Tag: Bibliotekos

  • Varšuvoje atgims istorinė Grochovo kepykla: vietoje 6 aukštų – kultūros centras ir biblioteka

    Istorinis pastatas Varšuvoje, Grochovskos gatvėje 224, pagaliau gali sulaukti naujo gyvenimo. Miestas paskelbė ieškantis architektų, kurie parengtų jo rekonstrukcijos projektą – buvusioje kepykloje planuojama įkurti kultūros centrą, biblioteką ir susitikimų erdvę gyventojams.

    Architektūrinis konkursas paskelbtas 2026 metų lapkričio 13 dieną. Geriausios idėjos autoriui numatytas 50 tūkst. zlotų prizas.

    Pastatas įvardijamas kaip vertingas, turintis paveldo statusą, todėl jo pritaikymas naujoms funkcijoms tampa ne tik architektūriniu, bet ir kultūriniu iššūkiu. Tikimasi, kad naujas sprendimas suderins šiuolaikinius bendruomenės poreikius ir istorinės vietos charakterį.

    Sprendimas ieškoti visuomeninių funkcijų alternatyvos išryškėja ir ankstesnių planų kontekste: buvo svarstymų šioje vietoje statyti šešių aukštų pastatą, tačiau dabar kryptis aiški – orientacija į viešąsias erdves ir kaimynystės traukos centrą.

    Ką planuojama įkurti buvusioje kepykloje

    Pagal miesto planus, atnaujintame pastate turėtų atsirasti kelios aiškios paskirties erdvės: kultūros centras, biblioteka ir vieta bendruomenės susitikimams. Tokie objektai dažnai tampa kasdienio rajono gyvenimo ašimi – nuo renginių iki edukacijų ar paprasto pasibuvimo.

    Tokios paskirties pasirinkimas reiškia, kad projektuotojams teks spręsti ir praktinius klausimus: kaip pritaikyti buvusį pramoninį pastatą skirtingoms veikloms, išlaikant jo istorinę vertę ir užtikrinant patogų prieinamumą lankytojams.

    Architektų konkursas ir numatytas prizas

    Konkursu siekiama atrinkti geriausią koncepciją, kuri taptų pagrindu pastato rekonstrukcijai. Miestas aiškiai įvardija, kad ieškomas ne tik techninis sprendimas, bet ir architektūrinė vizija, galinti atgaivinti vietą ir sustiprinti rajono bendruomeniškumą.

    Geriausio pasiūlymo autoriui numatytas 50 tūkst. zlotų prizas. Toks įvertinimas dažniausiai skirtas pritraukti stiprias komandas ir paskatinti kokybišką, kontekstui jautrų projektą.

  • Purmalių nauja biblioteka jau ant nosies: paaiškėjo, kaip atrodys ir kiek kainuos projektas

    Purmaliuose jau pastatyti naujos modulinės bibliotekos moduliai, o artimiausiu metu numatomi vidaus įrengimo darbai. Apie 120 kvadratinių metrų ploto erdvė bus projektuojama taip, kad tiktų ne tik knygoms, bet ir bendruomenės veikloms.

    Šalia bibliotekos planuojama įrengti automobilių stovėjimo aikštelę ir pėsčiųjų takus, taip pat numatyti inžinerinių tinklų prijungimo darbai. Savivaldybė skelbia, kad darbai vyksta sparčiai, kad biblioteka lankytojus galėtų priimti jau kovo mėnesį.

    Biblioteka bus skirta ne vien knygoms

    Naujoje J. Lankučio viešosios bibliotekos erdvėje planuojama organizuoti edukacijas, kūrybines dirbtuves, kultūrinius renginius ir įvairias veiklas vaikams, jaunimui bei suaugusiesiems. Tokia kryptis atitinka pastaraisiais metais stiprėjančią bibliotekų kaip bendruomenės centrų tendenciją, kai skaitymas derinamas su mokymusi visą gyvenimą ir kultūrinėmis paslaugomis.

    „Biblioteka bus ne tik vieta knygoms, o erdvė, kuri pagyvins bendruomenės gyvenimą ir suteiks daugiau galimybių susitikimams bei renginiams“, – sako Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktorius Jevgenijus Bardauskas.

    Universalios erdvės ir mobilūs sprendimai

    Bibliotekos vidus bus įrengtas taip, kad erdves būtų galima greitai transformuoti pagal poreikį. Tam numatyti mobilūs baldai, leidžiantys patalpas pritaikyti skirtingiems scenarijams: nuo ramių skaitymo zonų iki diskusijų, kūrybinių užsiėmimų ar kultūrinių vakarų.

    Toks planavimas svarbus mažesnėms gyvenvietėms, kur vienoje vietoje dažnai siekiama sutelkti kelias funkcijas. Lanksti infrastruktūra leidžia efektyviau išnaudoti patalpas ir lengviau prisitaikyti prie skirtingų amžiaus grupių poreikių.

