CP v2

Tag: Bendruomeninės paslaugos

  • Anykščių rajono savivaldybė ieško atvejo vadybininko: ką siūlo projektas ir iki kada teikti paraišką

    Anykščių rajono savivaldybė ieško atvejo vadybininko: ką siūlo projektas ir iki kada teikti paraišką

    Ieškomas atvejo vadybininkas

    Anykščių rajono savivaldybė paskelbė atranką į Socialinės paramos skyriaus atvejo vadybininko pareigas. Darbuotojo ieškoma darbui projekte, susijusiame su perėjimu nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų.

    Skelbime nurodoma, kad projektas apima Sostinės regioną bei Vidurio ir vakarų Lietuvos regioną. Tokia aprėptis reiškia, kad veiklos ir partnerystės dažnai planuojamos kelių savivaldybių ir paslaugų teikėjų mastu.

    Koks tai projektas?

    Perėjimas nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų Lietuvoje yra nuosekliai vykdoma socialinės politikos kryptis, kai daugiau paslaugų siekiama teikti žmogui artimoje aplinkoje. Praktikoje tai dažniausiai reiškia pagalbos organizavimą bendruomenėje, individualų paslaugų planavimą ir koordinavimą.

    Atvejo vadybininkas tokio tipo projektuose paprastai užtikrina, kad žmogus gautų suderintą pagalbos paketą, o paslaugos nebūtų fragmentuotos. Tam reikalingas darbas su skirtingomis įstaigomis ir komandinis sprendimų priėmimas, orientuotas į realų žmogaus poreikį.

    Iki kada galioja skelbimas

    Paraiškas kandidatams galima teikti iki 2026 metų birželio 9 dienos imtinai. Pasibaigus terminui, atrankos procedūros vykdomos pagal darbdavio nustatytą tvarką, todėl kandidatams svarbu nepalikti dokumentų pateikimo paskutinei dienai.

    Norint dalyvauti atrankoje, paraiška teikiama per valstybės tarnybos ir viešojo sektoriaus atrankų platformą. Joje paprastai pateikiami reikalavimai kandidatui, dokumentų sąrašas ir kita su atranka susijusi informacija.

  • Grupinio gyvenimo namai Gargžduose ir Kvietiniuose: ką žada projektas ir kur vyks pristatymas

    Grupinio gyvenimo namai Gargžduose ir Kvietiniuose: ką žada projektas ir kur vyks pristatymas

    Gargžduose ir Kvietiniuose planuojami grupinio gyvenimo namai žmonėms su negalia – apie projektą gyventojai bus supažindinti viešame informaciniame pristatyme. Susitikimas vyks gegužės 20 dieną 18 valandą Gargždų kultūros centre, kur klausimus galės užduoti visi norintys.

    Pagal pateiktą informaciją, Kvietiniuose, Cirulių g. 5, numatyta rekonstruoti esamą pastatą. Tuo metu Gargžduose, Palangos g. 3B, planuojama statyti naujus grupinio gyvenimo namus, kurie taptų viena iš bendruomeninių paslaugų alternatyvų stacionariai globai.

    Pristatyme dalyvaus savivaldybės projekto komanda ir atsakys į gyventojų klausimus apie planuojamus sprendimus, įgyvendinimo eigą bei paslaugų organizavimą. Tokie susitikimai paprastai skirti aptarti ir praktinius aspektus – nuo pastatų pritaikymo iki kasdienio gyvenimo organizavimo bei specialistų įsitraukimo.

    Klaipėdos rajone šiuo metu nėra nė vienų grupinio gyvenimo namų, todėl žmonės, turintys intelekto ir arba psichikos negalią, dažnai apgyvendinami stacionariose globos įstaigose toliau nuo artimųjų. Tokia praktika mažina galimybes išlaikyti ryšius su bendruomene ir apsunkina integraciją, ypač kai paslaugos sutelktos didelėse institucijose.

