Tag: BitCoin

  • „SoFi“ plečia „SoFiUSD“ į „Solana“: bankas renkasi greitesnius ir pigesnius mokėjimus

    „SoFi“ plečia „SoFiUSD“ į „Solana“: bankas renkasi greitesnius ir pigesnius mokėjimus

    Stabilioji moneta keliasi į „Solana“

    Finansinių technologijų bendrovė „SoFi“ pranešė, kad pradės leisti savo stabiliosios vertės kriptovaliutą „SoFiUSD“ „Solana“ tinkle. Bendrovė kaip pagrindines priežastis įvardija mažesnius sandorių kaštus, greitesnį atsiskaitymą ir didesnį pralaidumą, kuris aktualus mokėjimams.

    „SoFiUSD“ yra visiškai rezervuota JAV dolerio stabilioji moneta, leidžiama per „SoFi Bank“. Tokia struktūra paprastai reiškia, kad emitentas teigia laikantis rezervus, skirtus padengti visą apyvartoje esančių žetonų kiekį.

    Kodėl pasirinkta „Solana“?

    „SoFi“ atstovai akcentuoja, kad mokėjimų scenarijuose svarbiausi yra keli veiksniai: kaina, atsiskaitymo greitis ir tinklo pralaidumas. Dėl šių savybių „Solana“ dažnai pasirenkama projektų, kurie siekia aptarnauti didelį operacijų srautą.

    „Manome, kad tai tinkama grandinė mokėjimams dėl kainos, atsiskaitymo greičio ir, galiausiai, pralaidumo“, – sakė „SoFi“ didžiojo verslo bankininkystės vadovas Benas Reynoldsas.

    Nuo „Ethereum“ iki platesnės infrastruktūros

    „SoFi“ stabilioji moneta buvo pristatyta 2025 metų pabaigoje, o iš pradžių ji veikė „Ethereum“ tinkle, numatant plėtrą į kitus tinklus. Perėjimas prie kelių tinklų strategijos leidžia emitentams pasiekti skirtingas ekosistemas ir derinti saugumo, likvidumo bei kaštų kompromisus.

    Bendrovė taip pat siekia pozicionuoti „SoFi Bank“ kaip stabiliosios monetos infrastruktūros teikėją bankams, finansinių technologijų įmonėms ir platformoms. Tokia kryptis atspindi platesnę rinkos tendenciją, kai stabiliosios monetos vis dažniau vertinamos kaip techninis atsiskaitymo sluoksnis, o ne tik kriptovaliutų prekybos priemonė.

    Dar vienas žingsnis šia kryptimi buvo bendradarbiavimo su „Mastercard“ plėtra, kai „SoFiUSD“ įvardyta kaip potenciali atsiskaitymo valiuta platesniame mokėjimų tinkle. Praktikoje tai gali reikšti dėmesį tarpbankiniams ar tarptautiniams atsiskaitymams, kuriuose svarbūs laikas, kaštai ir galimybė automatizuoti procesus.

  • SEC pristabdė 24 prognozių rinkos ETF startą: kodėl reguliuotojai mato didesnę riziką investuotojams

    SEC pristabdė 24 prognozių rinkos ETF startą: kodėl reguliuotojai mato didesnę riziką investuotojams

    Kas įvyko ir ką tai reiškia

    JAV Vertybinių popierių ir biržos komisija (SEC) sustabdė prognozių rinkos ETF, kuriuos buvo planuota pradėti platinti šią savaitę, startą. Apie sprendimą pranešta, kai SEC nusprendė skirti daugiau laiko įvertinti, kaip šie produktai veiktų praktikoje ir kokias rizikas jie keltų investuotojams.

    Laikinas stabdymas palietė 24 fondus, kuriuos siūlė keli emitentai, tarp jų „Bitwise“, „Roundhill“ ir „GraniteShares“. SEC vertina fondų struktūrą, atskleidžiamą riziką, taip pat tai, ar tokie produktai atitinka investuotojų apsaugos standartus.

    Kuo šie ETF skiriasi nuo įprastų

    Skirtingai nei tradiciniai ETF, kurie dažniausiai seka akcijų indeksą ar konkretaus turto kainą, prognozių rinkos ETF remiasi įvykių baigtimis. Investuotojo grąža čia priklauso nuo to, ar įvyks konkretus politinis ar ekonominis scenarijus, pavyzdžiui, tam tikros rinkimų baigties tikimybė ar recesijos scenarijus.

    Dėl tokios konstrukcijos šie fondai savo logika artėja prie dvejetainio rezultato principo, kai galutinė baigtis iš esmės yra taip arba ne. Dalis paraiškų dokumentuose akcentavo, kad nepalankaus scenarijaus atveju investuotojas gali prarasti didžiąją dalį investuotų lėšų.