    Kaina: nuo modulių iki viso projekto

    Skelbiama, kad pačių modulių vertė viršija 82 000 eurų. Visas projekto įgyvendinimas, įskaitant įrengimą ir suplanuotus aplinkos darbus, turėtų kainuoti apie 200 000 eurų.

    Artimiausiu metu numatoma rangovo atranka vandens ir nuotekų tinklų prijungimui, taip pat derinami sąmatos ir grafikai su stovėjimo aikštelės bei takų rangovu. Po šių etapų biblioteka turėtų būti pilnai paruošta lankytojams.

  • Kalveliuose įvyko netikėta pamoka su Sara Poisson: mokiniai kūrybą atrado per skonį ir kvapą

    Kalveliuose įvyko netikėta pamoka su Sara Poisson: mokiniai kūrybą atrado per skonį ir kvapą

    Vilniaus rajono savivaldybės centrinės bibliotekos Kalvelių padalinyje spalio 13 dieną surengta edukacija „Gyvenimo skoniai su rašytoja Sara Poisson“, kurią inicijavo Kalvelių „Aušros“ gimnazijos bendruomenė. Susitikimo tikslas buvo priartinti mokiniams šalia gyvenančią kūrėją ir paskatinti literatūrą matyti ne kaip teoriją, o kaip patirtį.

    Į biblioteką atvykusi poetė, prozininkė, eseistė ir žurnalistė Sara Poisson, kurios tikrasis vardas Rasa Čergelienė, su mokiniais kalbėjosi apie savo kilmę, šeimą ir pasirinkimą rašyti. Nors autorė gyvena netoli Kalvelių, daliai gimnazistų tai buvo pirmoji proga gyvai susipažinti su jos kūrybiniu keliu ir išgirsti, kaip gimsta tekstai.

    „Kartais svarbiausia yra pamatyti, kad kūrėjas nėra tolimas vardas vadovėlyje, o žmogus, kurį gali sutikti visai šalia“, – sakė susitikime dalyvavusi lietuvių kalbos ir literatūros vyresnioji mokytoja Daiva Pugačiovienė.

    Po pokalbio mokiniai kūrė esė, remdamiesi knygos „Šito gyvenimo skonis“ ištraukomis ir asmeninėmis patirtimis. Kūrybinę nuotaiką padėjo kurti netradicinė užduoties forma: gimnazistai uostė, ragavo ir lietė įvairius produktus, siekdami per pojūčius išprovokuoti prisiminimus ir asociacijas.

    Mokiniams suteikta visiška kūrybinė laisvė tapo vienu ryškiausių akcentų: nebuvo ribojama nei tema, nei apimtis, nei struktūra. Tokia praktika atitinka šiuolaikines skaitymo ir rašymo ugdymo kryptis, kai svarbiausia tampa autentiškas mokinio santykis su tekstu, o ne vien formalūs reikalavimai.

    Edukacijoje skambėję trumpi mokinių tekstai apėmė ir vaikystės prisiminimus, ir dabarties akimirkas, ir filosofines įžvalgas, parodančias, kad literatūra gali prasidėti nuo paprasčiausio pojūčio. Organizatorių teigimu, tokie susitikimai padeda ugdyti ne tik rašymo įgūdžius, bet ir skaitymo motyvaciją, nes knyga tampa gyvu pokalbio ir patirties tęsiniu.

    Mokytoja Daiva Pugačiovienė pabrėžė, kad po tokios pamokos dalis mokinių gali dažniau atsiversti dienoraštį, užsirašyti mintį telefone ar drąsiau kalbinti kūrėjus. Pasak jos, biblioteka tokiuose susitikimuose tampa ne tik knygų skolinimo vieta, bet ir erdve, kur literatūra įgauna kasdienybės balsą.

  • Vilniaus rajonas šalia sostinės keičiasi sparčiai: kaip išlaikyti tapatybę ir kultūrą?

    Vilniaus rajonas šalia sostinės keičiasi sparčiai: kaip išlaikyti tapatybę ir kultūrą?

    Lietuvos kultūros tarybos cikle Kuriančios savivaldybės šį kartą dėmesys skiriamas Vilniaus rajonui – vienai didžiausių ir greičiausiai augančių savivaldybių šalyje. Gyvenimas čia verda tarp sparčiai besiplečiančių priemiesčių, pramonės ir logistikos zonų bei didžiulių miškų, laukų ir ežerų teritorijų, kuriose išlikę seni kaimai ir miesteliai.

    Vos už kelių kilometrų nuo Vilniaus miesto prasideda daugiau kaip 2 000 kvadratinių kilometrų rajonas, kurio istorinis sluoksnis siekia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus. Medininkuose buvo valdovų rezidencija, o Maišiagaloje 1387 metais įkurta viena pirmųjų Lietuvos parapijų, veikė valdovo domeno centras ir stovėjo pilis.

