CP v2

Tag: Biedronka

  • Prekės ženklas kainuoja: kaip „Biedronka“ ir „Lidl“ privačios etiketės sutaupo perkant maistą

    Didelis logotipas ant pakuotės ne visada reiškia geresnę sudėtį ar aukštesnę kokybę. Vis dažniau pirkėjai renkasi prekybos tinklų privačias etiketes, nes jos neretai gaminamos tose pačiose gamyklose kaip ir gerai žinomi prekių ženklai, tačiau kainuoja mažiau.

    Skirtumą dažniausiai lemia rinkodaros, platinimo ir prekės ženklo išlaikymo kaštai, o ne žaliavos. Vis dėlto ne kiekvienas produktas yra identiškas, todėl prieš perkant verta atidžiai perskaityti etiketę, įvertinti sudėtį, maistinę vertę ir kainą už kilogramą.

    Kur slepiasi sutaupymas

    Vienas ryškiausių pavyzdžių – tepami sūreliai. „Lidl“ privati etiketė „Pilos“ gali būti gaminama tų pačių pieno perdirbėjų kaip ir žinomų prekių ženklų gaminiai, o sudėtis bei maistinė vertė kartais sutampa iki skaičių etiketėje.

    Jei pakuotė ir deklaruojami rodikliai tokie patys, didesnė kaina dažnai reiškia, kad mokama už žinomą vardą. Skirtumas viename vienete atrodo nedidelis, bet per mėnesį, ypač perkant šeimai, sutaupyta suma tampa apčiuopiama.

    „Biedronka“ privačios etiketės atveju situacija gali būti dar įdomesnė: tas pats produktų tipas skirtinguose regionuose gali būti gaminamas skirtingų tiekėjų. Dėl to verta kaskart patikrinti gamintojo informaciją ant pakuotės, o ne pasikliauti vien pavadinimu.

    Konservai: svarbiausia ne kaina

    Perkant konservuotas daržoves ar ankštines kultūras, vien kainos nepakanka. Reikšmingi rodikliai yra produkto dalis skardinėje, masė po nusausinimo ir sudėties paprastumas, nes būtent jie parodo, kiek realiai gaunate už sumokėtus pinigus.

    Pavyzdžiui, privačios etiketės konservuoti pomidorai kartais turi net didesnę deklaruojamą pomidorų dalį nei to paties gamintojo produktas su žinomu prekės ženklu. Tokiu atveju pigesnis variantas gali būti ne tik ekonomiškesnis, bet ir objektyviai palankesnis pagal sudėtį.

    Panaši logika galioja ir pupelėms: sudėtis dažnai apsiriboja pupelėmis, vandeniu ir druska, o prekių ženklų gaminiuose papildomai pasitaiko antioksidantų. Tai nebūtinai blogai, tačiau paprastesnė etiketė daugeliui pirkėjų yra aiškus privalumas.

    Ką tikrinti prieš perkant

    Svarbiausia taisyklė paprasta: nereikėtų automatiškai manyti, kad brangesnis produktas yra geresnis. Praktikoje dažnai laimi tas, kuris turi aiškią sudėtį, palankesnę maistinę vertę ir geresnį kainos bei kiekio santykį.

    „Neapsigaukite vien dėl pakuotės ar garsaus pavadinimo: lyginkite sudėtį, maistinę vertę ir kainą už kilogramą“, – sako vartotojų įpročius analizuojantys rinkos stebėtojai.

    Privatūs prekių ženklai Europoje ir toliau stiprėja, o prekybos tinklai vis aktyviau investuoja į receptūras ir kokybės kontrolę. Dėl to pirkėjams atsiveria daugiau galimybių sutaupyti neprarandant kokybės, jei tik pirkinių krepšelis formuojamas sąmoningai.

  • Nusipirko aviečių „Biedronkoje“ su akcija: kaina vilioja, bet ar skonis atperka?

    „Biedronkoje“ šią savaitę taikoma akcija avietėms: 200 gramų pakuotė kainuoja apie 2,30 euro. Perskaičiavus, kilogramas atsieina maždaug 11,50 euro, tad nuolaida akivaizdi, tačiau šios kainos vis tiek sunku vadinti itin žema.

    Rudenį aviečių pasiūla dažnai svyruoja dėl sezono pabaigos, oro sąlygų ir derliaus kokybės, todėl kainos parduotuvėse ir turguose gali skirtis ženkliai. Mažesnė pakuotė prekybos tinkle patogi kasdieniams poreikiams, bet didesniems kiekiams skirtumas piniginei jau tampa svarbus.