    Reguliuotojų ginčai ir papildomos rizikos

    Sprendimas priimtas platesniame reguliavimo neapibrėžtumo kontekste: JAV vyksta diskusijos, kam turėtų priklausyti pagrindinė priežiūra, kai kalbama apie įvykių kontraktus ir prognozių rinkas. Viena ginčo ašis yra riba tarp finansinio produkto ir veiklos, kurią dalis valstijų gali traktuoti kaip nelegaliai siūlomą lošimą.

    Kita tema, į kurią vis dažniau krypsta politikų dėmesys, yra viešai neatskleistos informacijos panaudojimo rizika. JAV įstatymų leidėjai viešai svarsto, kaip sumažinti tikimybę, kad prie jautrios informacijos prieigą turintys asmenys galėtų ja pasinaudoti sudarydami sandorius prognozių rinkose.

    Rinkos dalyviai vis dėlto vertina, kad SEC pauzė nebūtinai reiškia galutinį draudimą ar neigiamą sprendimą. Dažniau tai signalas, kad reguliuotojas nori aiškiau apibrėžti produkto veikimo mechaniką, rizikų atskleidimą ir investuotojų apsaugos priemones prieš leidžiant tokiems ETF pasiekti platesnę auditoriją.

  • DTC liepą startuoja su aktyvų tokenizacija: į bandomąją prekybą įsitraukia BlackRock ir „Circle“

    DTC liepą startuoja su aktyvų tokenizacija: į bandomąją prekybą įsitraukia BlackRock ir „Circle“

    JAV vertybinių popierių atsiskaitymo ir saugojimo infrastruktūros stuburu laikoma Depository Trust & Clearing Corporation (DTCC) per savo padalinį DTC artimiausiais mėnesiais pradės tokenizuoto turto paslaugos diegimą. Bendrovė skelbia, kad 2026 metų liepos mėnesį planuoja pradėti ribotos apimties realaus turto bandomuosius sandorius, o pilnas paslaugos startas numatytas 2026 metų spalio mėnesį.

    DTC teigia, kad projektas vystomas renkant grįžtamąjį ryšį iš rinkos dalyvių, tarp kurių minimi BlackRock ir „Circle“, taip pat kiti turto valdytojai, brokeriai ir prekybos platformos. Prie vadinamosios pramonės darbo grupės planuoja prisijungti daugiau nei 50 įmonių, o tai rodo, kad tokenizacija iš nišinės kriptoturto temos vis dažniau persikelia į tradicinių finansų darbotvarkę.

    Kas bus tokenizuojama ir kaip?

    Pagal viešai skelbiamą informaciją, DTC planas apima galimybę tokenizuoti iš anksto suderintas, itin likvidžias turto klases. Tarp jų minimos Russell 1 000 indekso bendrovių akcijos, ETF, sekantys pagrindinius JAV akcijų indeksus, taip pat JAV iždo vertybiniai popieriai, pavyzdžiui, vekseliai, obligacijos ir iždo vekseliai su skirtingais terminais.

    Tokenizacija šiame kontekste reiškia, kad tradicinis finansinis turtas įgauna skaitmeninę formą blokų grandinės infrastruktūroje, o nuosavybės apskaita ir dalis procesų gali būti automatizuojami. Rinkai tai žada greitesnį atsiskaitymą, paprastesnį turto perleidimą ir potencialiai platesnį prieinamumą, tačiau kartu kelia klausimų dėl techninių standartų, kibernetinio saugumo ir atsakomybės grandinės.

    Reguliavimas: leidimas su aiškiomis ribomis

    DTC iniciatyvai kelią atvėrė JAV Vertybinių popierių ir biržų komisijos sprendimas, kai per vadinamąjį No-Action Letter mechanizmą buvo leista pradėti paslaugą pagal apibrėžtas sąlygas ir iš anksto patvirtintose blokų grandinėse. Leidimas suteiktas trejų metų laikotarpiui, o tai praktikoje reiškia, kad reguliuotojas į projektą žiūri kaip į kontroliuojamą diegimą su aiškiu rizikų valdymu.

    Tuo pačiu SEC viešai pabrėžia, kad tokenizuoti vertybiniai popieriai išlieka vertybiniais popieriais, todėl jiems taikomi tie patys teisės aktai. Kitaip tariant, vien skaitmeninė forma nepanaikina prievolių dėl investuotojų apsaugos, atskleidimų, prekybos taisyklių ir rinkos priežiūros.

    Kodėl tai svarbu rinkai?

    Susidomėjimas tokenizacija pastaraisiais metais išaugo, nes finansų sektorius ieško būdų trumpinti atsiskaitymo ciklą, mažinti tarpinių grandžių kaštus ir suteikti galimybę prekiauti beveik visą parą. Teoriškai tokenizuotas turtas galėtų priartinti rinką prie greitesnio atsiskaitymo modelio, o dalį procesų perkelti į programuojamus atsiskaitymo mechanizmus.

