CP v2

Tag: Biedronka

  • Prekybos tinklai Lenkijoje ieško tūkstančių darbuotojų: kai kur siūlo iki 2 200 eurų algą

    Lenkijos mažmeninės prekybos sektorius susiduria su ryškiu darbuotojų trūkumu: profesinių sąjungų vertinimu, rinkai gali stigti apie 200 000–300 000 žmonių. Didžiausias poreikis jaučiamas klientų aptarnavime ir logistikoje, todėl kasininkų, pardavėjų bei sandėlininkų atrankos vyksta beveik nuolat.

    Situaciją aštrina naujų parduotuvių atidarymai, investicijos į logistikos centrus ir didėjantys pirkėjų srautai, ypač didmiesčiuose bei sparčiai augančiuose priemiesčiuose. Tuo pat metu dalis darbuotojų viešai kelia klausimą, ar atlyginimų augimas spėja paskui darbo krūvio ir reikalavimų didėjimą.

    Kodėl trūksta žmonių?

    Prekyboje daug pozicijų reikalauja darbo pamainomis, savaitgaliais, o dalis užduočių yra fiziškai sudėtingos. Dėl to darbuotojų kaita tradiciškai išlieka didesnė nei kituose sektoriuose, o darbdaviams tenka nuolat pildyti tas pačias grandis.

    Profesinės sąjungos pabrėžia, kad svarbus veiksnys yra ir atlygio konkurencingumas, palyginti su kitomis šakomis. Jų teigimu, jei ne atvykstantys darbuotojai iš užsienio, daliai parduotuvių ir sandėlių būtų sudėtinga išlaikyti įprastą darbo tempą.

    „Jeigu ne darbuotojai iš užsienio, daugelyje vietų tiesiog nebūtų kam dirbti prekyboje“, – sakė „Solidarność“ prekybos sektoriaus atstovas Alfredas Bujara.

    Kiek siūlo didieji tinklai?

    Siūlomi atlyginimai skelbimuose skiriasi pagal miestą, etato dydį, patirtį ir darbo grafiką. Pavyzdžiui, dalyje pozicijų nurodomi nepilno etato rėžiai, todėl sumos gali atrodyti mažesnės, tačiau pilnu etatu jos dažnai būna reikšmingai didesnės.

    Pagal viešai skelbiamas atlygio rėžius „Kaufland“ kai kurioms sandėlio pareigoms nurodo maždaug 1 300–2 100 eurų per mėnesį, o techniko automatikos pozicijose – apie 1 800–2 200 eurų per mėnesį. „Biedronka“ skelbimuose dažnai pateikia aiškius rėžius, o parduotuvės vadovų startiniai atlyginimai kai kuriose vietose artėja prie maždaug 1 700 eurų per mėnesį.

    „Aldi“ dalyje skelbimų už parduotuvės vadovo darbą mini apie 1 800 eurų per mėnesį, o sandėlio komplektavimo pozicijose prie bazinio atlygio gali būti numatomi priedai. „Lidl“ nurodo, kad sandėliuose, ypač dirbant naktimis, atlygis gali būti didesnis ir kai kuriais atvejais priartėti prie maždaug 1 700–1 800 eurų per mėnesį.

    Protestai ir atlygio lūkesčiai

    Didelį darbuotojų poreikį lydi ir įtampa dėl darbo sąlygų. Kai kuriose įmonėse profesinės sąjungos tęsia kolektyvinius ginčus, o dalis darbuotojų teigia, kad realus krūvis, atsakomybė ir reikalaujamas lankstumas turėtų atsispindėti atlyginimuose labiau.

    „Tai yra nepritarimas tam, kad įmonės uždirbtų darbuotojų sąskaita. Visi norime, kad tinklas uždirbtų, bet jis turėtų geriau pasirūpinti darbuotojais“, – sakė „Solidarność“ atstovė Anna Gonera.

    Vis dėlto rinka nėra vienalytė: kol vieni tinklai agresyviai samdo, kiti mažina apimtis ar keičia veiklos modelį. Pavyzdžiui, „Eurocash“ yra skelbusi apie restruktūrizaciją, kurioje numatomi ir reikšmingi darbuotojų skaičiaus mažinimai, siekiant supaprastinti struktūrą po ankstesnių įsigijimų ir prisitaikyti prie besikeičiančios rinkos.