    Turgavietėse ir ūkininkų prekyvietėse kaina neretai būna lankstesnė, ypač perkant daugiau, o derybų galimybė ir šviežumas išlieka dideli privalumai. Kita vertus, parduotuvėje pirkėjai dažniau tikisi vienodesnės išvaizdos ir aiškesnės kilmės bei laikymo grandinės.

    Išbandytos avietės buvo stambios, ryškiai raudonos, dauguma išlaikė formą, o pakuotėje nepastebėta sutraiškytų ar pradėjusių gesti uogų. Skonis įvertintas kaip geras: saldus, su lengvu rūgštumu, uogos atrodė šviežios.

    Vis dėlto aromato skirtumas, lyginant su ką tik nuskintomis avietėmis, išlieka: sode sunokusios uogos paprastai būna kvapnesnės ir sultingesnės. Parduotuvinės avietės tinka košei, desertui ar kokteiliui, tačiau didesnėms atsargoms žiemai dažnai labiau apsimoka ieškoti turguje ar tiesiai pas augintojus.

  • Keistas užkandis „Biedronkoje“: tarp kumpio ir pašteto guli žalia metka – kas ją dar perka?

    Lenkijos diskontų tinkle „Biedronka“ šalia įprastų kumpių ir paštetų galima rasti produktą, kuris daugeliui kelia klausimų: vadinamąją svogūninę metką. Tai žalias kiaulienos gaminys, tradiciškai valgomas ne termiškai apdorotas, o tepamas ant duonos.

    Ant pakuotės paprastai nurodoma, kad tai žalias, vidutiniškai smulkintas kiaulienos gaminys nevalgomame apvalkale. Tokią metką žmonės dažniausiai paskleidžia ant šviežios riekės, pagardina raugintu agurku, svogūnu ar aštresnėmis garstyčiomis.

    Nors pavadinime minimas svogūnas, sudėtyje jo dažniausiai būna labai mažai. Gamintojų etiketėse įprastai dominuoja kiauliena, o svogūnas veikia labiau kaip skonio akcentas, greta druskos, prieskonių ekstraktų ir kitų technologinių priedų.

    Tokie gaminiai neretai turi nemažai riebalų ir druskos, todėl mitybos specialistai rekomenduoja juos vertinti kaip retkarčiais pasirenkamą užkandį, o ne kasdienį pusryčių pagrindą. Per didelis druskos kiekis siejamas su padidėjusia kraujospūdžio rizika, todėl ypač svarbus saikas.

    Kaina „Biedronkoje“ už 170 gramų pakuotę siekia apie 1,20 euro, o perskaičiavus kilogramui – maždaug 7,10 euro. Tai nėra pigiausias pasirinkimas, tačiau pats faktas, kad produktas laikosi asortimente, rodo stabilų pirkėjų ratą.

    Kadangi metka yra žalia, svarbiausia laikytis šaldymo grandinės ir galiojimo termino. Valstybinės maisto saugos institucijos Europoje ne kartą yra skelbusios atskirų žalių mėsos gaminių partijų atšaukimus dėl galimos bakterinės taršos, todėl namuose būtina kuo greičiau dėti produktą į šaldytuvą ir atidarius suvartoti tą pačią dieną.

  • „Biedronka“ keičia parkavimą: bilietų neliks, bet vairuotojams siunčia aiškų perspėjimą

    „Biedronka“ keičia parkavimą: bilietų neliks, bet vairuotojams siunčia aiškų perspėjimą

    Diskontų tinklai Lenkijoje, tarp jų ir „Biedronka“, pradėjo bandyti naują parkavimo kontrolės sprendimą, kuris gali pakeisti kasdienę vairuotojų rutiną. Pirkėjams nebereikėtų imti popierinio bilieto ar suvesti automobilio valstybinių numerių parkomate ar programėlėje.

    Sprendimo esmė – automatinis numerių nuskaitymas kameromis, vadinamas ANPR sistema. Ji fiksuoja įvažiavimo ir išvažiavimo laiką, todėl parkavimo trukmė apskaičiuojama automatiškai pagal konkretaus parkingo taisykles.

