CP v2

Tag: BHP

  • PGG BHP konkursas pritraukė per 1 000 darbuotojų: prizai iki 12 tūkst. zlotų už saugos žinias

    Lenkijos anglies bendrovė „Polska Grupa Górnicza“ (PGG) baigė 23-iąjį darbuotojų saugos ir sveikatos (BHP) žinių konkursą, kurio tikslas – stiprinti saugų darbą kasyklose ir mažinti nelaimių riziką.

    Kaip skelbiama pačios PGG pateiktoje informacijoje, šių metų konkurse dalyvauti užsiregistravo daugiau nei 1 000 darbuotojų, o internetinėje atrankos dalyje išspręsta per 26 tūkst. testų.

    Pasak PGG gamybos viceprezidento Mareko Skuzos, per visą šią konkurso ediciją dalyviai pateikė daugiau nei 800 tūkst. atsakymų į klausimus. Tai rodo, kad saugos tema darbuotojams išlieka aktuali ir praktiškai svarbi.

    Į pusfinalį pateko 47 dalyviai, iš kurių išrinkta 10 finalininkų. Geriausiųjų laukė piniginiai prizai, o pats konkursas PGG pristatomas kaip priemonė, padedanti užtikrinti, kad darbuotojai po pamainos saugiai grįžtų namo.

    Finalininkai ir piniginiai prizai

    Į geriausiųjų dešimtuką pateko Piotr Sochacki (KWK Ruda), Radosław Grudziński (KWK Sośnica), Marek Knapik (KWK ROW Ruch Marcel), Damian Pluciński (KWK Piast-Ziemowit Ruch Piast), Maksymilian Palenta (KWK Bolesław Śmiały), Paweł Gałyga (KWK Piast-Ziemowit Ruch Ziemowit), Partycjusz Sibila (KWK ROW Ruch Chwałowice), Ronald Musioł (KWK w Likwidacji Ruch Bielszowice), Tomasz Musiolik (KWK ROW Ruch Jankowice) ir Sławomir Wosik (KWK Mysłowice-Wesoła).

    PGG nurodo, kad už pergalę Piotr Sochacki gaus 12 tūkst. zlotų (bruto), už antrąją vietą Radosław Grudziński – 8,5 tūkst. zlotų (bruto), o už trečiąją Marek Knapik – 6,5 tūkst. zlotų (bruto).

    Likę finalininkai, užėmę ketvirtą–dešimtą vietas, gaus po 2 tūkst. zlotų (bruto). Taip siekiama motyvuoti darbuotojus gilinti saugos žinias ir taikyti jas kasdienėje veikloje.

    Akcentas – saugus grįžimas po pamainos

    Konkurso finale pabrėžta, kad tokios iniciatyvos turi tiesioginę reikšmę darbo saugai. Katovicuose veikiančio Aukštojo kasybos priežiūros urėdo viceprezidentas Aleksanderis Chowaniecas akcentavo, kad svarbiausia – darbuotojų saugumas ir „laimingas sugrįžimas po pamainos į namus“.

    PGG yra didžiausia Lenkijos anglies bendrovė, orientuota į vietinės rinkos aprūpinimą anglimi, įskaitant energetikos sektorių. Įmonė viešai pabrėžia, kad darbuotojų sauga ir žinių stiprinimas išlieka vienu svarbiausių prioritetų.

  • Čilės vario rinka įkaista: užsitęsęs streikas Centinela ir grėsmė sustabdyti Escondida gavybą

    Vario rinka pastarosiomis savaitėmis išgyvena padidėjusios įtampos laikotarpį: Čilėje tęsiasi streikas Centinela kasykloje, o tuo pat metu kyla grėsmė protestams didžiausioje pasaulyje vario kasykloje Escondida. Šios dvi vietos yra svarbios ne tik vietos ekonomikai, bet ir pasaulinei žaliavų rinkai, todėl bet koks gamybos sutrikimas greitai atsispindi kainose ir tiekimo grandinėse.

    Centinela kasykloje, priklausančioje „Antofagasta“, streikas kilo dėl atlyginimų politikos: darbuotojai teigia, kad tose pačiose pareigose dirbančių žmonių atlygis skiriasi, todėl profsąjungos siekia suvienodinimo. Nors vyko derybos su įmonės vadovybe, susitarimo pasiekti nepavyko, o protestas tęsiasi ir jau dabar pradeda veikti kasdienius darbus.

