Tag: Baudos

  • Šalčiai išryškina akumuliatoriaus bėdas: už neteisingą utilizavimą gresia iki 5 tūkst. zl baudą

    Šalčiai išryškina akumuliatoriaus bėdas: už neteisingą utilizavimą gresia iki 5 tūkst. zl baudą

    Spustelėję šalčiai dažnai greitai parodo, kokios būklės yra automobilio akumuliatorius – ypač jei jis eksploatuojamas jau kelerius metus. Esant žemai temperatūrai, akumuliatoriaus gebėjimas atiduoti srovę mažėja, o starteriui užvesti šaltą variklį reikia daugiau energijos.

    Dėl to pasitaiko situacijų, kai automobilis dar prieš kelias dienas kūrėsi be problemų, o vieną rytą staiga nebeužsiveda. Dalis vairuotojų tokiais atvejais nusprendžia akumuliatorių keisti nauju.

    Visgi ne kiekvienas prastesnis užvedimas reiškia, kad akumuliatorius jau „mirė“. Priežastis gali būti ir nepakankamas įkrovimas, todėl prieš perkant naują verta patikrinti baterijos būklę bei ar tinkamai veikia generatorius.

    Dar vienas svarbus momentas – seno akumuliatoriaus negalima tiesiog išmesti į buitinių atliekų konteinerį. Taisyklės numato, kaip tokias atliekas privalu tvarkyti, nes jos laikomos pavojingomis.

    Akumuliatorius – pavojinga atlieka

    Panaudotas automobilio akumuliatorius neturėtų atsidurti nei bendrame atliekų konteineryje, nei metalo ar plastiko konteineriuose. Jis priskiriamas pavojingoms atliekoms dėl sudėtyje esančių medžiagų, galinčių pakenkti sveikatai ir aplinkai.

    Tradiciniuose rūgštiniuose-švininiuose akumuliatoriuose yra elektrolito su sieros rūgštimi ir švino. Pažeidus korpusą gali ištekėti ėsdinanti medžiaga, o netinkamai laikant didėja dirvožemio ir vandens taršos rizika.

    Tekste pabrėžiama, kad neteisėtas tokios atliekos atsikratymas gali baigtis rimtomis finansinėmis pasekmėmis – bauda gali siekti iki 5 tūkst. zl, priklausomai nuo aplinkybių ir pažeidimo kvalifikacijos.

    Kur dėti seną akumuliatorių?

    Paprasčiausias kelias – atiduoti seną akumuliatorių perkant naują. Rūgštinių-švininių akumuliatorių pardavėjai privalo priimti tokios pačios rūšies panaudotą akumuliatorių, už tai netaikant papildomo mokesčio.

    Jei perkamas naujas akumuliatorius, bet senasis neatiduodamas, nurodoma, kad pardavėjas ima 30 zl depozitą. Šiuos pinigus galima atgauti, jei panaudota baterija pristatoma per nustatytą terminą.

    Senas akumuliatorius gali būti perduodamas ir autoservisui, kuris atlieka keitimą, arba pristatomas į didelių gabaritų ir pavojingų atliekų priėmimo vietas, pavyzdžiui, atliekų surinkimo aikšteles (PSZOK). Prieš vykstant verta pasitikslinti konkretaus punkto priėmimo tvarką.

    Kodėl akumuliatorius perdirbamas?

    Akumuliatoriuje esančios pavojingos medžiagos yra viena priežastis, kodėl būtinas tinkamas sutvarkymas. Kita – tai vertingų žaliavų šaltinis: didelę akumuliatoriaus masės dalį sudaro švinas, kurį galima atgauti ir panaudoti naujų baterijų gamyboje.

    Perdirbami ir plastikiniai korpuso elementai, o elektrolitas nukreipiamas į atitinkamus apdorojimo ar neutralizavimo procesus. Taip mažinamas pavojingų atliekų kiekis ir poreikis naudoti naujas žaliavas.

    Todėl keičiant akumuliatorių praktiškiausia seną iš karto priduoti – taip išvengiama papildomo depozito, rūpesčių dėl laikymo ir rizikos sulaukti didelės baudos už netinkamą atsikratymą.

  • Baudos už grybavimą Ukrainoje: kuriose vietose rinkti draudžiama ir kas gresia 2026 metais

    Grybavimo sezonui Ukrainoje pasiekus piką lapkritį, daliai žmonių išvyka į mišką gali baigtis bauda. Nors grybauti asmeniniams poreikiams įprastuose miškuose paprastai nedraudžiama, yra aiškios išimtys, kuriose rinkti grybus griežtai negalima.

    Apie tai rašo Ukrainos naujienų portalas UNIAN, primindamas, kad teisinė atsakomybė priklauso nuo to, kur ir ką žmogus renka. Kai kuriais atvejais sankcijos už tam tikrų rūšių grybus gali siekti iki 3 655 grivinų.

