CP v2

Tag: Biomasė

  • Aviacijos kuras iš pjuvenų: mokslininkai žada pigiau ir švariau, bet yra svarbus minusas

    Aviacijos kuras iš pjuvenų: mokslininkai žada pigiau ir švariau, bet yra svarbus minusas

    Avialinijos ir oro uostai vis dažniau ieško alternatyvų tradicinei reaktyvinei naftai, nes sektoriui tenka spaudimas mažinti emisijas ir mažiau priklausyti nuo naftos kainų svyravimų. Viena realiausių krypčių laikomas tvarus aviacijos kuras, tačiau jo gamyba vis dar brangi, o pasiūla – ribota.

    Rusijos mokslininkų grupė pristatė sprendimą, paremtą tuo, ko netrūksta pramonėje: pjuvenomis ir žemės ūkio atliekomis. Jie pagamino sintetinį aviacijos kurą iš pušinių pjuvenų ir saulėgrąžų lukštų, o vėliau išbandė jį mažoje dujų turbininėje įrangoje, imituojant skirtingus darbo režimus.

    Kaip atliekos virsta kuru

    Tyrime pasirinktos žaliavos priskiriamos antros kartos biomasei, nes jos nėra tinkamos maistui ir nekonkuruoja su žemės ūkiu dėl dirbamos žemės. Medienos apdirbimo pramonė ir saulėgrąžų perdirbimas kasmet sukuria didelius kiekius tokių atliekų, todėl teoriškai tai galėtų mažinti ir atliekų tvarkymo naštą.

    Pati gamybos grandinė yra sudėtinga. Biomasa pirmiausia paverčiama sintezės dujomis dujinimo procese, o tuomet taikant Fišerio–Tropšo sintezę išgaunami angliavandeniliai, iš kurių atskiriama ir papildomai išgryninama aviacijai tinkama frakcija.

    Mokslininkai pabrėžė katalizatorių svarbą, nes būtent jie leidžia „sustyguoti“ galutinio kuro sudėtį. Pagal pateiktus rezultatus, apie 90 proc. gauto kuro sudarė šakotieji izoalkanai, kurie padeda užtikrinti žemesnę stingimo temperatūrą – tai vienas svarbiausių reikalavimų aviacijoje, kur kuras turi patikimai veikti esant šalčiui dideliame aukštyje.

    Bandymų rezultatai: mažiau emisijų, bet ir mažesnė trauka

    Bandymuose kuras buvo deginamas mažoje dujų turbininėje sistemoje nuo tuščiosios eigos iki režimo, artimo kruiziniam, o sąnaudos siekė apie 600 mililitrų per minutę. Rezultatai lyginti su tradiciniu reaktyviniu kuru TS-1.

    Tyrėjų teigimu, lyginant su įprastu kuru, azoto oksidų emisijos sumažėjo apie 70 proc., sieros dioksido – apie 90 proc., o anglies monoksido – apie 50 proc. Taip pat fiksuotas maždaug 10 decibelų triukšmo mažėjimas ir stabilesnis variklio darbas.

    Vis dėlto už šiuos privalumus teko sumokėti našumu. Trauka pasirodė apie 10 proc. mažesnė, todėl pilna tradicinės reaktyvinės naftos pakeitimo perspektyva, bent kol kas, atrodo ribota.

    „Tai veikiau kelias į biokomponento priemaišą, o ne į šimtaprocentinį pakeitimą“, – pabrėžė tyrėjai, apibendrindami bandymų kryptį.

    Kodėl pasauliui vis dar trūksta tvaraus aviacijos kuro

    Net ir sparčiai augant susidomėjimui, tvaraus aviacijos kuro rinka susiduria su klasikine dilema: technologijos veikia, bet mastas per mažas, kad kainos kristų greitai. Dėl to daugelis sprendimų šiandien orientuojasi į mišinius, kur tvarus komponentas sudaro iki maždaug 30 proc., siekiant suderinti techninius reikalavimus ir galutinę kainą.

    Ši tema ypač aktuali Europos Sąjungoje, kur aviacijos dekarbonizacija tampa vis griežtesnės politikos dalimi, o oro transportas jautrus tiekimo sutrikimams. Nors aviacijos kuras sudaro tik nedidelę pasaulinės naftos paklausos dalį, sektoriui itin svarbus stabilus prieinamumas ir kokybės standartai.

    Tyrimas publikuotas mokslo žurnale Fuel, o jo autoriai akcentuoja, kad kelias į platesnį pritaikymą priklausys ne tik nuo laboratorinių rezultatų. Esminiai klausimai išlieka tie patys: ar pavyks užtikrinti pramoninį mastą, stabilią žaliavų logistiką, sertifikavimą ir kainą, kurią rinka gali priimti.

  • Gdynėje pradėjo veikti nauja dujinės kogeneracijos sistema: daugiau šilumos ir elektros

    Gdynėje pradėjo veikti nauja dujinės kogeneracijos sistema, kuri vienu metu gamina šilumą ir elektrą. Projektą įgyvendino bendrovė „PGE Energia Ciepła“, tęsianti Gdynės elektrinės šiluminės ūkio pertvarką ir mažinanti anglies naudojimą.

