Senėjimą dažnai įsivaizduojame kaip lėtą ir tolygų procesą, tačiau naujausi tyrimai rodo kitokį vaizdą. Žmogaus organizme gali būti du aiškūs laikotarpiai, kai biologiniai pokyčiai įvyksta gerokai staigiau nei įprastai.
2024 metais publikuotame tyrime mokslininkai nustatė, kad ryškiausi molekuliniai poslinkiai vidutiniškai fiksuojami apie 44 ir apie 60 metų amžių. Tai nereiškia, kad visi žmonės sensta vienodai, tačiau bendra tendencija išryškėjo analizuojant daugybę biologinių rodiklių.
Du „šuoliai“ kūno molekulėse
Tyrėjai kelerius metus stebėjo 108 suaugusius žmones, kurie reguliariai kas kelis mėnesius teikė biologinius mėginius. Iš jų buvo analizuojami įvairūs biomolekuliniai sluoksniai: RNR, baltymai, lipidai, taip pat mikrobiomos pokyčiai žarnyne, odoje, nosies ir burnos srityse.
Iš viso tyrime apdorota daugiau kaip 135 000 biologinių požymių, o duomenų apimtis siekė šimtus milijardų matavimų. Analizė parodė, kad apie 81 proc. tirtų molekulių reikšmingai kito vienu arba abiem minėtais laikotarpiais.
Kas keičiasi apie 44 metus?
Pirmasis pikas, siejamas su viduriniais 40-aisiais, labiausiai išsiskyrė lipidų apykaitos ir su širdies bei kraujagyslių rizika susijusių rodiklių pokyčiais. Taip pat ryškėjo su oda ir raumenų funkcija siejami molekuliniai signalai.
Tyrimo autoriai atkreipė dėmesį, kad moterų perimenopauzė ar menopauzė gali prisidėti prie dalies pokyčių, tačiau to nepakanka paaiškinti visam reiškiniui. Panašūs poslinkiai buvo matomi ir vyrams, todėl tikėtina, kad veikia platesni biologiniai mechanizmai.
Kas vyksta apie 60 metų?
Antrasis pikas, siejamas su ankstyvaisiais 60-aisiais, labiau susijęs su angliavandenių apykaita, imuninės sistemos reguliacija ir inkstų funkcijos rodikliais. Taip pat ir šiame etape kartojosi pokyčiai, susiję su širdies bei kraujagyslių sistema, oda ir raumenimis.
Mokslininkų teigimu, šie „šuoliai“ gali padėti geriau suprasti, kodėl kai kurių ligų, pavyzdžiui, širdies ir kraujagyslių sutrikimų ar neurodegeneracinių būklių, rizika tam tikrame amžiuje didėja ne linijiškai, o staigiau.
Vis dėlto patys autoriai pabrėžia ribotumus: tiriamųjų imtis nebuvo didelė, o amžiaus intervalas apėmė žmones maždaug nuo 25 iki 70 metų. Ateities tyrimai turėtų patikrinti, ar tokie pat lūžiai matomi skirtingose populiacijose, gyvenimo būdo grupėse ir platesniame amžiaus diapazone.
Praktiniu požiūriu tai dar nereiškia, kad sulaukus konkretaus gimtadienio senėjimas „įsijungia“ automatiškai. Tačiau tyrimas stiprina idėją, kad prevencinės priemonės, mitybos, fizinio aktyvumo ir metabolinės sveikatos stebėsena gali būti ypač svarbios būtent viduriniame amžiuje ir artėjant prie 60 metų ribos.
Tyrimo rezultatai publikuoti žurnale „Nature Aging“.
Leave a Reply