CP v2

Tag: Biologinis amžius

  • Biologinis senėjimas jaunus verčia rizikuoti vėžiu: mokslininkai atskleidė naują mechanizmą

    Biologinis senėjimas jaunus verčia rizikuoti vėžiu: mokslininkai atskleidė naują mechanizmą

    Kalendorinis ir biologinis amžius nėra tas pats: pirmasis rodo, kiek metų žmogus gyvena, o antrasis atspindi realią organizmo būklę ir audinių bei organų „nusidėvėjimą“. Todėl du tą pačią dieną gimę žmonės biologiškai gali skirtis net keleriais metais.

    Biologinio senėjimo tempą lemia daugybė veiksnių, tarp jų mityba, fizinis aktyvumas, kūno masė, lėtinis stresas, miego kokybė, aplinkos tarša ir lėtinės ligos. Dėl to dalies žmonių organizmas sensta greičiau, nei rodytų amžius pase.

    Naują ryšį tarp biologinio senėjimo ir ankstyvo vėžio rizikos išryškino Washington University School of Medicine St. Louis komandos analizė, atlikta kartu su kitais tyrimų centrais. Rezultatai publikuoti žurnale „Nature Medicine“.

    Tyrime pasitelkti 154 169 UK Biobank dalyvių duomenys, o išvados papildomai patikrintos nepriklausomoje, daugiau nei 10 000 žmonių apėmusioje All of Us Research Program kohortoje. Tokia imtis leido įvertinti ryšius tarp gimimo laikotarpio, biologinio senėjimo ir vėžio, diagnozuojamo jaunesniame amžiuje.

    Biologinis senėjimas vertintas rodikliu PhenoAge, kuris skaičiuojamas pagal devynis įprastai atliekamus laboratorinius parametrus, tokius kaip gliukozės kiekis, uždegimo žymenys, inkstų funkcijos rodikliai, kai kurie kraujo parametrai ir albuminas. Tuomet biologinis amžius lygintas su kalendoriniu, apskaičiuojant biologinio amžiaus „tarpą“.

    Ką parodė duomenys?

    Vienas ryškiausių rezultatų buvo tai, kad vėlesniais dešimtmečiais gimę žmonės tyrimo metu dažniau rodė spartesnio biologinio senėjimo požymius nei anksčiau gimę dalyviai. Tyrėjai pabrėžė, kad pats tyrimas neatsako, kodėl taip gali būti, tačiau signalas vertas dėmesio.

    Lyginant panašaus gyvenimo etapo dalyvius, gimusius 1965–1974 metais ir 1950–1954 metais, jaunesnės kohortos biologinio senėjimo rodiklis vidutiniškai buvo apie 23 proc. didesnis. Tai reiškia, kad dalies žmonių organizmas gali įgyti vyresniam amžiui būdingų bruožų anksčiau.

    Svarbiausia, kad paspartėjęs biologinis senėjimas sietas su vėžio rizika iki 55 metų. Analizė parodė, jog kiekvienam PhenoAge padidėjimui vienu standartiniu nuokrypiu buvo fiksuojamas apie 8 proc. didesnis ankstyvo vėžio pavojus, net įvertinus genetinę polinkio į senėjimą ir vėžį dalį.

    Ryšio stiprumas skyrėsi pagal vėžio tipą: didesni biologinio senėjimo rodikliai buvo siejami su maždaug 42 proc. didesne plaučių vėžio rizika, apie 22 proc. didesne virškinamojo trakto navikų rizika ir apie 36 proc. didesne gimdos kūno vėžio rizika.

    Kodėl tai svarbu jaunų sveikatai?

    Tyrėjai taip pat tikrino, ar visi organai sensta vienodai, pasitelkdami proteomikos analizę, leidžiančią įvertinti atskirų audinių biologinį amžių. Paaiškėjo, kad senėjimas nėra tolygus, o ryškiausios sąsajos su vėžiu matytos imuninėje sistemoje ir riebaliniame audinyje.

    Paspartėjęs imuninės sistemos senėjimas buvo siejamas su didesne plaučių vėžio rizika, o greičiau senstantis riebalinis audinys – su didesne storosios žarnos vėžio rizika. Tai sustiprina prielaidą, kad konkrečių organų pokyčiai gali turėti reikšmės skirtingų navikų vystymuisi.

    Autoriai nenurodo vienos priežasties, tačiau aptaria veiksnių „derinį“, galintį ilgainiui spartinti biologinį senėjimą. Tarp jų minimi nutukimo ir metabolinių sutrikimų dažnėjimas, itin perdirbto maisto dominavimas mityboje, mažas fizinis aktyvumas, lėtinis stresas, miego sutrikimai, aplinkos tarša ir žarnyno mikrobiomo pokyčiai.

    Vis dėlto pabrėžiama, kad tai stebimasis tyrimas: jis parodo ryšį, bet neįrodo, jog paspartėjęs biologinis senėjimas tiesiogiai sukelia vėžį. Gali būti, kad abu reiškiniai turi bendras biologines ar aplinkos priežastis, todėl reikalingi tolimesni tyrimai skirtingose populiacijose.