    Naujasis sprendimas sudarytas iš penkių dujomis kūrenamų kogeneracinių agregatų, kurių bendra elektrinė galia siekia 49,9 megavato, o šiluminė apie 49,3 megavato. Tokie įrenginiai ypač vertinami dėl lankstumo, nes gali greitai prisitaikyti prie kintančio šilumos poreikio ir elektros rinkos signalų.

    Išmetimai mažės, patikimumas augs

    Skelbiama, kad investicija pakeičia dalį anglimi kūrenamų šaltinių ir reikšmingai mažina poveikį aplinkai. Įmonės vertinimu, metinė anglies dioksido emisijų mažėjimo apimtis viršija 100 000 tonų.

    Kogeneracija laikoma vienu efektyviausių centralizuoto šilumos tiekimo sprendimų, nes tas pats kuras panaudojamas maksimaliai, kartu gaminant ir šilumą, ir elektrą. Tai aktualu miestams, siekiantiems patikimesnio šilumos tiekimo bei stabilesnių sąnaudų, ypač pereinamuoju laikotarpiu nuo iškastinio kuro.

    Lygiagrečiai statoma biokuro jėgainė

    Šalia naujai paleistų dujinių agregatų Gdynėje toliau statoma biomasės instaliacija, kurios šiluminė galia sieks 30 megavatų. Užbaigus šį etapą, sistemoje turėtų augti atsinaujinančių energijos išteklių dalis, o tai svarbu ir dėl Europos Sąjungos energijos vartojimo efektyvumo krypties reikalavimų šilumos ūkiui.

    Įmonė taip pat pabrėžia, kad dalis darbų ir tiekimo grandinės sukurta vietos rinkoje, o projekto vietinio turinio dalis siekė 68 proc. Tokie rodikliai dažnai siejami su didesne eksploatacijos ir priežiūros kompetencija regione bei trumpesnėmis tiekimo grandinėmis.

    Kiek kainavo ir kas planuojama toliau

    Bendra elektrinėje įgyvendinamų investicijų vertė siekia apie 123 000 000 eurų. Dujinės kogeneracijos agregatų kompleksas su infrastruktūra kainavo apie 78 000 000 eurų, dujotiekio dalis apie 9 000 000 eurų, o šiuo metu statoma biomasės instaliacija apie 35 000 000 eurų.

    Planuojama, kad modernizacija nesibaigs vien šiais projektais. Tarp kitų svarstomų sprendimų minimi elektrodiniai katilai, papildoma dujinė kogeneracija ir šilumos akumuliatorius, kurie leistų sistemai geriau integruotis su elektros rinka ir efektyviau balansuoti šilumos gamybą.

  • „Boro“ siūlo supirkti 100 proc. ZUK Stąporków akcijų: įvardijo kainą ir grafiką iki sandorio

    Lenkijos bendrovė „Boro“ paskelbė oficialų pasiūlymą supirkti 100 proc. šilumos energetikos, biomasės ir plieno sektoriuose veikiančios įmonės Zakłady Urządzeń Kotłowych Stąporków (ZUK Stąporków) akcijų. Pagal pateiktas sąlygas vienos akcijos kaina siekia 1,15 euro, o visa sandorio vertė gali sudaryti apie 7,1 mln. eurų.

    Siūloma kaina yra aukštesnė nei tuo metu fiksuota rinkos kaina, kuri siekė apie 1,13 euro už akciją. Tokie kvietimai supirkti visas akcijas paprastai signalizuoja pirkėjo siekį perimti visišką kontrolę ir greičiau įgyvendinti strateginius pokyčius, pavyzdžiui, investicijas ar veiklos optimizavimą.

    Terminai ir sandorio eiga

    Akcijų siūlymų priėmimas turi prasidėti 2026 metų rugsėjo 21 dieną ir tęstis iki 2026 metų spalio 20 dienos. Numatyta, kad akcijų įsigijimo sandoris Varšuvos vertybinių popierių biržoje gali įvykti 2026 metų spalio 22 dieną, o atsiskaitymas už akcijas planuojamas 2026 metų spalio 26 dieną.

    „Boro“ taip pat pasilieka teisę pratęsti pasiūlymų priėmimo laikotarpį. Praktikoje tai dažniausiai daroma tuomet, kai iki termino pabaigos nesurenkamas norimas akcijų kiekis arba kai vyksta derybos su stambiais akcininkais.

    Kuo užsiima ZUK Stąporków

    ZUK Stąporków gamina plienines konstrukcijas ir įrangą, naudojamą pramonėje ir šilumos ūkyje, įskaitant sprendimus, taikomus biomasės deginimo grandinėje. Įmonės produktų portfelyje minima įvairi įranga, pavyzdžiui, konvejeriai, grotelės, klojiniai, silosai, taip pat dūmų valymo įrenginiai.

    Šis kontekstas svarbus ir platesnei rinkai: biomasė bei taršos mažinimo technologijos išlieka vienomis aktyviausiai finansuojamų krypčių energetikoje, ypač šilumos gamyboje. Todėl bendrovės, turinčios patirtį metalo konstrukcijų ir aplinkosauginių sprendimų srityse, gali tapti patraukliomis konsolidacijos taikiniais.

    Finansiniai rezultatai ir akcininkai

    2026 metų pirmąjį ketvirtį ZUK Stąporków pajamos siekė apie 2,7 mln. eurų, kai 2025 metų pirmąjį ketvirtį buvo apie 3,0 mln. eurų. Veiklos pelnas sumažėjo iki maždaug 39 000 eurų, palyginti su maždaug 205 000 eurų prieš metus.