    Grupinio gyvenimo namų modelis siejamas su perėjimu prie bendruomeninių paslaugų, kai žmonėms sudaromos sąlygos gyventi artimesnėje įprastai aplinkai ir gauti individualizuotą pagalbą. Projektą įgyvendinus, Gargžduose ir Kvietiniuose turėtų atsirasti du tokie namai, o tai reikštų naują paslaugų etapą rajone ir daugiau pasirinkimo šeimoms.

  • Panevėžyje aptarė bendruomenines paslaugas žmonėms su negalia: kas keisis ir kada?

    Panevėžyje aptarė bendruomenines paslaugas žmonėms su negalia: kas keisis ir kada?

    Panevėžyje pristatytos bendruomeninių paslaugų plėtros kryptys žmonėms su psichikos ir (ar) intelekto negalia. Savivaldybėje vykusiame susitikime aptarta, kaip stiprinti pagalbą arčiau žmogaus kasdienio gyvenimo ir mažinti priklausomybę nuo institucinės globos.

    Panevėžio miesto savivaldybė kartu su Asmens su negalia teisių apsaugos agentūra prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos įgyvendina Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamą projektą. Jo esmė – pereiti nuo didelių globos įstaigų prie paslaugų bendruomenėje, kad žmogus galėtų gyventi savarankiškiau ir gauti individualius poreikius atitinkančią pagalbą.

    Pagalba arčiau žmogaus

    Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė pabrėžė, kad bendruomeninės paslaugos turi būti teikiamos oriai, suprantamai ir atsižvelgiant į konkretaus žmogaus situaciją. Tokia kryptis siejama ne tik su socialine parama, bet ir su žmogaus teise priimti sprendimus dėl savo gyvenimo.

    Susitikime aptarta apsaugoto būsto, grupinio gyvenimo namų veikla ir apgyvendinimo infrastruktūros plėtra. Praktikoje tai reiškia mažesnius, bendruomenėje integruotus sprendimus, kurie leidžia išlaikyti kasdienius įgūdžius ir palaikyti ryšius su artimaisiais.

    Atvejo vadyba ir sprendimų parama

    Renginyje pristatytas atvejo vadybos modelis ir pagalbos priimant sprendimus specialisto vaidmuo. Šios priemonės skirtos tam, kad žmogui būtų lengviau susiorientuoti sistemoje ir gauti suderintą socialinių, sveikatos priežiūros, užimtumo bei teisinių paslaugų paketą.

    Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų skyriuje jau teikiama atvejo vadybos paslauga darbingo amžiaus asmenims, turintiems intelekto ir (ar) psichikos negalią, kai reikalinga ilgalaikė kompleksinė pagalba. Du specialistai konsultuoja, vertina situaciją, koordinuoja pagalbos planą ir bendradarbiauja su institucijomis bei organizacijomis, kad paslaugos būtų tęstinės.

    Užimtumas ir paslaugų tęstinumas

    Taip pat aptarta socialinių dirbtuvių paslauga, jos nauda ir iššūkiai užtikrinant tęstinumą. Tokios paslaugos siejamos su prasmingu užimtumu, įgūdžių palaikymu ir didesnėmis galimybėmis dalyvauti darbo rinkoje ar bendruomenės veiklose.

    Renginio pabaigoje agentūros atstovai lankėsi naujame apsaugotame būste ir susipažino su gyvenimo sąlygomis bei paslaugų organizavimu. Projektas finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis.

  • Druskininkuose nemokama atvejo vadyba: kam skirta pagalba žmonėms su psichikos ar intelekto negalia

    Druskininkuose nemokama atvejo vadyba: kam skirta pagalba žmonėms su psichikos ar intelekto negalia

    Druskininkuose tęsiamos nemokamos atvejo vadybos paslaugos darbingo amžiaus gyventojams, turintiems psichikos ar intelekto negalią, taip pat jų artimiesiems ir globėjams. Savivaldybė pabrėžia, kad tai pagalba, kuri prasideda nuo individualaus pokalbio ir realių sprendimų kasdienėse situacijose.

    Paslaugos teikiamos įgyvendinant projektą Perėjimas nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų Sostinės regione, Vidurio ir Vakarų Lietuvos regione. Jo tikslas – sudaryti sąlygas žmonėms kuo savarankiškiau gyventi bendruomenėje, mažinant poreikį ilgalaikei institucinei globai ir stiprinant pagalbos tinklą vietoje.

