Tag: Benzinas

  • Degalai Lenkijoje pinga, bet ne visiems: valdžios CPN paketas mažina benzino ir dyzelino kainas, LPG brangsta

    Lenkijoje spalio antroje pusėje degalų kainos stotyse pastebimai keitėsi: benzinas ir dyzelinas atpigo, tačiau LPG toliau brangsta. Naujausiose rinkos apžvalgose pabrėžiama, kad kainų kritimas siejamas su vadinamuoju CPN paketu, kuris taikomas ne visoms degalų rūšims.

    Pagal rinkos stebėseną vidutinė benzino E10 kaina šiuo laikotarpiu siekė apie 1,56 euro už litrą, o dyzelinas – apie 1,85 euro už litrą. Tuo metu LPG vidutiniškai kainavo apie 0,79 euro už litrą ir per savaitę pabrango maždaug 0,04 euro, taip pasiekdamas aukščiausią lygį nuo rugsėjo.

    Kodėl kainos krenta nevienodai?

    CPN paketas Lenkijoje siejamas su mokestiniais ir reguliaciniais sprendimais, skirtais sumažinti pagrindinių degalų kainų spaudimą vairuotojams ir verslui. Praktikoje tai reiškia, kad daugiausia naudos gauna benzino ir dyzelino pirkėjai, o autogazui ta pati logika kol kas netaikoma.

    Rinkos analitikai atkreipia dėmesį, kad LPG kainas labiau veikia sezoniniai svyravimai ir tiekimo grandinės pokyčiai, nes šios rūšies degalai palikti labiau rinkos savireguliacijai. Dėl to susidaro situacija, kai vieni vairuotojai akivaizdžiai sutaupo, o kiti – ypač naudojantys autogazą – už tą patį atstumą moka daugiau.

    Regioniniai skirtumai: kur pigiau, kur brangiau?

    Skirtumai tarp Lenkijos regionų išlieka ryškūs: kai kur benzinas kainavo apie 1,56 euro už litrą, o kituose regionuose kaina artėjo prie 1,58 euro. Dyzelino kainos taip pat skyrėsi nedaug, tačiau aukščiausi lygiai fiksuoti regionuose, kur logistikos kaštai ir paklausa tradiciškai didesni.

    LPG kainų „žemėlapis“ dar nevienodesnis: pigesni pasiūlymai fiksuojami dalyje vakarų ir šiaurės regionų, o brangiausia autogazas kainavo pietvakariuose, kur vidurkis siekė apie 0,84 euro už litrą. Vairuotojams tai reiškia, kad reali mėnesio sąskaita priklauso ne tik nuo pasirinkto kuro, bet ir nuo to, kurioje vaivadijoje tenka dažniausiai piltis degalus.

    Ar valdžia svarstys plėsti paketą?

    Diskusijos dėl to, ar į CPN paketą reikėtų įtraukti ir LPG, Lenkijoje tęsiasi, tačiau pastarosiomis dienomis signalai iš valdžios – aiškūs. Energetikos ministras Miłosz Motyka viešai patvirtino, kad šiuo metu plėsti priemonių autogazui neketinama.

    „Šioje srityje neplanuojame intervencijos. Neplanuojame plėsti šio paketo“, – sakė Miłosz Motyka.

    Rinkos dalyviai tuo pat metu įspėja, kad jei autogazo kainų kilimas užsitęs, daliai vairuotojų buvusi LPG ekonominė nauda gali sumažėti. Tai ypač aktualu rudens ir žiemos sezonu, kai energijos išteklių paklausa regione paprastai išauga, o kainų šuoliai persiduoda ir į mažmeninę degalų rinką.

  • Kuro bake palikai benziną? Ši taisyklė leis pavasarį žoliapjovei užsivesti iš karto

    Artėjant sodo darbų sezono pabaigai verta skirti kelias minutes benzininei žoliapjovei paruošti žiemai. Viena dažniausių pavasarinio neužsivedimo priežasčių yra per žiemą bake paliktas kuras, kuris per kelis mėnesius praranda savybes ir užteršia degalų sistemą.