    Darbuotojų atstovai įspėja, kad pasekmės gali pasimatyti artimiausiuose mėnesio gamybos rezultatuose, nes streikuojantys sudaro didelę dalį personalo, dirbančio su gręžimo įranga ir stambia technika. Lėtėjant sprogdinimo darbams, mažėja išgautos uolienos kiekiai, o tai reiškia, kad perdirbimo grandinėje netrukus gali atsirasti žaliavos trūkumas ir gavyba pastebimai kristi.

    Escondida streikas pakeistų rinką

    Didžiausią nerimą investuotojams ir pramonės įmonėms kelia galimas streikas Escondida kasykloje, priklausančioje „BHP“. Tai didžiausias vario gavybos objektas pasaulyje, kurio metinė produkcija viršija 1 000 000 tonų, todėl net trumpalaikis sustojimas būtų juntamas tarptautinėje rinkoje.

    Profsąjungos teigia, kad derybos dėl naujo kolektyvinio susitarimo įstrigo, o vienas iš ginčo taškų esą susijęs su darbuotojų socialinėmis garantijomis ir reikalavimais dėl jautrių asmens duomenų. Jei konfliktas peraugtų į streiką, rinkai tai reikštų didelį smūgį, nes Escondida vaidmuo Čilės vario gamyboje yra itin reikšmingas.

    „Dominuojantis veiksnys, formuojantis vario kainą, greičiausiai yra spekuliacinis ir finansinis“, – teigė vienos investicijų analizės institucijos atstovai.

    Čilė yra viena svarbiausių vario tiekėjų pasaulyje, todėl bet koks sutrikimas šioje šalyje ypač greitai išpučia rizikos priedą kainose. Vario rinka pastaraisiais metais yra jautri ne tik darbo ginčams, bet ir menkesnėms atsargoms: kai pasiūla ir paklausa balansuoja arti ribos, net nedidelis gamybos kritimas tampa kainų šuolio katalizatoriumi.

    Problemos gilėja dėl saugos ir oro

    Be darbo ginčų, Čilės vario sektorius susiduria ir su kitais iššūkiais. Pastaruoju metu pranešta apie nelaimingus atsitikimus kasybos pramonėje, o saugos klausimai vėl atsidūrė dėmesio centre, nes didelėse kasyklose bet kokie incidentai reiškia ir reputacines, ir veiklos rizikas.

    Situaciją apsunkina ir nepalankios oro sąlygos: gausesni krituliai kai kuriose vietovėse trikdo atvirų kasyklų darbus, didina nuošliaužų bei užtvindymų riziką. Kasybai tai svarbu ne mažiau nei streikai, nes prastovos dėl oro dažnai yra sunkiai prognozuojamos, o padariniai infrastruktūrai gali užsitęsti.

    Paradoksalu, bet įtampą darbo santykiuose didina ir aukštesnės vario kainos. Kai metalas brangsta, darbuotojai dažniau siekia didesnės naudos iš įmonių pelno, o bendrovės, ypač spaudžiamos kaštų ir investicinių planų, ne visada linkusios greitai nusileisti, todėl derybos tampa kietesnės.

  • „JSW“ BHP žinių konkursas baigtas: po 9 mėnesių varžytuvių išaiškėjo nugalėtojas

    „JSW“ baigė tryliktąją internetinio darbuotojų BHP žinių konkurso ediciją, kurioje beveik devynis mėnesius varžėsi šimtai įmonės darbuotojų. Organizatoriai pabrėžia, kad tikslas buvo ne vien patikrinti taisyklių išmanymą, bet ir nuosekliai stiprinti saugaus darbo kultūrą.

    Konkursas vyko nuo sausio iki rugsėjo pabaigos, o iš viso jame dalyvavo 240 darbuotojų. Pasak įmonės, klausimai apėmė tiek teisės aktų ir procedūrų žinias, tiek praktinius sprendimus, su kuriais kasdien susiduriama rizikingose darbo vietose.

    Nors kova dėl pirmųjų vietų buvo įtempta, maksimalios taškų sumos šiemet nepasiekė nė vienas dalyvis. „JSW“ tai vertina kaip signalą, kad saugos reikalavimai ir jų taikymas realiose situacijose nuolat kinta, todėl žinias reikia reguliariai atnaujinti.

    Nugalėtojas ir prizai

    Pirmąją vietą užėmė Marcinas Kubickis iš kasyklos „Budryk“, dirbantis gamybos parengimo vyresniuoju inspektoriumi. Jam skirtas 5 000 Lenkijos zlotų prizas, kuris, apytikriai konvertavus, sudaro apie 1 150 eurų.

