CP v2

Tag: Berlynas

  • Mokytojai Vokietijoje serga iki 10 metų: krizė gilėja, o prognozės šokiruoja

    Mokytojai Vokietijoje serga iki 10 metų: krizė gilėja, o prognozės šokiruoja

    Vokietijos mokyklos į naujus mokslo metus žengia su įsisenėjusia mokytojų stygiaus problema, kurią dar labiau aštrina ilgalaikiai nedarbingumai. Nors žemės kuria papildomus etatus, vilioja finansiniais priedais ir įdarbina perėjūnus iš kitų profesijų, pamokų užtikrinti visur nepavyksta.

    Didžiausias deficitas fiksuojamas tiksliųjų ir technologinių dalykų srityse: matematikos, informatikos, fizikos ir chemijos. Trūksta ir specialiųjų poreikių ugdymo specialistų, taip pat dailės bei muzikos mokytojų, o tai tiesiogiai veikia pamokų pasiūlą ir ugdymo kokybę.

    Vokietijos Švietimo ministrų konferencijos skaičiavimu, šaliai trūksta apie 27 000 pilnai kvalifikuotų mokytojų. Atskirose žemėse situacija dar aštresnė: Brandenburge įspėjama, kad ne visur pavyks garantuoti standartinį pamokų tvarkaraštį, ypač kaimiškose vietovėse ir gamtos mokslų pamokose.

    Šiaurės Reino-Vestfalijos žemėje, nors mokytojų etatų skaičius viršija 166 000, pastaruoju metu neužpildyta liko daugiau nei 7 770 pozicijų. Tai reiškia, kad net didžiausiose švietimo sistemose personalo planavimas nebespėja paskui realų poreikį.

    Berlynas: nedarbingumas iki dešimtmečio

    Berlynas tampa pavyzdžiu, kaip ligos dar labiau suspaudžia ir taip trapią sistemą. Miesto švietimo administracijos duomenimis, 380 mokytojų nedirba dėl ligos bent metus, o tai yra reikšminga dalis turint omenyje, kad Berlyne dirba apie 35 000 pedagogų.

    Iš jų 143 valstybės tarnautojai mokytojai nedirba bent metus, dar 50 bent dvejus metus, o 18 asmenų nedarbingume yra mažiausiai dešimt metų. Tarp samdomų mokytojų taip pat fiksuojami itin ilgi laikotarpiai: penki nedirba bent dešimt metų, o 16 bent penkerius.

    Ilgalaikiai nedarbingumai labiausiai smogia pradinėms mokykloms, kuriose fiksuojamas didžiausias iškritusių mokytojų skaičius. Poveikis juntamas ir kitose grandyse, nes pavaduojančių pedagogų rezervai riboti, o krūviai likusiems darbuotojams didėja.

    Įtampos spiralę apibūdina ir Berlyno žemės parlamento nario Aleksanderio Kingo vertinimas, kad nepakankamas komplektavimas didina krūvius, o tai skatina dar daugiau nedarbingumo atvejų.

    „Kai mokykla nuolat dirba su skylėtu tvarkaraščiu, krūvis tiems, kurie lieka, tampa nebevaldomas“, – sakė Aleksanderis Kingas.

    Skirtingi duomenys, ta pati problema

    Visos šalies mastu tiksliai įvardyti, kiek mokytojų Vokietijoje nedirba bent metus, sudėtinga, nes žemės renka ir skelbia nevienodus rodiklius. Vienur ligos trukmė skirstoma detalizuotai, kitur taikomos apibendrintos kategorijos, o ilgalaikio nedarbingumo sąvoka kai kur pradedama nuo 30 dienų.

    Vis dėlto atskirų žemių skaičiai rodo aiškią tendenciją: ilgalaikių ligų atvejų yra šimtai, o dalis jų tęsiasi metų metais. Heseno žemėje nurodoma, kad apie 225 iš maždaug 67 000 mokytojų serga bent metus, o 16 nedirba ilgiau nei penkerius metus; kaip dažnesnės priežastys minimos psichologinės įtampos ir fiziniai negalavimai.

    Šiaurės Reino-Vestfalijoje mokytojai 2025 metais vidutiniškai sirgo 8,43 proc. darbo dienų, o kai kuriuose mokyklų tipuose šis rodiklis buvo dar didesnis. Saksonijoje-Anhalte 2024–2025 mokslo metais apie 8,6 proc. pamokų buvo atšaukta, nes nepavyko rasti pavaduojančių mokytojų.

    Ateitis: daugiau mokinių, daugiau išėjimų

    Problemą gilina demografija pačioje profesijoje: didelė dalis mokytojų yra vyresni nei 50 metų. Federalinės statistikos tarnybos duomenimis, 2024–2025 mokslo metais bendrojo ugdymo mokyklose 35,4 proc. mokytojų buvo bent 50 metų amžiaus, iš jų 10 proc. buvo 60 metų ar vyresni.

