Tag: Berlynas

  • Vokietijoje kalėdinės mugės startavo rekordiškai anksti – dar prieš Heloviną

    Kol dalis europiečių dar ruošėsi Helovinui ir Visų Šventųjų minėjimui, kai kuriuose Vokietijos miestuose jau skambėjo kalėdinės dainos ir veikė šventinės mugės.

    Šių metų sezonas prasidėjo neįprastai anksti: pirmasis kalėdinis miestelis duris atvėrė jau spalio viduryje. Lankytojai čia galėjo vaikščioti tarp medinių prekystalių, ragauti užkandžių ir mėgautis karštais gėrimais.

    Ryškiausias pavyzdys – Bavarijos Bayreuthe spalio 15 dieną pradėjęs veikti tradicinis „Bayreuther Winterdorf“. Renginys mieste vyko jau 22-ą kartą, o organizatoriai siūlė žiemos dekoracijas, regioninius skanėstus ir daugiau nei 16 rūšių karšto vyno.

    Toks ankstyvas startas rodo, kad riba tarp rudens ir kalėdinio laikotarpio vis labiau nyksta – daliai žmonių šventinė nuotaika prasideda gerokai anksčiau nei Adventas.

    Šventinė nuotaika – jau spalį

    Spalio mėnesį kalėdinį sezoną pajuto ne tik Bayreuthas. Šventinės erdvės pradėjo veikti ir kituose miestuose – pavyzdžiui, Hamburge lankytojus nuo spalio 21 dienos kvietė „Winterdeck“ Spielbudenplatz aikštėje.

    Netrukus startavo ir daugiau renginių, tarp jų – jubiliejinė mugė Esene, kuri, pasak Vokietijos dienraščio „Bild“, sutraukė dideles minias.

    Berlynas siūlo ne tik mugę

    Didelio susidomėjimo sulaukė ir Berlyno pasiūlymai. Sostinėje spalio pabaigoje atidaryta „Lichtenberger Winterzeit“, kur šalia karšto vyno ir šventinių užkandžių lankytojų laukė atrakcionai.

    Tarp pramogų minima ir apžvalgos ratas bei amerikietiški kalneliai – tai rodo, kad kai kurios mugės tampa ne vien prekybos ar maisto erdve, bet ir pilnaverčiu pramogų parku.

    Minos ir išgraibstyti bilietai

    Kai kur susidomėjimas buvo toks didelis, kad organizatoriams teko tvarkytis su tikru antplūdžiu. Esene atidarymo metu susirinko tūkstančiai svečių, o bilietai į dalį populiarių kalėdinių renginių buvo išpirkti labai greitai.

    Panaši situacija fiksuota ir kitose vietose, kur bilietai į kai kuriuos kalėdinius renginius dingo per kelias valandas.

    Šimtmečius skaičiuojanti tradicija

    Kalėdinės mugės Vokietijoje yra sena tradicija, siekianti vėlyvuosius viduramžius. Tuomet prieš šventes organizuoti turgūs gyventojams padėdavo apsirūpinti maistu ir reikalingomis prekėmis žiemai.

    Ilgainiui jie virto šventiniais festivaliais su iliuminacijomis, muzika, rankdarbiais ir regionine virtuve. Šiandien mugės pritraukia lankytojus iš visos Europos, o vien Berlyne kasmet rengiama kelios dešimtys skirtingų tokių renginių.

    Nors vieniems toks ankstyvas startas atrodo perdėtas, kitiems tai – proga šventinę nuotaiką pradėti kur kas anksčiau. Akivaizdu, kad šiemet kalėdinis sezonas dalyje Vokietijos prasidėjo rekordiniu tempu.

  • Vokietiją supurtė „Gen Z“ protestai: Berlyne sužeisti pareigūnai, Frankfurte plėšti kioskai

    Vokietiją supurtė „Gen Z“ protestai: Berlyne sužeisti pareigūnai, Frankfurte plėšti kioskai

    Vokietijoje šeštadienį vykę „Gen Z“ protestai, prasidėję kaip taikios demonstracijos dėl augančių pragyvenimo išlaidų, vakarop kai kuriose vietose peraugo į riaušes. Policija skelbė apie susirėmimus su pareigūnais, apgadintą turtą ir bandymus plėšti parduotuves.

    Didžiausia įtampa fiksuota Berlyne, Hamburge, Frankfurte prie Maino ir Kelne. Kai kur protestuotojai užtvėrė gatves degančiomis barikadomis, o policija minioms išsklaidyti pasitelkė vandens patrankas.

    Berlynas: dešimtys sulaikytųjų

    Berlyne jaunimo eitynės, kuriose, policijos vertinimu, dalyvavo apie 3 500 žmonių, prasidėjo Rosenthaler Platz ir judėjo Prenzlauer Berg kryptimi. Vėliau prie eisenos prisijungė ir kitų grupių protestuotojai, o situacija tapo sudėtingesnė pareigūnams.

    Berlyno policija nurodė, kad neramumų metu lengvai sužeisti 27 pareigūnai, o beveik 60 žmonių buvo sulaikyti. Skelbiama, kad dalyviai sprogdino pirotechniką ir naudojo signalines raketas.