    Ekspertai pabrėžia, kad šiuolaikinis benzinas dažnai turi bioetanolio priedų, o jie linkę sugerti drėgmę iš oro. Ilgiau pastovėję degalai gali sluoksniuotis, o lengvosios frakcijos išgaruoja, todėl karbiuratoriuje ar purkštukuose lieka lipnios nuosėdos, trukdančios kuro padavimui.

    Kodėl pavasarį nebeužsiveda?

    Žiemą nešildomame garaže ar sandėliuke temperatūra svyruoja, todėl bake ir sistemoje susidaro kondensatas. Vanduo kartu su senstančiu benzinu skatina koroziją metalinėse dalyse ir pagreitina apnašų susidarymą smulkiuose kanaluose.

    Dažniausiai problema pasireiškia taip: variklis trumpam „kosti“, neužsilaiko tuščioje eigoje arba visai neįsijungia. Tuomet tenka valyti karbiuratorių, keisti kuro filtrą ar žarneles, o tai gali kainuoti gerokai daugiau nei paprasta profilaktika rudenį.

    Saugiausia taisyklė daugumai žoliapjovių

    Universaliausias sprendimas daugeliui buitinių žoliapjovių yra laikymas su ištuštinta degalų sistema. Praktika paprasta: po paskutinio pjovimo išsiurbkite kurą iš bako, o tada užveskite variklį ir leiskite jam dirbti, kol užges pats, taip išdegindami likučius iš karbiuratoriaus ir žarnelių.

    Šis būdas sumažina riziką, kad per žiemą susiformuos lipnios nuosėdos. Ypač svarbu tai įrangai, kuri naudoja paruoštą benzino ir alyvos mišinį, nes tokie degalai sensta greičiau ir praranda tepamąsias savybes.

    Kada baką geriau palikti pilną?

    Jei žoliapjovė turi metalinį baką, visiškai tuščias bakas gali skatinti rūdžių židinius, nes viduje lengviau kaupiasi drėgmė. Tokiu atveju kai kurie gamintojai rekomenduoja baką pripildyti šviežių degalų ir naudoti kuro stabilizatorių, kad sulėtėtų oksidacija ir nuosėdų formavimasis.

    Dar viena alternatyva yra specialūs ilgesnio galiojimo degalai, skirti sodo technikai, kurie paprastai būna stabilesnės sudėties ir mažiau linkę sugerti drėgmę. Vis dėlto svarbiausia taisyklė išlieka ta pati: pavasarį nenaudokite per žiemą kanistre ar bake stovėjusio įprasto benzino.

    Norint, kad žoliapjovė pavasarį užsivestų iš pirmo truktelėjimo, dažniausiai pakanka 10–15 minučių rudenį. Laiku išsprendus kuro klausimą, gerokai sumažėja tikimybė, kad sezoną pradėsite nuo serviso.

  • Lenkijoje skelbiamas pigesnis kuras: nuo antradienio mažesnės maksimalios benzino ir dyzelino kainos

    Lenkijos energetikos ministras paskelbė naujas maksimalias degalų kainas, kurios turėtų įsigalioti antradienį. Pagal nustatytas ribas, vairuotojams degalinėse žadamas kiek mažesnis benzino ir dyzelino įkainis nei savaitgalį ir pirmadienį.

    Nuo antradienio litro benzino 95 kaina negalės viršyti apie 1,56 euro, benzino 98 – apie 1,74 euro, o dyzelino – apie 1,83 euro. Palyginimui, pirmadienį ir savaitgalį leistinos lubos buvo didesnės: atitinkamai apie 1,58 euro, 1,77 euro ir 1,84 euro už litrą.