    Tai reiškia artėjančią masinę išėjimo į pensiją bangą, o naujų mokytojų parengimas užtrunka kelerius metus. Tuo pat metu Švietimo ministrų konferencijos prognozė rodo mokinių skaičiaus augimą: 2024 metais Vokietijoje buvo kiek mažiau nei 11,2 mln. mokinių, o iki 2032 metų jų turėtų padaugėti iki beveik 11,8 mln., arba apie 5,3 proc.

    Nors vėliau dėl mažesnių gimstamumo kartų prognozuojamas nedidelis mažėjimas, iki 2040 metų vis tiek tikimasi apie 11,3 mln. mokinių. Tai rodo, kad mokytojų paklausos spaudimas neišnyks greitai, o sprendimų reikės ne tik skubiems pavadavimams, bet ir ilgalaikei profesijos patrauklumo, sveikatos bei darbo sąlygų politikai.

  • Hamburgo „Pride“ eitynės su dviguba apsauga: po Berlyno išpuolio bendruomenė svarsto, ką tai keičia

    Hamburgo „Pride“ eitynės su dviguba apsauga: po Berlyno išpuolio bendruomenė svarsto, ką tai keičia

    Renginys vyksta įtemptame fone

    Hamburge šeštadienį vyko vienos didžiausių Vokietijoje „Pride“ eitynių, tačiau šiemet jos pažymėtos išskirtinėmis saugumo priemonėmis. Sprendimas sustiprinti apsaugą priimtas praėjus savaitei po mirtino išpuolio netoli Berlyno „Pride“ renginio, kuris sukrėtė šalį.

    Organizatoriai skelbė besitikintys apie 250 000 dalyvių, o renginio šūkis šiemet akcentavo solidarumą ir siekį gyventi be baimės. Toks tonas, kaip pažymi renginio rengėjai ir politikai, tapo ne tik vertybiniu pareiškimu, bet ir atsaku į realias grėsmes.

    Berlyno ataka pakeitė planus

    Pranešama, kad tarp eitynių kolonų paskutinę akimirką atsirado ir Berlyno „Pride“ platforma, skirta Christopher Street Day tradicijai. Joje buvusių žmonių paprašyta vilkėti tamsius drabužius kaip pagarbos ženklą praėjusios savaitės aukoms.

    Išpuolis Berlyne įvyko liepos 25 dieną, kai vyras mikroautobusu rėžėsi į minią keli šimtai metrų nuo renginio uždarymo šventės, o vėliau, kaip skelbiama, dar sužeidė žmones aštriu ginklu. Per ataką vienas žmogus žuvo, dar 29 buvo sužeisti.

    Policija: pajėgos padvigubintos

    Hamburgo policija teigė, kad šiemet į gatves išleista maždaug dukart daugiau pareigūnų nei pernai. Tikslas buvo ne tik greitesnė reakcija į galimus incidentus, bet ir matomas saugumo užtikrinimas, turint omenyje jautrų renginio kontekstą.

    Vokietijos prokuratūra ir tyrėjai Berlyno byloje skelbė, kad 21 metų įtariamasis Abdul Ballout žuvo susirėmimo su policija metu. Taip pat buvo pranešta apie rastą vaizdo įrašą, kuriame asmuo, laikomas įtariamuoju, prisiima atsakomybę ir deklaruoja ištikimybę „Islamo valstybės“ grupuotei.

    „Po žiauraus išpuolio Berlyne daugelis queer bendruomenėje ir visuomenėje svarsto, ar šiandien gatvė yra tinkama vieta“, – sakė Hamburgo vicemerė Katharina Fegebank.

    „Kaip tik dabar turime išeiti, ginti įvairovę, laisvę ir atvirą visuomenę, solidarizuotis su queer bendruomene“, – pridūrė ji.

    Vienas svarbiausių šių metų eitynių akcentų tapo žinutė, kad viešos erdvės neturi būti perleidžiamos smurtui ar bauginimui. Renginio dalyviai kalbėjo apie pareigą išlikti matomiems ir kartu pripažino, kad daliai žmonių sprendimą dalyvauti temdė nerimas dėl saugumo.

  • Mokyklą lanko robotas vietoj sergančio berniuko: kaip veikia ši technologija ir ką ji keičia

    Berlyne 7 metų berniukas Joshua Martinangeli dėl sunkios plaučių ligos negali kasdien lankyti pamokų, tačiau nuo klasės jis neatitrūko. Jį su mokytoju ir bendraklasiais sujungia robotas-avatars, kuris stovi klasėje ir perduoda vaizdą bei garsą.

    Vaikas, būdamas namuose, gali stebėti pamoką realiu laiku, o kai nori pasisakyti, robotas klasėje siunčia šviesos signalą. Taip mokytojas ir mokiniai mato, kada Joshua prašo žodžio, o bendravimas vyksta be papildomos įtampos ar triukšmo.

