimą, asmuo įpareigojamas pats sutvarkyti paliktas atliekas, o to nepadarius gali tekti atlyginti ir sutvarkymo išlaidas.

    Atliekos – tik į konteinerių vidų

    Komunalines atliekas privaloma mesti tik į tam skirtus konteinerius, todėl draudžiama palikti maišus, dėžes ar kitas šiukšles šalia jų. Tokia praktika ne tik teršia aplinką, bet ir apsunkina teritorijos priežiūrą, o šiltuoju sezonu gali didinti nemalonių kvapų bei kenkėjų riziką.

    Siekiant išvengti perpildymo, primenama užtikrinti, kad konteinerių dangčiai pilnai užsidarytų. Kartonines pakuotes ir popierių rekomenduojama sulankstyti arba suplėšyti, kad jos užimtų mažiau vietos.

    Kur dėti specifines atliekas?

    Didelių gabaritų atliekas, pavyzdžiui, senus baldus, gyventojai turėtų palikti pagal nustatytą išvežimo grafiką. Nurodoma, kad tokias atliekas prie konteinerių galima išnešti ne anksčiau kaip likus 24 valandoms iki numatyto išvežimo.

    Elektros ir elektronikos įrangą prašoma pristatyti į specialiai tam skirtas surinkimo vietas, o taip pat galima ją nemokamai priduoti į didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę. Tokios atliekos neturėtų atsidurti prie mišrių atliekų konteinerių, nes jose gali būti pavojingų komponentų.

    Taip pat akcentuojama, kad prie konteinerių griežtai draudžiama palikti statybines atliekas, pavojingas medžiagas ar naudotas padangas. Šias atliekas būtina pristatyti į Didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelę, esančią Dvarvietės gatvėje 1A, Skrytelių kaime.

    Gyventojai raginami naudotis savivaldybės sukurta atliekų tvarkymo infrastruktūra ir laikytis viešai skelbiamų išvežimo grafikų. Tikimasi, kad vaizdo stebėjimas padės mažinti netvarką, o švaresnė aplinka taps bendru bendruomenės rezultatu.

  • Lenkijoje primena apie RTV abonamentą: bauda iki 210 eurų, o skolą gali išieškoti mokesčiai

    Lenkijoje tebegalioja privalomas RTV abonamentas už radijo ir televizijos imtuvų naudojimą, o už jo vengimą numatytos apčiuopiamos baudos. Tema vėl atsidūrė dėmesio centre, nes institucijos primena apie patikras ir didėjančias skolas, kurios kraštutiniu atveju gali būti išieškomos per mokesčių administratorių.

    Šiuo metu Lenkijoje taikomi mėnesiniai tarifai yra apie 2,20 euro už radijo imtuvą ir apie 7,10 euro už televizorių arba komplektą televizorius su radiju. Įsigijus naują įrenginį jį reikia užregistruoti per 14 dienų, o įmokas įprastai sumokėti iki kiekvieno mėnesio 25 dienos.

    Prievolė apima ne tik namuose ar biure esančią įrangą. Praktikoje klausimų dažnai kyla dėl radijo automobilyje: gyventojams paprastai pakanka vienos įmokos vienam namų ūkiui, kuri apima ir automobilio radiją, tačiau įmonėms taisyklės griežtesnės.

    Jeigu patikros metu nustatoma, kad imtuvas nebuvo užregistruotas, gali būti skiriama bauda, apskaičiuojama kaip 30 kartų mėnesio įmoka. Tai sudaro apie 66 eurus už radiją ir apie 210 eurų už televizorių su radiju, be to, gali būti priskaičiuojamos nesumokėtos įmokos ir palūkanos.

    Lenkijos praktikoje patikras vykdo pašto operatoriaus darbuotojai, o nesumokėjus baudos ir skolos byla gali keliauti į priverstinį išieškojimą. Tokiais atvejais skolą gali administruoti ir išieškoti mokesčių institucijos, todėl delsiant rizika didėja.