    Svarbiausia taisyklė – negalima grybauti teritorijose, priskirtose Ukrainos gamtos rezervatų fondui. Tai – rezervatai, gamtos parkai, dendrologiniai parkai ir botanikos sodai, kur visi grybai laikomi saugomais.

    Be to, net ir įprastuose miškuose draudžiama rinkti grybus, įtrauktus į Ukrainos Raudonąją knygą. Draudimas apima ne tik jų pjovimą, bet ir mindymą ar bet kokį naikinimą.

    Kur grybauti draudžiama ir kokios baudos numatytos

    Už grybų rinkimą saugomose gamtos rezervatų fondo teritorijose paprastiems gyventojams gali būti skiriama 17–51 grivinos bauda. Juridiniams asmenims numatytos didesnės sankcijos – 51–119 grivinų.

    Taip pat primenama, kad surinktų grybų prekyba be vadinamojo miško bilieto (leidimo komercinei veiklai) yra draudžiama. Tokiu atveju gresia 17–119 grivinų bauda ir prekių konfiskavimas.

    Raudonosios knygos grybai: baudos gali siekti 3 655 grivinas

    Didžiausios baudos taikomos, jei žmogus renka, parduoda ar perka grybus, įtrauktus į Ukrainos Raudonąją knygą. Už tai gali būti skiriama 1 700–3 655 grivinų bauda, priklausomai nuo padarytos žalos, taip pat numatomas prekių konfiskavimas.

    Straipsnyje pabrėžiama ir praktinė rizika: jei nesate tikri dėl rūšies, geriau tokių grybų neliesti. Nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia, o retų rūšių rinkimas kenkia jų išsaugojimui.

  • Nugrėbtų lapų išvežimas: kada tai nemokama, o kada gali kainuoti ir užtraukti baudą

    Rudenį sukauptų lapų išvežimas dažniausiai neturėtų kainuoti papildomai – jis paprastai įskaičiuojamas į gyventojų mokamą mėnesinę atliekų tvarkymo įmoką savivaldybei. Tačiau yra išimčių, dėl kurių daliai žmonių gali tekti susimokėti patiems.

    Daugiausia klausimų kyla tvarkantis kiemus ir sodus, kai žaliųjų atliekų prisikaupia ypač daug. Tuomet gyventojai neretai svarsto, ar lapus galima mesti į tam skirtus konteinerius, ar būtina vežti į surinkimo aikštelę, o gal reikės užsakyti papildomą išvežimą.

    Kaip rašo WP.pl, teisės aktai daugeliu atvejų numato aiškius, legalius ir nemokamus kelius, kaip atsikratyti lapų. Vis dėlto rekomenduojama pasitikrinti konkrečias vietos taisykles, nes skirtingose savivaldybėse gali skirtis surinkimo organizavimas ir priimamos atliekų rūšys.

    Ypač svarbu prisiminti ir tai, ko daryti negalima: bandymas „sutaupyti“ lapus tiesiog sudeginant gali baigtis labai brangiai, nes už tokį atliekų tvarkymą numatytos griežtos sankcijos.

    Kokie nemokami būdai dažniausiai taikomi

    Dažniausiai gyventojams sudaromos kelios galimybės lapus ir kitas žaliąsias atliekas perduoti be papildomo mokesčio. Vienas įprastų sprendimų – mesti jas į bioatliekų (dažnai rudus) konteinerius, jei tokie naudojami jūsų savivaldybėje.

    Kitas kelias – sezoniniai maišai ar specialios surinkimo akcijos, kai žaliųjų atliekų surinkimas organizuojamas intensyviau nei įprastai. Kai kuriose vietovėse praktikuojamas ir atskiras žaliųjų atliekų paėmimas pagal grafiką.

    Dar viena galimybė – atliekas pristatyti į didelių gabaritų ir kitų atliekų surinkimo aikšteles (PSZOK), jei tokia paslauga numatyta vietos taisyklėse. Tokiu atveju lapus galima priduoti legaliai, tačiau neretai reikia pasirūpinti transportu.

    Kada gali tekti mokėti papildomai

    Nors bazinis žaliųjų atliekų surinkimas dažniausiai finansuojamas iš bendros atliekų tvarkymo įmokos, papildomų išlaidų gali atsirasti konkrečiose situacijose. Straipsnyje išskiriami atvejai, susiję su kompostavimo lengvatomis ir įmonių veikla.

    Pavyzdžiui, jei namų ūkiui taikomos specifinės sąlygos dėl kompostavimo (kompostinės) ir su tuo susijusių lengvatų, praktikoje gali skirtis, kaip ir kokiu mastu organizuojamas atliekų paėmimas. Taip pat atskiri reikalavimai gali būti taikomi ne gyventojams, o komerciniams subjektams.

    Todėl prieš užsakant papildomą išvežimą verta pasitikrinti savivaldybės atliekų tvarkymo taisykles ir paslaugų aprašus: neretai paaiškėja, kad dalis sprendimų jau yra įskaičiuoti į mokamą įmoką, tik reikia pasirinkti tinkamą būdą.