    Praktinė reikšmė gali būti didelė: ateityje biologinio amžiaus vertinimas galėtų padėti tiksliau nustatyti žmones, kuriems verta anksčiau pradėti patikras ar taikyti intensyvesnę prevenciją. Tačiau kol kas tai – kryptis, kuriai dar reikia tvirtesnių klinikinių įrodymų ir aiškių taikymo gairių.

  • Mokslininkai įvardijo, kada staiga senstame: šie du amžiai keičia kūną labiausiai

    Kodėl senėjimas nevyksta tolygiai

    Žmogaus chronologinis amžius ne visada atspindi, kaip greitai dėvisi organizmas. Pastaraisiais metais vis daugiau tyrimų rodo, kad biologiniai pokyčiai gali vykti šuoliais, o ne lėtai ir vienodai per visą gyvenimą.

    Stanfordo universiteto mokslininkai, kartu su kolegomis, analizavo ilgainiui kintančius molekulinius žymenis ir nustatė du laikotarpius, kai pokyčiai suintensyvėja. Ryškiausi lūžiai, pagal tyrimo duomenis, dažniausiai pasireiškia apie 44 ir apie 60 metų.

    Pirmas lūžis apie 44 metus

    Artėjant vidutiniškai 44 metų ribai, organizme dažnėja medžiagų apykaitos pokyčiai, kurie gali prisidėti prie lengvesnio svorio augimo. Tuo pat metu dažniau stebimas raumenų masės mažėjimas, o oda gali greičiau prarasti elastingumą.

    Tyrimuose taip pat akcentuojama, kad keičiasi kai kurių medžiagų skaidymo efektyvumas, todėl daliai žmonių gali pakisti tolerancija kofeinui. Šiame etape daugiau dėmesio paprastai prireikia miegui, fiziniam aktyvumui ir mitybos kokybei, nes būtent gyvenimo būdas gali stipriai paveikti biologinio senėjimo tempą.

    Ilgą laiką buvo manoma, kad ryškesni pokyčiai šiame amžiuje labiau susiję su moterų hormoniniais svyravimais. Vis dėlto naujesni duomenys rodo, kad panašūs biologiniai lūžiai fiksuojami ir vyrams, todėl vien hormonais šio reiškinio paaiškinti nepavyksta.

    Antras lūžis apie 60 metus

    Apie 60 metų dažniau išryškėja gilesni, su bendra organizmo atsarga susiję pokyčiai. Tyrėjai aprašo, kad šiame etape labiau sulėtėja kai kurie neurologiniai ir kognityviniai procesai, o atsistatymas po krūvio ar traumų gali užtrukti ilgiau.

    Taip pat kinta hormonų pusiausvyra, mažėja fizinė jėga ir ištvermė, o kai kurioms medžiagoms, įskaitant alkoholį, organizmas tampa mažiau atsparus. Būtent šiame amžiuje statistiškai sparčiau auga širdies ir kraujagyslių ligų, 2 tipo diabeto ir inkstų veiklos sutrikimų rizika.

    Kaip stebėti biologinį amžių

    Pastaruoju metu medicinoje vis plačiau kalbama apie biologinio amžiaus vertinimą, kai bandoma nustatyti ne tik gimimo datą, bet ir realų organizmo nusidėvėjimo tempą. Tam kuriami kraujo tyrimais paremti modeliai, vertinantys uždegiminius procesus, baltymų ir kitų molekulių pokyčius.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad kasdieniai įpročiai išlieka kertiniai. Artėjant vidutiniškai 44 metų ribai, didžiausią naudą dažniausiai duoda reguliarus jėgos ir ištvermės fizinis krūvis, mažesnis alkoholio vartojimas ir pakankamas miegas.

    O priartėjus prie 60 metų, praktikoje dažniau rekomenduojama labiau prižiūrėti mitybos struktūrą ir širdies bei inkstų rodiklius, taip pat palaikyti raumenų masę. Specialistai akcentuoja, kad šie periodai nėra nei nuosprendis, nei vienodas scenarijus visiems, bet signalas laiku peržiūrėti sveikatos rutiną.

  • Mokslininkai rado netikėtą būdą lėtinti senėjimą: ne dieta ir ne sportas, o tai

    Mokslininkai rado netikėtą būdą lėtinti senėjimą: ne dieta ir ne sportas, o tai

    Ilgą laiką manyta, kad senėjimo tempą labiausiai lemia mityba ir fizinis aktyvumas, tačiau naujausi duomenys rodo ir kitą, gerokai malonesnę kryptį. University College London mokslininkai nustatė, kad reguliarus įsitraukimas į meną ir kultūrą gali būti susijęs su lėtesniu biologiniu senėjimu.

    Tyrimas, publikuotas mokslo žurnale „Innovation in Aging“, apėmė daugiau nei 3 500 dalyvių. Mokslininkai analizavo su senėjimu siejamus DNR pokyčius ir vertino, kaip jie koreliuoja su žmonių kultūriniais įpročiais bei menine veikla.

    Rezultatai parodė, kad žmonės, kurie bent kartą per savaitę lankėsi kultūriniuose renginiuose ar užsiėmė kūrybine veikla, biologiškai senėjo iki 4 proc. lėčiau nei tie, kurie tai darė retai. Poveikis buvo pastebimas tiek kuriant, tiek paprasčiausiai vartojant kultūrą, pavyzdžiui, klausantis muzikos ar skaitant.