    „Už kiekvieną užfiksuotą nusikalstamą veiką bus atsakyta, o tyrėjai išnaudos visas būtinas priemones“, – sakė Hamburgo policijos atstovas.

    Hamburgas ir Frankfurtas: akmenys, fejerverkai ir plėšimai

    Hamburge, policijos teigimu, dalis protestuotojų ėmėsi agresyvių veiksmų ir puolė pareigūnus akmenimis, buteliais bei fejerverkais. Pranešta, kad per vakarą laikinai sulaikyta apie 120 asmenų, o tvarkai užtikrinti mobilizuota apie 1 300 pareigūnų.

    Frankfurte prie Maino neramumai persimetė į miesto centrą ir prekybos zonas, ypač nukentėjo Zeil gatvė. Policija pranešė apie išdaužytus vitrinų stiklus ir bandymus patekti į parduotuves.

    Skelbiama, kad mieste buvo pasitelktos specialiosios pajėgos, vandens patrankos, šarvuota technika ir sraigtasparnis. Pareigūnai taip pat minėjo, jog į juos buvo mėtomi padegamieji mišiniai ir įvairūs daiktai, o iš viso užfiksuota daugiau nei 30 laikinų sulaikymų.

    Kelnas: mitingas nutrauktas anksčiau laiko

    Kelne mitingas baigtas apie 16 valandą, kai dalis dalyvių, policijos teigimu, prisidengė veidus ir pradėjo leisti pirotechniką. Vėliau pareigūnai pranešė sulaukę išpuolių prieš skubiosios pagalbos tarnybas.

    Policija informavo panaudojusi vandens patrankas prieš viešąją tvarką trikdžiusias grupes. Vienas pareigūnas patyrė rankos traumą ir nebegalėjo tęsti tarnybos, pradėta ne viena ikiteisminio tyrimo procedūra.

    Kodėl protestai aštrėja?

    Šie neramumai įsiliejo į platesnę socialinių protestų bangą Europoje, kur pastaraisiais metais visuomenės įtampą didina brangstantis būstas, energijos ir maisto kainos, taip pat neapibrėžtumas darbo rinkoje. Nors infliacija daugelyje valstybių, įskaitant Vokietiją, yra sumažėjusi nuo ankstesnių pikų, kasdienės išlaidos daliai gyventojų išlieka sunkiai pakeliamos.

    Pareigūnai pabrėžia, kad didelė dalis demonstracijų dalyvių elgėsi taikiai, o smurtu išsiskyrė mažesnės, agresyviai nusiteikusios grupės. Organizatoriai Frankfurte viešai atsiribojo nuo riaušių ir plėšimų, akcentuodami, kad protestų tikslas buvo socialiniai reikalavimai, o ne konfliktas su policija.

    Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas dėl riaušių kaltino kairiųjų pažiūrų grupes ir chuliganus, ragindamas taikyti griežtas bausmes visiems, kurie bus pripažinti dalyvavę smurtiniuose veiksmuose. Policija skelbė tęsianti tyrimus ir renkantį vaizdo medžiagą dėl galimų nusikaltimų.

  • Vokietija: serijinis prievartautojas nuteistas 12 metų, policija tiria dar 44 galimas aukas

    Vokietija: serijinis prievartautojas nuteistas 12 metų, policija tiria dar 44 galimas aukas

    Berlyno teismas 69 metų vyrui Frankui S. skyrė 12 metų laisvės atėmimo bausmę ir nurodė po jos taikyti prevencinį sulaikymą. Teismas konstatavo, kad jis svaigindavo moteris ir vykdydavo seksualinį smurtą, o dalį nusikaltimų filmuodavo.

    Bylos duomenimis, už 22 išžaginimus, susijusius su 14 moterų, vyras pripažintas kaltu ir dėl neteisėto intymaus vaizdo įrašymo devyniais atvejais. Nuosprendis dar nėra įsiteisėjęs, todėl nuteistasis gali jį skųsti aukštesnei instancijai.

    Tyrėjai nurodo, kad įtariamų nukentėjusiųjų skaičius gali būti gerokai didesnis, nei apima ši byla. Policija vertina, jog įrašuose gali būti matomos iš viso 58 moterys, o atskirai ruošiama medžiaga dar 44 epizodams, kurie gali virsti nauju teismo procesu.

    Teismas pažymėjo, kad nukentėjusiosios dėl medikamentų ir alkoholio derinio būdavo bejėgės ir negalėdavo apsiginti. Dalis jų, tyrėjų teigimu, vėliau neprisiminė įvykių, todėl ilgą laiką nebuvo kreiptasi į teisėsaugą, o apie nusikaltimus sužinota tik pareigūnams pradėjus lankyti moteris namuose.

    Procesui svarbiu įrodymu tapo nuteistojo laikyti vaizdo įrašai, kuriuos teisėsauga aptiko atlikusi kratą jo bute. Teismo vertinimu, veiksmai buvo sistemingi ir organizuoti, o prevencinis sulaikymas paskirtas dėl rizikos nusikaltimus kartoti net ir atsižvelgiant į nuteistojo amžių.

