CP v2

Tag: Benzinas

  • Rusijoje vėl trūksta degalų: po dronų smūgių ir augančios paklausos regionuose įvedami limitai

    Rusijos regionuose rugpjūtį vėl fiksuojami rimti degalų tiekimo sutrikimai, dėl kurių vietos valdžios institucijos bent dešimtyje administracinių vienetų griežtina kontrolę ir riboja benzino pardavimą. Apie tai pranešė naujienų agentūra „Reuters“, pabrėždama, kad tai jau antroji šių metų degalų deficito banga.

    Problemos siejamos su naftos perdirbimo pajėgumų sutrikimais po Ukrainos dronų atakų prieš naftos sektoriaus infrastruktūrą, taip pat su sezoniniu paklausos šuoliu. Vasaros pabaigoje tradiciškai didėja degalų poreikis žemės ūkyje ir logistikoje, o tai dar labiau išryškina tiekimo grandinės silpnas vietas.

    Regionai vėl griežtina tvarką

    Pasak „Reuters“, kai kuriose degalinėse Maskvos srityje benzino atsargos vėl senka, nors dyzelinas dar išlieka plačiau prieinamas. Panašūs signalai ateina ir iš kitų teritorijų, kur vietos administracijos įvedė arba svarsto įvesti pardavimo limitus, kad išvengtų visiško lentynų ištuštėjimo.

    Rusijos vyriausybė viešai pripažino, kad degalų tiekimo situacija dalyje regionų išlieka įtempta. Tarp minimų teritorijų įvardijami Orenburgo, Lipecko, Tverės ir Oriolo regionai, Krasnodaro kraštas, taip pat keletas toliau nuo Europos Rusijos esančių sričių.

    SPIMEX duomenys ir Maskvos atsakas

    Sankt Peterburgo prekių biržos SPIMEX duomenys rodo, kad nuo rugpjūčio pradžios vidutiniai benzino pardavimai sumažėjo maždaug 20 proc., palyginti su liepos antrosios pusės lygiu. Toks kritimas paprastai signalizuoja ne vien paklausos pokytį, bet ir realius pasiūlos apribojimus, kai rinkai trūksta fizinio produkto.

    Siekdama apsaugoti vidaus rinką, Maskva ėmėsi priemonių, kurios dažniausiai naudojamos esant deficitui: buvo ribojamas degalų eksportas, koreguojami reikalavimai degalų standartams ir organizuojamas papildomas naftos produktų importas. Analitikai atkreipia dėmesį, kad prioritetinis tiekimų nukreipimas į Maskvą gali dar labiau paaštrinti trūkumą periferijoje.

    Pastaraisiais mėnesiais Ukraina išplėtė atakų geografinį nuotolį ir dažniau taikosi į objektus, susijusius su naftos perdirbimu bei degalų logistika. Tokia taktika didina spaudimą Rusijos ekonomikai: net ir laikini perdirbimo gamyklų sustojimai gali greitai persiduoti į degalinių tinklą, ypač kai tuo pat metu auga sezoniškas vartojimas.

  • Nuo rugpjūčio 17 dienos Lenkijoje įvedamos degalų kainų lubos: 95 benzinas iki 1,51 euro už litrą

    Nuo rugpjūčio 17 dienos Lenkijos degalinėse įsigaliojo laikinos maksimalios degalų kainos. Jos taikomos benzinui 95 ir 98, taip pat dyzelinui, o tikslas – sumažinti vairuotojų išlaidas paskutinėmis vasaros atostogų savaitėmis.

    Pagal Energetikos ministerijos paskelbtas ribas, 95 markės benzinas negali kainuoti daugiau kaip 6,41 zloto už litrą, 98 markės benzinas – 7,20 zloto, o dyzelinas – 7,37 zloto. Perskaičiavus apytikriu 0,235 euro kursu už zlotą, tai sudaro apie 1,51 euro, 1,69 euro ir 1,73 euro už litrą.

    Priemonė siejama ir su laikinu PVM sumažinimu degalams nuo 23 proc. iki 8 proc. Ši mažesnė PVM norma galioja iki rugpjūčio 31 dienos, todėl kainų reguliavimas suplanuotas kaip trumpalaikis sprendimas, o ne nuolatinė tvarka.

    Energetikos ministerija aiškina, kad maksimalios kainos apskaičiuojamos pagal formulę, kuri remiasi vidutine didmenine kaina šalies rinkoje. Prie jos pridedami mokesčiai, degalų rinkliavos, fiksuota 0,30 zloto pardavimo marža ir PVM.

