CP v2

Tag: Bibliotekos

  • Paryžiaus teismas nagrinėja retų rusiškų knygų vagystes: kaltinami šeši Sakartvelo piliečiai

    Paryžiaus teismas nagrinėja retų rusiškų knygų vagystes: kaltinami šeši Sakartvelo piliečiai

    Byla dėl dingusių literatūros vertybių

    Paryžiaus teisme pradėta nagrinėti byla, kurioje šeši Sakartvelo piliečiai kaltinami retų rusiškos literatūros leidinių vagystėmis iš žinomų Prancūzijos bibliotekų. Prokurorai teigia, kad taikiniu tapo XIX amžiaus autorių kūriniai, tarp jų ir Aleksandro Puškino leidimai, vertinami kolekcininkų rinkoje.

    Įtariama, kad tai ne pavienis nusikaltimas, o platesnės grandinės dalis: panašūs dingimai pastaraisiais metais fiksuoti ir kitose Europos šalyse. Prancūzijoje kaltinamiesiems pareikšti įtarimai dėl dalyvavimo nusikalstamame susivienijime ir pasikėsinimo vagystėmis užvaldyti kultūros vertybes.

    Teismas nurodo, kad už tokius nusikaltimus gali grėsti iki 10 metų laisvės atėmimo. Posėdžiai suplanuoti iki savaitės pabaigos, o du kaltinamieji teisiami jiems nedalyvaujant, nes jų atžvilgiu išduoti arešto orderiai.

    Kaip veikė įtariama schema

    Tyrimo duomenimis, įtariami vagys pirmiausia teisėtai užsisakydavo peržiūrėti retus leidinius skaityklose, juos fotografuodavo, matuodavo, o vėliau sugrįždavo ir originalus pakeisdavo labai panašiomis kopijomis. Būtent toks pakeitimo būdas, anot tyrėjų, ir leido vagystes pastebėti ne iš karto.

    Prancūzijos institucijų vertinimu, vagystės apėmė kelias vietas, įskaitant Nacionalinę Prancūzijos biblioteką Paryžiuje bei kitas specializuotas akademines bibliotekas. Vienu iš ryškiausių epizodų laikomas atvejis, kai buvo nustatyta, kad keli kūriniai skaitykloje jau yra ne originalai, o jų kopijos.

    Tarptautinis tyrimas ir ryšiai su Baltijos šalimis

    Ši byla siejama su platesniu Europos tyrimu, kuriame bendradarbiauja skirtingų valstybių teisėsauga, o koordinavimą užtikrina Europolo ir Eurojusto mechanizmai. Europos tyrėjai yra minėję, kad per kelias šalis galėjo dingti apie 170 retų rusiškų leidinių, o dalis jų galėjo patekti į privačias kolekcijas.

    Bylos kontekste minimi ir anksčiau kitose valstybėse nuteisti asmenys. Vienas jų Lietuvoje buvo nuteistas 3 metams ir 4 mėnesiams už organizuotą XIX amžiaus leidinių vagystę, kurios vertė, teisėsaugos vertinimu, siekė 606 000 eurų, o kitas asmuo panašioje byloje Estijoje gavo 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

    Kodėl tokios vagystės sudėtingos

    Retų knygų vagystės bibliotekose yra vienos sunkiausiai suvaldomų, nes institucijų misija paprastai reikalauja suderinti prieinamumą tyrėjams ir griežtą apsaugą. Be to, kai originalai pakeičiami aukštos kokybės kopijomis, vagystė gali paaiškėti tik atliekant inventorizaciją ar ekspertinį patikrinimą.

    Prancūzijos tyrėjai neatmeta, kad dalis epizodų galėjo būti susiję su bandymais perkelti rusiškos kultūros paveldą į kitą jurisdikciją ar privačias rinkas, ypač geopolitinės įtampos su Europa fone po Rusijos invazijos į Ukrainą. Kol kas nė vienas iš dingusių leidinių, apie kuriuos kalbama teisme, oficialiai nebuvo susigrąžintas.

    „Biblioteka neatsisako vilties susigrąžinti šiuos leidinius ir kartu privalo užtikrinti, kad paveldas liktų prieinamas visuomenei, nuolat stiprinant apsaugą“, – sakė Nacionalinės Prancūzijos bibliotekos atstovas.

  • Alytaus miesto savivaldybės kultūros premijos: kas šiemet pateko tarp kandidatų?

    Artėjant Alytaus miesto šventei, paaiškėjo kandidatai, pretenduojantys į Alytaus miesto savivaldybės kultūros premijas. Šis įvertinimas kasmet skiriamas už reikšmingą indėlį į miesto kultūrinį gyvenimą, kūrybinę veiklą, kultūrinę edukaciją ir Alytaus vardo garsinimą Lietuvoje bei už jos ribų.

