Tag: Blokų grandinė

  • „Glocalzone“ įsigijo „MovitOn“: 1,3 mln. vartotojų tinklas jungiamas į decentralizuotą logistiką

    „Glocalzone“ įsigijo „MovitOn“: 1,3 mln. vartotojų tinklas jungiamas į decentralizuotą logistiką

    Keliones su tarptautiniais siuntų prašymais sujungusi platforma „Glocalzone“ buvo įsigyta bendrovės „MovitOn“. Sandorio tikslas – išplėsti tarpusavio (peer-to-peer) logistikos infrastruktūrą ir integruoti decentralizuoto pristatymo technologijas.

    „Glocalzone“ veikė kaip skelbimų ir užklausų rinka: keliautojai nurodydavo maršrutus, o siuntėjai ieškodavo, kas galėtų pervežti siuntas per sienas. Platforma skelbia turinti daugiau nei 1 300 000 registruotų vartotojų ir esą padėjusi įvykdyti per 600 000 pristatymo užsakymų.

    „MovitOn“ teigia, kad įsigijimas suteikia prieigą prie tarptautinės bendruomenės ir didina decentralizuoto logistikos tinklo mastą. Bendrovė kuria pristatymo platformą, kurioje kurjerių parinkimas automatizuojamas pasitelkiant DI, o atsiskaitymai ir patvirtinimai siejami su blokų grandinės sprendimais.

    Kas keisis vartotojams?

    Po įsigijimo „Glocalzone“ platforma ir jos bendruomenė bus integruojama į „MovitOn“ decentralizuotą fizinės infrastruktūros tinklą (DePIN). Tokiuose modeliuose pristatymų koordinavimui ir atsiskaitymams naudojami išmanieji kontraktai, depozito principu veikiantys mechanizmai ir reputacijos vertinimas.

    „MovitOn“ nurodo, kad pavedimai bus skirstomi atsižvelgiant į maršrutą, laiką ir naudotojo reputaciją, kad būtų mažinama sukčiavimo ir vėlavimų rizika. Integracija pradedama nedelsiant, o esami „Glocalzone“ vartotojai į naują sistemą bus perkeliami palaipsniui.

    „Mūsų patikimos rinkos ir „MovitOn“ DI paremto kurjerių parinkimo sinergija yra išties transformuojanti. Metus kūrėme pasitikėjimą tarp keliautojų ir siuntėjų, o dabar 1 300 000 vartotojų integruojame į DePIN modelį su išmaniaisiais kontraktais, kad pašalintume svarbiausius šiandienos logistikos skausmus“, – sakė „Glocalzone“ bendraįkūrėjas Doğan Turan.

    Prekės ženklas ir atsiskaitymai

    Pereinamuoju laikotarpiu paslauga veiks pavadinimu „Glocalzone by MovitOn“, kol bus atnaujinama infrastruktūra ir perkeliami naudotojai. Bendrovė taip pat žada lojalumo programas ir perėjimo įrankius, kurie turėtų paskatinti naudoti jos MVON žetoną ir platesnę „Web3“ atsiskaitymų ekosistemą.

    Tokie sprendimai pastaraisiais metais dažniau testuojami kaip alternatyva tradicinei kurjerių rinkai, ypač ten, kur brangūs tarptautiniai pristatymai arba sunku rasti patikimą tarpininką. Vis dėlto vartotojams svarbiausia išlieka aiškios taisyklės, ginčų sprendimo procesai ir atsakomybės ribos, kai pristatymą atlieka ne profesionalus vežėjas, o keliautojas.

  • „Anchorage Digital“ ir „Grupo Salinas“ jungiasi: sieks pagreitinti tarpvalstybinius mokėjimus stabiliosiomis monetomis

    „Anchorage Digital“ ir „Grupo Salinas“ jungiasi: sieks pagreitinti tarpvalstybinius mokėjimus stabiliosiomis monetomis

    Partnerystė dėl greitesnių atsiskaitymų

    JAV kriptoturto bankas „Anchorage Digital“ paskelbė sudaręs partnerystę su Meksikos konglomeratu „Grupo Salinas“, kurį kontroliuoja milijardierius Ricardo Salinas Pliego. Susitarimo tikslas – pagerinti tarpvalstybinių mokėjimų procesus, pasitelkiant JAV doleriu susietas stabilias monetas.

    Įmonės teigia, kad integracija turėtų sutrumpinti atsiskaitymo ciklus ir suteikti daugiau realaus laiko funkcionalumo, išlaikant dideliems finansų rinkos dalyviams reikalingus valdymo, saugumo ir atitikties standartus.