    Vis dėlto rinka nevienareikšmė: dalis dalyvių ragina stiprinti apsaugas, ypač kai kalbama apie infrastruktūros patikimumą ir veikimą stresinėmis sąlygomis. Didžiausias iššūkis bus suderinti inovacijų greitį su taisyklėmis, kurios užtikrina, kad nauji skaitmeniniai procesai išlaikytų tradicinėms rinkoms būdingą stabilumą.

    „Mūsų vizija pildosi: pradedame tokenizacijos paslaugą ir kuriame tiltą tarp tradicinių finansų ir decentralizuotų finansų“, – sakė DTCC prezidentas ir generalinis direktorius Frankas La Salla.

    Jei bandomieji sandoriai 2026 metų liepos mėnesį vyks sklandžiai, DTC startas spalį gali tapti vienu reikšmingiausių signalų, kad tokenizacija pereina nuo eksperimentų prie sisteminės rinkos infrastruktūros. Tai ypač aktualu instituciniams dalyviams, kuriems svarbiausia ne pažadas, o aiškiai apibrėžtos taisyklės, atsiskaitymo patikimumas ir mastelio galimybės.

  • „Coinbase“ remiamas „Base“ tinklas diegia „Succinct“ ZK technologiją: ką tai keičia saugumui

    „Coinbase“ remiamas „Base“ tinklas diegia „Succinct“ ZK technologiją: ką tai keičia saugumui

    „Coinbase“ inkubuotas „Base“ tinklas paskelbė pradedantis diegti „Succinct“ kuriamas nulinės žinios (zero-knowledge) technologijas, skirtas sustiprinti kriptografinį saugumą ir atsparumą. Tai reikšmingas signalas visai „Ethereum“ antrojo sluoksnio ekosistemai, kurioje šiuo metu dominuoja vadinamieji optimistiniai sprendimai.

    „Base“ pabrėžia, kad perėjimas neįvyks per naktį, nes tinklas ir toliau veikia kaip optimistinis „rollup“. Tačiau integruojami „Succinct“ sprendimai, įskaitant SP1 nulinės žinios virtualią mašiną (zkVM) ir patikimas vykdymo aplinkas (Trusted Execution Environments, TEE), turėtų tapti papildomu saugumo ir patikimumo sluoksniu.

    „Tinklui augant, auga ir poreikis nuolat stiprinti infrastruktūrą, kuria kasdien pasitiki vartotojai ir kūrėjai. Plėtra, paremta nulinės žinios įrodymais, yra reikšmingas žingsnis didinant saugumą ir atsparumą“, – sakė „Base“ vadovas Wilsonas Cussakas.

    Kodėl ZK svarbu „Base“?

    Optimistinis „rollup“ modelis paprastai remiasi ginčų laikotarpiu, per kurį tinklo dalyviai gali užginčyti neteisingas būsenas ar operacijas. Praktikoje tai reiškia, kad galutinis atsiskaitymas gali užtrukti kelias dienas, nes sistema „optimistiškai“ laiko duomenis teisingais, kol neįrodyta kitaip.

    ZK „rollup“ principas skiriasi tuo, kad teisingumas įrodomas kriptografiškai iš anksto, pateikiant galiojimo įrodymus. „Base“ nurodo, kad integracija gali suteikti greitesnį kelią į maždaug 1 dienos galutinį atsiskaitymą, o kapitalo grąžinimą į „Ethereum“ pagrindinį tinklą padaryti labiau paremtą kriptografiniu įrodymu, o ne ilgu ginčų laikotarpiu.

    Rinkos kryptis ir „Ethereum“ mastelio „endgame“

    „Base“ sprendimas stiprinti infrastruktūrą ZK technologijomis vertinamas kaip dar vienas žingsnis link ilgalaikės „Ethereum“ mastelio krypties, apie kurią anksčiau kalbėjo ir Vitalikas Buterinas. Pastaraisiais metais vis dažniau akcentuojama, kad ZK sprendimai gali tapti kertiniu elementu, siekiant didelio pralaidumo ir kartu stipraus saugumo.

    „Succinct“ teigia, kad jų zkVM yra vienas plačiausiai pritaikomų šio tipo sprendimų rinkoje, o technologija naudojama įvairiose ekosistemose. Pranešime taip pat primenama, kad „Succinct Labs“ yra pritraukusi apie 51 000 000 eurų investicijų raundą, kuriam vadovavo „Paradigm“.

    Ką tai gali reikšti vartotojams ir kūrėjams?