    Lapus deginti draudžiama – baudos gali būti didelės

    Susidūrus su žaliųjų atliekų pertekliumi, kai kuriems kyla pagunda lapus tiesiog sudeginti. Tačiau jei savivaldybėje organizuojamas atskiras bioatliekų surinkimas (o taip yra praktiškai visur), lapų ir šakų deginimas yra draudžiamas.

    Straipsnyje pabrėžiama, kad už tokį sprendimą gresia griežtos finansinės sankcijos. Kitaip tariant, „greitas“ būdas atsikratyti lapų gali kainuoti gerokai daugiau nei bet kokios alternatyvos.

    Norint išvengti problemų, saugiausia rinktis legalius kelius: naudotis bioatliekų konteineriais ar maišais, pasinaudoti savivaldybės organizuojamu surinkimu arba nuvežti atliekas į surinkimo aikštelę.

  • Praleido pėsčiąjį ir gavo 1,5 tūkst. zł baudą: kada vairuotojas jau gali važiuoti?

    Praleido pėsčiąjį ir gavo 1,5 tūkst. zł baudą: kada vairuotojas jau gali važiuoti?

    Lenkijoje už pėsčiojo praleidimą per perėją vairuotojas gali būti nubaustas, jei pajuda per anksti – net ir tada, kai prieš tai sustojo teisingai. Bauda už pėsčiajam nesuteiktą pirmumą perėjoje siekia 1,5 tūkst. zlotų, taip pat skiriama 15 baudos taškų.

    Esmė ta, kad pėsčiasis turi pirmumo teisę ne tik būdamas perėjoje, bet jau tuo momentu, kai į ją žengia (išimtis taikoma tramvajui). Todėl artėdamas prie perėjos vairuotojas privalo elgtis ypač atsargiai ir sulėtinti tiek, kad nesukeltų pavojaus.

    Tačiau įstatymas aiškiai neįvardija, kada tiksliai leidžiama vėl pradėti judėti. Praktikoje sprendžiama pagal tai, ar automobilio judėjimas galėtų priversti pėsčiąjį keisti elgesį – sustoti, sulėtinti ar pagreitinti žingsnį.

    Tai reiškia, kad svarbiausias kriterijus yra pėsčiojo reakcija. Jei pajudėjęs automobilis priverčia žmogų suabejoti, pristabdyti, sustoti ar net bėgtelėti, laikoma, kad vairuotojas pirmumo nesuteikė.

    Ką reiškia „suteikti pirmumą“ praktikoje

    Pagal Kelių eismo taisyklių apibrėžimą (Lenkijos teisėje) pirmumo suteikimas – tai susilaikymas nuo judėjimo, jei judėjimas galėtų priversti pėsčiąjį pakeisti ėjimo tempą ar trajektoriją. Tad nebūtina laukti, kol pėsčiasis pasieks šaligatvį kitoje pusėje – svarbiau, ar jis jau yra „už automobilio įtakos zonos“.

    Vis dėlto situacijos būna nevienodos: pėsčiasis gali netikėtai apsisukti, pasilenkti pakelti numestą daiktą ar žengti kita kryptimi. Dėl to rekomenduojama pajudėti tik įsitikinus, kad perėjoje ir prie jos nėra kitų žmonių, kurie gali netrukus į ją įžengti.

    Vienos eismo juostos kiekviena kryptimi gatvėje situacija dažniausiai aiškesnė. Kai pėsčiasis jau perėjo prieš automobilį ir juda juosta, skirta priešpriešiniam eismui, automobilis paprastai nebeverčia jo reaguoti, nes tolsta nuo jo judėjimo trajektorijos.

    Daug juostų ir prastas matomumas – didžiausia rizika

    Sudėtingiau keliuose, kur viena kryptimi yra kelios juostos: pėsčiąjį gali užstoti kitos transporto priemonės. Vairuotojas, esantis kitoje juostoje, gali nepastebėti žmogaus, išėjusio iš už sustojusio automobilio.

    Dėl to taisyklės draudžia apvažiuoti ar lenkti tą pačia kryptimi važiavusį automobilį, kuris sustojo prie perėjos praleisti pėsčiojo. Sustojusi transporto priemonė šalia perėjos laikoma aiškiu signalu, kad perėjoje gali būti pėsčiasis, net jeigu jo nematyti.

    Skiriamosios salelės ir dvi važiuojamosios dalys

    Kitaip vertinama situacija keliuose su skiriamąja juosta ar salelėmis: pėsčiojo perėjimas per kiekvieną važiuojamąją dalį traktuojamas kaip atskira perėja. Jei žmogus pasiekė salelę ar žaliąją juostą, kitos važiuojamosios dalies kirtimas laikomas nauju perėjimu.

    Prieš pajudant verta apžvelgti visą perėją, o ne tik stebėti vieną praleistą žmogų. Dažna klaida – susitelkti į pirmą pėsčiąjį ir nepastebėti kito, kuris į perėją įžengia po kelių sekundžių.