    „Maksimali 95 benzino kaina yra mažesnė 0,89 zloto už litrą, 98 benzino – 1,00 zloto, o dyzelino – 1,03 zloto, palyginti su standartiniu PVM“, – sakė Energetikos ministerijos vadovas Miłoszas Motyka.

    Vyriausybė pabrėžia, kad degalų pardavimas virš nustatytų lubų užtraukia sankcijas. Nurodoma, jog už tokį pažeidimą gali grėsti bauda iki 1 000 000 zlotų, tai yra apie 235 000 eurų.

    Finansų institucijos taip pat įvardija biudžetui tenkančią kainą. Skelbiama, kad vien PVM sumažinimo atnaujinimas paskutinėms dviem rugpjūčio savaitėms biudžetui gali kainuoti apie 495 000 000 zlotų, arba maždaug 116 000 000 eurų.

    Šis sprendimas yra ankstesnio paketo, skirto degalų kainoms mažinti, tęsinys ribotu mastu. Ankstesnė priemonių versija buvo taikyta pavasarį ir vasaros pradžioje, reaguojant į naftos kainų šuolius tarptautinėse rinkose ir geopolitinės įtampos poveikį energijos išteklių kainoms.

  • Portugalijoje degalų kainos kils: ERSE tyrimas atskleidė, kas iš tiesų jas stumia į viršų

    Portugalijoje degalų kainos kils: ERSE tyrimas atskleidė, kas iš tiesų jas stumia į viršų

    Portugalijoje vėl atsinaujino ginčai dėl degalų kainų: vairuotojai dažnai pastebi, kad jos kyla greitai, o krenta gerokai lėčiau. Tačiau šalies energetikos reguliuotojas Energetikos paslaugų reguliavimo institucija (ERSE) skelbia neradęs įrodymų, kad degalinių operatoriai sistemingai didintų maržas.

    Tyrimą ERSE užsakė aplinkos ir energetikos ministrė Maria da Graça Carvalho, reaguodama į išaugusį rinkų nepastovumą. Pastaruoju metu kainas ypač veikia įtampa Artimuosiuose Rytuose ir laivybos ribojimai Hormūzo sąsiauryje, per kurį juda reikšminga pasaulinės naftos ir degalų prekybos dalis.

    ERSE analizė apėmė laikotarpį nuo 2023 metų sausio 1 dienos iki 2026 metų liepos 27 dienos. Reguliuotojas pabrėžė, kad kainos degalinėse pirmiausia seka ne žaliavinės naftos „Brent“ kainą, o tarptautines perdirbtų produktų, benzino ir dyzelino, kotiruotes bei jų logistikos ir tiekimo grandinės kaštus.

    Ar veikia raketos ir plunksnos?

    Viena svarbiausių tyrimo užduočių buvo patikrinti vadinamąjį raketos ir plunksnos efektą, kai kainos, tarptautinėms kainoms kylant, šauna į viršų, o joms krentant, leidžiasi vangiai. ERSE teigimu, nuoseklaus tokio asimetriško modelio nustatyti nepavyko.

    „Rezultatai nerodo nuolatinio raketos ir plunksnos efekto: kainų kilimas ir kritimas pradedamas perkelti panašiu laikotarpiu“, – teigiama ERSE dokumente.

    Vis dėlto dyzelino atveju fiksuotas trumpalaikis skirtumas: pirmosiomis savaitėmis kritimas esą buvo kiek mažiau ryškus, tačiau po maždaug keturių savaičių šis skirtumas nebetapo statistiškai reikšmingas. Reguliuotojas daro išvadą, kad tai nepatvirtina teiginio apie sistemingai lėčiau ar ne iki galo vartotojams perduodamą kainų mažėjimą.

    Kodėl Portugalijoje brangiau nei Ispanijoje?

    Portugalijoje gyvenantiems pasienio regionų vairuotojams gerai pažįstamas reiškinys, kai dėl kainų skirtumo pasirenkama piltis degalus Ispanijoje. ERSE aiškina, kad didžiausią skirtumo dalį lemia mokesčiai, o ne didesnė tiekėjų ar degalinių pelno dalis.

    Reguliuotojo vertinimu, 2026 metų antrąjį ketvirtį, atmetus mokesčius, degalai Ispanijoje buvo brangesni: benzinas apie 0,059 euro už litrą, dyzelinas apie 0,106 euro už litrą. Tačiau pritaikius mokesčius situacija apsiverčia, ir Portugalijoje galutinė kaina vartotojui tampa didesnė: benzinas apie 0,418 euro už litrą, dyzelinas apie 0,251 euro už litrą.