    „Dalyvauju šiame konkurse dešimt metų ir tik dabar pavyko užimti pirmąją vietą. Tai didelis pasitenkinimas ir patvirtinimas, kad verta nuolat tikrinti bei plėsti savo žinias“, – sakė Marcinas Kubickis.

    Antrąją vietą laimėjo Łukaszas Młynekas iš „Knurów-Szczygłowice“ padalinio, jam atiteko 4 000 zlotų, arba apie 920 eurų. Trečias liko Jarosławas Gąska iš „Borynia-Zofiówka“ padalinio, jo prizas siekė 3 000 zlotų, arba apie 690 eurų.

    Apdovanojimai laureatams įteikti spalio 13 dieną per iškilmingą renginį, kuriame akcentuota praktinė BHP žinių vertė ir nuolatinis darbuotojų kompetencijų stiprinimas. Įmonės vadovybė pažymėjo, kad tokios iniciatyvos padeda formuoti įprotį saugą vertinti kaip kasdienį sprendimų priėmimo kriterijų.

    Kodėl BHP konkursai svarbūs kasybai

    Kasybos sektoriuje sauga laikoma viena jautriausių sričių dėl didesnės nelaimingų atsitikimų rizikos, technologinių procesų sudėtingumo ir griežto reglamentavimo. Todėl darbuotojų mokymai ir žinių patikra praktiniu formatu dažnai naudojami kaip priemonė sumažinti klaidų tikimybę ir sustiprinti atsakomybės jausmą komandoje.

    „Darbuotojų sauga yra ir išlieka vienas svarbiausių „JSW“ prioritetų. Saugos kultūrą kuriame visi, o jos pamatas yra žinios, atsakomybė ir nuoseklus taisyklių laikymasis“, – sakė „JSW“ valdybos pirmininkas Bogusławas Oleksy.

    „JSW“ priklausanti grupė yra viena reikšmingiausių koksinės anglies tiekėjų Europoje, o jos veiklos pagrindą sudaro koksinės anglies gavyba ir prekyba bei kokso ir anglies chemijos produktų gamyba. Įmonė pabrėžia, kad darbuotojų sauga išlieka kertiniu elementu užtikrinant stabilų darbą ir gamybos tęstinumą.

  • KGHM svarsto antrą kasyklą Čilėje: prie Sierra Gorda gali prisidėti nauja atodanga

    Lenkijos vario gamintoja KGHM, jau daugiau nei dešimtmetį veikianti Čilėje, svarsto galimybes išplėsti projektą šalia Sierra Gorda kasyklos. Vis garsiau kalbama apie gretimų vario telkinių įsisavinimą, kuris praktiškai galėtų reikšti naujos atviros kasybos aikštelės atsiradimą.

    Sierra Gorda yra vienas svarbiausių KGHM užsienio aktyvų, todėl bendrovė ieško būdų maksimaliai išnaudoti esamą infrastruktūrą ir perdirbimo pajėgumus. Kasyklos eksploatavimo laikotarpis šiuo metu siejamas maždaug su 2045 metais, tad sprendimų langas platus, tačiau pasirengimas dažnai pradedamas gerokai anksčiau.

    Gręžiniai rodo tęstinumą

    Projektas grindžiamas keliais geologinės žvalgybos darbų paketais, kurie vertina, ar mineralizacija tęsiasi po dabartine planuojama atodanga ir už jos ribų. Tokie tyrimai kasybos pramonėje yra įprasti: patvirtinus tęstinumą, galima pailginti kasyklos gyvavimo laiką arba suformuoti naują gavybos etapą.

    Bendrovė nurodo, kad giliųjų gręžinių rezultatai rodo stabilų vario ir molibdeno kiekį, o tai atveria galimybes vidutiniu laikotarpiu papildyti išteklių bazę. Kartu vertinamos ir teritorijos už dabartinio karjero ribų, kur žvalgoma, ar verta planuoti atskirą naują atodangą.

    „Iki šiol giliųjų gręžinių rezultatai rodo nuoseklius vario ir molibdeno kiekius, todėl atsiranda galimybė vidutiniu laikotarpiu įtraukti naujus išteklius“, – teigia KGHM.

    Galimas bendradarbiavimas su BHP

    Situaciją dar labiau įdomina tai, kad netoli Sierra Gorda veikia ir kita didelė vario kasykla Spence, priklausanti Australijos grupei BHP. Atstumas tarp objektų yra mažesnis nei 10 kilometrų, todėl pramonėje natūraliai kyla klausimų dėl galimos operacinės partnerystės, ypač perdirbimo grandyje.

