CP v2

Tag: Berlynas

  • Berlyno miške aptiko 1,5 tonos sovietinių sviedinių: kaip policija juos išgabeno saugiai

    Berlyno miške aptiko 1,5 tonos sovietinių sviedinių: kaip policija juos išgabeno saugiai

    Berlyno Pankovo rajone, miškingoje vietovėje, atsitiktinis radinys pasivaikščiojimo metu virto specialiąja policijos operacija. Pranešus apie įtartiną objektą, į vietą atvyko Berlyno kriminalinės policijos padaliniai ir sprogmenų ekspertai.

    Paaiškėjo, kad miško žemėje buvo užkasti 59 nesprogę sovietinės konstrukcijos artilerijos sviediniai. Kiekvieno sviedinio kalibras siekė 122 milimetrus, o bendras radinio svoris, policijos vertinimu, sudarė apie 1,5 tonos.

    Vokietijos pareigūnai pabrėžė, kad incidento metu grėsmės visuomenei nekilo. Teritorija buvo kontroliuojama, o darbai vykdyti taip, kad būtų išvengta papildomos rizikos gyventojams ir aplinkai.

    Vis dėlto tokio masto amunicijos surinkimas nėra paprasta procedūra, todėl prireikė kruopštaus planavimo ir specialios įrangos. Sviediniai buvo tvirtinami ir išimami po vieną, o vėliau išgabenti saugiam utilizavimui.

    Policija situaciją komentavo ir su lengvu humoru socialiniuose tinkluose, tačiau akcentavo profesionalų reagavimą. Tokie radiniai Vokietijoje nėra reti: Antrojo pasaulinio karo laikų sprogmenys vis dar aptinkami statybų, kasinėjimų ar miškotvarkos metu, todėl gyventojai raginami įtartinų objektų neliesti ir nedelsiant informuoti tarnybas.

  • Kur Europoje keliauti su prieinamumo poreikiais: ekspertų atrinktos vietos nuo kalnų iki miestų

    Kur Europoje keliauti su prieinamumo poreikiais: ekspertų atrinktos vietos nuo kalnų iki miestų

    Planuojant kelionę Europoje dažnai tenka rinktis tarp gamtos, miestų ir kultūros, tačiau žmonėms su prieinamumo poreikiais pasirinkimų filtrai būna gerokai griežtesni. Šalia kainos vis dažniau įvardijamas ir pasitikėjimo trūkumas: ar transportas tikrai pritaikytas, ar apgyvendinimas atitiks pažadus, ar lankytinos vietos nebus pilnos netikėtų barjerų.

    Turizmo ekspertai pabrėžia, kad situacija Europoje po truputį gerėja, bet kokybė labai skiriasi tarp šalių, miestų ir net atskirų paslaugų teikėjų. Dėl to daug keliautojų renkasi vietas, kuriose prieinamumas įdiegtas sistemiškai, o informacija apie pritaikymą pateikiama aiškiai ir iš anksto.

    Škotijos Cairngorms: gamta be kompromisų

    Nuotykių ieškantiems keliautojams dažnai atrodo, kad kalnai ir nacionaliniai parkai automatiškai reiškia sudėtingą logistiką. Tačiau Cairngorms nacionalinis parkas Škotijoje neretai minimas kaip pavyzdys, kad lauko veiklos ir prieinamumas gali derėti, jei infrastruktūra planuojama atsakingai.

    Keliautojai rekomenduoja pradėti nuo Rothiemurchus lankytojų centro, iš kurio driekiasi pritaikyti takai per Kaledonijos pušynus. Netoliese esantys ežerai, tokie kaip Loch Morlich ar Loch Insh, siūlo skirtingus pasiekiamumo lygius, todėl maršrutą galima susidėlioti pagal individualius poreikius.

    Dar viena stipri vieta yra Cairngorm Mountain, kur funikulierius leidžia pasiekti aukštikalnių aplinką ir panoramas tiems, kuriems ilgi pakilimai nėra įmanomi. Žiemos sezonu dėmesio sulaukia ir adaptyvaus slidinėjimo programos, padedančios išbandyti sportą su trenerių pagalba ir pritaikyta įranga.

    Geteborgas ir Berlynas: miestuose lemia transportas

    Miesto kelionėse prieinamumo kokybę dažniausiai nulemia viešasis transportas ir aiški orientacija, ypač atvykus pirmą kartą. Švedijos Geteborgas, anksčiau įvertintas kaip vienas iš ES prieinamumo lyderių, dažnai giriamas dėl ramios atmosferos ir patogaus susisiekimo tramvajais, kurie padeda lengviau planuoti dieną.

    Keliautojai, turintys regos negalią, išskiria ne tik infrastruktūrą, bet ir socialinį saugumo jausmą, kai pagalbos galima paprašyti be papildomo streso. Praktinis patarimas, kuris kartojamas dažnai, yra keliauti su patikimu palydovu arba rinktis specializuotas paslaugas, tačiau kartu nebijoti klausti vietinių, nes būtent tai padeda geriau pajusti miestą.

    Vokietijos sostinė Berlynas laikomas viena stipriausių krypčių keliaujantiems su judėjimo negalia, nes daug objektų turi aiškias rampas, liftus ir pritaikytus įėjimus. Mieste minimi tokie taškai kaip Reichstagas, Berlyno sienos memorialai ar Brandenburgo vartai, o kai kurie istoriniai kompleksai, dėl autentiškų erdvių, gali turėti ribojimų, kuriuos verta įsivertinti iš anksto.