    Grynasis pelnas 2026 metų pirmąjį ketvirtį sudarė apie 9 000 eurų, kai 2025 metų tuo pačiu laikotarpiu buvo apie 165 000 eurų. Didžiausias akcininkas yra FRAM Fundacja Rodzinna, valdanti 33,30 proc. akcijų, o dalį paketo taip pat turi keli fiziniai asmenys; įmonė yra sukaupusi ir savų akcijų.

  • Draudimas kūrenti per drėgną malkų kurą: kur galioja 20 proc. riba ir kokios baudos gresia

    Kodėl per drėgnos malkos tapo problema?

    Šildymo sezono pradžia daugelyje regionų reiškia ne tik didesnes išlaidas, bet ir intensyvesnes namų krosnių bei katilų patikras. Dalis vaivadijų Lenkijoje yra įvedusios vadinamąsias priešsmogines taisykles, kurios riboja, kokį kurą galima deginti.

    Draudimas dažniausiai nėra nukreiptas prieš medieną kaip tokią. Esminis kriterijus yra drėgmė: jei malkos ar kita biomasė yra per drėgna, jos degdamos išskiria daugiau kietųjų dalelių, suodžių ir kitų teršalų, o šilumos atiduoda mažiau.

    Dėl šios priežasties kai kur galioja reikalavimas, kad biomasės drėgnumas neviršytų 20 proc. Tokios nuostatos Mazovijos regione taikomos nuo 2018 metais, o panašius ribojimus yra įsivedę ir kiti regionai.

    Kas tikrina ir kokios baudos gresia?

    Laikymąsi kontroliuoti gali savivaldybių pareigūnai, miesto ar komunos apsaugos tarnybos bei kiti įgalioti darbuotojai. Nustačius pažeidimą, jis traktuojamas kaip administracinis nusižengimas.

    Už per drėgnų malkų deginimą gali būti skiriama bauda iki maždaug 115 eurų. Jei byla pasiekia teismą, bauda gali išaugti iki maždaug 1 150 eurų.

    Svarbu pabrėžti, kad vien šviežių malkų turėjimas ar įsigijimas paprastai nėra draudžiamas. Problema atsiranda tuomet, kai jos deginamos nepasiekus reikiamo išdžiūvimo lygio.

    Kaip pasiruošti sezonui ir neapsirikti?

    Praktikoje malkoms dažnai reikia ilgo sezonavimo, o džiūvimo trukmė priklauso nuo medienos rūšies, skaldymo, sandėliavimo sąlygų ir vietos vėdinimo. Dėl to prieš šildymo sezoną gyventojams rekomenduojama įsivertinti, ar turimas kuras tikrai sausas.

    Vienas paprasčiausių sprendimų yra drėgmės matuoklis, leidžiantis greitai patikrinti, ar kuras atitinka 20 proc. ribą. Jei malkos laikomos netinkamai, jų drėgnumas gali išlikti per didelis net ir po ilgesnio sandėliavimo.

    Taip pat verta prisiminti, kad taisyklės nėra vienodos visoje šalyje: detalias nuostatas nustato regionų seimeliai. Todėl prieš sezoną svarbu pasitikrinti, kokie reikalavimai galioja konkrečioje vietovėje ir kokias kuro rūšis leidžiama naudoti.

  • Kas toliau laukia granulių kainų: auga paklausa, o dėl biomasės vyksta vis aštresnė konkurencija

    Medžio granulės šią vasarą išliko brangesnės nei prieš metus, o rinkos dalyviai įspėja, kad spaudimas kainoms gali tęstis ir prasidėjus šildymo sezonui. Pagrindinės priežastys siejamos su išaugusia paklausa, ribotesne biomasės pasiūla ir padidėjusiais gamybos kaštais.

    Lenkijos konkurencijos ir vartotojų apsaugos institucija UOKiK anksčiau nurodė, kad kainų kilimą labiausiai paskatino granulių katilų populiarėjimas, kai pasiūla nespėjo prisitaikyti. Institucija taip pat skelbė, kad jos analizėse nenustatyta neteisėtų konkurenciją ribojančių susitarimų, todėl dėmesys krypsta į struktūrines rinkos priežastis.

    Paklausa auga greičiau nei pasiūla

    Granulių rinką pastaraisiais metais papildomai išjudino paramos programos, skatinančios keisti šildymo įrenginius į mažiau taršius. Tai didina namų ūkių poreikį granulėms, o pikas dažniausiai pasiekiamas rudenį, kai vartotojai pradeda pildyti atsargas.

    Tuo pat metu gamintojai susiduria su brangstančia žaliava ir energija. Granulių gamyboje ypač svarbūs medienos perdirbimo šalutiniai produktai, tokie kaip pjuvenos ir skiedros, tačiau dėl jų konkuruoja keli sektoriai, todėl kainų jautrumas didėja.

    „Pagrindinis iššūkis yra ne stabilus medienos išgavimas, o efektyvus biomasės išteklių valdymas ir kaskadinis medienos naudojimas“, – teigė Klimato ir aplinkos ministerija.

    Konkurencija dėl biomasės tik aštrėja

    Vyriausybinės institucijos pabrėžia, kad biomasės, ypač medienos kilmės, potencialas yra ribotas, o reikšminga dalis išteklių jau dabar panaudojama. Dėl to susidaro situacija, kai pramonė, energetika, centralizuotas šilumos tiekimas ir namų ūkiai varžosi dėl to paties žaliavų krepšelio.