    „Biedronka“ skelbia turinti daugiau nei 300 parduotuvių aikštelių, kuriose taikomos įvairios kontrolės priemonės, o ANPR kameros bandomos kiek daugiau nei dešimtyje vietų. Pasak tinklo atstovų, pirminiai bandymų rezultatai vertinami teigiamai – esą padidėjo vietų prieinamumas tikriems pirkėjams.

    Tokios sistemos tikslas dažniausiai yra didinti automobilių vietų rotaciją ir mažinti atvejus, kai aikšteles ilgam užima ne pirkėjai. Praktikoje tai reiškia, kad trumpai užsukę apsipirkti klientai turėtų lengviau rasti laisvą vietą.

    Vis dėlto ekspertai atkreipia dėmesį į kitą pusę: automatinė kontrolė paprastai yra gerokai tikslesnė už įprastus patikrinimus, todėl pažeidimai fiksuojami dažniau. Dėl to vairuotojams svarbu patiems sekti, kiek laiko automobilis stovi, ir įsigilinti į konkrečios aikštelės taisykles, net jei bilieto nebereikia.

    Taip pat pabrėžiama, kad privačiose parduotuvių aikštelėse skiriama bauda dažnai nėra bauda administracine prasme. Paprastai tai būna papildomas mokestis, numatytas naudojimosi parkingu taisyklėse, t. y. civilinis santykis tarp vairuotojo ir aikštelės valdytojo.

    ANPR sprendimai Lenkijoje nėra naujiena – juos seniai naudoja prekybos centrai ir kitos didesnės aikštelės, dažnai siūlančios nemokamą parkavimą ribotą laiką, o vėliau taikančios mokestį. Prie diskontų parduotuvių, kur apsipirkimas paprastai trunka trumpiau, tokia kontrolė gali būti pritaikoma kitokiam rotacijos modeliui.

    Kol kas „Biedronka“ neįsipareigoja sistemos diegti visose aikštelėse ir teigia tęsianti bandymus. Panašius pilotinius projektus, remiantis viešai skelbta informacija, vykdo ir „Lidl“, žadėdama sprendimus vertinti po kelių mėnesių bei atsižvelgti į klientų atsiliepimus.

    Rinkos stebėtojai prognozuoja, kad automatinis numerių nuskaitymas ilgainiui gali tapti standartu, nes tai leidžia efektyviau valdyti aikšteles ir mažina rankinio administravimo poreikį. Vairuotojams tai patogu, tačiau kartu didina atsakomybę laiku išvažiuoti ir neignoruoti taisyklių.

  • Dyzelinas brangsta, o „Biedronka“ vilioja 1 euru kaina: ar rapsų aliejus gali pakeisti kurą?

    Dyzelinas brangsta, o „Biedronka“ vilioja 1 euru kaina: ar rapsų aliejus gali pakeisti kurą?

    Vairuotojai, važinėjantys dyzeliniais automobiliais, vėl atidžiai stebi degalinių kainų švieslentes: prognozuojama, kad artimiausiu metu dyzelino litras gali kainuoti apie 1,85–1,88 euro. Tokiame fone itin pigus rapsų aliejus prekybos centruose kai kam atrodo kaip greitas būdas sutaupyti.

    Lenkijoje kai kuriuose tinkluose, pavyzdžiui, „Biedronka“ ar „Lidl“, litras įprasto rapsų aliejaus kainuoja maždaug 1,04–1,06 euro. Vien tik kainų palyginimas su dyzelinu atrodo įspūdingai, tačiau tai yra skirtingi produktai, turintys visiškai kitokias fizines ir degimo savybes.

    Kodėl aliejus nėra dyzelino pakaitalas

    Rapsų aliejus yra gerokai klampesnis už dyzeliną, todėl šaltuoju metu sunkiau teka kuro sistemoje, apsunkina užvedimą ir blogina purkštukų darbą. Dėl prastesnio išpurškimo jis dažniau sudega nevisiškai, o tai skatina suodžių ir nuodegų susidarymą.

    Internete vis dar pasitaiko patarimų senesniems dyzeliniams varikliams maišyti rapsų aliejų su dyzelinu, pavyzdžiui, santykiu 1 prie 2 ar net 1 prie 3. Tokios schemos rodo ne efektyvumą, o problemą: aliejaus negalima tiesiog supilti į baką ir tikėtis tokio paties rezultato kaip su įprastais degalais.