    Maksimalių kainų mechanizmas yra dalis vyriausybės priemonių, kuriomis siekiama stabdyti degalų brangimą ir sumažinti kasdienes vairuotojų išlaidas. Šis modelis remiasi laikinais mokestinių komponentų pakeitimais, o maksimalios kainos atnaujinamos atskirais ministerijos pranešimais.

    Už nustatytų kainų ribų nesilaikymą numatytos griežtos sankcijos. Skelbiama, kad bauda už maksimalios kainos viršijimą gali siekti iki maždaug 230 000 eurų.

    Kartu su kainų lubomis taikomos ir platesnės fiskalinės priemonės: laikinas akcizo ir pridėtinės vertės mokesčio mažinimas, kurio finansavimas siejamas su papildomu apmokestinimu įmonėms, uždirbančioms vadinamuosius viršpelnius. Šios priemonės pristatomos kaip laikinos, o jų tęstinumas priklauso nuo energijos išteklių kainų bei biudžeto galimybių.

    Nors maksimalios kainos nustato viršutinę ribą, faktinės kainos degalinėse gali būti ir mažesnės, priklausomai nuo konkurencijos bei tiekimo sąlygų. Vartotojams tai reiškia, kad artimiausiomis dienomis kainų pokyčiai gali būti matomi ne tik dėl lubų sumažinimo, bet ir dėl skirtingos degalinių kainodaros.

  • Lenkija kasdien pumpuoja kurą Ukrainai: siunčia net 250 cisternų – kiek tai kainuoja?

    Lenkija kasdien pumpuoja kurą Ukrainai: siunčia net 250 cisternų – kiek tai kainuoja?

    Lenkija išlieka svarbiausiu dyzelino ir benzino tiekėju Ukrainai, o srautai, kaip rodo oficiali statistika, kai kuriomis dienomis prilygsta net 150–250 cisternų. Tokios apimtys tapo kritiškai svarbios po to, kai dalis Ukrainos naftos perdirbimo infrastruktūros per karą buvo sunaikinta arba smarkiai apgadinta, todėl šalis yra priversta remtis importu.

    Lenkijos finansų ministerijos skelbiamais duomenimis, 2025 metais iš Lenkijos į Ukrainą eksportuota daugiau kaip 2,43 mlrd. litrų dyzelino ir benzino. Deklaruota šių degalų statistinė vertė viršijo 7,16 mlrd. zlotų, tai yra apie 1,67 mlrd. eurų pagal apytikrį zlotų ir euro kursą.

    Svarbi detalė ta, kad tai nėra parama ar nemokami perdavimai. Tiekimas vyksta komerciniais pagrindais, o Ukrainos įmonės atsiskaito rinkos sąlygomis, todėl dideli srautai pirmiausia atspindi nuolatinį Ukrainos poreikį užtikrinti logistiką, kariuomenės aprūpinimą ir civilinį mobilumą.

    Kas slypi už skaičių

    Minėta statistinė vertė nėra lygi degalų kainai Lenkijos degalinėse, nes joje paprastai neatsispindi šalies vidaus rinkai taikomi mokesčiai, įskaitant akcizą ir kitus su mažmenine prekyba susijusius priedus. Dėl to šių skaičių negalima tiesiogiai lyginti su gyventojams matomomis kainomis.

    Jei 1,67 mlrd. eurų statistinę vertę padalytume iš 2,43 mlrd. litrų, gautume apie 0,69 euro už litrą. Tai yra orientacinis statistinis vidurkis, kuris labiau apibūdina deklaruojamą eksporto vertę nei galutinę kainą įvairiose tiekimo grandinės grandyse.

    Kaip gabenami tokie kiekiai

    Didžioji dalis degalų į Ukrainą keliauja geležinkeliu, nes taip paprasčiau pervežti didelius kiekius ir stabiliau planuoti srautus. Tipinė geležinkelio cisterna dažniausiai gabena apie 50–60 tonų, o sąstatai neretai formuojami iš kelių dešimčių vagonų, todėl vienu reisu gali būti perkeliamas ypač didelis degalų kiekis.