    Augant konkurencijai, rinkoje labiau juntami trūkumai ir kainų šuoliai, ypač prieš šildymo sezoną. Institucijų vertinimu, problema turi sisteminį pobūdį, nes vidaus pasiūla ne visuomet atitinka realų vartotojų poreikį, o importas ne visada stabilizuoja situaciją.

    „Mūsų analizė rodo, kad kainų augimą lemia sisteminės problemos ir pasiūlos neatitikimas granulių katilų populiarumui; dar ne vėlu imtis veiksmų“, – sakė UOKiK vadovas Tomasz Chróstny.

    Ar išeitis būtų žemės ūkio biomasė?

    Energetikos institucijos kaip vieną iš kryptžių mini platesnį žemės ūkio kilmės biomasės naudojimą, įskaitant agropeletą. Tokia diversifikacija ilgainiui galėtų sumažinti spaudimą medienos žaliavai ir padėti stabilizuoti tiekimą, tačiau tam reikalingi aiškūs kokybės standartai ir tiekimo grandinės.

    Rinkos atstovai taip pat siūlo vartotojams palankesnes priemones, pavyzdžiui, mokestines lengvatas, tačiau jų poveikis priklausytų nuo to, ar kartu būtų sprendžiami žaliavos trūkumo ir gamybos pajėgumų klausimai. Praktikoje tai reiškia, kad trumpuoju laikotarpiu kainas labiausiai lems paklausos ir žaliavos balansas, o ilgalaikėje perspektyvoje – šilumos sektoriaus transformacija ir alternatyvios energijos plėtra.

  • „Ki 13“ pritraukė apie 4,6 mln. eurų: pigesni sintetinių degalų komponentai iš biomasės

    „Ki 13“ pritraukė apie 4,6 mln. eurų: pigesni sintetinių degalų komponentai iš biomasės

    Jungtinės Karalystės švariųjų technologijų bendrovė „Ki 13“ (anksčiau veikusi pavadinimu „Ki Hydrogen“) pritraukė 5 mln. JAV dolerių sėklos stadijos investiciją, kuri sudaro apie 4,6 mln. eurų. Lėšos bus skirtos pramoninio bandomojo piloto statybai, kad įmonė galėtų didesniu mastu patikrinti savo biomasės elektrolizės technologiją.

    Investicijų raundui vadovavo HICO Investment Group, prisidėjo Burgest, Triple Impact Ventures, GiTV ir Desai Ventures. Taip pat numatytas ne akcijų išskiedimu paremtas finansavimo priedas iš Innovate UK, kuris dažniausiai skiriamas projektams, turintiems aiškų inovacijų ir pramoninio pritaikomumo potencialą.

    Kaip veikia biomasės elektrolizė?

    „Ki 13“ kuria elektrocheminį procesą, kuriuo lignoceliuliozinė biomasė paverčiama į dvi atskiras srautus: žaliąjį vandenilį ir biogeninį anglies dioksidą. Abu šie komponentai gali būti naudojami kaip žaliavos sintetiniams degalams ir chemijos produktams, įskaitant tvarius aviacinius degalus, e-metanolį ir e-metaną.

    Įmonės tikslas yra sumažinti dviejų kritinių sintetinių degalų gamybos įvesčių kainą: vandenilio ir anglies dioksido. Tradicinėje schemoje žaliasis vandenilis dažnai gaminamas vandens elektrolize, o anglies dioksidas gaunamas tiesioginio oro surinkimo technologijomis, kurios paprastai reikalauja daug elektros energijos.

    Pasak „Ki 13“, jų metodas leidžia vienu metu išgauti vandenilį ir biogeninį CO₂ žemos temperatūros elektrocheminiu procesu. Bendrovė nurodo, kad procesui reikia apie 25 kWh elektros vienam kilogramui vandenilio ir apie 300 kWh vienai tonai CO₂, kai tuo tarpu vandens elektrolizė dažnai siejama su maždaug 50 kWh vienam kilogramui vandenilio, o tiesioginis oro surinkimas gali reikalauti apie 2 000–3 000 kWh vienai tonai CO₂.

    Kodėl svarbios biomasės liekanos?

    Technologijoje naudojama lignoceliuliozinė biomasė, pavyzdžiui, žemės ūkio ir miškininkystės liekanos bei kitos biologinės kilmės atliekos. Įmonė pabrėžia, kad orientuojasi į likutines žaliavas, kurias galima surinkti ir panaudoti neauginant specialiai tam skirtų kultūrų, taip mažinant konkurenciją su maisto grandine ir žemės naudojimo rizikas.

    Toks pasirinkimas svarbus ir reguliaciniame kontekste, nes degalų tvarumas vis dažniau vertinamas pagal visą gyvavimo ciklą: nuo žaliavos kilmės iki galutinio produkto panaudojimo. Biogeninis CO₂, gautas iš atliekinių srautų, gali būti patrauklesnė alternatyva daliai pramonės, ypač ten, kur siekiama mažesnės anglies pėdsako intensyvumo žaliavų.

    Ką keičia ekonomika?

