Tag: Blokų grandinė

  • „Stacks“ pradėjo Bitcoin staking obligacijas: kaip veikia savarankiška BTC grąža be tarpininkų

    „Stacks“ tinkle startavo vadinamosios Bitcoin staking obligacijos, kurios, projekto teigimu, leidžia BTC turėtojams gauti grąžą Bitcoin tinkle neperduodant monetų į trečiųjų šalių platformas. Mechanizmas pristatytas kaip savarankiškas, kai vartotojas išlaiko kontrolę savo raktams, o BTC lieka Bitcoin blokų grandinėje.

    Startas siejamas su Genesis Bond, pirmąja protokolo obligacija „Stacks“ ekosistemoje. Prie pirmojo etapo prisijungė keli rinkos dalyviai, tarp jų skaitmeninio turto valdytojas „21Shares“, taip pat „UTXO Management“ ir „HashKey Cloud“, nurodoma projekto pranešime.

    Kaip veikia Bitcoin staking?

    Pagrindinė idėja yra tokia: BTC užrakinamas Bitcoin tinkle naudojant laiko užraktą, o lygiagrečiai „Stacks“ tinkle tam pačiam laikotarpiui užrakinamas STX. Ši pora suformuoja protokolo obligaciją, o BTC nėra „perkeliamas“ į kitą grandinę, nėra „supakuojamas“ ir nėra deponuojamas pas saugotoją.

    „Stacks“ teigimu, visa pozicija išlieka patikrinama Bitcoin blokų grandinėje, todėl trečiosios šalys gali audituoti užrakinimo faktą nesiremdamos vien platformos ataskaitomis. Toks skaidrumo argumentas ypač svarbus institucijoms, kurios turi griežtas rizikos ir atitikties procedūras.

    Iš kur atsiranda grąža?

    „Stacks“ staking logika remiasi Proof of Transfer konsensuso modeliu, veikiančiu nuo 2021 metų sausio. Pagal jį „Stacks“ kasėjai išleidžia BTC, kad konkuruotų dėl STX blokų atlygių ir mokesčių, o protokolas tą kasėjų sumokėtą BTC paskirsto dalyviams, atitinkantiems taisykles.

    Projektas nurodo, kad iki šiol per šį mechanizmą dalyviams buvo paskirstyta daugiau nei 4 200 BTC. Pinigų srautų logika iš esmės nesikeičia, tačiau „Stacks“ staking išplečia, kas gali gauti paskirstomą BTC ir kaip prioritetizuojamos išmokos.

    Ką žinoti apie rizikas?

    Obligacijos laikotarpis apibrėžiamas 12 „Stacks“ atlygio ciklų, tai yra maždaug pusė metų, o išmokos, kaip teigiama, mokamos kas savaitę. Grąžos norma nustatoma prieš prasidedant konkrečiam laikotarpiui ir galioja visą terminą, tačiau tikslinė grąža nėra garantuojama.

    Praktikoje tai reiškia, kad dalyvis prisiima protokolo ir rinkos rizikas: nuo techninių taisyklių pokyčių iki STX likvidumo ir kainos svyravimų, nes obligacijos konstrukcijoje dalyvauja abi turto rūšys. Tokie produktai taip pat priklauso nuo tinklo aktyvumo ir paskatų dinamikos, kuri kriptoturto rinkoje gali greitai kisti.

    „Bitcoin Staking yra savarankiškas modelis: BTC lieka Bitcoin tinkle, o dalyvis išlaiko kontrolę savo raktams“, – teigiama „Stacks“ pranešime.

    „Stacks“ teigimu, Genesis Bond yra startinis etapas, kuriame dalyvavimas iš pradžių ribojamas atrinktiems „anchor“ dalyviams, o vėliau siekiama pereiti prie atviresnio, grandinėje vykdomo aukciono modelio. Projekto planuose šis mechanizmas įvardijamas kaip pagrindas platesnei vizijai, kurią komanda sieja su Bitcoin kapitalo rinkų plėtra „Stacks“ ekosistemoje.

  • „Consensys“ atskiria „MetaMask“: piniginė taps atskira įmone, o infrastruktūra liks nauju vardu

    „Consensys“ atskiria „MetaMask“: piniginė taps atskira įmone, o infrastruktūra liks nauju vardu

    Ethereum ekosistemoje veikianti bendrovė „Consensys“ skelbia restruktūrizaciją: vartotojams skirta „MetaMask“ veikla atskiriama į savarankišką įmonę, o instituciniai ir infrastruktūros projektai bus tęsiami atskirai, išlaikant „Consensys“ vardą. Bendrovė teigia, kad toks žingsnis atspindi augantį skirtumą tarp masinės vartotojų finansų krypties ir įmonėms skirtos blokų grandinės infrastruktūros.

    Pagal planą dabartinė „Consensys Software Inc.“ bus pervadinta į „MetaMask“, o jos valdybos pirmininku ir vadovu liks Joe Lubin. Naujoji „MetaMask“ kryptis bus orientuota į savarankišką turto saugojimą ir vartotojų finansus, plečiant veiklą už įprastos kriptovaliutų piniginės ribų į mokėjimus, taupymą ir investavimą.

    Kas keičiasi „MetaMask“ naudotojams?