    Pačiam pėsčiajam taip pat taikomi ribojimai: jis negali žengti tiesiai prieš atvažiuojantį automobilį, eiti į perėją iš už kliūties, kuri riboja matomumą, taip pat be priežasties stabdyti ar sustoti važiuojamojoje dalyje.

    Be to, perėjose draudžiama naudotis telefonu taip, kad tai trukdytų stebėti kelią, pavyzdžiui, rašyti žinutes (pokalbis telefonu leidžiamas, jei žmogus stebi situaciją). Už tokį elgesį pėsčiajam gali grėsti 300 zlotų bauda, o už be priežasties stabdymą ar sustojimą važiuojamojoje dalyje – 50 zlotų.

    Galutinį vertinimą, ar vairuotojas elgėsi teisingai, patikrinimo atveju vis tiek priima policija, todėl tokiose situacijose svarbiausia – atsargumas ir blaivus situacijos įvertinimas.

  • Sukant per žalią ir pėstysis žalias: kas turi pirmumo teisę ir kada gresia 1 500 zł bauda

    Sukant per žalią ir pėstysis žalias: kas turi pirmumo teisę ir kada gresia 1 500 zł bauda

    Daugelis vairuotojų žalią šviesoforo signalą automatiškai supranta kaip ženklą, kad kelias priešais laisvas. Tačiau sukant į dešinę ar į kairę automobilio trajektorija dažnai susikerta su pėsčiųjų judėjimu, ir čia prasideda painiava dėl pirmumo.

    Svarbiausia taisyklė tokiose situacijose: vien šviesoforo signalas savaime nereiškia, kad vairuotojas gali sukti pirmas. Jei pėstysis kerta važiuojamąją dalį kryptimi, į kurią vairuotojas suka, vairuotojas privalo praleisti.

    Ši pareiga siejama ne su tuo, kas „pirmas pajudėjo“, o su manevro logika: būtent vairuotojas, sukdamas į kitą kelią, kerta pėsčiojo (ar dviratininko) judėjimo kryptį. Todėl pirmumas suteikiamas tam, kurio kelias yra kertamas.

    Kita detalė, kuri nustebina ne vieną: pareiga praleisti nepriklauso nuo to, ar toje vietoje yra pažymėta perėja (vadinamoji „zebra“). Kitaip tariant, vien tai, kad nematote perėjos ženklinimo, savaime neatleidžia nuo pareigos duoti kelią.

    Kas galioja sukant į dešinę ar į kairę

    Taisykles dėl pėsčiųjų pirmumo sukant reglamentuoja Kelių eismo taisyklių analogas – Lenkijos įstatymo „Kelių eismo teisė“ 26 straipsnio 2 dalis. Joje nurodoma, kad vairuotojas, atlikdamas posūkį, privalo užleisti kelią pėsčiajam, einančiam per važiuojamąją dalį kelio, į kurį vairuotojas įsuka.

    Ši nuostata taikoma tiek sukant į dešinę, tiek į kairę. Taigi situacija „aš sukau per žalią“ nėra argumentas, jei tuo metu pėstieji turi teisę kirsti kelią.

    Praktikoje tai dažniausiai pasitaiko sankryžose, kur vienu metu užsidega žalia šviesa ir automobiliams, ir pėstiesiems. Vairuotojas mato žalią, pradeda manevrą, o pėsčiuosius pastebi tik paskutinę akimirką.

    Įspėjantys signalai ir baudos

    Kai kuriose sankryžose vairuotojai papildomai perspėjami mirksinčiu oranžiniu signalu. Jo paskirtis – atkreipti dėmesį, kad posūkio metu gali būti pėsčiųjų perėjoje (ar pėsčiųjų judėjimo trajektorijoje).

    Už pėsčiajam nesuteiktą pirmumo teisę vairuotojui Lenkijoje gresia 1 500 zloto bauda ir 15 baudos taškų. Jei toks pats pažeidimas pakartojamas per dvejus metus, taikoma vadinamoji recidyvo nuostata ir bauda gali išaugti iki 3 000 zlotų.

    Kas privalo laikytis atsargumo ir pėstiesiems

    Nors pėstiesiems tokiose situacijose suteikiamas pirmumas, tai nereiškia, kad galima eiti į važiuojamąją dalį neįvertinus situacijos. Taisyklės atsargumo pareigą numato visiems eismo dalyviams.

    Lenkijos teisės aktuose taip pat draudžiama žengti į važiuojamąją dalį tiesiai prieš artėjantį automobilį – net ir perėjoje. Negalima išbėgti į kelią iš už stovinčios transporto priemonės ar kitos kliūties, kuri riboja matomumą.

    Be to, taisyklėse numatytas draudimas pereinant gatvę naudotis telefonu ar kitu elektroniniu įrenginiu taip, kad tai ribotų galimybę stebėti situaciją kelyje.