    Kiek „sutaupoma“ realybėje

    Jeigu dyzelinas kainuoja apie 1,85 euro už litrą, 50 litrų bakas atsieitų maždaug 92,50 euro. Jei skaičiuotume mišinį, kuriame vienai daliai rapsų aliejaus tenka dvi dalys dyzelino, 50 litrų sudarytų apie 33,3 litro dyzelino ir 16,7 litro aliejaus.

    Tokiu atveju, kai aliejus kainuoja apie 1,04 euro už litrą, o dyzelinas 1,85 euro, teorinė mišinio kaina būtų apie 78,50 euro. Mišinyje su dar didesne dyzelino dalimi, kai trims dyzelino dalims tenka viena aliejaus dalis, kaina siektų apie 82,40 euro.

    Taigi reali „nauda“ dažniausiai susitraukia iki maždaug 10–14 eurų vienam 50 litrų bakui, dar neįvertinus didesnių sąnaudų, prastesnio darbo šaltuoju metu ir rizikos sugadinti kuro sistemą. Kitaip tariant, skambi „marketinio“ kuro matematika dažnai subliūkšta susidūrus su technika.

    Didžiausia rizika tenka moderniems dyzeliams

    Senesni atmosferiniai dyzeliai su paprastesnėmis mechaninėmis sistemomis istoriškai būdavo atsparesni netinkamam kurui, tačiau tai nereiškia, kad aliejus jiems nekenkia. Net ir tokiose konstrukcijose gali greičiau dėvėtis siurblys, užsiteršti purkštukai, kauptis nuodegos, o į variklio alyvą patekusios nesudegusios liekanos blogina tepimą.

    Šiuolaikiniai dyzeliniai varikliai, ypač su „Common Rail“ įpurškimu, dirba itin aukštu slėgiu ir reikalauja degalų su griežtai apibrėžtais parametrais. Tirštas maistinis aliejus gali lemti blogesnį degimą, didesnį suodžių kiekį ir apkrauti EGR sistemą bei kietųjų dalelių filtrą.

    Potencialių išlaidų spektras platus: purkštukų remontas ar keitimas, aukšto slėgio siurblio gedimai, turbinos problemos, DPF valymas ar keitimas. Vienas rimtesnis remontas gali kainuoti kelis šimtus ar net kelis tūkstančius eurų, todėl keliolikos eurų „sutaupymas“ bakui tampa labai abejotinas.

    Teisinė pusė ir mokesčiai

    Dar viena tema, kurią vairuotojai dažnai ignoruoja, yra mokesčiai ir degalų apibrėžimas. Maistinis aliejus parduodamas kaip maisto produktas, o ne kaip kelių transportui skirtas kuras, todėl jo apmokestinimas ir reglamentavimas skiriasi.

    Praktikoje tai reiškia, kad supylus maistinį produktą į automobilio baką problema gali tapti ne tik techninė, bet ir teisinė. Maža kaina parduotuvės lentynoje savaime nereiškia, kad produktas tampa leistinu kuru viešiesiems keliams.

    Rapsų aliejaus ir dyzelino kainų skirtumas iš tiesų atrodo įspūdingas, ypač kai degalai brangsta. Tačiau įvertinus realias mišinio proporcijas, galimą didesnį vartojimą ir gedimų riziką, tai daugeliu atvejų lieka tik brangstančio dyzelino laikų „triukas“, galintis baigtis dar didesnėmis sąskaitomis.

  • Paragavau „Makłowicz ir sūnūs“ flakų iš „Biedronka“: skonis stebina, bet vienas dalykas nuvylė

    Dideli lūkesčiai ir žinoma pavardė

    Lenkijos parduotuvių tinkle „Biedronka“ parduodami paruošti flakai, pažymėti „Makłowicz ir sūnūs“ vardu, iš karto patraukia dėmesį. Tokie produktai dažnai žada restorano lygio skonį, tačiau pirkėjams svarbiausia, ar pažadas atlaiko realų paragavimą.

    Šis patiekalas priklauso paruoštų valgių segmentui, kuris Europoje sparčiai auga dėl patogumo ir laiko stokos. Visgi vartotojai vis dažniau vertina ne tik kainą, bet ir sudėtį, priedų kiekį bei maistinę kokybę.

    Kaina ir paruošimas namuose

    Vienas indelis yra 450 gramų, tad porcija gali atstoti sotų pietų patiekalą vienam žmogui. Kaina Lenkijoje – 11,99 zloto, tai yra apie 2,80 euro, nors galutinė suma gali nežymiai kisti pagal valiutų kursą.