    Kaip tai veiks praktikoje?

    Pagal praneštą planą „Grupo Salinas“ kriptoturto padalinys „Coinpro“ integruos „Anchorage Digital“ infrastruktūrą į esamus tarpvalstybinių pervedimų srautus. Tokia schema, paremta blokų grandinės „bėgiais“, paprastai siejama su greitesniu lėšų judėjimu ir paprastesniu pervedimų suderinimu.

    „Anchorage Digital“ aiškina, kad blokų grandinės pagrindu veikiančios stabilios monetos leidžia pervedimus atlikti programiškai ir greičiau, o atsiskaitymai gali vykti beveik realiu laiku. Tai aktualu tarptautiniams mokėjimams, kuriuose tradiciniai kanalai neretai būna lėtesni dėl tarpbankinių grandinių ir darbo laiko skirtumų.

    „Stabilios monetos iš prekybos priemonės virsta pagrindine finansų infrastruktūra“, – sakė „Anchorage Digital“ bendraįkūrėjas ir vadovas Nathan McCauley.

    Kontekstas: stabilios monetos sparčiai skinasi kelią

    Stabilios monetos pastaraisiais metais vis dažniau pristatomos kaip priemonė atsiskaitymams, o ne vien prekybai kriptoturto rinkose. Jų patrauklumas slypi siekyje derinti tradicinių valiutų stabilumą su skaitmeninių pervedimų greičiu ir automatizavimo galimybėmis.

    Tokios partnerystės taip pat atspindi platesnę tendenciją: finansų institucijos ir stambios įmonių grupės ieško būdų mažinti tarptautinių pervedimų kaštus, spartinti pinigų judėjimą ir gerinti atsiskaitymų skaidrumą, tačiau kartu išlaikyti reguliavimo reikalavimus atitinkančią kontrolę.

    „Grupo Salinas“ ekosistemoje veikia ir bankas „Banco Azteca“, o grupės mažmeninės ir finansinių paslaugų veiklos mastas reiškia, kad efektyvesni tarpvalstybiniai mokėjimai gali turėti apčiuopiamą poveikį klientų patirčiai. Įmonės kol kas detalių dėl diegimo grafiko ar apimčių nepateikė.

  • „Dinari“ vadovė aiškina, kaip JAV akcijos keliasi į blokų grandinę ir ką tai keičia investuotojams

    JAV vertybinių popierių tokenizacija sparčiai juda iš eksperimentų į infrastruktūros lygį: vis daugiau bendrovių kuria būdus, kaip akcijų nuosavybę ar ekonomines teises perkelti į blokų grandinę. „Dinari“ verslo plėtros vadovė Anna Wroblewska teigia, kad didžiausia vertė čia slypi ne spekuliacijoje, o naujuose atsiskaitymo ir prieigos bėgiuose pasaulinei rinkai.

    Diskusijoje ji akcentuoja globos modelį, kai už onchain išleidžiamų priemonių turi stovėti aiškiai apibrėžtas realaus turto laikymas ir atskaitomybė. Tokiu atveju blokų grandinė tampa papildomu sluoksniu, o ne pakaitalu tradicinei rinkos infrastruktūrai, o svarbiausiu klausimu tampa skaidrumas ir teisinis suderinamumas.

    „Mums svarbiausia yra infrastruktūra: kaip saugiai sujungti tradicinių rinkų likvidumą su onchain atsiskaitymu“, – sakė A. Wroblewska.

    Vienas ryškiausių pažadų investuotojams yra potencialiai lankstesnė prieiga prie JAV kapitalo rinkų iš skirtingų šalių, ypač ten, kur tarpininkavimo grandinės yra brangios arba lėtos. Kartu ji pabrėžia, kad realus pritaikymas priklauso nuo reguliavimo: kas gali platinti tokias priemones, kokie taikomi investuotojų tinkamumo reikalavimai ir kaip užtikrinamos vartotojų teisės.

    Kitas aspektas yra prekybos ir atsiskaitymo režimas: rinka dažnai viliojama idėja apie 24 valandas per parą veikiančią prekybą, tačiau praktikoje tai atsiremia į pagrindinių biržų darbo laiką, likvidumo šaltinius ir rizikos valdymą. Pašnekovė aiškina, kad sprendimai dažnai remiasi hibridiniu modeliu, kai likvidumas ieškomas tiek tradicinėse, tiek onchain rinkose, o technologinis sluoksnis turi užtikrinti nuoseklų kainodaros ir vykdymo mechanizmą.

