CP v2

Tag: Baudos

  • Manote, kad fotoradaras nefotografuoja iš galo? Šis mitas gali brangiai kainuoti

    Manote, kad fotoradaras nefotografuoja iš galo? Šis mitas gali brangiai kainuoti

    Įsitikinimas, kad stacionarus fotoradaras „gaudo“ tik iš priekio, iki šiol paplitęs tarp vairuotojų. Tačiau naujesni greičio matuokliai vis dažniau fiksuoja pažeidimus abiem kryptimis, todėl pasikliauti senu mitu gali būti rizikinga.

    Šiuolaikiniai fotoradarai gerokai skiriasi nuo prieš dešimtmetį montuotų įrenginių. Dalis jų vienu metu stebi kelias eismo juostas, seka keliasdešimt transporto priemonių ir automatiškai priskiria pažeidimą konkrečiam automobiliui net intensyviame sraute.

    Ankstesnės kartos stacionarūs įrenginiai dažniausiai buvo orientuoti į fotografavimą iš priekio, kad būtų matomas ne tik valstybinis numeris, bet ir vairuotojo veidas. Toks sprendimas paprastino administracinę procedūrą, nes lengviau nustatyti, kas sėdėjo prie vairo.

    Dabar keliuose naudojami ir pažangesni modeliai, pavyzdžiui, Mesta Fusion RN, MultaRadar CD ar TraffiStar SR390, turintys dvigubas fiksavimo galimybes. Tai reiškia, kad pažeidimas gali būti užfiksuotas ir tada, kai automobilis nuo įrenginio tolsta, o matomas tik galinis numeris.

    Dar viena detalė, kuri dažnai klaidina, yra fotografavimo atstumas. Praktikoje stacionarių fotoradarų veikimo zona dažniausiai siekia iki maždaug 60 metrų, tačiau realios nuotraukos neretai daromos iš mažesnio nuotolio, priklausomai nuo įrenginio tipo, eismo juostos ir fiksavimo kampo.

    Vairuotojai neretai laukia ir ryškaus blykstelėjimo, manydami, kad tik taip padaroma nuotrauka. Vis dėlto dienos metu dalis sistemų gali fotografuoti be matomo blyksnio, o vis plačiau taikomas ir infraraudonųjų spindulių apšvietimas, kurio žmogaus akis nepastebi.

    Diskusijų kelia ir vadinamoji tolerancija, nuo kada pradedama fiksuoti greičio viršijimą. Praktikoje daug kur įrenginiai sukonfigūruojami taip, kad pažeidimas registruojamas viršijus leistiną greitį maždaug nuo 11 kilometrų per valandą, tačiau tai nėra universali taisyklė ir gali skirtis pagal vietą bei nustatymus.

    Nufotografavus pažeidimą, bauda vairuotojo nepasiekia tą pačią dieną. Pagal taikomą administracinę tvarką pranešimas gali būti siunčiamas per 180 dienų nuo pažeidimo nustatymo, nors praktikoje laiškai dažniausiai atkeliauja per kelias savaites, kartu pateikiant pasirinkimus dėl atsakomybės prisiėmimo ar vairavusio asmens nurodymo.

  • Į mišką ėjo uogauti su šukomis: baigėsi bauda ir policijos perspėjimu visiems

    Į mišką ėjo uogauti su šukomis: baigėsi bauda ir policijos perspėjimu visiems

    Uogų sezonas įsibėgėja, tačiau miške verta prisiminti paprastą taisyklę: kai kurie įrankiai, kurie atrodo patogūs, gali užtraukti baudą. Tuo įsitikino vyras Lenkijos Varmijos regione, kuris į mėlynių rinkimą išsiruošė su vadinamosiomis šukomis.

    Policija nurodė, kad jis naudojo specialų mechaninį rinkimo įrankį, dar vadinamą uogų rinktuvu. Tokios priemonės Lenkijoje laikomos neteisėtomis, nes priskiriamos prie veiksmų, kuriais niokojami augalai ir miško paklotė. Vyrui skirta 50 zlotų bauda, tai yra apie 12 eurų.

