Tag: BfV

  • Žvalgyba įspėja gynybos pramonę: Rusija gali taikytis į Europos koncernų vadovus

    Europos žvalgybos ir saugumo tarnybos pastaraisiais mėnesiais perspėjo gynybos pramonės įmones dėl augančios rizikos jų vadovybei. Kaip skelbia „Financial Times“, kai kurių bendrovių vadovai jau ėmėsi griežtinti asmeninę apsaugą ir kelionių saugumo procedūras.

    Pasak su tema susipažinusių pareigūnų, rizika siejama su Rusijos stiprinamomis hibridinėmis operacijomis Europoje. Tikslas, jų vertinimu, yra ne vien konkretūs išpuoliai, bet ir psichologinis spaudimas, kuris galėtų mažinti Europos paramą Ukrainai.

    Taikiniai – ne tik didieji koncernai

    Žvalgybos vertinimuose akcentuojama, kad dėmesys gali būti nukreiptas tiek į stambius gynybos pramonės koncernus, tiek į mažesnes įmones. Ypač išskiriami verslai, susiję su bepiločių orlaivių gamyba ar jų komponentais, nes ši sritis tapo viena svarbiausių šiuolaikiniame kare.

    „Grėsmės lygis Europoje išaugo. Tai liečia ir turtą, ir žmones“, – sakė vienas Europos žvalgybos pareigūnas.

    Vokietijos vidaus žvalgybos institucija BfV viešai yra nurodžiusi, kad intensyvėjo veikla, nukreipta į gynybos sektoriaus darbuotojus ir vadovybę. Tarp rekomendacijų įvardijamos papildomos asmens apsaugos priemonės, įskaitant privačias apsaugos komandas, ypač vykstant į komandiruotes.

    GRU taktika ir psichologinis efektas

    Šaltinių teigimu, dalis atsakomybės dėl tokių planų siejama su Rusijos karine žvalgyba GRU. Pareigūnai pabrėžia, kad metodai kinta: daugiau dėmesio skiriama suskaidytoms operacijoms, kai atskiros grandys vykdo žvalgybą, logistiką ar planavimą, o vykdytojai gali būti parenkami per tarptautinius tarpininkų tinklus.

    „Iš Rusijos perspektyvos pagrindinis tikslas yra psichologinis poveikis. Kartais pakanka sukurti jausmą, kad žmogus gali tapti taikiniu“, – teigė vienas su vertinimais susipažinęs pareigūnas.

    Saugumo ekspertai atkreipia dėmesį, kad vien grėsmės eskalavimas gali paveikti sprendimus: nuo vadovų viešų pasirodymų ribojimo iki atsargesnių ryšių su Ukrainos projektais ar tiekimo grandinių peržiūros. Dėl to dalis įmonių renkasi tyliau komunikuoti apie saugumo priemones, nors jos ir stiprinamos.

    Po 2024 metų įspėjimų – didesnis budrumas

    Didžiųjų Europos gynybos pramonės koncernų vadovybių budrumas, pasak „Financial Times“, ypač sustiprėjo nuo 2024 metų pradžios. Tuomet JAV ir Vokietijos žvalgybos tarnybos viešai minėjo grėsmę „Rheinmetall“ vadovui Arminui Pappergeriui.

    Remiantis viešai skelbta informacija, po šių perspėjimų jam pritaikytos sustiprintos apsaugos priemonės, įskaitant nuolatinę asmeninę apsaugą. Europos tarnybos šį atvejį vertina kaip signalą, kad gynybos pramonės vadovybė gali tapti platesnio spaudimo kampanijų taikiniu, ypač kai įmonės atvirai remia Ukrainos ginkluotės stiprinimą.

    Saugumo institucijos ragina įmones peržiūrėti vadovų maršrutus, viešų renginių planavimą, ryšių saugumą ir vidaus procedūras. Kartu pabrėžiama, kad didžiausią reikšmę turi prevencija ir rizikų valdymas, nes hibridinėse operacijose poveikis dažnai pasiekiamas dar iki realaus išpuolio.

