CP v2

Tag: Berlynas

  • Vokietija ieško naftos alternatyvų: svarstomos tiekimo iš Lenkijos galimybės į Švedto rafineriją

    Vokietija ieško naftos alternatyvų: svarstomos tiekimo iš Lenkijos galimybės į Švedto rafineriją

    Vokietija derasi su Lenkija dėl galimų naftos tiekimų į Švedto (Schwedt) rafineriją, kuri yra viena svarbiausių degalų tiekėjų Berlynui ir Brandenburgo žemei. Šių pokalbių poreikis išryškėjo po to, kai nutrūko anksčiau naudotas žaliavos maršrutas, o Berlynas intensyviau ieško alternatyvių logistikos grandinių.

    Vokietijos ekonomikos ir energetikos ministrė Katharina Reiche viešai patvirtino, kad su Varšuva aptariami galimi tiekimai iš Lenkijos. Pasak jos, diskusijos vyksta konstruktyviai, o tikslas – užtikrinti stabilų rafinerijos darbą ir regiono aprūpinimą degalais.

    „Su Varšuvos vyriausybe kalbamės dėl galimų naftos tiekimų iš Lenkijos į Švedto rafineriją“, – sakė Katharina Reiche.

    Kas pasikeitė tiekimo grandinėje

    Švedto rafinerija pastaraisiais metais tapo jautriu energetinio saugumo klausimu, nes jos tiekimo schemos priklausė nuo geopolitinių sprendimų ir tranzito maršrutų. Vokietijai siekiant mažinti priklausomybę nuo rusiškos kilmės žaliavos, bet koks sutrikimas alternatyviuose kanaluose tampa kritiniu, ypač metropolinėms teritorijoms aplink Berlyną.

    Ministrės teigimu, rafinerijos pajėgumų panaudojimas šiuo metu išlieka aukštas dėl sukauptų rezervų, tačiau ilgalaikiam stabilumui reikia tvaresnių sprendimų. Todėl svarstomi keli keliai: tiekimo srautai per Lenkijos infrastruktūrą ir paraleliai stiprinami pajėgumai per Baltijos jūros uostus.

    Lenkijos kryptis ir Rostoko uostas

    Viena realiausių alternatyvų – naftos pristatymas per Lenkiją, pasitelkiant Gdansko uosto logistiką ir tolesnį transportavimą iki Vokietijos. Šis scenarijus reikalautų suderinti ne tik komercines sąlygas, bet ir techninius pajėgumus, grafikus bei atsargų valdymą, kad srautai būtų patikimi.

    Lygiagrečiai Vokietija bando didinti naftos transportavimo efektyvumą iš Rostoko uosto į Švedtą. Pranešama, kad Rostoke vyksta infrastruktūros plėtra, kad uostas galėtų aptarnauti didesnius tanklaivius ir taip padidinti importo lankstumą.

    Rafinerijos valdymo ir nuosavybės klausimas

    Švedto rafinerija išlieka politiškai jautri ir dėl nuosavybės struktūros. Po plataus masto Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios Vokietija perėmė „Rosneft“ Vokietijos padalinio valdymą patikėjimo teise, tačiau ši įmonė išlaikė reikšmingus interesus keliuose šalies perdirbimo objektuose.

    Šis kontekstas dar labiau sustiprina Berlyno siekį diversifikuoti žaliavos tiekimą ir mažinti bet kokias rizikas, kurios gali kilti dėl tarptautinių sankcijų, teisinių ginčų ar politinių sprendimų. Vokietijos valdžia taip pat signalizuoja apie ketinimus pateikti atnaujintą rafinerijos veiklos koncepciją, kad įmonė išliktų ekonomiškai gyvybinga.