    ERSE pabrėžia, kad mokesčių politika daro itin didelę įtaką galutinei kainai, todėl vien tik degalinių kainų palyginimas tarp šalių neatskleidžia viso vaizdo. Portugalijoje taip pat buvo taikomas laikinas mechanizmas, susietas su degalų mokesčiu ISP, kuris dalinai amortizavo kainų šuolius didžiausios įtampos laikotarpiais.

    Prognozės: kainos vėl šoks aukštyn

    Nors ERSE nerado piktnaudžiavimo įrodymų, vartotojams artimiausios naujienos nemalonios: Portugalijoje prognozuojamas naujas kainų kilimas. Automobilių klubas Automóvel Club de Portugal (ACP) skelbia, kad kitą savaitę dyzelinas gali brangti apie 0,10 euro už litrą, o benzinas apie 0,09 euro už litrą.

    Pagal šias projekcijas vidutinė dyzelino litro kaina galėtų siekti apie 2,068 euro, o benzino apie 1,977 euro, taip panaikinant ankstesnės savaitės fiksuotą atpigimą. Kainos skirtingose degalinėse gali skirtis, nes jas lemia ne tik biržų pokyčiai, bet ir konkurencija, atsargų įsigijimo kaina bei tiekimo sąlygos.

    Prognozės taip pat nėra galutinės, nes jos priklauso nuo rinkų užsidarymo kainų ir galimų Vyriausybės sprendimų dėl ISP koregavimo. Portugalijoje taikomas principas, kad esant didesniam nei 0,10 euro už litrą šuoliui gali būti svarstoma papildoma laikina mokesčių nuolaida.

  • PiS pradeda patikrinimus dėl degalų kainų: klausia, kodėl didmena pinga, o degalinėse ne

    Lenkijoje opozicinės partijos PiS politikai pradėjo vadinamąsias parlamentines patikras dėl degalų kainų ir valstybės valdomų įmonių sprendimų. Pirmadienį jie lankėsi Valstybės turto ministerijoje, o artimiausiomis dienomis planuoja vykti į Žemės ūkio ministeriją ir „Orlen“.

    Politikai teigia siekiantys gauti atsakymus, kodėl pastaruoju metu didmeninės degalų kainos, jų vertinimu, smunka greičiau nei tai atsispindi kainose degalinėse. Pasak PiS atstovų, toks skirtumas kelia klausimų dėl rinkos veikimo ir valstybės vaidmens, kai reikšmingą sektoriaus dalį sudaro valstybės kontroliuojamos bendrovės.

    Vienas iš PiS parlamentarų Michałas Moskalas tikino, kad patikrų tikslas yra išsiaiškinti, ar valstybinės institucijos pakankamai aktyviai prižiūri degalų rinką. Jis taip pat siejo degalų kainų dinamiką su maisto brangimu, nes dyzelinas yra svarbi žemės ūkio ir logistikos sąnaudų dalis.

    „Matome „Orlen“ pelnus, kurie antrąjį ketvirtį šoktelėjo daugiau kaip 400 proc., o paaiškinimuose teigiama, kad tai susiję su palankia geopolitine situacija. Tai reiškia, kad maistas ant stalo šiandien visiems bus tiesiog brangesnis“, – sakė PiS parlamentaras.

    Kitas PiS narys Michałas Kowalskis paskelbė, kad per patikrą bus klausiama ministro Wojciecho Balczuno apie skirtumus tarp didmeninių ir mažmeninių kainų. PiS atstovai nurodė, kad per savaitę didmeninė dyzelino kaina, jų teigimu, sumažėjo apie 0,15 euro už litrą, o benzino – apie 0,13 euro, tačiau degalinėse benzinas pabrango maždaug 0,03 euro, o dyzelino kaina beveik nepakito.

    Politikai taip pat žada domėtis, kokį realų poveikį vartotojams ir valstybės biudžetui turėjo degalų kainas mažinti turėjusi programa Ceny Paliwa Niżej, kuri baigėsi birželio pabaigoje. PiS teigimu, vasaros kelionių sezonu lėčiau mažėjančios kainos degalinėse kelia visuomenės nepasitenkinimą ir reikalauja aiškaus paaiškinimo.

    Atskira patikrų kryptis – žemdirbiams aktualus akcizo grąžinimas už žemės ūkyje naudojamą dyzeliną. PiS politikai reikalauja didinti grąžinamą sumą iki maždaug 0,45 euro už litrą ir greitinti išmokas, kad jos geriau atitiktų realų kuro pirkimo laiką ir ūkininkų pinigų srautus.

