CP v2

Tag: Bendruomeniniai šeimos namai

  • Projektas KOPA įsibėgėja: nemokamos psichosocialinės paslaugos jau pasiekė 72 tūkstančius žmonių

    Projektas KOPA įsibėgėja: nemokamos psichosocialinės paslaugos jau pasiekė 72 tūkstančius žmonių

    Europos Sąjungos lėšomis finansuojamas projektas KOPA, skirtas prevencinei psichosocialinei pagalbai, įpusėjęs jau pasiekė daugiau nei 72 tūkstančius Lietuvos gyventojų. Projektas, kurio bendra vertė siekia 60 mln. eurų, bus įgyvendinamas iki 2029 metų vidurio ir apima visas šalies savivaldybes.

    KOPA tikslas – padėti šeimoms ir pavieniams asmenims dar tada, kai sunkumai neperaugo į gilesnes krizes. Prevencinių paslaugų logika paprasta: kuo anksčiau žmogus gauna konsultaciją ar praktinę pagalbą, tuo mažesnė tikimybė, kad problemos virs ilgalaikėmis socialinėmis ar emocinės sveikatos pasekmėmis.

    Kas įeina į KOPA paslaugas?

    Projekte teikiamos nemokamos paslaugos apima individualias ir grupines konsultacijas, savitarpio paramos grupes, tėvystės mokymus, šeimos mediaciją, taip pat vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimus. Pagalba gali būti derinama, todėl žmogus ar šeima dažnai gauna ne vieną, o kelias tarpusavyje susijusias paslaugas.

    Paslaugas teikia kvalifikuoti specialistai, tarp jų psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai ir meno terapeutai. Toks komandinio darbo modelis leidžia spręsti ne vieną konkretų klausimą, o platesnį situacijos kontekstą, kai, pavyzdžiui, emociniai sunkumai persipina su tėvystės iššūkiais ar santykių krize.

    „Kompleksinės paslaugos šeimai yra nemokamos ir prieinamos visiems šalies gyventojams, susiduriantiems su įvairiomis gyvenimo situacijomis ar krizėmis“, – sakė Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertė Jurgita Lazauskienė.

    Pagalba visoje Lietuvoje

    Projektas paremtas nacionaliniu paslaugų teikimo modeliu: kiekvienoje savivaldybėje pagalbą koordinuoja Bendruomeniniai šeimos namai. Tai svarbu regionams, kur specialistų paslaugos dėl kainos, atstumo ar eilių neretai būna sunkiau pasiekiamos.

    Siekiant sumažinti praktines kliūtis, kai kuriais atvejais organizuojamas pavėžėjimas ar užtikrinama vaikų priežiūra paslaugų teikimo metu. Tokie sprendimai padeda paslaugas pasiekti tėvams, vienišiems globėjams ar žmonėms, kuriems sudėtinga derinti konsultacijas su darbu.

    Ką rodo rezultatai ir tendencijos?

    Per pusę projekto laikotarpio suteikta beveik 900 tūkst. paslaugų valandų, o skirtinguose miestuose kas mėnesį surengiama apie 1 000 veiklų. Apklausuose didelė dalis paslaugų gavėjų pabrėžia specialistų profesionalumą, praktiškus patarimus ir realiai pritaikomus įgūdžius kasdienėse situacijose.

    Didelis dėmesys skiriamas temoms, kurios Lietuvoje ypač aktualios: skyryboms ir šeimos krizėms, priklausomybių įveikai, pogimdyminės depresijos rizikai, vienišumui, taip pat vaikų ir paauglių emocinio atsparumo stiprinimui. Projekto vykdytojai akcentuoja, kad pokyčiai dažnai prasideda nuo vieno žmogaus, bet ilgainiui paliečia visą šeimą.

    Projektą KOPA įgyvendina platus partnerių tinklas: apie 70 partnerių visoje šalyje, bendradarbiaujant su savivaldybių administracijomis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija ir Metodiniu kompleksinių paslaugų šeimai centru. Tokia partnerystė leidžia paslaugas pritaikyti vietos poreikiams ir išlaikyti vienodą pagalbos kokybės kryptį nacionaliniu mastu.