    Teatras, muziejai, parodos, koncertai, knygos, choras ar kūrybiniai užsiėmimai, tokie kaip keramika, tyrime minimi kaip pavyzdžiai veiklų, kurios gali turėti reikšmės. Tyrėjai pabrėžė, kad didesnę naudą siejo ne viena konkreti veikla, o įvairovė ir reguliarumas.

    Mokslininkai tokį ryšį aiškina keliais mechanizmais: mažesniu patiriamu stresu, aktyvesne kognityvine stimuliacija, geresne emocine savijauta ir tvirtesniais socialiniais ryšiais. Šie veiksniai laikomi svarbiais, nes ilgalaikis stresas ir socialinė izoliacija siejami su prastesniais sveikatos rodikliais bei spartesniais su amžiumi susijusiais organizmo pokyčiais.

    Ypač ryški nauda buvo pastebėta vyresniems nei 40 metų žmonėms, todėl tyrėjai akcentuoja, kad pokyčiams nebūtina radikaliai keisti gyvenimo būdo. Praktinis patarimas paprastas: kartą per savaitę susiplanuoti kultūrinį vakarą, prisiminti seną hobį arba išbandyti naują kūrybinę veiklą, kuri teikia malonumą.

    Vis dėlto mokslininkai atkreipia dėmesį, kad tai nėra stebuklinga alternatyva miegui, subalansuotai mitybai ar judėjimui. Greičiau tai papildomas, dažnai nuvertinamas įprotis, galintis prisidėti prie geresnės savijautos ir lėtesnių biologinių pokyčių, ypač jei tampa pastovia rutina.

  • Mokslininkai atskleidė: ši veikla gali lėtinti biologinį senėjimą net 4 proc.

    Menas ir kultūrinė veikla gali būti susiję su lėtesniu biologiniu senėjimu, rodo naujas mokslinis tyrimas. Biologinis amžius atspindi, kaip organizmas sensta ląstelių lygiu, ir neretai tiksliau nei kalendorinis amžius parodo bendrą sveikatos būklę.

    Tyrime, publikuotame mokslo žurnale Innovations in Aging, dalyvavo apie 3 500 suaugusiųjų. Dalyvių buvo klausiama, kaip dažnai per pastaruosius metus jie užsiėmė kultūrine veikla, pavyzdžiui, dainavo, piešė, lankėsi muziejuose, taip pat kiek judėjo sportuodami.

    Mokslininkai šiuos atsakymus palygino su biologiniu amžiumi, apskaičiuotu epigenetiniais laikrodžiais. Tai tyrimų metodai, kurie biologinį amžių vertina pagal DNR metilinimo pokyčius, siejamus su senėjimo procesais.

    Ką parodė rezultatai

    Rezultatai parodė aiškią sąsają tarp dažnesnio įsitraukimo į meną ir kultūrą bei lėtesnio biologinio senėjimo. Vienas iš naudotų epigenetinių laikrodžių rodė, kad žmonės, kurie tokia veikla užsiėmė bent tris kartus per metus, senėjo apie 2 proc. lėčiau nei tie, kurie tai darė tik vieną ar du kartus.

    Dar ryškesnis efektas matytas didėjant dažniui: kas mėnesį užsiimantys dalyviai senėjo apie 3 proc. lėčiau, o kas savaitę tai darę žmonės apie 4 proc. lėčiau. Tyrėjai nurodė, kad ryšys išliko įvertinus ir kitus veiksnius, tokius kaip kūno masės indeksas, rūkymas ar išsilavinimas.

    Įdomu tai, kad tyrimo autoriai pabrėžė: pagal gautus duomenis meninė ir kultūrinė veikla biologinio senėjimo kontekste gali būti panašiai reikšminga kaip ir fizinis aktyvumas. Vis dėlto tai nereiškia, kad vienas įprotis gali pakeisti kitą, greičiau kalbama apie skirtingų sveikatai naudingų veiksnių sumą.

    Kodėl tai gali veikti

    Vienas pagrindinių aiškinimų yra streso mažinimas. Ilgalaikis stresas siejamas su uždegiminiais procesais organizme, o šie gali prisidėti prie spartesnio biologinio senėjimo.

    Menas ir kultūra neretai suteikia socialinio ryšio, sąmoningumo ir emocinės savireguliacijos patirties. Tokia veikla gali padėti „perjungti“ dėmesį, sumažinti įtampą ir kasdienį psichologinį krūvį, ypač jei užsiėmimai tampa reguliaria rutinos dalimi.

    Kaip pradėti, kad būtų paprasta

    Nauda gali būti pasiekiama skirtingais keliais, todėl nereikia rinktis sudėtingų ar brangių užsiėmimų. Tam gali tikti skaitymas, šokiai, piešimas, dainavimas, rašymas dienoraštyje ar apsilankymai kultūros renginiuose, svarbiausia yra reguliarumas.

    Tyrime daugiausia dėmesio skirta suaugusiesiems, o didžiausia nauda dažniau akcentuojama vyresniame amžiuje, ypač nuo 40 metų. Specialistai pabrėžia, kad geriausi rezultatai paprastai siejami ne su vienu įpročiu, o su deriniu: pakankamu miegu, subalansuota mityba, judėjimu ir prasminga, streso lygį mažinančia veikla.