    „Ekonomika skatina prasmingus pokyčius, o pasauliui reikia radikalaus kainų skirtumo, kaip gaminami sintetiniai degalai ir chemijos produktai, kad perėjimas vyktų mastu ir greičiu“, – sakė „Ki 13“ bendraįkūrėjas ir vadovas Koji Muto.

    HICO Investment Group vadovas Christopher Hartnoll pabrėžė, kad didžiausia kliūtis žaliajam vandeniliui ir sintetiniams degalams plėstis dažnai yra ne paklausa, o ekonomika. Jo teigimu, „Ki 13“ bandymas iš esmės pergalvoti vandenilio ir biogeninio CO₂ gamybą gali sumažinti žaliavų sąnaudas ir atverti komerciškesnį kelią plėtrai.

    Gautas finansavimas bus panaudotas pramoninio piloto projektavimui ir statybai, taip pat technologijos parengimui komerciniam diegimui. Jei rezultatai pasitvirtins didesniu mastu, tai galėtų prisidėti prie pigesnių sintetinių degalų grandinių, ypač sektoriuose, kuriuose tiesioginė elektrifikacija yra sudėtinga, pavyzdžiui, aviacijoje ar dalyje jūrų transporto.

  • Kiek sveria visi Žemės skruzdėlynai: mokslininkų skaičiavimai prilygino juos laukiniams žvėrims

    Mokslininkai pirmą kartą taip plačiai įvertino, kiek skruzdėlių gyvena Žemėje ir kokia yra jų bendra masė. Apibendrinus šimtus lauko tyrimų, apskaičiuota, kad planetoje vienu metu gali būti apie 20 kvadrilijonų skruzdėlių.

    Vertinant biomasę, tyrėjai skaičiuoja maždaug 12 megatonų sauso anglies kiekio, tenkančio visoms skruzdėlėms kartu. Toks dydis nustebino tuo, kad priartėja prie visų laukinių žinduolių ir paukščių bendros biomasės įverčių.

    Skaičiavimai paremti 489 atskirais lauko tyrimais, atliktais visuose žemynuose, išskyrus Antarktidą. Į analizę pateko tropiniai miškai, savanos, dykumos, borealiniai miškai ir net miesto parkai, kad būtų aprėptos skirtingos buveinės.

    Tyrėjai naudojo įprastus biologinės įvairovės metodus: gaudykles, dirvožemio ir paklotės ėminius, kolonijų tankio vertinimus. Vėliau šiuos duomenis sujungė į bendrą modelį, leidžiantį įvertinti pasaulinį skruzdėlių skaičių ir biomasę.

    Vienas iš ryškesnių palyginimų rodo mastą kasdienėje perspektyvoje: pagal įvertį, vienam žmogui Žemėje galėtų tekti apie 2 500 000 skruzdėlių. Nors tai tik apytikris santykis, jis padeda suprasti, kodėl skruzdėlės laikomos vienais gausiausių sausumos gyvūnų.

    Skruzdėlės dažnai vadinamos ekosistemų inžinierėmis, nes jos nuolat permaišo dirvožemį, perneša organines medžiagas ir keičia maistinių medžiagų apytaką. Dalis rūšių sudaro didžiules kolonijas, o jų veikla poveikiu gali prilygti stambesnių gyvūnų vaidmeniui.

    Pavyzdžiui, Brazilijos savanose kai kurių lapkirčių skruzdėlių kolonijos, priklausomai nuo jų tankio, gali iškasti nuo 8 iki 40 tonų dirvožemio viename hektare per metus. Tokie mastai reiškia ne tik urvų tinklus, bet ir ilgalaikius dirvožemio struktūros pokyčius.

    Amazono tropiniuose miškuose lapkirčių skruzdėlės gali nupjauti ir „perdirbti“ apie 17 proc. lapijos. Tai išskirtinis rodiklis, parodantis, kad skruzdėlės kai kuriose ekosistemose tampa vienu svarbiausių augalinės biomasės vartotojų ir skaidytojų grandinės dalyvių.

    Analizė parodė aiškų netolygumą: didžiausia skruzdėlių biomasės dalis sutelkta tropiniuose miškuose ir tropinėse savanose. Skaičiuojama, kad šiose zonose gali būti apie du trečdaliai pasaulinės skruzdėlių biomasės.

    Kai kur tropikuose tankis ypač įspūdingas: viename hektare Amazonės miško gali gyventi daugiau kaip 8 000 000 skruzdėlių. Tai atspindi šiltų ir drėgnų buveinių produktyvumą, kur maisto ir slėptuvių ištekliai yra gausūs ištisus metus.

    Judant link ašigalių, skruzdėlių gausa krenta, o borealiniuose miškuose jų tankis gerokai mažesnis nei tropikuose. Tundroje skruzdėlės beveik neaptinkamos, o šią tendenciją tyrėjai sieja su žemesne temperatūra ir mažesniu augalijos produktyvumu.

    Didžiulis skruzdėlių kiekis svarbus ir gyvūnų evoliucijai: kai kurios žinduolių grupės ne kartą prisitaikė maitintis beveik vien skruzdėlėmis. Tai paaiškina, kodėl skirtinguose žemynuose nepriklausomai atsirado panašūs bruožai, tokie kaip ilgas liežuvis ar stiprūs nagai skruzdėlynams ardyti.

