Europos žvalgybos ir saugumo tarnybos pastaraisiais mėnesiais perspėjo gynybos pramonės įmones dėl augančios rizikos jų vadovybei. Kaip skelbia „Financial Times“, kai kurių bendrovių vadovai jau ėmėsi griežtinti asmeninę apsaugą ir kelionių saugumo procedūras.
Pasak su tema susipažinusių pareigūnų, rizika siejama su Rusijos stiprinamomis hibridinėmis operacijomis Europoje. Tikslas, jų vertinimu, yra ne vien konkretūs išpuoliai, bet ir psichologinis spaudimas, kuris galėtų mažinti Europos paramą Ukrainai.
Taikiniai – ne tik didieji koncernai
Žvalgybos vertinimuose akcentuojama, kad dėmesys gali būti nukreiptas tiek į stambius gynybos pramonės koncernus, tiek į mažesnes įmones. Ypač išskiriami verslai, susiję su bepiločių orlaivių gamyba ar jų komponentais, nes ši sritis tapo viena svarbiausių šiuolaikiniame kare.
„Grėsmės lygis Europoje išaugo. Tai liečia ir turtą, ir žmones“, – sakė vienas Europos žvalgybos pareigūnas.
Vokietijos vidaus žvalgybos institucija BfV viešai yra nurodžiusi, kad intensyvėjo veikla, nukreipta į gynybos sektoriaus darbuotojus ir vadovybę. Tarp rekomendacijų įvardijamos papildomos asmens apsaugos priemonės, įskaitant privačias apsaugos komandas, ypač vykstant į komandiruotes.
GRU taktika ir psichologinis efektas
Šaltinių teigimu, dalis atsakomybės dėl tokių planų siejama su Rusijos karine žvalgyba GRU. Pareigūnai pabrėžia, kad metodai kinta: daugiau dėmesio skiriama suskaidytoms operacijoms, kai atskiros grandys vykdo žvalgybą, logistiką ar planavimą, o vykdytojai gali būti parenkami per tarptautinius tarpininkų tinklus.
„Iš Rusijos perspektyvos pagrindinis tikslas yra psichologinis poveikis. Kartais pakanka sukurti jausmą, kad žmogus gali tapti taikiniu“, – teigė vienas su vertinimais susipažinęs pareigūnas.
Saugumo ekspertai atkreipia dėmesį, kad vien grėsmės eskalavimas gali paveikti sprendimus: nuo vadovų viešų pasirodymų ribojimo iki atsargesnių ryšių su Ukrainos projektais ar tiekimo grandinių peržiūros. Dėl to dalis įmonių renkasi tyliau komunikuoti apie saugumo priemones, nors jos ir stiprinamos.
Po 2024 metų įspėjimų – didesnis budrumas
Didžiųjų Europos gynybos pramonės koncernų vadovybių budrumas, pasak „Financial Times“, ypač sustiprėjo nuo 2024 metų pradžios. Tuomet JAV ir Vokietijos žvalgybos tarnybos viešai minėjo grėsmę „Rheinmetall“ vadovui Arminui Pappergeriui.
Remiantis viešai skelbta informacija, po šių perspėjimų jam pritaikytos sustiprintos apsaugos priemonės, įskaitant nuolatinę asmeninę apsaugą. Europos tarnybos šį atvejį vertina kaip signalą, kad gynybos pramonės vadovybė gali tapti platesnio spaudimo kampanijų taikiniu, ypač kai įmonės atvirai remia Ukrainos ginkluotės stiprinimą.
Saugumo institucijos ragina įmones peržiūrėti vadovų maršrutus, viešų renginių planavimą, ryšių saugumą ir vidaus procedūras. Kartu pabrėžiama, kad didžiausią reikšmę turi prevencija ir rizikų valdymas, nes hibridinėse operacijose poveikis dažnai pasiekiamas dar iki realaus išpuolio.
Leave a Reply