    Tokenizuotos akcijos taip pat siejamos su platesne skaitmeninių finansų ekosistema: galimybe tokias priemones naudoti kaip užstatą, kurti indeksus ar automatizuotus portfelius. Vis dėlto, kaip pabrėžiama pokalbyje, šios kryptys atsiveria tik tada, kai aiškiai sutvarkyti turto laikymo, audito, atitikties ir vartotojų apsaugos procesai.

    Galiausiai „Dinari“ atstovė tvirtina, kad ilgalaikė tokenizacijos sėkmė bus matuojama ne triukšmu rinkoje, o tuo, ar ji realiai sumažins trintį tarp šalių, tarpininkų ir sistemų. Kitaip tariant, laimės tie sprendimai, kurie investuotojui suteiks paprastesnį, pigesnį ir patikimesnį kelią į JAV vertybinius popierius, išlaikant aiškias taisykles ir atsakomybę.

  • Startuolis „Propy“ skiria 92 mln. eurų: žada NT sandorius uždaryti per valandas, ne savaites

    Startuolis „Propy“ skiria 92 mln. eurų: žada NT sandorius uždaryti per valandas, ne savaites

    Majamyje įsikūrusi blokų grandinės technologijų įmonė „Propy“ pritraukė apie 92 mln. eurų kredito liniją ir žada iš esmės sutrumpinti nekilnojamojo turto sandorių užbaigimą. Bendrovė teigia, kad lėšos bus nukreiptos į nuosavybės teisių ir depozito paslaugų įmonių konsolidavimą bei vieningos, DI paremtos uždarymo platformos kūrimą.

    Tradicinis sandorio uždarymas daugelyje rinkų vis dar remiasi daugybe patikrų, parašų, atitikties dokumentų ir tarpininkų darbo, todėl procesas dažnai užtrunka savaites. „Propy“ tikina, kad didesnė automatizacija ir duomenų suvedimas į skaitmenines sistemas gali šį kelią sutrumpinti iki kelių valandų, ypač kai sandorio sąlygos aiškios, o dokumentai pateikti tvarkingai.

    „Esame įsitikinę, kad po interneto kita didžioji banga yra blokų grandinė: internetas pernešė informaciją, o blokų grandinė perneš vertę“, – sakė „Propy“ įkūrėja ir vadovė Natalia Karayaneva.

    Įmonė aiškina, kad blokų grandinė veikia kaip bendras skaitmeninis registras, kuriame įrašytą informaciją sudėtinga pakeisti, todėl ji gali tapti papildomu saugumo sluoksniu. „Propy“ teigimu, į ją gali būti perkeliami sandoriui svarbūs įrašai, o pats procesas valdomas per vadinamąsias išmaniąsias sutartis, kurios automatiškai vykdo numatytas sąlygas.

    Pasak bendrovės, DI sistemos iš pasirašytos pirkimo–pardavimo sutarties ištraukia pagrindinius duomenis, tokius kaip adresas, terminai, sąlygos ir išlygos, ir taip sumažina rankinio suvedimo klaidų tikimybę. Vėliau šie duomenys panaudojami darbo eigai paleisti, o šalys realiu laiku mato, kuriame etape yra procesas.

    „Propy“ taip pat kuria DI agentą „Avery“, kuris turėtų bendrauti su klientais visą parą ir padėti koordinuoti veiksmus tarp pirkėjų, pardavėjų, brokerių bei paslaugų teikėjų. Bendrovė jį apibūdina kaip skaitmeninį sandorių koordinatorių, galintį sekti laiškus, priminimus ir dokumentų būsenas, kad sumažėtų vėlavimų.

    Praktinė plėtra, anot „Propy“, remiasi ir įsigijimais: bendrovė skelbė jau nupirkusi kelias nuosavybės teisių patikros įmones. Tačiau integracija nėra paprasta, nes sektoriuje daug jautrumo automatizavimui ir DI, o dalis specialistų baiminasi, kad technologijos keis nusistovėjusius vaidmenis ir atsakomybes.

    Rinkoje technologiniai pokyčiai NT sandoriuose vyksta sparčiau nei anksčiau, tačiau juos riboja skirtingi teisiniai reikalavimai, registrų veikimo modeliai ir vartotojų įpročiai. Todėl tokie sprendimai dažniau prigyja ten, kur procesai jau stipriai skaitmenizuoti, o institucijos ir paslaugų grandinė leidžia didesnę automatizaciją, išlaikant patikras dėl pinigų plovimo prevencijos ir pirkėjų apsaugos.