    KGHM patvirtina, kad kalbasi su BHP apie galimą bendradarbiavimą būtent dėl Spence kasyklos ir rūdos perdirbimo sprendimų. Pastaraisiais metais kasybos sektoriuje ryškėja tendencija dalintis infrastruktūra ar derinti procesus, kad būtų mažinamos sąnaudos ir gerinamas efektyvumas, ypač tuomet, kai naujų projektų plėtra brangsta.

    „Norime labiau koncentruotis į vario gamybinių pajėgumų kūrimą, o ne jų pirkimą“, – yra viešai signalavusi BHP vadovybė.

    Kodėl dabar tai tampa aktualu

    Vario rinka pastaraisiais metais išlieka jautri pasiūlos rizikoms: naujų telkinių įvedimas užtrunka, o investicijų kaštai kyla dėl energijos, logistikos ir aplinkosauginių reikalavimų. Dėl to dalis bendrovių dažniau renkasi esamų kasyklų plėtrą, o ne brangius įsigijimus ar visiškai naujų projektų vystymą nuo nulio.

    KGHM atveju papildoma logika slypi jau veikiančio komplekso masto ekonomijoje: jei šalia esami telkiniai pasitvirtintų, būtų siekiama kuo daugiau pasinaudoti esamais perdirbimo pajėgumais ir logistika. Pirmieji aiškesni sprendimai dėl tolesnės plėtros krypčių gali paaiškėti dar šiais metais, kai bus apibendrinti naujausių žvalgybos darbų rezultatai.

    Kartu bendrovė vertina ir kitas tarptautines galimybes, todėl Čilė nėra vienintelė kryptis, tačiau Sierra Gorda plėtra išlieka vienu realiausių ir greičiausiai įgyvendinamų scenarijų, jei geologiniai duomenys patvirtins ekonominį potencialą.

  • Anduose aptiktas milžiniškas vario lobis: „Lundin Mining“ ir BHP turi vieną rimtą bėdą

    Anduose aptiktas milžiniškas vario lobis: „Lundin Mining“ ir BHP turi vieną rimtą bėdą

    Aukštai Anduose, Argentinos ir Čilės pasienyje netoli Atakamos dykumos, esantis Filo del Sol telkinys gali tapti vienu reikšmingiausių pastarųjų dešimtmečių radinių vario rinkoje. Skelbiama, kad naujesni tyrimai iš esmės pakeitė ankstesnį telkinio masto vertinimą ir parodė didesnį metalų kiekį gilesniuose sluoksniuose.

    Projektą vystančios bendrovės „Lundin Mining“ ir BHP pranešė, kad įvertinimai atnaujinti remiantis papildomų gręžinių duomenimis. Pagal pateiktus skaičius, telkinyje gali būti apie 13 mln. tonų vario, apie 907 tūkst. kilogramų aukso ir apie 18,6 mln. kilogramų sidabro, o žvalgyba šiauriniuose ir pietiniuose pakraščiuose dar tęsiama.

    Vario svarba pastaraisiais metais sparčiai išaugo dėl pasaulinės energetikos transformacijos ir ekonomikos elektrifikacijos. Šis metalas plačiai naudojamas elektros tinkluose, atsinaujinančios energetikos infrastruktūroje, elektromobiliuose, įkrovimo bei perdavimo sistemose, todėl daugelyje prognozių pabrėžiama rizika, kad pasiūla gali nespėti su augančia paklausa.

    Kas stabdo kasybos pradžią?

    Vis dėlto Filo del Sol atvejis turi akivaizdžią silpnąją vietą: telkinys yra maždaug 5 000 metrų aukštyje virš jūros lygio. Tokios sąlygos reiškia mažesnį deguonies kiekį, žemas temperatūras, stiprius vėjus ir itin sudėtingą logistiką, o kelių, energijos bei perdirbimo infrastruktūros statybos gali kainuoti brangiai ir užtrukti.

    Praktiniai iššūkiai persikelia ir į kasdienę veiklą: darbuotojų sauga, darbo režimai aukštikalnėse, tiekimo grandinės ir įrangos eksploatacija ekstremaliame klimate dažnai reikalauja papildomų investicijų. Dėl to net ir labai dideli telkiniai gali būti ekonomiškai įgyvendinami tik tada, kai suderinami technologiniai sprendimai, energijos šaltiniai ir infrastruktūra.