    Pareigūnai primena, kad miško uogas leidžiama rinkti rankomis, nes tai mažiausiai žaloja krūmokšnius ir leidžia augalams toliau derėti. Mechaniniai rinktuvai gali plėšti lapus, laužyti šakeles, o kai kada net išrauti augalą su šaknimis, todėl poveikis jaučiamas ne vieną sezoną.

    Dar viena svarbi riba – rinkimo tikslas. Asmeniniam vartojimui uogauti paprastai galima be mokesčio, tačiau didesniems kiekiams ar komercijai dažnai reikalingas atskiras leidimas arba sutartis su miškų administracija. Tokia praktika taikoma siekiant kontroliuoti išteklių naudojimą ir apsaugoti miško ekosistemas.

    Policija taip pat atkreipia dėmesį, kad kai kuriose vietose uogauti apskritai draudžiama. Griežčiausi ribojimai taikomi nacionaliniuose parkuose ir gamtos rezervatuose, kur bet koks augalijos rinkimas gali būti laikomas pažeidimu ir užtraukti atsakomybę.

    Miškų ir gamtosaugos specialistai pabrėžia, kad atsakingas uogavimas yra ne tik teisės, bet ir gamtos išsaugojimo klausimas. Kuo mažiau žalojami krūmokšniai, tuo daugiau uogų lieka ateities sezonams ir laukiniams gyvūnams, kuriems tai svarbus maisto šaltinis.

  • e-TOLL baudos ir toliau be nuolaidų: ministerija žada korekcijas, bet lankstumo neįves

    Lenkijoje veikianti kelių rinkliavos sistema e-TOLL vairuotojams kol kas nesiūlo švelnesnio vertinimo net ir tada, kai pažeidimai yra nedideli ar padaryti dėl techninių nesklandumų. Infrastruktūros ministerija skelbia rengianti pakeitimus, tačiau pabrėžia, kad viena esminė nuostata nesikeis: baudos ir toliau liks iš esmės fiksuotos.

    Diskusija dėl sankcijų e-TOLL sistemoje įsibėgėjo po kreipimųsi į ombudsmeno instituciją, kuri kėlė klausimą, ar dabartinis modelis atitinka proporcingumo principą. Kritikos esmė paprasta: kai baudos dydis praktiškai nepriklauso nuo pažeidimo masto ar aplinkybių, nukenčia teisingumo ir prevencijos balansas.

    Kas kelia daugiausia ginčų?

    Ombudsmeno pozicija remiasi nuostata, kad sankcijos turėtų būti proporcingos ir leisti įvertinti konkrečią situaciją. Praktikoje e-TOLL atvejais tai reikštų galimybę atskirti piktybinį vengimą mokėti nuo, pavyzdžiui, vienkartinės klaidos, neteisingai suvestų duomenų ar laikino ryšio sutrikimo.

    Ministerija, atsakydama į pastabas, sutinka, kad sistema turi būti aiškesnė ir tiksliau apibrėžti pažeidimų tipus. Vis dėlto ji nemato pagrindo įteisinti individualaus baudų mažinimo, nes tai, anot institucijų, reikštų sudėtingesnes procedūras ir ilgesnį administracinį nagrinėjimą.

    Kokius pakeitimus žada ministerija?

    Rengiamuose pakeitimuose numatoma atnaujinti pažeidimų katalogą ir patikslinti sankcijų skyrimo mechanizmą, kad jis labiau sietųsi su pažeidimo pobūdžiu. Kitaip tariant, sistema turėtų tapti nuoseklesnė: aiškiau aprašyti atvejai, už ką ir kada skiriamos sankcijos.

    Tačiau kertinis lūkestis, kurį kėlė kritikai, greičiausiai nebus patenkintas. Ministerija laikosi pozicijos, kad individualus baudų „miarkavimas“ pagal aplinkybes nebūtų efektyvus, nes didintų administracinę naštą ir apsunkintų vienodą teisės taikymą.

    Kodėl tai aktualu vairuotojams?