    Pagal šiuo metu skelbiamą tvarką, paraiškos akcizo grąžinimui teikiamos savivaldybėse, nustatytais laikotarpiais, pridedant PVM sąskaitas už degalus. Ribos siejamos su dirbamų žemės ūkio naudmenų plotu ir laikomų gyvulių skaičiumi, todėl politinės diskusijos dėl tarifo dydžio ir terminų, tikėtina, tęsis ir artėjant kitų metų biudžeto sprendimams.

    Degalų kainų tema Lenkijoje tradiciškai tampa jautri tiek vartotojams, tiek transporto ir žemės ūkio sektoriams, nes net nedideli pokyčiai litre greitai virsta apčiuopiamomis mėnesio išlaidomis. Dėl to PiS pradėtos patikros gali tapti ne tik rinkos skaidrumo, bet ir platesnės politinės kovos dėl kainų bei valstybės valdomų bendrovių vaidmens dalimi.

  • Vairuotojai Portugalijoje sukluso: nuo pirmadienio degalai turėtų pigti dviženkliu kritimu

    Vairuotojai Portugalijoje sukluso: nuo pirmadienio degalai turėtų pigti dviženkliu kritimu

    Portugalijoje kitą savaitę degalų kainos, kaip prognozuoja šalies automobilių klubas ACP, turėtų pastebimai kristi tiek dyzelinui, tiek benzinui. Skaičiuojama, kad nuo rugpjūčio 10 dienos dyzelinas gali atpigti apie 12 centų už litrą, o benzinas – apie 12,5 cento.

    Jei šios prognozės pasitvirtins, vidutinė dyzelino litro kaina šalyje galėtų sumažėti iki maždaug 1,931 euro, o benzino – iki 1,855 euro. Vis dėlto galutinės kainos priklausys nuo to, kaip iki savaitės pabaigos keisis naftos ir degalų didmeninės kainos.

    Portugalijos Energetikos ir geologijos generalinio direktorato skelbiamais duomenimis, rugpjūčio 7 dieną įprastas dyzelinas vidutiniškai kainavo apie 2,051 euro už litrą, o 95 markės benzinas – apie 1,980 euro. Šie vidurkiai apskaičiuojami pagal degalinių pateikiamas kainas ir svertinami pagal parduotus kiekius, įtraukiant ir dalį taikomų nuolaidų.

    Kainų dinamika priklauso ne tik nuo vidaus rinkos, nes degalų sektorius Portugalijoje yra liberalizuotas, o skirtingos degalinės taiko nevienodą kainodarą. Dėl to galutinė kaina vairuotojams gali reikšmingai skirtis net ir tame pačiame regione.

    Pastarosiomis savaitėmis didžiausią įtaką kainoms darė geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose ir jos poveikis naftos tiekimo grandinėms. Rinkos jautriai reaguoja į bet kokias žinias apie rizikas Hormūzo sąsiauryje, per kurį, tarptautinių energetikos institucijų vertinimu, keliauja reikšminga pasaulinės naftos dalis.

    Portugalijos Vyriausybė yra numačiusi laikiną mechanizmą, pagal kurį, kainoms staigiau šoktelėjus, gali būti koreguojamas degalų mokestis ISP, siekiant sušvelninti smūgį vartotojams. Todėl, net jei didmeninės kainos rodo aiškų kritimą, galutinė kaina nuo pirmadienio dar gali keistis priklausomai nuo mokesčių korekcijų ir rinkos svyravimų.

  • Vokietijoje gali pritrūkti benzino ir dyzelino: Reino seklumas brangina pervežimą ir degalus

    Vokietijoje dėl užsitęsusios kaitros ir menko kritulių kiekio smarkiai nukrito Reino vandens lygis, o tai jau kelia riziką degalų tiekimui. Reinas yra viena svarbiausių šalies vidaus transporto arterijų, kuria į pramonės regionus gabenami naftos produktai, chemijos žaliavos ir kiti kroviniai.

    Didžiausia problema – laivybos apribojimai, kai seklėjant upei baržos ir tanklaiviai nebegali plaukti su įprastu kroviniu. Esant itin žemam vandens lygiui, laivai priversti gabenti tik nedidelę dalį to, ką įprastai, o dalis maršrutų tampa techniškai neįmanomi.

    Reino seklumas riboja laivybą

    Vandens lygis ties Kaubu, laikomu vienu kritinių Reino ruožų, priartėjo prie pastarųjų metų minimumų. Toks seklumas ypač skausmingas todėl, kad ši vieta yra siaura ir jautri pokyčiams, o būtent per ją eina reikšminga krovininė srovė tarp Šveicarijos, Vokietijos pramonės centrų ir Nyderlandų uostų.