    Joshua mama Simona Martinangeli pasakojo, kad berniukas turi vamzdelį kakle ir dėl kvėpavimo sutrikimų negali būti tarp žmonių, kur didesnė infekcijų rizika. Tokiose situacijose technologija tampa ne pramoga, o realia galimybe išsaugoti mokymosi ritmą ir socialinį ryšį.

    Projektas yra privati iniciatyva, o jo įgyvendinimą apmoka vietos valdžia Berlyno Marzahn-Hellersdorf rajone. Rajono atstovai pabrėžia, kad sprendimas padeda vaikui išlikti klasės dalimi, o tai ypač svarbu ilgai sergantiems mokiniams, kuriems nuotolinis mokymas ne visada atstoja įprastą mokyklos bendruomenę.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad robotai-avatarai dažniausiai naudojami tuomet, kai vaikas negali būti mokykloje dėl gydymo, imuniteto nusilpimo ar reabilitacijos. Tokia praktika įvairiose šalyse siejama su mažesne socialine atskirtimi, geresniu emociniu savijautos vertinimu ir sklandesniu grįžimu į klasę, kai sveikata pagerėja.

    „Norėčiau, kad Joshua iš tikrųjų galėtų ateiti į mokyklą“, – sakė berniuko bendraklasis Beritan Aslanglu.

    Kartu keliami ir privatumo klausimai, nes robotas klasėje reiškia nuolatinį vaizdo ir garso ryšį su mokinio namais. Dėl to mokyklos ir savivaldybės paprastai taiko aiškias taisykles: kada ryšys gali būti įjungtas, kaip saugomi duomenys ir kaip informuojami tėvai bei mokytojai.

    Technologijų kūrėjai pastebi, kad tokių sprendimų vertė didėja ir dėl demografinių bei sveikatos tendencijų: ilgalaikės ligos, gydymas ligoninėse ar namuose, psichologiniai sunkumai po pandemijos vis dažniau verčia ieškoti lankstesnių mokymosi formų. Robotai-avatarai čia tampa tarpine grandimi tarp klasikinės pamokos ir nuotolinio mokymosi platformų.

  • Berlyno Pride ataka: užpuolikas buvo žinomas policijai, miestas klausia, kodėl nesustabdyta anksčiau

    Berlyno Pride ataka: užpuolikas buvo žinomas policijai, miestas klausia, kodėl nesustabdyta anksčiau

    Po Pride atakos – klausimai dėl prevencijos

    Berlyne prie Brandenburgo vartų žmonės renka gėles ir vaivorykštės vėliavas improvizuotame memoriale, skirtame per išpuolį prie miesto Pride renginio žuvusiai moteriai ir sužeistiesiems. Šeštadienį į minią įvažiavęs mikroautobusas ir vėliau mačete žmones puolęs vyras sužeidė 29 asmenis.

    Mieste tvyrant gedului vis garsiau klausiama, ar valstybės institucijos galėjo užkirsti kelią tragedijai. Pagrindinis priekaištas skamba paprastai: užpuolikas teisėsaugai esą buvo žinomas, tačiau grėsmė nebuvo suvaldyta laiku.

    Po visą miestą apėmusių paieškų policija įtariamąjį sekmadienio vakarą nušovė Spandau rajone, sodų bendrijos teritorijoje. Prokuratūra skelbė, kad tai Vokietijos pilietis Abdul Ballout, turintis libanietiškų šaknų.

    Pasak pareigūnų, jo biografijoje buvo ankstesni teistumai dėl smurto, turto prievartavimo ir plėšimo, o taip pat bandymas prisijungti prie Islamo valstybės grupuotės Sirijoje. Šios aplinkybės tapo pagrindu aštriai diskusijai apie tai, kaip Vokietijoje vertinamos ir prižiūrimos aukštos rizikos radikalizacijos bylos.

    Memoriale apsilankę berlyniečiai kalbėjo, kad institucijos, susidūrusios su jau anksčiau nusikaltusiu asmeniu, privalėjo reaguoti griežčiau. „Man atrodo, kad bent iš dalies valstybė sureagavo netinkamai, nes jie turėjo reikalą su nusikaltėliu. Jie turėjo įsikišti anksčiau“, – sakė Alfred Kubitz.

    Kas žinoma apie ankstesnius sprendimus?

    Saugumo ekspertai taip pat kritikavo, kodėl įtariamasis buvo laisvėje ir, jų vertinimu, nepakankamai stebimas. Terorizmo tyrimų ir saugumo politikos instituto atstovas Rolf Tophoven teigė, kad šio žmogaus keliama grėsmė buvo nuvertinta.

    Prokuratūra nurodė, kad vyras buvo nuteistas 2026 metais gegužę už sunkios ardomosios smurto veikos planavimą ir gavo vienerių metų ir 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vis dėlto bausmės vykdymas buvo atidėtas, atsižvelgiant į jo anksčiau Libane praleistą laiką įkalinimo įstaigoje ir laikino sulaikymo laikotarpį, taip pat į prisipažinimą bei teiginį, kad jis atsiribojo nuo Islamo valstybės.