    Bendrovė nurodo, kad „MetaMask“ jau turi daugiau nei 100 mln. atsisiuntimų maždaug 190 šalių, o per ją per laiką įvykdyta sandorių apimtis siekia trilijonus eurų. Atskyrimas, tikėtina, leis „MetaMask“ greičiau plėtoti vartotojams skirtus produktus, kai komanda ir biudžetas nebus dalijami su infrastruktūros kryptimi.

    Pastaraisiais metais „MetaMask“ kryptingai plečia paslaugas, kad taptų platesniu finansiniu įrankiu, o ne vien pinigine. Įmonė akcentuoja „self-custody“ modelį, kai naudotojas pats valdo savo raktus, ir tai pristatoma kaip alternatyva centralizuotoms platformoms.

    Naujasis „Consensys“ dėmesys institucijoms

    Tuo metu dabartinis įmonės Protocols Group bus suformuotas į naują bendrovę, veikiančią „Consensys“ vardu ir orientuotą į Ethereum protokolą bei institucinę blokų grandinės infrastruktūrą. Šiai daliai vadovaus Mike Kriak, prezidentu taps David Cunningham, o Joe Lubin prisidės kaip vykdomasis valdybos pirmininkas.

    Į infrastruktūros portfelį įtraukiami tokie projektai kaip „Linea“ tinklas bei Ethereum klientai „Besu“ ir „Teku“. Bendrovė pabrėžia, kad institucinis poreikis didėja dėl turto tokenizacijos, stabiliųjų monetų ir produkcinio lygio sprendimų, kai finansų rinkos pereina nuo bandymų prie realių diegimų.

    Terminai ir signalai rinkai

    Įmonė nurodo, kad atskyrimas turėtų formaliai įsigalioti iki šių metų pabaigos. Rinkai tai signalizuoja aiškesnę dviejų skirtingų verslo modelių specializaciją: „MetaMask“ kaip vartotojų finansų platforma ir „Consensys“ kaip infrastruktūros tiekėjas institucijoms.

    „MetaMask išaugo į plačiausiai naudojamą savarankiško turto saugojimo piniginę, o šiandien ji tampa didesne platforma, kur žmonės ne tik laiko turtą, bet ir valdo savo pinigus įvairiomis formomis“, – sakė Joe Lubin.

    Bendrovė kol kas viešai nedetalizuoja planų dėl galimo „MetaMask“ žetono ar biržos sąrašo, tačiau pati restruktūrizacija dažnai vertinama kaip būdas aiškiau atskirti rizikas, atsakomybes ir augimo strategijas. Tuo pat metu institucinei krypčiai svarbiausiais iššūkiais išlieka mastelio, privatumo, atitikties reikalavimų ir sąveikumo su tradicine finansų infrastruktūra klausimai.

  • Kriptovaliutų asociacijos teisme siekia blokuoti Ilinojaus 0,2 proc. mokestį sandoriams

    Kriptovaliutų asociacijos teisme siekia blokuoti Ilinojaus 0,2 proc. mokestį sandoriams

    Dvi JAV kriptovaliutų industrijos organizacijos Ilinojuje aštrina teisinę kovą dėl naujo mokesčio skaitmeninio turto sandoriams. „Blockchain Association“ ir „Crypto Council for Innovation“ teisme paprašė laikinai sustabdyti įstatymo taikymą, kol byla bus išnagrinėta iš esmės.

    Prašymas pateiktas Sangamono apygardos teisme, o jo tikslas – užkirsti kelią valstijai pradėti vykdyti vadinamąjį Digital Asset Tax Act. Šis teisės aktas numato 0,2 proc. mokestį skaitmeninio turto sandoriams ir turėtų įsigalioti 2027 metų sausį.

    Įstatymas buvo priimtas kaip Ilinojaus 2027 fiskalinių metų biudžeto planavimo dalis, o jį pasirašė gubernatorius JB Pritzkeris. Kriptoindustrijos atstovai nuo pat pradžių teigė, kad toks modelis būtų vienas griežčiausių JAV, nes taikomas sandorių apimčiai, o ne pelnui ar kapitalo prieaugiui.

    Asociacijos tvirtina, kad reikalavimai ruoštis įsigaliojantiems pokyčiams jau dabar kelia didelių kaštų jų nariams. Jų teigimu, įmonėms tektų skubiai keisti technologinius sprendimus, atitikties procedūras ir ataskaitų teikimo sistemas, neturint pakankamai aiškių gairių.

    „Ieškovai ir jų nariai paliekami situacijoje, kai turi išleisti milijonus eurų, kad skubiai bandytų laikytis įstatymo, be prasmingų paaiškinimų ir gresiant baudžiamajai atsakomybei“, – teigiama organizacijų pateiktame kreipimesi.

    Teisiniuose argumentuose pabrėžiama, kad mokestis esą diskriminuoja skaitmeninį turtą, palyginti su kitų rūšių turto sandoriais, todėl gali prieštarauti Ilinojaus konstitucijai. Taip pat keliama prielaida, kad nuostatos gali konfliktuoti su federaliniu Internet Tax Freedom Act, kuris riboja diskriminacinius mokesčius elektroninei komercijai.