    Bylos medžiagoje teigiama, kad nusikaltimai vyko 2016–2022 metais. Vyras esą susipažindavo su moterimis per pažinčių platformas, įgyvendavo pasitikėjimą prisistatydamas įvairiomis profesijomis ir kviesdavo į namus, kur pasiūlydavo gėrimų.

    Nukentėjusiųjų advokatai pabrėžė, kad prevencinis sulaikymas šioje byloje yra esminis sprendimas visuomenės saugumui. Kartu atkreiptas dėmesys į dar vieną problemą: seksualinio smurto aukos neretai vengia viešumo dėl gėdos ir baimės, todėl dalis nusikaltimų taip ir nepasiekia teisėsaugos.

    Prie teismo pastato solidarumą su nukentėjusiomis reiškė kelių organizacijų atstovai, raginę aktyviau kalbėti apie seksualizuotą smurtą ir pagalbos prieinamumą. Tuo pat metu policija tęsia identifikavimo darbus: nurodoma, kad dalies įrašuose matomų moterų tapatybės vis dar nenustatytos.

    Vokietijoje pastaraisiais metais daugiau dėmesio skiriama seksualinio smurto byloms, kuriose aukos būna apsvaigintos, taip pat nusikaltimų fiksavimui ir platinimui skaitmeninėje erdvėje. Ši Berlyno byla vertinama kaip viena didžiausių, atskleidusių, kaip ilgai tokie nusikaltimai gali likti nepastebėti, kol neatsiranda skaitmeninių įkalčių.

    Teisėsauga skelbia, kad įtariamasis buvo sulaikytas 2026 metų kovą ir nuo tada laikomas suimtas. Tolimesni tyrimo veiksmai ir galimas naujas procesas priklausys nuo papildomai surinktų įrodymų bei identifikuotų nukentėjusiųjų parodymų.

  • Berlyno „Cygrid“ pritraukė 2,66 mln. eurų: kaip suvaldys DI agentų prieigą prie įmonių duomenų

    Berlyno „Cygrid“ pritraukė 2,66 mln. eurų: kaip suvaldys DI agentų prieigą prie įmonių duomenų

    Startuolis išlenda iš „stealth“ režimo

    Berlyne įsikūręs kibernetinio saugumo startuolis „Cygrid“ paskelbė baigęs kūrimą „stealth“ režimu ir pritraukęs 2,66 mln. eurų išankstinį investicijų raundą. Bendrovė kuria tapatybės kontrolės ir vykdymo platformą, skirtą riboti prieigą prie konfidencialios informacijos.

    Investicijų raundui vadovavo visos Europos ankstyvosios stadijos fondas Atlantic, prisidėjo ir D11Z. Ventures, taip pat keli verslo angelai. Tarp jų minimi „Zscaler“ produktų vadovas Boris Gorin, „bonify“ vadovas Andreas Bermig ir AmberVale Capital atstovas Vlad Tropko.

    Kodėl DI agentai tapo rizika

    „Cygrid“ teigimu, įmonėse sparčiai daugėjant DI agentų atsiranda nauja spraga: prieiga valdoma prisijungimo momentu, bet nepakankamai kontroliuojama tai, kas vyksta vėliau. Praktikoje DI agentai, integracijos ir paslaugų paskyros dažnai veikia su plačiomis teisėmis, o jų veiksmai gali likti nepastebėti.

    „Dmitry ir Dekel yra įrodyti kūrėjai, kurie derina gilią kibernetinio saugumo patirtį su supratimu, ko reikia verslui: saugumo, kuris sustabdo neteisingą veiksmą nesulėtinant darbo“, – sakė Atlantic partneris Marc-Olivier Lücke.

    Startuolį 2026 metais įkūrė Dmitry Kharchenko ir Dekel Paz. Abu įkūrėjai anksčiau dirbo Izraelio karinės žvalgybos struktūrose ir teigia pastebėję akląją zoną, kurią atveria DI agentų plėtra organizacijose.

    Kaip veikia nuolatinis prieigos „vykdymas“

    Skirtingai nei tradicinės tapatybės ir prieigos valdymo priemonės, kurios dažniausiai apsiriboja autorizacija prisijungimo metu, „Cygrid“ orientuojasi į nuolatinę kontrolę. Sistema tikrina kiekvieną veiksmą, kurį bando atlikti žmogus, paslaugos paskyra ar DI agentas, ir realiu laiku gali jį užblokuoti arba susiaurinti leidimus.

    „Prieigos kontrolė pasako, kas gali prisijungti. Ji nepasako, ką vartotojas darys toliau. Kai žetonas galioja, beveik niekas technologijų grandinėje nebesustabdo veiksmo. „Cygrid“ būtent tai ir daro: nusprendžia, ką kiekviena tapatybė gali daryti, ir tai įvykdo dar prieš atliekant veiksmą“, – sakė „Cygrid“ vadovas ir vienas įkūrėjų Dmitry Kharchenko.

    Bendrovė taip pat kuria vieną „intelekto grafiką“, kuriame sujungiamos žmonių, ne žmonių ir DI agentų tapatybės. Tokiu būdu siekiama susieti, kokios teisės suteiktos, ką tapatybė realiai daro ir kieno vardu veikia, kad rizikingi scenarijai būtų pastebėti anksčiau.