    Vairuotojams ir vežėjams e-TOLL yra kasdienis įrankis, todėl bet koks neapibrėžtumas ar pernelyg griežtas sankcijų modelis tiesiogiai didina riziką. Net ir smulki klaida gali virsti brangiai kainuojančia procedūra, o ginčai dėl baudų dažnai pareikalauja laiko ir papildomų kaštų.

    Ministerija nurodo, kad naujas atsakomybės modelis rengiamas kartu su transporto priežiūros institucijomis ir finansų sektoriumi. Kol kas signalas aiškus: korekcijų bus, bet vieno dalyko valdžia neketina atsisakyti, todėl vairuotojams teks ir toliau ypatingai atidžiai laikytis e-TOLL taisyklių.

  • Ispanija plečia nerūkymo zonas: draudimai terasose ir paplūdimiuose, griežtesnės baudos

    Ispanija plečia nerūkymo zonas: draudimai terasose ir paplūdimiuose, griežtesnės baudos

    Ispanijos Vyriausybė 2026 metų liepos 21 dieną pritarė naujam Antitabako įstatymo projektui, kuriuo siekiama mažinti tabako vartojimą ir sugriežtinti taisykles sparčiai besikeičiančių nikotino produktų rinkoje. Dokumentas atnaujintų nuo 2005 metų galiojantį reguliavimą ir dabar keliauja į parlamentą, kur gali būti koreguojamas.

    Sveikatos apsaugos ministerija aiškina, kad reformos tikslas yra išplėsti nerūkymo zonas, geriau apsaugoti vaikus ir paauglius bei suvienodinti reikalavimus tradiciniams gaminiams ir naujesnėms alternatyvoms. Įstatymo projektas siejamas su 2024–2027 metų tabako vartojimo prevencijos ir kontrolės planu.

    Naujos nerūkymo vietos lauke

    Jei projektui bus pritarta, rūkyti ir naudoti elektronines cigaretes būtų draudžiama barų ir restoranų terasose, jūros ir upių paplūdimiuose, viešuosiuose baseinuose bei sporto objektuose. Draudimai taip pat apimtų nacionalinius parkus ir viešų renginių erdves.

    Numatoma įvesti ir vadinamąsias apsaugos zonas: 15 metrų atstumą aplink įėjimus į viešuosius pastatus, ligonines, mokyklas, universitetus, bibliotekas, muziejus, sporto bei kultūros įstaigas ir vaikų žaidimų aikšteles. Toks sprendimas argumentuojamas siekiu sumažinti pasyvų rūkymą vietose, kur žmonių srautai yra didžiausi.

    „Žmogus, norintis terasoje ramiai išgerti kavos, turėtų galėti tai padaryti neįtraukiant dūmų iš gretimo staliuko“, – sakė sveikatos ministrė Mónica García.

    Paaugliams – draudimas ne tik pirkti

    Įstatymo projekte pirmą kartą aiškiai įtvirtinamas draudimas tabako ir susijusių gaminių vartojimui asmenims iki 18 metų. Iki šiol didžiausias dėmesys buvo sutelktas į pardavimo ir perdavimo nepilnamečiams ribojimus, o pats vartojimas nebuvo taip tiesiogiai apibrėžtas.

    Ministerija, remdamasi nacionaliniais mokyklinio amžiaus jaunimo tyrimais, pabrėžia, kad kasdien rūkančių 14–18 metų paauglių dalis yra sumažėjusi, tačiau per pastarąjį mėnesį tabaką vartojančių jaunuolių rodiklis išlieka reikšmingas. Todėl akcentuojamas prevencijos ir atsakomybės mechanizmų stiprinimas.

    Elektroninės cigaretės prilyginamos tabakui

    Projektas numato, kad elektroninės cigaretės būtų reguliuojamos taip pat, kaip ir įprastos cigaretės visose vietose, kuriose rūkymas draudžiamas. Tai apimtų ir įrenginius be nikotino, taip pat kitus rūkymą imituojančius produktus, įskaitant kaljanus.

    Taip pat siūloma riboti šių gaminių prekybą, leidžiant ją tik specializuotose prekybos vietose, kurios atitiktų Sveikatos apsaugos ministerijos nustatytus kriterijus. Numatyta, kad tokios parduotuvės negalėtų eksponuoti reklamos ar informacinių plakatų, matomų iš lauko.