  • Dietetykė įspėja: šių 3 „Biedronka“ kumpių geriau nepirkite – per daug druskos ir priedų

    Dietologė Paulina Ihnatowicz įvertino tris pigesnius „Biedronka“ parduodamus „Kraina Wędlin“ mėsos gaminius ir įspėjo, kad jų sudėtis nėra tinkama kasdieniam pasirinkimui. Specialistė dėmesį sutelkė į mėsos kiekį, druskos normą bei technologinius priedus, kurie dažnai naudojami konsistencijai gerinti ir savikainai mažinti.

    Pasak dietologės, žema kaina nebūtinai reiškia prastą produktą, tačiau konkrečiais atvejais sudėtis kelia klausimų. Perdirbtoje mėsoje dažnai pasitaiko krakmolo ar kitų užpildų, o didelis druskos kiekis ilgainiui siejamas su aukštesne kraujospūdžio ir širdies bei kraujagyslių ligų rizika.

    Trys gaminiai, kuriuos kritikavo

    Pirmuoju numeriu specialistė įvardijo tirolietiško tipo maltinį gaminį, kuriame, jos teigimu, yra tik 68 proc. mėsos. Be to, sudėtyje nurodomas krakmolas, o maistingumo lentelėje matyti didelė druskos ir riebalų koncentracija.

    „Numeris vienas yra tirolietiško tipo maltinis gaminys: tik 68 proc. mėsos, krakmolas kaip užpildas, daug druskos ir daug riebalų, todėl jo nerekomenduoju“, – sakė dr. Paulina Ihnatowicz.

    Antruoju pavyzdžiu dietologė pasirinko tos pačios linijos virtą kumpį, kuriame, pasak jos, mėsos dalis siekia 75 proc. Specialistė atkreipė dėmesį, kad tokio tipo gaminiuose užpildai ir labai sūrus skonis dažnai slepia menkesnę žaliavos kokybę.

    „Čia turime 75 proc. mėsos, vis dar per mažai, o druskos kiekis labai didelis, todėl tai nėra pasirinkimas kasdienai“, – sakė dr. Paulina Ihnatowicz.

    Trečiuoju numeriu ji įvardijo sumuštiniams skirtą dešros tipo gaminį iš kumpio, kuriame mėsos dalis nurodoma 80 proc. Nors šis rodiklis didesnis nei ankstesniuose dviejuose produktuose, dietologė pabrėžė, kad ir čia matomi užpildai, itin didelis druskos kiekis bei konservantas.

    „Net jei mėsos 80 proc., tai vis tiek mažai, o druskos kiekis labai didelis. Be to, yra krakmolo ir natrio nitrito, todėl tokių gaminių patarčiau nepirkti“, – sakė dr. Paulina Ihnatowicz.

    Kaip išsirinkti geresnį kumpį?

    Specialistai primena, kad perdirbtos mėsos gaminiai nėra tas produktas, kurį verta valgyti kasdien. Tarptautinės sveikatos rekomendacijos sieja dažną perdirbtos mėsos vartojimą su didesne tam tikrų ligų rizika, todėl tokie gaminiai turėtų likti retesniu pasirinkimu, o kasdienybėje prioritetas teikiamas mažiau apdorotai mėsai, žuviai, ankštinėms kultūroms.

    Renkantis mėsos gaminius parduotuvėje verta lyginti etiketes ir ieškoti kuo trumpesnės sudėties. Praktinis orientyras yra aiškiai įvardyta mėsa, kuo mažiau užpildų ir priedų, o druskos kiekį naudinga vertinti maistingumo lentelėje, ypač jei tokie produktai valgomi dažnai.

    Dietologė pabrėžė, kad ir „Biedronka“ galima rasti paprastesnės sudėties kumpių, kuriuose nėra užpildų. Vis dėlto net ir tokius gaminius ji siūlo rinktis retkarčiais, nes tai išlieka perdirbta mėsa, dažniau turinti daugiau druskos ir sočiųjų riebalų nei šviežia mėsa.