    Ši byla laikoma reikšminga ne tik Ilinojui: jei sandorių mokestis įsigaliotų, jis galėtų tapti precedentu kitoms valstijoms ieškant naujų biudžeto pajamų šaltinių. Kriptoįmonės ir biržos savo ruožtu įspėja, kad tokie mokesčiai gali paskatinti paslaugų teikėjus riboti veiklą konkrečiose jurisdikcijose arba perkelti dalį operacijų į kitus regionus.

    Gubernatoriaus JB Pritzkerio biuras viešai išsamiau šio prašymo nekomentavo. Tolimesnė proceso eiga priklausys nuo to, ar teismas pripažins, kad įstatymo įsigaliojimas iki galutinio sprendimo galėtų sukelti neatitaisomą žalą, ir ar yra pakankamas teisinis pagrindas laikinajam sustabdymui.

  • Pietų Korėja nuo 2027 metų žada tokenizuoti akcijas ir obligacijas: planas trimis etapais

    Pietų Korėja nuo 2027 metų žada tokenizuoti akcijas ir obligacijas: planas trimis etapais

    Pietų Korėjos finansų reguliuotojas pranešė kuriantis tokenizavimo infrastruktūrą, kuri ateityje būtų pritaikoma įvairių rūšių vertybiniams popieriams, įskaitant akcijas, obligacijas ir fondus. Tikslas – sukurti aiškias taisykles ir techninį pagrindą, kad vertybiniai popieriai galėtų būti leidžiami ir apskaitomi naudojant blokų grandinės sprendimus.

    Šis pranešimas paskelbtas po konsultacinės grupės dėl tokenizuotų vertybinių popierių posėdžio. Pietų Korėja jau patvirtino teisės aktų pakeitimus, kurie numato teisinį blokų grandine paremtų vertybinių popierių pripažinimą, o jų įsigaliojimas numatytas 2027 metų vasario 4 dieną.

    Trys etapai iki platesnės rinkos

    Reguliuotojo planas suskirstytas į tris etapus, kad perėjimas vyktų palaipsniui ir būtų galima įvertinti rizikas. Pirmajame etape numatoma pradėti nuo ribotesnių instrumentų, daugiausia skirtų instituciniams investuotojams, taip mažinant galimą poveikį mažmeninei rinkai.

    Pirmajame etape daug dėmesio skiriama privačioms pinigų rinkos fondų struktūroms ir privačioms įmonių obligacijoms. Taip pat numatoma pradėti akcijų tokenizavimą nuo nelistinguojamų akcijų, naudojant patikėjimo modelį, kai pačios akcijos lieka esamoje sistemoje, o investuotojai gauna tokenizuotą patikėjimo naudos gavėjo vertybinį popierių.

    Antrasis etapas būtų pradedamas tuomet, jei pirmojo etapo veikimas bus įvertintas kaip stabilus ir saugus. Tokiu atveju infrastruktūra būtų plečiama į viešai siūlomus vertybinius popierius, kad tokenizavimas taptų prieinamas platesnei emisijų ir platinimo praktikai.

    Trečiasis etapas numato atsiskaitymų infrastruktūros perkėlimą į blokų grandinę. Reguliuotojas nurodė siekį sudaryti sąlygas atsiskaityti už tokenizuotus vertybinius popierius naudojant stabilios vertės kriptovaliutas, tačiau tai būtų vėlesnis žingsnis, priklausantis nuo ankstesnių etapų rezultatų ir rinkos pasirengimo.

    Kokie apribojimai ir reikalavimai numatomi?

    Pagal pateiktas gaires, esami vertybinių popierių tarpininkai ir prekybos įmonės galėtų dirbti su tokenizuotais vertybiniais popieriais be papildomos licencijos, jei veiktų pagal jau galiojančių leidimų apimtį. Tuo pačiu nebiržinės prekybos platformoms numatoma pareiga iš anksto suderinti veikimą su Finansų priežiūros tarnyba.

    Mažmeniniams investuotojams nebiržinėse platformose būtų taikoma metinė grynųjų pirkimų riba – 100 000 000 Pietų Korėjos vonų vienoje prekybos vietoje. Perskaičiavus apytikriu kursu, tai sudaro apie 62 000 eurų per metus, tačiau faktinė suma eurais gali svyruoti priklausomai nuo valiutų kurso.

    Taip pat numatytos registracijos taisyklės ne bankų subjektams, kurie norėtų patys tvarkyti investuotojų sąskaitas, susijusias su jų leidžiamais tokenizuotais vertybiniais popieriais. Tokiems emitentams būtų keliami kapitalo ir organizaciniai reikalavimai, įskaitant 4 000 000 000 Pietų Korėjos vonų nuosavo kapitalo kartelę, tai yra apie 2 500 000 eurų.

    Reguliuotojas kaip tarptautinius orientyrus įvardijo „BlackRock“ tokenizuotą fondą „BUIDL“ ir Honkongo tokenizuotas žaliąsias obligacijas. Tai rodo, kad Pietų Korėja savo planą dėlioja atsižvelgdama į jau veikiančius rinkos pavyzdžius ir siekia suderinti inovacijas su investuotojų apsauga.