    Lygiagrečiai Lenkijoje svarstoma sistemos reforma: viešojoje erdvėje aptariamas planas nuo 2027 metų RTV abonamentą keisti nauja audiovizualine įmoka. Aptariamas modelis numatytų maždaug 25 eurų metinį mokestį, kuris būtų surenkamas automatiškai kartu su gyventojų pajamų mokesčiu, tačiau galutiniai sprendimai dar nepriimti.

    Diskusijas skatina ir tai, kad pagal Lenkijos transliavimo priežiūros institucijų skelbiamus vertinimus abonamentą reguliariai moka tik maždaug trečdalis įpareigotų asmenų. Dėl to valstybė ieško būdų, kaip užtikrinti stabilesnį visuomeninio transliavimo finansavimą ir mažinti administravimo kaštus.

  • Vedžiojate šunį paplūdimyje? Už taisyklių nepaisymą gali grėsti iki 115 eurų bauda

    Vedžiojate šunį paplūdimyje? Už taisyklių nepaisymą gali grėsti iki 115 eurų bauda

    Vasarą vis daugiau poilsiautojų į pajūrį keliauja kartu su augintiniais, tačiau pasivaikščiojimas paplūdimiu ne visur leidžiamas. Dalis savivaldybių sezono metu taiko griežtus ribojimus, o už jų nesilaikymą gali būti skiriama administracinė nuobauda.

    Praktika paprasta: vienur šunims į paplūdimius įeiti draudžiama, kitur leidžiama tik tam tikrose atkarpose arba ne piko metu. Dažnai papildomai reikalaujama šunį laikyti su pavadėliu, o kai kuriais atvejais numatoma ir prievolė uždėti antsnukį.

    Kas dažniausiai draudžiama vasarą?

    Didžiausi apribojimai paprastai taikomi saugomose maudyklose, kur intensyviausias žmonių srautas ir didžiausia konfliktų rizika. Tokiose vietose savivaldybės argumentuoja higienos reikalavimais, poilsiautojų saugumu, triukšmu ir kitų gyvūnų, pavyzdžiui, paukščių perėjimo, apsauga.

    Net ir ten, kur šunims paplūdimyje būti leidžiama, taisyklės dažnai numato pareigą surinkti ekskrementus bei užtikrinti, kad augintinis netrukdytų kitiems. Jei šuo laksto palaidas, gali kilti incidentų, o atsakomybė paprastai tenka šeimininkui.

    Kokios baudos gali grėsti?

    Už vietinių tvarkos taisyklių ar nustatytų ženklų nepaisymą gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Konkrečios sumos skiriasi priklausomai nuo savivaldybės taisyklių ir pažeidimo aplinkybių, tačiau realiai jos gali siekti iki maždaug 115 eurų.

    Bauda gali grėsti ne tik už įėjimą į draudžiamą paplūdimio zoną, bet ir už pavadėlio ar antsnukio reikalavimų nesilaikymą. Daugelyje kurortų vasarą kontrolė suintensyvėja, todėl tikimybė būti patikrintiems išauga.

    Ką pasitikrinti prieš einant į paplūdimį?

    Prieš vykstant verta peržiūrėti konkrečios savivaldybės nustatytas gyvūnų laikymo taisykles ir paplūdimių reglamentą, o atvykus į vietą atkreipti dėmesį į informacinius ženklus prie įėjimų. Kai kur įrengiamos specialios zonos augintiniams, tačiau jos nebūtinai reiškia, kad leidžiama laisvai bėgioti be pavadėlio.

    Planuojant poilsį su šunimi taip pat pravartu įsivertinti karštį ir perkaitimo riziką: smėlis gali įkaisti, o gėlo vandens ir pavėsio pakrantėje ne visada pakanka. Atsakingas elgesys padeda išvengti konflikto su kitais poilsiautojais ir nemalonių išlaidų.