    Šiemet numatytos trys premijos, kiekviena po 2 500 eurų. Dvi premijos skiriamos už aktyvią pastarųjų dvejų kalendorinių metų kūrybinę ir (ar) meninio ugdymo veiklą, o viena premija – už ypač svarbią ilgametę kultūrinę ir aktyvią kūrybinę veiklą.

    Kandidatai už pastarųjų metų veiklą

    Tarp kandidatų už pastarųjų dvejų metų kūrybą ir kultūrinę veiklą – fotografas Faustas Augustinas, pastaruoju metu Alytuje pristatęs personalines ir grupines parodas. Jo darbai išsiskiria nuosekliu žmonių ir miesto aplinkos dokumentavimu, kuris ilgainiui tampa svarbia kultūrinės atminties dalimi.

    Į premiją taip pat pretenduoja kino teatro „Dainava“ direktorė Simona Butrimienė. Ji siūloma įvertinti už kino kultūros sklaidą, edukacinių veiklų plėtrą ir pastangas, kad kino teatras taptų ne tik filmų rodymo vieta, bet ir bendruomenės susitikimų, diskusijų bei festivalių erdve.

    Tarp siūlomų apdovanojimui – ir Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos direktorė Vida Grišmanauskienė. Vadovavimo laikotarpiu biblioteka išplėtė veiklas, sustiprino bendruomeniškumą ir pritraukė naujas auditorijas, ypač jaunimą, o pačiai vadovei anksčiau skirtas nacionalinis profesinis įvertinimas už vadybą ir iniciatyvas.

    Premijos siekia Alytaus miesto teatro aktorė, režisierė ir dramaturgė Andra Kavaliauskaitė, kurios veikla apima ne tik spektaklių kūrimą Alytuje, bet ir darbą tarptautiniame kontekste. Per pastaruosius dvejus metus teatre pristatyti keli jos darbai, o kūryba plečiasi ir į literatūros lauką – numatytas naujos knygos pasirodymas.

    Kandidatų sąraše – VšĮ Alytaus kultūros centro direktorė Jurgita Kričenaitė, siejama su naujų miesto tradicijų ir renginių plėtra. Tarp ryškiausių iniciatyvų minimi džiazo festivalio „Alytus Jazz“ vystymas, senjorams skirtų renginių stiprinimas ir Kultūros forumo organizavimas, telkiantis regiono kultūros bendruomenę.

    Taip pat siūloma apdovanoti Alytaus jaunimo centro mokytoją ekspertę Raimondą Remeikienę, kurios vadovaujami mokiniai pasiekia aukštų rezultatų konkursuose, o veikla apima ir koncertus, edukacijas bei metodinį darbą. Kandidatų gretose – ir Gintaras Šiurkus, inicijavęs novelės konkursą „Laimės žiburys 2025“, sulaukusį didelio kūrėjų aktyvumo ir paskatinusį naują leidybinį projektą.

    Į premiją pretenduoja Alytaus muzikos mokyklos mokytoja metodininkė Rūta Vaičaitienė, išskiriama už akordeoninės muzikos ugdymą ir mokinių motyvavimą siekti aukštų profesinių tikslų. Tarp kandidatų – ir Alytaus miesto teatro aktorius Vincas Vaičiulis, siūlomas už edukacijas vaikams ir jaunimui bei programas, stiprinančias emocinį intelektą ir kultūrinį įsitraukimą.

    Įvertinimo siekia ir VšĮ VOLIA HUB, pastaraisiais metais Alytuje išplėtojusi ukrainietiškos kultūros sklaidos iniciatyvas. Organizacija siejama su Vyšyvankos dienos renginiu, kuris, organizatorių teigimu, išaugo į didelį bendruomeninį susitikimą, o taip pat su dešimtimis kultūrinių ir edukacinių veiklų regione.

    Ilgametės veiklos įvertinimo kandidatai

    Ilgametės ir ypač svarbios kultūrinės veiklos kategorijoje minimos kelios ryškios asmenybės. Tarp jų – poetė, prozininkė ir kraštotyrininkė Scholastika Kavaliauskienė, per kūrybinį kelią išleidusi 24 knygas ir nuosekliai prisidedanti prie Alytaus literatūrinio gyvenimo.

    Šioje kategorijoje taip pat siūloma Loreta Petravičienė, siejama su ilgamete Loretos galerijos veikla, parodomis ir kultūrinėmis iniciatyvomis. Kandidatų sąraše – ir Kęstutis Ptakauskas, laikomas vienu bonsų meno Lietuvoje pradininkų, Alytuje įkūręs Bonsų muziejų ir Ryto Rasos sodą bei prisidėjęs prie tarptautinių renginių organizavimo.