  • Centrinis šildymas brangs iki 50 proc.? Sektorius ieško kelio į dekarbonizaciją be šoko vartotojams

    Centrinio šildymo sektorius Lenkijoje ieško, kaip sparčiai mažinti taršą ir kartu išvengti staigių sąskaitų šuolių gyventojams. Europos ekonomikos kongrese skambėjo perspėjimai, kad be aiškaus technologinio kelio ir investicijų šilumos kainų spaudimas tik didės.

    Diskusijose akcentuota, kad šilumos ūkiui tenka spręsti dvi užduotis vienu metu: užtikrinti patikimą šilumos tiekimą net šalčiausiomis dienomis ir pakeisti iškastinį kurą mažiau taršiais sprendimais. Praktikoje tai reiškia, kad pereinamuoju laikotarpiu teks derinti kelias technologijas, o ne statyti viską ant vieno pasirinkimo.

    Biomasė ir dujos kaip tiltas

    „Tauron Ciepło“ vadovas Marcin Staniszewski kongrese teigė, kad biomasė gali būti vienas stabiliausių atsinaujinančių sprendimų, galinčių padėti suvaldyti piko apkrovas šildymo sezono metu. Jis pabrėžė, kad biomasė nėra planuojama kaip vienintelis kuras, tačiau ji vertinama kaip svarbus sistemos papildymas.

    Pasak jo, „Tauron“ biomasės naudojimas šiuo metu siekia apie 300 000 tonų per metus, o tikslas yra augti iki maždaug 500 000 tonų per metus. Tai atspindi platesnę tendenciją rinkoje, kur biomasė vertinama kaip greičiau įgyvendinamas sprendimas nei didelio masto elektrifikacija.

    „PGE Energia Ciepła“ atstovas Mariusz Michałek dėmesį kreipė į kogeneraciją su gamtinėmis dujomis. Jo teigimu, dujos šilumos ūkyje tampa ne tik trumpu pereinamuoju sprendimu, nes investicijų atsipirkimas tokiose jėgainėse gali siekti apie 15 metų.

    „Dujas vadiname ilgiau trunkančiu pereinamuoju kuru, kol atsiras technologija, kuri realiai leis jas pakeisti, užtikrinant saugų šilumos tiekimą“, – sakė Mariusz Michałek.

    Atliekos, kaupimas ir vietiniai ištekliai

    Krajowej Agencji Poszanowania Energii vadovas Jacek Kostrzewa pabrėžė, kad šilumos ūkyje daug lems šaltinių diversifikacija ir šilumos kaupimas. Jo teigimu, dideli šilumos kaupikliai jau statomi Varšuvoje, o panašūs sprendimai gali plisti ir kituose miestuose, nes jie leidžia lanksčiau valdyti sistemą.

    Geotermijos perspektyvas jis vertino atsargiai: skirtingose vietovėse ji gali būti arba per brangi, arba tiekti per žemos temperatūros šilumą, kuriai reikėtų papildomų sprendimų. Todėl, anot jo, geotermija gali būti tinkama lokaliai, bet ne kaip universalus atsakymas visam sektoriui.

    Bytomio šilumos tinklus valdančios įmonės PEC Bytom vadovas Sławomir Kamiński pasakojo apie sprendimą, kai kartu su anglimi naudojamas RDF kuras, gaminamas iš atliekų. Jo teigimu, tai yra išskirtinis veikiančios atliekų terminio apdorojimo infrastruktūros pavyzdys regione, kai šiluma tiekiama į centralizuotą sistemą.

    Jis taip pat išskyrė pramoninės šilumos panaudojimo galimybes, kai šalia veikiančios įmonės gali perduoti perteklinę šilumą miestui. Tokie projektai dažnai priklauso nuo vietinių sąlygų, tačiau gali tapti vienu pigiausių dekarbonizacijos būdų, jei sudaromos ilgalaikės sutartys ir sutvarkoma infrastruktūra.

    Kainų spaudimas ir skaitmeninimo efektas

    Diskusijose daug dėmesio skirta ekonomikai, nes šilumos tarifus vis labiau veikia išmetamo CO2 kaina pagal ES taršos leidimų prekybos sistemą. Kongrese priminta, kad per pastaruosius ketverius metus centralizuotos šilumos kainos šalyje, remiantis sektoriaus pateikiamais skaičiais, jau buvo išaugusios apie 65 proc.

    Politikas Grzegorz Płaczek teigė, kad investicijų mastas neatitinka poreikio, o be spartesnių sprendimų ilgalaikėse prognozėse vis garsiau minimas ir 50 proc. sąskaitų augimo scenarijus. Kartu buvo akcentuota, kad šilumos ūkio pertvarka be finansinių instrumentų ir aiškių taisyklių gali tapti pernelyg brangi vartotojams.

    Kita kryptis, kurią sektorius įvardija kaip greitai apčiuopiamą, yra skaitmeninimas ir modernizacija. GPEC Projekt vadovas Michał Walerzak pasakojo, kad įmonė investuoja į telemetriją, prognozavimo algoritmus ir gamybos planavimo įrankius, kurie leidžia geriau derinti šilumos gamybą su orų prognozėmis ir elektros kainų dinamika.

    Jo teigimu, skaitmeniniai sprendimai padeda ne tik sumažinti nuostolius ir tiksliau valdyti apkrovas, bet ir pasiūlyti klientams lankstesnius aptarnavimo modelius. Šilumos ūkyje tai vis dažniau siejama ir su DI pritaikymais, kai prognozuojamas vartojimas, optimizuojami režimai ir mažinamos avarijų rizikos.