    Daugiakultūris paveldas ir kalba

    Vilniaus krašto tapatybę formavo skirtingos bendruomenės ir jų palikimas. Per Rukainius ėjęs senasis Minsko plentas buvo svarbi ekonominė ir strateginė arterija, o istorinis miestelių tinklas iki šiol primena apie prekybą, keliavimą ir kultūrų sambūvį.

    Rajone išlikę ir religinės bei etninės įvairovės ženklai: Rukainiuose dar 1866 metais iškilo sinagoga, o Nemėžyje 1684 metais pastatyta mečetė, netoliese susiformavo Keturiasdešimt totorių kaimas. Ši daugiasluoksnė patirtis atsispindi ir kalboje – vietinis tuteišių dialektas, susiformavęs per šimtmečius, girdimas iki šiol.

    Vilniaus rajonas siejamas ir su ryškiomis kultūros asmenybėmis: čia kūrė Francišekas Bahuševičius, apie kraštą rašė Vladislavas Sirokomlė, o vietos kraštovaizdžių atspindžių randama ir Juliaus Slovackio kūryboje. Ši kultūrinė atmintis šiandien tampa svarbia atrama ieškant, kaip sparčiai modernėjant išlaikyti savitumą.

    Kultūra išskaidyta per visą rajoną

    Vilniaus rajone kultūrinis gyvenimas negali susitelkti viename centre, todėl jis kuriamas keliuose taškuose. Veikia 4 muziejai, 30 kultūros centrų su padaliniais ir 43 bibliotekų padaliniai, o tai leidžia renginiams ir edukacijoms pasiekti gyventojus arčiau namų.

    2026 metų rugsėjo pradžioje Pagiriuose duris atvėrė naujas beveik 1 500 kvadratinių metrų ploto kultūros centras. Projekto vertė siekė 5,7 mln. eurų, o savivaldybė šią erdvę mato kaip bendruomenės telkimo vietą, kurioje gali tilpti tiek renginiai, tiek neformalus užimtumas.

    Artimiausiu metu Mozūriškių dvare planuojama atidaryti Verbų namus, skirtus Vilniaus krašto verbų tradicijai, jos istorijai ir kūrėjams. Tokios erdvės svarbios ne tik turizmui, bet ir vietos tapatybės tęstinumui, kai tradicijos pristatomos kaip gyvas, o ne vien muziejinis reiškinys.

    Gyvosios tradicijos ir augantis finansavimas

    Vienas ryškiausių rajono kultūros bruožų – verbų rišimo tradicija, įrašyta į Lietuvos nematerialaus kultūros paveldo vertybių sąvadą. 2025 metais Lietuva pateikė UNESCO paraišką, siekdama šią tradiciją įrašyti į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.

    Tradicija palaikoma ne vien simboliškai: prieš Velykas kultūros įstaigos organizuoja edukacijas, o Čekoniškių verbų ir buities seklyčioje lankytojams ji pristatoma nuo 2000 metų. Verba tapo ir savivaldybės vizualinio identiteto dalimi, o 2025 metais virto Vilniaus rajono metų apdovanojimo simboliu.

    Rajone veikia 80 mėgėjų meno kolektyvų, per metus įvyksta daugiau kaip 1 200 renginių, kuriuose apsilanko daugiau kaip 300 000 dalyvių. Tuo pat metu statistika rodo ir iššūkius: bibliotekų gausa ne visada reiškia didelį vartotojų aktyvumą, todėl kultūros pasiekiamumui vis dažniau svarbus ne vien infrastruktūros kiekis, bet ir turinio aktualumas skirtingoms auditorijoms.

    Augant gyventojų skaičiui, didėja ir savivaldybės finansavimas kultūros projektams. 2024 metais iš 38 paraiškų finansuota 30 projektų ir skirta 68 000 eurų, 2025 metais iš 50 paraiškų finansuoti 44 projektai, jiems skirta 80 000 eurų, o 2026 metais finansuoti 57 projektai iš 60, paskirstant daugiau kaip 111 000 eurų.

    Svarbi tendencija – dalis projektų gimsta pačiose bendruomenėse ir nevyriausybinėse organizacijose, o tai ypač reikšminga didelėje ir išskaidytoje teritorijoje. 2025 metais NVO projektams skirta 30 000 eurų, o 2026 metais ši suma padvigubinta, paremiant 37 iniciatyvas – nuo edukacijų ir jaunimo veiklų iki socialinių bei sveikatinimo projektų.

    Vertinant Lietuvos kultūros tarybos duomenis, 2022–2026 metais iš Vilniaus rajono pateiktos 179 paraiškos, finansavimas skirtas 31 projektui, o bendra suma siekė beveik 400 000 eurų. Pastaraisiais metais ryškėjo ir ilgalaikė didesnio finansavimo tendencija, ypač muzikos srityje, kuriai teko didžiausia finansavimo dalis.