    Dalis degalų juda ir keliais, autocisternomis, kurios įprastai veža apie 20–30 tonų. Būtent todėl keliuose matomos Ukrainos cisternos savaime dar nereiškia išskirtinio šuolio, o veikiau rodo nuolatinį, kasdienį tiekimo ritmą, priklausantį nuo paklausos ir situacijos pasienyje.

    Kodėl Lenkija tapo pagrindiniu koridoriumi

    Lenkijos vaidmenį lemia geografinė kaimynystė, išplėtota transporto infrastruktūra ir tai, kad per jos teritoriją patogu organizuoti tiek tiesioginį tiekimą, tiek tranzitą iš kitų Europos valstybių. Dalį srautų sudaro degalai iš „Orlen“ valdomų perdirbimo pajėgumų, o kita dalis gali būti atgabenama per Lenkiją iš Vakarų rinkų.

    Ekspertai pabrėžia, kad tikslūs kiekiai kinta kas mėnesį, nes degalų poreikis priklauso nuo sezoniškumo, ekonominio aktyvumo, karinės logistikos ir pačios sienos pralaidumo. Vis dėlto bendra kryptis išlieka aiški: kol Ukrainos perdirbimo pajėgumai negali pilnai užtikrinti vidaus paklausos, importo koridoriai per Lenkiją išliks strategiškai svarbūs.

  • Prieš savaitgalį Lenkijoje mažėja degalų kainų lubos: 95 benzinas krenta žemiau 1,60 euro

    Lenkijoje prieš savaitgalį skelbiamos mažesnės maksimalios degalų kainos degalinėse. Energetikos ministras pranešė, kad 95 markės benzino litras penktadienį negalės kainuoti daugiau kaip apie 1,60 euro, o dyzelino litras apie 1,85 euro.

    Palyginti su ketvirtadieniu, nustatytos lubos nuleistos visoms pagrindinėms degalų rūšims. Anksčiau 95 benzino riba siekė apie 1,61 euro už litrą, 98 benzino apie 1,80 euro, o dyzelino apie 1,85 euro.

    Kitas pranešimas dėl maksimalios kainos turėtų būti skelbiamas spalio 16 dieną ir apims šeštadienį, sekmadienį ir pirmadienį. Tai reiškia, kad kainų lubos artimiausiomis dienomis gali keistis pagal atnaujintus Vyriausybės sprendimus.

    Kaip veikia kainų lubų mechanizmas?

    Maksimalių degalų kainų nustatymas yra platesnio paketo dalis, kurio tikslas mažinti staigių kainų šuolių riziką ir riboti vairuotojų išlaidas. Ši schema siejama su laikinais mokesčių sprendimais ir papildomu apmokestinimu, taikomu įmonėms, kurios gauna išskirtinai didelį pelną iš prekybos degalais.

    Pagal paskelbtą modelį, numatytas 60 proc. mokestis nuo vadinamųjų perteklinių pelnų, gautų per apibrėžtą laikotarpį nuo 2026 metų kovo 1 dienos iki 2027 metų kovo 31 dienos. Apmokestinimo bazė siejama su pajamų perviršiu virš istorinės 2025 metų maržos, papildomai ją padidinant 20 proc.

    Teisės aktuose taip pat numatyti saugikliai: referencinė marža negali būti mažesnė nei 2 proc., o įmonėms, kurios pačios negamina degalų, bendras mokesčio dydis negalės viršyti 50 proc. jų grynojo pelno ar grynųjų pajamų. Šios nuostatos turėtų mažinti riziką, kad papildomas apmokestinimas taps neproporcinga našta skirtingiems rinkos dalyviams.

    Kiek tai kainuotų ir kokios sankcijos numatytos?