    Kas yra atvejo vadyba?

    Atvejo vadyba – tai individuali pagalba, kai su žmogumi dirbantis specialistas įvertina jo situaciją, padeda susidėlioti prioritetus ir koordinuoja paslaugas. Praktikoje tai gali reikšti palydėjimą tvarkant dokumentus, sprendžiant socialinės paramos klausimus, ieškant užimtumo ar pagalbos sveikatos priežiūros sistemoje.

    Tokio darbo esmė – ne vien suteikti informaciją, bet padėti žmogui žingsnis po žingsnio susigrąžinti daugiau savarankiškumo. Savivaldybė akcentuoja, kad pokyčiai dažnai prasideda nuo mažų, bet žmogui svarbių sprendimų: drąsiau kreiptis pagalbos, išbandyti naujas veiklas, aktyviau dalyvauti bendruomenės gyvenime.

    „Kiekvienas žmogus ateina su savo patirtimis, baimėmis, išgyvenimais. Todėl pirmiausia reikia laiko pažinti žmogų, išklausyti, sukurti pasitikėjimą. Tik tada galima kartu ieškoti sprendimų. Labai svarbu, kad žmogus jaustųsi priimtas, suprastas ir žinotų, jog pagalba yra šalia“, – sakė Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atvejo vadybininkė Neringa Dobravolskienė.

    Kiek žmonių jau pasinaudojo paslauga?

    Savivaldybės duomenimis, Druskininkuose atvejo vadybos pagalba jau pasinaudojo 26 žmonės. Nurodoma, kad paslaugos gali būti teikiamos iki trejų metų, todėl pagalba planuojama ne trumpam, o nuosekliai, atsižvelgiant į žmogaus situacijos pokyčius.

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad ilgalaikis palydėjimas ypač svarbus tuomet, kai žmogus susiduria su keliomis problemomis vienu metu: sveikatos, socialinės paramos, užimtumo ar artimųjų pagalbos trūkumu. Tokiais atvejais koordinuota pagalba padeda išvengti situacijų, kai žmogus pasimeta tarp skirtingų institucijų ir paslaugų teikėjų.

    Kur kreiptis Druskininkuose?

    Dėl atvejo vadybos paslaugos kviečiama kreiptis į Druskininkų savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrių, adresu Vasario 16-osios g. 7. Pasiteirauti galima telefonu +370 313 59 111.

    Projektas įgyvendinamas 2024–2029 metais ir finansuojamas 2021–2027 metų Europos Sąjungos fondų investicijų programos lėšomis. Savivaldybė pažymi, kad bendruomeninių paslaugų plėtra tampa vienu svarbiausių socialinės pagalbos prioritetų, kai siekiama, kad žmogus kuo ilgiau galėtų gyventi jam įprastoje aplinkoje.

  • Deinstitucionalizacija Utenos regione: kaip bus plečiamos bendruomeninės paslaugos žmonėms su negalia

    Deinstitucionalizacija Utenos regione: kaip bus plečiamos bendruomeninės paslaugos žmonėms su negalia

    Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje surengtas asmenų su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia globos deinstitucionalizacijos stebėsenos susitikimas. Jame aptarta, kaip praktiškai spartinti perėjimą nuo institucinės globos prie pagalbos, teikiamos žmogui įprastoje aplinkoje.

    Susitikime dalyvavo Utenos regiono savivaldybių atstovai iš Anykščių, Ignalinos, Molėtų, Utenos, Visagino ir Zarasų rajonų, taip pat nevyriausybinių organizacijų atstovai. Pagrindinis dėmesys skirtas bendruomeninių paslaugų plėtrai, pasidalijant tuo, kas jau veikia, ir įvardijant kliūtis, kurios vis dar stabdo pokyčius.

    Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Deimantė Bukeikaitė akcentavo, kad pokyčių centre turi būti žmogaus teisė rinktis. Pasak jos, svarbiausia yra galimybė spręsti, kur gyventi, su kuo bendrauti ir kaip susikurti kasdienybę, o paslaugos turi būti pritaikomos prie individualių poreikių.