    Nors tokenizavimas dažnai pristatomas kaip būdas pagreitinti atsiskaitymus ir sumažinti tarpininkų grandinę, praktinis įgyvendinimas priklauso nuo teisinių apibrėžčių, apskaitos suderinamumo ir kibernetinio saugumo. Todėl pasirinktas etapinis modelis leidžia reguliuotojui tikrinti sistemos patikimumą realiomis sąlygomis prieš pereinant prie masiškesnių sprendimų.

  • Blokų grandinės ekosistemos 2026 metais: kur krypsta Layer 1 ir Layer 2, o kur daugiausia rizikų?

    Blokų grandinės ekosistemos 2026 metais: kur krypsta Layer 1 ir Layer 2, o kur daugiausia rizikų?

    Blokų grandinės ekosistemos 2026 metais bręsta: rinka vis mažiau remiasi vien pažadais, o vis labiau vertina realų pritaikymą, saugumą ir infrastruktūros patikimumą. Pagrindinis dėmesys krypsta į du sluoksnius: bazinius tinklus (Layer 1) ir mastelio sprendimus (Layer 2), kurie kartu formuoja daugialypę, tarpusavyje sujungtą skaitmeninių paslaugų aplinką.

    Layer 1 tinklai išlieka pagrindas, kuriame sprendžiami decentralizacijos, pralaidumo ir mokesčių klausimai. 2026 metais jie konkuruoja ne tik technologijomis, bet ir kūrėjų bendruomenėmis, infrastruktūros tiekėjais, piniginių ir biržų integracijomis bei reguliaciniu aiškumu, kuris ypač svarbus instituciniams dalyviams.

    Layer 2 sprendimai stiprėja kaip praktinis atsakas į aukštus mokesčius ir ribotą pralaidumą baziniuose tinkluose. Rollup tipo architektūros leidžia perkelti didelę dalį skaičiavimų už pagrindinės grandinės ribų, o į bazinį tinklą įrašyti tik patikrinimo duomenis, taip mažinant kainą ir didinant operacijų skaičių.

    Kur daugėja vertės kūrimo

    Didžiausia vertė šiandien kuriama ten, kur infrastruktūra tampa beveik nematoma galutiniam vartotojui. Tai apima patogesnį prisijungimą, paprastesnį raktų valdymą, mažiau klaidų atliekant pervedimus, taip pat greitesnį atsiskaitymą ir aiškesnę mokesčių logiką.

    Augant realiam naudojimui, svarbėja ir duomenų prieinamumas, patikimos orakulų sistemos bei saugumo auditai. Rinkoje tvirtėja požiūris, kad ekosistema nėra vienas tinklas ar viena programėlė, o tarpusavyje priklausomų komponentų grandinė, kur silpniausia vieta dažnai tampa atakos taikiniu.

    Kur slepiasi didžiausios rizikos

    Viena didžiausių rizikų išlieka tiltai tarp grandinių ir sudėtingos sąveikos schemos, kurios istorijoje ne kartą tapo nuostolių priežastimi. Dėl to ekosistemos vis dažniau renkasi paprastesnius, geriau audituotus sprendimus, o kai kuriais atvejais atsisako perteklinio „cross-chain“ sudėtingumo.

    Kita rizika yra centralizacijos kompromisai, ypač kai mastelio sprendimuose ar infrastruktūroje svarbų vaidmenį atlieka keli operatoriai. Net jei technologija veikia sklandžiai, rinkai svarbu, kas valdo kritinius atnaujinimus, kaip sprendžiami incidentai ir ar vartotojas turi realių apsaugos mechanizmų.

    Ką rodo 2026 metų tendencijos

    2026 metais stiprėja kryptis į modulines architektūras, kur atskirai optimizuojamos vykdymo, duomenų prieinamumo ir atsiskaitymo funkcijos. Toks skaidymas leidžia greičiau diegti naujoves, bet kartu reikalauja aiškių standartų ir patikimos integracijos, nes priešingu atveju didėja sisteminė rizika.

    Lygiagrečiai ryškėja DI ir blokų grandinės sankirta: DI įrankiai naudojami saugumo stebėsenai, sukčiavimo aptikimui, rizikos vertinimui ir incidentų analizei. Vis dėlto kritiniai sprendimai paprastai išlieka žmogaus kontrolėje, nes automatinės sistemos gali klaidingai interpretuoti nestandartines grandinių būsenas ar atakas.

    Galutinis ekosistemos laimėtojas 2026 metais greičiausiai bus ne tas, kuris pasiūlys vien didžiausią teorinį pralaidumą, o tas, kuris užtikrins patikimą veikimą, aiškią vartotojo patirtį ir prognozuojamas taisykles kūrėjams bei instituciniams dalyviams. Šioje rinkoje vis labiau vertinama ne triukšmas, o atsparumas, saugumas ir nuoseklus augimas.

  • „Chainalysis“ kaltina ICE dėl 82 mln. eurų sutarties: esą konkursas pritaikytas „TRM Labs“ kriterijams

    „Chainalysis“ kaltina ICE dėl 82 mln. eurų sutarties: esą konkursas pritaikytas „TRM Labs“ kriterijams

    Blokų grandinės analizės bendrovė „Chainalysis“ pateikė skundą JAV Federalinių ieškinių teismui, kuriame kaltina JAV Imigracijos ir muitinės tarnybą (ICE) nesąžiningai nukreipus didelės vertės sutartį konkurentams. Ginčas kilo dėl maždaug 82 mln. eurų vertės vieno tiekėjo (be konkurso) kontrakto, skirto skaitmeninių finansinių nusikaltimų tyrimams.