    Lenkijos Vyriausybės skaičiavimais, visas degalų kainų mažinimo paketas galėtų galioti iki 2026 metų pabaigos, o jo bendra kaina siektų apie 1,2 mlrd. eurų. Finansavimas planuojamas iš papildomo mokesčio degalų įmonėms ir kitų fiskalinių priemonių.

    Numatyta ir kontrolės dalis: už maksimalios kainos nesilaikymą gresia iki maždaug 225 000 eurų siekianti bauda. Taip siekiama užtikrinti, kad kainų ribojimas veiktų realiai, o ne liktų tik deklaracija.

    Praktikoje vairuotojams svarbiausia tai, kad oficialiai nustatytos lubos signalizuoja mažesnę leistiną kainą degalinėse, tačiau galutinė kaina gali priklausyti ir nuo konkretaus tinklo, vietos bei konkurencijos. Kainų ribojimo efektyvumą dažniausiai lemia tai, kaip greitai sprendimai persiduoda į realias kainas ir kiek griežtai vykdoma priežiūra.

  • Dyzelino kaina peržengė 2 eurus už litrą: benzinas kiek pinga, bet limitai griežtinami

    Energetikos ministerija paskelbė naujas degalų kainų lubas: dyzelino kaina kyla aukščiau nei benzino, o 95 ir 98 markės benzinas turėtų nežymiai atpigti. Tai reiškia, kad vairuotojai, kurie dažniau renkasi dyzeliną, artimiausiomis dienomis didesnio palengvėjimo greičiausiai nepajus.

    Pagal nustatytus maksimalius tarifus, 95 markės benzino litras negalės kainuoti daugiau nei apie 1,52 euro, 98 markės benzino – apie 1,70 euro, o dyzelino – apie 1,75 euro. Lyginant su ankstesne diena, benzino limitai mažėja, o dyzelino riba didėja.

    Tokios kainų lubos yra vienas iš platesnio paketo, kuriuo siekiama riboti degalų kainų šuolius degalinėse. Mechanizmas remiasi valstybės nustatomais trumpalaikiais kainų limitais ir laikinais mokestinių dedamųjų pakeitimais, kad galutinė kaina vartotojams augtų lėčiau.

    „Kainų limitai yra skirti suvaldyti staigius svyravimus ir sumažinti spaudimą vartotojams, kai rinkose kyla įtampa“, – teigiama ministerijos pranešime.

    Numatyta, kad už kainų lubų nesilaikymą įmonėms gali grėsti baudos, kurios gali siekti iki maždaug 217 000 eurų. Kontrolės priemonėmis siekiama užtikrinti, kad deklaruojami limitai realiai veiktų degalinėse, o ne liktų tik rekomendacinio pobūdžio.

    Paketas taip pat siejamas su papildomu apmokestinimu įmonėms, kurios uždirba išskirtinai didelius pelnus degalų pardavimo laikotarpiais. Pagal planą, viršpelnio apmokestinimas galėtų siekti 60 proc., o jo taikymo laikotarpis apimtų laiką nuo 2026 metų kovo 1 dienos iki 2027 metų kovo 31 dienos.

    Mokesčio bazė būtų skaičiuojama nuo pajamų dalies, viršijančios istoriškai įprastą maržą, padidintą 20 proc. Taip pat numatoma minimali 2 proc. orientacinė marža, o įmonėms, kurios pačios negamina degalų, mokestis negalėtų viršyti 50 proc. grynojo pelno arba pajamų.

    Sprendimai dėl laikinų mokestinių lengvatų ir kainų ribojimo paprastai priimami reaguojant į išorinius veiksnius, kurie staigiai kelia naftos ir degalų kainas. Tokiais atvejais labiausiai juntamas poveikis logistikai ir vežėjams, todėl dyzelino kainos kryptis tampa reikšminga ir platesnei ekonomikai.