    Berlyno privalumas yra ir informacija: keliautojai pabrėžia, kad sprendimą lengvina oficialūs miesto turizmo kanalai, kuriuose pateikiami atnaujinami duomenys apie pritaikytas paslaugas. Tuo pat metu mieste išsiskiria ir taktiliniai modeliai bei ekspozicijos, kurios padeda geriau pažinti urbanistinę struktūrą per lytėjimą.

    Amsterdamas ir Sicilija: kai prieinamumas tampa patirtimi

    Amsterdamas dažnai įvardijamas kaip miestas, kuriame prieinamumas nejaučiamas kaip formalus priedas. Lemiami veiksniai yra lygus reljefas, kompaktiškas centras ir patogus viešasis transportas, kuris daugeliui leidžia judėti savarankiškiau nei senesniuose Europos miestuose su grįstomis gatvėmis.

    Keliautojai, grįžtantys į Amsterdamą ne kartą, pataria rinktis apgyvendinimą netoli Centraal stoties, kad būtų paprasčiau keisti planus ir maršrutus. Taip pat išskiriamos pritaikytos kanalų ekskursijos, leidžiančios pamatyti miestą fiziškai mažiau varginančiu būdu, o muziejuose vertinami aiškūs išplanavimai ir pritaikytos paslaugos lankytojams.

    Ieškantiems multisensorinės patirties dėmesio sulaukia Sicilijos Katanija, kur dalis ekskursijų kuriamos taip, kad pažinimas vyktų per skonį, kvapą, garsą ir lytėjimą. Keliautojai mini vietos turgus, gatvės maistą ir taktilinius muziejus, kuriuose 3D modeliai padeda suprasti architektūrą ir istoriją.

    Vienu ryškiausių akcentų įvardijamos pritaikytos Etnos išvykos, kur įmanoma pasiekti įspūdingas vietas kabeliniu keltuvu ir specialiu transportu. Tokių kelionių organizatoriai paprastai akcentuoja, kad svarbiausia yra ne tik maršrutas, bet ir gidų pasirengimas bei aiškus pritaikymo aprašymas prieš užsakant.

    Planuojant kelionę su prieinamumo poreikiais ekspertai rekomenduoja iš anksto tikrinti ne tik viešbučio aprašymą, bet ir konkrečias detales, pavyzdžiui, durų plotį, dušo sprendimus, lifto dydį, įvažiavimo nuolydį, transporto maršrutus ir alternatyvas. Kuo daugiau informacijos surenkama prieš išvykstant, tuo mažiau netikėtumų ir tuo didesnė tikimybė, kad kelionė bus ne tik įmanoma, bet ir maloni.

  • Vokietija 2029 metais planuoja 9 mėnesiams uždaryti geležinkelį į Lenkiją: kokie bus padariniai?

    Vokietija 2029 metais planuoja 9 mėnesiams uždaryti geležinkelį į Lenkiją: kokie bus padariniai?

    Uždarymas suplanuotas 2029 metams

    Vokietijoje svarstomas laikinas geležinkelio ruožo tarp Berlyno ir Frankfurto prie Oderio uždarymas, kuris galėtų trukti apie devynis mėnesius 2029 metais. Šis maršrutas yra viena pagrindinių krypčių į Lenkijos pasienį ir svarbus ne tik regioniniam susisiekimui, bet ir tarptautiniams reisams.

    Ruožu važiuoja ir tolimojo susisiekimo traukiniai, jungiantys Vokietiją su Lenkija, tarp jų ir maršrutai į Varšuvą per Poznanę. Dalis reisų toliau keliauja į pietryčių Lenkiją per Vroclavą, Sileziją ir Krokuvą, todėl bet koks ilgesnis ribojimas turėtų platesnį poveikį.

    Kodėl ruožas bus modernizuojamas

    Kaip nurodo „Deutsche Bahn“, ruožui numatyta išsami modernizacija, apimanti bėgių ir iešmų atnaujinimą bei naujų eismo valdymo sprendimų diegimą. Planuojama ir naujų valdymo postų infrastruktūra, kuri turėtų mažinti gedimų riziką ir didinti tinklo patikimumą.

    Taip pat numatytas naujas geležinkelio viadukas virš BAB 10 automagistralės, kuri yra svarbi Berlyno žiedinio kelio dalis. Tokie darbai paprastai reikalauja ilgesnių „langų“, kai eismas ribojamas iš esmės, todėl ir svarstomas ilgas uždarymo laikotarpis.

    Verslas perspėja dėl pasekmių

    Vietos verslo ir institucijų atstovai jau dabar įspėja, kad ilgas eismo sustabdymas galėtų smarkiai smogti regiono ekonomikai. Frankfurto prie Oderio apylinkėms tai jautru ir dėl kasdienių kelionių į darbą, nes šiuo maršrutu naudojasi dešimtys tūkstančių keleivių, tarp jų ir nemažai dirbančiųjų iš Lenkijos.

    „Ekonomikai tai būtų tiesiog katastrofa“, – sakė Brandenburgo rytų Pramonės ir prekybos rūmų atstovas Guido Noack.