    „Vilniaus rajono kultūrinis gyvenimas šiandien balansuoja tarp kelių skirtingų realybių: viena vertus, yra platus įstaigų tinklas ir gyvosios tradicijos, kita vertus, didelėje teritorijoje išlieka pasiekiamumo problema, o infrastruktūros gausa negarantuoja aktyvaus naudojimo“, – sakė Lietuvos kultūros tarybos analitikas Valdemar Albert Lovčik.

    Ekspertų vertinimu, pagrindinis rajono uždavinys artimiausiais metais bus ne pasiūlos trūkumas, o gebėjimas sparčiai augant išlaikyti tai, kas sukurta, ir kartu pritraukti naujus gyventojus į vietos kultūrinį gyvenimą. Būtent kultūra čia vis dažniau tampa ne tik paveldo saugojimo priemone, bet ir praktiniu būdu skirtingoms bendruomenėms susitikti ir susikurti ryšį su vieta.

  • Penktokų iš Rudaminos vizitas nustebino: bibliotekoje atrado veiklų, apie kurias negalvojo

    Penktokų iš Rudaminos vizitas nustebino: bibliotekoje atrado veiklų, apie kurias negalvojo

    Rugsėjo 28–30 dienomis Vilniaus rajono savivaldybės centrinėje bibliotekoje apsilankė Rudaminos „Ryto“ gimnazijos penktų klasių mokiniai. Per edukacinį vizitą jie susipažino su bibliotekos erdvėmis, knygų pasauliu ir paslaugomis, kurios aktualios ne tik skaitytojams, bet ir visai bendruomenei.

    Mokiniams buvo pristatyta, kaip bibliotekoje sugrupuotos ir išdėstytos knygos, kuo skiriasi grožinė ir informacinė literatūra, kaip rasti norimą leidinį kataloge ir lentynose. Vaikai taip pat sužinojo, kaip įsigyti skaitytojo pažymėjimą, kokių taisyklių laikomasi bibliotekoje ir kodėl jos padeda užtikrinti, kad knygos bei erdvės būtų patogios visiems.

    Vizito metu bibliotekininkė priminė, kad šiandien biblioteka daugeliui lankytojų yra ne vien knygų skolinimosi vieta. Vis dažniau ji veikia kaip edukacijų, kūrybinių dirbtuvių ir skaitymo skatinimo renginių erdvė, kur vaikai mokosi ieškoti patikimos informacijos ir atsirinkti šaltinius, ypač kai turinys internete plinta itin greitai.

    Susitikimo pabaigoje penktokai aktyviai įsitraukė į pokalbį, uždavė klausimų ir domėjosi, kokios veiklos bibliotekoje vyksta skirtingoms amžiaus grupėms. Aptarta, kaip dažniau atrasti laiko skaitymui ir nuo ko pradėti, jei knyga dar neatrodo įtraukianti.

    Vizitą vainikavo kūrybinė edukacija „Meškiukai-antistresiukai“. Mokiniai iš kojinių, grūdų, flomasterių ir gumyčių gamino savo sukurtus meškiukus, rinkosi spalvas, veido išraiškas ir suteikė kiekvienam darbui savitą charakterį.

    Bibliotekos atstovai tikisi, kad apsilankymas paskatins vaikus sugrįžti ir savarankiškai, atrasti jiems įdomias knygas bei veiklas. Tokie vizitai dažnai tampa pirmuoju žingsniu formuojant ilgalaikį skaitymo įprotį ir drąsą užsukti į biblioteką ne tik dėl privalomos literatūros, bet ir dėl smalsumo.

    Inf. ir nuotr. Vilniaus rajono savivaldybės centrinė biblioteka

  • Valančiaus blaivybės idėjos sugrįžo į Vilniaus rajoną: bibliotekoje – karšta diskusija

    Valančiaus blaivybės idėjos sugrįžo į Vilniaus rajoną: bibliotekoje – karšta diskusija

    Vilniaus rajono savivaldybės Centrinėje bibliotekoje surengta popietė-diskusija „Motiejus Valančius – ne tik vyskupas: blaivybė vakar ir šiandien“. Renginyje kalbėta apie tai, kaip XIX amžiuje gimusi blaivybės idėja šiandien įgauna naujas formas ir kodėl ji vėl tampa aktuali.

    Susirinkusiuosius pasveikino bibliotekos direktorius Miroslav Voitiulevič. Jis pabrėžė, kad blaivybės tema svarbi ne tik istoriniame, bet ir dabarties kontekste, kai vis daugiau dėmesio skiriama psichikos sveikatai ir priklausomybių prevencijai.

    Valančiaus judėjimas ir jo reikšmė

    Pirmasis pranešimą skaitė Vyskupo M. Valančiaus blaivystės sąjūdžio pirmininkas Vaidotas Jakubonis. Jis apžvelgė Motiejaus Valančiaus gyvenimą ir vaidmenį telkiant bendruomenes, o blaivybės sąjūdį įvardijo kaip vieną ryškiausių tuometės visuomenės saviorganizacijos pavyzdžių.