    Gamintojas nurodo, kad patiekalą galima šildyti mikrobangų krosnelėje, tačiau ragaujant patogiau pašildyti puode. Taip lengviau įvertinti kvapą, konsistenciją ir tai, ar sriuba tolygiai sušyla.

    Pirmas įspūdis: aromatas ir tirštumas džiugina

    Šildant greitai pasijunta ryškus mairūno aromatas, kuris flakams yra vienas svarbiausių prieskonių. Pats sultinys tirštas, sodrus, o dubenyje atrodo apetitiškai.

    Iš pirmo žvilgsnio matyti nemažai mėsos gabalėlių ir daržovių, todėl produktas neatrodo kaip vien skystas sultinys. Tokia išvaizda dažnai sukuria lūkestį, kad skonis bus artimas naminiam.

    Kas buvo gerai, o kas sugadino rezultatą

    Didžiausias privalumas – sultinys: jis intensyvus, ryškaus skonio, jaučiamas lengvas pomidorų akcentas, druskos kiekis subalansuotas. Jei mėgstate aštresnį profilį, tikėtina, norėsis papildomai įberti pipirų.

    Tačiau pagrindinis trūkumas paaiškėja ragaujant mėsą: flakai pasirodė per kieti ir gumingi. Būtent tinkamas minkštumas yra vienas pagrindinių šio patiekalo kokybės kriterijų, todėl konsistencija čia tampa esminiu nusivylimu.

    Sudėtis: malonios staigmenos paruoštame maiste

    Etiketėje nurodoma, kad produktą sudaro vanduo ir virti jautienos skrandžiai, kurie sudaro 35 proc. Taip pat yra pomidorų koncentrato, morkų, petražolių šaknų, salierų, keptų svogūnų.

    Konsistencijai sutirštinti naudojami kvietiniai miltai ir krakmolo mišinys, o skoniui – koncentruotas jautienos sultinys, jautienos riebalai, rapsų aliejus ir prieskoniai. Teigiamai išsiskiria tai, kad sudėtyje akcentuojamas dirbtinių dažiklių, cheminių konservantų ir natrio glutamato nebuvimas.

    Verdiktas: potencialas didelis, bet tekstūra nuvilia

    Bendras įspūdis dviprasmis: sultinys ir prieskoniai sukuria tikrai sėkmingą skonio bazę, o sudėtis paruoštų patiekalų kategorijoje atrodo tvarkinga. Vis dėlto kieta mėsos tekstūra atima didelę dalį valgymo malonumo.

    Jei gamintojas pagerintų flakų minkštumą, tai galėtų tapti vienu stipresnių paruoštų patiekalų pasirinkimų diskontų segmente. Šiuo metu tai produktas, kuris labiau tiks tiems, kas vertina sodrų sultinį ir yra pakantūs kietesnei mėsai.

  • Prekybos tinklai Lenkijoje ieško tūkstančių darbuotojų: kai kur siūlo iki 2 200 eurų algą

    Lenkijos mažmeninės prekybos sektorius susiduria su ryškiu darbuotojų trūkumu: profesinių sąjungų vertinimu, rinkai gali stigti apie 200 000–300 000 žmonių. Didžiausias poreikis jaučiamas klientų aptarnavime ir logistikoje, todėl kasininkų, pardavėjų bei sandėlininkų atrankos vyksta beveik nuolat.

    Situaciją aštrina naujų parduotuvių atidarymai, investicijos į logistikos centrus ir didėjantys pirkėjų srautai, ypač didmiesčiuose bei sparčiai augančiuose priemiesčiuose. Tuo pat metu dalis darbuotojų viešai kelia klausimą, ar atlyginimų augimas spėja paskui darbo krūvio ir reikalavimų didėjimą.

    Kodėl trūksta žmonių?

    Prekyboje daug pozicijų reikalauja darbo pamainomis, savaitgaliais, o dalis užduočių yra fiziškai sudėtingos. Dėl to darbuotojų kaita tradiciškai išlieka didesnė nei kituose sektoriuose, o darbdaviams tenka nuolat pildyti tas pačias grandis.

    Profesinės sąjungos pabrėžia, kad svarbus veiksnys yra ir atlygio konkurencingumas, palyginti su kitomis šakomis. Jų teigimu, jei ne atvykstantys darbuotojai iš užsienio, daliai parduotuvių ir sandėlių būtų sudėtinga išlaikyti įprastą darbo tempą.

