Tag: Biedronka

  • „Biedronka“ jau septynerius metus ginčijasi su UOKiK: baudų suma artėja prie 210 mln. eurų

    „Biedronka“ jau septynerius metus ginčijasi su UOKiK: baudų suma artėja prie 210 mln. eurų

    Didžiausias Lenkijos diskontų tinklas „Biedronka“ jau beveik septynerius metus teismuose ginčija Konkurencijos ir vartotojų apsaugos tarnybos (UOKiK) sprendimus. Nors bendrovė formaliai apskundžia beveik kiekvieną nutarimą, bendra paskirtų baudų vertė jau priartėjo prie 210 mln. eurų ribos ir dalis sumų valstybės biudžetą pasiekė po galutinių teismų sprendimų.

    UOKiK tyrimai „Biedronką“ valdančiai bendrovei Jeronimo Martins Polska pradėti 2019 metais. Nuo tada sprendimų ir bylų skaičius augo, o dalis naujų procesų vis dar tęsiasi, todėl galutinė finansinė rizika įmonei išlieka neaiški.

    Didžiausia bauda už santykius su tiekėjais

    Reikšmingiausias sprendimas priimtas 2020 metų gruodį, kai UOKiK konstatavo galimą piktnaudžiavimą derybine galia santykiuose su žemės ūkio ir maisto produktų tiekėjais. Pradinė bauda siekė apie 169 mln. eurų, tačiau 2024 metų spalio 17 dieną teismas ją sumažino iki maždaug 118 mln. eurų.

    Teismas, vertindamas UOKiK argumentus, dalį teiginių atmetė, tačiau paliko galioti esminę išvadą dėl pažeidimų dalyje tiekėjų atvejų. 2024 metų gruodžio 24 dieną bendrovė pateikė apeliaciją, todėl galutinis verdiktas dar nėra priimtas.

    Antiinflacinės kampanijos ir kainų skaidrumas

    Antra pagal dydį byla siejama su „Biedronkos“ vadinamąja antiinfliacine kampanija. UOKiK procesą pradėjo 2022 metų rugpjūčio 10 dieną, o 2023 metų balandžio 13 dieną skyrė apie 38 mln. eurų baudą; pirmos instancijos teismas 2025 metų gruodį skundą atmetė, o 2026 metų vasarį pateikta apeliacija reiškia, kad galutinis sprendimas tikėtinas ne anksčiau nei kitais metais.

    Pastaraisiais metais UOKiK didelį dėmesį skiria vartotojams pateikiamai kainų informacijai, ypač akcijų ir nuolaidų komunikavimui. Ši kryptis siejasi ir su Europos Sąjungoje įtvirtintais Omnibus reikalavimais, kurie didina prekybininkų pareigas aiškiai atskleisti nuolaidų skaičiavimo pagrindą ir ankstesnes kainas.

    Kitos baudos ir nauji tyrimai

    Tarp jau nuskambėjusių sprendimų yra baudos už kainų nurodymo pažeidimus, kai lentynoje matoma kaina skyrėsi nuo galutinės kainos kasoje, taip pat už netikslų vaisių ir daržovių kilmės šalies žymėjimą. Šie atvejai rodo, kad UOKiK praktikoje prekybos tinklams itin svarbūs ne tik dideli strateginiai sprendimai, bet ir kasdieniai informacijos pateikimo standartai parduotuvėse.

    2025 metų antroje pusėje UOKiK pradėjo ir naujus tyrimus, tarp jų ir antimonopolinį procesą dėl galimo rinkos pasidalijimo perkant sunkvežimių vairuotojų paslaugas, taip pat atskirą tyrimą dėl Omnibus taisyklių taikymo ir galimų vartotojų kolektyvinių interesų pažeidimų. Abi bylos yra tęsiamos, todėl „Biedronkos“ ginčų su priežiūros institucija chronologija, panašu, dar nesibaigia.

    2026 metų kovą UOKiK papildomai vertino, kaip „Biedronka“ ir „Lidl“ pateikia informaciją apie nuolaidas kasų ekranuose ir kvituose. Po institucijos įsikišimo tinklai pakoregavo informacijos atvaizdavimą, o tai išryškino bendrą tendenciją: priežiūros institucijos vis dažniau reaguoja ne tik baudomis, bet ir greitais pakeitimais, kurių tikslas yra kuo greičiau sumažinti vartotojų klaidinimo riziką.

  • Botvinka pigiau nei įprastai: „Lidl“ ir „Biedronka“ kainų dvikova, kur sutaupysite daugiau?

    Pavasarį Lenkijos parduotuvėse įsibėgėja sezoninių daržovių akcijos, o tarp jų išsiskiria botvinka – jauni burokėliai su lapais, dažnai naudojami šaltibarščiams ir sriuboms. Šią savaitę kainomis varžosi du didieji tinklai – „Lidl“ ir „Biedronka“, todėl pirkėjams verta palyginti ne tik etiketes, bet ir akcijų sąlygas.

    „Biedronka“ skelbia, kad ryšulėlis lenkiškos botvinkos akcijos metu kainuoja apie 0,70 euro, o tai yra maždaug 40 proc. mažiau nei įprastai. Tinklas taip pat pabrėžia, kad pasiūlymas galioja ne visose parduotuvėse, todėl prieš važiuojant apsipirkti verta pasitikrinti, ar konkreti vieta įtraukta į akcijos sąrašą.