  • Katė automobilyje – dažna klaida gali brangiai kainuoti: bauda iki 114 eurų ir rizika avarijai

    Katė automobilyje – dažna klaida gali brangiai kainuoti: bauda iki 114 eurų ir rizika avarijai

    Vasarą vis daugiau žmonių į keliones automobiliu vežasi kates, tačiau augintinio saugumas kelyje dažnai nuvertinamas. Katė, palikta laisvai judėti salone ar laikoma ant vairuotojo kelių, gali staiga išgąsdinti, užlipti ant pedalų ar užstoti matomumą, o tai realiai didina avarijos riziką.

    Tokiose situacijose problema tampa ne tik gyvūno gerovė, bet ir Kelių eismo taisyklių laikymasis. Praktikoje pareigūnai vertina, ar krovinys ir keleiviai vežami taip, kad nekeltų pavojaus eismui, todėl netinkamai vežamas gyvūnas gali būti traktuojamas kaip pavojų keliantis veiksnys.

    Kokia bauda gresia?

    Originaliame tekste minima 500 zlotų bauda. Perskaičiavus, tai sudaro apie 114 eurų, tačiau reali sankcija priklauso nuo šalies, kurioje esate sustabdyti, ir nuo konkrečių aplinkybių, pavyzdžiui, ar gyvūnas trukdė vairuoti arba sukėlė eismo įvykį.

    Jeigu dėl netinkamo vežimo gyvūnas patiria stresą, sužalojamas ar jam sudaromos akivaizdžiai netinkamos sąlygos, gali būti taikomos ir gyvūnų gerovės nuostatos. Tokiais atvejais vertinama ne tik eismo sauga, bet ir atsakomybė už žiaurų elgesį ar nepriežiūrą.

    Saugiausias sprendimas kelionei

    Veterinarijos specialistai ir eismo saugos praktika sutaria dėl vieno: saugiausia katę vežti uždarame transporte, skirtame gyvūnams. Transportavimo dėžė turi būti parinkta pagal katės dydį, kad ji galėtų patogiai atsistoti ir apsisukti, bet kartu nejudėtų per daug staigiai stabdant.

    Transporterį rekomenduojama pritvirtinti saugos diržu ant galinės sėdynės arba stabiliai įtvirtinti taip, kad jis neslystų. Papildomai padeda neslystantis pagrindas ar sėdynės užvalkalas, o viduje pravartu pakloti sugeriantį paklotą ir pažįstamą audinį su namų kvapu, kad kelionė keltų mažiau streso.

    Dažna klaida, kuri sukelia bėdų

    Viena blogiausių praktikų – leisti katei vaikščioti po saloną, ypač vairuotojo zonoje. Net ir rami katė, išsigandusi garso, staigaus manevro ar nepažįstamų kvapų, gali tapti nenuspėjama, o vairuotojui pakanka sekundės prarasti dėmesį, kad situacija taptų pavojinga.

    Jeigu katė itin jautriai reaguoja į keliones, prieš ilgesnį maršrutą verta pasitarti su veterinaru dėl streso mažinimo priemonių ir pasiruošimo. Keli trumpi pasivažinėjimai prieš atostogas dažnai padeda augintiniui priprasti, o šeimininkui leidžia įsitikinti, kad pasirinktas vežimo būdas iš tiesų saugus.

  • Vairuotojams masiškai siunčia raginimus sumokėti 2 250 eurų: štai kada baudą skaičiuoja automatiškai

    Vairuotojams masiškai siunčia raginimus sumokėti 2 250 eurų: štai kada baudą skaičiuoja automatiškai

    Lenkijoje vairuotojai vis dažniau sulaukia oficialių raginimų sumokėti baudą už privalomojo civilinės atsakomybės draudimo nebuvimą. Maksimali sankcija lengvajam automobiliui 2026 metais siekia 9 600 zlotų, tai yra apie 2 250 eurų, o sumos apskaičiuojamos pagal įstatyme nustatytą formulę.