    Šis sprendimas, kaip ir platesnė praktika dėl nuteistųjų, siejamų su ekstremizmu, priežiūros po teismo, tapo politinių ginčų centru. Vokietijos policijos pareigūnų asociacijos vadovas Dirk Peglow viešai akcentavo, kad tokio pavojaus atvejais sulaikymo pabaiga neturėtų reikšti ir valstybės kontrolės pabaigos.

    Baimės dėl kraštutinių jėgų išnaudojimo

    Lygiagrečiai dalis LGBTQ bendruomenės atstovų perspėjo, kad tragedija gali būti išnaudota kraštutinių dešiniųjų politinėje darbotvarkėje. Berlynas ilgą laiką laikytas atviru miestu, todėl toks tikslinis smurtas Pride kontekste bendruomenei tapo ypač skausmingu signalu.

    Budėjime dalyvavusi 26 metų Lena Werner sakė, kad atėjo parodyti, jog bendruomenė nesileis įbauginama ir sieks dar didesnio solidarumo. Kartu ji pabrėžė, kad nenorėtų, jog išpuolis taptų pretekstu kurstyti neapykantą užsieniečiams, migrantams ar islamui.

    Įtampa juntama ir politiniame fone, nes iki Berlyno žemės rinkimų liko mažiau nei du mėnesiai, o kraštutinių dešiniųjų Alternatyva Vokietijai kai kuriose apklausose rodė aukštus rezultatus. Socialiniuose tinkluose partijos lyderė Alice Weidel kaltino kanclerį Friedrich Merz nepakankamais veiksmais prieš, jos teigimu, migrantų smurtą.

    Tuo metu kancleris Friedrich Merz viešai pabrėžė, kad Vokietija gins laisvę ir neleis terorizmui plisti. Šie pareiškimai rodo, kad po išpuolio Vokietijoje gali stiprėti spaudimas griežtinti ekstremizmo prevencijos priemones, bet kartu aštrėti ir debatai, kaip tai daryti neperžengiant žmogaus teisių bei nedidinant visuomenės susipriešinimo.

  • Išpuolis per Berlyno Pride: ką žinome apie įtariamą ataką ir kaip tai keičia saugumo diskusiją

    Išpuolis per Berlyno Pride: ką žinome apie įtariamą ataką ir kaip tai keičia saugumo diskusiją

    Berlyne per Christopher Street Day eitynes, dar vadinamas Pride, į minią Tiergarteno parke rėžėsi automobilis, o Vokietijos pareigūnai incidentą tiria kaip galimai ideologiškai motyvuotą išpuolį. Per ataką žuvo viena moteris, dar keliolika žmonių buvo sužeisti, dalies jų būklė įvardijama kaip sunki.

    Eitynės į Vokietijos sostinę kasmet sutraukia šimtus tūkstančių dalyvių, todėl tokio pobūdžio ataka smogė ne tik atskiram renginiui, bet ir bendram saugumo jausmui mieste. Policija ir prokuratūra aiškinasi įtariamojo motyvus, jo ryšius bei tai, ar tai buvo vienišo užpuoliko veiksmas, ar platesnio radikalizacijos proceso pasekmė.

    Kas įvyko Berlyne?

    Pasak pirminės informacijos, transporto priemonė į žmones įvažiavo renginio metu, kai dalyviai judėjo per žaliąsias Tiergarteno erdves. Greitosios pagalbos tarnybos ir policija vietoje organizavo sužeistųjų evakavimą, o dalis teritorijos buvo aptverta kriminalistiniams veiksmams.

    Vokietijoje pastaraisiais metais išlieka padidinto budrumo režimas masiniuose renginiuose, ypač ten, kur susirenka didelės minios ir sudėtinga užtikrinti fizines barjerų zonas. Automobiliu į minią nukreiptos atakos Europoje laikomos vienu sunkiausiai prevenciškai užkardomų scenarijų, nes joms dažnai nereikia sudėtingos logistikos ar ginklų.

    Įtariami motyvai ir jautri terminija

    Tekste, kuriuo remiasi šis komentaras, teigiama, kad išpuolį galėjo įvykdyti islamistinių pažiūrų asmuo, tačiau galutinės išvados priklausys nuo tyrimo: bus vertinami įtariamojo veiksmai, ryšiai, komunikacija ir kiti įrodymai. Pareigūnai tokiais atvejais paprastai vengia skubotų apibendrinimų, kol nepatvirtinami faktai, o tai ypač aktualu kalbant apie religiją ir ideologiją.

    Viešojoje erdvėje po išpuolio vėl ryškėja įtampa tarp dviejų pareigų: aiškiai įvardyti grėsmes ir kartu nepainioti islamizmo su islamu kaip religija. Saugumo ekspertai ir žmogaus teisių organizacijos dažnai pabrėžia, kad kovojant su radikalizacija būtina tiksliai atskirti ideologinį ekstremizmą nuo tikinčiųjų bendruomenių, kad nebūtų skatinama kolektyvinė kaltė.