    Viešai paskelbtoje, suredaguotoje skundo versijoje teigiama, kad ICE „Chainalysis“ vertino pagal reikalavimus, kurie nebuvo aiškiai pateikti dokumente, į kurį tiekėjams buvo nurodyta atsakyti. Pasak įmonės, agentūra rėmėsi ankstesnės rinkos apklausos klausimais, nors vėlesniame poreikio aprašyme dalies tų kriterijų neliko.

    Sutartis ir ką ji apima

    ICE „TRM Labs“ skyrė apie 82 mln. eurų vertės sutartį suteikti kriminalistinės analizės programinę įrangą ir pagalbos paslaugas Tėvynės saugumo tarnybos (HSI) tyrimams. Sutarties laikotarpis federaliniuose įrašuose nurodomas nuo 2026 metų liepos 1 dienos iki 2027 metų birželio 30 dienos.

    „Chainalysis“ skunde šį susitarimą apibūdina kaip didžiausią tokio pobūdžio blokų grandinės analizės kontraktą JAV vyriausybėje. Bendrovė prašo teismo pripažinti vieno tiekėjo pasirinkimą neteisėtu ir įpareigoti agentūrą organizuoti atvirą konkursą.

    Kur, pasak „Chainalysis“, prasidėjo problema

    Skunde aiškinama, kad ICE gegužės pabaigoje paskelbė rinkos tyrimui skirtą užklausą, kurioje klausta apie labai konkrečias technines galimybes. Tarp jų minėta didelė sukčiavimo aukų duomenų bazė, dirbtiniu intelektu paremtos tyrimų funkcijos ir mechanizmai, leidžiantys realiuoju laiku perspėti paslaugų teikėjus dėl įtartinų lėšų judėjimo.

    Vėliau ICE paskelbė ketinimą sutartį skirti vienam tiekėjui, tačiau kitoms įmonėms leido pateikti trumpą, vieno puslapio apimties pajėgumų aprašą pagal atskirą poreikio dokumentą. „Chainalysis“ teigia buvusi vienintelė įmonė, pateikusi tokį aprašą, tačiau agentūra, anot skundo, sprendimą dėl vienintelio tinkamo tiekėjo priėmė kitą dieną.

    Ką ICE esą vertino ir kodėl tai svarbu

    „Chainalysis“ tvirtina, kad poreikio aprašyme buvo akcentuojamos trys plačios misijos kryptys, įskaitant sukčiavimo ir kibernetinių nusikaltimų trikdymą bei seksualinio šantažo atvejų prevenciją. Vis dėlto agentūros galutiniame vertinime, kaip teigiama skunde, atsirado specifinių kriterijų, labiau primenančių ankstesnės užklausos klausimus, o ne vėlesnį poreikio dokumentą.

    Bendrovė taip pat ginčija argumentą, kad pasirinkto tiekėjo savybės buvo unikalios. Skunde teigiama, kad ICE rinkos analizėje pripažino, jog abi bendrovės turi brandžias tyrimų platformas ir patirties dirbant su teisėsauga, tačiau papildomų klausimų ar paaiškinimų iš „Chainalysis“ esą nebuvo paprašyta.

    „Įrašai rodo, kad agentūra sau leido daugiau vietos aprašyti poreikius, nei suteikė galimiems alternatyviems tiekėjams paaiškinti, kaip jie tuos poreikius patenkintų“, – teigiama skunde.

    „Chainalysis“ pripažįsta, kad nesiūlė tiksliai tokio automatinio mechanizmo, koks buvo aprašytas ankstesnėje užklausoje, tačiau tvirtina pateikusi alternatyvą, labiau orientuotą į koordinavimą su teisėsauga. Pasak įmonės, ICE šios alternatyvos neįvertino ir nepaaiškino, kodėl ji neatitiktų minimalių poreikių.

    Ginčas jau buvo pasiekęs JAV Vyriausybės atskaitomybės biurą, tačiau vėliau buvo perkeltas į teismą. Šiuo metu byloje dalyvauja ir „TRM Labs“, kuri prisijungė ginti sutarties skyrimo, o teismo sprendimas dėl skundo esmės dar nėra priimtas.

  • Cronos tinklas sustabdytas po Tectonic įsilaužimo: nuostoliai gali siekti apie 69 mln. eurų

    Cronos tinklas sustabdytas po Tectonic įsilaužimo: nuostoliai gali siekti apie 69 mln. eurų

    Cronos blokų grandinės tinklas sekmadienį buvo laikinai sustabdytas po incidento, susijusio su „Tectonic“ – didžiausiu šio tinklo skolinimo protokolu. Apie sustabdymą pranešė Cronos Network, nurodydama, kad nustatytas išnaudojimas ir pažadėdama teikti atnaujinimus.