    Reklama, rėmimas ir baudos

    Įstatymo projektas griežtina tabako ir susijusių gaminių reklamos, skatinimo bei rėmimo ribojimus, numatant apribojimus įvairiose platformose, įskaitant internetą. Taip pat siūloma riboti netiesioginę reklamą audiovizualiniame turinyje, kai produktai ar prekių ženklai rodomi laidos vedėjų ar svečių rankose.

    Už pažeidimus būtų taikomos baudos, kurios, priklausomai nuo pažeidimo sunkumo, gali siekti nuo 200 iki 600 000 eurų. Numatoma, kad nepilnamečiams skirtos sankcijos kai kuriais atvejais galėtų būti keičiamos visuomenei naudinga veikla.

    Įstatymui galutinai įsigaliojus, jis būtų taikomas po 20 dienų nuo paskelbimo oficialiajame leidinyje, o įstaigoms būtų suteiktas pereinamasis laikotarpis atnaujinti ženklinimą naujose nerūkymo zonose. Galutinė projekto redakcija priklausys nuo svarstymų parlamente ir galimų pataisų.

  • Plaunate automobilį kieme? Štai vienas dalykas, kuris gali išgelbėti nuo baudos

    Plaunate automobilį kieme? Štai vienas dalykas, kuris gali išgelbėti nuo baudos

    Vasarą daugelis nusprendžia automobilį nusiplauti savo kieme, tačiau toks įprotis gali baigtis nemalonumais. Nors tai nėra automatiškai draudžiama, svarbiausia sąlyga yra viena: nešvarus vanduo negali patekti į gruntą ar lietaus nuotekų sistemą.

    Automobilio plovimo metu į vandenį patenka naftos produktų likučiai, sunkieji metalai nuo stabdžių dulkių, kelio druska ir plovikliai. Aplinkosaugos požiūriu tokios nuotekos laikomos teršalais, todėl jų išleidimas į aplinką ar lietaus kanalizaciją gali užtraukti administracinę atsakomybę.

    Kur slypi didžiausia rizika?

    Didžiausia problema atsiranda tada, kai vanduo nuo plovimo nubėga ant vejos, į žemę, į pakelės griovį ar į lietaus vandens šulinėlį. Lietaus nuotekų tinklai dažnai nėra skirti tokiai taršai, todėl teršalai gali patekti į vandens telkinius praktiškai nevalyti.

    Jeigu kieme nėra sprendimo, kuris surinktų ir nukreiptų nuotekas į buitinių nuotekų sistemą arba įrenginį su naftos produktų atskyrimu, plauti automobilį vietoje gali būti rizikinga. Praktikoje būtent nuotekų suvaldymas yra esminis kriterijus, į kurį vertinant situaciją atsižvelgia kontrolę vykdančios institucijos.

    Kaip plauti teisėtai ir atsakingai?

    Saugiausias kelias yra plauti ant kietos dangos, kur nuotekos surenkamos ir nukreipiamos į tinkamą nuotekų tvarkymo sistemą, o ne į lietaus nuotekas. Kai kuriais atvejais naudojamos specialios surinkimo dangos ar kilimėliai su talpa, kad vanduo nepasklistų aplinkoje.

    Taip pat verta rinktis kuo mažiau aplinką veikiančias priemones ir vengti agresyvių chemikalų, ypač jei kyla bent menkiausia rizika, kad vanduo nutekės ne ten, kur turi. Vis dėlto patikimiausia išeitis, leidžianti išvengti ginčų ir galimų baudų, yra naudotis savitarnos ar rankinėmis plovyklomis, kur nuotekos tvarkomos pagal reikalavimus.

  • Šis ženklas miške turėtų sukelti nerimą grybautojams: už tai gresia bauda iki 1 150 eurų

    Šis ženklas miške turėtų sukelti nerimą grybautojams: už tai gresia bauda iki 1 150 eurų

    Vaikštant miške, ypač grybaujant, ant medžių neretai galima pastebėti spalvotas juostas ar dažais nupieštus ženklus. Dalis jų tėra orientaciniai arba informaciniai, tačiau kai kurie signalizuoja apie konkrečius draudimus ir galimas baudas.