    „Cygrid“ nurodo, kad per devynis mėnesius nuo įregistravimo jau dirba su 19 vadinamųjų dizaino partnerių finansinių technologijų, elektroninės prekybos ir SaaS srityse, o šeši klientai sprendimą naudoja realioje aplinkoje. Vienu atveju D2C įmonė Berlyne aptiko anksčiau nematytų DI agentų ir trečiųjų šalių jungčių bei, pasitelkusi platformą, sutvarkė daugiau nei 100 rizikingų radinių.

    Rinkos kontekstas palankus sprendimams, kurie saugo ne tik vartotojų paskyras, bet ir žetonus, integracijas bei automatizuotus agentus. Pastaraisiais metais vis dažniau akcentuojama tendencija, kai atakos vykdomos pasinaudojant patikimomis tapatybėmis ir teisėtais prisijungimais, o ne kenkėjiškomis programomis.

    Gautą kapitalą „Cygrid“ planuoja skirti funkcionalumo plėtrai, komandos auginimui ir plėtrai Europoje. Startuolis tikisi tapti europietiška alternatyva JAV ir Izraelio tiekėjams DI tapatybių saugos srityje.

  • Berlynas vilioja rekordais: ką pamatyti be Brandenburgo vartų ir kodėl verta grįžti?

    Berlynas vilioja rekordais: ką pamatyti be Brandenburgo vartų ir kodėl verta grįžti?

    Berlynas 2025 metais sulaukė daugiau kaip 12 mln. svečių ir fiksavo beveik 30 mln. nakvynių – sostinė išlieka vienu stipriausių Europos miestų turizmo žemėlapyje. Vis dėlto keliautojai vis dažniau ieško ne tik atvirukinių vietų, bet ir gyvų rajonų, kuriuose atsiskleidžia tikrasis miesto charakteris.

    Vienas ryškiausių Berlyno simbolių – Brandenburgo vartai, pastatyti 1791 metais. Ši vieta tapo istorinių lūžių scena nuo imperinės epochos iki Šaltojo karo pabaigos, todėl apsilankymas čia dažnai yra atspirties taškas pažinti platesnį miesto kontekstą.

    Ne mažiau svarbus miesto istorijai yra Berlyno siena, pastatyta 1961 metais ir nugriauta 1989 metais, beveik tris dešimtmečius skyrusi miestą į dvi dalis. Šiandien ilgesnės sienos atkarpos, virtusios atvira galerija, primena ne tik politinę praeitį, bet ir tai, kaip miestas keičia traumines erdves į kultūros traukos taškus.

    Gatvės menas Berlyne tapo ne atsitiktine detale, o miesto tapatybės dalimi, traukiančia kūrėjus ir turistus. Kūrybinės dirbtuvės ir grafičių užsiėmimai, kuriuose dirba vietos menininkai, atspindi platesnę tendenciją: keliautojai nori ne vien žiūrėti, bet ir patys įsitraukti į patirtį.

    Ieškant netikėtų nakvynės vietų, dėmesį patraukia „Wilmina Hotel“ – viešbutis, įrengtas buvusiame moterų kalėjime Vakarų Berlyne. Istorinis pastatas su ilgais koridoriais ir metalinėmis grotomis buvo pritaikytas šiuolaikiniam naudojimui per maždaug 10 metų, o tokios konversijos Europoje vis dažniau vertinamos kaip būdas išsaugoti paveldą ir sumažinti naujų statybų poreikį.

    Berlynas taip pat patogus pažinti dviračiu: mieste daug žaliųjų erdvių, parkų ir ilgesnių maršrutų, jungiančių skirtingas epochas menančius objektus. Pavyzdžiui, Mauerpark – vieta, kurios pavadinimas ir istorija tiesiogiai siejasi su buvusia siena, o netoliese esantys rajonai atskleidžia, kaip sparčiai kinta miesto socialinis ir kultūrinis audinys.

    Keliaujant tarp skirtingų miesto dalių, keliautojai neretai užsuka ir į Zionskirche – bažnyčią, siejamą su Rytų Vokietijos laikotarpiu ir visuomeniniais pokyčiais. Tokie sustojimai primena, kad Berlynas įdomiausias tada, kai į jį žiūrima ne kaip į vieną maršrutą, o kaip į sluoksniais susiklosčiusį pasakojimą.

    Todėl net ir tiems, kurie Berlyne jau lankėsi, miestas dažnai atsiveria iš naujo: pėsčiomis, laivu ar dviračiu atrandamos erdvės, kurios nepatenka į trumpą privalomų objektų sąrašą. Būtent ši įvairovė ir gebėjimas nuolat keistis lemia, kodėl sostinė išlieka patraukli skirtingų interesų keliautojams.

  • Vokietijos rinkimų apklausos: CDU smunka dviejose žemėse, AfD stiprėja, Merzas žada likti

    Vokietijos rinkimų apklausos: CDU smunka dviejose žemėse, AfD stiprėja, Merzas žada likti

    Vokietijoje sekmadienį paskelbtos rinkimų dienos apklausos parodė skausmingus kanclerio Friedricho Merzo vadovaujamos Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) praradimus dviejose žemių rinkimuose. Rezultatai sustiprino diskusijas apie valdžios stabilumą ir išryškino kraštutinių politinių jėgų augimą.