    Pasak pranešėjo, Valančiaus blaivybės iniciatyvos buvo glaudžiai susijusios su švietimu ir atsparumu socialinėms problemoms. Akcentuota, kad istorinis kontekstas padeda geriau suprasti, kodėl priklausomybių tema Lietuvoje iki šiol išlieka jautri.

    Kaip blaivybė keičiasi šiandien

    Apie šiandienos situaciją kalbėjo asociacijos „Blaivi banga“ vadovas Donatas Blažys. Jis aptarė, kuo šiuolaikiniai blaivybės judėjimai skiriasi nuo istorinių, ir kodėl vis dažniau renkamasi ne moralizuojantis tonas, o praktiniai pagalbos bei sveikimo sprendimai.

    Pranešime dėmesys skirtas ir šiuolaikinėms priklausomybių gydymo bei pagalbos kryptims, kai svarbi tampa ankstyva prevencija, artimųjų įtrauktis ir ilgalaikė parama. Taip pat kalbėta apie kintantį visuomenės požiūrį, kai blaivesnis gyvenimo būdas vis dažniau siejamas su savijauta, darbingumu ir santykių kokybe.

    Atvira diskusija su bendruomene

    Po pranešimų vyko klausimų ir atsakymų dalis, kurioje dalyviai dalijosi asmeninėmis patirtimis ir įžvalgomis. Diskusijoje svarstyta, kokias pamokas gali pasiūlyti istorinė patirtis ir kaip jas pritaikyti dabartinėms priklausomybių prevencijos iniciatyvoms.

    Renginio organizatoriai dėkojo pranešėjams ir bendruomenei už įsitraukimą bei gyvą pokalbį. Biblioteka pabrėžė, kad tokios diskusijos padeda ne tik prisiminti istorines asmenybes, bet ir kurti atviresnį dialogą jautriomis socialinėmis temomis.

    Informaciją pateikė Vilniaus rajono savivaldybės Centrinė biblioteka.

  • Vilniaus rajono bibliotekose – nauja pagalba: darbuotojai padės pildyti SPIS prašymus internetu

    Vilniaus rajono bibliotekose – nauja pagalba: darbuotojai padės pildyti SPIS prašymus internetu

    Vilniaus rajono gyventojams atsirado dar vienas būdas patogiau pasinaudoti elektroninėmis viešosiomis paslaugomis. Nuo šiol rajono bibliotekose bibliotekų darbuotojai konsultuos ir praktiškai padės teikiant prašymus per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) bei naudojantis savivaldybės elektroninėmis paslaugomis.

    Iniciatyva skirta tiems, kuriems skaitmeniniai sprendimai vis dar kelia sunkumų. Dažniausios problemos – ribota interneto prieiga, neaišku, kur rasti reikiamą paslaugą, kaip teisingai užpildyti formą ar kaip prisegti reikiamus dokumentus.

    Biblioteka tampa pagalbos tašku

    Vilniaus rajone veikia 43 bibliotekos, kuriose lankytojams prieinami kompiuteriai ir interneto ryšys. Priklausomai nuo padalinio, gyventojai gali naudotis 2–5 kompiuteriais, todėl biblioteka tampa vieta, kur galima sutvarkyti ir kasdienius elektroninius reikalus.

    Pagalba bibliotekose orientuota į praktinius veiksmus: darbuotojai paaiškins, kur sistemoje rasti reikiamą paslaugą, kaip užpildyti laukelius, kaip pridėti dokumentus ir pateikti prašymą. Tačiau sprendimų dėl paramos skyrimo jie nepriima, o už pateiktų duomenų teisingumą atsako pats gyventojas.

    „Savivaldybės paslaugos turi būti kuo arčiau žmogaus ir lengvai prieinamos nepriklausomai nuo jo patirties naudojantis skaitmeninėmis technologijomis. Todėl džiaugiamės, kad bibliotekos gali tapti patogiu pagalbos tašku gyventojams“, – sakė Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorius Vytautas Vansavičius.

    Kaip bus užtikrinamas saugumas?

    Teikiant konsultacijas bus laikomasi asmens duomenų apsaugos, konfidencialumo ir informacijos saugumo reikalavimų. Gyventojams rekomenduojama iš anksto pasiruošti prisijungimo priemones, o pildant prašymus atidžiai patikrinti suvestą informaciją ir pridedamus dokumentus.

    Prieš pradedant teikti pagalbą, bibliotekų darbuotojams buvo surengti praktiniai nuotoliniai mokymai. Juose aptarta, kaip konsultuoti gyventojus SPIS sistemoje ir savivaldybės elektroninių paslaugų aplinkoje, kad pagalba būtų vienoda skirtinguose bibliotekų padaliniuose.

    Ką galima sutvarkyti per SPIS?