    „Jeigu ne darbuotojai iš užsienio, daugelyje vietų tiesiog nebūtų kam dirbti prekyboje“, – sakė „Solidarność“ prekybos sektoriaus atstovas Alfredas Bujara.

    Kiek siūlo didieji tinklai?

    Siūlomi atlyginimai skelbimuose skiriasi pagal miestą, etato dydį, patirtį ir darbo grafiką. Pavyzdžiui, dalyje pozicijų nurodomi nepilno etato rėžiai, todėl sumos gali atrodyti mažesnės, tačiau pilnu etatu jos dažnai būna reikšmingai didesnės.

    Pagal viešai skelbiamas atlygio rėžius „Kaufland“ kai kurioms sandėlio pareigoms nurodo maždaug 1 300–2 100 eurų per mėnesį, o techniko automatikos pozicijose – apie 1 800–2 200 eurų per mėnesį. „Biedronka“ skelbimuose dažnai pateikia aiškius rėžius, o parduotuvės vadovų startiniai atlyginimai kai kuriose vietose artėja prie maždaug 1 700 eurų per mėnesį.

    „Aldi“ dalyje skelbimų už parduotuvės vadovo darbą mini apie 1 800 eurų per mėnesį, o sandėlio komplektavimo pozicijose prie bazinio atlygio gali būti numatomi priedai. „Lidl“ nurodo, kad sandėliuose, ypač dirbant naktimis, atlygis gali būti didesnis ir kai kuriais atvejais priartėti prie maždaug 1 700–1 800 eurų per mėnesį.

    Protestai ir atlygio lūkesčiai

    Didelį darbuotojų poreikį lydi ir įtampa dėl darbo sąlygų. Kai kuriose įmonėse profesinės sąjungos tęsia kolektyvinius ginčus, o dalis darbuotojų teigia, kad realus krūvis, atsakomybė ir reikalaujamas lankstumas turėtų atsispindėti atlyginimuose labiau.

    „Tai yra nepritarimas tam, kad įmonės uždirbtų darbuotojų sąskaita. Visi norime, kad tinklas uždirbtų, bet jis turėtų geriau pasirūpinti darbuotojais“, – sakė „Solidarność“ atstovė Anna Gonera.

    Vis dėlto rinka nėra vienalytė: kol vieni tinklai agresyviai samdo, kiti mažina apimtis ar keičia veiklos modelį. Pavyzdžiui, „Eurocash“ yra skelbusi apie restruktūrizaciją, kurioje numatomi ir reikšmingi darbuotojų skaičiaus mažinimai, siekiant supaprastinti struktūrą po ankstesnių įsigijimų ir prisitaikyti prie besikeičiančios rinkos.

  • Dietetykė įspėja: šių 3 „Biedronka“ kumpių geriau nepirkite – per daug druskos ir priedų

    Dietologė Paulina Ihnatowicz įvertino tris pigesnius „Biedronka“ parduodamus „Kraina Wędlin“ mėsos gaminius ir įspėjo, kad jų sudėtis nėra tinkama kasdieniam pasirinkimui. Specialistė dėmesį sutelkė į mėsos kiekį, druskos normą bei technologinius priedus, kurie dažnai naudojami konsistencijai gerinti ir savikainai mažinti.

    Pasak dietologės, žema kaina nebūtinai reiškia prastą produktą, tačiau konkrečiais atvejais sudėtis kelia klausimų. Perdirbtoje mėsoje dažnai pasitaiko krakmolo ar kitų užpildų, o didelis druskos kiekis ilgainiui siejamas su aukštesne kraujospūdžio ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika.

    Trys gaminiai, kuriuos kritikavo

    Pirmuoju numeriu specialistė įvardijo tirolietiško tipo maltinį gaminį, kuriame, jos teigimu, yra tik 68 proc. mėsos. Be to, sudėtyje nurodomas krakmolas, o maistingumo lentelėje matyti didelė druskos ir riebalų koncentracija.

    „Numeris vienas yra tirolietiško tipo maltinis gaminys: tik 68 proc. mėsos, krakmolas kaip užpildas, daug druskos ir daug riebalų, todėl jo nerekomenduoju“, – sakė dr. Paulina Ihnatowicz.

    Antruoju pavyzdžiu dietologė pasirinko tos pačios linijos virtą kumpį, kuriame, pasak jos, mėsos dalis siekia 75 proc. Specialistė atkreipė dėmesį, kad tokio tipo gaminiuose užpildai ir labai sūrus skonis dažnai slepia menkesnę žaliavos kokybę.