    Vokietijos žiniasklaidoje taip pat keliama prielaida, kad ilgalaikis ribojimas galėtų paliesti tiekimo grandines ir darbuotojų mobilumą įmonėms aplink Berlyną, įskaitant netoliese veikiančią „Tesla“ gamyklą Grunhaidėje. Praktikoje tai reikštų didesnį spaudimą keliams ir alternatyviems maršrutams.

    Ar nukentės traukiniai į Lenkiją?

    Kol kas neatsakytas svarbiausias keliautojams klausimas: kurie konkretūs tarptautiniai reisai būtų atšaukti ar nukreipti. „Deutsche Bahn“ teigia, kad tikslus darbų mastas dar analizuojamas, kartu vertinant, kokios galimos eismo pertraukos ir kokiems maršrutams jos būtų taikomos.

    Tai reiškia, kad galutiniai sprendimai dėl tvarkaraščių, apylankų ir traukinių nukreipimo turėtų paaiškėti tik artėjant planuojamų darbų laikotarpiui. Keliautojams ir vežėjams tai kelia papildomą neapibrėžtumą, nes tarptautiniams maršrutams paprastai reikia ilgesnio planavimo.

    Numatomi pakaitiniai autobusai

    Vokietijos pusėje svarstoma organizuoti pakaitinį susisiekimą autobusais, nes maršrutas yra intensyvus tiek keleivių, tiek regioninių srautų prasme. Skelbiama, kad uždarymo laikotarpiu galėtų tekti paleisti apie 50–60 pakaitinių autobusų, tačiau tokio masto sprendimas reiškia ir didelius logistinius iššūkius.

    Patirtis rodo, kad didelių geležinkelio modernizacijų metu laikini sprendimai ne visada veikia sklandžiai, o darbai neretai užsitęsia. Dėl to verslas ir keleiviai tikisi kuo aiškesnio grafiko, maršrutų alternatyvų ir iš anksto suderintų sprendimų, ypač kai kalbama apie vieną svarbiausių krypčių tarp Vokietijos ir Lenkijos.

  • Hamburgas vietoj Berlyno: ką pamatyti per kelias dienas ir kodėl jis vis dažniau stebina turistus

    Planuojant kelionę į Vokietiją daugelis pirmiausia renkasi Berlyną, tačiau vis dažniau keliautojai atranda Hamburgą, antrą pagal dydį šalies miestą prie Elbės. Tai miestas, kuriame uosto pramonė, vandens kanalai ir istorinis paveldas susilieja su šiuolaikine architektūra bei gyva kultūros scena.

    Hamburgas oficialiai yra miesto žemė ir turi ilgą Hanzos tradiciją, o jo uostas išlieka vienu svarbiausių Europos logistikos centrų. Ši tapatybė juntama ir turistinėse patirtyse: čia daug pasivaikščiojimo maršrutų palei vandenį, apžvalgos taškų, muziejų bei rajonų, kuriuose dominuoja raudonų plytų architektūra.

    Vienas ryškiausių Hamburgo simbolių yra Špaiherštatas – istorinis sandėlių rajonas uosto teritorijoje, garsėjantis tamsių plytų pastatais ir kanalais. Šis kompleksas, kartu su gretimu Kontorhauzo kvartalu, yra įtrauktas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą, todėl čia verta skirti laiko ne tik nuotraukoms, bet ir ramiam pasivaikščiojimui.

    Rajonas įdomus tuo, kad dalis pastatų iki šiol naudojama pagal pirminę paskirtį, o aplink atsirado ir modernių traukos taškų: nuo ekspozicijų apie miesto prekybos istoriją iki šiuolaikinių erdvių, pritaikytų lankytojams. Vakare, kai užsidega apšvietimas ir atsispindi vanduo, Špaiherštatas tampa viena fotogeniškiausių miesto vietų.

    Dar viena Hamburgo kasdienybės vizitinė kortelė – Alsterio ežeras, kurio pakrantės sutraukia ir miestiečius, ir turistus. Šiltesniu sezonu čia populiaru apeiti ežerą pėsčiomis, ilsėtis žolynuose ar prisėsti lauko kavinėse, o vandenyje dažnai matyti valtys ir vandens dviračiai.

    Hamburgas apskritai laikomas labai žaliu miestu, o vanduo jame yra ne dekoracija, bet infrastruktūros dalis – kanalai, upė ir ežeras natūraliai formuoja maršrutus. Dėl to net ir intensyvi miesto diena čia dažnai atrodo ramesnė nei didmiesčiuose, kuriuose dominuoja automobilių srautai.

    Ieškantiems kultūros Hamburgas siūlo platų muziejų pasirinkimą – nuo klasikinių dailės kolekcijų iki jūrinių ir technologijų tematikos ekspozicijų. Miesto muziejų kalendoriuje nuolat vyksta teminiai vakarai ir specialūs renginiai, todėl verta pasitikrinti datas iš anksto, ypač jei keliaujama savaitgaliui.

    Autentiška patirtis yra ir senasis tunelis po Elbe, atidarytas dar XX amžiaus pradžioje – jis sujungė miesto centrą su uosto teritorijomis ir iki šiol stebina inžineriniais sprendimais. O vakare Hamburgas atsiveria kitu kampu: Reperbano ir St. Pauli apylinkėse gausu klubų, barų ir koncertinių erdvių, kuriose šiuolaikinė scena gyvena ne mažiau intensyviai nei sostinėje.