    Vartotojams didžiausia potenciali nauda siejama su greitesniu operacijų galutinumu ir didesniu pasitikėjimu tuo, kaip tinkle patvirtinami skaičiavimai. Kūrėjams tai gali reikšti platesnį įrankių pasirinkimą kuriant programas, kurioms svarbus patikimumas, saugumas ir aiškesnis atsiskaitymo laikas.

    „Base“ jau anksčiau buvo užsiminęs apie planus keisti dalį pradinio technologinio pagrindo, kuriuo tinklas startavo, ir judėti link labiau vientiso, nuosavo sprendimo. Dabartinė partnerystė su „Succinct“ rodo, kad saugumo stiprinimas ir kriptografiniai įrodymai tampa vienu iš prioritetų, kai antrojo sluoksnio tinklai konkuruoja dėl vartotojų aktyvumo ir kapitalo.

  • Kibernetinio saugumo naujienos: kokios atakos dabar dažniausios ir kaip įmonės stiprina apsaugą

    Kibernetinio saugumo naujienos: kokios atakos dabar dažniausios ir kaip įmonės stiprina apsaugą

    Kibernetinio saugumo tema pastaraisiais metais tapo viena svarbiausių tiek verslui, tiek gyventojams. Daugėja atakų, kurios neapsiriboja vien pavieniais įsilaužimais: dažnai taikomasi į tiekimo grandines, el. pašto dėžutes ir nuotolinės prieigos sistemas.

    Didžiausią riziką kelia ne tik techninės spragos, bet ir žmogiškasis faktorius. Sukčiavimo laiškai ir apgaulingi prisijungimo puslapiai toliau išlieka vienu efektyviausių būdų išvilioti slaptažodžius ar paskatinti darbuotoją paleisti kenkėjišką failą.

    Kas šiandien dažniausiai nulaužiama?

    Pastaruoju metu išsiskiria atakos prieš tapatybės valdymą: užpuolikai medžioja prisijungimo duomenis, perima paskyras ir išnaudoja daugkartinio prisijungimo sprendimų grandis. Dėl to net ir viena pažeista paskyra gali atverti kelią prie vidinių sistemų, dokumentų ir el. pašto.

    Kita kryptis yra išpirkos reikalaujančios atakos, kai duomenys užšifruojami arba nutekinami, o organizacijai daromas spaudimas mokėti. Tokie incidentai dažnai prasideda nuo netinkamai apsaugotos nuotolinės prieigos, nesutvarkytų atnaujinimų ar silpnų slaptažodžių.

    Kaip keičiasi gynyba?

    Įmonės vis dažniau pereina prie principo, kad nei vienas prisijungimas nėra savaime patikimas. Didesnis dėmesys skiriamas daugiafaktoriui autentifikavimui, griežtesnėms prieigos teisėms ir nuolatiniam įrenginių bei paskyrų stebėjimui.

    Augant duomenų kiekiui, saugumo komandos vis dažniau pasitelkia DI, kad greičiau atpažintų įtartinus veiksmus ir sumažintų reagavimo laiką. Tačiau ekspertai pabrėžia, kad automatizavimas nepakeičia bazinės higienos: atnaujinimų valdymo, atsarginių kopijų ir darbuotojų mokymų.

    Ką verta pasitikrinti jau dabar?

    Praktikoje didžiausią efektą dažnai duoda paprasti žingsniai: įjungtas daugiafaktoris autentifikavimas, reguliarūs sistemų atnaujinimai ir atsarginės kopijos, kurios laikomos atskirai. Taip pat svarbu turėti aiškų incidentų valdymo planą ir žinoti, kas organizacijoje priima sprendimus krizės metu.

    Gyventojams aktualiausia išlieka paskyrų apsauga ir budrumas: unikalūs slaptažodžiai, slaptažodžių tvarkyklės ir atsargumas su nuorodomis, ypač kai prašoma skubiai prisijungti ar patvirtinti duomenis. Kuo daugiau paslaugų persikelia į skaitmeninę erdvę, tuo dažniau taikiniu tampa ne įrenginys, o žmogus.

  • „Binance“ įdiegė kripto išmokų užraktą nuo fizinės prievartos: kodėl daugėja vadinamų wrench atakų

    „Binance“ įdiegė kripto išmokų užraktą nuo fizinės prievartos: kodėl daugėja vadinamų wrench atakų

    Didžiausia pasaulyje kriptovaliutų birža „Binance“ pristatė naują saugumo funkciją, skirtą sumažinti riziką, kai vartotojai priverčiami pervesti lėšas patiriant fizinę prievartą. Naujovė leidžia nustatyti išmokų užrakinimo laikotarpį nuo 1 iki 7 dienų, per kurį iš platformos negalima atlikti išmokų į blokų grandinę.