    Deinstitucionalizacija Lietuvoje siejama ne tik su gyvenamosios vietos pakeitimu, bet ir su realia pagalba kasdienybėje, kad žmogus galėtų gyventi savarankiškiau. Tam paprastai reikia paslaugų komplekso, kuriame derinami socialiniai, užimtumo, sveikatos ir psichikos sveikatos sprendimai.

    Susitikimo metu sutarta stiprinti individualius poreikius atitinkančias paslaugas ir aktyviau įtraukti nevyriausybines organizacijas. Taip pat pabrėžta nuolatinio dialogo svarba, kad skirtingose savivaldybėse paslaugų prieinamumas ir kokybė augtų tolygiai, o pagalba pasiektų ir asmenis su sunkia negalia.

    Ministerija ir savivaldybių atstovai sutarė tęsti stebėseną ir dalijimąsi praktika, kad planuojami sprendimai būtų paremti realiais gyventojų poreikiais ir paslaugų teikėjų patirtimi. Tikimasi, kad nuoseklus bendradarbiavimas padės greičiau užtikrinti, jog daugiau žmonių su negalia galėtų gyventi bendruomenėje, o ne institucinėje globoje.

  • Deinstitucionalizacija iki 2030-ųjų: Molėtų savivaldybė aptarė žmonių su negalia globos pažangą ir rizikas

    Deinstitucionalizacija iki 2030-ųjų: Molėtų savivaldybė aptarė žmonių su negalia globos pažangą ir rizikas

    Molėtų rajono savivaldybės atstovės gegužės 12 dieną Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje dalyvavo susitikime, skirtame asmenų su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia globos deinstitucionalizacijos proceso stebėsenai. Aptarta, kaip savivaldybėms sekasi pereiti nuo institucinės globos prie bendruomenėje teikiamų paslaugų, kokios priemonės veikia, o kur dar trūksta pajėgumų.

    Susitikime dalyvavo Utenos regiono savivaldybių atstovai, kurie pristatė esamą situaciją savo teritorijose ir bendruomeninių paslaugų plėtrą. Diskusijose daug dėmesio skirta paslaugų prieinamumui, individualių poreikių įvertinimui ir tam, kaip užtikrinti, kad žmogus gautų realią pagalbą arčiau namų, o ne tik formalų sprendimą dokumentuose.

    Molėtų savivaldybei susitikime atstovavo vicemerė Vaida Saugūnienė, Socialinės paramos skyriaus vedėja Rasa Karūžaitė ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorė Jūratė Dilienė. Pasak savivaldybės atstovių, kertinis klausimas šiandien yra ne vien paslaugų skaičius, bet ir jų kokybė bei tęstinumas, kad žmogus galėtų gyventi savarankiškiau ir stabiliai planuoti kasdienybę.

    Praktinėmis įžvalgomis dalijosi nevyriausybinės organizacijos, dirbančios su žmonėmis, turinčiais intelekto ar psichosocialinę negalią, ir jų artimaisiais. Aptarta, kad bendruomeninių paslaugų plėtra dažnai remiasi keliomis esminėmis grandimis: kvalifikuotais specialistais, būsto ir užimtumo sprendimais bei aiškia paslaugų koordinavimo sistema, kuri padeda išvengti situacijų, kai žmogus „pametamas“ tarp skirtingų įstaigų.

    Susitikimo dalyviai taip pat nagrinėjo pagrindinius deinstitucionalizacijos stebėsenos rodiklius ir diskutavo apie pasirengimą paslaugas bendruomenėje teikti ir užtikrinti nuo 2030 metų. Akcentuota, kad sėkmingam pokyčiui būtinas nuoseklus finansavimas, paslaugų tinklo planavimas regionuose ir aiškūs sprendimai, kaip savivaldybės pritrauks bei išlaikys darbuotojus, kurių poreikis didės.