  • Sūnus į mokyklą važiavo elektriniu paspirtuku – mama gavo 2 100 zl. baudą

    Sūnus į mokyklą važiavo elektriniu paspirtuku – mama gavo 2 100 zl. baudą

    Lenkijoje 14-metis į mokyklą važiavo elektriniu paspirtuku, tačiau kelionė baigėsi policijos patikrinimu ir solidžia bauda jo mamai – iš viso 2 100 zlotų.

    Incidentas įvyko spalio 30 dieną Šventochlovicuose, kur kelių policijos pareigūnai sustabdė paauglį, važiavusį be šalmo. Patikrinimo metu paaiškėjo, kad jis neturi ir dviračio pažymėjimo ar kitų dokumentų, suteikiančių teisę legaliai važiuoti elektriniu paspirtuku.

    Kadangi vairuotojas buvo nepilnametis, į įvykio vietą iškviesta jo mama. Pareigūnai nustatė, kad moteris žinojo apie sūnaus neturimas teises, tačiau vis tiek leido jam vienam važinėti paspirtuku.

    55 metų moteris aiškino, kad taip sūnus kasdien vyksta į mokyklą. Vis dėlto tokia praktika pareigūnams tapo pagrindu taikyti administracines nuobaudas.

    Dvi baudos – už šalmą ir už teises

    Policija motinai skyrė dvi baudas. Pirmoji – 100 zlotų – už tai, kad ji leido vaikui važiuoti be privalomo apsauginio šalmo.

    Antroji bauda buvo gerokai didesnė – 2 000 zlotų. Ji skirta už tai, kad moteris leido transporto priemonę vairuoti asmeniui, neturinčiam reikiamų įgaliojimų.

    Iš viso moteriai teko sumokėti 2 100 zlotų.

    Kokie reikalavimai galioja nepilnamečiams?

    Tekste pabrėžiama, kad taisyklės apibrėžia tiek minimalų elektrinio paspirtuko naudotojo amžių, tiek dokumentus, kurių gali prireikti. Nuo 2026 metų kovo 3 dienos viešaisiais keliais savarankiškai važiuoti gali asmenys, kuriems yra suėję 13 metų.

    Tačiau vien amžiaus nepakanka: 13–17 metų paaugliai turi turėti dviračio pažymėjimą arba vienos iš kategorijų vairuotojo pažymėjimą: AM, A1, B1 arba T. Be tokių dokumentų elektriniu paspirtuku galima važiuoti tik sulaukus 18 metų.

    Vaikai iki 13 metų elektriniais paspirtukais gali važinėti tik gyvenamojoje zonoje ir tik su suaugusiojo priežiūra.

    Šalmas taps privalomas iki 16 metų

    Nuo 2026 metų birželio 3 dienos asmenys, kuriems nėra suėję 16 metų, važiuodami elektriniu paspirtuku turės dėvėti šalmą. Nurodoma, kad ši prievolė taikoma ir važiuojant dviračiu bei asmeninio transporto priemonėmis.

    Vyresniems paspirtukų naudotojams šalmas išlieka rekomenduojamas, bet ne privalomas. Vis dėlto policija akcentuoja, kad šalmas pirmiausia reikalingas saugumui, o ne vien tam, kad būtų laikomasi taisyklių.

    Taip pat pažymima, kad eismo įvykiuose dalyvaujantys elektrinių paspirtukų vairuotojai yra ypač pažeidžiami, o viena dažniausių ir pavojingiausių traumų – galvos sužalojimai.

  • Lenkija griežtina kontrolę degalinėse: už sukčiavimą pildant degalus baudos augs iki 3 000 zl

    Lenkijos vyriausybė planuoja griežtinti atsakomybę degalinėms, kurios nesilaiko matavimo taisyklių ir taip gali apgaudinėti vairuotojus. Numatyta gerokai padidinti maksimalią baudą už pažeidimus, susijusius su degalų išdavimu ir matavimo prietaisais.

    Kaip rašoma projekte, didžiausia bauda turėtų augti nuo 500 iki 3 000 Lenkijos zlotų. Pakeitimų iniciatorius – Lenkijos Teisingumo ministerija, o vyriausybė projektui jau pritarė.

    Šis sprendimas yra reakcija į anksčiau nustatytus pažeidimus, kai patikrinimų metu fiksuota, kad degalų kolonėlės gali rodyti didesnį kiekį, nei realiai įpilama į automobilio baką. Tokios praktikos esmė – vairuotojas sumoka už daugiau degalų, nei gauna.

    Vairuotojams tai aktualu paprastai ir praktiškai: griežtesnės baudos turėtų didinti spaudimą degalinėms laikytis reikalavimų, o kontrolę vykdančioms institucijoms – suteikti veiksmingesnį atgrasymo instrumentą.

    Kodėl nuspręsta kelti baudas

    Iki šiol maksimali 500 zlotų bauda, Lenkijos institucijų vertinimu, nebuvo pakankama prevencinė priemonė. Ministerija atvirai nurodė, kad tokio dydžio sankcija nėra „jaučiama“ ir neatlieka atgrasymo funkcijos.