    Degalų sektoriaus atstovai perspėja, kad pasiekus tam tikrą ribą dauguma tanklaivių nebegali plaukti arba turi radikaliai mažinti krovinį. Praktikoje tai reiškia ne tik lėtesnį tiekimą, bet ir didesnį pervežimų skaičių tam pačiam degalų kiekiui pristatyti.

    Brangsta frachtas, brangsta ir degalai

    Logistikos grandinėje tokie apribojimai greitai virsta kainomis: vežėjams tenka skaičiuoti didesnes sąnaudas, o užsakovams – mokėti už brangesnį frachtą. Kai vienu reisu galima gabenti tik dalį krovinio, o alternatyvos, pavyzdžiui, geležinkelis ar autocisternos, taip pat ribotos, rinkoje sparčiai kyla transportavimo tarifai.

    Rinkos dalyviai skaičiuoja, kad frachto pabrangimas tiesiogiai persiduoda degalinių kainoms, nes didesnė pervežimo savikaina įskaičiuojama į galutinę benzino ir dyzelino kainą. Vartotojams tai dažniausiai matoma ne iš karto, tačiau kelių savaičių laikotarpiu kainų pokyčiai tampa akivaizdesni, ypač regionuose, labiau priklausomuose nuo upių logistikos.

    Klimato rizika tampa ilgalaike

    Ekspertai pabrėžia, kad žemų vandens lygių epizodai Reine vis dažniau siejami su pasikartojančiomis karščio bangomis Europoje. Tai verčia transporto ir energetikos įmones planuoti alternatyvius tiekimo scenarijus, didinti sandėliavimo apimtis ir peržiūrėti maršrutus, kad būtų sumažinta priklausomybė nuo vieno transporto koridoriaus.

    Vokietijai tai ypač jautru dėl didelio pramonės tankio Reino baseine ir glaudžių ryšių su Roterdamo uostu, per kurį į Europą patenka didelė dalis naftos produktų. Jei sausros sąlygos užsitęs, įtampa tiekimo grandinėse gali išlikti, o degalų kainų svyravimai – tapti dažnesni.

  • Rusijos kuro krizė gilėja: eksportą riboja iki 2027 metų, po Ukrainos smūgių trūksta degalų

    Rusijos vyriausybė paskelbė pratęsianti benzino ir dyzelino eksporto ribojimus iki 2027 metų sausio 31 dienos. Priemonė aiškinama siekiu stabilizuoti vidaus rinką ir užtikrinti degalų tiekimą regionams, kuriuose pastaraisiais mėnesiais fiksuotas trūkumas.

    Eksporto apribojimai Rusijoje taikomi etapais: benzino išvežimą į užsienį valdžia buvo sustabdžiusi nuo balandžio pradžios, o dyzelino eksporto kontrolė sugriežtinta liepą. Be to, buvo įvesti ir atskiri apribojimai aviaciniam kurui, kurie turėtų galioti iki lapkričio pabaigos.

    Kas išprovokavo trūkumą?

    Degalų krizė siejama su Ukrainos smūgiais dronais į Rusijos naftos perdirbimo ir energetikos infrastruktūrą. Tokios atakos mažina perdirbimo pajėgumus, apsunkina logistiką ir verčia valdžią daugiau produkcijos palikti vidaus rinkoje, kad būtų suvaldytos kainos.

    Regionuose, kur problemos tapo labiausiai matomos, buvo įvedami laikini degalų pardavimo ribojimai vienam asmeniui. Rusijos pareigūnai viešai pripažino, kad kai kuriose šalies dalyse tiekimo grandinės vis dar stringa, o degalų stygius neišnyko.

    Perdirbimo apimtys krenta, eksportas traukiasi

    Rusijos žiniasklaidoje skelbta, kad naftos perdirbimas birželį sumažėjo iki maždaug 4,1 mln. barelių per dieną ir tai yra vienas žemiausių lygių per kelerius metus. Mažesnės apimtys reiškia, kad rinkoje atsiranda mažiau benzino ir dyzelino, todėl eksporto ribojimai tampa greitu, bet skausmingu sprendimu.

    Dar prieš kelerius metus Rusija buvo tarp reikšmingų benzino eksportuotojų, tačiau dabar vis didesnė produkcijos dalis nukreipiama į vidaus vartojimą. Tai keičia ir regioninių rinkų balansą, nes eksportas tradiciškai padėdavo palaikyti rafinerijų pelningumą ir reguliuoti perteklių.