    Ilgametės veiklos premijai teikiamas ir menininkas bei pedagogas Arvydas Švirmickas, kurio darbai siejami su tradicinių amatų puoselėjimu, meniniu ugdymu ir bendruomenių telkimu. Jo veikloje akcentuojamas socialinės įtraukties stiprinimas ir kultūros prieinamumo didinimas per edukacinius projektus.

    Kada paaiškės laureatai?

    Kultūros premijų laureatai planuojami paskelbti Alytaus miesto šventės „Žalio krašto – žalia ir širdis“ iškilmingo atidarymo metu birželio 12 dieną, 19 valandą, Alytaus Dainų slėnio didžiojoje scenoje. Sprendimą, kam atiteks trys premijos, priims Alytaus miesto savivaldybės kandidatų į kultūros premiją atrankos komisija.

    Šiemet buvo gauta 16 kandidatų anketų, po administracinio vertinimo svarstymui perduota 14. Komisijos sprendimas įprastai grindžiamas kandidato darbų reikšme miesto kultūrai, pasiekimų tęstinumu ir poveikiu bendruomenei.

  • Pakruojo rajono renginiai birželio 1–7 dienomis: Kultūros naktis, edukacijos ir parodos visame krašte

    Pakruojo rajono renginiai birželio 1–7 dienomis: Kultūros naktis, edukacijos ir parodos visame krašte

    Birželio 1–7 dienomis Pakruojo rajone suplanuota gausi kultūros ir bendruomeninių veiklų programa: nuo edukacijų moksleiviams iki „Kultūros nakties“ renginių bei vasaros skaitymo iššūkio bibliotekose. Renginius organizuoja kultūros centrai, bibliotekų padaliniai ir muziejai, o dalis veiklų vyks atvirose miesto erdvėse.

    Visą vasarą, nuo birželio 1 dienos iki rugpjūčio 31 dienos, visose rajono bibliotekose vyksta akcija „Vasara su knyga“. Tai visoje Lietuvoje organizuojamas skaitymo iššūkis, kviečiantis įvairaus amžiaus skaitytojus įtraukti daugiau knygų į kasdienybę ir atrasti naujus autorius.

    Birželio 1–2 dienos

    Birželio 1 dieną Linkuvos kultūros centre 9.00 valandą vyks edukacija pradinių klasių moksleiviams „Diena kultūros centre. Istorijų ratu“. Tą pačią dieną 10.00 valandą Žeimelio bibliotekos padalinyje planuojama iniciatyva „Tėčiai skaito vaikams“, po kurios vyks kūrybinė edukacija vaikams.

    Minint Gedulo ir vilties dieną, birželio 1 dieną 12.00 valandą numatytas tremtinių kapų lankymas Bardiškių ir Diržių kapinėse „Atmintis gyva“. Birželio 2 dieną 9.00 valandą Linkuvos kultūros centre moksleiviams bus pristatoma akvarelistų plenero paroda „Atspindžiai“ ir pasakojama apie dailininką Algirdą Lulkštą.

    Kultūros naktis Pakruojyje ir Linkuvoje

    Birželio 5 dieną Pakruojyje vyks „Kultūros naktis“, apjungianti skirtingas veiklas vaikams, šeimoms ir aktyvaus laisvalaikio mėgėjams. 16.00 valandą Pakruojo kultūros centre numatytas filmas vaikams „Karalienės Korgis“, o vakare veiklos persikels į miesto erdves.

    18.00 valandą Pakruojo Vienybės aikštėje planuojama animatorių programa „Vaikų miestas“, o 19.00 valandą startuos naktinis kultūros žygis „Kultūros kompasas“ Pakruojo mieste. 20.00 valandą numatytas vakaro koncertas, taip pat vyks „Silent disco“ buvusio teismo kiemelyje, o Linkuvos kultūros centro Guostagalio skyriuje 19.00 valandą rengiama vokalinių ansamblių šventė „Birželio vakarai“.

    Parodos ir tradicinės šventės

    Birželio 6 dieną 13.00 valandą Balsių etnografinėje sodyboje vyks tradicinė armonikierių šventė „Stasiuka armoniok“. Tuo pačiu laikotarpiu rajone veiks daug parodų, skirtų istorinei atminčiai, vietos kūrėjams ir įvairioms sukaktims.

    Birželio 1–30 dienomis Bardiškių bibliotekos padalinyje pristatoma dokumentų paroda „Ištremtieji likimai“, o Guostagalio bibliotekos padalinyje veiks kraštietės Neringos Plauškienės paroda „Iš širdies – spalvomis“. Linkuvos kultūros centre visą mėnesį eksponuojama akvarelistų plenero „Atspindžiai“ paroda.