  • Mokslininkai perspėja: šis kasdienis įprotis gali paspartinti biologinį senėjimą

    Mokslininkai perspėja: šis kasdienis įprotis gali paspartinti biologinį senėjimą

    Nors kalendorinis amžius visiems skaičiuojamas vienodai, biologinis amžius gali skirtis: jis parodo, kaip greitai organizmas dėvisi. Naujas tyrimas rodo, kad kasdienės rutinos stabilumas gali būti susijęs su lėtesniu biologiniu senėjimu.

    Tyrimą atliko Johns Hopkins Bloomberg visuomenės sveikatos mokyklos komanda. Mokslininkai vertino, ar nuoseklūs 24 valandų poilsio ir aktyvumo ritmai, įskaitant miegą bei judėjimą, gali būti susiję su palankesniais senėjimo žymenimis kraujyje.

    Kas buvo tiriama?

    Analizei panaudoti 207 vyresnio amžiaus žmonių duomenys, surinkti per vieną savaitę. Vertintas judėjimas, miego epizodai ir šviesos poveikis, o taip pat tai, kiek ritmai buvo pastovūs ir ar dienotvarkė nebuvo fragmentuota.

    Tuomet šie duomenys sulyginti su keturių vadinamųjų epigenetinių laikrodžių rodikliais. Tai metodai, kurie pagal kraujo biomarkerius ir DNR chemines žymes leidžia įvertinti, ar organizmo biologinis amžius „skuba“ pirmyn greičiau nei kalendorinis.

    Ką parodė rezultatai?

    Mokslininkai nustatė reikšmingas sąsajas: reguliari ir nuspėjama poilsio bei aktyvumo rutina dažniau siejosi su lėtesniu biologiniu senėjimu. Tuo metu išskaidyti grafikai, dažni perėjimai nuo aktyvumo prie poilsio ir didelis nenuoseklumas buvo susiję su greitesnio senėjimo signalais.

    „Mūsų rezultatai rodo, kad poilsio ir aktyvumo ritmai gali būti naudingi rodikliai, leidžiantys spręsti apie fiziologinio senėjimo tempą suaugusiesiems“, – sakė Johns Hopkins Bloomberg visuomenės sveikatos mokyklos mokslininkas Adamas Spira.

    „Jeigu ateities tyrimai patvirtins šias išvadas, šie ritmai gali tapti intervencijų taikiniais, padedančiais lėtinti senėjimo procesą“, – pridūrė jis.

    Kodėl svarbu neskubėti su išvadomis?

    Tyrimas buvo momentinis, todėl jis negali įrodyti priežasties ir pasekmės ryšio. Kitaip tariant, dar neaišku, ar būtent nereguliari dienotvarkė spartina biologinį senėjimą, ar greičiau senstantis organizmas pats „išmuša“ žmogų iš stabilaus ritmo.

    Mokslininkai taip pat pabrėžia atrankos ypatumus: tyrime dalyvavo vyresni žmonės, kurie buvo pakankamai sveiki, kad galėtų dalyvauti matavimuose. Tai gali reikšti, kad bendroje populiacijoje ryšiai būtų dar ryškesni.

    Rezultatai dera su ankstesniais darbais, siejančiais sutrikusius cirkadinius ritmus su didesniu uždegimu ir nepalankiais smegenų pokyčiais. Dėl to tyrėjai ragina atlikti ilgalaikius stebėjimus, kurie leistų tiksliau atsakyti, kas vyksta pirmiau.

    Praktinė žinutė paprasta: organizmui paprastai palankiau, kai miego, poilsio ir aktyvumo laikas yra panašus kasdien, o vakarinis režimas nėra nuolat stumdomas. Vis dėlto dėl individualių sveikatos būklių ir vaistų poveikio pokyčius verta aptarti su gydytoju.

  • Mokslininkai įspėja: kūnas sensta ne tolygiai – du amžiai, kai pokyčiai staiga šokteli

    Mokslininkai įspėja: kūnas sensta ne tolygiai – du amžiai, kai pokyčiai staiga šokteli

    Senėjimą dažnai įsivaizduojame kaip lėtą ir tolygų procesą, tačiau naujausi tyrimai rodo kitokį vaizdą. Žmogaus organizme gali būti du aiškūs laikotarpiai, kai biologiniai pokyčiai įvyksta gerokai staigiau nei įprastai.

    2024 metais publikuotame tyrime mokslininkai nustatė, kad ryškiausi molekuliniai poslinkiai vidutiniškai fiksuojami apie 44 ir apie 60 metų amžių. Tai nereiškia, kad visi žmonės sensta vienodai, tačiau bendra tendencija išryškėjo analizuojant daugybę biologinių rodiklių.

    Du „šuoliai“ kūno molekulėse

    Tyrėjai kelerius metus stebėjo 108 suaugusius žmones, kurie reguliariai kas kelis mėnesius teikė biologinius mėginius. Iš jų buvo analizuojami įvairūs biomolekuliniai sluoksniai: RNR, baltymai, lipidai, taip pat mikrobiomos pokyčiai žarnyne, odoje, nosies ir burnos srityse.

    Iš viso tyrime apdorota daugiau kaip 135 000 biologinių požymių, o duomenų apimtis siekė šimtus milijardų matavimų. Analizė parodė, kad apie 81 proc. tirtų molekulių reikšmingai kito vienu arba abiem minėtais laikotarpiais.