    Ne pirmas kartas, bet šįkart ilgesniam laikui

    Rusija panašius eksporto stabdymus buvo taikiusi ir 2023 bei 2024 metais, kai po ankstesnių atakų bangų siekė sumažinti kainų šuolius ir papildyti vidaus atsargas. Tuomet ribojimai paprastai trukdavo kelis mėnesius, o vėliau būdavo švelninami.

    Dabartinis terminas iki 2027 metų signalizuoja, kad valdžia problemą vertina kaip ilgalaikę ir susijusią ne tik su sezoniniais svyravimais, bet ir su nuolatiniu infrastruktūros pažeidžiamumu. Tai didina riziką, kad vidaus rinkoje apribojimai gali būti pratęsiami ar koreguojami priklausomai nuo situacijos rafinerijose ir logistikos grandinėse.

  • Kur Lenkijoje benzinas pigiausias, o kur brangiausias: kainos kyla, LPG kol kas pinga

    Lenkijoje benzino kainos skirtinguose regionuose išlieka nevienodos: vienur vairuotojai moka pastebimai mažiau, kitur – daugiau nei šalies vidurkis. Kaip skelbia degalų rinką stebintys analitikai, pastarosiomis savaitėmis brango beveik visos degalų rūšys, išskyrus suskystintas naftos dujas.

    Pagal e-petrol.pl monitoringą, vidutinė 95 markės benzino litro kaina šalyje siekia apie 1,70 euro ir per savaitę padidėjo maždaug 0,03 euro. 98 markės benzinas vidutiniškai kainuoja apie 1,89 euro už litrą, o dyzelinas pabrango ryškiau – iki maždaug 1,83 euro.

    „Degalinių kainų kilimas nesustoja ir pastarosiomis liepos dienomis degalų pildymas toliau brango, tačiau kol kas nepasitvirtino juodasis scenarijus – vidutinė dyzelino kaina išliko žemiau 8 zlotų ribos“, – teigė analitikai.

    Tuo metu LPG, priešingai nei benzinas ar dyzelinas, pastaruoju metu kiek atpigo. Vidutinė litro kaina siekia apie 0,70 euro, tačiau analitikai perspėja, kad ši mažėjimo tendencija gali greitai apsiversti ir jau rugpjūčio pradžioje kainos gali pradėti kilti.

    Didžiausi skirtumai matomi tarp regionų: pigiausias 95 markės benzinas fiksuojamas Lodzės vaivadijoje, kur vidurkis siekia apie 1,68 euro už litrą. Brangiausia – Mazovijos vaivadijoje, kur 95 markės benzinas vidutiniškai kainuoja apie 1,71 euro.

    Dyzelino kainos taip pat nevienodos: keliuose regionuose jis laikosi ties maždaug 1,81 euro už litrą riba, tačiau brangiausias išlieka Pakarpatės regionas, kur vidurkis artėja prie 1,83 euro. Tokie skirtumai dažnai siejami su konkurencija vietos rinkoje, logistikos kaštais ir paklausos intensyvumu aplink didžiuosius miestus.

  • Italijoje benzinas perkopė 2,6 euro: kyla pyktis, o G. Meloni svarsto kintantį akcizą

    Italijoje benzinas perkopė 2,6 euro: kyla pyktis, o G. Meloni svarsto kintantį akcizą

    Italijoje degalų kainos vėl tapo politiniu ir ekonominiu galvos skausmu: Milane kai kur už benziną prašoma daugiau nei 2,6 euro už litrą, o kai kuriuose maršrutuose autostradose fiksuojami dar aukštesni įkainiai. Opozicija ir vartotojų organizacijos perspėja, kad brangimas smogs namų ūkiams ir verslui, o premjerės Giorgios Meloni kabinetas ieško būdų spaudimą sumažinti.

    Kainų šuolis siejamas su mokesčių politikos pokyčiais nuo liepos 3 dienos, kai baigė galioti anksčiau taikytos lengvatos degalų akcizui. Verslo ir „Made in Italy“ ministras Adolfo Urso teigia, kad Vyriausybė vertina naujas priemones, kurios leistų greičiau reaguoti į staigius kainų svyravimus.

    Kiek kainuoja degalai

    Pagal degalų kainų stebėsenos duomenis, šalies kelių tinkle vidutinė benzino kaina savitarnos režimu siekia apie 1,981 euro už litrą, o dyzelino – apie 2,184 euro. Autostradose vidurkiai dar didesni: benzinas apie 2,071 euro, dyzelinas apie 2,255 euro už litrą.

