CP v2

Tag: Biržoje prekiaujami fondai

  • Jimas Crameris perspėja: programinės įrangos akcijų šuolį kuria ne paklausa, o pavojingas short squeeze

    Jimas Crameris perspėja: programinės įrangos akcijų šuolį kuria ne paklausa, o pavojingas short squeeze

    JAV rinkose pastaruoju metu atšokus daliai programinės įrangos bendrovių akcijų, investuotojų nuotaikas atvėsino televizijos komentatorius ir investuotojas Jimas Crameris. Jo teigimu, kilimą gali lemti ne gerėjantys verslo rezultatai, o techninis reiškinys, kai trumpąsias pozicijas turintys fondai priversti skubiai supirkinėti akcijas.

    „Tai, ką matau, yra išspaudimas: tikras rizikos draudimo fondų išspaudimas“, – sakė Jimas Crameris.

    Pasak jo, toks judėjimas dažnai kyla tada, kai rinka buvo stipriai „prispausta“ statymų prieš sektorių, o vėliau pasikeitus kainų krypčiai dalis investuotojų skuba uždaryti trumpąsias pozicijas. Tuomet pirkimai dar labiau kelia kainą, nors fundamentiniai rodikliai per tą laiką gali būti beveik nepasikeitę.

    Jimas Crameris atkreipė dėmesį, kad programinės įrangos bendrovių akcijos dalį metų atsiliko, nes rinkoje daugėjo skepticizmo dėl kainodaros galios ir augimo tempo. Viena iš priežasčių buvo spartėjanti dirbtinio intelekto plėtra, kuri, investuotojų baime, gali keisti tradicinių programinės įrangos tiekėjų vertės grandinę.

    Kontekstas svarbus ir dėl kapitalo rotacijos: dalis investuotojų laikinai traukėsi iš puslaidininkių bei dirbtinio intelekto infrastruktūros bendrovių, kurios šiemet tempė indeksus aukštyn. Toks persigrupavimas neretai suteikia impulsą anksčiau smukusiems sektoriams, tačiau tai dar nereiškia, kad paklausos tendencijos jau tapo išskirtinai stiprios.

    „Negirdžiu, kad programinės įrangos paklausa būtų išprotėjusi. Nuolat girdžiu, kad išprotėjusi yra puslaidininkių paklausa“, – sakė Jimas Crameris.

    Jis taip pat pabrėžė, kad programinės įrangos sektoriuje judėjimą gali sustiprinti biržoje prekiaujami fondai, kurie perka ar parduoda visą krepšelį įmonių vienu metu. Tokiais atvejais kainos gali reaguoti ne tik į vienos bendrovės naujienas, bet ir į platesnius srautų pokyčius, kai pinigai įteka arba išteka iš viso sektoriaus.

    Kaip pavyzdį jis minėjo „ServiceNow“ kainos šuolius po optimistiškesnių analitikų komentarų, kurie, jo vertinimu, galėjo būti per agresyvi reakcija po ilgesnio silpnumo periodo. Tuo pat metu jis išliko labiau palankus su dirbtinio intelekto infrastruktūra siejamoms aparatinės įrangos ir puslaidininkių bendrovėms, kur, jo teigimu, paklausos signalai yra aiškesni.

    Investuotojams tokie perspėjimai reiškia vieną paprastą dalyką: trumpalaikis kainos šuolis nebūtinai patvirtina ilgalaikį verslo atsigavimą. Vertinant programinės įrangos akcijas, svarbiausia stebėti realius rodiklius: užsakymų augimą, klientų išlaikymą, prenumeratų atnaujinimo tempus, pelningumo dinamiką ir tai, ar DI funkcijos iš tiesų didina įkainius bei mažina klientų atsisakymą.

  • „Bitwise“ dalį „Hyperliquid“ ETF mokesčių skirs HYPE pirkimui: ką tai reiškia investuotojams

    „Bitwise“ dalį „Hyperliquid“ ETF mokesčių skirs HYPE pirkimui: ką tai reiškia investuotojams

    Turto valdytoja „Bitwise Asset Management“ paskelbė dalį pajamų iš neseniai pradėto „Bitwise Hyperliquid ETF“ (BHYP) skirsianti „Hyperliquid“ tinklo gimtojo HYPE žetono kaupimui savo balanse. Bendrovė nurodė, kad tam planuoja skirti 10 proc. fondo valdymo mokesčio.

    Toks žingsnis išskiria BHYP iš daugelio kitų biržoje prekiaujamų fondų, kurie paprastai apsiriboja griežtai apibrėžta turto laikymo ar sekimo strategija. „Bitwise“ teigimu, sprendimas susijęs su „Hyperliquid“ ekosistemos modeliu, kuriame didelė dalis tinklo pajamų panaudojama HYPE supirkimui ir sunaikinimui.

    Kaip tai veiks praktikoje

    „Bitwise“ aiškina, kad HYPE, sukauptas bendrovės balanse, bus ne tik laikomas, bet ir naudojamas „staking“ mechanizmui, siekiant gauti papildomą grąžą. Tai reiškia, kad bendrovė prisiima papildomą riziką, susijusią su kriptoturto kainų svyravimais ir techniniais tinklo veikimo aspektais.

    Investuotojams svarbu atskirti, kad HYPE pirkimas vykdomas įmonės, o ne paties ETF vardu. Kitaip tariant, tai nėra tiesioginis fondo portfelio „praturtinimas“ papildomu turtu, tačiau tai gali turėti netiesioginį poveikį „Bitwise“ finansiniams rezultatams ir jos interesų sutapimui su ekosistemos sėkme.

    Kodėl HYPE sulaukė tiek dėmesio

    „Hyperliquid“ pastaruoju metu įsitvirtino kaip viena didžiausių grandinėje veikiančių prekybos platformų, ypač išvestinių priemonių segmente. Rinkos dalyviai stebi šio tinklo generuojamas mokesčių pajamas, nes jos dažnai laikomos vienu iš realaus naudojimo ir paklausos rodiklių.

    Viešai skelbti duomenys rodo, kad „Hyperliquid“ kai kuriais laikotarpiais buvo tarp lyderių pagal sugeneruotus blokų grandinių mokesčius, konkuruodama su tokiais tinklais kaip „Ethereum“ ar „Solana“. Tokie skaičiai paprastai sustiprina argumentą, kad projektas turi aktyvią paklausą, nors tai negarantuoja ilgalaikio kainos augimo.

    Kontekstas ETF rinkoje

    BHYP pradėjo prekybą Niujorko vertybinių popierių biržoje, o „Bitwise“ buvo viena pirmųjų turto valdytojų, pateikusių paraiškas su „Hyperliquid“ tema susijusiam ETF. Tuo pat metu rinkoje pasirodė ir konkurentų produktai, todėl investuotojai vis dažniau lygina ne tik mokesčius, bet ir strategijos niuansus.

    Praktikoje tokie sprendimai kaip valdymo mokesčio dalies nukreipimas į konkretaus žetono pirkimą labiau primena signalą rinkai apie ilgalaikį tikėjimą projektu. Vis dėlto investuotojams išlieka aktualu įvertinti nepastovumą, reguliavimo aplinkos pokyčius ir tai, kad kriptoturtas gali patirti staigius kainos svyravimus.

    „Skirsime 10 proc. „Bitwise Hyperliquid ETF“ valdymo mokesčio tam, kad HYPE laikytume „Bitwise“ balanse“, – sakė bendrovė.