    Kelionės biudžetą verta suplanuoti iš anksto, nes Hamburgas dažnai priskiriamas prie brangesnių Vokietijos miestų. Ekonomiškesnių variantų galima rasti toliau nuo centro ar keliaujant ne piko metu, tačiau pagrindinės lankytinos vietos dažnai patogiai pasiekiamos viešuoju transportu ir pėsčiomis.

    Jei norisi vienos dienos išvykos už miesto, Šiaurės Vokietijoje populiarios kryptys leidžia praplėsti maršrutą gamta ar teminiais parkais. Tačiau net ir kelios dienos pačiame Hamburge paprastai užtenka suprasti, kodėl jis vis dažniau minimas kaip įdomi, mažiau nuspėjama alternatyva pergrūstiems didmiesčiams.

  • Baltieji rūmai atmeta kaltinimus dėl Ebolos evakuacijos: JAV gydytojas gydomas Berlyne

    Baltieji rūmai atmeta kaltinimus dėl Ebolos evakuacijos: JAV gydytojas gydomas Berlyne

    Kas įvyko ir ką neigia Baltieji rūmai

    JAV administracija atmeta žiniasklaidoje pasirodžiusią informaciją, kad buvo blokuojamas Ebolos virusu užsikrėtusio amerikiečių gydytojo Petro Stafford grįžimas į Jungtines Valstijas. Teigiama, jog dėl sprendimų Vašingtone gydytojo evakuacija iš Afrikos buvo uždelsta, o galutiniu maršrutu pasirinkta Vokietija.

    Baltųjų rūmų atstovas Kushas Desai tokius kaltinimus pavadino netiesa ir tikino, kad svarbiausias prioritetas yra visuomenės sveikata ir saugumas. Pasak jo, Berlyno klinika „Charité“ yra viena stipriausių vietų pasaulyje gydyti ir izoliuoti ypač pavojingas virusines infekcijas.

    Kaip gydytojas užsikrėtė ir kokia jo būklė

    Petras Stafford, misijų gydytojas, dirbo Bunjos mieste rytinėje Kongo Demokratinės Respublikos dalyje. Pranešama, kad jis gydė pacientą, kuriam pasireiškė stiprūs pilvo skausmai, iš pradžių sieti su tulžies pūslės uždegimu, tačiau vėliau ši diagnozė buvo atmesta.

    Pacientas mirė kitą dieną, o mirtis siejama su Ebola, nors dėl aplinkybių tyrimas, kaip skelbiama, nebuvo atliktas laiku. Po maždaug aštuonių dienų simptomai pasireiškė ir pačiam gydytojui: karščiavimas, skausmai, drebulys ir itin stiprus nuovargis.

    Vokietijos institucijos patvirtino, kad į Berlyną perkelta ir gydytojo šeima, kuri paguldyta į specialią izoliacinę palatą „Charité“ ligoninėje. Tuo pat metu skelbiama, kad gydytojo būklė pradėjo gerėti ir jis jau gali valgyti.

    Sprendimas gydyti Europoje ir platesnis kontekstas

    Kalifornijos universiteto San Franciske mokslininkas Satishas Pillai pabrėžė, kad esminis veiksnys tokiais atvejais yra kuo greitesnis tinkamas gydymas ir griežta infekcijų kontrolė. Europa pasirinkta ir dėl geografinio artumo Afrikai, o tai gali sutrumpinti kritiškai svarbų laiką nuo diagnozės iki specializuotos pagalbos.

    Šis atvejis vėl priminė 2014 metų Vakarų Afrikos Ebolos protrūkio laikotarpį, kai pirmieji JAV pacientai buvo skraidinti gydyti į Atlantą. Tuomet sprendimas sulaukė aštrių politinių reakcijų, o dabar viešojoje erdvėje vėl keliami klausimai, kaip valdžios institucijos balansuoja tarp visuomenės baimių ir medicininės būtinybės.

    Kartu fiksuojamos ir griežtesnės kelionių bei sienų kontrolės priemonės: pranešta, kad „Air France“ skrydis iš Paryžiaus į Detroitą buvo nukreiptas į Kanadą, kai paaiškėjo, jog vienas keleivis anksčiau buvo Kongo Demokratinėje Respublikoje. JAV pasienio apsaugos tarnyba patvirtino, kad lėktuvui nebuvo leista įskristi į JAV oro erdvę.

    Koks Ebolos protrūkis Kongo Demokratinėje Respublikoje

    Pranešama, kad protrūkį sukėlė Bundibugyo atmaina, kurios mirtingumas dažnai nurodomas apie 25–50 proc., priklausomai nuo prieigos prie medicinos pagalbos ir konkrečių aplinkybių. Šiai atmainai, kaip skelbiama, nėra plačiai naudojamos vakcinos ar specifinio, tikslinio gydymo, todėl didžiausią reikšmę turi ankstyvas atpažinimas, palaikomasis gydymas ir griežta izoliacija.

    Šalyje registruojama beveik 600 įtariamų atvejų ir 139 mirtys, o ekspertai neatmeta, kad realus skaičius gali būti didesnis dėl ribotos diagnostikos ir sudėtingų sąlygų kai kuriuose regionuose. Sveikatos specialistai perspėja, kad Ebola gali greitai sukelti šoką ir dauginį organų nepakankamumą, todėl laikas iki gydymo yra kritinis.

