Tag: Bibliotekos

  • Spaudos atgavimo diena: mero sveikinimas apie kalbą, knygą ir laisvos žiniasklaidos vertę

    Spaudos atgavimo diena: mero sveikinimas apie kalbą, knygą ir laisvos žiniasklaidos vertę

    Spaudos atgavimo dienos prasmė

    Gegužės 7 dieną minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena primena, kad laisva spauda, gyva kalba ir skaitoma knyga yra valstybės atsparumo pagrindas. Ši data siejama su 1904 metais panaikintu lietuviškos spaudos draudimu, atvėrusiu kelią viešam lietuviškam žodžiui.

    Mero sveikinime akcentuojama, kad ši diena yra proga padėkoti žurnalistams, redaktoriams, leidėjams, bibliotekininkams ir visiems, kurie kasdien dirba su žodžiu. Kartu tai priminimas, kad informacijos laisvė nėra savaime suprantama ir reikalauja visuomenės pasitikėjimo bei atsakomybės.

    Kalba ir knyga šiuolaikiniame mieste

    Pasak mero, lietuvių kalba šiandien susiduria su naujais iššūkiais: greita komunikacija socialiniuose tinkluose, trumpėjančiu dėmesiu ir skaitmeninių platformų įtaka. Dėl to viešajame gyvenime ypač svarbi taisyklinga, aiški ir pagarbi kalba, padedanti susikalbėti skirtingoms bendruomenėms.

    Sveikinime taip pat pabrėžiama knygos reikšmė ugdymui ir kritiniam mąstymui. Bibliotekos, mokyklos ir kultūros įstaigos kviečiamos stiprinti skaitymo įpročius, o gyventojai raginami dažniau rinktis lietuvių autorius ir vaikams skaityti nuo ankstyvo amžiaus.

    Laisva žiniasklaida ir atsakomybė

    Mero žinutėje primenama, kad laisva žiniasklaida yra vienas svarbiausių demokratijos sargų, tačiau kartu ji priklauso nuo visuomenės gebėjimo atsirinkti informaciją. Skaitmeninėje erdvėje daugėja klaidinančio turinio, todėl medijų raštingumas tampa kasdieniu įgūdžiu, o ne teorine sąvoka.

    „Tegul laisvas lietuviškas žodis ir toliau stiprina bendruomenę, o pagarba kalbai ir knygai padeda išlikti susitelkusiems“, – sakė meras.

    Gyventojams primenama, kad Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną galima paminėti paprastai: skiriant laiko knygai, užsukant į biblioteką ar pasidalijant patikima informacija. Tokie kasdieniai pasirinkimai, mero teigimu, ir kuria tvirtą viešąją erdvę.

  • Gegužės 7-ąją minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena: kodėl ji vis dar svarbi?

    Sveikiname žurnalistus, leidėjus, rašytojus, bibliotekininkus, kalbininkus ir visus lietuviško žodžio puoselėtojus!

  • Spaudos atgavimo diena: mero sveikinimas ir priminimas, kodėl lietuvių kalba svarbi šiandien

    Gegužės 7 dieną Lietuvoje minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena primena laikotarpį, kai lietuviškas žodis buvo draudžiamas, o jo puoselėtojai už tai rizikavo laisve. Ši data siejama su spaudos draudimo panaikinimu ir teisės viešai vartoti lietuvių kalbą sugrįžimu.

    Molėtų rajono savivaldybės meras Saulius Jauneika sveikinime akcentuoja, kad kova už gimtąjį žodį tapo tautos vienybės, sąmoningumo ir dvasinės stiprybės simboliu. Anot jo, tai istorijos pamoka apie tai, kaip kalba gali tapti atsparumo ir tapatybės pamatu.

    Šiandien lietuvių kalba išlieka ne tik kasdienio bendravimo priemone, bet ir svarbiausia tautos savasties dalimi, jungianti kartas bei sauganti istorinę atmintį. Viešojoje erdvėje jos reikšmę sustiprina švietimas, kultūra, žiniasklaida ir skaitmeninė komunikacija.