    Be tiekimo grandinės paieškų, Vokietija siekia išlaikyti socialinį stabilumą regione: paskelbta, kad iki metų pabaigos pratęsiamos užimtumo garantijos maždaug 1 200 rafinerijos darbuotojų. Tai laikoma svarbiu žingsniu mažinant neapibrėžtumą, kol bus rastas ilgalaikis sprendimas dėl žaliavos tiekimo ir rafinerijos ateities modelio.

  • Tiesioginis traukinys Oslo–Berlynas nuo 2028-ųjų: 1 500 km per keturias šalis ir dvi sąsiaurių perėjas

    Norvegijos, Danijos ir Vokietijos geležinkelių vežėjai „Vy“, „DSB“ ir „Deutsche Bahn“ paskelbė planus nuo 2028 metų vasaros pradėti reguliarius tiesioginius reisus traukiniu maršrutu Oslo–Berlynas. Tai būtų viena ilgiausių keleivinių geležinkelio krypčių Europoje, jungianti keturias valstybes.

    Numatoma, kad visa kelionė truks apie 14–15 valandų, o atkarpa Oslo–Kopenhaga užtruks maždaug 7 valandas. Maršrutas turėtų driektis apie 1 500 kilometrų ir būti aptarnaujamas ištisus metus, planuojant po du reisus per dieną.

    Projektas svarbus ir dėl dar vienos priežasties: jis grąžintų tiesioginį keleivinį susisiekimą traukiniu tarp Norvegijos ir Danijos, kurio nebuvo daugiau nei du dešimtmečius. Iki šiol keliautojai dažniausiai rinkdavosi persėdimus arba skrydžius, ypač tarp Skandinavijos sostinių ir Vokietijos.

    Maršrutas per įspūdingas perėjas

    Planuojama, kad traukinys važiuos per pietrytinę Norvegiją, vakarinę ir pietinę Švediją, Daniją ir šiaurinę Vokietiją. Tarp svarbiausių stotelių minimi Geteborgas ir Malmė Švedijoje, Kopenhaga ir Odensė Danijoje, taip pat Hamburgas ir Berlynas Vokietijoje.

    Kelionėje numatytos vienos įspūdingiausių geležinkelio jungčių regione. Tarp Malmės ir Kopenhagos traukinys kirstų Eresundo sąsiaurį kombinacija iš tilto, dirbtinės salos ir tunelio, o Danijoje važiuotų per Didįjį Beltą, naudodamas tilto ir tunelio infrastruktūrą.

    Tokios perėjos ne tik sutrumpina kelionės laiką, bet ir leidžia išlaikyti stabilų tvarkaraštį, kuris yra būtina sąlyga, kad ilgo nuotolio traukinių maršrutai realiai konkuruotų su aviacija. Pastaraisiais metais Europos keleiviai vis dažniau renkasi traukinius dėl patogesnių kelionių miesto centruose ir mažesnės klimato kaitos taršos, ypač maršrutuose iki maždaug 1 000 kilometrų.

    Kokie traukiniai važiuos?

    Skelbiama, kad maršrutą aptarnautų nauji „Deutsche Bahn“ ICE traukiniai, pritaikyti ilgesnėms kelionėms. Tokiuose sąstatuose paprastai numatoma maitinimo zona, skirtingos komforto klasės ir erdvės šeimoms, o tai svarbu, kai kelionė trunka beveik visą dieną.

    Vežėjų tikslas – pasiūlyti reguliarų, nuspėjamą ir patogų susisiekimą, kuris taptų alternatyva trumpiems skrydžiams Šiaurės Europos kryptimis. Ilgo nuotolio tarptautinių traukinių atgaivinimas pastaruoju metu tampa vis ryškesne tendencija: plečiami naktinių traukinių tinklai, daugėja tarpvalstybinių projektų, o keleiviai tikisi daugiau tiesioginių reisų be sudėtingų persėdimų.

    Kodėl ryšys buvo dingęs?