    Mecklenburgo-Pomeranijos žemėje CDU, remiantis apklausomis, turėtų surinkti apie 5,5 proc. balsų. Toks rezultatas būtų prasčiausias šioje žemėje nuo Antrojo pasaulinio karo laikų ir signalizuotų, kad partija sunkiai randa atramą rytinėje, labiau kaimiškoje Vokietijos dalyje.

    Berlyne, kaip skelbia visuomeninio transliuotojo ARD užsakymu atlikta apklausa, CDU prognozuojama antra vieta su maždaug 20 proc., nusileidžiant Kairiųjų partijai, kuriai priskiriama apie 24,5 proc. Toks išsidėstymas rodo, kad sostinėje rinkėjų nuotaikas formuoja ne tik tradicinių partijų konkurencija, bet ir ryškesnis ideologinis poliarizavimas.

    AfD augimas ir spaudimas kancleriui

    Alternatyva Vokietijai (AfD) abiejuose balsavimuose fiksuoja reikšmingą augimą, o tai papildo pastarųjų savaičių tendenciją rytinėse žemėse. Šie signalai ypač jautrūs po to, kai AfD anksčiau priartėjo prie daugumos Saksonijos-Anhalto žemėje ir sustiprino lūkesčius, kad partija gali realiai pretenduoti į regioninę valdžią.

    F. Merzas kancleriu tapo prieš maždaug 16 mėnesių, žadėdamas pagyvinti stagnuojančią ekonomiką ir grąžinti pasitikėjimą valstybės kryptimi. Vis dėlto apklausos ir rinkimų signalai rodo, kad visuomenės nuotaikos išlieka prislėgtos, o pats kancleris susiduria su augančiu nepopuliarumu.

    Po naujausių rezultatų vėl pasigirdo raginimų iš CDU vidaus kelti klausimą dėl lyderystės, nors viešai aukščiausio rango bendražygiai atsistatydinimo reikalauti neskubėjo. Partijos vadovybė tokius svarstymus dažnai vadina personalijų debatų žala, nes jie gali dar labiau susilpninti mobilizaciją prieš svarbius politinius sprendimus.

    Merzo pozicija ir artimiausi žingsniai

    F. Merzas, reaguodamas į paskelbtas apklausas, pareiškė ketinantis likti CDU lyderiu ir kancleriu iki kadencijos pabaigos. Tai reiškia, kad artimiausiu metu Berlyne tikėtinas bandymas stabilizuoti politinę darbotvarkę ir perorientuoti dėmesį į ekonomikos, migracijos bei saugumo temas.

    Žiniasklaida taip pat pranešė, kad kancleris atsisakė planuotos kelionės į Niujorką į Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją, siekdamas daugiau laiko skirti vidaus politikos valdymui po rinkimų. Tikėtina, kad artimiausios dienos parodys, ar CDU pavyks sutelkti partiją ir užkirsti kelią tolesniam paramos nutekėjimui į protesto balsus.

    Nors rinkimų dienos apklausos nėra galutinis rezultatas, jos dažnai tiksliai atspindi bendrą kryptį ir tampa politinių sprendimų katalizatoriumi. Vokietijos politinėje sistemoje, kur itin svarbios koalicijos ir kompromisai, tokie signalai gali paveikti ir žemių valdžių formavimą, ir federalinio lygmens diskusijas dėl lyderystės bei prioritetų.

  • Vokietija balsuoja Berlyne ir Meklenburge: AfD šuolis ir „CDU“ riba kelia nerimą Merzui

    Vokietija balsuoja Berlyne ir Meklenburge: AfD šuolis ir „CDU“ riba kelia nerimą Merzui

    Vokietijoje sekmadienį vyksta dveji svarbūs žemių rinkimai, kurie gali tapti rimtu politiniu testu kancleriui Friedrichui Merzui. Balsavimas vyksta Berlyne ir Meklenburge–Pomeranijoje, o apklausos rodo įtemptą kovą ir augantį rinkėjų nepasitenkinimą.

    Berlyne valdančioji Krikščionių demokratų sąjunga (CDU) susiduria su itin artima dvikova su partija Die Linke. Pastaroji rinkėjų paramą grindžia pažadais aktyviau spręsti būsto krizę, kuri Vokietijos sostinėje išlieka viena jautriausių temų.

    Šiaurės rytų Vokietijoje esančioje Meklenburgo–Pomeranijos žemėje pagrindinė kova vyksta tarp Socialdemokratų partijos (SPD) ir kraštutinių dešiniųjų, antiimigracinės partijos Alternative für Deutschland (AfD). AfD į šiuos rinkimus ateina sustiprėjusi po neseniai pasiektos sėkmės Saksonijoje-Anhalte ir tikisi pratęsti augimo tendenciją.