  • KOPA projektas plečiasi visoje Lietuvoje: nemokama pagalba šeimai pasiekė per 72 tūkst. žmonių

    KOPA projektas plečiasi visoje Lietuvoje: nemokama pagalba šeimai pasiekė per 72 tūkst. žmonių

    Europos Sąjungos fondų lėšomis finansuojamas projektas Kompleksinės paslaugos (KOPA) įsibėgėja visoje Lietuvoje ir, įpusėjęs įgyvendinimą, jau pasiekė daugiau nei 72 tūkst. gyventojų. Tai viena didžiausių šalyje prevencinės psichosocialinės pagalbos iniciatyvų, skirta šeimoms ir pavieniams asmenims, susiduriantiems su kasdieniais ar netikėtais gyvenimo iššūkiais.

    Projekto bendra vertė siekia 60 mln. eurų, o veiklos numatytos iki 2029 metų vidurio. Pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad pagalba būtų prieinama ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir regionuose, kur paslaugų trūkumas dažnai tampa viena svarbiausių kliūčių laiku spręsti problemas.

    Nemokamų paslaugų spektras apima individualias ir grupines konsultacijas, savitarpio paramos grupes, tėvystės įgūdžių stiprinimą, šeimos mediaciją, taip pat vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių ugdymo veiklas. Paslaugas teikia kvalifikuoti specialistai, tarp jų psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai ir meno terapeutai.

    „Kompleksinės paslaugos šeimai yra nemokamos ir prieinamos visiems šalies gyventojams, susiduriantiems su įvairiomis gyvenimo situacijomis ar krizėmis“, – sakė Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertė Jurgita Lazauskienė.

    Prevencinis modelis paremtas nuostata, kad ankstyvas įsikišimas padeda išvengti gilesnių krizių, kurios dažnai įsisenėja tada, kai žmonės problemą bando spręsti vieni arba pagalba jiems yra per brangi ir per toli. Projektas orientuotas į darbingo amžiaus žmones ir šeimas, auginančias vaikus, taip prisidedant prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos krypties stiprinti pagalbą šeimai.

    Remiantis Centrinės projektų valdymo agentūros 2024 ir 2025 metais vykdytų apklausų duomenimis, 87 proc. paslaugų gavėjų nurodė, kad suteikta pagalba padėjo spręsti jų problemas. Respondentai dažniausiai akcentavo specialistų profesionalumą, praktiškus patarimus ir įgytus įgūdžius, kuriuos galima pritaikyti kasdienėse situacijose.

    Per mėnesį skirtingose savivaldybėse surengiama apie 1 000 veiklų, o per pusę projekto laikotarpio suteikta beveik 900 tūkst. paslaugų valandų. Siekiant paslaugas priartinti prie žmonių realių galimybių, kai kuriais atvejais organizuojamas pavėžėjimas arba užtikrinama vaikų priežiūra paslaugų teikimo metu.

    Didelis dėmesys skiriamas temoms, kurios pastaraisiais metais ypač ryškėja visuomenėje: skyryboms, šeimos krizėms, priklausomybėms, pogimdyminės depresijos situacijoms, vienišumui, taip pat vaikų ir paauglių emociniam atsparumui. Pagalbos logika čia paprasta: kuo greičiau žmogus ar šeima gauna tinkamą konsultaciją ar palaikymą, tuo didesnė tikimybė sustabdyti problemos gilėjimą ir sumažinti ilgalaikes pasekmes.

    „Neretai pokytis prasideda nuo vieno žmogaus, tačiau netrukus paliečia visą šeimą ir artimiausią aplinką“, – sakė J. Lazauskienė.

    KOPA projektas įgyvendinamas su maždaug 70 partnerių visoje šalyje, bendradarbiaujant su savivaldybių administracijomis ir kitomis institucijomis. Kreiptis dėl paslaugų ir jų koordinavimo gyventojai gali per Bendruomeninius šeimos namus savo savivaldybėje.

  • Projektas KOPA įsibėgėja: nemokama kompleksinė pagalba šeimai jau pasiekė 72 tūkst. žmonių

    Projektas KOPA įsibėgėja: nemokama kompleksinė pagalba šeimai jau pasiekė 72 tūkst. žmonių

    Visoje Lietuvoje įgyvendinamas projektas „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ įpusėjo ir, projekto vykdytojų teigimu, jau pasiekė daugiau nei 72 tūkstančius gyventojų. Iniciatyva orientuota į prevencinę psichosocialinę pagalbą šeimoms ir pavieniams asmenims, susiduriantiems su kasdieniais sunkumais ar krizėmis.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondų lėšomis, bendra jo vertė siekia apie 60 mln. eurų. Numatyta, kad veiklos bus tęsiamos iki 2029 metų vidurio, plečiant paslaugų prieinamumą ir savivaldybėse, kur specialistų pagalba gyventojams anksčiau buvo sunkiau pasiekiama.