    Ankstesnis tiesioginis keleivinis susisiekimas traukiniu tarp Oslo ir Kopenhagos buvo nutrūkęs 2004 metų pabaigoje. Tuomet maršrutą vykdžiusi bendrovė „Linx“ buvo uždaryta, o sprendimas aiškintas nepakankamu pelningumu, per mažu keleivių skaičiumi ir stipria konkurencija su oro linijomis.

    Dabar vežėjai tikisi, kad situacija pasikeitė: keliautojai labiau vertina tvarius pasirinkimus, o moderni infrastruktūra Skandinavijoje ir Danijoje leidžia planuoti patikimesnį grafiką. Jei projektas bus įgyvendintas, tai gali tapti pagrindu plėsti tiesioginių tarptautinių traukinių tinklą iš Skandinavijos į kitas didžiąsias Europos kryptis.

    „Kuriame naują reguliarią jungtį tarp Oslo, Kopenhagos, Hamburgo ir Berlyno. Taip galime glaudžiau susieti Norvegiją su Europa, o ateityje tai gali atverti kelią tiesioginiams traukiniams ir į kitus didžiuosius miestus“, – sakė „Vy“ vadovė Gro Bakstad.

  • Berlyno technologijų algos 2026 metais: DI kelia produktyvumą, bet atlyginimai stringa ir auga kaita

    Berlyno technologijų algos 2026 metais: DI kelia produktyvumą, bet atlyginimai stringa ir auga kaita

    DI tampa atlyginimų varikliu

    Naujausia 2026 metų Berlyno technologijų atlyginimų apžvalga rodo aiškią kryptį: DI ir mašininio mokymosi pareigos sparčiai kyla į geriausiai apmokamų pozicijų viršų. Tyrimas parengtas remiantis 4 627 išvalytais Berlyno technologijų specialistų atsakymais, iš jų 4 138 yra dirbantys pilnu etatu.

    Ataskaitoje nurodoma, kad DI ir mašininio mokymosi inžinerijos medianinis atlyginimas siekia 95 000 eurų per metus. Daugiau uždirba tik inžinerijos vadovai su 115 000 eurų ir teisės bei atitikties specialistai su 99 000 eurų, o bendrosios programinės įrangos inžinerijos mediana siekia 88 000 eurų.

    Augimas yra, bet ne visiems

    Bendra pilnu etatu dirbančiųjų medianinė alga pakilo iki 80 000 eurų per metus, tai yra 4,6 proc. daugiau nei ankstesniais metais, kai perskaičiuota lyginant tą pačią pilno etato imtį. Vidurkis pasiekė 83 949 eurus ir augo 3,5 proc., tačiau šie skaičiai slepia nevienodą situaciją skirtingose pareigose ir įmonėse.

    Ataskaitoje taip pat pateikiamas palyginimas su europiniais rinkos orientyrais, rodantis, kad Berlyno lygis dažniau yra panašus į Europą, o ne aukštesnis. Vadovų ir vadybininkų atlyginimai arti Europos medianos, tačiau specialistų grupėje Berlynas šiek tiek atsilieka.

    Produktyvumas auga, nerimas nemažėja

    Viena ryškiausių tendencijų susijusi su tuo, kaip darbuotojai naudoja DI kasdienėje veikloje. Net 87,5 proc. apklaustųjų teigia asmeniškai naudojantys DI įrankius, o 84,7 proc. sako, kad tai padidino jų produktyvumą.

    Vis dėlto produktyvumo šuolis ne visiems siejasi su didesniu saugumu: 61,2 proc. respondentų nerimauja, kad DI paveiks jų darbo vietos stabilumą. Kartu tik nedidelė dalis nurodo, kad jų darbovietėje apskritai nėra aiškios DI politikos, vadinasi, taisyklės dažnėja, bet baimės išlieka.

    Atotrūkiai mažėja, bet neišnyksta

    Ataskaita fiksuoja ir mažėjantį, tačiau vis dar reikšmingą lyčių atlyginimų skirtumą. Moterų medianinis atlyginimas siekia 70 000 eurų per metus, vyrų 85 000 eurų, tad „žalias“ skirtumas sudaro 17,6 proc. ir yra mažesnis nei prieš metus.