    „Propy“ akcentuoja, kad galutinis tikslas yra sumažinti biurokratiją, pagreitinti atsiskaitymus ir padaryti nuosavybės įrašus patikimesnius, ypač tarptautiniuose sandoriuose. Vis dėlto įmonės sėkmė priklausys nuo to, kaip greitai tokie modeliai bus pritaikomi skirtingose jurisdikcijose ir ar rinka patikės, kad blokų grandinė bei DI gali ne tik pagreitinti, bet ir sumažinti rizikas.

  • „Project Eleven“: kvantiniai kompiuteriai gali perlaužti šifravimą greičiau nei tikėtasi, Q-Day – jau 2030

    „Project Eleven“: kvantiniai kompiuteriai gali perlaužti šifravimą greičiau nei tikėtasi, Q-Day – jau 2030

    Startuolis „Project Eleven“, dirbantis su pokvantinio saugumo sprendimais, naujoje ataskaitoje įspėja, kad vadinamasis Q-Day, kai kvantiniai kompiuteriai galėtų realiai kelti grėsmę šiandienos šifravimui, gali ateiti jau 2030 metais. Įmonė teigia, kad lūžis iki 2033 metų yra labiau tikėtinas nei ne, nors laiko intervalas gali svyruoti į abi puses.

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad pažanga kvantinių skaičiavimų srityje gali vykti ne tolygiai, o šuoliais. Tokia dinamika reiškia, kad ilgą laiką pokyčiai gali atrodyti nedideli, o vėliau per trumpą laiką įvyktų ryškus pajėgumų šuolis dėl sparčiai gerėjančios aparatinės įrangos ir algoritmų.

    Kuo Q-Day svarbus šifravimui?

    Dabartinės skaitmeninės saugos sistemos plačiai remiasi viešojo rakto kriptografija, kuri laikoma saugia todėl, kad klasikiniams kompiuteriams per brangu ir per lėta atlikti tam tikrus skaičiavimus. Kvantiniai kompiuteriai, pasiekę pakankamą mastą ir stabilumą, teoriškai galėtų šiuos skaičiavimus atlikti nepalyginamai greičiau ir taip susilpninti įprastus kriptografinius standartus.

    „Project Eleven“ argumentuoja, kad didžiausias pavojus slypi ne vien pačiame lūžio taške, bet ir pasirengimo trukmėje. Jei infrastruktūrai, programinei įrangai ir vartotojams pereiti prie kvantiniams kompiuteriams atsparesnės kriptografijos prireiks tiek pat ar daugiau laiko, nei liko iki grėsmės, realiai rizika jau yra čia.

    Kriptovaliutos: didelė vertė, ilgas perėjimas

    Ataskaitoje išskiriama ir kriptovaliutų ekosistema, kur saugumas glaudžiai susijęs su kriptografiniais parašais ir adresais. „Project Eleven“ skaičiavimu, esant tam tikroms sąlygoms, kvantinė rizika galėtų paliesti apie 6 900 000 bitkoinų, nes kai kurios lėšos laikomos adresuose ar schemose, kurios teoriškai gali būti jautresnės, jei raktų informacija kada nors buvo atskleista blokų grandinėje.

    Net jei Q-Day būtų atidėtas, perėjimas prie kvantiniams kompiuteriams atsparesnių piniginių ir adresų galėtų užtrukti kelerius metus. Toks migravimas reikalauja ne tik techninių pakeitimų, bet ir koordinacijos tarp kūrėjų, paslaugų teikėjų, biržų bei pačių vartotojų.

    „Kvantinių pajėgumų pažanga gali atrodyti lėta, o tada per trumpą laiką įvykti didelis šuolis“, – sakė „Project Eleven“ atstovai, apibendrindami ataskaitos logiką.

    Ką daro rinka ir didieji žaidėjai

    Kriptovaliutų bendruomenėje jau svarstomi scenarijai, kaip sumažinti galimą žalą ir sudaryti sąlygas saugiam perėjimui. Viena iš krypčių yra sprendimai, kurie leistų šiandien įrodyti piniginės valdymą neatskleidžiant papildomos informacijos, kuri ateityje galėtų padėti atakuoti senesnius adresus.

    Pokvantinio saugumo tema aktuali ne tik kriptovaliutoms. Technologijų sektoriuje jau diegiami ir standartizuojami kvantiniams kompiuteriams atsparesni algoritmai, o dalis bendrovių viešai skelbia apie planus per artimiausius metus perkelti vidines sistemas bei produktus į naujesnius kriptografijos modelius.