    Tačiau reali situacija skirtinguose regionuose ir maršrutuose išsiskiria. Italijos žiniasklaidoje skelbiama, kad kai kuriose atkarpose dyzelino kaina viršija 2,7 euro už litrą, o benzino priartėja prie 2,5 euro, Romoje kai kurios degalinės pasiekė maždaug 2,3 euro už litrą už benziną.

    Vartotojai skaičiuoja milijardus

    Vartotojų teisių organizacijos įspėja, kad augančios kainos gali smarkiai padidinti bendras išlaidas degalams. Organizacija Codacons skaičiuoja, jog italų išlaidos kurui gali siekti apie 10,8 milijardo eurų, tai yra beveik 2 milijardais eurų daugiau nei 2025 metais.

    „Palyginimas su pernai metais negailestingas: jei vartojimas nesikeis, iki mėnesio pabaigos italai vien benzinui ir dyzelinui išleis apie 841 milijonu eurų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai“, – teigiama Codacons pareiškime.

    Tuo pat metu Mestre Cgia tyrimų biuras skaičiuoja, kad 2026 metais namų ūkiams ir įmonėms papildomos išlaidos už elektrą, dujas ir degalus gali priartėti prie 29 milijardų eurų. Didžiausia dalis siejama su benzinu ir dyzelinu: papildomas išlaidų augimas vertinamas apie 13,6 milijardo eurų, tai yra 20,4 proc. daugiau nei 2025 metais.

    Ką svarsto Vyriausybė

    Vyriausybė svarsto vadinamąjį kintančio akcizo mechanizmą, kuris leistų dalį papildomų PVM įplaukų, atsirandančių kylant degalų kainoms, panaudoti akcizui mažinti. Tokia schema teoriškai galėtų sušvelninti staigius šuolius, tačiau jos įgyvendinimas priklauso nuo Ekonomikos ministerijos skaičiavimų, kiek konkrečiai per mėnesį susidaro PVM „perteklius“.

    Ministras Adolfo Urso taip pat teigia, kad Italija stiprina kontrolę ir stebėseną, siekdama mažinti spekuliacijų riziką, o taikomas modelis esą domina ir kitas valstybes. Vis dėlto opozicija reikalauja greitesnių ir apčiuopiamesnių sprendimų, argumentuodama, kad brangstant degalams automatiškai didėja ir transporto, logistikos bei kasdienių prekių kainų spaudimas.

    „G. Meloni turėtų bent jau pritarti mūsų siūlymui dėl kintančio akcizo, kuris leistų nedelsiant mažinti benzino ir dyzelino kainą“, – sakė Demokratų partijos vadovė Elly Schelein.

    „Reikia rimtų sprendimų ir greitos reakcijos, kad apsaugotume šeimas bei įmones. Kada pradėsime ieškoti resursų iš neplanuoto bankų, energetikos gigantų ir gynybos pramonės pelno, taip pat iš papildomų valstybės įplaukų dėl kainų kilimo?“ – rašė Penkių žvaigždžių judėjimo lyderis Giuseppe Conte.

    Ekonomistai pabrėžia, kad degalų kainas Europoje dažniausiai lemia keli veiksniai: naftos kainų svyravimai pasaulinėse rinkose, perdirbimo pajėgumų ribotumai, sezoninė paklausa vasarą ir mokesčių struktūra. Italijos atvejis išsiskiria tuo, kad degalų kainų dinamika greitai tampa politinių ginčų centru, nes net ir nedidelis centų pokytis litruose, padauginus iš visos šalies vartojimo, virsta šimtais milijonų eurų.

  • Atsinaujinantis benzinas vietoj draudimų? „Bosch“, „Toyota“, BMW ir „Repsol“ startuoja su bandomuoju projektu

    „Bosch“, „Toyota“, BMW ir „Repsol“ pradėjo bandomąjį projektą, kuriuo siekia praktiškai įrodyti, kad atsinaudinantis benzinas gali sumažinti jau keliuose važinėjančių automobilių anglies pėdsaką. Iniciatyvos esmė paprasta: realiomis kasdienio naudojimo sąlygomis patikrinti, ar emisijas galima mažinti nekeičiant nei automobilių, nei degalinių infrastruktūros.

    Per pusę metų 20 automobilių, tarp jų Toyota, Lexus, Mini ir BMW modeliai, bus eksploatuojami naudojant tik atsinaudinantį benziną „Repsol Nexa 95“. Projekto dalyviai pabrėžia, kad tokia schema leistų mažinti išmetimus ne tik naujai parduodamų elektromobilių segmente, bet ir didžiausioje parko dalyje, kurią sudaro jau eksploatuojami vidaus degimo varikliais varomi automobiliai.