    Aplinkosauga ir vanduo – jautriausi klausimai

    Didžiausių diskusijų kelia galimas poveikis aplinkai, nes teritorija yra šalia periglacialinių zonų, kurioms taikoma apsauga pagal Argentinos ledynų teisinį reguliavimą. Aplinkosaugininkai perspėja, kad kasyba gali paveikti geriamojo vandens išteklius ir jautrias aukštikalnių ekosistemas, o ledynai ir amžinas įšalas regione yra svarbūs vietos bendruomenių vandens šaltiniai.

    Ne mažiau aktualus ir vandens poreikis: vario rūdos gavyba bei sodrinimas paprastai reikalauja didelių vandens kiekių, o sausringame Andų klimate tai tampa struktūriniu apribojimu. Įmonės deklaruoja ketinančios taikyti modernesnes technologijas ir naudoti atsinaujinančią energiją, tačiau vandens balanso ir ilgalaikio poveikio klausimai išlieka kertiniai, vertinant projekto ateitį.

    Filo del Sol tampa platesnio dilemos simboliu: pasauliui reikia daugiau vario, kad įvyktų energetikos pertvarka, tačiau dideli telkiniai dažnai slypi jautriose teritorijose, kur kiekvienas sprendimas kelia ginčų. Dėl to šio projekto sėkmę lems ne tik geologija, bet ir leidimai, infrastruktūra, technologijos bei visuomenės pasitikėjimas poveikio valdymu.

  • BHP deklaruoja dekarbonizaciją, bet Pilbaroje perka naujas dyzelines kasybos mašinas

    Ką rodo paviešinti dokumentai

    Didžiausia pasaulyje kasybos bendrovė BHP, viešai pabrėžianti įsipareigojimus mažinti taršą, Australijoje atidėjo dalį dekarbonizacijos planų. Apie tai pranešė Australijos žiniasklaida, remdamasi įmonės vidaus dokumentais.

    Skelbiama, kad sprendimai daugiausia susiję su Pilbaros regionu Vakarų Australijoje, kuriame BHP yra viena svarbiausių geležies rūdos gavybos žaidėjų. Būtent čia, pasak publikacijų, sumažintas prioritetas projektams, kurie turėjo mažinti iškastinio kuro naudojimą.

    Atidėtos investicijos į atsinaujinančią energiją

    Dokumentuose minima, kad buvo pristabdytas anksčiau patvirtintas saulės ir baterijų projektas, kurio vertė siekė apie 370 000 000 eurų. Kaip priežastis įvardyti finansavimo prioritetai ir lėšų paskirstymo sprendimai.

    Taip pat aptariamas didesnis atsinaujinančios energijos projektas, apimantis saulės, vėjo ir energijos kaupimo infrastruktūrą, kuri turėjo padėti pereiti prie elektrinių sunkvežimių ir elektrifikuoto transporto. Teigiama, kad šio projekto dabartinė forma buvo nukelta, o reikšmingesnių investicijų iki 2031 metų dokumentuose esą nenumatyta.

    Dyzeliu varomos mašinos ir ilgas poveikis

    Tuo pat metu BHP, kaip skelbiama, geležies rūdos kasykloje Jimblebar įsigijo 62 naujus dyzelinius karjerinius savivarčius. Publikacijose pažymima, kad tokie pirkimai gali reikšti ilgesnį iškastinio kuro naudojimą, nes sunkioji kasybos technika eksploatuojama dešimtmečius.

    Žiniasklaida nurodo, kad šie sprendimai gali lemti iškastinio kuro naudojimą bent iki 2030 metų pabaigos, o kai kuriais scenarijais ir ilgiau. Tokia praktika, ekspertų vertinimu, didina riziką nesuderinti deklaruojamų tikslų su realiu emisijų mažinimo tempu.

    „Įrangos pirkimai ir infrastruktūros sprendimai kasyboje dažnai užrakina emisijas ilgam laikui, todėl investicijų kryptis yra ne mažiau svarbi nei vieši įsipareigojimai“, – sakė energetikos transformaciją analizuojantis ekspertas.

    Kol kas BHP šių konkrečių pranešimų viešai nepakomentavo. Pastaraisiais metais kasybos sektoriuje spaudimas mažinti emisijas didėja, tačiau perėjimas prie elektrifikuotos sunkiosios technikos ir atsinaujinančių šaltinių susiduria su kaštų, tiekimo grandinių ir infrastruktūros iššūkiais.