    Pakruojyje birželio 1–30 dienomis bibliotekos vaikų ir jaunimo erdvėje veiks dokumentų paroda vaikams „Mikės Pukuotuko pasaulis: 100 metų“, o Pakruojo kultūros centre iki birželio 26 dienos pristatoma paroda „Didžiosios istorijos paraštėse 1915“, skirta Pirmojo pasaulinio karo Šiaulių mūšio 110-osioms metinėms.

    Žeimelyje muziejuje „Žiemgala“ tęsiama paroda „100 metų radijui“, o Pakruojo krašto muziejuje „Žiemgala“ veikia prof. dr. Remigijaus Venckaus paroda „Tapybos formos“ iš ciklo Laisvė ir atsitiktinumas. Žvirblonių bibliotekos padalinyje birželio 1–30 dienomis eksponuojama Almutės Armonavičienės paroda „Molio kelionės“, kurios atidarymas numatytas birželio 16 dieną 14.00 valandą.

    Renginių laikai ir vietos gali keistis, todėl planuojant apsilankymą verta pasitikslinti informaciją konkrečiose kultūros įstaigose. Programa parengta pagal rajono kultūros įstaigų pateiktą informaciją.

  • Kretingos rajone išdalytos kultūros ir meno premijos: kas šiemet tapo laureatais

    Kretingos rajono savivaldybės taryba gegužės 28 dieną patvirtino šių metų kultūros ir meno premijų laureatus. Apdovanojimai skirti dviem asmenims ir vienam kolektyvui už reikšmingą indėlį į rajono kultūrinį gyvenimą.

    Šiemet premijomis įvertinti tautodailininkas Aleksas Eugenijus Kulvietis, Kretingos rajono savivaldybės M. Valančiaus viešosios bibliotekos vyresnioji bibliotekininkė Inga Mažeikienė ir Kretingos rajono kultūros centro Vydmantų skyriaus folkloro kolektyvas „Žemčiūga“.

    Aleksui Eugenijui Kulviečiui ir Ingai Mažeikienei premijos skirtos už aktyvią ir reikšmingą kūrybinę, kultūrinę bei mokslinę veiklą. Folkloro kolektyvas „Žemčiūga“ įvertintas už nuoseklų etninės kultūros ir paveldo puoselėjimą bei sklaidą.

    Savivaldybė pabrėžia, kad kultūros ir meno premijos skiriamos už pasiekimus nacionalinių kultūros ir meno organizacijų rengiamuose respublikiniuose ir tarptautiniuose konkursuose, festivaliuose ar parodose. Taip pat vertinama ilgalaikė, bendruomenei reikšminga kūrybinė, kultūrinė ar mokslinė veikla bei išskirtinis scenos meno sričių puoselėjimas ir pristatymas.

    Premijų laureatai bus pagerbti per Kretingos miesto ir Šv. Antano atlaidų šventę „Susapnuok Kretinga 773“. Apdovanojimų ceremonija numatyta birželio 13 dieną Kretingos muziejaus Baltojoje salėje.

  • Varėnos knygų nameliai laukia istorijų: savivaldybė kviečia padovanoti knygoms antrą gyvenimą

    Varėnos knygų nameliai vasarą pasitinka su paprastu kvietimu bendruomenei: pasidalyti jau perskaitytomis knygomis, kad jos pasiektų naujus skaitytojus. Savivaldybė ragina neatidėti lentynose užsilikusių leidinių ir suteikti jiems antrą gyvenimą.

    Tokios knygų mainų vietos Lietuvoje tapo gyvu bendruomeniškumo simboliu: žmonės čia ne tik pasiima skaityti, bet ir palieka tai, kas gali sudominti kitą. Vasarą, kai daugiau laiko praleidžiama lauke ir keliaujama, knygų nameliai dažnai virsta spontaniškų atradimų stotelėmis.

    Varėnos rajono savivaldybė kviečia atvežti dovanojamas knygas į savivaldybės pastatą Varėnoje, pirmame aukšte. Čia priimami perskaityti, bet geros būklės leidiniai, kurie vėliau pasieks knygų namelius ir jų lankytojus.

    Gyventojams primenama, kad dovanojimui labiausiai tinka tvarkingos knygos su neišplėšytais puslapiais ir įskaitomu tekstu. Tokia praktika padeda palaikyti knygų namelių kokybę ir užtikrina, kad kiti skaitytojai gautų malonią patirtį.

    Dėl detalesnės informacijos galima kreiptis į Varėnos rajono savivaldybę telefonu 0 310 32 014. Iniciatyvos organizatoriai kviečia dalintis knygomis, įkvėpimu ir vasaros skaitymo džiaugsmu.