    Kaip bus matuojamas poveikis?

    „Bosch“ projekte renka ir analizuoja degalų pylimo bei sunaudojimo duomenis naudodama skaitmeninį sprendimą „Digital Fuel Twin“. Idėja ta, kad iš degalinių, automobilių ir atsiskaitymo sistemų surinkti duomenys leistų tiksliau priskirti konkretų degalų naudojimą konkrečiam automobiliui ir įvertinti poveikį visos bandomosios flotilės mastu.

    Toks duomenų rinkimo modelis svarbus ir reguliacinei diskusijai, nes vienas didžiausių iššūkių alternatyviems degalams yra patikimas apskaitos ir atsekamumo mechanizmas. Projekto organizatoriai tikisi, kad praktiniai rezultatai bus tinkami ne tik rinkodarai, bet ir politikos formuotojų vertinimui.

    Diskusija dėl 2035 metų tikslo

    Europos Sąjungoje toliau vyksta ginčas, kokiu keliu greičiausiai ir efektyviausiai mažinti kelių transporto emisijas. Nors kryptis į elektrifikaciją išlieka dominuojanti, dalis gamintojų ir energijos bendrovių akcentuoja technologinį neutralumą, kai vertinamas ne pats variklio tipas, o realus šiltnamio efektą sukeliančių dujų sumažėjimas per visą energijos ciklą.

    Projekto šalininkai argumentuoja, kad vien elektrifikacijos gali nepakakti, jei iki 2035 metų nepavyktų pasiekti planuojamo beveik visiško perėjimo prie nulinės emisijos naujų automobilių. Tokiu atveju atsinaudinantys degalai galėtų tapti „tiltu“, ypač ten, kur elektromobilių plėtrą riboja įkrovimo infrastruktūra, kainos ar vartotojų įpročiai.

    Kodėl atsinaudinantys degalai kelia ginčų?

    Pagrindinė kritika tokiai krypčiai susijusi su tuo, kad vidaus degimo variklis vis tiek išmeta teršalus per išmetimo sistemą, o emisijų mažinimas dažnai grindžiamas gyvavimo ciklo skaičiavimais. Šalininkai savo ruožtu teigia, kad dalis emisijų „kompensuojama“ žaliavų kilme arba gamybos metu naudojamu sugautu anglies dioksidu, todėl bendras poveikis klimatui gali būti mažesnis nei naudojant iškastinį benziną.

    Taip pat akcentuojama, kad kai kurie sintetiniai ar iš atliekų pagaminti degalai gali turėti mažiau sieros ir potencialiai mažinti kai kurių teršalų kiekį, palyginti su tradiciniais degalais. Vis dėlto galutinis vertinimas priklauso nuo žaliavų kilmės, gamybos energijos šaltinių ir konkrečios metodikos, pagal kurią skaičiuojamas poveikis.

    Kontekstas rinkoje: bioproduktai ir „drop-in“ idėja

    Transporto sektoriuje vis dažniau kalbama apie vadinamuosius „drop-in“ degalus, kuriuos galima naudoti esamuose varikliuose ir esamoje tiekimo grandinėje. Panašus principas taikomas ir HVO tipo dyzelino alternatyvoms, kurias dalis gamintojų jau yra suderinę su savo varikliais, ypač įmonių ir logistikos parkuose.

    „Repsol“ viešai deklaruoja plečianti atsinaudinčių degalų gamybą ir tiekimą, ypač Pirėnų pusiasalyje, kur turi platesnę degalinių bei gamybos bazę. Tuo metu automobilių gamintojams tokie sprendimai patrauklūs kaip greitesnis būdas paveikti esamą automobilių parką, kuris keliuose išliks dar daugelį metų net ir augant elektromobilių pardavimams.

    „Šio bandomojo projekto tikslas yra parodyti, kad atsinaudinantys degalai jau dabar gali reikšmingai ir tvariai prisidėti prie naujų ir jau naudojamų transporto priemonių dekarbonizacijos“, – sakė Pascalis Ruchas, Toyota Motor Europe viceprezidentas korporatyviniams ir valdžios ryšiams.

    Projekto dalyviai teigia, kad surinkti duomenys ir tarpiniai rezultatai vėliau gali būti pristatyti Europos Sąjungos institucijų atstovams, pramonės dalyviams ir žiniasklaidai. Praktinis tikslas – pagrįsti, ar atsinaudinantis benzinas gali tapti realia papildoma priemone greta elektrifikacijos, ypač trumpuoju laikotarpiu, kai keliuose dominuoja tradiciniai automobiliai.