    Deinstitucionalizacija Lietuvoje siejama su platesniu tikslu mažinti institucinę globą ir sudaryti sąlygas žmonėms su negalia gyventi kuo įprastesnį gyvenimą bendruomenėje. Savivaldybių praktika rodo, kad vienas didžiausių iššūkių tampa ne tik infrastruktūra ar teisiniai sprendimai, bet ir reali, kasdien veikianti pagalbos sistema, kuri apima socialines paslaugas, sveikatos priežiūrą, užimtumą ir pagalbą šeimoms.

  • Gargžduose ir Kvietiniuose planuojami grupinio gyvenimo namai: pristatyme atsakys į gyventojų klausimus

    Gargžduose ir Kvietiniuose planuojami grupinio gyvenimo namai: pristatyme atsakys į gyventojų klausimus

    Gegužės 20 dieną 18 valandą Gargždų kultūros centre vyks informacinis pristatymas apie Gargžduose ir Kvietiniuose planuojamus įrengti grupinio gyvenimo namus žmonėms su negalia. Savivaldybė kviečia gyventojus atvykti, susipažinti su sprendiniais ir užduoti rūpimus klausimus.

    Pagal pateikiamą informaciją Kvietiniuose, Cirulių gatvėje 5, numatoma rekonstruoti esamą pastatą. Tuo metu Gargžduose, Palangos gatvėje 3B, planuojama statyti naujus grupinio gyvenimo namus.

    Pristatyme dalyvaus Savivaldybės projekto komanda, kuri pristatys projekto eigą, planuojamus terminus ir atsakys į bendruomenės klausimus. Tokie susitikimai paprastai skirti aptarti tiek praktinius aspektus, kaip infrastruktūra ar kaimynystės sprendimai, tiek ir paslaugos turinį.

    Savivaldybė pažymi, kad šiuo metu Klaipėdos rajone nėra nė vienų grupinio gyvenimo namų. Dėl to žmonės, turintys intelekto ir ar psichikos negalią, neretai apgyvendinami stacionariose globos įstaigose, dažnai toliau nuo artimųjų ir įprastos aplinkos.

    Grupinio gyvenimo namai laikomi bendruomeninių paslaugų forma, orientuota į savarankiškesnį gyvenimą ir kasdienę pagalbą, kai jos reikia. Savivaldybės teigimu, įgyvendinus projektą būtų sudarytos sąlygos daugiau žmonių gyventi arčiau savo socialinių ryšių, dalyvauti bendruomenės veiklose ir stiprinti įtrauktį vietos aplinkoje.

  • Deinstitucionalizacija Kauno regione: ką iki 2030 metų turi padaryti savivaldybės ir ministerija

    Deinstitucionalizacija Kauno regione: ką iki 2030 metų turi padaryti savivaldybės ir ministerija

    Balandžio 28 dieną Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje vyko Kauno regiono savivaldybių pasitarimas, skirtas asmenų su intelekto ir (ar) psichosocialine negalia globos deinstitucionalizacijos proceso stebėsenai. Susitikime dalyvavo savivaldybių, ministerijos ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.

    Pagrindinis dėmesys buvo skirtas tam, kaip Kauno regionas juda nuo institucinės globos link bendruomenėje teikiamų paslaugų ir ar savivaldybės pasirengusios numatytiems pokyčiams iki 2030 metų. Aptarta, kokių paslaugų trūksta labiausiai ir kuriose vietovėse prieinamumas išlieka ribotas.

    Diskusijose akcentuota, kad alternatyvos institucinei globai turi apimti ne tik apgyvendinimą, bet ir kasdienę pagalbą, socialinių įgūdžių ugdymą bei šeimų konsultavimą. Taip pat kalbėta apie augantį paslaugų poreikį ir praktinius iššūkius, kai savivaldybėms tenka vienu metu plėsti infrastruktūrą ir užtikrinti pakankamus specialistų išteklius.

    Jonavos rajono savivaldybės ir negalios srityje veikiančių organizacijų atstovai pristatė vietoje plėtojamas bendruomenines paslaugas žmonėms su negalia. Jie taip pat aptarė suplanuotas investicijas į grupinio gyvenimo namų ir apsaugoto būsto infrastruktūrą bei tolesnes paslaugų plėtros kryptis.

