Archeologai pietų Uzbekistane, Džarkutano vietovėje, aptiko maždaug 4 000 metų senumo penkerių metų vaiko kaukolę su aiškiais trepanacijos pėdsakais. Trepanacija yra chirurginė procedūra, kai kaukolės kaule tyčia padaroma anga, o šis radinys laikomas vienu seniausių tokio pobūdžio įrodymų šiame regione.
Kaulai rasti kape, kuriame palaidoti du mažamečiai vaikai: vienam mirties metu buvo apie trejus, kitam apie penkerius metus. Tyrėjų teigimu, būtent vyresniojo vaiko kaukolėje matoma intervencija išsiskiria aiškiai apibrėžtais kraštais ir žymėmis, rodančiomis kryptingą darbą, o ne atsitiktinę traumą ar vėlesnius pakitimus po palaidojimo.
Kas yra trepanacija ir kodėl ji stebina
Trepanacija laikoma viena seniausių žmonijos chirurginių praktikų, žinoma iš įvairių pasaulio regionų ir laikotarpių. Istoriškai ji buvo siejama su bandymais gydyti galvos traumas, mažinti spaudimą kaukolėje, malšinti stiprius skausmus, o kai kuriose kultūrose galėjo turėti ir ritualinę prasmę.
Džarkutano radinys ypač stebina dėl paciento amžiaus. Tokia procedūra penkerių metų vaikui būtų pareikalavusi ne tik drąsos, bet ir praktinių įgūdžių: tikslaus įrankių valdymo, supratimo, kaip nepažeisti gyvybiškai svarbių audinių, bei bent minimalių infekcijų kontrolės priemonių, kurios senovėje dažnai buvo paremtos patirtimi ir tradicine medicina.
Kaip tai galėjo būti atlikta
Analizė rodo, kad anga greičiausiai padaryta naudojant tuo metu prieinamus įrankius, tikėtina, iš akmens ar kaulo. Tyrėjai pabrėžia, kad žymės labiau atitinka kryptingą pjovimą ar grandymą, o ne smūgio sukeltą lūžį, todėl stiprėja hipotezė apie sąmoningai atliktą procedūrą.
Vienas svarbiausių klausimų dabar yra tai, ar vaikas po operacijos išgyveno bent kiek ilgiau. Tokiais atvejais mokslininkai paprastai ieško kaulo gijimo požymių aplink angą: jei jų yra, tai reikštų, kad organizmas spėjo reaguoti ir prasidėjo regeneracija. Galutinės išvados priklausys nuo detalesnių bioarcheologinių tyrimų.
Ką tai sako apie Oksuso civilizaciją
Džarkutanas siejamas su Oksuso civilizacijos arealu, kuris klestėjo tarp trečiojo ir antrojo tūkstantmečių prieš mūsų erą dabartinio Uzbekistano, Turkmėnistano ir šiaurinio Afganistano teritorijose. Ši kultūra siejama su išplėtota žemdirbyste, irigacijos sistemomis, prekybos ryšiais ir sudėtingesne socialine organizacija.
Jei trepanacija buvo atlikta planuotai ir pagal nusistovėjusią praktiką, tai galėtų reikšti, kad bendruomenėje egzistavo specializuoti gydytojai ar ankstyvieji chirurgijos amatininkai. Tokie radiniai papildo iki šiol dominavusį vaizdą apie šio regiono bronzos amžiaus visuomenes ir leidžia kalbėti ne tik apie architektūrą ar ekonomiką, bet ir apie medicinos žinių perdavimą.
„Šis radinys yra vienas įspūdingiausių pastarųjų metų atradimų regione, tačiau jis kartu kelia daugiau klausimų nei pateikia atsakymų“, – sakė Salento universiteto tyrėjas Enrico Ascalone.
Mokslininkai tikisi, kad papildomi tyrimai padės atsakyti, ar operacija buvo bandymas gelbėti gyvybę po traumos, gydyti ligą, ar atlikta dėl ritualinių priežasčių. Ne mažiau svarbu ir tai, kokį statusą tokias žinias turėję žmonės galėjo užimti to meto bendruomenėje.