    Spalvotos juostos ant medžių dažnai naudojamos kelioms paskirtims. Jos gali žymėti sklypų ribas, kai vykdomi geodeziniai matavimai, taip pat nurodyti laikinus renginių maršrutus, pavyzdžiui, bėgimo, orientavimosi ar dviračių varžybų trasas.

    Įspėjamosios, ryškios juostos, ypač balta ir raudona arba ryškiai oranžinė, gali reikšti, kad netoliese vyksta aktyvios veiklos, kuriose pašaliniams būti nesaugu. Tokiais atvejais patariama neiti už pažymėtos ribos, kad nekiltų rizika nei jums, nei organizatoriams.

    Kai kur juostos ar ant kamienų dažais pažymėti simboliai praneša apie planuojamus miško darbus. Ribas dažnai žymi ant medžių iš vidinės pusės užtepti balti brūkšniai, o taškai ar įstrižos žymos gali rodyti pavojingus medžius arba tuos, kuriuos numatyta pašalinti sanitariniais ar priežiūros tikslais.

    Ant kamienų kartais pastebimos ir baltos apjuostos juostos, kurios gali būti lipnios gaudyklės. Jos naudojamos stebėti tam tikrų miško kenkėjų plitimą ir laiku įvertinti riziką, kad prireikus būtų galima taikyti apsaugos priemones.

    Didžiausią dėmesį grybautojams turėtų kelti ant medžio kamieno apjuosta žalia juosta. Toks ženklinimas dažnai naudojamas pažymėti saugomas teritorijas, pavyzdžiui, gamtinius rezervatus, kuriuose gali galioti griežti lankymosi ir gamtos išteklių rinkimo apribojimai.

    Tokiose vietose grybų rinkimas gali būti visiškai draudžiamas, o už taisyklių nesilaikymą taikomos baudos. Pateikiamu atveju nurodoma, kad bauda gali siekti iki 5 000 zlotų, tai yra maždaug iki 1 150 eurų.

    Vasarą miškininkai taip pat ragina būti itin atsargius dėl padidėjusios miškų gaisrų rizikos. Miške galima pamatyti ir baltus ženklus su raudonais skaičiais bei rodyklėmis maždaug 2 metrų aukštyje ant medžių, kurie padeda ugniagesiams greičiau orientuotis ir pasiekti priešgaisrinius privažiavimus.

    Pastebėjus miške dūmus ar ugnį, būtina nedelsti ir pranešti pagalbos tarnyboms skubios pagalbos numeriu 112. Greita reakcija dažnai tampa lemiamu veiksniu, kad gaisras neišplistų.

  • Veži dviračius? Viena klaida su numeriais gali kainuoti iki 1 150 eurų baudą

    Veži dviračius? Viena klaida su numeriais gali kainuoti iki 1 150 eurų baudą

    Artėjant atostogų sezonui vis daugiau vairuotojų kelionėms renkasi dviračius ir juos vežasi ant galinės platformos. Tačiau keliuose vis dar kartojama viena klaida, dėl kurios galima sulaukti baudos ir nemalonumų patikros metu.

    Dažniausia problema kyla tada, kai dviračių laikiklis uždengia galinį valstybinį numerį ar žibintus. Pagal kelių eismo taisyklių logiką numeris turi būti aiškiai matomas, o jo perkelti iš gamyklinės vietos ant laikiklio savavališkai negalima.

    Jei platforma dengia numerį, daugelyje šalių taikoma praktika numato sprendimą: reikalinga papildoma, legalizuota numerio lentelė, skirta būtent bagažinei ar dviračių platformai. Ji paprastai turi sutapti su automobilio numeriu ir būti tvirtinama ant laikiklio tam skirtoje vietoje.