    SPIS leidžia elektroniniu būdu pateikti prašymus dėl įvairių socialinės paramos priemonių ir paslaugų. Per sistemą dažniausiai kreipiamasi dėl išmokų vaikams, socialinės pašalpos, kompensacijų už būsto šildymą ir vandenį, nemokamo mokinių maitinimo, paramos mokinio reikmenims ar laidojimo pašalpos.

    Taip pat per SPIS teikiami prašymai, susiję su parama būstui: socialiniu būstu, būsto nuomos mokesčio dalies kompensacija ar kitomis savivaldybės administruojamomis priemonėmis. Savivaldybė pabrėžia, kad naujovė turėtų sumažinti atotrūkį tarp gyventojų, kurie aktyviai naudojasi e. paslaugomis, ir tų, kuriems vis dar reikia pagalbos.

    Gyventojai savivaldybės interneto svetainėje taip pat gali rasti platų elektroninių paslaugų spektrą – nuo deklaravimo ir civilinės būklės klausimų iki licencijų, leidimų, pažymų bei kitų administracinių procedūrų. Papildoma pagalba bibliotekoje leidžia šias paslaugas pasiekti arčiau namų, turint kompiuterį, internetą ir konsultantą vienoje vietoje.

  • Savanorystė bibliotekoje, kuri keičia ateitį: po 6 mėnesių – darbas ir 0,25 balo priedas

    Jaunimo savanorystė Lietuvoje vis dažniau tampa ne tik prasminga veikla, bet ir praktišku tramplinu į profesinį gyvenimą. Tai ypač ryšku kultūros įstaigose, kur jauni žmonės gali išbandyti komunikacijos, organizavimo ir kūrybos įgūdžius realiomis sąlygomis.

    Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešojoje bibliotekoje savanoriai prisideda prie kasdienės veiklos ir kartu gauna galimybę augti. Įstaiga per pastaruosius trejus metus priėmė penkis Jaunimo savanoriškos tarnybos dalyvius, kurie savanoriavo po šešis mėnesius.

    Bibliotekos patirtis rodo, kad nuosekli savanorystė gali virsti konkrečiomis karjeros galimybėmis. Viena aktyviausių dalyvių Smiltė Rimkutė tris mėnesius savanorystę atliko bibliotekoje, vėliau tęsė kitoje organizacijoje, o vasarą dėl pademonstruotų gebėjimų buvo įdarbinta bibliotekoje.

    Kita dalyvė Akvilė Liaudanskaitė per pusmetį tapo svarbia bibliotekos komandos dalimi ir įsitraukė į įvairias užduotis. Ji tvarkė knygų fondą, kūrė ir montavo vaizdo įrašus, vedė edukacinius užsiėmimus, prisidėjo prie renginių organizavimo ir iš arčiau pažino bibliotekininko darbo kasdienybę.

    Ryškesni savanorių projektai bibliotekoms padeda atsinaujinti ir pritraukti jaunesnę auditoriją, ypač socialiniuose tinkluose. Akvilės inicijuoti kūrybiniai sprendimai, tarp jų ir vaizdo siužetas „Kolega apie kolegas“, tapo pavyzdžiu, kaip jauno žmogaus idėjos gali įnešti naujos energijos į bendruomenės gyvenimą.

    „Savanorystė bibliotekoje man buvo puiki patirtis. Per šį laiką įgijau daug įgūdžių, tobulinau bendravimą, laiko planavimą ir discipliną, taip pat geriau pažinau save ir darbo aplinką“, – sakė A. Liaudanskaitė.

    Nuo šių metų sausio mėnesio bibliotekoje savanorystę atliko ir Gabriela Šidlauskaitė, kuri daug dėmesio skyrė kūrybiniam turiniui bei renginiams. Ji dalyvavo edukacinėse veiklose, prisidėjo prie miesto šventės ir padėjo įgyvendinti festivalio „Naisių vasara 2026“ edukacinius užsiėmimus.

    „Biblioteką savanorystei pasirinkau siekdama įsitraukti į kūrybines ir kultūrines veiklas. Savanoriaudama kūriau filmukus, dalyvavau edukacijose ir renginiuose, o ši patirtis ugdė atsakomybę, kūrybiškumą ir gebėjimą bendradarbiauti“, – sakė G. Šidlauskaitė.

    Šiuo metu bibliotekos komandoje savanorystę pradėjo Gintarė Mikalauskaitė. Artimiausiais mėnesiais ji planuoja prisidėti prie kultūrinių veiklų, organizuoti Vasaros skaityklos darbą, vesti edukacinius užsiėmimus ir padėti viešinti bibliotekos iniciatyvas.

    Ko suteikia Jaunimo savanoriška tarnyba

    Jaunimo savanoriška tarnyba yra šešių mėnesių programa, skirta 14–29 metų jaunuoliams, siekiantiems ugdyti bendrąsias kompetencijas. Joje didelis dėmesys skiriamas atsakomybei, komandiniam darbui, komunikacijai ir praktinei patirčiai, kuri praverčia tiek moksluose, tiek pirmojo darbo paieškose.

