Benzino kainos JAV vėl kyla iki rekordų: rinkėjų nuotaikos prastėja, spaudimas Trumpui auga

Kiek dabar kainuoja benzinas

Jungtinėse Valstijose vidutinė benzino kaina pasiekė apie 4,18 JAV dolerio už galoną, tai yra maždaug 1,01 euro už litrą. Tokį lygį amerikiečiai paskutinį kartą plačiau jautė 2022 metais, kai po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą energijos rinkose kilo chaosas.

Kainų šuolis fiksuotas ir pastarosiomis dienomis: vieną dieną vidurkis ūgtelėjo apie 1,6 proc., o tai yra didžiausias paros procentinis pokytis per daugiau nei mėnesį. JAV vartotojams benzinas yra viena matomiausių infliacijos eilučių, todėl net nedideli svyravimai greitai tampa politiniu klausimu.

Kodėl kainos šoka

Pagrindinis veiksnys išlieka naftos kainų ir geopolitinės rizikos derinys: įtampa Artimuosiuose Rytuose ir rinkų baimė dėl tiekimo sutrikimų paprastai akimirksniu persikelia į degalinių švieslentes. Prie kainų prisideda ir sezoninis paklausos augimas, kai prasideda aktyvesnis kelionių laikotarpis.

JAV degalų kainą paprastai formuoja keli sluoksniai: pasaulinė žaliavinės naftos kaina, perdirbimo pajėgumai, logistikos kaštai ir mokesčiai, kurie skiriasi tarp valstijų. Dėl to net ir esant panašiam šalies vidurkiui, reali kaina Kalifornijoje ar Niujorke gali smarkiai skirtis nuo pietinių ar vidurio valstijų.

Politinis spaudimas Donaldui Trumpui

Brangstantys degalai tampa nepalankiu fonu Donaldui Trumpui ir Respublikonų partijai, ypač artėjant rinkimų kovoms dėl Kongreso. Degalų kainos JAV rinkėjams yra paprastas ir kasdienis rodiklis, pagal kurį vertinama bendra ekonomikos kryptis, net jei Baltieji rūmai tiesiogiai jų nekontroliuoja.

Gallup apklausos rodo, kad didelė visuomenės dalis jaučiasi finansiškai prasčiau: 55 proc. amerikiečių teigia, jog jų situacija blogėja, ir tai aukščiausias rodiklis per 25 metus. Palyginimui, 2025 ir 2024 metais taip manė atitinkamai 53 ir 47 proc. respondentų.

Toks fonas didina spaudimą administracijai imtis veiksmų, net jei realios priemonės dažnai yra ribotos: galima kalbėti apie strateginių rezervų panaudojimą, diplomatinį spaudimą naftą išgaunančioms šalims ar vidaus reguliavimo sprendimus. Vis dėlto rinkos paprastai reaguoja į lūkesčius ir riziką, todėl politiniai pareiškimai ne visada greitai virsta pigesniu kuru.