  • Bibliotekos žmonės: kaip Nijolė Giedraitienė per rožes atranda knygas ir naujas istorijas

    Nijolė Giedraitienė – ilgametė Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos administracijos ir archyvo darbuotoja, kasdien prisidedanti prie vietos, kuri daugeliui alytiškių yra daugiau nei knygų skolinimas. Jos darbas dažnai lieka už kadro, tačiau būtent tokie žmonės padeda bibliotekai išlikti gyvai, patikimai ir atvirai bendruomenei.

    Šiandien, minint Tarptautinę žavėjimosi augalais dieną, Nijolė sutiko pasidalyti savo pomėgiu, kuris netikėtai susiejo du pasaulius – gėlyną ir literatūrą. Jos kieme auga apie 130 skirtingų veislių rožių, o kiekvienas naujas žiedas čia neretai tampa ir naujos knygos pradžia.

    Ji sako, kad gražiausia darbo bibliotekoje dalis – jausmas, jog prisideda prie žmonėms svarbios erdvės kūrimo. Nors pareigos administracinės, Nijolė nuolat mato bibliotekos kasdienybę: renginius, susitikimus ir lankytojų srautą, kuris parodo, kad biblioteka šiandien atlieka ir socialinės, ir kultūrinės erdvės vaidmenį.

    Skaitomų knygų žanrų ji neriboja – renkasi istorinius romanus, psichologines dramas, gyvenimiškas istorijas, kriminalinius kūrinius. Tačiau yra ir knyga, palikusi itin ryškų įspūdį jautriu gyvenimo laikotarpiu – Majgull Axelsson romanas „Balandžio ragana“, kurį Nijolė prisimena kaip stiprų, nepagražintą ir ilgam mintyse išliekantį skaitinį.

    Didžiausia jos asmeninė intriga prasidėjo tada, kai rožių pavadinimuose ėmė pastebėti literatūrines užuominas ir žinomų žmonių vardus. Kai rožė pavadinta rašytojo ar kūrinio vardu, Nijolė ima ieškoti istorijos už pavadinimo: kartais skaito biografijas, kartais užsisako knygas, o kartais atranda ir muziką, kuri anksčiau nebuvo jos akiratyje.

    Vienas tokių atradimų – rožės pavadinimas, paskatinęs ieškoti Džordž Eliot romano „Malūnas ant Floso“. Kadangi šio kūrinio nebuvo lengva rasti lentynose, ji pasinaudojo tarpbibliotekiniu abonementu, o perskaičiusi sako, kad tai buvo verta pastangų ir galėtų sudominti ne vieną skaitytoją.

    Rožė, pavadinta Emily Brontë vardu, atvedė į platesnį pažinimą – Nijolė domėjosi pačia rašytoja, žiūrėjo biografinį filmą ir prisiminė romano „Vėtrų kalnas“ ekranizacijas. Jai įstrigo rašytojos asmenybės tvirtumas, o kartu ji pastebi ir simbolinį sutapimą: rožė jos gėlyne jau atlaikė dvi lietuviškas žiemas.

    Kitas pavadinimas – „Kylantis vieversys“ – tapo tiltu į klasikinę muziką. Ieškodama konteksto, Nijolė atrado Ralfo Vono Viljamso kūrinį, kurį dabar rekomenduoja paklausyti ir tiems, kurie klasiką renkasi retai, bet nori atrasti ramią, skaidrią nuotaiką.

    Pavasaris ir vasara jai yra rožių metas, todėl skaitymui lieka mažiau laiko, tačiau rudeniui ir žiemai Nijolė palieka savotišką tradiciją – grįžti prie knygų, kurios išauga iš gėlyno pavadinimų. Taip rožynas tampa ne tik estetiniu džiaugsmu, bet ir asmenine skaitymo kryptimi, kuriai nereikia skubos.

    Meilė gėlėms, pasak Nijolės, augo nuo vaikystės – nuo paprastų augalų, pievų ir noro turėti savo darželį. Šiandien, gyvenant daugiabučio aplinkoje, gėlynai jai yra kasdienis ritualas, o rožės – labiausiai laukiamos: kiekviena veislė atpažįstama iš žiedo, kvapo ir charakterio, o žydėjimo laikas tampa mažomis šventėmis.

    Paklausta, ar turi mėgstamiausią rožių veislę, ji išskiria Davido Austino rožes, nors pabrėžia, kad kiekviena turi savą žavesį. Praėjusiais metais jos akį labiausiai traukė kelios veislės, o šiemet ji laukia naujų žiedų, kurie gali tapti naujais favoritais ir kartu naujais kultūriniais atradimais.