    Ekspertai pabrėžia, kad praktinis saugumo stiprinimas paprastai prasideda gerokai anksčiau nei pasirodo reali grėsmė, nes atnaujinimai turi pasiekti milžinišką skaičių sistemų. Todėl diskusijos apie Q-Day laiką dažnai vertinamos kaip signalas planuoti migraciją, o ne bandymas tiksliai atspėti datą.

  • DeFi rinka vėl nerami: po naujų įsilaužimų protokolai stiprina apsaugą, bet rizika niekur nedingsta

    DeFi rinka vėl nerami: po naujų įsilaužimų protokolai stiprina apsaugą, bet rizika niekur nedingsta

    Decentralizuotų finansų, arba DeFi, rinka pastarosiomis savaitėmis vėl atsidūrė dėmesio centre dėl naujų įsilaužimų, lėšų vagysčių ir techninių spragų, kurios paveikė atskirus protokolus ir jų vartotojus. Nors DeFi žada finansines paslaugas be tarpininkų, praktikoje ši ekosistema išlieka itin priklausoma nuo kodo kokybės, audito ir to, kaip greitai komandos reaguoja į incidentus.

    Tokio tipo atakos dažniausiai smogia ne pačiam blokų grandinės tinklui, o išmaniosioms sutartims, tiltams tarp tinklų ar pačių projektų valdymo mechanizmams. Vartotojams tai reiškia, kad nuostoliai gali atsirasti net ir tada, kai bazinis tinklas veikia stabiliai, nes pažeidžiamiausia grandis neretai būna aplikacijų sluoksnyje.

    Kur slypi didžiausios spragos?

    Vienas dažniausių scenarijų yra klaidos išmaniosiose sutartyse, leidžiančios užpuolikams manipuliuoti kainų orakulais, likvidumo fondais ar skolinimo protokolų užstato logika. Kitas rizikos šaltinis yra kryžminiai tiltai, kurie sujungia skirtingus tinklus ir dėl sudėtingos architektūros neretai tampa patraukliu taikiniu.

    Problemas didina ir tai, kad dalis projektų juda greitai, o kodo pakeitimai diegiami dažnai, kartais nepaliekant pakankamai laiko pakartotiniams auditams. Net kai auditas atliktas, jis neužtikrina absoliučios apsaugos, nes klaidos gali slėptis nestandartiniuose scenarijuose arba atsirasti jau po atnaujinimų.

    Kaip reaguoja rinka ir protokolai?

    Po incidentų DeFi komandos paprastai skuba stabdyti pažeistas funkcijas, riboti išėmimus, kelti užstato reikalavimus arba laikinai išjungti tiltus, kad sumažintų tolesnę žalą. Vis dažniau matoma ir praktika didinti atlygį už praneštas spragas, taip bandant pritraukti saugumo tyrėjus dar iki realios atakos.

    Tuo pačiu rinkoje stiprėja rizikos valdymo priemonės: diegiami kelių parašų sprendimai, laiko užraktai svarbiems pakeitimams, griežtesnės valdymo teisės ir realaus laiko stebėsenos sistemos. Tačiau net ir geriausios praktikos negali visiškai panaikinti rizikos, ypač kai atakos tampa vis labiau automatizuotos ir naudojančios pažangias analitikos priemones, įskaitant DI.

    Ką svarbu žinoti vartotojams?

    Vartotojų rizika DeFi aplinkoje dažnai yra didesnė nei tradicinėse finansų paslaugose, nes daug kas remiasi asmenine atsakomybe ir savarankišku lėšų valdymu. Net ir patikimi projektai gali patirti incidentų, todėl svarbu vertinti protokolo istoriją, audito viešumą, komandos reakcijos greitį ir tai, ar rizikos parametrai nėra akivaizdžiai agresyvūs.

    Praktikoje ekspertai pataria diversifikuoti, nenaudoti vieno protokolo visoms lėšoms, vengti neaiškių tiltų, stebėti oficialius projekto pranešimus ir atsargiai vertinti staiga išaugusias grąžas. DeFi išlieka inovatyvi sritis, tačiau jos augimas toliau bus tiesiogiai susijęs su tuo, kaip sparčiai rinka gebės mažinti sistemines saugumo spragas.

  • Portugalijos „Ekiden“ pritraukė 1,7 mln. eurų: siekia pagreitinti profesionalią prekybą blokų grandinėje

    Investicija ankstyvai stadijai

    Lisabonoje įsikūręs startuolis „Ekiden“ užbaigė 1,7 mln. eurų siekiantį pradinės stadijos investicijų etapą. Bendrovė kuria blokų grandine paremtą prekybos infrastruktūrą profesionaliems ir instituciniams rinkos dalyviams.