  • Vokietijos žvalgyba renkasi prancūzų DI vietoj „Palantir“: ką tai sako apie Europos suverenitetą

    Vokietijos žvalgyba renkasi prancūzų DI vietoj „Palantir“: ką tai sako apie Europos suverenitetą

    Vokietijos Federalinė konstitucijos apsaugos tarnyba (BfV) ketina jautrių saugumo sistemų analizėje rinktis prancūzų bendrovės „ChapsVision“ sprendimą, o ne JAV įmonę „Palantir“. Šis žingsnis siejamas su vis garsiau deklaruojamu tikslu mažinti priklausomybę nuo JAV technologijų kritinėse valstybės funkcijose.

    Vokietijos žiniasklaida skelbia, kad BfV planuoja naudoti „ChapsVision“ programinę įrangą „ArgonOS“, skirtą struktūruotų ir nestruktūruotų duomenų apdorojimui ir parengimui analitikams. Tokios sistemos paprastai naudojamos didelių informacijos masyvų sujungimui, paieškai, ryšių nustatymui ir prioritetų sudarymui, tačiau galutinius sprendimus priima žmonės.

    Signalas dėl skaitmeninės nepriklausomybės

    BfV vadovybė anksčiau viešai yra akcentavusi norą remtis europinėmis alternatyvomis. Tai atspindi platesnę tendenciją Europos Sąjungoje, kai valstybinės institucijos, ypač saugumo srityje, vertina ne tik technologinį pajėgumą, bet ir tiekėjo jurisdikciją, rizikas duomenų apsaugai bei ilgalaikę priklausomybę.

    „Pasirinkdama „ArgonOS“, BfV siunčia aiškų signalą dėl Europos skaitmeninio suvereniteto“, – sakė Vokietijos parlamentinės žvalgybos priežiūros komiteto vadovas Marcas Henrichmannas.

    Jis pabrėžė, kad galutinis vertinimas priklausys nuo realaus veikimo. Praktikoje tai reiškia, kad net ir politiškai patraukli europinė alternatyva turės įrodyti, jog gali užtikrinti greitį, tikslumą, stabilumą ir saugumą kasdienėse operacijose.

    „Palantir“ klausimas Vokietijoje jau įkaitęs

    „Palantir“ Vokietijoje vertinamas nevienareikšmiškai: dalis žemės policijos pajėgų jau yra naudojusios ar naudoja šios bendrovės programinę įrangą, o federaliniu lygiu periodiškai svarstoma, ar tokie sprendimai turėtų tapti plačiau taikomi. Kritikai dažniausiai akcentuoja privatumo, pagrindinių teisių ir kontrolės rizikas, kai valstybės saugumo infrastruktūra remiasi už Europos ribų veikiančiu tiekėju.

    „Palantir“ vadovas Alexas Karpas anksčiau yra tvirtinęs, kad bendrovės technologijos taikomos svarbiausiuose pasaulio konfliktų taškuose. Tačiau Vokietijos diskusijoje tai susiduria su klausimu, ar technologinė nauda atsveria priklausomybės nuo išorinio tiekėjo kainą ir politines pasekmes.

    Kliūtis gali tapti žvalgybos įstatymų reforma

    „ArgonOS“ diegimas, kaip skelbiama, siejamas su planuojama Vokietijos žvalgybos teisinės bazės reforma. Numatomos pataisos turėtų išplėsti BfV skaitmenines galias, palengvinti duomenų apsikeitimą su policija ir pakeisti asmens duomenų saugojimo terminų taisykles.

    Tokios reformos paprastai kelia aštrias diskusijas, nes tenka derinti nacionalinio saugumo interesus su privatumu ir proporcingumo principu. Kol pakeitimai nepriimti, pilnas naujų įrankių mastas gali likti ribotas, net jei technologinis sprendimas jau pasirinktas.

    Šis BfV pasirinkimas rodo, kad Europos institucijoms vis svarbiau ne tik tai, ką sistema gali padaryti, bet ir kas ją valdo, kur laikomi duomenys bei kokios taisyklės galioja tiekėjui. Artimiausi mėnesiai parodys, ar europinė alternatyva taps tvariu standartu, ar liks simboliniu bandymu mažinti priklausomybę nuo JAV technologijų.