  • Vokietijoje kas penkta degalinė galėjo pažeisti naują taisyklę: kainas kėlė ne tik vidurdienį

    Vokietijoje atlikta vartotojų platformos „Mehr-Tanken“ analizė rodo, kad dalis degalinių galėjo nesilaikyti nuo balandžio pradžios įvesto ribojimo degalų kainas didinti tik kartą per dieną. Vertinant laikotarpį nuo balandžio 1 dienos iki gegužės 11 dienos, įtariamų pažeidimų mastas siekė beveik penktadalį visų stebėtų degalinių.

    Analizėje skaičiuojama, kad 2 995 iš 15 240 degalinių, tai yra apie 19,7 proc., kainas didino ne vidurdienį, kaip numatyta taisyklėje. Iš viso fiksuota apie 17 000 atvejų, kai kainų pakėlimai įvyko kitu metu, o tai, vartotojų požiūriu, mažina reguliavimo aiškumą ir prognozuojamumą.

    Didžiausias galimų pažeidimų rodiklis nustatytas Bavarijoje, kur jis siekė 25,6 proc. Mažiausiai tokių atvejų, remiantis analize, fiksuota Berlyne – 8,2 proc., todėl regioniniai skirtumai tapo vienu ryškiausių šios situacijos aspektų.

    Ką numato nauja kainų taisyklė?

    Nuo balandžio pradžios Vokietijos degalinėms taikoma tvarka, pagal kurią degalų kainas leidžiama padidinti tik kartą per dieną, vidurdienį. Tuo pat metu kainas mažinti galima bet kuriuo metu, siekiant išlaikyti konkurenciją ir greitesnį kainų prisitaikymą, kai didmeninės kainos krinta.

    Ši priemonė pristatyta kaip būdas sumažinti kainų šuolius dienos eigoje ir palengvinti vairuotojų galimybes planuoti išlaidas. Taisyklė įvesta tuo metu, kai tarptautinė įtampa ir svyravimai naftos rinkoje darė spaudimą degalų kainoms, o politinis tikslas buvo suvaldyti vartotojų patiriamą nepastovumą.

    Degalinės atmeta kaltinimus

    Degalinių operatoriai kaltinimus sąmoningai pažeidinėjant taisykles atmeta ir aiškina, kad dalis „ne laiku“ fiksuotų pakeitimų gali būti susiję su techniniais procesais. Jų teigimu, kainos pakeitimas nėra vienas mygtuko paspaudimas, nes jis pereina per kasų sistemas, mokėjimo terminalus ir kainų švieslentes.

    „Mūsų pirminės išvados rodo, kad tai yra prastai suprojektuoto įstatymo pasekmės, o ne tyčiniai pažeidimai“, – sakė Federalinės nepriklausomų degalinių asociacijos vadovas Danielis Kaddikas.

    Operatoriai taip pat pabrėžia, kad dėl ryšio vėlavimų, kainų atnaujinimo sinchronizacijos ir tuo metu vykstančių atsiskaitymų ar degalų pylimo procesų gali atsirasti kelių minučių ar ilgesni neatitikimai. Vis dėlto vartotojų pusėje išlieka klausimas, ar tokie paaiškinimai pagrindžia dešimtis tūkstančių fiksuotų nukrypimų.

    Kas toliau?

    Tokių tyrimų rezultatai dažnai tampa pagrindu detalesnei institucijų patikrai, ypač kai kalbama apie rinkos skaidrumą ir vartotojų interesų apsaugą. Praktikoje svarbiausia bus nustatyti, ar fiksuoti atvejai buvo realūs kainų kėlimo sprendimai, ar tik techniniai užfiksavimo ir perdavimo vėlavimai.

    Vairuotojams šis ginčas primena, kad net ir aiškiai suformuluotos kainodaros taisyklės realybėje priklauso nuo duomenų perdavimo, prekybos sistemų ir kontrolės mechanizmų. Jei bus įrodyta, kad dalis pažeidimų sisteminiai, gali būti svarstomi tikslinimai, kaip kainų atnaujinimai turi būti registruojami ir tikrinami.

  • Time Out reitingas 2026 metams: 9 Europos miestai tarp kultūros lyderių, pirmauja Londonas

    Time Out reitingas 2026 metams: 9 Europos miestai tarp kultūros lyderių, pirmauja Londonas

    „Time Out“ paskelbė 2026 metų miestų, geriausiai tinkančių kultūrai, reitingą, sudarytą remiantis daugiau nei 24 000 pasaulio miestų gyventojų apklausa. Vertinant buvo atsižvelgta į muziejų ir galerijų pasiūlą, scenos menų gyvybingumą bei kultūrinių renginių kalendorių.

    Tarp 20-uko net 9 miestai yra Europoje, o 6 iš jų pateko į dešimtuką. Tai rodo, kad Senasis žemynas išlaiko stiprias pozicijas ne tik dėl istorinio paveldo, bet ir dėl nuolat atsinaujinančios šiuolaikinės kultūros infrastruktūros.

    Kas lėmė Londono pirmą vietą?

    Pirmąją vietą reitinge užėmė Londonas, kurį į viršų kilstelėjo nauji ir atsinaujinantys kultūros objektai bei itin plati renginių pasiūla. „Time Out“ išskiria naujas V&A East erdves, įskaitant V&A East Storehouse, taip pat planuojamą Museum of London atidarymą naujoje Smithfield vietoje.