    Baudos dydis priklauso nuo dviejų dalykų: minimalios algos ir laikotarpio, kiek dienų transporto priemonė buvo be galiojančios poliso apsaugos. Nuo 2026 metų sausio 1 dienos minimali alga Lenkijoje pakilo iki 4 806 zlotų bruto, todėl automatiškai išaugo ir maksimalios baudos.

    Lengviesiems automobiliams maksimali bauda lygi dvigubai minimaliai algai, sunkvežimiams, autobusams ir vilkikams taikomas trigubas dydis, o motociklams ir daliai kitų transporto priemonių numatyta dalinė proporcija. Jei draudimo nėra trumpai, taikoma mažesnė dalis maksimalios sankcijos, tačiau už ilgesnį laikotarpį tenka mokėti visą sumą, kuri apvalinama iki 10 zlotų.

    Baudas administruoja Ubezpieczeniowy Fundusz Gwarancyjny, kuris draudimo tęstinumą tikrina pagal turimas duomenų bazes. Tai reiškia, kad pažeidimas gali būti nustatytas ir be policijos patikros kelyje, nes sistema fiksuoja spragą tarp poliso galiojimo laikotarpių ir automatiškai inicijuoja pranešimą savininkui.

    Dažniausiai privalomasis draudimas pratęsiamas automatiškai, todėl dalis vairuotojų net nepastebi, kad atėjo naujas laikotarpis. Tačiau automatinis pratęsimas neveikia, jei automobilis neseniai įsigytas ir naudojamas ankstesnio savininko polisas, arba jei ankstesnė įmoka nebuvo sumokėta visa, todėl naujas laikotarpis neįsijungia.

    Pranešimas apie baudą dar nereiškia, kad visada esate kaltas. Jei transporto priemonė buvo apdrausta, gali tekti pateikti įrodymus, kad polisas nurodytu laikotarpiu galiojo, nes kartais draudikas gali būti neperdavęs teisingų duomenų į registrus arba įrašai gali vėluoti atsinaujinti.

    Taip pat svarbu įvertinti situacijas, kai transporto priemonei nebuvo taikoma pareiga turėti draudimą, pavyzdžiui, jei ji buvo pavogta, arba jei ji buvo parduota anksčiau, nei nurodytas tariamas draudimo spragos laikotarpis. Tokiais atvejais paprastai prašoma pateikti dokumentus, patvirtinančius aplinkybes, įskaitant policijos pažymas ar pirkimo ir pardavimo sutartį.

    Jei bauda skirta pagrįstai, galimybės vis tiek išlieka: paprastai galima kreiptis dėl mokėjimo išdėstymo dalimis arba dėl sumažinimo, jei finansinė padėtis sunki. Praktikoje tai reiškia, kad svarbiausia nedelsti, surinkti dokumentus ir kuo greičiau atsakyti į gautą pranešimą.

    Draudimo bendrovės, skaičiuodamos įmokas, vertina daugybę veiksnių, todėl poliso kaina gali smarkiai skirtis priklausomai nuo vairuotojo istorijos ir automobilio charakteristikų. Vis dėlto net ir brangesnė metinė įmoka dažniausiai kainuoja mažiau nei vienkartinė bauda, kuri pritaikoma už ilgesnį laikotarpį be privalomosios apsaugos.

  • Bandai apvažiuoti dviratininką per dvigubą ištisinę? Bauda ir taškai jau rankoje

    Bandai apvažiuoti dviratininką per dvigubą ištisinę? Bauda ir taškai jau rankoje

    Vairuotojams dviratininko lenkimas kelyje su dviguba ištisine linija dažnai tampa spąstais: iš vienos pusės privaloma laikytis saugaus šoninio atstumo, iš kitos – draudžiama kirsti ar užvažiuoti ištisinę liniją. Praktikoje tai reiškia, kad skubotas manevras gali baigtis ne tik pavojinga situacija, bet ir bauda.