    Įmonė teigia, kad gautas kapitalas bus skirtas saugumo auditams, produkto vystymui, komandos plėtrai ir strateginėms partnerystėms. Pagrindinis tikslas – greičiau didinti likvidumą ir pasirengti platformos mastelio didinimui.

    Kas investavo ir ko siekiama

    „Ekiden“ nurodo, kad investicijų etape dalyvavo su kriptoturto infrastruktūra ir prekyba susiję investuotojai bei rinkos dalyviai, tarp jų GSR, Flowdesk, Pyth, Aptos, Monolith, Hardcore Labs, Moonhill Capital ir Curiosity Capital. Taip pat prisijungė strateginis partneris Keyrock.

    Į finansavimą, pasak bendrovės, įsitraukė ir vadinamieji verslo angelai, susiję su „Avail“, Aptos Labs, „Cube“, „Chorus One“, „Trading Strategy AI“ bei „Node Guardians“. Tokia sudėtis rodo, kad „Ekiden“ bando jungti prekybos praktiką su infrastruktūros kūrėjais.

    Problema: greitis, patikimumas, rizika

    Įkūrėjas Vitali Dervoed sako, kad prekyba blokų grandinėje vis dar dažnai neatitinka profesionalams įprastų standartų. Jo teigimu, didžiausi trūkumai dažnai siejami su vykdymo kokybe, patikimumu ir rizikos valdymu.

    „Mačiau, kaip profesionalūs prekiautojai vertina pavedimų įvykdymą, patikimumą ir riziką, tačiau per daug prekybos blokų grandinėje vis dar neatitinka šių standartų“, – sakė Vitali Dervoed.

    „Ekiden“ kryptis – ne dar viena universali kriptoturto birža, o labiau specializuota išvestinių priemonių infrastruktūra, orientuota į didelio dažnio ir algoritminę prekybą. Bendrovė akcentuoja, kad siekia suderinti greitą vykdymą su atsiskaitymu blokų grandinėje, išlaikant skaidrumą ir vartotojo kontrolę.

    Startuolis įkurtas 2025 metais ir teigia vystantis decentralizuotą išvestinių finansinių priemonių prekybos platformą. Įmonė pabrėžia įkūrėjo patirtį tradiciniuose finansuose ir blokų grandinės infrastruktūros projektuose, kas, anot jos, padeda tiksliau suprasti institucinių klientų poreikius.

    Platesniame kontekste tokio tipo infrastruktūra tampa aktualesnė augant instituciniam dėmesiui skaitmeniniam turtui. Pavyzdžiui, „Coinbase“ institucinių investuotojų apklausoje teigiama, kad 73 proc. institucinių sprendimų priėmėjų 2026 metais planuoja didinti skaitmeninio turto alokacijas, o 46 proc. kaip paskatą įvardija geresnę institucinio lygio infrastruktūrą.

    „Ekiden“ teigimu, būtent čia ir atsiranda niša: rinkai augant, profesionalių dalyvių lūkesčiai dėl vykdymo kokybės, rizikos kontrolės ir sistemų patikimumo išlieka aukšti. Todėl bendrovė žada integracijas ir sprendimus, pritaikytus prekybos įmonėms, rinkos formuotojams ir automatizuotoms strategijoms.

  • „JPMorgan“: stabiliosios kriptovaliutos naudojamos vis dažniau, bet rinkos vertė gali augti lėčiau

    „JPMorgan“: stabiliosios kriptovaliutos naudojamos vis dažniau, bet rinkos vertė gali augti lėčiau

    Stabiliosios kriptovaliutos naudojimas auga sparčiai, tačiau tai nebūtinai reikš tokio pat masto bendros rinkos vertės šuolį. Tokią išvadą naujoje apžvalgoje pateikė „JPMorgan“ analitikų komanda, vertinanti, kaip keičiasi mokėjimų įpročiai kriptovaliutų infrastruktūroje.

    Banko teigimu, svarbiausias veiksnys yra didėjantis stabiliosios kriptovaliutos apyvartos greitis, vadinamoji velocity. Paprastai tariant, ta pati stabiliosios kriptovaliutos suma dabar per trumpesnį laiką panaudojama daugiau kartų, todėl didesniam operacijų skaičiui aptarnauti nebūtinai reikia proporcingai didesnės bendros pasiūlos.

    Kas yra apyvartos greitis ir kodėl jis svarbus?

    „JPMorgan“ aiškina, kad plečiantis stabiliosios kriptovaliutos mokėjimų sistemoms didėja jų efektyvumas. Tai reiškia, kad vartotojai ir verslai dažniau perveda tas pačias lėšas, užuot ilgiau laikę jas piniginėse ar biržose kaip atsargą.