    Kontroliuojant patirtį, pareigų grupę, senioriškumą ir įmonės dydį, skirtumas mažėja iki 6,6 proc. Tai rodo, kad dalis atotrūkio paaiškinama struktūriniais veiksniais, tačiau visiškai jų neeliminuoja.

    Biuro politika ir algų stagnacija skatina kaitą

    Darbdaviams svarbus signalas ateina iš darbuotojų nuostatų dėl darbo biure. Tarp tų, kuriuos realiai paliestų griežtesnis reikalavimas būti biure, 20,2 proc. sako išeitų per šešis mėnesius, o 46,4 proc. liktų, bet iškart pradėtų aktyviai ieškoti kito darbo.

    Kartu 33,0 proc. respondentų nurodo, kad 2026 metais tikėtina keis darbą, o svarbiausias motyvas yra didesnis atlygis. Fone matyti ir atlyginimų „plokštuma“: 45 proc. per metus negavo jokio pakėlimo, o dar 37 proc. gavo tik 1–5 proc. augimą, kuris daugeliui vargiai kompensuoja gyvenimo brangimą.

    Ataskaitos autoriai pabrėžia, kad Berlyno technologijų rinka gali atrodyti stabili, tačiau kaupiasi išlaikymo rizika. Kai produktyvumą kelia DI, o algos daugeliui neauga, didėja tikimybė, kad pagerėjus samdos sąlygoms darbuotojai greitai pasinaudos didesnėmis galimybėmis kitur.

  • Utenos gimnazijos fizikos mokytojas pelnė STEAM apdovanojimą: ką parsivežė iš Berlyno vizito

    Utenos gimnazijos fizikos mokytojas pelnė STEAM apdovanojimą: ką parsivežė iš Berlyno vizito

    Utenos Adolfo Šapokos gimnazijos fizikos mokytojas Stasys Kirdeikis nacionaliniuose STEAM mokytojų apdovanojimuose „Ateities kūrėjai – 2025“ pelnė antrąją vietą. Apdovanojimus organizuoja Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija LINPRA, siekianti išryškinti pedagogus, kurie stiprina mokinių domėjimąsi inžinerija, technologijomis ir gamtos mokslais.

    Kartu su įvertinimu laureatams skirtas specialus prizas – pažintinė kelionė į Berlyną, vykusi balandžio 22–23 dienomis. Vizito metu mokytojai susipažino su Vokietijos švietimo praktika, STEAM ugdymo metodais ir pramonės taikomomis technologijomis.

    Ko mokytojai ieško STEAM ugdyme?

    Berlyne Lietuvos pedagogai lankėsi Kosmos School Berlin mokykloje, kur stebėjo pamokas ir aptarė ugdymo organizavimą. Daug dėmesio skirta mokymuisi per praktinę veiklą ir projektus, kai teorija jungiama su realiomis užduotimis, o mokiniai skatinami argumentuoti sprendimus ir pristatyti rezultatus.

    Anot mokytojų, toks modelis leidžia natūraliau integruoti kelias disciplinas ir ugdyti savarankiškumą, atsakomybę bei kritinį mąstymą. STEAM krypties pamokose dažnai akcentuojamas ne tik teisingas atsakymas, bet ir pats kelias iki jo: hipotezių kėlimas, bandymai, duomenų analizė ir išvadų formulavimas.

    Bendri iššūkiai Lietuvai ir Vokietijai

    Susitikimuose su MINT Zukunft e.V. bendruomenės mokytojais aptarti klausimai, su kuriais susiduria abi šalys. Tarp dažniausiai minimų temų – mokinių motyvacijos palaikymas, ypač kai dalis turinio yra teoriškas ir reikalauja nuoseklaus darbo.