    „Čia turime 75 proc. mėsos, vis dar per mažai, o druskos kiekis labai didelis, todėl tai nėra pasirinkimas kasdienai“, – sakė dr. Paulina Ihnatowicz.

    Trečiuoju numeriu ji įvardijo sumuštiniams skirtą dešros tipo gaminį iš kumpio, kuriame mėsos dalis nurodoma 80 proc. Nors šis rodiklis didesnis nei ankstesniuose dviejuose produktuose, dietologė pabrėžė, kad ir čia matomi užpildai, itin didelis druskos kiekis bei konservantas.

    „Net jei mėsos 80 proc., tai vis tiek mažai, o druskos kiekis labai didelis. Be to, yra krakmolo ir natrio nitrito, todėl tokių gaminių patarčiau nepirkti“, – sakė dr. Paulina Ihnatowicz.

    Kaip išsirinkti geresnį kumpį?

    Specialistai primena, kad perdirbtos mėsos gaminiai nėra tas produktas, kurį verta valgyti kasdien. Tarptautinės sveikatos rekomendacijos sieja dažną perdirbtos mėsos vartojimą su didesne tam tikrų ligų rizika, todėl tokie gaminiai turėtų likti retesniu pasirinkimu, o kasdienybėje prioritetas teikiamas mažiau apdorotai mėsai, žuviai, ankštinėms kultūroms.

    Renkantis mėsos gaminius parduotuvėje verta lyginti etiketes ir ieškoti kuo trumpesnės sudėties. Praktinis orientyras yra aiškiai įvardyta mėsa, kuo mažiau užpildų ir priedų, o druskos kiekį naudinga vertinti maistingumo lentelėje, ypač jei tokie produktai valgomi dažnai.

    Dietologė pabrėžė, kad ir „Biedronka“ galima rasti paprastesnės sudėties kumpių, kuriuose nėra užpildų. Vis dėlto net ir tokius gaminius ji siūlo rinktis retkarčiais, nes tai išlieka perdirbta mėsa, dažniau turinti daugiau druskos ir sočiųjų riebalų nei šviežia mėsa.

  • Biedronka jau prekiauja voveraitėmis: kaina nustebino, bet šios sriubos pakaks visai šeimai

    Voveraitės daugeliui siejasi su vasaros pietumis ir išvykomis į mišką, tačiau sezono pradžioje jų vis dažniau galima rasti ir prekybos tinkluose. Šie ryškiai geltoni, švelniai pipiriško skonio grybai tinka tiek padažams, tiek sriuboms, o jų aromatas leidžia išgauti sodrų skonį net iš nedidelio kiekio.

    Lenkijoje prekybos tinklas „Biedronka“ į naujausią pasiūlą įtraukė voveraites, todėl jų galima įsigyti įprasto apsipirkimo metu. Už 200 gramų pakuotę prašoma 29,99 zloto, tai yra maždaug 7 eurai, o perskaičiavus kilogramo kaina priartėja prie 35 eurų.

    Tokia suma daliai pirkėjų gali pasirodyti per didelė, tačiau svarbu įvertinti sezoniškumą. Voveraičių kainą sezono pradžioje paprastai kelia ribotas kiekis, didelė paklausa ir sudėtingesnis surinkimas bei paruošimas, o vėliau, augant pasiūlai, kainos neretai tampa nuosaikesnės.

    Gera žinia ta, kad 200 gramų voveraičių dažnai pakanka didesniam puodui sriubos, ypač jei grybus sustiprina daržovių ar paukštienos sultinys. Voveraitės yra lengvos, o jų kvapas ir skonis ryškus, todėl nedidelė porcija gali suteikti patiekalui norimą charakterį.

    Grybų sriubos sėkmę dažniausiai lemia ne sudėtingi ingredientai, o paruošimo detalės. Voveraites verta kruopščiai nuvalyti, o tada trumpai pakepinti svieste, kad atsiskleistų aromatas ir sumažėtų drėgmė, dėl kurios sriuba gali tapti vandeninga.

    Baigiant virti, į karštą sriubą rekomenduojama atsargiai įmaišyti grietinėlę, jos neužvirinant stipriai, kad neatsiskirtų riebalai ir išliktų vientisa tekstūra. Patiekiant tinka šviežia duona, bulvės ar krapai, o prieš valgant sriubai pravartu kelias minutes pastovėti uždengtame puode, kad skoniai susijungtų.