    Problema, apie kurią kalbama projekte, nėra nauja – ji siejama su kontrolės institucijų nustatytais atvejais. Būtent tokie patikrinimai tapo vienu pagrindinių argumentų didinti baudas.

    Kokie pažeidimai patektų į griežtesnę atsakomybę

    Pakeitimai apimtų ne vien konkrečiai degalinių kolonėles. Projektas susijęs su Lenkijos matavimo įrangos ir metrologinės kontrolės reglamentavimu, tad griežtesnės baudos būtų taikomos platesniam su matavimo prietaisais susijusių pažeidimų spektrui.

    Numatyta atsakomybė už matavimo prietaisų naudojimą, laikymą ar tiekimą be galiojančių legalizavimo įrodymų, už reikalavimų neatitinkančios įrangos naudojimą, už neteisėtą legalizavimą neturint tam teisės, taip pat už kontrolę vykdančių pareigūnų darbo trukdymą.

    Kada įsigaliotų pakeitimai

    Projekte numatyta, kad naujos nuostatos įsigaliotų praėjus 30 dienų nuo jų paskelbimo Lenkijos teisės aktų leidinyje. Tai reiškia, kad reali taikymo data priklausys nuo to, kada teisės aktas bus oficialiai priimtas ir paskelbtas.

    Svarbu įvertinti ir tai, kad kalbama apie Lenkijoje taikomą reguliavimą. Vairuotojams, vykstantiems į šią šalį, tokie pakeitimai galėtų reikšti didesnę kontrolę degalinėse ir griežtesnę atsakomybę už nesąžiningą praktiką.

  • GITD įspėja vairuotojus: sukčiai siunčia SMS apie tariamas baudas – nuorodos nespauskite

    GITD įspėja vairuotojus: sukčiai siunčia SMS apie tariamas baudas – nuorodos nespauskite

    Lenkijoje vairuotojai pradėjo gauti apgaulingas SMS žinutes apie tariamai skirtas baudas už greičio viršijimą. Pranešimuose teigiama, kad pažeidimą esą užfiksavo CANARD sistema, o norint išvengti papildomų išlaidų raginama skubiai sumokėti nedidelę sumą per pridėtą nuorodą.

    Tai – sukčiavimas. Lenkijos Kelių transporto inspekcija (GITD) pabrėžia, kad pažeidimų administravimo klausimais ji niekada nesiunčia SMS žinučių.

    Dalis melagingų pranešimų „konkretinami“ nurodant tariamą atkarpinį greičio matavimą rekonstruojamame A2 greitkelio ruože tarp Varšuvos ir Lodzės. Taip siekiama sukurti įtikinamą istoriją ir paskatinti žmogų reaguoti neįsigilinus.

    Tačiau GITD pažymi, kad įspėjimo paskelbimo metu atkarpinio greičio matavimo sistema šiame ruože dar nebuvo įjungta, todėl tokie teiginiai žinutėse iš esmės negali būti tikri.

    Kaip iš tiesų vyksta baudų administravimas

    Inspekcija atkreipia dėmesį, kad nusikaltėliai naudoja ne vien SMS – transporto priemonių savininkus gali pasiekti ir netikri el. laiškai ar laiškai paštu, imituojantys oficialią korespondenciją.

    Su pažeidimais, kuriuos užfiksuoja GITD naudojami įrenginiai, susijusi korespondencija vykdoma laiškais per Lenkijos paštą arba per eBOK CANARD portalą.

    GITD pabrėžia ir svarbų niuansą: pirmasis laiškas, siunčiamas transporto priemonės savininkui ar valdytojui, nėra bauda ir jame neprašoma atlikti apmokėjimo. Pirmiausia pateikiama informacija apie užfiksuotą pažeidimą ir formos, skirtos nurodyti, kas vairavo automobilį.

    Bauda išrašoma tik tuomet, kai asmuo sutinka ją priimti. Tokiame dokumente pateikiamas individualus banko sąskaitos numeris, o apmokėjimą galima atlikti banke, pašte arba per elektroninę bankininkystę.

    Ką daryti gavus įtartiną žinutę

    GITD pabrėžia, kad ji nesiunčia nuorodų nei baudos apmokėjimui, nei bylos eigos tikrinimui. Todėl gavus žinutę su raginimu spausti nuorodą ir „greitai sumokėti“, ją reikėtų vertinti kaip sukčių bandymą.

    Svarbiausia – nespausti pranešime esančios nuorodos, nevesti banko prisijungimo duomenų ir neįrašyti mokėjimo kortelės informacijos. Įtartiną SMS Lenkijoje galima nemokamai persiųsti numeriu 8080, kurį administruoja CERT Polska.

    Tam paprastai pakanka telefone pasirinkti funkciją „Persiųsti“ arba „Perduoti“. Jei tokios galimybės nėra, galima nukopijuoti žinutės tekstą ir išsiųsti tuo pačiu numeriu – paslauga veikia visą parą.