  • Biedronka jau prekiauja voveraitėmis: kaina nustebino, bet šios sriubos pakaks visai šeimai

    Voveraitės daugeliui siejasi su vasaros pietumis ir išvykomis į mišką, tačiau sezono pradžioje jų vis dažniau galima rasti ir prekybos tinkluose. Šie ryškiai geltoni, švelniai pipiriško skonio grybai tinka tiek padažams, tiek sriuboms, o jų aromatas leidžia išgauti sodrų skonį net iš nedidelio kiekio.

    Lenkijoje prekybos tinklas „Biedronka“ į naujausią pasiūlą įtraukė voveraites, todėl jų galima įsigyti įprasto apsipirkimo metu. Už 200 gramų pakuotę prašoma 29,99 zloto, tai yra maždaug 7 eurai, o perskaičiavus kilogramo kaina priartėja prie 35 eurų.

    Tokia suma daliai pirkėjų gali pasirodyti per didelė, tačiau svarbu įvertinti sezoniškumą. Voveraičių kainą sezono pradžioje paprastai kelia ribotas kiekis, didelė paklausa ir sudėtingesnis surinkimas bei paruošimas, o vėliau, augant pasiūlai, kainos neretai tampa nuosaikesnės.

    Gera žinia ta, kad 200 gramų voveraičių dažnai pakanka didesniam puodui sriubos, ypač jei grybus sustiprina daržovių ar paukštienos sultinys. Voveraitės yra lengvos, o jų kvapas ir skonis ryškus, todėl nedidelė porcija gali suteikti patiekalui norimą charakterį.

    Grybų sriubos sėkmę dažniausiai lemia ne sudėtingi ingredientai, o paruošimo detalės. Voveraites verta kruopščiai nuvalyti, o tada trumpai pakepinti svieste, kad atsiskleistų aromatas ir sumažėtų drėgmė, dėl kurios sriuba gali tapti vandeninga.

    Baigiant virti, į karštą sriubą rekomenduojama atsargiai įmaišyti grietinėlę, jos neužvirinant stipriai, kad neatsiskirtų riebalai ir išliktų vientisa tekstūra. Patiekiant tinka šviežia duona, bulvės ar krapai, o prieš valgant sriubai pravartu kelias minutes pastovėti uždengtame puode, kad skoniai susijungtų.

  • „Biedronka“ jau septynerius metus ginčijasi su UOKiK: baudų suma artėja prie 210 mln. eurų

    „Biedronka“ jau septynerius metus ginčijasi su UOKiK: baudų suma artėja prie 210 mln. eurų

    Didžiausias Lenkijos diskontų tinklas „Biedronka“ jau beveik septynerius metus teismuose ginčija Konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnybos (UOKiK) sprendimus. Nors bendrovė formaliai apskundžia beveik kiekvieną nutarimą, bendra paskirtų baudų vertė jau priartėjo prie 210 mln. eurų ribos ir dalis sumų valstybės biudžetą pasiekė po galutinių teismų sprendimų.

    UOKiK tyrimai „Biedronką“ valdančiai bendrovei Jeronimo Martins Polska pradėti 2019 metais. Nuo tada sprendimų ir bylų skaičius augo, o dalis naujų procesų vis dar tęsiasi, todėl galutinė finansinė rizika įmonei išlieka neaiški.

    Didžiausia bauda už santykius su tiekėjais

    Reikšmingiausias sprendimas priimtas 2020 metų gruodį, kai UOKiK konstatavo galimą piktnaudžiavimą derybine galia santykiuose su žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjais. Pradinė bauda siekė apie 169 mln. eurų, tačiau 2024 metų spalio 17 dieną teismas ją sumažino iki maždaug 118 mln. eurų.

    Teismas, vertindamas UOKiK argumentus, dalį teiginių atmetė, tačiau paliko galioti esminę išvadą dėl pažeidimų dalyje tiekėjų atvejų. 2024 metų gruodžio 24 dieną bendrovė pateikė apeliaciją, todėl galutinis verdiktas dar nėra priimtas.