    Pagrindinė taisyklė paprasta: dviguba ištisinė linija skiria priešpriešinius srautus, todėl ją kirsti ar užvažiuoti lenkiant negalima, net jeigu priešais nematyti automobilių. Išimčių, kurios leistų pervažiuoti liniją vien dėl to, kad priekyje važiuoja dviratininkas, teisės aktuose nenumatyta.

    Lietuvoje dviratininką lenkiant privaloma palikti ne mažesnį kaip 1 metro šoninį atstumą, o važiuojant didesniu greičiu saugiausia laikytis dar didesnio tarpo. Tačiau jeigu tam reikia kirsti dvigubą ištisinę, teisingas sprendimas dažniausiai yra nelįsti į manevrą ir palaukti atkarpos, kurioje tai galima padaryti teisėtai ir saugiai.

    Teoriškai dviratininką galima aplenkti ir esant dvigubai ištisinei, jeigu eismo juosta tokia plati, kad pavyksta išlaikyti bent 1 metro atstumą nepaliečiant linijos. Vis dėlto realiame eisme tai reta situacija, nes daugelyje kelių juostos plotis neleidžia to padaryti be rizikos kirsti žymėjimą.

    Svarbu atskirti ir kelio ženklų reikšmes: ženklas „lenkti draudžiama“ paprastai taikomas motorinėms transporto priemonėms, o dviratis nėra motorinė transporto priemonė. Vis dėlto net ir tada, kai pats ženklas dviratininko nelietų, kelio ženklinimas išlieka privalomas, todėl dviguba ištisinė vis tiek negali būti kertama.

    Jeigu kelyje yra įrengtas kelkraštis, dviratininkai privalo juo važiuoti, kai tai įmanoma. Tokiais atvejais dviratininko buvimas važiuojamojoje dalyje neturėtų trikdyti automobilių eismo, tačiau vairuotojams vis tiek būtina išlikti budriems, nes kelkraštyje važiuojantis dviratininkas gali kliudyti kliūtis, pėsčiuosius ar staigiau persirikiuoti.

    Pastaraisiais metais daugelyje Europos šalių diskusijos sukasi apie tai, kaip suderinti dviratininkų saugumą ir automobilių eismo sklandumą siauruose keliuose. Tačiau bendras principas nesikeičia: ženklinimas dviguba ištisine dažniausiai žymi padidintos rizikos vietas, kur išvažiavimas į priešpriešinę juostą gali baigtis frontiniu susidūrimu.

  • Išbandė raudoną liniją kelyje: už vieną manevrą bauda šokteli net 8 kartus

    Išbandė raudoną liniją kelyje: už vieną manevrą bauda šokteli net 8 kartus

    Vairuotojams Ispanijoje įvestas ryškus kelio ženklinimo sprendimas – vadinamoji raudona linija – tampa nauju būdu kovoti su pavojingu lenkimu. Ji atsirado A-355 kelyje, jungiančiame Cartama ir Marbellą, kur eismo intensyvumas per kelerius metus išaugo nuo planuotų 7 000 iki maždaug 20 000 automobilių per parą.

    Didžiausia problema šiame ruože – didelė sunkiasvorių transporto priemonių dalis. Lengvųjų automobilių vairuotojai, siekdami sutaupyti laiko, dažnai bando lenkti ten, kur matomumas ir kelio profilis tam netinkami, o tai didina frontalinio susidūrimo riziką.

    Įprasta ištisinė linija, nors ir aiškiai nurodanti draudimą kirsti važiuojamosios dalies ašį, vietos institucijų vertinimu nebuvo pakankamai veiksminga. Todėl maždaug 4 kilometrų atkarpoje ties Coin gyvenviete papildomai pažymėta stora raudona linija, skirta iš karto patraukti akį ir sustiprinti įspėjimo efektą.