    Jei duomenys jau buvo perduoti, prarasti pinigai arba perimta prieiga prie elektroninės bankininkystės, rekomenduojama kuo greičiau susisiekti su banku, pranešti policijai ir informuoti CERT Polska apie incidentą.

  • Lenkijos vyriausybė svarsto smarkiai kelti baudas: dienos įkainis iki 10 tūkst. zlotų

    Lenkijos vyriausybė svarsto pataisas, kurios reikšmingai padidintų pinigines baudas baudžiamojoje teisėje – dienos baudos įkainis galėtų siekti iki 10 tūkst. zlotų.

    Kaip skelbia „SE.pl“, klausimas įtrauktas į antradienį, lapkričio 3 dieną, vykusio posėdžio darbotvarkę. Be Baudžiamojo kodekso pataisų, ministrai nagrinėja ir kitus projektus – nuo baudų už pažeidimus, susijusius su matavimo prietaisais, iki procesų dėl bankų bylų ir aviacijos taisyklių.

    Pagrindinė idėja – pritaikyti baudos dienos įkainių ribas prie dabartinių ekonominių realijų. Šios ribos Lenkijoje, kaip nurodoma projekte, galioja nuo pat kodekso įsigaliojimo ir iki šiol nebuvo keičiamos.

    Praktiškai tai reikštų, kad už dalį nusikaltimų baudos galėtų tapti gerokai didesnės, nes galutinė suma priklauso ne tik nuo pažeidimo pobūdžio, bet ir nuo to, kiek dienos įkainių paskiria teismas.

    Baudos įkainiai: nuo 10 iki 100 zlotų, o „lubos“ – iki 10 tūkst.

    Projektas numato dešimteriopai padidinti minimalią dienos baudos įkainio ribą – nuo 10 iki 100 zlotų. Maksimali riba būtų keliama penkis kartus: nuo 2 tūkst. iki 10 tūkst. zlotų.

    Lenkijos baudžiamojoje teisėje baudos dydis nustatomas iš dviejų dalių: teismas parenka dienos įkainių skaičių ir kiekvieno įkainio vertę. Įkainių skaičius paprastai svyruoja nuo 10 iki 540.

    Šiuo projektu įkainių skaičiaus keisti nesiūloma, tačiau, pakėlus įkainio ribas, keistųsi galimos galutinės sumos. Projekto aiškinime nurodoma, kad mažiausia bauda būtų 1 000 zlotų (10 įkainių po 100), o didžiausia galėtų siekti iki 5,4 mln. zlotų (540 įkainių po 10 tūkst.).

    Taip pat siūloma atsisakyti 2022 metais įvestų nuostatų, kurios kai kuriems nusikaltimams nustatė minimalų įkainių skaičių. Projekto autoriai argumentuoja, kad pakėlus pačias įkainio ribas, tokios papildomos taisyklės nebebūtų reikalingos.

    Iki 3 tūkst. zlotų baudos už pažeidimus su matavimo prietaisais

    Kitas darbotvarkės klausimas – siūlomas Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo procedūrų pakeitimas, numatantis didesnes baudas už pažeidimus, susijusius su matavimo prietaisais, įskaitant degalų kolonėles.

    Teisingumo ministerija siūlo, kad maksimalus mandatas už tokius pažeidimus siektų 3 tūkst. zlotų. Dabar, kaip nurodoma projekte, viršutinė riba yra 500 zlotų.

    Pakeitimai siejami su Metrologijos (matų) teisės reikalavimais: atsakomybė numatoma už prietaisų naudojimą ar tiekimą be privalomos metrologinės kontrolės, neteisėtą jų legalizavimą ar kontrolės veiksmų trukdymą.

    Ministerija vertina, kad dabartinės baudos nėra pakankamai atgrasančios, todėl siūlo didinti viršutinę sankcijos ribą.

    Bankų bylos: siūloma keisti, kur būtų nagrinėjami vartotojų ieškiniai

    Posėdyje svarstomas ir Civilinio proceso kodekso pakeitimo projektas, susijęs su vartotojų ginčais su bankais. Tikslas – mažinti bylų koncentraciją didžiųjų miestų teismuose.

    Pagal projekto logiką problema siejama su praktika, kai vartotojų reikalavimai perleidžiami (cesija) teisines paslaugas teikiančioms įmonėms ar specializuotoms bendrovėms, o šios ieškinius teikia teismams pagal savo buveinę.

    Siūloma taisyklę sieti ne su ieškovu kaip procesine figūra, o su asmeniu ar subjektu, kuris atliko bankinį veiksmą, pavyzdžiui, pasirašė kredito sutartį. Ieškinį būtų galima paduoti pagal tokio asmens gyvenamąją vietą ar buveinę, ir tai galiotų ir paveldėtojams.