    „Lidl“ tuo metu botvinką siūlo brangiau – ryšulėlis kainuoja apie 1,05 euro. Nors skirtumas akivaizdus, abiejų tinklų komunikacijoje akcentuojama vietinė kilmė ir šviežumas, o pavasario pradžioje tai dažnai tampa lemiamu argumentu tiems, kurie botvinką perka dėl skonio ir lapų traškumo.

    Kodėl botvinka vėl dėmesio centre?

    Botvinka vertinama dėl maistinių medžiagų gausos: joje yra skaidulų, folio rūgšties, vitamino C ir kitų antioksidantų, o jauni lapai į racioną įneša daugiau žalumynų. Mitybos specialistai dažnai primena, kad „detoks“ terminas kasdienėje kalboje vartojamas plačiai, tačiau daugiau daržovių ir skaidulų iš tiesų prisideda prie geresnės savijautos ir virškinimo.

    Praktiškai botvinką patogu panaudoti greitai: lapai tinka salotoms ar troškiniams, o jauni burokėliai suteikia saldumo sriuboms. Jei perkate didesnį kiekį akcijos metu, šviežumą padeda išlaikyti laikymas šaldytuve, suvyniojus į lengvai sudrėkintą popierinį rankšluostį, tačiau geriausias skonis paprastai būna pirmomis dienomis po įsigijimo.

    Ką verta įvertinti prieš perkant?

    Norint realiai sutaupyti, svarbu ne tik kaina, bet ir akcijos apribojimai: „Biedronka“ atveju svarbiausia sąlyga – prieinamumas tik pasirinktuose taškuose. Taip pat verta atkreipti dėmesį į ryšulėlio dydį ir lapų kokybę: kuo jie standesni ir be pažeidimų, tuo botvinka labiau tiks tiek šaltibarščiams, tiek termiškai apdorojamiems patiekalams.

  • „Biedronka“ keičia taros grąžinimą: be šio veiksmo butelkomate pinigų negausite

    „Biedronka“ keičia taros grąžinimą: be šio veiksmo butelkomate pinigų negausite

    Prekybos tinklas „Biedronka“ nuo gegužės 5 dienos atnaujina taros grąžinimo tvarką ir labiau remsis skaitmeniniais sprendimais. Pagrindinė naujovė – e. piniginė programėlėje, leidžianti už grąžintas pakuotes sukauptą užstatą panaudoti apsiperkant.

    Nuo šiol, norint pasinaudoti greitesniu grąžinimo būdu, prieš baigiant taros pridavimą automatuose reikės nuskenuoti programėlėje sugeneruotą kodą. Jei šio žingsnio nepadarysite laiku, išmokėjimas į e. piniginę gali neįvykti, todėl tinklas ragina procesą atlikti dar prie taromato.

    Kartu keičiasi ir identifikavimo principas: e. piniginės funkcija nebebus siejama su telefono numeriu ar fizine lojalumo kortele. Praktikoje tai reiškia, kad taromate svarbiausias tampa būtent kodas iš programėlės „Moja Biedronka“.

    Kur dingsta grąžinti pinigai?

    Svarbus niuansas – į e. piniginę pervestų lėšų negalima atsiimti grynaisiais kasoje. Jos išsaugomos elektroniniu pavidalu ir pritaikomos kaip nuolaida per kitus apsipirkimus „Biedronka“ parduotuvėse.

    Tokį sprendimą prekybininkai aiškina siekiu sutrumpinti aptarnavimo laiką ir sumažinti popierinių kvitų poreikį. Vis dėlto daliai pirkėjų tai gali būti nepatogu, jei jie tikėjosi užstatą susigrąžinti grynaisiais.

    Popierinis kvitas išlieka

    Tiems, kurie nenori naudotis programėle ar skaitmeniniais būdais, paliekama įprasta alternatyva. Grąžinus tarą taromate galima atsispausdinti popierinį kvitą, su kuriuo užstatą įmanoma atgauti kasoje.

    Tokia dviejų kelių schema taikoma ir kitose Europos šalyse, kur užstato sistemos veikia ne vienerius metus: skaitmenizavimas didina patogumą daliai vartotojų, tačiau kartu reikalauja aiškių taisyklių ir paprastų alternatyvų tiems, kurie renkasi tradicinį aptarnavimą.

    Kaip veikia užstato sistema?

    Užstato principas paprastas: perkant gėrimus tam tikrose pakuotėse papildomai sumokamas užstatas, kuris grąžinamas pridavus tuščią tarą. Daugelyje sistemų kvitas nėra būtinas, o grąžinimas galimas parduotuvėse, kuriose įrengti taromatai arba priėmimo vietos.

    Paprastai didesnės prekybos vietos turi pareigą priimti tarą, o mažesnėms tokia prievolė taikoma ne visada. Dėl to pirkėjams rekomenduojama iš anksto pasitikrinti, ar konkrečioje parduotuvėje yra taromatas ir kokie atsiskaitymo būdai siūlomi.