    Pagalba teikiama nemokamai ir apima individualias bei grupines konsultacijas, savitarpio paramos grupes, tėvystės mokymus, šeimos mediaciją, taip pat vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimus. Paslaugas teikia kvalifikuoti specialistai, tarp jų psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai ir meno terapeutai.

    „Kompleksinės paslaugos šeimai apima ne vieną konkrečią konsultaciją, o prireikus sudaromą kelių paslaugų derinį, kuris padeda spręsti situaciją nuosekliai“, – sakė Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertė Jurgita Lazauskienė.

    Projekto esmė yra prevencija, kai pagalba suteikiama laiku, dar prieš problemoms įsisenint ar virstant ilgalaike krize. Praktikoje tai reiškia, kad žmonės skatinami kreiptis pagalbos ne tik tuomet, kai situacija tampa nevaldoma, bet ir tada, kai pritrūksta įgūdžių, palaikymo ar aiškaus veiksmų plano.

    Didesnę paslaugų gavėjų dalį sudaro darbingo amžiaus gyventojai ir šeimos, auginančios vaikus. Tokia kryptis siejama su valstybės šeimos politikos tikslais, nes ankstyva pagalba tėvams ir vaikams dažnai mažina ilgalaikių socialinių problemų riziką ir stiprina šeimos kasdienį funkcionavimą.

    Kaip skelbiama projekto informacijoje, per mėnesį skirtinguose miestuose ir savivaldybėse organizuojama apie 1 000 veiklų. Per įgyvendinimo laikotarpį jau suteikta beveik 900 tūkst. paslaugų valandų, o kai kuriais atvejais, kad žmonės realiai galėtų atvykti į konsultacijas, papildomai organizuojamas pavėžėjimas arba užtikrinama vaikų priežiūra paslaugų teikimo metu.

    Paslaugų turinys pritaikomas pagal dažniausiai pasitaikančius iššūkius: šeimos krizės ir skyrybos, priklausomybių įveikimas, pogimdyminė depresija, vienišumo patirtys, taip pat vaikų ir paauglių emocinio atsparumo stiprinimas. Projekto vykdytojai akcentuoja, kad tokios temos aktualios įvairaus amžiaus ir skirtingų socialinių grupių žmonėms.

    „Neretai pokytis prasideda nuo vieno žmogaus, tačiau netrukus paliečia visą šeimą ir artimiausią aplinką“, – sakė J. Lazauskienė.

    Projektas įgyvendinamas kartu su partneriais visoje šalyje, bendradarbiaujant su savivaldybių administracijomis ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Gyventojams, norintiems gauti paslaugas, rekomenduojama kreiptis į savo savivaldybėje veikiančius Bendruomeninius šeimos namus, kurie koordinuoja registraciją ir nukreipia pas reikiamus specialistus.

  • Projektas KOPA įsibėgėjo: nemokama pagalba šeimoms jau pasiekė per 72 tūkst. gyventojų

    Visoje Lietuvoje vykdomas projektas Kompleksinės paslaugos (KOPA) per įgyvendinimo laikotarpį jau pasiekė daugiau nei 72 tūkst. gyventojų. Socialinės pagalbos modelis orientuotas į prevenciją ir psichosocialinę paramą, kad problemos būtų sprendžiamos anksčiau, nelaukiant, kol jos taps gilesnės.

    Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondų lėšomis, o bendra jo vertė siekia 60 mln. eurų. KOPA planuojama įgyvendinti iki 2029 metų vidurio, o paslaugos teikiamos visose šalies savivaldybėse.

    Kas įeina į kompleksines paslaugas

    Kaip nurodo Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertė Jurgita Lazauskienė, kompleksiškumas reiškia, kad žmogus ar šeima gali gauti ne vieną, o kelias tarpusavyje derančias paslaugas. Tai apima individualias ir grupines konsultacijas, savitarpio paramos grupes, tėvystės mokymus, šeimos mediaciją, vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių užsiėmimus.

    „Kompleksinės paslaugos šeimai yra nemokamos ir prieinamos visiems šalies gyventojams, susiduriantiems su įvairiomis gyvenimo situacijomis ar krizėmis“, – sakė J. Lazauskienė.

    Paslaugas teikia kvalifikuoti specialistai: psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai, meno terapeutai ir kiti. Projekto logika paremta tuo, kad ankstyva pagalba mažina riziką, jog laikini sunkumai virs ilgalaikėmis socialinėmis ar emocinėmis problemomis.