    Programą baigusiems jaunuoliams taikoma ir aiški motyvacinė priemonė stojant į Lietuvos aukštąsias mokyklas. Sėkmingai įvykdžius tarnybą suteikiamas papildomas 0,25 stojamojo balo priedas.

    Kodėl bibliotekoms svarbūs savanoriai

    Bibliotekų vaidmuo keičiasi: jos tampa ne tik knygų skolinimo vieta, bet ir bendruomenės centru, kuriame vyksta edukacijos, renginiai ir skaitmeninio raštingumo veiklos. Tokiose erdvėse savanoriai gali prisidėti prie modernių formatų, pavyzdžiui, trumpų vaizdo įrašų kūrimo, renginių komunikacijos ir kūrybinių dirbtuvių.

    Biblioteka pabrėžia, kad savanoriai suteikia naujų idėjų ir padeda pasiekti jaunesnę auditoriją, o patys įgyja apčiuopiamų įgūdžių. Tikimasi, kad sėkmingos patirtys paskatins daugiau jaunuolių rinktis savanorystę kaip būdą prasmingai įsitraukti į bendruomenę ir kartu kryptingai pasiruošti ateičiai.

    Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešoji biblioteka yra akredituota Jaunimo savanoriškos tarnybos savanorius priimanti organizacija. Tai reiškia, kad jaunuoliai čia gali atlikti programą struktūruotai, su aiškiomis veiklomis ir kompetencijų ugdymu.

    Kristina Ruočienė, Šiaulių rajono savivaldybės Vytauto Vitkausko viešosios bibliotekos Informacijos ir vadybos skyriaus informacijos specialistė

  • Ispanijoje aptiko seniausią biblioteką Iberijoje: romėnų vila slėpėsi po mitraizmo šventykla

    Ispanijoje aptiko seniausią biblioteką Iberijoje: romėnų vila slėpėsi po mitraizmo šventykla

    Pietų Ispanijoje, Puente Genil miestelyje esančio Fuente Álamo archeologinio komplekso tyrėjai skelbia radę patalpą, kuri, jų vertinimu, galėjo veikti kaip seniausia iki šiol žinoma biblioteka Iberijos pusiasalyje. Tokia išvada pateikta moksliniame straipsnyje, publikuotame Journal of Mediterranean Archaeology, kurį parengė Kordobos ir Granados universitetų mokslininkai.

    Iki šiol manyta, kad vadinamoji dešimtoji patalpa buvo mitraizmui skirtas šventovės tipo kambarys, siejamas su dievu Mitra. Tačiau nauja analizė rodo, kad vėlyvuoju Romos laikotarpiu patalpa galėjo būti perplanuota ir pritaikyta knygų ar ritinių saugojimui bei darbui su tekstais.

    Kas rasta Fuente Álamo komplekse

    Fuente Álamo kompleksas iš pradžių, dar apie I amžių prieš Kristų, veikė kaip pirtys, o vėliau buvo apleistas ir, kaip nurodo tyrėjai, apie III amžių po Kristaus pertvarkytas į gyvenamąją vilą. Manoma, kad didžiausią klestėjimą valda pasiekė per kelis vėlesnius šimtmečius, o VI amžiuje vėl buvo reikšmingai perstatyta.

    Bibliotekos funkcijai priskiriama patalpa išsiskiria architektūriniais sprendimais, kurie labiau primena romėnų bibliotekų, o ne kulto šventovių struktūrą. Tyrėjai pabrėžia, kad vien tik radinių interpretavimas nėra pakankamas, todėl buvo taikoma metodika, leidžianti sistemiškai įvertinti erdvės planavimo logiką.

    Kodėl tai laikoma biblioteka

    Mokslininkai naudojo vadinamąją formos gramatikos metodiką, kuri padeda analizuoti, kaip tarpusavyje dera architektūriniai elementai ir kokias funkcijas jie tikėtinai atliko. Fuente Álamo atveju nurodoma apsidė, stačiakampės nišos, kurios galėjo būti skirtos lentynoms, pusapvalės nišos, pakyla ir gretimos patalpos, galėjusios tarnauti kaip darbo ar saugyklos erdvės.

    Tyrėjų vertinimu, būtent šių požymių kombinacija leidžia argumentuoti ne vien hipotetinę paskirtį, o tikėtiną specializuotos bibliotekos tipo patalpos egzistavimą. Jei interpretacija pasitvirtintų, tai būtų ne tik seniausia tokio pobūdžio erdvė Iberijos pusiasalyje, bet ir vienas toliausiai į Vakarus pasislinkusių Romos imperijos bibliotekinių objektų.

    Ką toks radinys reiškia šiandien

    Romėnų bibliotekos dažniausiai siejamos su didžiaisiais miestais ir viešosiomis institucijomis, tačiau archeologija vis dažniau rodo, kad knygų ir raštijos infrastruktūra galėjo egzistuoti ir privačiose vilose. Tokie atradimai padeda tikslinti, kaip Romos elitai organizavo mokymąsi, administravimą ir kultūrinį gyvenimą provincijose.