    Kitaip tariant, originalios lentelės atsukinėjimas ir prisukimas ant dviračių platformos laikomas pažeidimu, nes valstybiniai numeriai turi likti pritvirtinti numatytose automobilio konstrukcinėse vietose. Sustabdžius pareigūnams tai gali būti vertinama kaip važiavimas transporto priemone, neatitinkančia reikalavimų.

    Lenkijoje už tokį numerio „perkėlimą“ numatoma bauda nuo 1 500 iki 5 000 zlotų, tai yra maždaug nuo 350 iki 1 150 eurų. Planuojant kelionę per užsienio šalis verta iš anksto pasitikrinti vietos tvarką ir pasirūpinti tinkamu numerio sprendimu, kad dviračių išvyka nevirstų brangia pamoka.

  • Kompostinę pasistatėte neteisingai? Už šią klaidą gali grėsti iki 115 eurų bauda

    Kompostinę pasistatėte neteisingai? Už šią klaidą gali grėsti iki 115 eurų bauda

    Kompostinė daugeliui sodininkų tampa paprastu būdu sumažinti atliekų kiekį ir gauti natūralių trąšų. Tačiau net ir toks, atrodytų, nekaltas sprendimas gali baigtis kaimynų skundu, patikrinimu ir bauda, jei kompostinė įrengiama ar naudojama netinkamai.

    Dažniausios bėdos kyla tada, kai kompostinė pradeda skleisti kvapus, vilioja graužikus ar vabzdžius, o turinys tampa biologiškai pavojingas. Tokiais atvejais problema paprastai būna ne pati kompostavimo idėja, o netinkamos atliekos ir prasta priežiūra, dėl kurios kompostas ima pūti, o ne irti.

    Atstumai, kurių verta laikytis

    Prieš statant kompostinę svarbiausia įvertinti vietą sklype ir atstumus iki kaimynų bei pastatų. Praktikoje ginčai dažniausiai kyla tada, kai kompostinė įrengiama per arti tvoros, tako ar gyvenamųjų patalpų langų, nes net ir tvarkingai prižiūrima ji gali kelti diskomfortą.

    Lenkijoje galiojančios taisyklės numato, kad kompostinė turi būti laikoma ne arčiau kaip 2 metrai nuo kaimyninio sklypo ribos, kelio ar pėsčiųjų tako. Taip pat rekomenduojama išlaikyti bent 5 metrų atstumą nuo gyvenamosioms patalpoms skirtų pastatų langų ir durų.

    Didesnės talpos kompostinėms reikalavimai griežtesni: kai talpa siekia nuo 10 iki 50 kubinių metrų, jos vieta turi būti dar toliau nuo sklypo ribos, kelių ir gyvenamųjų pastatų angų. Tokie atvejai labiau būdingi ūkiams ar dideliems sklypams, tačiau principas tas pats: kuo didesnė apimtis, tuo didesnė galima tarša ir rizika aplinkiniams.

    Kada įsikiša institucijos?

    Jei kompostinė kelia nuolatinį kvapų ar sanitarinį nepatogumą, kaimynai dažnai kreipiasi į atsakingas institucijas. Patikrinimų metu vertinama, ar laikomasi vietos tvarkos taisyklių, ar atliekos tvarkomos pagal paskirtį ir ar nėra pažeidžiami švaros bei viešosios tvarkos reikalavimai.

    Net ir tada, kai kompostinė prižiūrima, tačiau pastatyta netinkamoje vietoje, gali būti pareikalauta ją perkelti ar pašalinti. Be to, skirtingos savivaldybės gali taikyti papildomas taisykles, todėl prieš įsirengiant kompostinę verta pasitikrinti vietinius reikalavimus.

    Ką mesti į kompostą griežtai draudžiama

    Didžiausia klaida, kuri greitai paverčia kompostinę problema, yra netinkamos atliekos. Į kompostą nereikėtų mesti mėsos, pieno produktų ir riebalų, taip pat stipriai sūdytų ar smarkiai perdirbtų maisto likučių, nes jie lėtai skyla, skleidžia kvapą ir vilioja gyvūnus.