    Kas keičiasi apie 44 metus?

    Pirmasis pikas, siejamas su viduriniais 40-aisiais, labiausiai išsiskyrė lipidų apykaitos ir su širdies bei kraujagyslių rizika susijusių rodiklių pokyčiais. Taip pat ryškėjo su oda ir raumenų funkcija siejami molekuliniai signalai.

    Tyrimo autoriai atkreipė dėmesį, kad moterų perimenopauzė ar menopauzė gali prisidėti prie dalies pokyčių, tačiau to nepakanka paaiškinti visam reiškiniui. Panašūs poslinkiai buvo matomi ir vyrams, todėl tikėtina, kad veikia platesni biologiniai mechanizmai.

    Kas vyksta apie 60 metų?

    Antrasis pikas, siejamas su ankstyvaisiais 60-aisiais, labiau susijęs su angliavandenių apykaita, imuninės sistemos reguliacija ir inkstų funkcijos rodikliais. Taip pat ir šiame etape kartojosi pokyčiai, susiję su širdies bei kraujagyslių sistema, oda ir raumenimis.

    Mokslininkų teigimu, šie „šuoliai“ gali padėti geriau suprasti, kodėl kai kurių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių sutrikimų ar neurodegeneracinių būklių, rizika tam tikrame amžiuje didėja ne linijiškai, o staigiau.

    Vis dėlto patys autoriai pabrėžia ribotumus: tiriamųjų imtis nebuvo didelė, o amžiaus intervalas apėmė žmones maždaug nuo 25 iki 70 metų. Ateities tyrimai turėtų patikrinti, ar tokie pat lūžiai matomi skirtingose populiacijose, gyvenimo būdo grupėse ir platesniame amžiaus diapazone.

    Praktiniu požiūriu tai dar nereiškia, kad sulaukus konkretaus gimtadienio senėjimas „įsijungia“ automatiškai. Tačiau tyrimas stiprina idėją, kad prevencinės priemonės, mitybos, fizinio aktyvumo ir metabolinės sveikatos stebėsena gali būti ypač svarbios būtent viduriniame amžiuje ir artėjant prie 60 metų ribos.

    Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale „Nature Aging“.

  • Mokslininkai nustebo: kur gyvenate, gali lemti, kaip greitai sensta jūsų organizmas

    Mokslininkai nustebo: kur gyvenate, gali lemti, kaip greitai sensta jūsų organizmas

    Naujas tarptautinis tyrimas rodo, kad žmogaus senėjimo greitį gali veikti ne tik genai, bet ir gyvenamoji vieta bei aplinka. Mokslininkai pabrėžia, kad persikėlus į kitą regioną keičiasi dalis organizmo rodiklių, o tai gali atsispindėti ir biologiniame amžiuje.

    Tyrėjai analizavo 322 skirtingų pasaulio regionų dalyvius, kurių protėvių kilmė daugiausia siejosi su Europa, Rytų Azija ir Pietų Azija. Svarbu tai, kad dalis žmonių gyveno ne protėvių regione, todėl buvo galima palyginti paveldimumo ir aplinkos poveikį.

    Ne tik DNR: matavo dešimtis rodiklių

    Komanda vertino ne vien genetinę informaciją, bet ir platesnį biologinių žymenų spektrą: baltymus, riebalų apykaitos rodiklius, žarnyno mikrobiotą, imuninės sistemos signalus ir metabolitus. Tokie duomenys leidžia tiksliau spręsti, kaip organizmas prisitaiko prie skirtingos mitybos, taršos, streso ir sveikatos priežiūros sąlygų.

    Rezultatai parodė, kad protėvių kilmės „ištrinti“ neįmanoma: bendras genetinis fonas, dalis mikrobiotos ir metabolizmo bruožų išlieka panašūs net gyvenant tūkstančius kilometrų nuo kilmės regiono. Kartu išryškėjo ir reikšmingi aplinkos nulemti pokyčiai, kurie skirtingoms grupėms pasireiškė nevienodai.

    Biologinis amžius kito priklausomai nuo regiono

    Vienas ryškiausių tyrimo aspektų susijęs su biologiniu amžiumi, kuris apibūdina, kaip „senai“ atrodo organizmo ląstelės ir audiniai pagal molekulinius požymius, o ne pagal gimimo datą. Tyrimas parodė, kad kai kurioms grupėms gyvenimas už protėvių regiono ribų siejosi su greitesniu biologiniu senėjimu.

    Pavyzdžiui, Rytų Azijos kilmės dalyviai, gyvenantys ne Rytų Azijoje, vidutiniškai rodė spartesnio biologinio senėjimo signalus nei gyvenantys regione. Tuo metu europietiškos kilmės dalyviams pastebėta priešinga tendencija: gyvenant Europoje biologinio senėjimo rodikliai buvo labiau pažengę nei gyvenant Šiaurės Amerikoje.

    „Mus nustebino, kaip nuosekliai kilmė siejosi su imunitetu, medžiagų apykaita ir mikrobiota net tada, kai žmonės persikėlė labai toli“, – sakė Mančesterio universiteto genetikas Richardas Unwinas.