    Darbas sode, sako Nijolė, ramina ir padeda atgauti vidinę pusiausvyrą, net jei ne visada užtenka jėgų ar laiko. Vakarinis pasivaikščiojimas iki gėlyno jai yra būdas sustoti po dienos darbų ir tiesiog pasižiūrėti, kaip gyvena jos rožynas.

    Jei save galėtų apibūdinti viena gėle, Nijolė rinktųsi rožę – jautrią metų laikams, reikalaujančią nuolatinio rūpesčio ir dėmesio, bet kartu gyvą ir atsparią. O kasdien džiugina paprasti dalykai: šiltas žodis, anūkų juokas ir pirmasis pražydęs žiedas.

    Bibliotekos lankytojams ji linki atrasti knygas, kurios įkvepia ir leidžia bent trumpam sustabdyti kasdienybės skubėjimą. Ir kartu primena, kad kartais netikėtas kelias – pavyzdžiui, per rožės pavadinimą – gali nuvesti į istorijas, kurių pats žmogus nebūtų sąmoningai ieškojęs.

    Šiandien Nijolės tradicija apima ne tik knygas ir rožes: šeimoje gyvuoja ir šiltas kasmetinis ritualas, kai dukra tarp žiedų fotografuoja savo mamą. Tokios akimirkos primena, kad bibliotekos žmonių istorijos tęsiasi ir už darbo ribų – bendruomenėje, šeimoje ir kasdienėje, kruopščiai puoselėjamoje aplinkoje.

    Alytaus Jurgio Kunčino viešosios bibliotekos informacija.

  • Panevėžyje jubiliejiniais „Ad astra“ apdovanojimais įvertinti regiono bibliotekininkai

    Panevėžio miesto dailės galerijoje surengta jubiliejinė nominacijos apdovanojimų „Ad astra“ ceremonija. Joje Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešoji biblioteka dešimtą kartą pagerbė Panevėžio ir Utenos apskričių viešųjų bei mokyklų bibliotekų specialistus.

    „Ad astra“ apdovanojimai skiriami už bibliotekininkų profesionalumą ir indėlį stiprinant skaitymo kultūrą, telkiant bendruomenes ir plečiant kultūrinį gyvenimą. Organizatoriai pabrėžia, kad nominacijos idėja siejasi su rašytojos Gabrielės Petkevičaitės-Bitės puoselėtomis vertybėmis: švietimu, pagarba žmogui ir pagalba bendruomenei.

    Pastaraisiais metais bibliotekų vaidmuo Lietuvoje kinta: jos vis dažniau veikia kaip atviros bendruomenės erdvės, kur greta knygų atsiranda medijų ir informacinio raštingumo veiklos, konsultacijos, edukacijos skirtingo amžiaus lankytojams. Tokios iniciatyvos ypač svarbios regionuose, kur biblioteka neretai tampa lengviausiai pasiekiamu kultūros ir mokymosi centru.

    „Bibliotekos šiandien yra gyvos bendruomenių erdvės, kuriose žmogus gali ne tik skaityti ar mokytis, bet ir jaustis išgirstas, priimtas, atrasti bendrystę. Už kiekvienos tokios erdvės stovi žmonės, kurie savo darbu kuria kultūros artumą kasdienybėje“, – sakė Panevėžio miesto merė Loreta Masiliūnienė.

    Nominacija „Ad astra“ įsteigta 2017 metais, o laureatai kasmet išrenkami konkurso būdu. Apdovanojimai įteikiami trijose kategorijose, taip išskiriant skirtingų bibliotekų grandžių ir kasdienio darbo specifiką.

    Šiais metais „Ad astra“ medaliai skirti Editai Jareckaitei savivaldybių viešųjų bibliotekų kategorijoje, Elenai Baronienei savivaldybių viešųjų bibliotekų filialų kategorijoje ir Eglei Djačenko mokyklų bibliotekų kategorijoje. Laureatams įteikti panevėžiečio skulptoriaus Alfrido Pajuodžio sukurti medaliai.

    Apdovanojimo pavadinimas pasirinktas pagal Gabrielės Petkevičaitės-Bitės romaną „Ad astra“. Jubiliejinė ceremonija organizatorių vertinama kaip proga priminti, kad bibliotekininkų darbas šiandien apima ne tik fondų priežiūrą ar skaitytojų aptarnavimą, bet ir bendruomenės ryšių stiprinimą, kultūros prieinamumą bei mokymosi įpročių skatinimą.

  • Trakų rajono bibliotekose Spaudos atgavimo diena: susitikimai su iliustruotojais ir skaitymai vaikams

    Trakų rajono bibliotekose Spaudos atgavimo diena: susitikimai su iliustruotojais ir skaitymai vaikams

    Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, Lietuvoje minima gegužės 7 dieną, Trakų rajono bibliotekose šiemet virto renginių ciklu, kvietusiu bendruomenes prisiminti lietuviško žodžio kelią ir skaitymo svarbą. Į veiklas įsitraukė vaikai, mokytojai, bibliotekininkai, taip pat knygų kūrėjai.