    Taip pat išryškėjo mokytojų trūkumo problema tiksliųjų mokslų srityse, laiko stoka praktinėms veikloms ir sudėtingesnis projektinių darbų vertinimas. Pedagogai pabrėžė, kad net ir turint įrangą, prasmingai integruoti technologijas į pamokas galima tik skiriant laiko pasirengimui ir metodinei pagalbai.

    Pramonės patirtis ir platesnis kontekstas

    Vizito programoje buvo numatytas apsilankymas Tesla Gigafactory Berlin-Brandenburg, kur pristatyti automatizuoti gamybos procesai, robotizuotos linijos ir kokybės kontrolės sprendimai. Tokios patirtys leidžia aiškiau parodyti, kokių kompetencijų šiandien reikia technologijų ir inžinerijos sektoriuje, ir kaip mokykloje ugdomos žinios susijusios su realiu darbu.

    Kelionės metu aplankytas Deutsches Technikmuseum ir Futurium, kur pateikiamos technologijų raidos kryptys, inovacijų pavyzdžiai ir ateities scenarijai. Šios erdvės, anot dalyvių, padeda mokiniams suprasti, kad mokslas ir technologijos susiję ne tik su formulėmis ar įrenginiais, bet ir su visuomenės raida, tvarumu bei ateities profesijomis.

    Įgytą patirtį planuojama pritaikyti ugdymo procese, stiprinant tiriamąsias ir praktines veiklas, skatinant skirtingų dalykų integraciją ir mokinių įtraukimą į realių problemų sprendimą. Tokie vizitai, pasak organizatorių, yra būdas mokytojams atsinaujinti, o mokykloms – perkelti veiksmingas praktikas į kasdienes pamokas.

  • Alytaus dziudo talentas Tajus Babaičenko laimėjo Europos taurės etapą Berlyne ir pateko į auksinį dešimtuką

    Alytaus sporto centro auklėtinis Tajus Babaičenko Berlyne vykusiame Europos jaunių dziudo taurės etape iškovojo aukso medalį ir dar kartą patvirtino, kad priklauso ryškiausiems savo kartos sportininkams. Pergalė pasiekta iki 90 kg svorio kategorijoje, kurioje jaunasis atletas laimėjo visas kovas ir turnyrą baigė be pralaimėjimų.

    Kelias iki finalo lietuviui klostėsi užtikrintai: grupėje jis laimėjo tris kovas, o pusfinalyje įveikė latvį Dmitrijs Kolosovs. Lemiamoje akistatoje Babaičenko susitiko su Azerbaidžano atstovu Omaru Achundovu, tačiau ir ši dvikova baigėsi Alytaus sportininko triumfu.

    Ši pergalė išsiskiria ne tik auksu, bet ir nuoseklumu: tai jau aštuntasis Tajaus Babaičenko laimėtas Europos jaunių dziudo taurės etapas. Tokie rezultatai signalizuoja stabilų sportininko progresą ir gebėjimą svarbiausiais momentais išlaikyti aukštą lygį, o tai jaunių amžiaus grupėje dažnai tampa riba tarp perspektyvos ir realių medalių.

    Sportininko pasiekimai pastebėti ir Lietuvoje. Jis pateko į „Lietuvos 100 sporto žvaigždžių“ auksinį dešimtuką, kur galutinius rezultatus lėmė sirgalių balsai ir komisijos vertinimas, o iš viso buvo atiduota daugiau nei 30 000 balsų.

    Babaičenko treniruoja Dainius Cimbolas, o Alytaus sporto bendruomenei ši pergalė tampa dar vienu įrodymu, kad kryptingas darbas duoda rezultatų tarptautinėje arenoje. Tuo pačiu tai stiprus signalas ir visai Lietuvos dziudo mokyklai: jaunių lygyje iškovoti medaliai Europos taurėje dažnai atveria kelią į didesnius turnyrus ir kovą dėl vietos rinktinės lyderių gretose.