    „Laisvė nėra savaime suprantama, ją reikia ginti nuo tų, kurie siekia ją sunaikinti“, – sakė René Powilleit.

    Kodėl Pride renginiai tampa taikiniu?

    LGBTQ bendruomenės renginiai Europoje vis dažniau susiduria su grasinimais, išpuoliais ar bandymais juos sutrikdyti, o agresija gali kilti iš skirtingų ideologinių stovyklų. Dėl didelio matomumo ir simbolinės reikšmės Pride renginiai neretai tampa patogia platforma ekstremistams, siekiantiems dėmesio ir baimės efekto.

    Po tokių incidentų savivaldybės ir policija paprastai peržiūri maršrutus, įvažiavimų kontrolę, transporto srautų ribojimą, fizinių barjerų naudojimą bei rizikos vertinimo protokolus. Kartu stiprėja diskusija, kaip suderinti renginių atvirumą ir miestietišką gyvybingumą su realia poreikio apsauga nuo greitų, impulsyvių ar ideologiškai paskatintų atakų.

    Berlyno atvejis tikėtina taps dar vienu testu Vokietijos institucijoms, kaip greitai ir skaidriai pateikti visuomenei patikrintą informaciją, kartu užkertant kelią dezinformacijai ir neapykantos kurstymui. Artimiausiomis dienomis laukiama daugiau oficialių tyrimo detalių apie įtariamąjį, atakos aplinkybes ir galimus tolesnius saugumo sprendimus masiniuose renginiuose.

  • „Zalando“ mažina sąnaudas: Berlyne planuoja 200 savanoriškų išėjimų, Erfurte darbą praras 2 100

    Vokietijos internetinės mados prekybos platforma „Zalando“ skelbia apie naują sąnaudų mažinimo etapą, kuris palies tiek administracines, tiek logistikos grandis. Bendrovė artimiausiomis savaitėmis ketina mažinti darbuotojų skaičių Berlyno centrinėje būstinėje ir uždaryti vieną iš logistikos centrų Erfurte.

    „Zalando“ nurodo, kad Berlyne planuojama apie 200 darbo vietų mažinimų per savanoriško išėjimo programą. Tokia priemonė paprastai reiškia, kad darbuotojams siūlomos kompensacijos ar kitos sąlygos, skatinančios nutraukti darbo santykius abipusiu sutarimu.

    Erfurto centro uždarymas

    Didesnis pokytis laukia Erfurto logistikos centro: jį planuojama uždaryti iki rugsėjo pabaigos. Dėl to darbo neteks apie 2 100 žmonių, o tai yra didžiausia šio plano dalis pagal paveikiamų darbuotojų skaičių.

    Įmonė aiškina, kad ateityje sandėlių veiklą, siuntų paruošimą ir dalį logistikos paslaugų perims išoriniai paslaugų teikėjai. Tikimasi, kad toks modelis leis kasmet sutaupyti kelis milijonus eurų.

    „Pagal pasirinktą strategiją sandėlių valdymą, siuntų paruošimą ir logistikos paslaugas vykdys išorinės įmonės, o tai kasmet turėtų sutaupyti kelis milijonus eurų“, – teigiama „Zalando“ pranešime.

    Kodėl darbai keliasi į Bukareštą

    Kartu su mažinimais Vokietijoje „Zalando“ dalį veiklos perkelia į Rumuniją. Bendrovė planuoja 2027 metų pirmąjį ketvirtį Bukarešte atidaryti naują biurą, kuriame pradžioje turėtų dirbti apie 60 žmonių.

    Tokie sprendimai atspindi platesnę Europos e. prekybos ir logistikos sektoriaus tendenciją: įmonės siekia lankstesnių kaštų struktūrų, dalį funkcijų perduoda rangovams, o administracinius procesus koncentruoja miestuose, kur lengviau pritraukti specialistų ir valdyti išlaidas.

    Įmonės mastas ir rinka

    „Zalando“ skaičiuoja, kad pirmojo ketvirčio pabaigoje aktyvių klientų skaičius siekė 62,3 mln. Bendrovė veikia 29 rinkose ir savo platformoje siūlo apie 7 000 prekių ženklų.

    Nors aktyvių klientų bazė išlieka didelė, paskelbti pokyčiai rodo, kad įmonė toliau ieško efektyvesnio veiklos modelio. Darbo vietų mažinimai ir logistikos pertvarkymas paprastai laikomi vienais greičiausių būdų sumažinti fiksuotas sąnaudas ir padidinti veiklos atsparumą paklausos svyravimams.

  • Kirmijėlių sūris ir „dvokianti“ silkė: ką Berlyno Šlykštaus maisto muziejus parodo apie skonį

    Kirmijėlių sūris ir „dvokianti“ silkė: ką Berlyno Šlykštaus maisto muziejus parodo apie skonį

    Kur baigiasi pasibjaurėjimas?