    „Tectonic“ atskirai informavo, kad tiria įvykį ir paprašė naudotojų kol kas nesąveikauti su protokolu, kol nebus patvirtinta, jog naudotis saugu. Projekto komanda detalių apie tikslią pažeidimo priežastį ar patirtą žalą tuo metu dar nepateikė.

    Kas nutiko ir kodėl sustabdytas tinklas

    Onchain tyrėjas Weilin Li incidentą siejo su TONIC, „Tectonic“ valdymo žetonu, kurio likvidumas rinkoje yra palyginti mažas. Pasak jo, užpuolikas galėjo per trumpą laiką dirbtinai pakelti TONIC kainą maždaug 100 kartų ir tuomet panaudoti išpūstos vertės žetonus kaip užstatą, kad pasiskolintų kitą turtą.

    Tokia schema paprastai vadinama kainos manipuliavimu per mažo likvidumo turtą ir primena ankstesnius DeFi atvejus, kai užstato vertė būdavo iškreipiama, o protokolai, remdamiesi netvaria kaina, leisdavo skolintis per daug. Pats „Tectonic“ savo dokumentacijoje yra įspėjęs, kad mažo likvidumo turtas gali būti ypač pažeidžiamas kainos manipuliacijoms.

    Tyrėjo vertinimu, galėjo būti paveikta maždaug 69 mln. eurų vertės turto. Jis taip pat teigė, kad iki tinklo sustabdymo į kitą tinklą galėjo būti perkelta apie 5,5 mln. eurų, o tai reikštų, jog didesnė dalis turto galėjo likti Cronos ekosistemoje, bent jau trumpuoju laikotarpiu.

    Ką tai reiškia „Tectonic“ naudotojams

    Iki incidento „Tectonic“ turėjo apie 112 mln. eurų vertės užrakinto turto (TVL) ir apie 76 mln. eurų aktyvių paskolų. Šie skaičiai padeda suprasti protokolo mastą ir tai, kodėl sutrikimas buvo reikšmingas visam Cronos tinklui.

    Cronos sustabdymas yra kraštutinė, bet kartais taikoma priemonė, kai siekiama sustabdyti lėšų judėjimą ir apriboti galimybę užpuolikui išsigryninti ar išsklaidyti turtą per tiltus. Vis dėlto toks sprendimas kelia klausimų dėl decentralizacijos praktikoje ir dėl to, kaip vėliau bus atkuriamas tinklo darbas, ką daryti su įtariamomis užpuoliko lėšomis ir kaip bus kompensuojami nukentėję naudotojai.

    Platesnis kontekstas: DeFi silpnoji vieta

    Pastaruoju metu DeFi rinkoje daugėja atvejų, kai atakos remiasi ne klasikiniu kodo nulaužimu, o ekonominių parametrų išnaudojimu: manipuliuojama mažo likvidumo žetonų kaina, o po to iš protokolo išsiurbiamos paskolos ar inicijuojami priverstiniai likvidavimai. Tokie incidentai ypač skaudžiai smogia protokolams, kurie leidžia naudoti mažiau likvidų turtą kaip užstatą.

    „Crypto.com“ vadovas Kris Marszalek teigė, kad programėlė ir birža nebuvo pažeistos, o bendrovės saugumo komanda padeda Cronos tiriant incidentą. Cronos buvo kuriamas „Crypto.com“ iniciatyva, tačiau „Tectonic“ veikia kaip atskiras DeFi protokolas šioje ekosistemoje.

    Kol kas Cronos nėra paskelbęs konkretaus tinklo paleidimo plano ar galutinių sprendimų dėl incidento metu naudoto turto. Rinkai tai reiškia padidėjusią riziką trumpuoju laikotarpiu, o naudotojams svarbiausia sekti oficialius atnaujinimus ir nesiimti veiksmų su protokolu, kol nebus patvirtinta, kad tai saugu.

  • „TRON DAO“ įsitraukė į Brazilijos institucijų mokymus: kaip sekami ir susigrąžinami kriptoturtai

    „TRON DAO“ įsitraukė į Brazilijos institucijų mokymus: kaip sekami ir susigrąžinami kriptoturtai

    „TRON DAO“ pranešė dalyvavusi Brazilijoje surengtame skaitmeninių aktyvų atsekimo ir susigrąžinimo forume, kurį organizavo Digital Currencies Governance Group ir Brazilijos Nacionalinė prokuratūrų taryba. Renginys vyko Brazilijos sostinėje Brazilijoje rugpjūčio 26–27 dienomis.

    Forume aptarti praktiniai klausimai, su kuriais vis dažniau susiduria teisėsauga ir priežiūros institucijos: skaitmeninių nusikaltimų tyrimas, kriptoturto paieška ir areštas, stabiliosios kriptovaliutos bei nauji neteisėtos veiklos modeliai. Organizatoriai akcentavo bendradarbiavimo svarbą, kai į tyrimus įtraukiami ir prokurorai, ir teismai, ir finansų kontrolės institucijos.

    Pasak organizatorių, susitikime dalyvavo daugiau nei 100 atstovų iš Brazilijos reguliavimo, teisėsaugos, prokuratūros ir teismų sistemos, taip pat iš Centrinio banko, mokesčių administratoriaus ir kitų institucijų. Tokia sudėtis rodo, kad kriptoturto konfiskavimas ir grąžinimas tampa nebe siaurai technologine, o tarpžinybine užduotimi.