    Pagalbos tinklas visoje šalyje

    KOPA veikia nacionaliniu mastu, o koordinavimas savivaldybėse patikėtas Bendruomeniniams šeimos namams. Praktikoje tai reiškia, kad paslaugos organizuojamos arčiau žmogaus gyvenamosios vietos, o esant poreikiui sudaromos papildomos sąlygos, kad pagalba būtų realiai pasiekiama.

    Projekte numatoma spręsti ir paslaugų prieinamumo kliūtis, kurios dažnai lemia, kad žmonės atidėlioja pagalbą. Kai kuriais atvejais organizuojamas pavėžėjimas ar vaikų priežiūra paslaugų teikimo metu, kad konsultacijos ir užsiėmimai būtų įmanomi šeimoms, auginančioms vaikus.

    Rezultatai ir aktualiausios temos

    Centrinės projektų valdymo agentūros 2024 metais ir 2025 metais atliktų apklausų duomenimis, 87 proc. paslaugų gavėjų teigė, kad suteikta pagalba padėjo spręsti problemas. Žmonės dažniausiai išskiria specialistų profesionalumą, praktiškus patarimus ir įgyjamus kasdien pritaikomus įgūdžius.

    Per pusę projekto laikotarpio suteikta beveik 900 tūkst. paslaugų valandų, o skirtinguose miestuose kas mėnesį surengiama apie 1 000 veiklų. Didelė dalis tikslinės grupės yra darbingo amžiaus gyventojai ir šeimos, auginančios vaikus, todėl projektas siejamas su ilgalaike šeimos politikos kryptimi ir socialinės atskirties prevencija.

    Paslaugų turinys pritaikomas prie realių krizių, su kuriomis susiduria šeimos: skyrybų ir santykių konfliktų, priklausomybių, pogimdyminės depresijos, vienišumo, taip pat vaikų ir paauglių emocinio atsparumo stiprinimo. Tokios temos pastaraisiais metais vis dažniau įvardijamos kaip sritys, kuriose ankstyva psichosocialinė pagalba leidžia sumažinti ilgalaikes pasekmes tiek šeimai, tiek bendruomenei.

    Projektas įgyvendinamas su plačiu partnerių tinklu visoje Lietuvoje, bendradarbiaujant su savivaldybių administracijomis, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Metodiniu kompleksinių paslaugų šeimai centru. Projekto vykdytojai pabrėžia, kad būtent tokia partnerystė padeda paslaugas pritaikyti skirtingų regionų poreikiams.

    Gyventojai, norintys gauti paslaugas, gali kreiptis į savo savivaldybėje veikiantį Bendruomeninių šeimos namų koordinavimo centrą, kuris nukreipia į tinkamiausias konsultacijas ar užsiėmimus. KOPA tikslas išlieka tas pats: kad pagalba būtų ne išimtis, o lengvai pasiekiama kasdienė praktika.

  • Kompleksinės paslaugos šeimai: nemokama pagalba jau pasiekė 72 tūkst. gyventojų

    Nemokama prevencinė pagalba šeimoms ir pavieniams asmenims Lietuvoje per kelerius metus tapo gerokai lengviau pasiekiama. Projektas „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ skelbia jau pasiekęs daugiau nei 72 tūkst. gyventojų, o paslaugos teikiamos visose savivaldybėse.

    Iniciatyva finansuojama Europos Sąjungos fondų lėšomis, jos bendra vertė siekia apie 60 mln. eurų. Projektą planuojama įgyvendinti iki 2029 metų vidurio, pagrindinis tikslas – stiprinti ankstyvą psichosocialinę pagalbą ir užkirsti kelią problemoms, kurios vėliau tampa sunkiai suvaldomos.

    Kokią pagalbą galima gauti

    Pagalba orientuota į realias kasdienes situacijas: santykių krizes, skyrybų laikotarpį, emocinius sunkumus, tėvystės iššūkius, vienišumo patirtis ar priklausomybių keliamas rizikas. Paslaugos gali būti derinamos tarpusavyje, kad žmogus ar šeima gautų ne vienkartinę konsultaciją, o nuoseklų sprendimų kelią.

    Dažniausiai teikiamos individualios ir grupinės konsultacijos, savitarpio paramos grupės, tėvystės mokymai, šeimos mediacija, taip pat vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimai. Darbą su gyventojais atlieka kvalifikuoti specialistai, tarp jų psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai ir meno terapeutai.