    „Binance“ teigia, kad rinka per pastaruosius metus gerokai sustiprino apsaugą nuo skaitmeninių atakų, tokių kaip sukčiavimas apsimetant, duomenų viliojimas ar SIM kortelių perėmimas. Tačiau fizinės grėsmės atvejais technologinių sprendimų iki šiol trūko, todėl bendrovė pasirinko paprastą principą: laikinai „užrakinti“ galimybę išnešti turtą.

    Kas yra fizinės prievartos rizika?

    Kriptovaliutų savininkai vis dažniau tampa nusikaltėlių taikiniu ne internete, o realiame gyvenime, kai spaudimas daromas tiesiogiai žmogui. Tokie incidentai kripto bendruomenėje dažnai vadinami wrench atakomis, kai užpuolikas verčia auką atverti prieigą prie sąskaitų arba patvirtinti pervedimus.

    „Binance“ pabrėžia, kad ši rizika skiriasi nuo įprastų kibernetinių grėsmių, nes net ir turint stiprius slaptažodžius ar dviejų veiksnių patvirtinimą, žmogus gali būti priverstas pats inicijuoti operaciją. Tokiais atvejais papildomas laiko barjeras gali tapti lemiamu veiksniu, suteikiančiu galimybę kreiptis pagalbos ar sustabdyti žalą.

    Kaip veiks naujas išmokų užraktas?

    Įjungus funkciją, visos išmokos į blokų grandinę iš „Binance“ paskyros yra blokuojamos pasirinktam laikotarpiui. Svarbi detalė ta, kad per šį langą išmokų negali atlikti niekas, įskaitant patį vartotoją, todėl sprendimas veikia kaip iš anksto nustatyta apsauga ekstremaliai situacijai.

    Platforma taip pat numato galimybę užraktą atrakinti anksčiau laiko, jei vartotojui reikia lankstumo. Tam gali būti naudojamas saugumo raktas ir autentifikavimo programėlė arba papildomas patvirtinimas per atskirą telefono numerį ar el. paštą, kad vieno kanalo perėmimas nebūtų pakankamas.

    Kodėl ši tema vėl aktuali?

    Apie augančią fizinių išpuolių grėsmę pastaraisiais mėnesiais vis dažniau kalba ir blokų grandinės saugumo bei analizės bendrovės. „CertiK“ skelbė, kad 2025 metais tokių atakų skaičius išaugo 75 proc., o Prancūzijos pareigūnai viešai minėjo tiriantys dešimtis asmenų dėl pagrobimų ir turto prievartavimo, nukreipto į kripto turėtojus.

    Viešumo sulaukė ir atvejai, kai užpuolikai taikėsi į kripto sektoriaus figūras arba jų šeimas, siekdami išpirkų ar momentinių pervedimų. Tokie incidentai primena, kad kriptoturto saugumas priklauso ne vien nuo skaitmeninių priemonių, bet ir nuo kasdienės fizinės apsaugos, informacijos viešinimo įpročių bei rizikos valdymo.

    Ekspertai paprastai rekomenduoja sumažinti viešai prieinamą informaciją apie valdomą turtą, atsargiai vertinti socialinių tinklų įrašus ir naudoti papildomas apsaugos priemones, tokias kaip kelių faktorių patvirtinimas bei atskiri kontaktiniai kanalai. „Binance“ naujasis išmokų užraktas šią kryptį papildo dar vienu elementu, kuris gali pristabdyti žaibišką žalą, kai sprendimus tenka priimti prievartos sąlygomis.

  • Layer 2 sprendimai ir blokčeino mastelis: kas šiandien realiai veikia ir kur slypi rizikos

    Layer 2 sprendimai ir blokčeino mastelis: kas šiandien realiai veikia ir kur slypi rizikos

    Blokčeino tinklų mastelio problema išlieka viena didžiausių kliūčių, stabdančių platesnį kriptoturto ir decentralizuotų programų naudojimą. Augant vartotojų skaičiui ir operacijų apimtims, pagrindiniai tinklai dažnai susiduria su spūstimis, lėtesniu patvirtinimu ir didesniais mokesčiais.

    Layer 2 sprendimai kuriami tam, kad dalį operacijų perkeltų nuo pagrindinio tinklo ir taip padidintų pralaidumą, išlaikant pagrindinio sluoksnio saugumą. Praktikoje tai reiškia greitesnius pervedimus ir mažesnes sąnaudas, tačiau kartu atsiranda naujų techninių ir valdymo rizikų, kurias naudotojams svarbu suprasti.

    Kas yra Layer 2 ir kam to reikia

    Layer 2 paprastai apibrėžiamas kaip papildomas protokolo sluoksnis virš pagrindinio tinklo, kuriame operacijos apdorojamos efektyviau, o į pagrindinį tinklą periodiškai perkeliami suvestiniai duomenys. Tokiu būdu pagrindinis tinklas tampa galutiniu atsiskaitymo ir saugumo „teisėju“, o kasdienė apkrova sumažėja.