    Vis dėlto AfD šioje žemėje susiduria su stipriu varžovu: SPD lydere Manuela Schwesig, kuri žemės ministre pirmininke dirba nuo 2017 metų. Vietos politikoje jos atpažįstamumas ir socialinės politikos darbotvarkė laikomi vienais svarbiausių SPD argumentų prieš AfD mobilizuojamą protesto balsą.

    Naujausios apklausos rodo, kad Berlyne Die Linke šiek tiek lenkia CDU, o Meklenburge–Pomeranijoje AfD pirmauja prieš SPD. Tuo pat metu CDU šiame regione balansuoja ties 5 proc. barjeru, kuris būtinas norint išlaikyti vietas žemės parlamente.

    Politologai tokias tendencijas sieja su platesnėmis nuotaikomis Vokietijoje: kylantis protesto balsas dažniau tenka politiniams pakraščiams, o tradicinėms partijoms tenka aiškiau atsakyti į gyvenimo brangimo, migracijos ir būsto prieinamumo klausimus. Didesni kraštutinių jėgų laimėjimai dar labiau didintų spaudimą F. Merzui, kuris kanclerio pareigas eina nuo 2025 metų gegužės ir, kaip rodo viešosios nuomonės tyrimai, susiduria su krentančiu populiarumu.

    „Bijau, kad šie rinkimai gali būti naudingi AfD, bet tikiuosi, kad CDU bus nubausta“, – sakė Moritzas Lembke-Oezeris.

    Jis pridūrė, kad ketina balsuoti už Die Linke dėl jos pažadų ryžtingiau spręsti būsto problemą.

    „Aš būčiau už tai, kad laimėtų AfD, nes tada jiems reikės įrodyti, ką sugeba: arba kažkas pasikeis, arba tai bus paskutinis kartas, kai jie gaus balsų“, – sakė Peteris Sommeris.

    Rinkimų rezultatai bus stebimi ne tik žemių sostinėse, bet ir federaliniu lygiu, nes Berlynas turi išskirtinį politinį svorį, o AfD sėkmė rytiniuose ir šiaurės rytų regionuose jau kurį laiką laikoma vienu ryškiausių Vokietijos politikos pokyčių. Galutiniai skaičiai parodys, ar ši banga tęsiasi, ir kiek tai kainuos kanclerio stovyklai.

  • IFA 2026 Berlyne: humanoidiniai robotai jau skalbia ir daro salto, bet buitį vis dar lėtina

    IFA 2026 Berlyne: humanoidiniai robotai jau skalbia ir daro salto, bet buitį vis dar lėtina

    Berlyne vykusi IFA 2026 paroda dar kartą parodė, kad humanoidiniai robotai iš demonstracijų zonos keliasi į realių užduočių testus. Parodos salėse lankytojai nuolat matė vaikštančius, mojuojančius ir su žmonėmis bendraujančius robotus, o dalis modelių Europoje pristatyti pirmą kartą.

    Renginio organizatoriai pabrėžė, kad greta dirbtinio intelekto robotika tampa viena svarbiausių artimiausių metų krypčių. Gamintojai vis dažniau neapsiriboja judesių šou ir bando įrodyti, kur humanoidai galėtų būti naudingi namuose bei versle.

    Kur robotai jau praverčia?

    Vieną ambicingiausių vizijų pateikė „LG“, kalbėdama apie mažiau buitinių darbų reikalaujančius namus. Parodoje dėmesio centre buvo namų robotas CLOiD, pademonstruotas kaip jungiamoji grandis tarp buitinės technikos, pramogų sistemų ir kitų įrenginių.

    Panašią kryptį rodė ir „Haier“, pristatydama humanoidinius robotus, kurie turėtų bendrauti su žmonėmis ir sąveikauti su namų prietaisais, greta valymo bei kompanionų tipo sprendimų. Idėja aiški: dalį rutininių užduočių perkelti robotams ir išmaniai sujungtai buitinei technikai.

    Praktišką, bet dar ne iki galo įtikinantį pavyzdį parodė „SwitchBot“: robotas sugebėjo paimti drabužius, sudėti juos į skalbimo mašiną ir uždaryti dureles. Vis dėlto demonstracija atskleidė dabartinę ribą: veiksmai atlikti lėtai, tad kol kas tokia pagalba reikalauja daugiau kantrybės nei daugelis vartotojų tikėtųsi.

    Kompanionai ir „kibernetiniai augintiniai“

    Ne visi gamintojai siekia, kad robotai atrodytų kaip žmonės. IFA 2026 matėsi tendencija kurti mažesnius, dažnai į gyvūnus panašius robotus, kurių tikslas yra emocinis ryšys ir bendravimas, o ne indų plovimas ar skalbinių lankstymas.

    „TCL“ pristatė kompanioną AiMe, kuris, kaip teigiama, geba reaguoti į balsą, veido išraiškas ir emocines užuominas, o laikui bėgant prisiminti ankstesnes sąveikas. „OlloBot“ demonstravo OlloNi SS1, vadinamą kibernetiniu augintiniu, kurio elgsena turėtų prisitaikyti prie žmogaus įpročių ir balso.