    „TRON DAO“ renginyje atstovavo bendruomenės atstovas Samas Elfarra ir „TRON“ teisininkas Johnas O. Hurstonas. Jie prisidėjo prie diskusijų apie viešų blokų grandinių infrastruktūrą, transakcijų skaidrumą ir tai, kaip praktikoje vyksta kriptoturto atsekimas.

    Vienoje sesijų S. Elfarra pristatė, kaip veikia „TRON“ blokų grandinė ir kuo viešos grandinės skiriasi nuo tradicinių finansinių sistemų, kai kalbama apie duomenų matomumą. Buvo aptarta, kaip transakcijų viešumas gali padėti tyrėjams greičiau susieti pinigų srautus, identifikuoti piniginių tarpusavio ryšius ir geriau suprasti lėšų judėjimo logiką.

    J. O. Hurstonas dalyvavo diskusijoje apie tarpsektorinį bendradarbiavimą, kai siekiama užšaldyti, konfiskuoti ir grąžinti skaitmeninį turtą. Praktikoje tokie procesai dažnai remiasi ne tik techniniu atsekimu, bet ir teisinėmis procedūromis, greitu institucijų apsikeitimu informacija bei įrodymų rinkimu, kad areštas ir turto perėmimas vėliau būtų pagrįsti teisme.

    „Tokie susitikimai padeda kurti tiesioginius, konstruktyvius ryšius su viešosiomis institucijomis ir suteikia joms geresnį supratimą, kaip blokų grandinės technologija veikia praktikoje“, – sakė Samas Elfarra.

    Antrąją renginio dieną buvo numatyti specialūs mokymai teisėsaugai ir prokurorams, orientuoti į praktines skaitmeninių aktyvų tyrimo situacijas. Tai atspindi vis ryškesnę tendenciją: valstybinės institucijos siekia ne tik formuoti taisykles, bet ir kelti kompetencijas, kad galėtų greičiau reaguoti į finansinius nusikaltimus, kuriuose naudojamas kriptoturtas.

    „TRON DAO“ teigimu, tai buvo pirmasis tokio masto kontaktas su Brazilijos Nacionalinė prokuratūrų taryba, leidęs užmegzti tiesioginius institucinius ryšius. Organizatorių kontekste tai svarbu ir dėl to, kad kriptoturto atsekimo bei susigrąžinimo ekosistemoje vis dažniau reikalingas technologinių platformų, privačių rinkos dalyvių ir valstybės koordinavimas.

    „TRON DAO“ taip pat priminė, kad „TRON“ blokų grandinė pastaraisiais metais tapo viena didžiausių infrastruktūrų, kur vyksta stabiliosios kriptovaliutos pervedimai. Tokiose grandinėse susiduria du skirtingi tikslai: užtikrinti greitus ir pigius pervedimus teisėtam naudojimui, kartu didinant pajėgumus identifikuoti ir sustabdyti neteisėtus pinigų srautus.

  • „Ondo Finance“ pasikvietė buvusią GFMA vadovę: ką tai reiškia augančiai tokenizuotų aktyvų rinkai

    „Ondo Finance“ pasikvietė buvusią GFMA vadovę: ką tai reiškia augančiai tokenizuotų aktyvų rinkai

    Kriptoturto ir blokų grandinės sprendimų bendrovė „Ondo Finance“ stiprina ryšius su politikos formuotojais ir reguliuotojais: vyriausiąja politikos vadove paskirta Allison Parent. Ji laikoma patyrusia finansų reguliavimo ir viešosios politikos eksperte, dirbusia tiek asociacijose, tiek finansų institucijose.

    Iki prisijungimo prie „Ondo Finance“ A. Parent vadovavo Global Financial Markets Association (GFMA), vienijančiai didžiuosius kapitalo rinkų dalyvius. Anksčiau ji taip pat ėjo aukštas pareigas „Barclays“ ir Anglijos banke, o „Ondo Finance“ teigimu, jos patirtis apima ir darbą su didelės apimties reguliavimo reformomis.

    „Šis paskyrimas žymi kitą mūsų darbo etapą: bendradarbiavimą su politikos formuotojais ir reguliuotojais visame pasaulyje, kai tokenizuoti aktyvai tampa finansų pagrindine srove, ir tai būtina aiškiems, patikimiems rinkos standartams“, – teigiama „Ondo Finance“ pranešime.

    Paskyrimas vyksta tuo metu, kai tokenizacija – tradicinių finansinių priemonių perkėlimas į blokų grandinę – vis dažniau pristatoma kaip būdas efektyvinti prekybą, atsiskaitymą ir turto apskaitą. „Ondo Finance“ anksčiau pradėjo siūlyti tokenizuotas JAV iždo vertybinių popierių ekspozicijas, o bendrovė viešai nurodė, kad jos iždo produktai yra sukaupę apie 2 mlrd. eurų bendros užrakintos vertės.

    2025 metų rugsėjį įmonė pristatė „Ondo Global Markets“ – platformą, orientuotą į tokenizuotas akcijas ir biržoje prekiaujamus fondus. Bendrovės atstovai yra teigę, kad per maždaug aštuonis mėnesius platforma pasiekė apie 1 mlrd. eurų bendros užrakintos vertės, o tai rodo augantį institucinių ir pažangesnių investuotojų dėmesį.