    Dažniausiai aptariami modeliai yra rollup tipo sprendimai, kai daug operacijų sujungiama į vieną paketą, ir tik tuomet patvirtinama pagrindiniame tinkle. Techniniai skirtumai tarp skirtingų rollup įgyvendinimų lemia, kaip greitai vartotojai gali atsiimti lėšas, kaip sprendžiami ginčai ir kiek priklausoma nuo papildomų tarpininkų.

    Ką tai keičia vartotojams ir verslui

    Vartotojams Layer 2 dažniausiai reiškia mažesnius operacijų mokesčius ir patogesnę patirtį programėlėse, kurios kitu atveju būtų pernelyg brangios ar lėtos. Verslui tai atveria kelią mokėjimams, žaidimams, lojalumo sistemoms ar skaitmeninio turto platformoms, kur reikalingas didelis operacijų skaičius ir prognozuojamos sąnaudos.

    Tačiau perėjimas į Layer 2 įveda papildomą sudėtingumą: atsiranda tiltai, skirtingi tinklų standartai ir galimi likvidumo išskaidymai. Dėl to svarbūs tampa tokie veiksniai kaip turto perkėlimo saugumas, duomenų prieinamumas ir aiškios taisyklės, kas nutinka sutrikus operatoriui ar pasikeitus protokolo parametrams.

    Kur slypi rizikos ir ką verta stebėti

    Didžiausios praktinės rizikos dažnai susijusios su tiltų saugumu, nes būtent jie tampa taikiniu atakoms, o klaidos gali lemti didelius nuostolius. Taip pat svarbu stebėti, kiek Layer 2 sprendimas yra decentralizuotas, ar egzistuoja avariniai administratoriaus raktai, kaip apibrėžtas atnaujinimų valdymas ir kokios yra išmokėjimo bei ginčų procedūros.

    Rinkoje matoma ir kita tendencija: vis daugiau projektų ieško kompromiso tarp maksimalios decentralizacijos ir greito produkto vystymo, todėl ankstyvos stadijos sprendimai neretai turi daugiau centralizuotų komponentų. Naudotojams tai reiškia paprastą taisyklę: mažesni mokesčiai ir greitis yra privalumas, bet prieš pervedant didesnes sumas verta įsivertinti, kokiomis saugumo prielaidomis tas greitis pasiektas.

    Artimiausiu metu didžiausias dėmesys kryps į mastelio didinimą kartu užtikrinant duomenų prieinamumą, skaidrų atnaujinimų valdymą ir atsparumą tiltų pažeidžiamumams. Taip pat ryškėja DI naudojimas infrastruktūros stebėsenai ir rizikų aptikimui, tačiau jis nepanaikina būtinybės turėti aiškius saugumo auditus ir patikrintas procedūras.

  • Pietų Korėjos birža Upbit kuria naują „Ethereum“ L2 su „Optimism“: ką reiškia GIWA Chain

    Pietų Korėjos birža Upbit kuria naują „Ethereum“ L2 su „Optimism“: ką reiškia GIWA Chain

    Pietų Korėjos kriptovaliutų birža Upbit paskelbė kurianti naują „Ethereum“ antrojo sluoksnio tinklą, paremtą „Optimism“ technologijų rinkiniu OP Stack. Projektas vadinamas GIWA Chain, o pirmoji jo versija jau paleista testiniame tinkle.

    Pagal paskelbtą informaciją, GIWA Chain bus diegiama naudojant „Optimism Foundation“ siūlomą OP Enterprise modelį, kuriame numatyta vadinamoji savarankiškai valdoma (Self-Managed) pakopa. Tai reiškia, kad tinklo veikimą ir pagrindinius sprendimus valdys pati Upbit, o „Optimism Foundation“ teiks technologinę pagalbą ir palaikymą.

    Kas yra L2 ir kodėl tai svarbu?

    Antrojo sluoksnio tinklai (L2) kuriami tam, kad „Ethereum“ ekosistemoje sandoriai būtų pigesni ir greitesni, dalį skaičiavimų perkeliant už pagrindinio tinklo ribų. Tokie sprendimai dažnai remiasi rollup architektūra, kai operacijos apdorojamos L2 tinkle, o į „Ethereum“ perduodami suvestiniai duomenys.

    Didelėms biržoms ir institucinėms platformoms L2 tampa būdu turėti labiau prognozuojamą infrastruktūrą, geriau valdyti mokesčius ir diegti papildomas taisykles, susijusias su rizikos kontrole ar atitiktimi. Pastaraisiais metais OP Stack tapo vienu dažniau pasirenkamų pagrindų organizacijoms, kurios nori kurti atskiras, bet su „Ethereum“ suderinamas grandines.