    Tokia dinamika gali riboti stabiliosios kriptovaliutos visatos plėtrą, net jei mokėjimų apimtys augtų labai sparčiai. Kitaip tariant, rinkos vertė gali atsilikti nuo realaus naudojimo, nes didesnį transakcijų srautą „patempia“ greitesnė apyvarta, o ne vien naujai įleidžiami vienetai.

    Rinkos augimas tęsiasi, bet analitikai ragina vertinti blaiviai

    „JPMorgan“ primena, kad ir anksčiau skeptiškai vertino itin optimistines prognozes apie stabiliosios kriptovaliutos rinką. Banko analitikai yra nurodę, kad iki 2028 metais bendra šio segmento vertė, jų vertinimu, galėtų siekti apie 460–550 mlrd. eurų, o ne trilijoną.

    Pastaraisiais metais stabiliosios kriptovaliutos rinka vis tiek didėjo, o augimas kai kuriais laikotarpiais buvo greitesnis nei bendra kriptovaliutų rinkos kapitalizacija. Analitikų nuomone, tai rodo, kad stabilioji kriptovaliuta vis dažniau naudojama ne vien prekybai ar kaip užstatas kripto ekosistemoje, bet ir realiems atsiskaitymams.

    Mokėjimų kryptys: nuo P2P link prekybininkų

    Vertinant transakcijų struktūrą, didelę dalį vis dar sudaro vartotojų tarpusavio pervedimai, tačiau ryškėja ir kita tendencija. Greičiau auga atsiskaitymai su verslais bei prekybininkais, todėl stabilioji kriptovaliuta vis dažniau konkuruoja su tradiciniais pervedimais, ypač ten, kur svarbus greitis ir kaštai.

    „JPMorgan“ taip pat atkreipia dėmesį į regioninius skirtumus: stabiliosios kriptovaliutos naudojimas išlieka itin aktyvus Azijoje. Toks pasiskirstymas svarbus ir reguliavimo kontekste, nes skirtingose rinkose taikomi nevienodi reikalavimai emitentams, biržoms ir mokėjimų tarpininkams.

    „Mūsų nuomone, kuo plačiau bus naudojamos stabiliosios kriptovaliutos mokėjimų sistemos, tuo jos taps efektyvesnės, o tai didins apyvartos greitį ir gali riboti bendrą rinkos vertės plėtrą“, – sakė „JPMorgan“ analitikų komanda.

    Apibendrindamas bankas akcentuoja, kad vien transakcijų apimties augimas nebūtinai yra tiesus kelias į proporcingą rinkos kapitalizacijos didėjimą. Jei apyvartos greitis toliau didės, stabiliosios kriptovaliutos ekosistema gali augti pirmiausia per naudojimo intensyvumą, o ne per bendrą išleistų vienetų kiekį.

  • „Andreessen Horowitz“ gina CFTC: skirtingos valstijų taisyklės prognozių rinkoms kelia įtampą

    „Andreessen Horowitz“ gina CFTC: skirtingos valstijų taisyklės prognozių rinkoms kelia įtampą

    Rizikos kapitalo bendrovė „Andreessen Horowitz“ (a16z) viešai parėmė JAV Prekių ateities sandorių prekybos komisiją (CFTC) ir sukritikavo atskirų valstijų veiksmus prieš prognozių rinkų platformas. Bendrovė teigia, kad valstija po valstijos taikomos taisyklės ir draudimai gali išbalansuoti visos rinkos veikimą.

    Ši pozicija išdėstyta CFTC pateiktame 18 puslapių komentare, kuriame akcentuojama, kad kai kurių valstijų reguliuotojų taikomos priemonės, įskaitant reikalavimus nutraukti veiklą ar siūlomus draudimus, esą kuria barjerą vienodai prieigai. a16z argumentuoja, kad priverstinis naudotojų blokavimas pagal gyvenamąją valstiją kertasi su sąžiningos prieigos principais, taikomais federaliniu lygmeniu.

    Bendrovė taip pat įspėja apie praktines pasekmes: jei platformos būtų priverstos riboti dalį JAV vartotojų, mažėtų likvidumas, prastėtų kainodara ir didėtų skirtumai tarp regionų. Tokia fragmentacija, anot a16z, ilgainiui gali sumažinti prognozių rinkų patrauklumą ir jų kuriamą ekonominę vertę.