    Apklausos rezultatai Londone rodo labai aukštus vietinių įvertinimus: 90 proc. gyrė teatro sceną, 88 proc. teigiamai įvertino muziejus, o 81 proc. – galerijas. Prie miesto patrauklumo prisideda ir plačiai suprantama kultūra – nuo West End spektaklių iki nemokamų komedijos vakarų ir įvairių gyvos muzikos žanrų.

    Europos miestai dešimtuke

    Antrą vietą užėmė Paryžius, kuris, anot reitingo sudarytojų, išsiskyrė idealiu gyventojų vertinimu – kultūros pasiūlą teigiamai įvertino 100 proc. respondentų. Miestą stiprina didžiosios parodos ir institucijos, o lankytojų srautus tradiciškai palaiko muziejų koncentracija bei lengvai pasiekiami rajonai pėstiesiems.

    Ketvirtoje vietoje įsitvirtino Berlynas, kuriame pabrėžiama alternatyvios kultūros ir „prieš srovę“ einančios meninės raiškos tradicija. Reitinge minimi dideli miesto renginiai ir festivaliai, o taip pat tarptautiniai kino, meno ir literatūros formatai, kurie Berlyną išlaiko kaip vieną ryškiausių Europos kultūros centrų.

    Į Europos dešimtuką taip pat pateko Madridas (8 vieta), Florencija (9 vieta) ir Krokuva (10 vieta). Madridas išlaiko aukštus įverčius dėl muziejų ir festivalių, Florenciją išskiria Renesanso palikimas ir didelės parodos, o Krokuva įvertinta už senamiesčio architektūrą ir aktyvų kultūrinių renginių kalendorių.

    Visas 2026 metų dvidešimtukas

    Į reitingo trejetą tarp Paryžiaus ir Berlyno įsiterpė Niujorkas, o į pirmąjį penketą pateko ir Keiptaunas. Likusiose pozicijose rikiuojasi tokie miestai kaip Melburnas, San Paulas, Taipėjus, Marakešas, taip pat Kopenhaga, Atėnai ir Lisabona, kuri Europos sąraše minima kaip 20 vietos miestas.

    Kelionių planuotojams toks sąrašas tampa greitu orientyru, kur 2026 metais tikėtis ryškiausių parodų, festivalių ir scenos menų premjerų. Kartu tai atspindi ir platesnę tendenciją: kultūros turizme vis svarbesnės tampa ne vien „klasikinės“ lankytinos vietos, bet ir nauji muziejų formatai, kvartalų atgaivinimas bei prieinamų renginių pasiūla vietiniams.

    „Nuo Londono iki Lisabonos – kiekvienas į reitingą patekęs miestas šiemet turi legendinių muziejų ir gyvą scenos menų lauką, o kultūrinis kalendorius tiesiog perpildytas parodų, festivalių ir renginių“, – sakė „Time Out“ kelionių redaktorė Grace Beard.

    „Mūsų ekspertai vietoje atrinko kultūrinius akcentus, kurių šiemet neverta praleisti, kad keliautojai turėtų aiškų gidą, kur vykti ir ką pamatyti 2026 metais“, – pridūrė ji.

  • Vokietija ieško naftos alternatyvų: svarstomos tiekimo iš Lenkijos galimybės į Švedto rafineriją

    Vokietija ieško naftos alternatyvų: svarstomos tiekimo iš Lenkijos galimybės į Švedto rafineriją

    Vokietija derasi su Lenkija dėl galimų naftos tiekimų į Švedto (Schwedt) rafineriją, kuri yra viena svarbiausių degalų tiekėjų Berlynui ir Brandenburgo žemei. Šių pokalbių poreikis išryškėjo po to, kai nutrūko anksčiau naudotas žaliavos maršrutas, o Berlynas intensyviau ieško alternatyvių logistikos grandinių.

    Vokietijos ekonomikos ir energetikos ministrė Katharina Reiche viešai patvirtino, kad su Varšuva aptariami galimi tiekimai iš Lenkijos. Pasak jos, diskusijos vyksta konstruktyviai, o tikslas – užtikrinti stabilų rafinerijos darbą ir regiono aprūpinimą degalais.

    „Su Varšuvos vyriausybe kalbamės dėl galimų naftos tiekimų iš Lenkijos į Švedto rafineriją“, – sakė Katharina Reiche.

    Kas pasikeitė tiekimo grandinėje

    Švedto rafinerija pastaraisiais metais tapo jautriu energetinio saugumo klausimu, nes jos tiekimo schemos priklausė nuo geopolitinių sprendimų ir tranzito maršrutų. Vokietijai siekiant mažinti priklausomybę nuo rusiškos kilmės žaliavos, bet koks sutrikimas alternatyviuose kanaluose tampa kritiniu, ypač metropolinėms teritorijoms aplink Berlyną.

    Ministrės teigimu, rafinerijos pajėgumų panaudojimas šiuo metu išlieka aukštas dėl sukauptų rezervų, tačiau ilgalaikiam stabilumui reikia tvaresnių sprendimų. Todėl svarstomi keli keliai: tiekimo srautai per Lenkijos infrastruktūrą ir paraleliai stiprinami pajėgumai per Baltijos jūros uostus.

    Lenkijos kryptis ir Rostoko uostas

    Viena realiausių alternatyvų – naftos pristatymas per Lenkiją, pasitelkiant Gdansko uosto logistiką ir tolesnį transportavimą iki Vokietijos. Šis scenarijus reikalautų suderinti ne tik komercines sąlygas, bet ir techninius pajėgumus, grafikus bei atsargų valdymą, kad srautai būtų patikimi.