    „Tačiau taip pat akivaizdu, kad gyvenamoji vieta gali reikšmingai paveikti pagrindinius molekulinius kelius ir net tai, kaip sensta ląstelės. Tai rodo, kad personalizuota medicina turi atspindėti pasaulio įvairovę, o ne vieną populiaciją“, – pridūrė jis.

    Mikrobiota, riebalų apykaita ir telomerės

    Tyrėjai sieja dalį pokyčių su mityba, tarša, streso lygiu, sveikatos priežiūros prieinamumu ir žarnyno mikrobiotos persitvarkymu po persikėlimo. Ypatingas dėmesys skirtas mikrobiotos ir riebalų apykaitos ryšiui, nes kai kurios bakterijos buvo susietos su sfingolipidų pokyčiais.

    Literatūroje sfingolipidai dažnai siejami su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika, atsparumu insulinui, ateroskleroze ir neurodegeneraciniais procesais. Šiame tyrime jų pokyčiai taip pat buvo siejami su genais, dalyvaujančiais telomerių palaikyme, o telomerės laikomos vienu iš senėjimo biologijos rodiklių.

    Mokslininkai pabrėžia, kad rezultatai nereiškia, jog viena kilmės grupė sensta geriau už kitą. Pagrindinė žinutė kita: sveikatos rekomendacijos, prevencija ir net mitybos patarimai vis dažniau turėtų būti pritaikomi individualiai, atsižvelgiant ir į kilmę, ir į tai, kokioje aplinkoje žmogus gyvena.

    Tyrimas publikuotas mokslo žurnale „Cell“.

  • Mokslininkai nustatė: muziejai gali lėtinti senėjimą – efektas prilygsta mankštai kartą per savaitę

    Mokslininkai nustatė: muziejai gali lėtinti senėjimą – efektas prilygsta mankštai kartą per savaitę

    Reguliarus lankymasis muziejuose, bibliotekose ar parodose gali būti susijęs su lėtesniu biologiniu senėjimu, rodo Jungtinėje Karalystėje atliktas tyrimas. Mokslininkai pastebėjo, kad kultūrinė veikla bent kartą per savaitę siejosi su palankesniais biologinio amžiaus rodikliais.

    Tyrimą atlikę University College London (UCL) mokslininkai analizavo daugiau nei 3 500 suaugusiųjų sveikatos duomenis. Vertinimui pasitelkti keli vadinamieji epigenetiniai laikrodžiai, kurie pagal DNR metilinimo ir kitus biologinius ženklus leidžia apytikriai įvertinti, kaip greitai sensta organizmas.

    Kaip matuotas biologinis amžius

    Skirtingi epigenetiniai laikrodžiai fiksuoja nevienodus senėjimo aspektus, todėl tyrėjai lygino net kelis modelius. Vienas jų, DunedinPACE, vertina būtent senėjimo tempą, o ne tik biologinio amžiaus „tašką“ konkrečiu metu.

    Pagal šį rodiklį, žmonėms, kurie kultūrinėje ar meninėje veikloje dalyvavo kartą per savaitę, senėjimo tempas buvo apie 4 proc. lėtesnis nei tų, kurie tokia veikla užsiėmė rečiau nei tris kartus per metus. Kas mėnesį užfiksuotas įsitraukimas siejosi su maždaug 3 proc. lėtesniu tempu.

    Kitas naudojamas įrankis, PhenoAge, lygina chronologinį amžių su tuo, ką „sako“ bendri sveikatos rodikliai. Tyrime nurodoma, kad reguliariai su menu ar kultūra bent kartą per savaitę susiduriantys žmonės pagal šį rodiklį vidutiniškai atrodė maždaug vieneriais metais „jaunesni“.

    Kokia veikla siejosi su geresniais rodikliais

    Į kultūrinę ir meninę veiklą pateko įvairūs užsiėmimai: muziejų ir bibliotekų lankymas, parodos, rankdarbiai, tapyba, dainavimas, šokiai ar kitos kūrybinės praktikos. Tyrėjai taip pat pastebėjo tendenciją, kad didesnė veiklų įvairovė dažniau siejosi su palankesniais senėjimo ženklais.

    Ryškiausi ryšiai fiksuoti tarp vidutinio amžiaus suaugusiųjų, tačiau autoriai pabrėžia, kad tai nėra tiesioginis įrodymas, jog būtent muziejus „sustabdo“ senėjimą. Tokiuose stebėjimo tyrimuose svarbūs ir kiti veiksniai: sveikatos būklė, išsilavinimas, pajamos, socialinis aktyvumas, mityba ar fizinis aktyvumas.

    Kodėl menas gali veikti organizmą

    UCL tyrėjai aiškina, kad meninės ir kultūrinės patirtys gali mažinti stresą, stiprinti socialinius ryšius ir skatinti protinę veiklą, o tai siejama su geresniais ilgalaikės sveikatos rodikliais. Kitos studijos sveikatos kontekste dažnai mini ir mažesnį uždegiminius procesus atspindinčių žymenų lygį bei širdies ir kraujagyslių rizikos mažėjimą, nors mechanizmai gali skirtis.

    „Mūsų tyrimas pateikia pirmuosius įrodymus, kad įsitraukimas į meną ir kultūrą siejasi su lėtesniu biologinio senėjimo tempu“, – sakė UCL epidemiologė Feifei Bu.

