Jungtinėse Valstijose sparčiai brangsta benzinas, o kainos degalinėse vėl tampa vienu ryškiausių pragyvenimo brangimo simbolių. Automobilių asociacijos AAA skelbiamais duomenimis, vidutinė benzino kaina šalyje pakilo iki 4,52 dolerio už galoną, tai yra apie 1,11 euro už litrą.
Palyginti su kovo pabaiga, kai buvo peržengta 4 dolerių riba, šuolis per maždaug mėnesį siekė 0,38 dolerio už galoną. Metinis pokytis dar ryškesnis: vidutinė kaina yra apie 1,38 dolerio didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Kas labiausiai kelia kainas?
Pagrindiniu veiksniu laikoma įtampa Artimuosiuose Rytuose ir dėl to brangstanti nafta, kuri pasaulinėse rinkose tiesiogiai veikia degalų kainas JAV. Net ir būdamos viena didžiausių naftos gavybos valstybių, JAV degalų kainomis iš esmės seka globalias tendencijas, o ne vien vietinę pasiūlą.
Prie brangimo prisideda ir sezoniškumas. Artėjant vasarai JAV tradiciškai prasideda intensyvesnių kelionių laikotarpis, vadinamas driving season, kai smarkiau auga benzino paklausa ir spaudimas tiekimo grandinei.
Rinkos stebėtojai taip pat atkreipia dėmesį į rafinavimo maržas: naftai brangstant ir rafinerijoms didinant antkainius, galutinis kainų šuolis degalinėse tampa dar labiau juntamas. Dalis valstijų prieš vasaros sezoną importuoja reikšmingus kiekius benzino, todėl kainos jautriai reaguoja į tarptautinę logistiką ir geopolitines rizikas.
Kodėl nepadeda JAV naftos gavyba?
Nors JAV yra tarp didžiausių pasaulio naftos gamintojų, tai nereiškia, kad šalies vairuotojai apsaugoti nuo pasaulinio kainų kilimo. Vidaus rinkoje kainas formuoja tarptautiniai etalonai, o degalų produktai yra aktyviai eksportuojami ir importuojami priklausomai nuo regiono poreikių bei infrastruktūros.
Tokia padėtis gali veikti kaip saugumo buferis, jei grėstų fizinis naftos ar degalų trūkumas, tačiau ji nesuteikia „imuniteto“ kainų šuoliams, kai geopolitinė rizika didina naftos kainą visame pasaulyje.
Trumpo idėja: laikinas mokesčio stabdymas
Prezidentas Donaldas Trumpas viešai svarstė galimybę laikinai sustabdyti federalinį degalų mokestį, siekiant sumažinti vairuotojų patiriamas išlaidas. Administracijos atstovai signalizavo, kad ieško priemonių, galinčių trumpuoju laikotarpiu bent iš dalies amortizuoti kainų šuolį.
„Manau, kad tai puiki idėja. Taip, laikinai panaikinsime degalų mokestį, o kai benzino kainos nukris, leisime jam palaipsniui sugrįžti“, – sakė Donaldas Trumpas.
Vis dėlto rinkose išlieka baimė, kad vidutinė kaina gali priartėti prie 5 dolerių už galoną ribos, jei įtampa regione neslūgs ir tiekimo rizikos išliks. Degalų brangimas dažniausiai persiduoda ir į platesnę infliaciją, nes energijos kainos veikia transporto, logistikos ir daugelio vartojimo prekių savikainą.
Naujausi infliacijos rodikliai JAV rodo, kad energijos kategorija per metus brango dviženkliu tempu, o bendras vartotojų kainų indeksas balandį pakilo iki 3,8 proc. Tokia dinamika apsunkina ir centrinių bankų pastangas stabilizuoti kainas, nes degalų šuoliai greitai „išsilieja“ į kitas ekonomikos sritis.