    Lygiagrečiai Vokietija bando didinti naftos transportavimo efektyvumą iš Rostoko uosto į Švedtą. Pranešama, kad Rostoke vyksta infrastruktūros plėtra, kad uostas galėtų aptarnauti didesnius tanklaivius ir taip padidinti importo lankstumą.

    Rafinerijos valdymo ir nuosavybės klausimas

    Švedto rafinerija išlieka politiškai jautri ir dėl nuosavybės struktūros. Po plataus masto Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios Vokietija perėmė „Rosneft“ Vokietijos padalinio valdymą patikėjimo teise, tačiau ši įmonė išlaikė reikšmingus interesus keliuose šalies perdirbimo objektuose.

    Šis kontekstas dar labiau sustiprina Berlyno siekį diversifikuoti žaliavos tiekimą ir mažinti bet kokias rizikas, kurios gali kilti dėl tarptautinių sankcijų, teisinių ginčų ar politinių sprendimų. Vokietijos valdžia taip pat signalizuoja apie ketinimus pateikti atnaujintą rafinerijos veiklos koncepciją, kad įmonė išliktų ekonomiškai gyvybinga.

    Be tiekimo grandinės paieškų, Vokietija siekia išlaikyti socialinį stabilumą regione: paskelbta, kad iki metų pabaigos pratęsiamos užimtumo garantijos maždaug 1 200 rafinerijos darbuotojų. Tai laikoma svarbiu žingsniu mažinant neapibrėžtumą, kol bus rastas ilgalaikis sprendimas dėl žaliavos tiekimo ir rafinerijos ateities modelio.

  • Tiesioginis traukinys Oslo–Berlynas nuo 2028-ųjų: 1 500 km per keturias šalis ir dvi sąsiaurių perėjas

    Norvegijos, Danijos ir Vokietijos geležinkelių vežėjai „Vy“, „DSB“ ir „Deutsche Bahn“ paskelbė planus nuo 2028 metų vasaros pradėti reguliarius tiesioginius reisus traukiniu maršrutu Oslo–Berlynas. Tai būtų viena ilgiausių keleivinių geležinkelio krypčių Europoje, jungianti keturias valstybes.

    Numatoma, kad visa kelionė truks apie 14–15 valandų, o atkarpa Oslo–Kopenhaga užtruks maždaug 7 valandas. Maršrutas turėtų driektis apie 1 500 kilometrų ir būti aptarnaujamas ištisus metus, planuojant po du reisus per dieną.

    Projektas svarbus ir dėl dar vienos priežasties: jis grąžintų tiesioginį keleivinį susisiekimą traukiniu tarp Norvegijos ir Danijos, kurio nebuvo daugiau nei du dešimtmečius. Iki šiol keliautojai dažniausiai rinkdavosi persėdimus arba skrydžius, ypač tarp Skandinavijos sostinių ir Vokietijos.

    Maršrutas per įspūdingas perėjas

    Planuojama, kad traukinys važiuos per pietrytinę Norvegiją, vakarinę ir pietinę Švediją, Daniją ir šiaurinę Vokietiją. Tarp svarbiausių stotelių minimi Geteborgas ir Malmė Švedijoje, Kopenhaga ir Odensė Danijoje, taip pat Hamburgas ir Berlynas Vokietijoje.

    Kelionėje numatytos vienos įspūdingiausių geležinkelio jungčių regione. Tarp Malmės ir Kopenhagos traukinys kirstų Eresundo sąsiaurį kombinacija iš tilto, dirbtinės salos ir tunelio, o Danijoje važiuotų per Didįjį Beltą, naudodamas tilto ir tunelio infrastruktūrą.

    Tokios perėjos ne tik sutrumpina kelionės laiką, bet ir leidžia išlaikyti stabilų tvarkaraštį, kuris yra būtina sąlyga, kad ilgo nuotolio traukinių maršrutai realiai konkuruotų su aviacija. Pastaraisiais metais Europos keleiviai vis dažniau renkasi traukinius dėl patogesnių kelionių miesto centruose ir mažesnės klimato kaitos taršos, ypač maršrutuose iki maždaug 1 000 kilometrų.

    Kokie traukiniai važiuos?

    Skelbiama, kad maršrutą aptarnautų nauji „Deutsche Bahn“ ICE traukiniai, pritaikyti ilgesnėms kelionėms. Tokiuose sąstatuose paprastai numatoma maitinimo zona, skirtingos komforto klasės ir erdvės šeimoms, o tai svarbu, kai kelionė trunka beveik visą dieną.

    Vežėjų tikslas – pasiūlyti reguliarų, nuspėjamą ir patogų susisiekimą, kuris taptų alternatyva trumpiems skrydžiams Šiaurės Europos kryptimis. Ilgo nuotolio tarptautinių traukinių atgaivinimas pastaruoju metu tampa vis ryškesne tendencija: plečiami naktinių traukinių tinklai, daugėja tarpvalstybinių projektų, o keleiviai tikisi daugiau tiesioginių reisų be sudėtingų persėdimų.

    Kodėl ryšys buvo dingęs?

    Ankstesnis tiesioginis keleivinis susisiekimas traukiniu tarp Oslo ir Kopenhagos buvo nutrūkęs 2004 metų pabaigoje. Tuomet maršrutą vykdžiusi bendrovė „Linx“ buvo uždaryta, o sprendimas aiškintas nepakankamu pelningumu, per mažu keleivių skaičiumi ir stipria konkurencija su oro linijomis.