  • „Biedronka“ jau septynerius metus ginčijasi su UOKiK: baudų suma artėja prie 210 mln. eurų

    „Biedronka“ jau septynerius metus ginčijasi su UOKiK: baudų suma artėja prie 210 mln. eurų

    Didžiausias Lenkijos diskontų tinklas „Biedronka“ jau beveik septynerius metus teismuose ginčija Konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnybos (UOKiK) sprendimus. Nors bendrovė formaliai apskundžia beveik kiekvieną nutarimą, bendra paskirtų baudų vertė jau priartėjo prie 210 mln. eurų ribos ir dalis sumų valstybės biudžetą pasiekė po galutinių teismų sprendimų.

    UOKiK tyrimai „Biedronką“ valdančiai bendrovei Jeronimo Martins Polska pradėti 2019 metais. Nuo tada sprendimų ir bylų skaičius augo, o dalis naujų procesų vis dar tęsiasi, todėl galutinė finansinė rizika įmonei išlieka neaiški.

    Didžiausia bauda už santykius su tiekėjais

    Reikšmingiausias sprendimas priimtas 2020 metų gruodį, kai UOKiK konstatavo galimą piktnaudžiavimą derybine galia santykiuose su žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjais. Pradinė bauda siekė apie 169 mln. eurų, tačiau 2024 metų spalio 17 dieną teismas ją sumažino iki maždaug 118 mln. eurų.

    Teismas, vertindamas UOKiK argumentus, dalį teiginių atmetė, tačiau paliko galioti esminę išvadą dėl pažeidimų dalyje tiekėjų atvejų. 2024 metų gruodžio 24 dieną bendrovė pateikė apeliaciją, todėl galutinis verdiktas dar nėra priimtas.

    Antiinflacinės kampanijos ir kainų skaidrumas

    Antra pagal dydį byla siejama su „Biedronkos“ vadinamąja antiinfliacine kampanija. UOKiK procesą pradėjo 2022 metų rugpjūčio 10 dieną, o 2023 metų balandžio 13 dieną skyrė apie 38 mln. eurų baudą; pirmos instancijos teismas 2025 metų gruodį skundą atmetė, o 2026 metų vasarį pateikta apeliacija reiškia, kad galutinis sprendimas tikėtinas ne anksčiau nei kitais metais.

    Pastaraisiais metais UOKiK didelį dėmesį skiria vartotojams pateikiamai kainų informacijai, ypač akcijų ir nuolaidų komunikavimui. Ši kryptis siejasi ir su Europos Sąjungoje įtvirtintais Omnibus reikalavimais, kurie didina prekybininkų pareigas aiškiai atskleisti nuolaidų skaičiavimo pagrindą ir ankstesnes kainas.

    Kitos baudos ir nauji tyrimai

    Tarp jau nuskambėjusių sprendimų yra baudos už kainų nurodymo pažeidimus, kai lentynoje matoma kaina skyrėsi nuo galutinės kainos kasoje, taip pat už netikslų vaisių ir daržovių kilmės šalies žymėjimą. Šie atvejai rodo, kad UOKiK praktikoje prekybos tinklams itin svarbūs ne tik dideli strateginiai sprendimai, bet ir kasdieniai informacijos pateikimo standartai parduotuvėse.

    2025 metų antroje pusėje UOKiK pradėjo ir naujus tyrimus, tarp jų ir antimonopolinį procesą dėl galimo rinkos pasidalijimo perkant sunkvežimių vairuotojų paslaugas, taip pat atskirą tyrimą dėl Omnibus taisyklių taikymo ir galimų vartotojų kolektyvinių interesų pažeidimų. Abi bylos yra tęsiamos, todėl „Biedronkos“ ginčų su priežiūros institucija chronologija, panašu, dar nesibaigia.

    2026 metų kovą UOKiK papildomai vertino, kaip „Biedronka“ ir „Lidl“ pateikia informaciją apie nuolaidas kasų ekranuose ir kvituose. Po institucijos įsikišimo tinklai pakoregavo informacijos atvaizdavimą, o tai išryškino bendrą tendenciją: priežiūros institucijos vis dažniau reaguoja ne tik baudomis, bet ir greitais pakeitimais, kurių tikslas yra kuo greičiau sumažinti vartotojų klaidinimo riziką.