    Ši diena siejama su 1904 metais panaikintu lietuviškos spaudos draudimu, kai carinė valdžia leido vėl legaliai spausdinti lietuviškus leidinius lotyniškais rašmenimis. Bibliotekos, minėdamos sukaktį, akcentavo ne tik istoriją, bet ir šiandien aktualias temas: skaitymo įpročius, kalbos kultūrą bei medijų raštingumą.

    Susitikimai su iliustruotojais

    Tiltų ir Šklėrių bibliotekose su moksleiviais bendravo vaikų knygų iliustruotojas Gintaras Jocius. Jis pristatė iliustracijų kūrimo procesą, pasakojo apie skirtingas technikas ir tai, kaip piešinys padeda vaikui „perskaityti“ istoriją dar prieš įsigilinant į tekstą.

    Renginiuose vaikai dalyvavo viktorinose, vaidino knygų personažus, piešė kartu su autoriumi ir stebėjo kūrybinius piešimo sprendimus. Tokie užsiėmimai, pasak bibliotekininkų, ypač padeda jauniesiems skaitytojams lengviau užmegzti ryšį su literatūra ir ugdyti vaizduotę.

    Kūrybinės dirbtuvės ir vaizduotė

    Onuškio ir Senųjų Trakų bibliotekose Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną paminėjo susitikimu su iliustratore Ieva Juknyte. Viešnia pasidalijo savo kūrybinio kelio patirtimis, papasakojo, kaip gimsta personažai ir kaip iliustracijos padeda atskleisti nuotaiką bei prasmę.

    Mokiniai įsitraukė į kūrybines dirbtuves, piešė svajonių gyvūnus, fantazavo ir pristatė vieni kitiems savo idėjas. Bibliotekų atstovai pabrėžė, kad tokios veiklos stiprina kūrybiškumą ir skatina vaikus drąsiau reikšti mintis gimtąja kalba.

    Skaitymai mažiausiems ir parodos

    Rūdiškių biblioteka tęsė iniciatyvą „Keliaujanti bibliotekėlė“ ir apsilankė Rūdiškių lopšelyje-darželyje „Pasaka“. Priešmokyklinukams buvo skaitoma Evelinos Daciūtės knygelė „Lėtapėdis Loris“, o po skaitymo vaikai aptarė veikėjus ir dalijosi įspūdžiais.

    Diskusijose akcentuota ir gamtos pažinimo tema, nes istorija supažindina su nykstančiu gyvūnu loru bei atsakingo požiūrio į aplinką svarba. Bibliotekininkai pastebi, kad ankstyvas garsinis skaitymas dažnai tampa pirmu žingsniu į savarankišką skaitymą ir didesnį dėmesį knygoms.

    Tuo metu Grendavės ir Šventininkų bibliotekose lankytojų laukė spaudos ir literatūros parodos, skirtos lietuviško rašto istorijai ir skaitymo tradicijoms. Bibliotekos priminė, kad šiandien jos veikia ne vien kaip knygų skolinimo vietos, bet ir kaip bendruomenių susitikimų, edukacijų bei kultūrinių patirčių erdvės.

    Renginių organizatoriai pabrėžė, kad Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena yra proga kalbėti ne tik apie praeitį, bet ir apie tai, kaip išsaugoti skaitymo kultūrą sparčiai kintančiame informacijos sraute. Trakų rajono bibliotekose vykusios veiklos parodė, jog gyvas susitikimas su knygų kūrėjais vaikams dažnai palieka ilgalaikį impulsą rinktis knygą ir domėtis kalba.

  • Vėžaičių biblioteka persikėlė į naujas patalpas: ką žada atnaujintos erdvės miestelio centrui

    Vėžaičių biblioteka persikėlė į naujas patalpas: ką žada atnaujintos erdvės miestelio centrui

    Vėžaičiuose, miestelio centre, duris atvėrė naujose patalpose įsikūręs J. Lankučio viešosios bibliotekos Vėžaičių filialas. Oficialus atidarymas surengtas pirmadienį, o visos dienos programa kvietė gyventojus susipažinti su atnaujintomis erdvėmis ir įsitraukti į veiklas.

    Pasak Klaipėdos rajono savivaldybės vadovų, naujasis filialas turi tapti ne tik knygų skolinimo vieta, bet ir bendruomenės susitikimų erdve. Bibliotekoje planuojama daugiau edukacijų, kūrybinių užsiėmimų ir renginių, skirtų skirtingoms amžiaus grupėms.