    Dabar vežėjai tikisi, kad situacija pasikeitė: keliautojai labiau vertina tvarius pasirinkimus, o moderni infrastruktūra Skandinavijoje ir Danijoje leidžia planuoti patikimesnį grafiką. Jei projektas bus įgyvendintas, tai gali tapti pagrindu plėsti tiesioginių tarptautinių traukinių tinklą iš Skandinavijos į kitas didžiąsias Europos kryptis.

    „Kuriame naują reguliarią jungtį tarp Oslo, Kopenhagos, Hamburgo ir Berlyno. Taip galime glaudžiau susieti Norvegiją su Europa, o ateityje tai gali atverti kelią tiesioginiams traukiniams ir į kitus didžiuosius miestus“, – sakė „Vy“ vadovė Gro Bakstad.

  • Berlyno technologijų algos 2026 metais: DI kelia produktyvumą, bet atlyginimai stringa ir auga kaita

    Berlyno technologijų algos 2026 metais: DI kelia produktyvumą, bet atlyginimai stringa ir auga kaita

    DI tampa atlyginimų varikliu

    Naujausia 2026 metų Berlyno technologijų atlyginimų apžvalga rodo aiškią kryptį: DI ir mašininio mokymosi pareigos sparčiai kyla į geriausiai apmokamų pozicijų viršų. Tyrimas parengtas remiantis 4 627 išvalytais Berlyno technologijų specialistų atsakymais, iš jų 4 138 yra dirbantys pilnu etatu.

    Ataskaitoje nurodoma, kad DI ir mašininio mokymosi inžinerijos medianinis atlyginimas siekia 95 000 eurų per metus. Daugiau uždirba tik inžinerijos vadovai su 115 000 eurų ir teisės bei atitikties specialistai su 99 000 eurų, o bendrosios programinės įrangos inžinerijos mediana siekia 88 000 eurų.

    Augimas yra, bet ne visiems

    Bendra pilnu etatu dirbančiųjų medianinė alga pakilo iki 80 000 eurų per metus, tai yra 4,6 proc. daugiau nei ankstesniais metais, kai perskaičiuota lyginant tą pačią pilno etato imtį. Vidurkis pasiekė 83 949 eurus ir augo 3,5 proc., tačiau šie skaičiai slepia nevienodą situaciją skirtingose pareigose ir įmonėse.

    Ataskaitoje taip pat pateikiamas palyginimas su europiniais rinkos orientyrais, rodantis, kad Berlyno lygis dažniau yra panašus į Europą, o ne aukštesnis. Vadovų ir vadybininkų atlyginimai arti Europos medianos, tačiau specialistų grupėje Berlynas šiek tiek atsilieka.

    Produktyvumas auga, nerimas nemažėja

    Viena ryškiausių tendencijų susijusi su tuo, kaip darbuotojai naudoja DI kasdienėje veikloje. Net 87,5 proc. apklaustųjų teigia asmeniškai naudojantys DI įrankius, o 84,7 proc. sako, kad tai padidino jų produktyvumą.

    Vis dėlto produktyvumo šuolis ne visiems siejasi su didesniu saugumu: 61,2 proc. respondentų nerimauja, kad DI paveiks jų darbo vietos stabilumą. Kartu tik nedidelė dalis nurodo, kad jų darbovietėje apskritai nėra aiškios DI politikos, vadinasi, taisyklės dažnėja, bet baimės išlieka.

    Atotrūkiai mažėja, bet neišnyksta

    Ataskaita fiksuoja ir mažėjantį, tačiau vis dar reikšmingą lyčių atlyginimų skirtumą. Moterų medianinis atlyginimas siekia 70 000 eurų per metus, vyrų 85 000 eurų, tad „žalias“ skirtumas sudaro 17,6 proc. ir yra mažesnis nei prieš metus.

    Kontroliuojant patirtį, pareigų grupę, senioriškumą ir įmonės dydį, skirtumas mažėja iki 6,6 proc. Tai rodo, kad dalis atotrūkio paaiškinama struktūriniais veiksniais, tačiau visiškai jų neeliminuoja.

    Biuro politika ir algų stagnacija skatina kaitą

    Darbdaviams svarbus signalas ateina iš darbuotojų nuostatų dėl darbo biure. Tarp tų, kuriuos realiai paliestų griežtesnis reikalavimas būti biure, 20,2 proc. sako išeitų per šešis mėnesius, o 46,4 proc. liktų, bet iškart pradėtų aktyviai ieškoti kito darbo.

    Kartu 33,0 proc. respondentų nurodo, kad 2026 metais tikėtina keis darbą, o svarbiausias motyvas yra didesnis atlygis. Fone matyti ir atlyginimų „plokštuma“: 45 proc. per metus negavo jokio pakėlimo, o dar 37 proc. gavo tik 1–5 proc. augimą, kuris daugeliui vargiai kompensuoja gyvenimo brangimą.

    Ataskaitos autoriai pabrėžia, kad Berlyno technologijų rinka gali atrodyti stabili, tačiau kaupiasi išlaikymo rizika. Kai produktyvumą kelia DI, o algos daugeliui neauga, didėja tikimybė, kad pagerėjus samdos sąlygoms darbuotojai greitai pasinaudos didesnėmis galimybėmis kitur.