    Tokie sprendimai rodo, kad DI ir jutiklių pažanga stumia rinką ne vien į mechaninį darbų atlikimą, bet ir į socialinę robotiką. Tačiau būtent ši sritis kelia ir daugiau klausimų dėl privatumo, duomenų saugumo bei to, kiek namuose norime nuolat „klausantis“ įrenginio.

    Šou efektas dar slepia ribas

    Robotų galimybes IFA paryškino ir sceniniai pasirodymai: humanoidai šoko, demonstravo taiči, darė salto ir net špagatą. Publikai tai buvo viena įspūdingiausių parodos dalių, tačiau kartu ji priminė, kad stabilumas ir patikimumas vis dar nėra savaime suprantami.

    Kai kurie robotai po triukų atrodė svyruojantys, o dalis keturkojų robotų demonstracijų baigėsi griuvimais. Tai signalizuoja, kad iki kasdienio darbo namuose ar viešose erdvėse dar reikia ne tik gražių demonstracijų, bet ir saugaus veikimo, greitesnio užduočių atlikimo bei aiškių atsakomybės taisyklių.

    IFA 2026 paroda suvedė dvi realybes: viena vertus, humanoidiniai robotai jau geba atlikti konkrečias užduotis ir bendrauti su žmonėmis, kita vertus, daugeliui jų vis dar trūksta spartos ir stabilumo. Artimiausi metai parodys, ar humanoidai taps kasdieniais pagalbininkais, ar liks brangiais, įspūdingais prototipais, skirtais daugiausia demonstracijoms.

  • Mokytojai Vokietijoje serga iki 10 metų: krizė gilėja, o prognozės šokiruoja

    Mokytojai Vokietijoje serga iki 10 metų: krizė gilėja, o prognozės šokiruoja

    Vokietijos mokyklos į naujus mokslo metus žengia su įsisenėjusia mokytojų stygiaus problema, kurią dar labiau aštrina ilgalaikiai nedarbingumai. Nors žemės kuria papildomus etatus, vilioja finansiniais priedais ir įdarbina perėjūnus iš kitų profesijų, pamokų užtikrinti visur nepavyksta.

    Didžiausias deficitas fiksuojamas tiksliųjų ir technologinių dalykų srityse: matematikos, informatikos, fizikos ir chemijos. Trūksta ir specialiųjų poreikių ugdymo specialistų, taip pat dailės bei muzikos mokytojų, o tai tiesiogiai veikia pamokų pasiūlą ir ugdymo kokybę.

    Vokietijos Švietimo ministrų konferencijos skaičiavimu, šaliai trūksta apie 27 000 pilnai kvalifikuotų mokytojų. Atskirose žemėse situacija dar aštresnė: Brandenburge įspėjama, kad ne visur pavyks garantuoti standartinį pamokų tvarkaraštį, ypač kaimiškose vietovėse ir gamtos mokslų pamokose.

    Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje, nors mokytojų etatų skaičius viršija 166 000, pastaruoju metu neužpildyta liko daugiau nei 7 770 pozicijų. Tai reiškia, kad net didžiausiose švietimo sistemose personalo planavimas nebespėja paskui realų poreikį.

    Berlynas: nedarbingumas iki dešimtmečio

    Berlynas tampa pavyzdžiu, kaip ligos dar labiau suspaudžia ir taip trapią sistemą. Miesto švietimo administracijos duomenimis, 380 mokytojų nedirba dėl ligos bent metus, o tai yra reikšminga dalis turint omenyje, kad Berlyne dirba apie 35 000 pedagogų.

    Iš jų 143 valstybės tarnautojai mokytojai nedirba bent metus, dar 50 bent dvejus metus, o 18 asmenų nedarbingume yra mažiausiai dešimt metų. Tarp samdomų mokytojų taip pat fiksuojami itin ilgi laikotarpiai: penki nedirba bent dešimt metų, o 16 bent penkerius.

    Ilgalaikiai nedarbingumai labiausiai smogia pradinėms mokykloms, kuriose fiksuojamas didžiausias iškritusių mokytojų skaičius. Poveikis juntamas ir kitose grandyse, nes pavaduojančių pedagogų rezervai riboti, o krūviai likusiems darbuotojams didėja.

    Įtampos spiralę apibūdina ir Berlyno žemės parlamento nario Aleksanderio Kingo vertinimas, kad nepakankamas komplektavimas didina krūvius, o tai skatina dar daugiau nedarbingumo atvejų.

    „Kai mokykla nuolat dirba su skylėtu tvarkaraščiu, krūvis tiems, kurie lieka, tampa nebevaldomas“, – sakė Aleksanderis Kingas.

    Skirtingi duomenys, ta pati problema

    Visos šalies mastu tiksliai įvardyti, kiek mokytojų Vokietijoje nedirba bent metus, sudėtinga, nes žemės renka ir skelbia nevienodus rodiklius. Vienur ligos trukmė skirstoma detalizuotai, kitur taikomos apibendrintos kategorijos, o ilgalaikio nedarbingumo sąvoka kai kur pradedama nuo 30 dienų.

    Vis dėlto atskirų žemių skaičiai rodo aiškią tendenciją: ilgalaikių ligų atvejų yra šimtai, o dalis jų tęsiasi metų metais. Heseno žemėje nurodoma, kad apie 225 iš maždaug 67 000 mokytojų serga bent metus, o 16 nedirba ilgiau nei penkerius metus; kaip dažnesnės priežastys minimos psichologinės įtampos ir fiziniai negalavimai.