    Į kompostą taip pat netinka plastikas, stiklas, metalai ir spalvotas popierius. Atskirą riziką kelia piktžolės ir probleminiai augalai, nes jų sėklos ar šaknų dalys gali išgyventi ir vėliau išplisti daržuose bei gėlynuose.

    Dar vienas dažnai pamirštamas aspektas yra gyvūnų ekskrementai ir pelenai. Jie gali užteršti kompostą ir pabloginti jo kokybę, o kai kuriais atvejais sukelti papildomų sanitarinių problemų.

    Už taisyklių nesilaikymą Lenkijoje minima 500 zlotų bauda, kuri pagal įprastą kursą sudaro apie 115 eurų. Nors reali sankcija priklauso nuo situacijos ir vietos taisyklių, saugiausias kelias yra įrengti kompostinę tinkamoje vietoje ir kompostuoti tik tam tinkamas atliekas.

  • Tokijo Šibujoje – baudos už šiukšlinimą vietoje: kiek kainuos ir kaip bus patruliuojama

    Tokijo Šibujoje – baudos už šiukšlinimą vietoje: kiek kainuos ir kaip bus patruliuojama

    Tokijo Šibujoje, viename lankomiausių Japonijos turistinių rajonų, pradėtos taikyti baudos už šiukšlinimą, kurias pareigūnai gali skirti vietoje. Tokiu sprendimu savivaldybė siekia pažaboti augantį šiukšlių kiekį gatvėse ir suvaldyti su masiniu turizmu siejamas problemas.

    Pagal naują tvarką už numestą šiukšlę gali būti skiriama 2 000 Japonijos jenų bauda, tai yra apie 11 eurų. Bauda gali būti apmokama grynaisiais, banko kortele arba per QR kodą, todėl atsiskaityti galima čia pat.

    Kas keičiasi Šibujoje?

    Vietos valdžia praneša, kad didesnės turistų minios pastaraisiais metais atnešė ne tik pajamas, bet ir daugiau netvarkos, triukšmo bei viešo alkoholio vartojimo gatvėse. Japonijos visuomeninis transliuotojas NHK yra skelbęs apie išaugusį žmonių, įskaitant turistus, girtavimą ir šiukšlinimą Šibujoje.

    Įgyvendinant naująją priemonę rajone planuojama dislokuoti iki 50 pareigūnų, kurie patruliuos ir fiksuos pažeidimus. Kartu startuoja ir informacinė kampanija, raginanti nemesti šiukšlių ir primenanti, kad pažeidimas kainuoja pinigus.

    Kodėl šiukšliadėžių Japonijoje mažai?

    Atvykę turistai dažnai pastebi, kad Japonijoje viešųjų šiukšliadėžių yra palyginti nedaug, ypač judriausiose vietose. Tai siejama ir su saugumo politika: po teroristinių incidentų ankstesniais dešimtmečiais dalis šiukšliadėžių buvo pašalintos, siekiant sumažinti riziką viešose erdvėse.

    Japonijos valdžios apklausose keliautojai šią problemą taip pat įvardija kaip vieną didžiausių nepatogumų, todėl vietos savivaldybės ieško sprendimų, kaip palaikyti švarą neapsunkinant infrastruktūros. Kai kuriose Tokijo vietose papildomų reikalavimų sulaukia ir maisto bei gėrimų verslai, pavyzdžiui, dėl atliekų dėžių įrengimo.

    Rekordinis turizmas ir „overtourism“ spaudimas

    Turistų srautai į Japoniją pastaraisiais metais smarkiai augo, o tai ypač jaučiama Tokijuje ir kituose populiariuose taškuose. 2025 metais Japonija, remiantis tarptautinėje žiniasklaidoje cituojamais duomenimis, sulaukė rekordinio 42,7 mln. užsienio turistų skaičiaus.

    Kartu su augimu didėja ir spaudimas miestams: perpildytos gatvės, triukšmas, viešosios tvarkos pažeidimai ir atliekos tampa kasdieniu iššūkiu. Dėl to Japonija ieško balansą kuriančių priemonių, įskaitant mokesčių korekcijas keliautojams ir įvairius srautų valdymo sprendimus, kad populiariausiose vietose būtų mažiau spūsčių.