    Pastaraisiais metais archeologiniuose tyrimuose vis labiau įsitvirtina skaitmeninės analizės, 3D dokumentavimas ir pažangūs erdviniai modeliai, leidžiantys naujai interpretuoti seniai žinomus objektus. Fuente Álamo atvejis rodo, kad net ir anksčiau kitaip aiškintos patalpos, pritaikius naujus metodus, gali atskleisti netikėtą funkciją ir išplėsti supratimą apie Romos laikų kasdienybę.

  • Paryžiaus teismas nagrinėja retų rusiškų knygų vagystes: kaltinami šeši Sakartvelo piliečiai

    Paryžiaus teismas nagrinėja retų rusiškų knygų vagystes: kaltinami šeši Sakartvelo piliečiai

    Byla dėl dingusių literatūros vertybių

    Paryžiaus teisme pradėta nagrinėti byla, kurioje šeši Sakartvelo piliečiai kaltinami retų rusiškos literatūros leidinių vagystėmis iš žinomų Prancūzijos bibliotekų. Prokurorai teigia, kad taikiniu tapo XIX amžiaus autorių kūriniai, tarp jų ir Aleksandro Puškino leidimai, vertinami kolekcininkų rinkoje.

    Įtariama, kad tai ne pavienis nusikaltimas, o platesnės grandinės dalis: panašūs dingimai pastaraisiais metais fiksuoti ir kitose Europos šalyse. Prancūzijoje kaltinamiesiems pareikšti įtarimai dėl dalyvavimo nusikalstamame susivienijime ir pasikėsinimo vagystėmis užvaldyti kultūros vertybes.

    Teismas nurodo, kad už tokius nusikaltimus gali grėsti iki 10 metų laisvės atėmimo. Posėdžiai suplanuoti iki savaitės pabaigos, o du kaltinamieji teisiami jiems nedalyvaujant, nes jų atžvilgiu išduoti arešto orderiai.

    Kaip veikė įtariama schema

    Tyrimo duomenimis, įtariami vagys pirmiausia teisėtai užsisakydavo peržiūrėti retus leidinius skaityklose, juos fotografuodavo, matuodavo, o vėliau sugrįždavo ir originalus pakeisdavo labai panašiomis kopijomis. Būtent toks pakeitimo būdas, anot tyrėjų, ir leido vagystes pastebėti ne iš karto.

    Prancūzijos institucijų vertinimu, vagystės apėmė kelias vietas, įskaitant Nacionalinę Prancūzijos biblioteką Paryžiuje bei kitas specializuotas akademines bibliotekas. Vienu iš ryškiausių epizodų laikomas atvejis, kai buvo nustatyta, kad keli kūriniai skaitykloje jau yra ne originalai, o jų kopijos.

    Tarptautinis tyrimas ir ryšiai su Baltijos šalimis

    Ši byla siejama su platesniu Europos tyrimu, kuriame bendradarbiauja skirtingų valstybių teisėsauga, o koordinavimą užtikrina Europolo ir Eurojusto mechanizmai. Europos tyrėjai yra minėję, kad per kelias šalis galėjo dingti apie 170 retų rusiškų leidinių, o dalis jų galėjo patekti į privačias kolekcijas.

    Bylos kontekste minimi ir anksčiau kitose valstybėse nuteisti asmenys. Vienas jų Lietuvoje buvo nuteistas 3 metams ir 4 mėnesiams už organizuotą XIX amžiaus leidinių vagystę, kurios vertė, teisėsaugos vertinimu, siekė 606 000 eurų, o kitas asmuo panašioje byloje Estijoje gavo 3 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

    Kodėl tokios vagystės sudėtingos

    Retų knygų vagystės bibliotekose yra vienos sunkiausiai suvaldomų, nes institucijų misija paprastai reikalauja suderinti prieinamumą tyrėjams ir griežtą apsaugą. Be to, kai originalai pakeičiami aukštos kokybės kopijomis, vagystė gali paaiškėti tik atliekant inventorizaciją ar ekspertinį patikrinimą.

    Prancūzijos tyrėjai neatmeta, kad dalis epizodų galėjo būti susiję su bandymais perkelti rusiškos kultūros paveldą į kitą jurisdikciją ar privačias rinkas, ypač geopolitinės įtampos su Europa fone po Rusijos invazijos į Ukrainą. Kol kas nė vienas iš dingusių leidinių, apie kuriuos kalbama teisme, oficialiai nebuvo susigrąžintas.

    „Biblioteka neatsisako vilties susigrąžinti šiuos leidinius ir kartu privalo užtikrinti, kad paveldas liktų prieinamas visuomenei, nuolat stiprinant apsaugą“, – sakė Nacionalinės Prancūzijos bibliotekos atstovas.