    „Labai džiugu matyti, kad Vėžaičių centre atsirado dar viena gyva ir bendruomenei atvira erdvė. Naujoji biblioteka – tai ne tik vieta knygoms, bet ir susitikimų, bendravimo, idėjų gimimo vieta“, – sakė Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

    Savivaldybė pabrėžia, kad bibliotekos atidarymas yra platesnio miestelio centro atnaujinimo dalis. Artimiausiu metu numatyti darbai ir aplink esančioje viešojoje erdvėje, kad ji būtų patogesnė kasdieniam naudojimui ir mažesniems renginiams.

    „Iki rudens planuojama atnaujinti esamus takus, įrengti 10 šviestuvų, kad aikštė būtų saugi ir patogi lankymui“, – teigė vicemerė Ligita Liutikienė.

    Taip pat jau pasirašyta maždaug 63 000 eurų vertės sutartis su bendrove „Panprojektas“ dėl pastato atnaujinimo projektavimo. Numatoma suplanuoti pastato apšiltinimą ir apdailą, prieigų sutvarkymą, drenažą, taip pat II lygio priedangą rūsyje.

    Projektavimo darbus planuojama užbaigti rudenį, o vėliau ketinama ieškoti išorės finansavimo. Savivaldybė nurodo svarstysianti paraišką Valstybės gynybos fondui dėl priedangos įrengimo, taip pat sieksianti ES paramos pastato fasadų tvarkymui.

    Skaičiuojama, kad visam projektui įgyvendinti numatyta 1,6 mln. eurų. Savivaldybė akcentuoja, jog tikslas yra ne vien atnaujinti pastatą, bet ir sustiprinti Vėžaičių centro patrauklumą bei sukurti daugiau kasdieniam bendruomenės gyvenimui pritaikytų erdvių.

  • Riešėje atidarytas knygomatas: Vilniaus rajono gyventojams knygas bus galima atsiimti visą parą

    Riešėje atidarytas knygomatas: Vilniaus rajono gyventojams knygas bus galima atsiimti visą parą

    Riešėje įrengtas naujas Vilniaus rajono savivaldybės Centrinės bibliotekos knygomatas, leidžiantis užsakytas knygas atsiimti bet kuriuo paros metu. Savivaldybės biblioteka skelbia, kad tai jau antrasis toks sprendimas rajone, o pirmasis knygomatas veikia prie Centrinės bibliotekos Rudaminoje.

    Naujasis knygomatas įrengtas Sporto gatvėje 3, Riešėje, ir skirtas ne tik šios gyvenvietės, bet ir aplinkinių vietovių gyventojams. Kadangi Riešėje nėra bibliotekos padalinio, toks atsiėmimo punktas tampa praktiška alternatyva tiems, kurie iki šiol dėl knygų turėdavo vykti į kitas gyvenvietes.

    Knygomato paslauga orientuota į žmones, kuriems nepatogu lankytis bibliotekoje darbo valandomis, nes leidinius galima atsiimti 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Tokie sprendimai pastaraisiais metais vis dažniau taikomi bibliotekose, siekiant suderinti skaitytojų įpročius su didėjančiu patogumo ir greitesnio aptarnavimo poreikiu.

    Leidinius galima užsisakyti portale iBiblioteka arba susisiekiant su Vilniaus rajono savivaldybės Centrinės bibliotekos Skaitytojų aptarnavimo skyriumi telefonu ar elektroniniu paštu. Užsakymo metu reikia pasirinkti atsiėmimo vietą, nurodant, kuriame knygomate norima atsiimti leidinius: Rudaminos ar Riešės.

    Biblioteka primena, kad užsakant internetu svarbu pasitikrinti, ar iBiblioteka paskyroje įrašytas teisingas mobiliojo telefono numeris. Kai leidiniai įdedami į knygomatą, skaitytojas gauna SMS žinutę su PIN kodu, o atvykus prie įrenginio tereikia įvesti gautą kodą ir atsiimti užsakymą.

    Grąžinti pasiskolintus leidinius taip pat galima per knygomatą, pasinaudojant grąžinimui skirta vieta. Biblioteka nurodo, kad užsakymų vykdymas ir knygų įdėjimas į knygomatą vyks kartą per savaitę, kiekvieną antradienį.

    Vilniaus rajono savivaldybės Centrinės bibliotekos teigimu, knygomatai yra dalis siekio plėsti modernias paslaugas ir sudaryti patogesnes galimybes skaityti, mokytis bei naudotis bibliotekos fondais arčiau namų. Tikimasi, kad naujasis knygomatas Riešėje taps dažnai naudojama paslauga vietos bendruomenei.

    Informacija ir nuotrauka: Vilniaus rajono savivaldybės Centrinė biblioteka