    Antiinflacinės kampanijos ir kainų skaidrumas

    Antra pagal dydį byla siejama su „Biedronkos“ vadinamąja antiinfliacine kampanija. UOKiK procesą pradėjo 2022 metų rugpjūčio 10 dieną, o 2023 metų balandžio 13 dieną skyrė apie 38 mln. eurų baudą; pirmos instancijos teismas 2025 metų gruodį skundą atmetė, o 2026 metų vasarį pateikta apeliacija reiškia, kad galutinis sprendimas tikėtinas ne anksčiau nei kitais metais.

    Pastaraisiais metais UOKiK didelį dėmesį skiria vartotojams pateikiamai kainų informacijai, ypač akcijų ir nuolaidų komunikavimui. Ši kryptis siejasi ir su Europos Sąjungoje įtvirtintais Omnibus reikalavimais, kurie didina prekybininkų pareigas aiškiai atskleisti nuolaidų skaičiavimo pagrindą ir ankstesnes kainas.

    Kitos baudos ir nauji tyrimai

    Tarp jau nuskambėjusių sprendimų yra baudos už kainų nurodymo pažeidimus, kai lentynoje matoma kaina skyrėsi nuo galutinės kainos kasoje, taip pat už netikslų vaisių ir daržovių kilmės šalies žymėjimą. Šie atvejai rodo, kad UOKiK praktikoje prekybos tinklams itin svarbūs ne tik dideli strateginiai sprendimai, bet ir kasdieniai informacijos pateikimo standartai parduotuvėse.

    2025 metų antroje pusėje UOKiK pradėjo ir naujus tyrimus, tarp jų ir antimonopolinį procesą dėl galimo rinkos pasidalijimo perkant sunkvežimių vairuotojų paslaugas, taip pat atskirą tyrimą dėl Omnibus taisyklių taikymo ir galimų vartotojų kolektyvinių interesų pažeidimų. Abi bylos yra tęsiamos, todėl „Biedronkos“ ginčų su priežiūros institucija chronologija, panašu, dar nesibaigia.

    2026 metų kovą UOKiK papildomai vertino, kaip „Biedronka“ ir „Lidl“ pateikia informaciją apie nuolaidas kasų ekranuose ir kvituose. Po institucijos įsikišimo tinklai pakoregavo informacijos atvaizdavimą, o tai išryškino bendrą tendenciją: priežiūros institucijos vis dažniau reaguoja ne tik baudomis, bet ir greitais pakeitimais, kurių tikslas yra kuo greičiau sumažinti vartotojų klaidinimo riziką.

  • Botvinka pigiau nei įprastai: „Lidl“ ir „Biedronka“ kainų dvikova, kur sutaupysite daugiau?

    Pavasarį Lenkijos parduotuvėse įsibėgėja sezoninių daržovių akcijos, o tarp jų išsiskiria botvinka – jauni burokėliai su lapais, dažnai naudojami šaltibarščiams ir sriuboms. Šią savaitę kainomis varžosi du didieji tinklai – „Lidl“ ir „Biedronka“, todėl pirkėjams verta palyginti ne tik etiketes, bet ir akcijų sąlygas.

    „Biedronka“ skelbia, kad ryšulėlis lenkiškos botvinkos akcijos metu kainuoja apie 0,70 euro, o tai yra maždaug 40 proc. mažiau nei įprastai. Tinklas taip pat pabrėžia, kad pasiūlymas galioja ne visose parduotuvėse, todėl prieš važiuojant apsipirkti verta pasitikrinti, ar konkreti vieta įtraukta į akcijos sąrašą.

    „Lidl“ tuo metu botvinką siūlo brangiau – ryšulėlis kainuoja apie 1,05 euro. Nors skirtumas akivaizdus, abiejų tinklų komunikacijoje akcentuojama vietinė kilmė ir šviežumas, o pavasario pradžioje tai dažnai tampa lemiamu argumentu tiems, kurie botvinką perka dėl skonio ir lapų traškumo.

    Kodėl botvinka vėl dėmesio centre?

    Botvinka vertinama dėl maistinių medžiagų gausos: joje yra skaidulų, folio rūgšties, vitamino C ir kitų antioksidantų, o jauni lapai į racioną įneša daugiau žalumynų. Mitybos specialistai dažnai primena, kad „detoks“ terminas kasdienėje kalboje vartojamas plačiai, tačiau daugiau daržovių ir skaidulų iš tiesų prisideda prie geresnės savijautos ir virškinimo.