    Kodėl akcentuojama prevencija

    Prevencinės paslaugos socialinėje politikoje laikomos viena efektyviausių priemonių: jos padeda reaguoti anksčiau, kai problemos dar neperaugusios į ilgalaikes krizes. Praktikoje tai ypač svarbu šeimoms, auginančioms vaikus, kai įtampa namuose greitai persikelia į vaikų emocinę savijautą, mokymosi rezultatus ir elgesio sunkumus.

    Projekte pabrėžiama, kad pagalba turi būti prieinama ne tik didmiesčiuose. Dėl to dalyje atvejų sudaromos papildomos sąlygos paslaugoms gauti, pavyzdžiui, organizuojamas pavėžėjimas ar užtikrinama vaikų priežiūra užsiėmimų metu, kad dalyvauti galėtų ir tie, kuriems tai kitu atveju būtų per sudėtinga.

    Rezultatai ir plėtra iki 2029 metų

    Pagal projekto pateikiamus duomenis, kas mėnesį skirtingose vietovėse surengiama apie 1 000 veiklų, o per įgyvendinimo laikotarpį suteikta beveik 900 tūkst. paslaugų valandų. Vertinant paslaugų poveikį, 2024 metais ir 2025 metais atliktų apklausų rezultatai rodo, kad 87 proc. paslaugų gavėjų nurodė, jog pagalba jiems padėjo spręsti problemas.

    „Kompleksinės paslaugos šeimai yra nemokamos ir prieinamos visiems šalies gyventojams, susiduriantiems su įvairiomis gyvenimo situacijomis ar krizėmis“, – sakė Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertė Jurgita Lazauskienė.

    Projektas įgyvendinamas su plačiu partnerių tinklu visoje Lietuvoje, bendradarbiaujant su savivaldybėmis ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Dėl nacionalinio masto ir paslaugų modelio nuoseklumo iniciatyva sulaukia dėmesio ir tarptautiniu lygiu, kaip praktinis pavyzdys, kaip prevencinę pagalbą organizuoti ne fragmentiškai, o sistemiškai.

    Gyventojams, ieškantiems konsultacijų ar užsiėmimų savo savivaldybėje, pagrindinis kelias paprastai yra kreipimasis į Bendruomeninius šeimos namus, kurie koordinuoja paslaugų teikimą vietoje. Taip siekiama, kad žmogui nereikėtų ilgai ieškoti, kur kreiptis, o pagalba būtų pasiekiama kuo arčiau gyvenamosios vietos.

  • Bendruomeniniai šeimos namai Šiauliuose mini 10-metį: nemokama pagalba, kuri keičia šeimų kasdienybę

    Šiauliuose veiklą tęsiantys Bendruomeniniai šeimos namai per dešimtmetį tapo viena svarbiausių vietų, kur šeimos gali gauti nemokamą pagalbą, kai pritrūksta jėgų susitvarkyti su krize ar ilgiau užsitęsusiais sunkumais. Čia kreipiamasi dėl santykių įtampos, emocinių išgyvenimų, vaikų auginimo klausimų, netekčių, priklausomybių ar skyrybų.

    Nuo 2016 metais Šiauliuose paslaugas teikia VšĮ „Socialinių inovacijų centras“ kartu su VšĮ „Šiaurės Lietuvos kolegija“. Pagalba orientuota ne tik į problemų „gesinimą“, bet ir į prevenciją, kad šeimos įgytų daugiau įgūdžių savarankiškai spręsti kasdienius iššūkius.

    Pagalba šeimai nuo A iki Z

    Bendruomeniniuose šeimos namuose į vieną sistemą sujungiamos skirtingos paslaugos, kad žmogui nereikėtų klaidžioti tarp institucijų. Dažniausiai teikiamos individualios ir grupinės psichologo konsultacijos, vyksta tėvystės įgūdžių stiprinimo užsiėmimai, organizuojamos savitarpio pagalbos grupės.

    Šeimoms taip pat gali būti aktuali mediacija, kai siekiama susitarti dėl konfliktinių klausimų, pavyzdžiui, dėl bendravimo su vaikais ar atsakomybių pasidalijimo po skyrybų. Kai kuriais atvejais pagalbą papildo paslaugos, kurios praktiškai palengvina kasdienybę, pavyzdžiui, pavėžėjimas ar vaikų priežiūra konsultacijų metu.

    Kodėl žmonės kreipiasi vis anksčiau?