    Fermentuota žuvis, sūris su lervomis, kraujinė dešra ar subproduktai daugeliui skamba kaip riba, kurios jie nenori peržengti. Tačiau skirtingose šalyse tokie patiekalai laikomi tradicija ir net pasididžiavimu.

    Berlyne veikiantis Šlykštaus maisto muziejus kviečia pažvelgti į tai, kaip greitai skonio vertinimą pakeičia kvapas, tekstūra ar vien žinojimas, kaip maistas pagamintas. Paroda siekia ne šokiruoti, o paaiškinti, kodėl reakcijos į tą patį patiekalą gali būti visiškai priešingos.

    Muziejus, gimęs Švedijoje

    Muziejaus idėja gimė Malmėje, Švedijoje, o Berlyne ekspozicija veikia nuo 2021 metų. Joje pristatoma beveik 100 skirtingų produktų ir patiekalų, kurie vieniems atrodo neįveikiami, o kitiems yra kasdienybė.

    Muziejaus vadovė Alexandra Bernsteiner aiškina, kad pasibjaurėjimas yra ir kultūriškai išmokstamas, ir susijęs su evoliucine apsauga nuo galimai nesaugaus maisto. Lankytojai čia skatinami atpažinti savo ribas ir suprasti, kaip jos susiformavo.

    „Norime parodyti, kad pasibjaurėjimas paliečia visus: jis yra kultūriškai nulemtas, bet kartu įsišaknijęs biologijoje“, – sakė muziejaus vadovė Alexandra Bernsteiner.

    Europa: tradicijos, kurios stebina

    Ekspozicija primena, kad daug „keistų“ patiekalų atsirado ne iš prabangos, o iš taupumo ir būtinybės panaudoti viską. Vokietijoje minimi tokie pavyzdžiai kaip duonos sriuba, drebučiai su mėsa ar sotus Pfalco regiono saumagen, kai mėsos ir bulvių įdaras verdamas kiaulės skrandyje.

    Italijoje išskiriamas Sardinijos casu marzu, kai sūris fermentuojamas padedant musių lervoms, o rezultatas tampa itin minkštas ir intensyvaus kvapo. Švediją reprezentuoja surströmming, fermentuota silkė, garsėjanti ypač stipriu kvapu, o atidaryta skardinė daugeliui tampa tikru išbandymu.

    Kodėl vieniems tai skanu?

    Muziejus pabrėžia, kad pasibjaurėjimą dažniausiai sukelia ne skonis, o pirmasis jutiminis signalas: kvapas, išvaizda, gleivėta ar „virpanti“ tekstūra. Svarbi ir informacija apie gamybą, nes ji gali sužadinti instinktyvų atstūmimą net dar neragavus.

    Kartu čia primenama, kad įprotis ir kontekstas keičia vertinimą: tai, kas svetima šiandien, rytoj gali tapti įprastu. Dėl to muziejus veikia ir kaip kultūrinio perspektyvos keitimo erdvė, kur maistas pristatomas kaip tapatybės, atminties ir priklausymo bendruomenei dalis.

    Paragauti galima ir patiems

    Lankytojams siūloma ne tik apžiūrėti eksponatus, bet ir paragauti dalies produktų degustacijų zonoje, įskaitant valgomus vabzdžius. Tokia patirtis, pasak muziejaus, dažnai padeda atskirti instinktyvią reakciją nuo realaus skonio vertinimo.

    Muziejus taip pat primena, kad pasaulio mitybos įpročiai kinta: klimato iššūkiai, tvarumo paieškos ir baltymų šaltinių įvairovė vis dažniau atveda į diskusiją, kas iš tiesų yra „normalus“ maistas. Kartais riba tarp atstūmimo ir smalsumo pasirodo esanti plonesnė, nei manėme.

  • Klimatyzacija traukinyje sugedo per karščius? Štai kaip atgauti dalį bilieto kainos

    Klimatyzacija traukinyje sugedo per karščius? Štai kaip atgauti dalį bilieto kainos

    Kelionė traukiniu per vasaros karščius gali virsti rimtu išbandymu, jei vagone nustoja veikti klimatyzacija. Pastaruoju metu keleiviai vis dažniau dalijasi istorijomis, kai temperatūra viduje tampa sunkiai pakeliama, o informacijos iš įgulos pritrūksta.

    Vienas ryškesnių atvejų fiksuotas maršrute iš Berlyno į Gdynę, kai dėl gedimo oro kondicionavimo sistema nebeveikė, o daliai žmonių pasidarė silpna. Keleiviai skundėsi, kad jiems nebuvo pasiūlyta vandens ir nebuvo aišku, ar gedimas bus pašalintas artimiausiu metu.

    „Nuo pat pradžių neveikia klimatyzacija, žmonėms darosi silpna. Bilietas kainavo daugiau nei 70 eurų“, – sakė vienas keleivis, pasakodamas apie kelionės sąlygas.