    Kitas ministerijos pranešimas su atnaujintomis degalų kainų lubomis turi būti paskelbtas artimiausiomis dienomis. Vairuotojams tai bus signalas, ar dyzelino brangimas yra trumpalaikis, ar rinkoje formuojasi ilgesnė aukštų kainų banga.

  • Degalų kainos Lenkijoje vėl mažės: nustatytos maksimalios kainos ir griežtos baudos

    Kokios kainos įsigalios?

    Lenkijos energetikos ministras paskelbė naujas maksimalias degalų kainas, kurios turėtų įsigalioti ketvirtadienį. Pagal sprendimą, litras benzino 95 negalės kainuoti daugiau nei apie 1,59 euro, benzino 98 – apie 1,80 euro, o dyzelino – apie 1,81 euro.

    Šios lubos reiškia dar vieną kainų mažinimo etapą, palyginti su anksčiau galiojusiais liminais. Vyriausybė teigia, kad priemonės tikslas – sumažinti vairuotojų išlaidas ir stabilizuoti kainas degalinėse.

    Kas laukia degalinių už pažeidimus?

    Už maksimalios kainos nesilaikymą numatytos didelės sankcijos. Skelbiama, kad bauda gali siekti iki maždaug 232 000 eurų, todėl degalinių tinklams ir nepriklausomiems prekybininkams rizika tampa apčiuopiama.

    Tokios priemonės paprastai reikalauja ne tik kainų korekcijų švieslentėse, bet ir griežtesnės vidaus kontrolės, ypač kai kainos keičiasi dažnai, o tiekimo savikaina priklauso nuo pasaulinių naftos kainų ir logistikos.

    Kaip veikia kainų mažinimo paketas?

    Maksimalių kainų nustatymas yra platesnio Lenkijos kainų mažinimo paketo dalis. Jis siejamas su laikinais mokesčių pakeitimais, tarp jų – akcizo ir PVM mažinimu degalams, kad galutinė kaina vartotojui kristų greičiau.

    Priemonių finansavimui numatytas papildomas apmokestinimas įmonėms, kurios iš degalų prekybos uždirba viršįprastą pelną. Įstatyme numatytas 60 proc. mokestis vadinamiesiems pertekliniams pelnams, skaičiuojamiems pagal viršijimą, palyginti su 2025 metais fiksuotomis maržomis.

    Taip pat apibrėžta, kad skaičiuojant taikomas tam tikras maržos „grindų“ principas, o kai kuriais atvejais mokestis negalės viršyti nustatytos dalies nuo įmonės pelno. Vyriausybės vertinimu, visas paketas galėtų galioti iki 2026 metų pabaigos ir kainuoti apie 1 160 000 000 eurų.

  • Lenkijoje nuo trečiadienio keičiasi degalų kainų lubos: benzinas brangs, dyzelinas pigs

    Lenkijoje trečiadienį įsigalios atnaujintos valstybės nustatytos maksimalios degalų kainos. Energetikos ministras paskelbė, kad benzino kainų lubos kils, o dyzelino – šiek tiek mažės, todėl vairuotojai pokytį pajus nevienodai.

    Pagal paskelbtus limitus, 95 markės benzino litras galės kainuoti iki maždaug 1,52 euro, 98 markės benzino – iki 1,71 euro. Dyzelino kainos „lubos“ nustatytos iki maždaug 1,73 euro už litrą.

    Palyginti su antradieniu, 95 markės benzino maksimalus tarifas didėja, taip pat kyla ir 98 markės benzino riba. Tuo metu dyzelino limitas mažėja nežymiai, tad didesnio atpigimo vien iš šio sprendimo tikėtis nereikėtų.

    Kas yra kainų lubų mechanizmas?