    Pasitarimas ministerijoje savivaldybių atstovams tapo proga palyginti skirtingus sprendimus ir aptarti bendrus klausimus, susijusius su paslaugų kokybe bei tęstinumu. Sutarta, kad gerosios praktikos dalijimasis ir tarpinstitucinis bendradarbiavimas yra vieni svarbiausių veiksnių, siekiant, kad bendruomeninės paslaugos taptų realia ir prieinama alternatyva institucinei globai.

  • Zarasai ruošiasi perėjimui nuo institucinės globos: kokių bendruomeninių paslaugų labiausiai trūksta?

    Zarasai ruošiasi perėjimui nuo institucinės globos: kokių bendruomeninių paslaugų labiausiai trūksta?

    Zarasuose balandžio 24 dieną surengtas susitikimas, kuriame aptartas perėjimas nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų žmonėms, turintiems intelekto ir ar psichikos negalią. Diskusijoje dalyvavo savivaldybės, Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros, nevyriausybinių organizacijų ir kitų įstaigų atstovai.

    Pagrindinis projekto tikslas yra užtikrinti, kad reikalinga pagalba žmogų pasiektų kuo arčiau jo gyvenamosios vietos, o ne didelėse globos įstaigose. Tokia kryptis siejama su didesniu savarankiškumu, stipresniu įsitraukimu į bendruomenės gyvenimą ir mažesne socialine atskirtimi.

    Ką reiškia bendruomeninės paslaugos?

    Susitikime pabrėžta, kad bendruomeninės paslaugos apima ne vien apgyvendinimą, bet ir kasdienį palaikymą: atvejo vadybą, pagalbą priimant sprendimus, užimtumo sprendimus ir socialines dirbtuves. Tokios paslaugos padeda žmogui išlaikyti ryšius su artimaisiais, mokytis kasdienio gyvenimo įgūdžių ir gauti pagalbą tada, kai jos reikia labiausiai.

    Aptarta, kaip Zarasų rajone taikomi atvejo vadybos sprendimai ir kokį vaidmenį turi specialistas, padedantis priimti sprendimus. Šie modeliai svarbūs tais atvejais, kai žmogui reikia nuoseklios, koordinuotos pagalbos ne vienoje, o keliose srityse vienu metu.

    Infrastruktūra ir pasirengimas 2030 metams

    Renginyje daug dėmesio skirta planuojamai apgyvendinimo infrastruktūrai ir jos poreikiui: grupinio gyvenimo namams, apsaugotam būstui bei socialinėms dirbtuvėms. Savivaldybės atstovai aptarė, kokie sprendimai galėtų geriausiai atitikti vietos poreikius ir kokių žingsnių reikia, kad paslaugos būtų tęstinės.

    Taip pat akcentuota, kad artėjant 2030 metams savivaldybėms svarbu iš anksto pasirengti pokyčiams, kai ilgalaikė socialinė globa nebegalės būti naujai pradedama teikti socialinės globos namuose, išskyrus specializuotos slaugos atvejus. Tai reiškia, kad bendruomeninių paslaugų plėtra tampa ne papildoma galimybe, o būtina sąlyga, kad pagalba žmonėms būtų užtikrinta ir ateityje.

    Kokie iššūkiai išryškėjo?

    Susitikimo metu pristatyti pasiekti rezultatai ir sukauptos patirtys, tačiau įvardyti ir praktiniai iššūkiai, su kuriais susiduriama įgyvendinant pokytį. Tarp jų minėtas paslaugų tęstinumo užtikrinimas, specialistų poreikis bei bendradarbiavimas tarp institucijų ir nevyriausybinio sektoriaus.

    Renginio pabaigoje vyko klausimų ir atsakymų sesija, kurios metu aptarti konkretūs žingsniai, kaip stiprinti paslaugų prieinamumą Zarasų rajone. Sutarta, kad perėjimas nuo institucinės globos prie bendruomeninių paslaugų yra ilgalaikis procesas, kuriam būtinas nuoseklus planavimas ir dėmesys individualiems kiekvieno žmogaus poreikiams.

    Zarasų rajono savivaldybės administracijos informacija.