    Kas yra sekvencuotojas ir kodėl Upbit nori kontrolės?

    Vienas svarbiausių rollup tinklo komponentų yra sekvencuotojas, kuris sudėlioja, kokia tvarka sandoriai patenka į bloką, ir praktiškai lemia, kaip vyksta operacijų apdorojimas. Sekvencuotojas taip pat gali būti reikšmingas pajamų šaltinis, nes surenka dalį tinklo mokesčių.

    Upbit pasirinktas savarankiško valdymo modelis rodo siekį ne „nuomotis“ infrastruktūrą, o ją valdyti pačiai, įskaitant operacinę kontrolę. „Optimism“ komunikacijoje akcentuojama, kad dideli operatoriai, ypač reguliuojamoje aplinkoje, nenori atsisakyti tokios kritinės grandies kontrolės.

    Kokį vaidmenį čia turi „Optimism Foundation“?

    Nors Upbit valdys tinklą, „Optimism Foundation“ įsipareigoja suteikti vadinamąjį saugos tinklą: stebėseną, avarinio perėmimo sekvencuotojo scenarijus, prioritetinius pataisymus ir gaires. Tokia schema sukurta tam, kad vienas operatorius nebūtų paliktas vienas sprendžiant atsparumo, incidentų ir atnaujinimų valdymo klausimus.

    GIWA Chain taip pat siejama su platesne „Optimism“ kryptimi, kai nepriklausomos grandinės gali būti kuriamos pagal tą patį technologinį pagrindą, išlaikant suderinamumą ir potencialiai paprastesnę sąveiką tarp skirtingų tinklų. Upbit atvejis išsiskiria tuo, kad projektas viešai įvardijamas kaip pirmasis Self-Managed pakopos startas OP Enterprise modelyje.

    Kol kas GIWA Chain veikia tik testiniame tinkle, todėl realus poveikis vartotojams priklausys nuo to, kada bus paskelbtas pagrindinio tinklo paleidimas, kokios bus mokesčių ir integracijų sąlygos bei ar tinklas taps platesnės „Ethereum“ ekosistemos infrastruktūros dalimi.

  • DeFi rinka vėl nerami: po naujų įsilaužimų protokolai stiprina apsaugą, bet rizika niekur nedingsta

    DeFi rinka vėl nerami: po naujų įsilaužimų protokolai stiprina apsaugą, bet rizika niekur nedingsta

    Decentralizuotų finansų, arba DeFi, rinka pastarosiomis savaitėmis vėl atsidūrė dėmesio centre dėl naujų įsilaužimų, lėšų vagysčių ir techninių spragų, kurios paveikė atskirus protokolus ir jų vartotojus. Nors DeFi žada finansines paslaugas be tarpininkų, praktikoje ši ekosistema išlieka itin priklausoma nuo kodo kokybės, audito ir to, kaip greitai komandos reaguoja į incidentus.

    Tokio tipo atakos dažniausiai smogia ne pačiam blokų grandinės tinklui, o išmaniosioms sutartims, tiltams tarp tinklų ar pačių projektų valdymo mechanizmams. Vartotojams tai reiškia, kad nuostoliai gali atsirasti net ir tada, kai bazinis tinklas veikia stabiliai, nes pažeidžiamiausia grandis neretai būna aplikacijų sluoksnyje.

    Kur slypi didžiausios spragos?

    Vienas dažniausių scenarijų yra klaidos išmaniosiose sutartyse, leidžiančios užpuolikams manipuliuoti kainų orakulais, likvidumo fondais ar skolinimo protokolų užstato logika. Kitas rizikos šaltinis yra kryžminiai tiltai, kurie sujungia skirtingus tinklus ir dėl sudėtingos architektūros neretai tampa patraukliu taikiniu.

    Problemas didina ir tai, kad dalis projektų juda greitai, o kodo pakeitimai diegiami dažnai, kartais nepaliekant pakankamai laiko pakartotiniams auditams. Net kai auditas atliktas, jis neužtikrina absoliučios apsaugos, nes klaidos gali slėptis nestandartiniuose scenarijuose arba atsirasti jau po atnaujinimų.

    Kaip reaguoja rinka ir protokolai?

    Po incidentų DeFi komandos paprastai skuba stabdyti pažeistas funkcijas, riboti išėmimus, kelti užstato reikalavimus arba laikinai išjungti tiltus, kad sumažintų tolesnę žalą. Vis dažniau matoma ir praktika didinti atlygį už praneštas spragas, taip bandant pritraukti saugumo tyrėjus dar iki realios atakos.