    Maksimalių degalų kainų skelbimas yra dalis programos, kuria siekiama riboti staigius kainų šuolius degalinėse ir sumažinti vairuotojų išlaidas. Šis modelis remiasi valstybės reguliavimu: ministerija periodiškai nustato ribą, virš kurios degalų pardavėjai kainų kelti negali.

    „Maksimalios kainos yra vienas iš priemonių rinkinio, kuriuo siekiama pristabdyti degalų brangimą ir stabilizuoti situaciją vairuotojams“, – sakė Energetikos ministerijos atstovai.

    Ministerija nurodo, kad kitas pranešimas dėl maksimalios kainos turėtų būti skelbiamas ketvirtadienio kainoms. Tai reiškia, kad limitai gali būti koreguojami dažnai, atsižvelgiant į rinkos sąlygas ir valdžios priemonių paketą.

    Baudos ir finansavimas

    Už nustatytų maksimalų nesilaikymą numatytos griežtos sankcijos: bauda gali siekti iki maždaug 224 000 eurų. Tokia atsakomybė skirta užtikrinti, kad ribos būtų realiai taikomos, o ne taptų tik rekomendacija.

    Priemonių paketas siejamas ir su papildomu apmokestinimu degalų sektoriuje. Numatyta, kad įmonėms, kurios iš degalų pardavimo gauna viršįprastą pelną, būtų taikomas 60 proc. mokestis nuo perteklinių uždarbių, apskaičiuojamų pagal ankstesnių laikotarpių maržas.

    Valdžios vertinimu, priemonės gali galioti iki 2026 metų pabaigos, o bendra jų kaina gali siekti apie 1 125 000 000 eurų. Kontekste svarbu ir tai, kad degalų kainos regione yra jautrios naftos kainų svyravimams bei geopolitinei įtampai, todėl tokie reguliavimo sprendimai dažnai pristatomi kaip laikini stabilizavimo instrumentai.

  • Ar įmanoma kuras po 1,20 euro už litrą? Skaičiavimai rodo, kas turėtų nutikti didmeninėje rinkoje

    Diskusijos apie kurą po 1,20 euro už litrą vėl grįžta į viešumą, tačiau tokiai kainai neužtenka vien politinių pažadų ar degalinių sprendimų. Galutinę kainą lemia žaliavinės naftos kaina, degalų didmeninė rinka, mokesčiai ir maržos, o svarbiausias kintamasis dažniausiai yra būtent didmena.

    Pagal Lenkijoje taikomą maksimalios degalų kainos mechaniką, degalinėse galutinė suma siejama su didmenine kaina, prie jos pridedant leistiną maržą ir pridėtinės vertės mokestį. Skaičiavimų logika paprasta: norint matyti 1,20 euro kainą švieslentėje, pirmiausia reikalingas ryškus kritimas didmeninėje grandyje.

    Kokia didmeninė kaina reikalinga?

    Originaliame tekste minima riba yra 5,19 zloto už litrą, kurią, pagal pateiktą skaičiavimo modelį, būtų galima pasiekti tada, jei didmeninė benzino ir dyzelino kaina kristų maždaug iki 4,51 zloto už litrą. Konvertuojant į eurus, tai atitinka apie 1,20 euro galutinę kainą ir apie 1,05 euro didmeninę kainą už litrą.

    Tam, kad didmeninė kaina pasiektų tokį lygį, benzinas turėtų pigti maždaug 1,47 zloto už litrą, o dyzelinas apie 2,43 zloto už litrą. Eurais tai yra apytikriai 0,34 euro benzino ir 0,56 euro dyzelino kritimas didmenoje, lyginant su tekste nurodytomis tuo metu galiojusiomis kainomis.

    Kodėl tai šiandien mažai tikėtina?

    Tekste pabrėžiama, kad naftos ir degalų rinkai didelę įtaką daro geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose, kuri tradiciškai didina kainų svyravimus ir rizikos premiją. Kai rinka vertina galimus tiekimo trikdžius, didmeninės kainos paprastai krenta lėčiau arba išvis nekrenta net ir tuomet, kai trumpam atslūgsta paklausa.