    „Šie rezultatai rodo, kad menas gali turėti poveikį sveikatai biologiniu lygmeniu ir turėtų būti vertinamas kaip sveikatą stiprinantis elgesys panašiai kaip fizinis aktyvumas“, – teigė UCL tyrimo autorė Daisy Fancourt.

    Pastaraisiais metais kai kuriose šalyse vis dažniau kalbama apie vadinamąjį socialinį išrašymą, kai vietoje ar greta vaistų rekomenduojamos bendruomeninės veiklos. Ankstesnės iniciatyvos Kanadoje, kai pacientams būdavo suteikiamas nemokamas patekimas į muziejus, šį kartą gavo papildomą mokslinį kontekstą, nors praktinei medicinai dar reikalingi platesni ir ilgalaikiai tyrimai.

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad kultūrinės veiklos nereikėtų suprasti kaip fizinio aktyvumo pakaitalo. Vis dėlto daugeliui žmonių tai gali būti realistiškas, prieinamas būdas papildyti sveikatai palankų gyvenimo būdą, ypač kai judėjimas ribotas ar motyvacija sportui mažesnė.

    Tyrimo rezultatai publikuoti mokslo žurnale „Innovation in Aging“.

  • Mokslininkai nustebo: vos 4 savaitės mitybos pokyčių gali sumažinti biologinį amžių

    Mokslininkai nustebo: vos 4 savaitės mitybos pokyčių gali sumažinti biologinį amžių

    Vos keturių savaičių mitybos pokyčiai vyresniame amžiuje gali pastebimai pagerinti su senėjimu siejamus organizmo rodiklius ir sumažinti vadinamąjį biologinį amžių, rodo naujas Sidnėjaus universiteto mokslininkų tyrimas. Vis dėlto autoriai pabrėžia, kad tai dar nereiškia ilgesnės gyvenimo trukmės, o efektui patvirtinti reikalingi ilgesni stebėjimai.

    Biologinis amžius skiriasi nuo kalendorinio, nes atspindi kūno būklę pagal fiziologinius rodiklius, o ne pagal metus nuo gimimo. Jį gali veikti paveldimumas, aplinkos veiksniai, fizinis aktyvumas, miegas ir mityba, todėl kai kurie žmonės ląstelių ir medžiagų apykaitos lygmeniu atrodo „jaunesni“ už savo pasą.

    Tyrime analizuoti vyresnių suaugusiųjų, kurių amžius siekė 65–75 metus, duomenys iš atsitiktinių imčių klinikinio bandymo, kuriame visiems dalyviams keturias savaites buvo tiekiamas paruoštas maistas. Dalyviai buvo priskirti vienai iš keturių dietų, kurios skyrėsi baltymų šaltiniais bei riebalų ir angliavandenių santykiu.

    Visose dietose baltymai sudarė 14 proc. energinės vertės, tačiau dalyje jų baltymų kilmė buvo mišri, o kitose didžioji dalis baltymų buvo gaunama iš augalinių šaltinių. Papildomai kiekviena kryptis buvo derinama arba su didesniu riebalų ir mažesniu angliavandenių kiekiu, arba atvirkščiai.

    Kaip buvo vertinamas biologinis amžius

    Mokslininkai biologinį amžių vertino pagal 20 biomarkerių, tarp jų kraujospūdį bei kraujo rodiklius, susijusius su medžiagų apykaita ir uždegimu. Skaičiavimams taikytas Klemeros ir Doubalo metodas, kuris leidžia iš kelių rodiklių suformuoti bendrą biologinio amžiaus įvertį.

    Rezultatai parodė, kad viena iš dietų, kuri buvo artimiausia dalyvių įprastai mitybai iki tyrimo, reikšmingo pokyčio nesukėlė. Tuo metu kitos trys mitybos strategijos buvo siejamos su biologinio amžiaus mažėjimu, nors dalies rezultatų statistinis patikimumas skyrėsi.

    „Dar per anksti tvirtinti, kad konkretūs mitybos pokyčiai prailgins gyvenimą, tačiau matome ankstyvą signalą, kad net ir vyresniame amžiuje mityba gali greitai pagerinti su senėjimu siejamus rodiklius“, – sakė tyrimo autorė Caitlin Andrews.

    Ką tai reiškia praktiškai

    Tyrėjai pabrėžia, kad keturių savaičių laikotarpis yra per trumpas išvadai apie ilgalaikę naudą ar apsaugą nuo su amžiumi susijusių ligų. Neaišku ir tai, kiek ilgai išlieka užfiksuoti pokyčiai, kai žmonės grįžta prie įprastos mitybos, todėl reikalingi ilgesnės trukmės tyrimai su didesnėmis imtimis.

    „Norint įvertinti, ar mitybos pokyčiai keičia su amžiumi susijusių ligų riziką, būtini ilgesni tyrimai“, – sakė Sidnėjaus universiteto mokslininkas Alistair Senior.

    Nors tyrimas neatsako į klausimą, kuri konkreti dieta yra „geriausia“ visiems, jis sustiprina bendrą kryptį, kurią pabrėžia ir tarptautinės mitybos rekomendacijos: mitybos kokybė, pakankamas skaidulų kiekis, augalinės kilmės produktų dalis ir subalansuotas energijos suvartojimas dažniausiai siejami su palankesniais širdies, medžiagų apykaitos ir uždegimo rodikliais. Būtent šie veiksniai dažnai įtraukiami į biologinio amžiaus skaičiavimus, todėl trumpalaikiai pokyčiai laboratoriniuose rodikliuose gali pasimatyti gana greitai.