    Be to, projekte aptariama ir vadinamoji „nemokamo kredito sankcija“, kai dėl tam tikrų kreditoriaus pažeidimų vartotojas gali grąžinti tik pasiskolintą sumą be palūkanų ir kitų kredito kaštų, taip pat susigrąžinti kai kurias sumokėtas įmokas. Penkerius metus po naujų taisyklių įsigaliojimo tokios bylos būtų nukreipiamos tik į teismą pagal vartotojo gyvenamąją vietą.

    Aviacijos pakeitimai: nauji reikalavimai oro uostams ir baudos

    Dar vienas posėdžio klausimas – Aviacijos įstatymo pakeitimai, kuriais siekiama suderinti nacionalines taisykles su Europos Sąjungos reikalavimais dėl transporto tinklo ir alternatyvių degalų infrastruktūros plėtros, taip pat taršos mažinimo oro uostuose.

    Siūloma įpareigoti oro uostų valdytojus užtikrinti išorinį elektros tiekimą orlaiviams stovėjimo metu, kad būtų mažiau naudojami borto energijos šaltiniai. Taip pat numatoma infrastruktūra, skirta tiekti į lėktuvus iš anksto kondicionuotą orą.

    Už nesudarytas sąlygas konkrečiose stovėjimo vietose projekte numatyta finansinė sankcija – 10 tūkst. zlotų už kiekvieną reikalavimų neatitinkančią vietą.

  • Lenkijoje nuteista dainininkė ir 2 reperiai: už alkoholio reklamą teks pakloti dešimtis tūkstančių eurų

    Lenkijoje teismas paskelbė nuosprendį byloje dėl neteisėtos stipriojo alkoholio reklamos socialiniuose tinkluose. Nuteista žinoma dainininkė ir du reperiai, o bendra finansinė našta, įskaitant baudas, konfiskavimą ir bylinėjimosi išlaidas, siekia šimtus tūkstančių zlotų, tai yra dešimtis tūkstančių eurų.

    Bylą nagrinėjęs Varšuvos apylinkės teismas konstatavo, kad kaltinamieji viešai skleidė prabangaus degtinės prekės ženklo žymėjimus socialiniuose tinkluose. Teismas tokį elgesį pripažino pažeidžiančiu Lenkijos alkoholio kontrolės taisykles, kurios riboja reklamos galimybes, ypač internete.

    Nuosprendis priimtas platesnio tyrimo kontekste, kai teisėsauga vertina, kaip žinomi žmonės reklamuoja alkoholį savo paskyrose. Tokie įrašai dažnai pateikiami kaip asmeninės rekomendacijos, tačiau institucijos akcentuoja, kad komercinis turinys privalo atitikti reklamos draudimus ir ženklinimo reikalavimus.

    Baudos ir konfiskavimas

    Teismo sprendime numatytos ne tik piniginės baudos, bet ir vadinamasis gautos naudos konfiskavimas, kai iš nuteistųjų paimama su pažeidimu susijusi finansinė nauda. Taip pat priteistos bylinėjimosi išlaidos, todėl galutinė mokėtina suma kiekvienam asmeniui išauga.

    Didžiausia bausmė skirta vienam reperiui, kuriam paskirta 150 000 zlotų bauda, 100 000 zlotų konfiskuotinos naudos suma ir 15 070 zlotų bylinėjimosi išlaidų. Perskaičiavus apytikriu kursu, tai sudaro apie 62 000 eurų.

    Dainininkei teismas skyrė 100 000 zlotų baudą, 92 000 zlotų konfiskuotinos naudos sumą ir 10 070 zlotų išlaidų. Bendra suma siekia apie 47 000 eurų.

    Kitas reperis nuteistas 80 000 zlotų bauda, jam taip pat priteista 44 000 zlotų konfiskuotinos naudos ir 8 070 zlotų išlaidų. Iš viso tai sudaro apie 31 000 eurų.

    Kodėl tokios bylos daugėja

    Teisininkai ir rinkodaros ekspertai pastaraisiais metais vis dažniau atkreipia dėmesį, kad socialiniai tinklai tapo viena pagrindinių alkoholio gamintojų ir platintojų komunikacijos erdvių. Vis dėlto daugelyje Europos šalių, įskaitant Lenkiją, galioja griežti apribojimai, o už pažeidimus gali grėsti ne tik baudos, bet ir finansinės naudos praradimas.

    Šios bylos atveju teismas pabrėžė viešo sklaidos kanalo svarbą: įrašai socialiniuose tinkluose pasiekia plačią auditoriją, įskaitant jaunesnius vartotojus. Dėl to, vertinant reklamą, didelę reikšmę turi ne tik tiesioginis raginimas pirkti, bet ir prekės ženklo viešinimas.

    Nuosprendis nėra įsiteisėjęs, todėl sprendimas dar gali būti skundžiamas. Tuo pat metu Varšuvoje toliau nagrinėjamos ir kitos panašaus pobūdžio bylos, susijusios su žinomų asmenų veikla socialiniuose tinkluose.