    Kongrese vyravo nuostata, kad vieno stebuklingo sprendimo nėra: realistiškiausias kelias artimiausiam dešimtmečiui yra hibridinis miksas. Biomasė, dujų kogeneracija, atliekų energija, šilumos kaupimas, pramoninės šilumos panaudojimas ir skaitmeninimas gali sumažinti taršą, tačiau vartotojų sąskaitų stabilumą lems investicijų tempas ir reguliavimo sprendimai.

  • Anglies dujinimas grįžta į darbotvarkę: Indija skatina projektus, o Lietuvoje tema gali atgimti kitaip

    Indija artėja prie sprendimo pradėti didelės apimties paskatų programą, kuri turėtų paspartinti anglies dujinimo projektus ir naujas investicijas į kurą bei chemijos pramonę. Šalis siekia, kad vietinės žaliavos būtų plačiau naudojamos gaminant sintezės dujas, degalus ir chemikalus, taip mažinant priklausomybę nuo importo.

    Viešai svarstomos programos vertė siekia apie 3,95 mlrd. JAV dolerių, tai yra maždaug 3,6 mlrd. eurų. Indijos ambicija – iki 2030 metų pasiekti 100 mln. tonų anglies dujinimo pajėgumų, todėl kalbama ne apie pavienius bandymus, o apie visos pramonės krypties stiprinimą.

    Kodėl Indija renkasi dujinimą

    Anglies dujinimas Indijoje pristatomas kaip strateginis instrumentas energetiniam saugumui ir pramonės savarankiškumui didinti. Pastaraisiais metais Azijoje išryškėję tiekimo ir kainų svyravimų rizikos veiksniai paskatino šalis ieškoti alternatyvų importuojamiems angliavandeniliams, ypač suskystintoms gamtinėms dujoms.

    Indija turi vienas didžiausių anglies atsargų pasaulyje, o anglis išlieka jos energetikos sistemos pagrindas. Dėl augančio elektros poreikio ir pramonės plėtros šalyje prognozuojamas didesnis energijos suvartojimas, todėl vietinės žaliavos panaudojimas pristatomas kaip būdas stabilizuoti tiekimą ir kainą.

    Europa: CO2 kainos keičia logiką

    Europos kontekste anglies dujinimo ekonomika daug sudėtingesnė, nes emisijų kaštai daro tokius projektus sunkiai konkurencingus. Dėl to tradicinis kelias, kai dujinama anglis ir gaminamos pramoninės dujos ar degalai, daugeliu atvejų pralaimi alternatyvoms, paremtoms atsinaujinančia energija, energijos efektyvumu ar elektrifikacija.

    Vis dėlto pati dujinimo technologinė kompetencija nepraranda reikšmės: ji gali būti pritaikoma kitoms žaliavoms, ypač biomasės ir atliekų srautams, kai tikslas yra pagaminti sintezės dujas, vėliau panaudojamas chemijos produktams ar degalams. Tokios kryptys dažniau siejamos su dekarbonizacijos tikslais, jei užtikrinama tvari žaliava ir skaidri emisijų apskaita.

    Ar tema gali atgimti Lietuvoje?

    Lietuvoje anglies dujinimo tema istoriškai buvo aptarinėjama regiono energetikos ir pramonės diskusijose, tačiau praktinių prielaidų dideliam anglies projektui nėra. Ribota vietinių tinkamų išteklių bazė ir CO2 kaštai reikštų, kad klasikinis anglies dujinimas vargiai galėtų tapti ekonomiškai pagrįstu sprendimu.

    Vis dėlto pati idėja gali grįžti kitu pavidalu – per biomasės ar atliekų dujinimo technologijas, kurios teoriškai galėtų padėti tiekti žaliavą pramonei ir prisidėti prie tvaresnių degalų gamybos. Tai ypač aktualu aviacijos sektoriui, kuriam ES reguliavimas numato didėjančią tvarių aviacinių degalų dalį.

    „Tokia anglies dujinimo apimtis, kuri atsipirktų ir patenkintų bent chemijos pramonės poreikius, reikalautų kelių milijonų tonų tinkamų savybių žaliavos, o esant CO2 kaštams tai būtų neapsimoka. Tačiau tuomet sukaupta žinios bazė gali būti panaudota, tik jau su biomasės žaliava“, – sakė prof. Marek Ściążko.

    Ekspertų vertinimu, būtent perėjimas nuo anglies prie biomasės ar kitų alternatyvių srautų yra realistiškiausias kelias, jei dujinimo sprendimai regione ir vėl atsidurs darbotvarkėje. Praktinis įgyvendinimas priklausytų nuo žaliavos tiekimo grandinės, ekonomikos, emisijų reikalavimų bei investicijų į pramoninę infrastruktūrą.

  • Biomasės energetika V4 šalyse kelia klausimų: duomenų spraga rodo galimą miškų pernaudojimą

    Biomasės energetika V4 šalyse kelia klausimų: duomenų spraga rodo galimą miškų pernaudojimą

    Kur atsiranda duomenų spraga?

    V4 šalyse, tai yra Čekijoje, Vengrijoje, Lenkijoje ir Slovakijoje, biomasės energetikos tvarumą temdo ryškus duomenų nesutapimas. Tyrime, lyginant Europos Komisijos Jungtinio tyrimų centro medienos išteklių balansus ir „Eurostat“ energijos balansus, fiksuojamas reikšmingas skirtumas tarp deklaruojamos medienos kilmės biokuro pasiūlos ir suvartojimo.