    Šibujos sprendimas dėl baudų – vienas iš signalų, kad sostinė griežčiau reaguos į elgesį viešose erdvėse. Turistams tai reiškia paprastą taisyklę: net ir nedidelis nusižengimas, pavyzdžiui, numestas puodelis ar įpakavimas, gali baigtis realia bauda.

  • Telšių rajone primena sklypų priežiūros terminus: žolę privalu šienauti 3 kartus per metus

    Telšių rajono savivaldybė, prasidėjus intensyviam žolės augimui, primena gyventojams ir juridiniams asmenims pareigą prižiūrėti jiems priskirtas teritorijas. Pasak savivaldybės, dalis sklypų savininkų savo valdas tvarko nuolat, tačiau kasmet pasitaiko ir atvejų, kai sklypai apleidžiami ar net pamirštami.

    Prievolė šienauti ir tvarkyti aplinką nustatyta Telšių rajono savivaldybės miestų ir kitų gyvenamųjų vietovių tvarkymo ir švaros taisyklėse, patvirtintose 2011 metais rugsėjo 29 dieną. Taisyklės buvo papildytos 2023 metais kovo 30 dieną, sukonkretinant kai kuriuos reikalavimus dėl priežiūros periodiškumo ir tvarkos.

    Trys šienavimai per sezoną

    Pagal taisykles priskirtose teritorijose privalu rūpintis sklypo estetiniu vaizdu ir prižiūrėti taip, kad tai nekeltų nepatogumų tretiesiems asmenims. Įpareigojama rinkti šiukšles, valyti sąnašas, tvarkyti želdinius, taip pat surinkti nukritusias šakas ir lapus, o kompostuoti tik tam skirtose vietose.

    Žalieji plotai, įskaitant pievas, vejas, kelkraščius, skiriamąsias juostas ir griovius, turi būti šienaujami pagal poreikį, bet per metus ne rečiau kaip 3 kartus. Nustatyti ir konkretūs terminai: pirmą kartą nušienauti iki gegužės 31 dienos, antrą kartą iki liepos 15 dienos, trečią kartą iki rugsėjo 1 dienos.

    Savivaldybė pabrėžia, kad šienavimo metu nemulčiuota žolė turi būti sugrėbta ir išvežta per 3 dienas po nupjovimo. Šis reikalavimas siejamas ne tik su tvarka ir estetika, bet ir su higiena bei saugumu, nes palikta žolė gali trukdyti pėsčiųjų ar eismo matomumui, sudaryti prielaidas plisti kenkėjams.

    Ko negalima daryti bendro naudojimo teritorijose

    Taisyklės taip pat draudžia bendrojo naudojimo teritorijose sandėliuoti malkas ar kitą medieną, teršti statybinėmis atliekomis, gruntu ar kitais teršalais. Savivaldybė primena, kad malkas ir kitas medžiagas reikia laikyti priskirtose teritorijose, o ne šaligatviuose, pakelėse ar kitose visiems skirtose erdvėse.

    Tvarkymo reikalavimai taikomi tiek privačių sklypų savininkams, tiek įmonėms ar kitoms organizacijoms, kurios teisėtai valdo žemės sklypus ar joms priskirtas teritorijas. Savivaldybė akcentuoja, kad pareiga tvarkytis yra ne vien formalumas, nes nuo to priklauso viešųjų erdvių tvarka, kaimynystės kokybė ir bendras rajono vaizdas.

    Atsakomybė ir kur pranešti

    Už taisyklių pažeidimus numatyta atsakomybė pagal Administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnį. Jis numato įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 600 eurų, o piktybiškai vengiant tvarkytis gali būti taikomos ir kitos įstatymuose numatytos priemonės.

    Apie pastebėtus tvarkymo ir švaros pažeidimus gyventojai raginami informuoti seniūniją pagal gyvenamąją vietą arba savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos užtikrinimo skyrių telefonu +370 646 06279. Savivaldybė primena, kad operatyvūs pranešimai padeda greičiau spręsti problemas ir užkirsti kelią pasikartojantiems pažeidimams.