    Specialistų teigimu, keičiasi požiūris į emocinę sveikatą: vis dažniau pagalbos prašoma ne tik tada, kai situacija jau tapusi nevaldoma, bet ir tada, kai norima užkirsti kelią rimtesnei krizei. Tai svarbu, nes ankstyvas įsikišimas dažnai padeda išvengti užsitęsusių konfliktų, santykių nutrūkimo ar gilesnių emocinių pasekmių vaikams.

    Tokia kryptis atitinka ir platesnes Europos tendencijas, kai daugiau dėmesio skiriama prevencijai, šeimos funkcionalumo stiprinimui ir paslaugų prieinamumui bendruomenėje. Praktikoje tai reiškia paprastesnį kelią iki specialisto ir mažiau stigmos, kai pagalba tampa įprasta gyvenimo higienos dalimi.

    Vienos klientės kelias: nuo krizės iki naujo etapo

    Paslaugų prasmę geriausiai parodo realios istorijos. Viena projekto dalyvė, kurios vardas tekste pakeistas, pasakoja į Bendruomeninius šeimos namus pirmą kartą atėjusi emociškai išsekusi po skyrybų ir su nerimu dėl ateities.

    „Tuo metu man reikėjo ne tik išklausymo, bet ir aiškių įrankių, kaip atsistoti ant kojų ir priimti sprendimus, kurių ilgai vengiau“, – sakė moteris.

    Vėliau, stabilizavus emocinę būseną, ji grįžo konsultacijoms jau kitu klausimu: kaip išlaikyti brandų ryšį naujuose santykiuose ir spręsti nesutarimus nekartojant senų klaidų. Trečiasis sugrįžimas įvyko dėl džiugios priežasties, kai šeima ruošėsi naujam gyvenimo etapui ir norėjo sąmoningai pasirengti pokyčiams.

    Tokie atvejai, pasak specialistų, atskleidžia, kad pagalba nebūtinai yra vienkartinė: ji gali tapti palydėjimu per skirtingus gyvenimo tarpsnius. Ilgalaikėje perspektyvoje tai stiprina žmonių atsparumą, padeda geriau atpažinti rizikas ir laiku paprašyti paramos.

    Informaciją parengė VšĮ „Socialinių inovacijų centras“ ir VšĮ „Šiaurės Lietuvos kolegija“.

  • Panevėžyje startuoja nemokamos kompleksinės paslaugos šeimoms: ką galima gauti vienoje vietoje

    Panevėžio miesto gyventojai kviečiami pasinaudoti nemokamomis kompleksinėmis paslaugomis šeimai, skirtomis emocinei gerovei stiprinti, santykiams gerinti ir kasdieniams iššūkiams spręsti. Pagalba teikiama tiek šeimoms, tiek pavieniams gyventojams, kai prireikia konsultacijos ar ilgiau trunkančio palydėjimo.

    Paslaugas organizuoja Panevėžio miesto bendruomeniniai šeimos namai, dirbantys vieno langelio principu. Tai reiškia, kad informavimas, konsultavimas ir pagalbos koordinavimas vyksta vienoje vietoje, o gyventojams nereikia patiems ieškoti, kur kreiptis dėl skirtingų poreikių.

    Gyventojams siūlomos individualios ir grupinės konsultacijos, pozityvios tėvystės mokymai, šeimos mediacija, taip pat socialinių įgūdžių ugdymo veiklos vaikams ir paaugliams. Prireikus teikiamos psichologo ir socialinio darbuotojo konsultacijos, padedančios įvertinti situaciją ir pasirinkti tinkamiausią pagalbos kelią.

    Kompleksinių paslaugų tikslas yra stiprinti šeimų gebėjimą savarankiškai spręsti sunkumus, gerinti tarpusavio ryšius ir mažinti riziką, kad laikini sunkumai peraugs į ilgalaikes socialines problemas. Praktikoje tai dažnai apima emocinių įgūdžių stiprinimą, konfliktų valdymą, aiškesnį susitarimų šeimoje kūrimą ir pagalbą krizėse.

    Paslaugos Panevėžio miesto gyventojams teikiamos nemokamai, jos finansuojamos Europos Sąjungos fondų lėšomis pagal projektą „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“. Gyventojai kviečiami registruotis ir pasitarti dėl tinkamiausios paslaugos pagal individualią situaciją.

    Panevėžio miesto bendruomeniniai šeimos namai įsikūrę Marijonų g. 24, Panevėžyje. Dėl registracijos ir informacijos galima kreiptis telefonu +370 674 24210 arba el. paštu panevezysseimai@gmail.com, darbo laikas I–V 9.00–18.00.