    REKK vyresnioji tyrėja Gabriella Szajkó daro išvadą, kad spragą gali lemti keli veiksniai: nelegali medienos ruoša, nedeklaruotas medienos kuro importas, energijai naudojama apvalioji mediena ar kitos nei malkos kategorijos, biomasė iš ne miško žemės, žemės ūkio biomasė, taip pat statistinės metodikos ir apskaitos paklaidos.

    „Laikas iš naujo įvertinti biomasės energetiką“, – sakė Gabriella Szajkó.

    Pasak jos, ilgą laiką ES politika siuntė signalus, skatinusius didesnį miškų išteklių naudojimą, o tai gali prieštarauti tikslui iki 2050 metų pasiekti klimatui neutralų ūkį. Tyrimas pabrėžia, kad V4 šalyse rizikos ženklai gali būti dar ryškesni.

    Skaičiai: nuo ES vidurkio iki V4 išskirtinumo

    Analizėje nurodoma, kad per pastaruosius du dešimtmečius biomasės energijos gamyba ES augo tiek absoliučiai, tiek palyginti su kitais atsinaujinančiais šaltiniais. Nors sparčiai plėtėsi saulės ir vėjo energetika, kietasis biokuras iš medienos išliko didžiausia atsinaujinančios energijos kategorija daugelyje šalių.

    Tačiau medienos biomasė nėra neribotas išteklius, o duomenų neatitikimai kelia klausimą, ar deklaruojamas „klimato neutralumas“ nėra paremtas pernelyg optimistinėmis prielaidomis. ES mastu tyrimas mini apie 12 proc. vidutinę spragą tarp bendrų panaudojimo apimčių ir deklaruojamų šaltinių, o duomenų neapibrėžtumas 2009–2015 metais didėjo.

    V4 šalių situacija išsiskiria labiau: 2009–2017 metais spraga čia siekė apie 33–56 proc. Vertinant bendrą energinį ir neenerginį medienos panaudojimą, lyginant su metiniu miškų prieaugiu, trijose iš keturių šalių matomas pernaudojimo požymis, o bendras netvarumo „rezervas“ gali būti ypač didelis.

    Kas vyksta atskirose šalyse?

    Čekijoje spraga, tyrimo duomenimis, mažėjo nuo maždaug 35 proc. 2009 metais iki 12 proc., tačiau tai aiškinama 2017 metais suaktyvėjusiu žievėgraužio protrūkiu. Dėl jo smarkiai išaugo sanitariniai kirtimai ir oficialiai registruota medienos pasiūla, o tai laikinai „pagerino“ balansą.

    Vengrijoje deklaruojamas suvartojimas buvo apie 53–66 proc. didesnis nei deklaruojami šaltiniai, todėl neatitikimas išliko vienas didžiausių. Lenkijoje iki 2017 metų dalis medienos apskaitos buvo žymima kaip nežinomos kilmės, o po 2015 metų jos apimtys statistikoje augo itin sparčiai, nors bendras skirtumas ilgainiui mažėjo.

    Slovakijoje ryškesnė spraga išryškėjo po 2010 metų ir, tyrimo vertinimu, siekė apie 26–46 proc., net ir tuo metu, kai didesnę pasiūlą turėjo užtikrinti vadinamieji gelbėjimo kirtimai. Autoriai pabrėžia, kad skirtingos apskaitos taisyklės ir importo deklaravimo netolygumai gali iškraipyti realų vaizdą.

    Politikos paskatos ir rizika klimatui

    Tyrime teigiama, kad nors bendras energijos poreikis kai kuriose srityse mažėjo, šilumos ir elektros gamintojai dėl tiesioginių ir netiesioginių ES paskatų didino kietojo biokuro naudojimą. V4 šalyse pirminių kietųjų biokurų naudojimas energijos transformacijai augo greičiau nei daugelyje kitų ES valstybių.

    Namų ūkiai išlieka didžiausias biomasę naudojantis sektorius V4 regione: šios šalys sudaro apie 14 proc. ES gyventojų, tačiau, tyrimo duomenimis, sunaudoja apie 21 proc. viso namų ūkių kietojo biokuro ES. Tai reiškia, kad bet kokie biokuro tiekimo ar kainų pokyčiai čia turi didesnį socialinį poveikį.

    Autoriai ragina stiprinti stebėsenos, ataskaitų teikimo ir patikros principus, kad būtų aiškiau atskirta, kiek biokuro iš tiesų gaunama iš tvarių šaltinių. Kartu siūloma iš naujo įvertinti, ar dabartinė biomasės energetikos plėtra suderinama su klimato tikslais, ypač jei mažėja miškų anglies sankaupos ir didėja deginimo emisijos.

    Kontekstas svarbus ir politiniu požiūriu: ES atsinaujinančios energijos tikslai bei tvarumo kriterijai didina spaudimą tiksliai apskaityti biomasės kilmę. Jei duomenų spragos išliks, valstybėms gali tekti rinktis tarp griežtesnių taisyklių, spartesnio perėjimo prie mažiau išteklių reikalaujančių technologijų ir papildomų priemonių miškų anglies sinkams apsaugoti.