    Kur slypi didžiausi ribojimai

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad biologinio amžiaus skaičiavimai priklauso nuo pasirinkto metodo ir naudojamų rodiklių, todėl skirtingi „laikrodžiai“ gali rodyti neidentiškus rezultatus. Be to, klinikiniuose bandymuose, kai dalyviams tiekiamas paruoštas maistas, pokyčiai gali būti didesni nei kasdienybėje, kur laikytis režimo sudėtingiau.

    Tyrimo autoriai nurodo, kad kitas žingsnis yra patikrinti, ar panašūs rezultatai kartojasi kitose populiacijose, ir ar ankstyvi biomarkerių pokyčiai prognozuoja realias baigtis, tokias kaip mažesnė širdies ir kraujagyslių ligų, 2 tipo diabeto ar funkcinio silpnumo rizika. Tyrimas publikuotas mokslo žurnale „Aging Cell“.

  • DI įrankis iš veido nuotraukų vertina biologinį amžių: tyrėjai aiškina ryšį su vėžio išgyvenamumu

    DI įrankis iš veido nuotraukų vertina biologinį amžių: tyrėjai aiškina ryšį su vėžio išgyvenamumu

    Ką siūlo „FaceAge“ metodas?

    JAV sveikatos priežiūros tinklo Mass General Brigham mokslininkai pristatė DI įrankį „FaceAge“, kuris iš veido nuotraukos įvertina žmogaus biologinį amžių. Biologinis amžius apibūdina organizmo būklę ir senėjimo tempą, o ne kalendorinius metus.

    Tyrėjai remiasi idėja, kad ligos, stresas ir gyvenimo būdas palieka pėdsakų veide, todėl nuotraukos gali tapti papildomu, neinvaziniu sveikatos rodikliu. Pasak komandos, toks vertinimas gali padėti geriau suprasti, kaip pacientai reaguoja į onkologinį gydymą.

    Kaip nuotraukos siejamos su prognoze?

    Naujame darbe daugiausia dėmesio skirta veido senėjimo greičiui, kuris apskaičiuojamas lyginant kelias to paties žmogaus nuotraukas per laiką. Šis rodiklis, vadinamas Face Aging Rate, siekia fiksuoti, kaip sparčiai kinta žmogaus „FaceAge“ įverčiai.

    Tyrėjai išanalizavo 2 276 pacientų, sirgusių įvairiais vėžiais, nuotraukas iš Brigham and Women’s Hospital radioterapijos gydymo etapų. Duomenys apėmė laikotarpį nuo 2012 iki 2023 metų, o nuotraukos buvo darytos įprastos klinikinės eigos metu.

    Rezultatai parodė, kad medianiškai pacientų veido senėjimas buvo apie 40 proc. spartesnis nei jų chronologinis senėjimas. Didesnis Face Aging Rate buvo siejamas su prastesniu išgyvenamumu, o ryšys ryškiausias, kai nuotraukos darytos didesniu nei dvejų metų intervalu.

    Kuo skiriasi vienos nuotraukos ir pokyčio įvertis?

    Be senėjimo greičio, tyrime vertintas ir FaceAge Deviation, kai iš vienos nuotraukos skaičiuojama, kiek žmogus atrodo „biologiškai“ vyresnis ar jaunesnis už savo amžių. Mokslininkai nurodo, kad pacientams, kurių tiek nuokrypis, tiek senėjimo greitis buvo dideli, išgyvenamumo rodikliai buvo prasčiausi.

    Vis dėlto didesnę prognozinę vertę, ypač ilgesniu laikotarpiu, parodė būtent dinaminis rodiklis, paremtas keliomis nuotraukomis. Tai sustiprina prielaidą, kad vienkartinis „momentinis“ vertinimas gali būti mažiau patikimas nei pokyčių stebėjimas.

    „FaceAge vertinimo sekimas per laiką gali patikslinti individualų gydymo planavimą, pagerinti paciento konsultavimą ir padėti spręsti dėl stebėsenos dažnio bei intensyvumo“, – sakė radiacijos onkologas Raymondas Makas.

    Kur tai gali būti pritaikyta ir kokios ribos?

    Tokio tipo sprendimai patrauklūs tuo, kad jie yra neinvaziniai ir potencialiai pigesni už dalį laboratorinių ar vaizdinių tyrimų, nes remiasi jau klinikoje daromomis nuotraukomis. Tyrėjai tikisi, kad tolesni tyrimai parodys, ar metodas gali būti naudingas ne tik onkologijoje, bet ir vertinant kitas lėtines ligas ar bendrą sveikatos būklę.

    Komanda taip pat pristatė viešą internetinį portalą, kuriame žmonės gali įkelti savo nuotrauką ir gauti „FaceAge“ įvertį, prisidėdami prie tolesnių tyrimų. Tuo pačiu specialistai pabrėžia, kad tokie įrankiai negali pakeisti gydytojo sprendimo: nuotraukų analizė yra statistinis signalas, kuriam būtina klinikinė interpretacija, duomenų apsauga ir šališkumo kontrolė.