    Kalbos gyvybingumą vis labiau lemia ir technologiniai pokyčiai, ypač turinio kūrimas internete bei DI įrankių plėtra. Tai kelia naujų uždavinių: užtikrinti taisyklingą vartoseną, gerinti lietuvių kalbos skaitmeninius išteklius ir stiprinti kokybišką redagavimą, kad viešoji kalba išliktų aiški ir patikima.

    Sveikinime meras dėkoja bibliotekininkams, mokytojams, žurnalistams, rašytojams, leidėjams, kalbininkams ir visiems, kurie prisideda prie lietuviško žodžio išsaugojimo. Jo teigimu, pagarba gimtajai kalbai kasdien pasireiškia ne tik šventinėmis progomis, bet ir nuosekliu darbu, perduodant kalbą ateities kartoms.

    „Tegul meilė gimtajam žodžiui ir toliau vienija mus, įkvepia saugoti savo kalbą, kultūrą bei kurti sąmoningą ir stiprią Lietuvą“, – sakė Molėtų rajono savivaldybės meras Saulius Jauneika.

  • „Auksinio proto“ sezonas Trakuose ir Lentvaryje baigėsi: kurios komandos dominavo finale

    „Auksinio proto“ sezonas Trakuose ir Lentvaryje baigėsi: kurios komandos dominavo finale

    Trakuose ir Lentvaryje keturis mėnesius vyko „Auksinio proto“ žaidimų sezonas, sutraukęs vietos bendruomenes į reguliarias protų kovas bibliotekose. Organizatoriai pabrėžia, kad šiemet augo tiek dalyvių skaičius, tiek komandų įsitraukimas, o atmosfera išliko azartiška ir draugiška.

    Trakų divizionas: dvikova viršūnėje

    Trakų divizione varžėsi „Akmeninės Vytauto galvos“, „Išmanieji protai“, „Žali briedžiai“, „Books Wake Us“ ir „Kyla spaudimas“. Per visą sezoną lyderių pozicijose dažniausiai įsitvirtindavo dvi komandos, todėl intrigos iki pat pabaigos netrūko.

    Pasak bibliotekos atstovų, dalyvius ypač įtraukė temų įvairovė, kai vieną vakarą tekdavo remtis istorijos ar geografijos žiniomis, o kitą spręsti logines užduotis ar atpažinti muzikos kūrinius. Toks formatas leido atsiskleisti skirtingų stiprybių komandoms ir išlaikė konkurenciją lygią.

    Lentvaris: ryškus lyderis ir kelialapis į filmavimą

    Lentvaryje per sezoną įvyko 15 žaidimų, kuriuose dalyvavo komandos „Ant ežero bangos“, „Ne Bambukai“, „Gena ir žinių sergėtojai“ ir „Mission Possible“. Ryškiausia sezono lydere tapo „Ant ežero bangos“, laimėjusi didžiąją dalį susitikimų ir nuosekliai rinkusi taškus.

    Sezonas pažymėtas ir asmeniniais pasiekimais: komandos „Mission Possible“ narėms atsivėrė galimybė dalyvauti televizijos laidos „Auksinis protas“ filmavime. Organizatoriai tokius įvertinimus įvardija kaip papildomą motyvaciją komandų branduoliui išlikti aktyviam ir kviesti prisijungti naujus žaidėjus.

    Finalas bibliotekoje ir sezono tęsinys

    Finalinis sezono etapas sutapo su Nacionaline Lietuvos bibliotekų savaite ir 85-uoju Lentvario bibliotekos jubiliejumi, todėl uždarymas įgavo šventišką toną. Dalyvių sveikinimai ir palinkėjimai tapo simbolišku akcentu, įprasminusiu per sezoną susiformavusią bendrystę.

    Bibliotekos primena, kad tokie žaidimai stiprina jų, kaip gyvų susitikimų erdvių, vaidmenį: čia ateinama ne tik pasiimti knygų, bet ir susitikti, bendrauti bei lavinti žinias. „Auksinio proto“ žaidimai Trakuose ir Lentvaryje, kaip skelbiama, sugrįš rudenį.

    Trakų viešosios bibliotekos informacija