    Praktiškai botvinką patogu panaudoti greitai: lapai tinka salotoms ar troškiniams, o jauni burokėliai suteikia saldumo sriuboms. Jei perkate didesnį kiekį akcijos metu, šviežumą padeda išlaikyti laikymas šaldytuve, suvyniojus į lengvai sudrėkintą popierinį rankšluostį, tačiau geriausias skonis paprastai būna pirmomis dienomis po įsigijimo.

    Ką verta įvertinti prieš perkant?

    Norint realiai sutaupyti, svarbu ne tik kaina, bet ir akcijos apribojimai: „Biedronka“ atveju svarbiausia sąlyga – prieinamumas tik pasirinktuose taškuose. Taip pat verta atkreipti dėmesį į ryšulėlio dydį ir lapų kokybę: kuo jie standesni ir be pažeidimų, tuo botvinka labiau tiks tiek šaltibarščiams, tiek termiškai apdorojamiems patiekalams.

  • „Biedronka“ keičia taros grąžinimą: be šio veiksmo butelkomate pinigų negausite

    „Biedronka“ keičia taros grąžinimą: be šio veiksmo butelkomate pinigų negausite

    Prekybos tinklas „Biedronka“ nuo gegužės 5 dienos atnaujina taros grąžinimo tvarką ir labiau remsis skaitmeniniais sprendimais. Pagrindinė naujovė – e. piniginė programėlėje, leidžianti už grąžintas pakuotes sukauptą užstatą panaudoti apsiperkant.

    Nuo šiol, norint pasinaudoti greitesniu grąžinimo būdu, prieš baigiant taros pridavimą automatuose reikės nuskenuoti programėlėje sugeneruotą kodą. Jei šio žingsnio nepadarysite laiku, išmokėjimas į e. piniginę gali neįvykti, todėl tinklas ragina procesą atlikti dar prie taromato.

    Kartu keičiasi ir identifikavimo principas: e. piniginės funkcija nebebus siejama su telefono numeriu ar fizine lojalumo kortele. Praktikoje tai reiškia, kad taromate svarbiausias tampa būtent kodas iš programėlės „Moja Biedronka“.

    Kur dingsta grąžinti pinigai?

    Svarbus niuansas – į e. piniginę pervestų lėšų negalima atsiimti grynaisiais kasoje. Jos išsaugomos elektroniniu pavidalu ir pritaikomos kaip nuolaida per kitus apsipirkimus „Biedronka“ parduotuvėse.

    Tokį sprendimą prekybininkai aiškina siekiu sutrumpinti aptarnavimo laiką ir sumažinti popierinių kvitų poreikį. Vis dėlto daliai pirkėjų tai gali būti nepatogu, jei jie tikėjosi užstatą susigrąžinti grynaisiais.

    Popierinis kvitas išlieka

    Tiems, kurie nenori naudotis programėle ar skaitmeniniais būdais, paliekama įprasta alternatyva. Grąžinus tarą taromate galima atsispausdinti popierinį kvitą, su kuriuo užstatą įmanoma atgauti kasoje.

    Tokia dviejų kelių schema taikoma ir kitose Europos šalyse, kur užstato sistemos veikia ne vienerius metus: skaitmenizavimas didina patogumą daliai vartotojų, tačiau kartu reikalauja aiškių taisyklių ir paprastų alternatyvų tiems, kurie renkasi tradicinį aptarnavimą.

    Kaip veikia užstato sistema?

    Užstato principas paprastas: perkant gėrimus tam tikrose pakuotėse papildomai sumokamas užstatas, kuris grąžinamas pridavus tuščią tarą. Daugelyje sistemų kvitas nėra būtinas, o grąžinimas galimas parduotuvėse, kuriose įrengti taromatai arba priėmimo vietos.

    Paprastai didesnės prekybos vietos turi pareigą priimti tarą, o mažesnėms tokia prievolė taikoma ne visada. Dėl to pirkėjams rekomenduojama iš anksto pasitikrinti, ar konkrečioje parduotuvėje yra taromatas ir kokie atsiskaitymo būdai siūlomi.