    Raudona spalva keliuose dažnai siejama su pavojumi ir draudimu, todėl veikia ir psichologiškai – vairuotojui iš anksto signalizuoja, kad konkreti vieta yra avaringa. Tokios priemonės tikslas paprastas: sumažinti spontaniškų ir agresyvių lenkimo manevrų skaičių, kai rizika didžiausia.

    Ši priemonė nėra vienintelė. Vietos valdžia taip pat planuoja švieslentes, kurios realiu laiku rodys artėjančių automobilių greitį ir primins galiojantį ribojimą, o avaringiausiose vietose svarstoma diegti ir greičio kontrolės įrenginius.

    Skirtumas atsiskleidžia ir baudose. Ispanijoje raudonos linijos nepaisymas prilyginamas pavojingam važiavimui per ištisinę liniją ir gali kainuoti apie 400 eurų baudą bei 4 baudos taškus – tai maždaug aštuonis kartus daugiau nei įprasta bauda už dvigubos ištisinės linijos nepaisymą Lenkijoje.

    Lietuvoje verta prisiminti svarbų niuansą: ištisinė linija pati savaime „neuždraudžia lenkti“, tačiau draudžia ją kirsti, todėl lenkimas leidžiamas tik tada, kai manevrą įmanoma atlikti nepervažiuojant linijos. Lenkimą tiesiogiai draudžia kelio ženklas B-25, kuris dažnai taikomas kartu su griežtesniu ženklinimu pavojinguose ruožuose.

  • Kierowcy dažnai klysta: kada galite pajudėti, jei pėsčiasis dar ant perėjos?

    Kierowcy dažnai klysta: kada galite pajudėti, jei pėsčiasis dar ant perėjos?

    Vairuotojams neretai kyla praktinis klausimas: ar galima pradėti važiuoti, jei pėsčiasis jau praėjo prieš automobilį, tačiau dar nėra visiškai nulipęs nuo perėjos. Įstatymai šios situacijos neaprašo vienu sakiniu, tačiau aiškiai nustato pareigą: pėsčiajam turi būti realiai užtikrintas saugumas ir neturi būti trukdoma jam pereiti.

    Lietuvoje pėsčiųjų pirmumas perėjose apibrėžtas Kelių eismo taisyklėse ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme: vairuotojas, artėdamas prie perėjos, privalo būti itin atidus, mažinti greitį ir praleisti pėsčiąjį, esantį perėjoje arba žengiantį į ją. Praktikoje tai reiškia, kad vien formaliai sustoti neužtenka, jei vėlesnis manevras verčia pėsčiąjį keisti elgesį.

    Esminis kriterijus, kurį akcentuoja ir eismo saugos specialistai, yra pėsčiojo reakcija. Jei pradėję judėti priverčiate žmogų perėjęje išsigąsti, sustoti, šoktelėti atgal ar akivaizdžiai paspartinti žingsnį, toks vairuotojo veiksmas gali būti vertinamas kaip nepraleidimas ir pavojingos situacijos sukėlimas.

    Todėl pajudėti galima tik tada, kai aišku, jog automobiliu nebesukelsite pavojaus ir nebeįtakosite pėsčiojo sprendimų. Saugiausia taisyklė kasdienėje situacijoje paprasta: jei pėsčiasis dar ant „zebro“, pajudėkite tik labai iš lėto, įsitikinę, kad atstumas yra pakankamas, o žmogus juda ramiai ir nuspėjamai.

    Primintina, kad pareigų turi ir pėstieji. Jie privalo elgtis atsargiai, netrukdyti eismui tyčia stabdant ar nepagrįstai lėtinant žingsnį, taip pat perėjose vengti dėmesį blaškančių veiksmų, pavyzdžiui, naudojimosi telefonu. Eismo sauga perėjoje visada priklauso nuo abiejų pusių elgesio, tačiau didžiausia atsakomybė tenka transporto priemonės vairuotojui.