    Šiaurės Reino-Vestfalijoje mokytojai 2025 metais vidutiniškai sirgo 8,43 proc. darbo dienų, o kai kuriuose mokyklų tipuose šis rodiklis buvo dar didesnis. Saksonijoje-Anhalte 2024–2025 mokslo metais apie 8,6 proc. pamokų buvo atšaukta, nes nepavyko rasti pavaduojančių mokytojų.

    Ateitis: daugiau mokinių, daugiau išėjimų

    Problemą gilina demografija pačioje profesijoje: didelė dalis mokytojų yra vyresni nei 50 metų. Federalinės statistikos tarnybos duomenimis, 2024–2025 mokslo metais bendrojo ugdymo mokyklose 35,4 proc. mokytojų buvo bent 50 metų amžiaus, iš jų 10 proc. buvo 60 metų ar vyresni.

    Tai reiškia artėjančią masinę išėjimo į pensiją bangą, o naujų mokytojų parengimas užtrunka kelerius metus. Tuo pat metu Švietimo ministrų konferencijos prognozė rodo mokinių skaičiaus augimą: 2024 metais Vokietijoje buvo kiek mažiau nei 11,2 mln. mokinių, o iki 2032 metų jų turėtų padaugėti iki beveik 11,8 mln., arba apie 5,3 proc.

    Nors vėliau dėl mažesnių gimstamumo kartų prognozuojamas nedidelis mažėjimas, iki 2040 metų vis tiek tikimasi apie 11,3 mln. mokinių. Tai rodo, kad mokytojų paklausos spaudimas neišnyks greitai, o sprendimų reikės ne tik skubiems pavadavimams, bet ir ilgalaikei profesijos patrauklumo, sveikatos bei darbo sąlygų politikai.

  • Hamburgo „Pride“ eitynės su dviguba apsauga: po Berlyno išpuolio bendruomenė svarsto, ką tai keičia

    Hamburgo „Pride“ eitynės su dviguba apsauga: po Berlyno išpuolio bendruomenė svarsto, ką tai keičia

    Renginys vyksta įtemptame fone

    Hamburge šeštadienį vyko vienos didžiausių Vokietijoje „Pride“ eitynių, tačiau šiemet jos pažymėtos išskirtinėmis saugumo priemonėmis. Sprendimas sustiprinti apsaugą priimtas praėjus savaitei po mirtino išpuolio netoli Berlyno „Pride“ renginio, kuris sukrėtė šalį.

    Organizatoriai skelbė besitikintys apie 250 000 dalyvių, o renginio šūkis šiemet akcentavo solidarumą ir siekį gyventi be baimės. Toks tonas, kaip pažymi renginio rengėjai ir politikai, tapo ne tik vertybiniu pareiškimu, bet ir atsaku į realias grėsmes.

    Berlyno ataka pakeitė planus

    Pranešama, kad tarp eitynių kolonų paskutinę akimirką atsirado ir Berlyno „Pride“ platforma, skirta Christopher Street Day tradicijai. Joje buvusių žmonių paprašyta vilkėti tamsius drabužius kaip pagarbos ženklą praėjusios savaitės aukoms.

    Išpuolis Berlyne įvyko liepos 25 dieną, kai vyras mikroautobusu rėžėsi į minią keli šimtai metrų nuo renginio uždarymo šventės, o vėliau, kaip skelbiama, dar sužeidė žmones aštriu ginklu. Per ataką vienas žmogus žuvo, dar 29 buvo sužeisti.

    Policija: pajėgos padvigubintos

    Hamburgo policija teigė, kad šiemet į gatves išleista maždaug dukart daugiau pareigūnų nei pernai. Tikslas buvo ne tik greitesnė reakcija į galimus incidentus, bet ir matomas saugumo užtikrinimas, turint omenyje jautrų renginio kontekstą.

    Vokietijos prokuratūra ir tyrėjai Berlyno byloje skelbė, kad 21 metų įtariamasis Abdul Ballout žuvo susirėmimo su policija metu. Taip pat buvo pranešta apie rastą vaizdo įrašą, kuriame asmuo, laikomas įtariamuoju, prisiima atsakomybę ir deklaruoja ištikimybę „Islamo valstybės“ grupuotei.

    „Po žiauraus išpuolio Berlyne daugelis queer bendruomenėje ir visuomenėje svarsto, ar šiandien gatvė yra tinkama vieta“, – sakė Hamburgo vicemerė Katharina Fegebank.

    „Kaip tik dabar turime išeiti, ginti įvairovę, laisvę ir atvirą visuomenę, solidarizuotis su queer bendruomene“, – pridūrė ji.

    Vienas svarbiausių šių metų eitynių akcentų tapo žinutė, kad viešos erdvės neturi būti perleidžiamos smurtui ar bauginimui. Renginio dalyviai kalbėjo apie pareigą išlikti matomiems ir kartu pripažino, kad daliai žmonių sprendimą dalyvauti temdė nerimas dėl saugumo.