    Tokios situacijos nėra vienetinės ir Lenkijoje kartojasi jau ne pirmą vasarą. Keleivių patirtis rodo, kad gedimai kelionės komfortą paveikia ne tik dėl karščio, bet ir dėl papildomų nesklandumų, pavyzdžiui, didesnių žmonių srautų viename vagone ar neveikiančių tualetų.

    Kada priklauso kompensacija?

    Lenkijos geležinkelių priežiūrą vykdanti institucija Urząd Transportu Kolejowego yra išaiškinusi, kad tam tikrais atvejais, kai aukštesnės kategorijos traukinyje neveikia klimatyzacija, keleivis gali teikti pretenziją vežėjui. Jei skundas pripažįstamas pagrįstu, kompensacija gali siekti 25 proc. už kelionę sumokėtos sumos.

    Praktikoje tai dažniausiai reiškia, kad už maždaug 70 eurų kainavusį bilietą keleiviui gali būti grąžinama apie 18 eurų vertė. Kompensavimo forma gali skirtis, tačiau dažniausiai nurodoma, kad keleiviui suteikiamas vaučeris arba kita lygiavertė grąžinimo forma pagal vežėjo taisykles.

    Kaip pateikti skundą vežėjui?

    Pretenziją paprastai galima pateikti keliais būdais: nuotoliniu būdu elektroniniu paštu, tradiciniu paštu arba klientų aptarnavimo vietoje. Svarbiausia išsaugoti kelionę patvirtinančius dokumentus ir kuo tiksliau aprašyti situaciją, įskaitant maršrutą, datą, vagono numerį, jei jis žinomas.

    Jei pretenzija pateikiama su trūkumais, vežėjas gali paprašyti patikslinti informaciją per nustatytą terminą, dažnai iki 14 dienų. Nepateikus prašomų duomenų, skundas gali būti nenagrinėjamas, todėl verta iš karto pridėti bilieto kopiją ir kitus įrodymus, pavyzdžiui, nuotraukas ar liudijimus.

    Kodėl tai aktualu šią vasarą?

    Karščio bangos Europoje tampa vis dažnesnės, o transporto infrastruktūrai tai kelia papildomų iššūkių. Didelės temperatūros didina gedimų riziką, o keleiviams tai reiškia ne tik diskomfortą, bet ir realias sveikatos rizikas, ypač vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir turintiems lėtinių ligų.

    Jei kelionėje traukiniu pasidaro bloga, svarbu nedelsti ir kreiptis į įgulą, prašyti vandens bei, jei būtina, medicininės pagalbos. O vėliau, jau ramiai įvertinus aplinkybes, verta pasidomėti kompensavimo tvarka ir pateikti pretenziją vežėjui.

  • Berlyno rajonus užplūdo ąžuolinio procesijinio verpiko vikšrai: uždaromos erdvės, gyventojai pyksta

    Berlyno rajonus užplūdo ąžuolinio procesijinio verpiko vikšrai: uždaromos erdvės, gyventojai pyksta

    Vikšrų židiniai Berlyne plečiasi

    Berlyno dalyje rajonų sparčiai plinta ąžuolinio procesijinio verpiko vikšrai, o kai kuriose vietose dėl to laikinai uždaromos žaliosios erdvės ir sporto aikštynai. Daugiausia problemų fiksuojama Šarlotenburgo-Vilmersdorfo apylinkėse, kur savivaldybės tarnybos riboja patekimą į rizikingas zonas.

    Vietos gyventojai pasakoja, kad vikšrų ir jų lizdų pėdsakų matyti ant durų staktų, automobilių, pastatų fasadų ir net lauko šviestuvų. Dėl situacijos kyla įtampa, o dalis žmonių tvirtina, kad kasdienybė tapo sunkiai prognozuojama.

    Kodėl jie pavojingi žmonėms

    Pagrindinė grėsmė kyla ne nuo įkandimų, o nuo itin smulkių dilginančių plaukelių, kuriuos vikšrai barsto ir kurie lengvai pasklinda su vėju. Šiuose plaukeliuose yra baltymas taumetopoeinas, galintis sukelti stiprias alergines reakcijas ir gleivinių dirginimą.

    Kontaktas su plaukeliais kai kuriems žmonėms sukelia intensyvų niežėjimą, bėrimus, akių junginės uždegimą ar kvėpavimo takų sudirginimą. Ypatinga problema ta, kad plaukeliai gali išlikti „aktyvūs“ ir senuose lizduose, todėl rizika išlieka net ir vikšrams pasitraukus.

    Gyventojų nerimas ir valdžios ribojimai

    Vietos politikai ir bendruomenės atstovai teigia, kad labiausiai kenčia vyresnio amžiaus žmonės, dalis jų vengia išeiti iš namų. Taip pat skundžiamasi, kad vaikai grįžta su odos sudirgimais, o kai kurie gyventojai simptomams malšinti naudoja medikamentus.