    Reguliacinis fonas JAV išlieka sudėtingas: Vertybinių popierių ir biržos komisija bei Prekių ateities sandorių komisija aktyvina priežiūrą, o platesni teisėkūros sprendimai stringa. Viešojoje erdvėje minimas ir Clarity Act projektas, tačiau jo svarstymas susiduria su politiniais ir sektorių interesų konfliktais, todėl aiškesnių federalinių taisyklių laukti gali tekti ilgiau.

    „Subalansuota reguliavimo politika reiškia augimo ir inovacijų derinimą su rinkos vientisumu, vartotojų apsauga ir bendru finansiniu stabilumu“, – sakė Allison Parent.

    Rinkai tai svarbu dėl paprastos priežasties: institucinis kapitalas paprastai reikalauja aiškaus taisyklių rinkinio, rizikų valdymo standartų ir nuoseklios atskaitomybės. Tokiose bendrovėse kaip „Ondo Finance“ politikos ir reguliavimo kryptis gali tapti vienu pagrindinių veiksnių, lemiančių, ar tokenizuoti aktyvai iš nišinio produkto taps plačiau naudojama infrastruktūra finansų rinkose.

  • Kriptovaliutų sandoriai ir investicijos į Web3: kur juda kapitalas ir kokių įsigijimų tikisi rinka

    Kriptovaliutų sandoriai ir investicijos į Web3: kur juda kapitalas ir kokių įsigijimų tikisi rinka

    Kriptovaliutų rinkoje vis dažniau matomas investuotojų dėmesio persiskirstymas nuo vien tik kainų svyravimų prie konkrečių sandorių: rizikos kapitalo investicijų, strateginių tokenų pardavimų ir įsigijimų. Tokie susitarimai tampa svarbiu signalu, rodant, kurios Web3 kryptys įgauna pagreitį ir kur tikimasi artimiausio augimo.

    Pastaraisiais metais rinka brendo ir po ankstesnių sukrėtimų daugiau lėšų keliauja į infrastruktūrą: blokų grandinių mastelio sprendimus, saugumo auditą, skaitmeninio turto saugojimo paslaugas, atitikties įrankius bei mokėjimų integracijas. Investuotojai taip pat dažniau vertina realius pinigų srautus, vartotojų skaičių ir produkto pritaikomumą, o ne vien pažadus ar trumpalaikį triukšmą.

    Kas šiandien labiausiai traukia investuotojus?

    Aktyviausiai finansuojamos sritys paprastai sutampa su tuo, kur daugėja realių naudojimo atvejų: tokenizacija, stabiliosios kriptovaliutos, decentralizuotos finansų paslaugos ir duomenų infrastruktūra. Daug dėmesio sulaukia ir sprendimai, padedantys įmonėms saugiai diegti blokų grandinės produktus, įskaitant identiteto valdymą, apsaugą nuo sukčiavimo ir sandorių stebėseną.

    Didėja ir institucinių dalyvių vaidmuo, nes jie dažniau ieško aiškaus reguliacinio pagrindo, patikimos prekybos infrastruktūros ir skaidrių atsiskaitymo mechanizmų. Tokios tendencijos lemia, kad sandoriai rinkoje vis dažniau struktūruojami konservatyviau, su griežtesnėmis sąlygomis ir didesniu dėmesiu rizikos kontrolei.

    Įsigijimai ir konsolidacija: ką tai sako apie rinką?

    Įsigijimų ir susijungimų banga dažniausiai kyla tada, kai bendrovės siekia greičiau įgyti technologijų, komandų ar licencijų, užuot viską kūrusios nuo nulio. Kriptovaliutų sektoriuje tai ypač aktualu infrastruktūros žaidėjams, kurie plečia paslaugų krepšelį nuo prekybos iki saugojimo, atitikties ir duomenų analizės.

    Konsolidacija taip pat padeda sumažinti dubliavimąsi: rinkoje išlieka stipresni produktai, o mažesnės komandos prisijungia prie didesnių platformų, kurios turi daugiau kapitalo ir prieigos prie klientų. Tai gali didinti brandą, tačiau kartu kelia klausimų dėl konkurencijos ir priklausomybės nuo kelių stambių paslaugų teikėjų.

    Kaip sekti kapitalo kryptis praktiškai?

    Vertinant sandorius verta žiūrėti ne tik į antraštes, bet ir į detales: kokiai stadijai skirtas finansavimas, kokia investuotojų sudėtis, ar įmonė turi realius klientus, ir kokiai problemai sprendimas skirtas. Svarbu ir tai, ar projektas orientuojasi į vartotojų rinką, ar į verslo klientus, nes šie segmentai dažnai turi skirtingus augimo ciklus.

    Galiausiai, kapitalo kryptis dažnai parodo, kokios temos tampa „pagrindine infrastruktūra“ visam sektoriui. Jei daugiau investicijų keliauja į saugumą, atitiktį ir patikimą prekybą, tai signalizuoja, kad rinka pereina nuo eksperimentų prie ilgalaikių, reguliuojamai aplinkai pritaikytų produktų.