    Be to, papildomi veiksniai, tokie kaip atakos prieš perdirbimo infrastruktūrą ar logistikos grandinių sutrikimai, tiesiogiai mažina degalų pasiūlą regione. Tokiais atvejais brangti gali ne tik žaliavinė nafta, bet ir perdirbti produktai, o tai ypač jaučiama dyzelino segmente.

    „Prašau sumažinti kuro kainą iki 5,19 zloto“, – sakė Karolis Navrockis, kreipdamasis į premjerą Donaldą Tuską.

    Praktikoje net ir tada, kai kurioje nors degalinėje trumpam pasirodo ypač žema kaina, ji dažnai būna lokali ir susijusi su konkurencine kova, pasienio specifika ar trumpalaikėmis akcijomis. Visos rinkos mastu tvariai išlaikyti apie 1,20 euro už litrą lygį būtų įmanoma tik esant gerokai žemesnei didmenai ir ramesnei situacijai naftos rinkoje.

    Kol didmeninės benzino ir dyzelino kainos išlieka aukštesnės nei maždaug 1,05 euro už litrą, o geopolitinė rizika pasaulyje nemažėja, scenarijus su 1,20 euro kaina degalinėse išlieka labiau teorinis nei realiai pasiekiamas artimiausiu metu.

  • Lenkija skelbia naujas degalų kainų lubas: benzinas brangs, dyzelinas pigs jau antradienį

    Lenkijos energetikos ministerija paskelbė atnaujintas maksimalias degalų kainas, kurios įsigalios antradienį. Pagal ministerijos pranešimą, nustatomos kainų „lubos“ reiškia, kad benzinas gali pabrangti, o dyzelinas – šiek tiek atpigti.

    Nurodoma, kad benzino 95 maksimali kaina sieks apie 1,55 euro už litrą, benzino 98 – apie 1,75 euro, o dyzelino – apie 1,79 euro. Palyginti su savaitgalį galiojusiomis ribomis, benzino limitai didinami, tuo metu dyzelino – mažinami.

    Šios lubos yra dalis vyriausybės tęsiamo paketo, kuriuo siekiama pristabdyti kainų šuolius degalinėse ir sumažinti vairuotojų išlaidas. Mechanizmas remiasi laikinais mokesčių pakeitimais degalams, numatant galimybę mažinti akcizą ir pridėtinės vertės mokestį.

    Kaip planuojama finansuoti priemones

    Priemonių finansavimas siejamas su papildoma įmoka, taikoma degalų sektoriaus bendrovėms, kai jų pelningumas viršija įprastą lygį. Teisinė schema numato 60 proc. mokestį nuo vadinamųjų perteklinių pajamų, gautų iš skystojo kuro pardavimo.

    Skaičiuojant mokestinę bazę, perteklinėmis laikomos pajamos, viršijančios 2025 metais fiksuotą istorinę maržą, padidintą 20 proc. Taip pat įtvirtinta minimali 2 proc. referencinė marža, o įmonėms, kurios pačios negamina degalų, mokestis negalės viršyti 50 proc. grynojo pelno.

    Ką tai reiškia vairuotojams ir rinkai

    Maksimalios kainos neužtikrina, kad visose degalinėse kainos automatiškai bus tokios pačios, tačiau jos nustato viršutinę ribą. Praktikoje tai dažnai veikia kaip orientyras rinkai, ypač trumpuoju laikotarpiu, kai naftos kainos ir valiutų kursai svyruoja.

    Degalų kainoms regione įtaką daro keli veiksniai: žaliavinės naftos ir rafinuotų produktų kainos, sezoniškumas, logistika, taip pat mokesčių politika. Dėl to net ir esant kainų luboms vartotojai gali matyti skirtumus tarp atskirų miestų ir degalinių tinklų.