    Tuo pačiu rinkoje stiprėja rizikos valdymo priemonės: diegiami kelių parašų sprendimai, laiko užraktai svarbiems pakeitimams, griežtesnės valdymo teisės ir realaus laiko stebėsenos sistemos. Tačiau net ir geriausios praktikos negali visiškai panaikinti rizikos, ypač kai atakos tampa vis labiau automatizuotos ir naudojančios pažangias analitikos priemones, įskaitant DI.

    Ką svarbu žinoti vartotojams?

    Vartotojų rizika DeFi aplinkoje dažnai yra didesnė nei tradicinėse finansų paslaugose, nes daug kas remiasi asmenine atsakomybe ir savarankišku lėšų valdymu. Net ir patikimi projektai gali patirti incidentų, todėl svarbu vertinti protokolo istoriją, audito viešumą, komandos reakcijos greitį ir tai, ar rizikos parametrai nėra akivaizdžiai agresyvūs.

    Praktikoje ekspertai pataria diversifikuoti, nenaudoti vieno protokolo visoms lėšoms, vengti neaiškių tiltų, stebėti oficialius projekto pranešimus ir atsargiai vertinti staiga išaugusias grąžas. DeFi išlieka inovatyvi sritis, tačiau jos augimas toliau bus tiesiogiai susijęs su tuo, kaip sparčiai rinka gebės mažinti sistemines saugumo spragas.

  • „Aave“ teisme ginčija 67 mln. eurų ETH įšaldymą: kam priklauso po įsilaužimo atgautos lėšos?

    „Aave“ teisme ginčija 67 mln. eurų ETH įšaldymą: kam priklauso po įsilaužimo atgautos lėšos?

    Ginčas dėl įšaldytų kriptovaliutų

    „Aave“ bendrovė JAV federaliniame teisme pateikė skubų prašymą panaikinti nutartį, kuria įšaldytas apie 67 mln. eurų vertės eterio (ETH) kiekis, susijęs su balandžio mėnesį įvykusiu „Kelp DAO“ incidentu.

    Šios lėšos buvo perimtos ir atskirtos po to, kai, kaip teigiama, buvo išnaudota tarp grandinių veikianti infrastruktūra. „Aave“ pozicija aiški: laikinai atgautos pavogtos lėšos netampa kitų asmenų nuosavybe vien dėl to, kad jos buvo sulaikytos.

    Kodėl teismas įšaldė ETH?

    Nutartis, dėl kurios kilo ginčas, riboja Arbitrum DAO galimybes perkelti ar paskirstyti atgautą ETH. Iš pradžių rinkoje buvo tikimasi, kad ši suma taps vienu pirmųjų didesnių realiai susigrąžintų fondų, kurie galėtų būti grąžinti nukentėjusiems vartotojams.

    Situaciją komplikavo ieškovų reikalavimai, susiję su senesnėmis bylomis ir teismo sprendimais dėl žalos atlyginimo. Jie siekia įšaldytas lėšas priskirti kaip galimą restitucijos šaltinį, remdamiesi prielaidomis apie galimą išpuolio vykdytojų kilmę.

    „Aave“ argumentas: pavogta nėra nuosavybė

    „Aave“ teisme tvirtina, kad teiginiai apie konkrečių grupuočių dalyvavimą grindžiami neįrodyta spekuliacija. Net ir tuo atveju, jei įsilaužimas būtų susietas su konkrečiais nusikaltėliais, tai nekeistų esminio principo, kad pavogtos lėšos priklauso nukentėjusiems, o ne tretiesiems asmenims.

    „Vagis netampa savininku to, ką pavagia“, – sakė „Aave“ įkūrėjas Stani Kulechov, pabrėždamas, kad atgautos lėšos turėtų būti grąžintos vartotojams, iš kurių jos buvo pasisavintos.

    Kas vyko per „Kelp DAO“ incidentą?

    Byloje minimas išpuolis siejamas su spraga tarp grandinių veikiančiame mechanizme, dėl kurios buvo galima naudoti nepadengtas užstato pozicijas. Pasinaudojus tuo, buvo pasiskolinta didelė suma ETH iš „Aave“ vartotojų likvidumo.

    Vėliau Arbitrum ekosistemos lygmeniu buvo sulaikyta 30 766 ETH suma, kuri ir tapo teisinio ginčo objektu. Rinkoje tai vertinama kaip retas atvejis, kai po didelio masto incidento pavyksta perimti reikšmingą dalį turto, tačiau teisinės rizikos gali sustabdyti lėšų grąžinimą.

    „Aave“ taip pat prašo teismo panaikinti apribojimą arba įpareigoti ieškovus pateikti ne mažesnį nei 277 mln. eurų užstatą, kuris padengtų galimus nuostolius, jei įšaldymas liktų galioti. Ginčo baigtis gali tapti svarbiu precedentu, kaip teisiškai vertinamos decentralizuotų protokolų atgautos lėšos ir kam jos turėtų būti paskirstomos.