    Pasak vietos gyventojų, situaciją apsunkina tai, kad sveikatos institucijos vikšrų nepriskiria prie „klasikinių kenkėjų“, tokių kaip graužikai, todėl intervencijos apimtis ribota. Be to, augalų apsaugos reguliavimas riboja biocidų naudojimą, tad kovos priemonės turi būti parenkamos atsargiai.

    Reaguodami į užsitęsusią problemą, žmonės inicijavo peticiją, kuria prašoma parengti privalomą apsaugos ir prevencijos planą ne tik Jungfernheidės apylinkėms, bet ir visam Berlynui. Bendruomenės siekia aiškaus veiksmų grafiko, greitesnio lizdų šalinimo ir informavimo apie rizikingas zonas.

  • Azijinė tigrinė uodė jau pasiekė Berlyną: ką reiškia jos plitimas ir reali rizika sveikatai

    Azijinė tigrinė uodė jau pasiekė Berlyną: ką reiškia jos plitimas ir reali rizika sveikatai

    Azijinė tigrinė uodė, kilusi iš tropikų ir subtropikų, toliau plečia arealą Vokietijoje ir jau fiksuojama iki pat Berlyno. Visuomenės sveikatos specialistai pabrėžia, kad šis uodas svarbus ne tik kaip nemalonus kenkėjas, bet ir kaip potencialus tam tikrų virusų pernešėjas.

    Vokietijos regionuose vis dažniau patvirtinamos stabilios populiacijos, ypač Šiaurės Reino-Vestfalijoje, o kai kurios savivaldybės ragina gyventojus aktyviau imtis prevencijos. Skaičiuojama, kad šiltesni ir drėgnesni sezonai sudaro palankias sąlygas uodams veistis ir plisti į naujas teritorijas.

    Kodėl šiemet jų gali daugėti?

    Azijinė tigrinė uodė geriausiai dauginasi šiltomis ir drėgnomis sąlygomis, todėl lietingi periodai kartu su šiluma sukuria beveik idealų foną. Švelnesnės žiemos taip pat didina tikimybę, kad dalis kiaušinėlių sėkmingai peržiemos ir pavasarį populiacija startuos gausiau.

    Prie plitimo prisideda ir intensyvus žmonių judėjimas bei prekių transportas: uodų kiaušinėliai ar lervos gali patekti į naujas vietas kartu su kroviniais, naudotomis padangomis ar vandens talpomis. Dėl to nauji židiniai neretai atsiranda ten, kur daug logistikos, statybų ar sandėliavimo aikštelių.

    Ar azijinė tigrinė uodė pavojinga?

    Ši rūšis lengvai atpažįstama iš juodai baltų dryžių, yra aktyvi ir dieną, o įkandimai dažnai būna skausmingi. Didesnį nerimą kelia tai, kad ji gali pernešti dengue ir chikungunya virusus, jei pati užsikrečia įkandusi infekuotam žmogui.

    Iki šiol Vokietijoje dažniau kalbama apie įvežtinius atvejus, kai žmonės suserga grįžę iš kelionių, o ne apie vietinį perdavimą uodais. Tačiau specialistai vertina, kad klimato šiltėjimas ir didėjantys uodų arealai ilgainiui gali padidinti ir vietinės pernašos tikimybę.

    Kaip atpažinti galimą užsikrėtimą?

    Dengė dažniausiai pasireiškia po kelių dienų nuo užsikrėtimo: pakyla aukšta temperatūra, vargina galvos, raumenų ir sąnarių skausmai, gali atsirasti bėrimas. Dauguma sergančiųjų pasveiksta per 1–2 savaites, tačiau daliai žmonių liga gali komplikuotis, todėl svarbu stebėti būklę ir laiku kreiptis į medikus.

    Chikungunya taip pat dažnai prasideda karščiavimu, o išskirtinis požymis yra stiprūs sąnarių skausmai, kurie kartais užsitęsia ilgiau nei ūmi ligos fazė. Specifinio antivirusinio gydymo paprastai nėra, todėl taikomas simptominis gydymas, poilsis ir pakankamas skysčių vartojimas.

    Ką daryti, kad uodų būtų mažiau?

    Efektyviausia priemonė yra naikinti veisimosi vietas, nes šiai rūšiai pakanka labai nedidelio vandens kiekio. Rekomenduojama reguliariai išpilti stovintį vandenį iš kibirų, laistytuvų, vazonų padėklų, taip pat pasirūpinti, kad po lietaus jis nesikauptų kiemuose ir sodybose.

    Kelionių sezonu specialistai pataria būti budriems grįžus iš šalių, kur dengue ar chikungunya paplitę plačiau, ir pajutus simptomus informuoti gydytoją apie kelionės kryptį. Tokia informacija padeda greičiau parinkti tyrimus ir įvertinti, ar reikalinga papildoma epidemiologinė priežiūra.