Projektas KOPA įsibėgėja: nemokama kompleksinė pagalba šeimai jau pasiekė 72 tūkst. žmonių

Visoje Lietuvoje įgyvendinamas projektas „Kompleksinės paslaugos (KOPA)“ įpusėjo ir, projekto vykdytojų teigimu, jau pasiekė daugiau nei 72 tūkstančius gyventojų. Iniciatyva orientuota į prevencinę psichosocialinę pagalbą šeimoms ir pavieniams asmenims, susiduriantiems su kasdieniais sunkumais ar krizėmis.

Projektas finansuojamas Europos Sąjungos fondų lėšomis, bendra jo vertė siekia apie 60 mln. eurų. Numatyta, kad veiklos bus tęsiamos iki 2029 metų vidurio, plečiant paslaugų prieinamumą ir savivaldybėse, kur specialistų pagalba gyventojams anksčiau buvo sunkiau pasiekiama.

Pagalba teikiama nemokamai ir apima individualias bei grupines konsultacijas, savitarpio paramos grupes, tėvystės mokymus, šeimos mediaciją, taip pat vaikų ir paauglių socialinių įgūdžių ugdymo užsiėmimus. Paslaugas teikia kvalifikuoti specialistai, tarp jų psichologai, socialiniai darbuotojai, jaunimo darbuotojai, mediatoriai ir meno terapeutai.

„Kompleksinės paslaugos šeimai apima ne vieną konkrečią konsultaciją, o prireikus sudaromą kelių paslaugų derinį, kuris padeda spręsti situaciją nuosekliai“, – sakė Europos socialinio fondo agentūros veiklos ekspertė Jurgita Lazauskienė.

Projekto esmė yra prevencija, kai pagalba suteikiama laiku, dar prieš problemoms įsisenint ar virstant ilgalaike krize. Praktikoje tai reiškia, kad žmonės skatinami kreiptis pagalbos ne tik tuomet, kai situacija tampa nevaldoma, bet ir tada, kai pritrūksta įgūdžių, palaikymo ar aiškaus veiksmų plano.

Didesnę paslaugų gavėjų dalį sudaro darbingo amžiaus gyventojai ir šeimos, auginančios vaikus. Tokia kryptis siejama su valstybės šeimos politikos tikslais, nes ankstyva pagalba tėvams ir vaikams dažnai mažina ilgalaikių socialinių problemų riziką ir stiprina šeimos kasdienį funkcionavimą.

Kaip skelbiama projekto informacijoje, per mėnesį skirtinguose miestuose ir savivaldybėse organizuojama apie 1 000 veiklų. Per įgyvendinimo laikotarpį jau suteikta beveik 900 tūkst. paslaugų valandų, o kai kuriais atvejais, kad žmonės realiai galėtų atvykti į konsultacijas, papildomai organizuojamas pavėžėjimas arba užtikrinama vaikų priežiūra paslaugų teikimo metu.

Paslaugų turinys pritaikomas pagal dažniausiai pasitaikančius iššūkius: šeimos krizės ir skyrybos, priklausomybių įveikimas, pogimdyminė depresija, vienišumo patirtys, taip pat vaikų ir paauglių emocinio atsparumo stiprinimas. Projekto vykdytojai akcentuoja, kad tokios temos aktualios įvairaus amžiaus ir skirtingų socialinių grupių žmonėms.

„Neretai pokytis prasideda nuo vieno žmogaus, tačiau netrukus paliečia visą šeimą ir artimiausią aplinką“, – sakė J. Lazauskienė.

Projektas įgyvendinamas kartu su partneriais visoje šalyje, bendradarbiaujant su savivaldybių administracijomis ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Gyventojams, norintiems gauti paslaugas, rekomenduojama kreiptis į savo savivaldybėje veikiančius Bendruomeninius šeimos namus, kurie koordinuoja registraciją ir nukreipia pas reikiamus specialistus.