    Federalinio ir valstijų lygmens konfliktą dar labiau aštrina CFTC pozicija, kad vadinamieji įvykių kontraktai pagal savo prigimtį gali būti priskiriami išvestinėms finansinėms priemonėms, todėl patenka į CFTC išimtinę jurisdikciją. Tuo metu dalis valstijų reguliuotojų ir generalinių prokurorų laikosi priešingos nuomonės ir tokias platformas traktuoja kaip neregistruotų lošimų produktų tiekėjas.

    a16z tekste pabrėžia ir prognozių rinkų naudą, argumentuodama, kad jų kainodara veikia kaip specifinė tikimybių nustatymo ir informacijos agregavimo forma. Pasak bendrovės, tokios rinkos gali padėti geriau įvertinti neapibrėžtus įvykius, o blokų grandine paremtose sistemose papildomu privalumu laikomas didesnis operacijų atsekamumas.

    Diskusija vyksta prognozių rinkoms sparčiai augant: pastaraisiais mėnesiais didėjo tiek jų populiarumas, tiek prekybos apimtys, o tai natūraliai pritraukė didesnį reguliuotojų dėmesį. Artimiausiu metu esminiu klausimu taps tai, ar bus suformuota aiški, vienoda federalinė praktika, ar rinka toliau skils į skirtingas taisykles taikančias valstijas.

  • Kriptovaliutų įmokų infrastruktūra „Fun“ pritraukė 67 mln. eurų: plėtra į Aziją ir nauji pirkimai

    Kriptovaliutų įmokų ir išmokų infrastruktūrą kurianti bendrovė „Fun“ pritraukė apie 67 mln. eurų A serijos investiciją. Raundui kartu vadovavo rizikos kapitalo fondai Multicoin Capital ir SignalFire, o pritrauktos lėšos bus skirtos produkto plėtrai ir komandos stiprinimui.

    „Fun“ veikia kaip vadinamoji onramp ir backend infrastruktūra, leidžianti programėlėms patogiau priimti vartotojų įnašus, vykdyti išmokėjimus ir atsiskaitymus per blokų grandinės tinklus. Tokios paslaugos ypač svarbios, kai kriptovaliutų produktai siekia pasiūlyti vartotojams patirtį, artimą įprastiems mokėjimams.

    Plėtra į Azijos ir Ramiojo vandenyno regioną

    Bendrovė nurodo, kad dalis investicijų bus nukreipta į Azijos ir Ramiojo vandenyno rinkas, įskaitant naują biurą Singapūre. Šis regionas laikomas vienu aktyviausių kriptovaliutų vartojimo ir finansinių technologijų diegimo požiūriu, todėl infrastruktūros tiekėjams tai yra strategiškai svarbi kryptis.

    „Fun“ taip pat akcentuoja, kad išliks sąmoningai nedidele, inžinerijos kompetencijomis grįsta komanda. Tokia kryptis dažnai pasirenkama infrastruktūros kūrėjų, kai prioritetas teikiamas saugumui, patikimumui ir integracijų kokybei.

    Kas yra „Fun“ ir ką ji daro?

    Bendrovė įkurta 2022 metais ir kuria technologinį sluoksnį, kuris padeda programėlėms valdyti pinigų judėjimą per skirtingus tinklus bei užtikrinti atsiskaitymų srautus. Įmonė teigia aptarnaujanti kai kuriuos rinkos produktus, kuriems reikalingi stabilūs įnašų, išėmimų ir atsiskaitymų mechanizmai.

    „Fun“ įkūrėjas ir vadovas Alexas Fine pabrėžė, kad tikslas yra pašalinti technologines kliūtis vertės mainams. „Mes sprendžiame paprastą, bet fundamentalų uždavinį: sumažinti technologinį barjerą vertės mainams“, – sakė Alexas Fine.

    Kodėl investuotojai vis dar renkasi infrastruktūrą?

    Nors bendras kriptovaliutų srities rizikos kapitalo sandorių aktyvumas pastaraisiais laikotarpiais buvo mažesnis, infrastruktūros ir finansinių paslaugų segmentai išlieka patrauklūs. Investuotojams tai dažnai yra stabilesnė, nuo vienos programėlės sėkmės mažiau priklausoma grandis, nes infrastruktūra gali aptarnauti daug skirtingų produktų vienu metu.

    „Fun“ atveju investicijos istoriją papildo ir anksčiau neviešinta pradinė investicija 2022 metais, kuri, viešai skelbtais duomenimis, siekė apie 3,6 mln. eurų. Naujas A serijos raundas rodo, kad rinkoje išlieka paklausa sprendimams, kurie supaprastina perėjimą tarp tradicinių finansų ir kriptovaliutų paslaugų.