CP v2

Tag: BND

  • Vokietijos BND žengia į Gamescom: slaptųjų agentų ieškos tarp žaidėjų ir hakerių

    Vokietijos BND žengia į Gamescom: slaptųjų agentų ieškos tarp žaidėjų ir hakerių

    Žaidimų mugė tapo verbavimo vieta

    Kasmet Kelne vykstanti žaidimų paroda Gamescom paprastai siejama su naujų vaizdo žaidimų anonsais, technologijų demonstracijomis ir susitikimais su kūrėjais, esporto atstovais bei turinio kūrėjais. Tačiau šiemet renginys sulaukė netikėto dėmesio ne tik iš leidėjų ar žaidėjų bendruomenės.

    Vokietijos užsienio žvalgybos tarnyba Bundesnachrichtendienst, trumpiau BND, parodoje ketina ieškoti talentų ir pristatyti galimybes prisidėti prie valstybės saugumo užduočių. Apie tokį žingsnį pranešė britų leidinys „The Telegraph“.

    Ko BND tikisi iš žaidėjų?

    Pasak informacijos, BND atstovai Gamescom metu planuoja bendrauti su lankytojais, kurie atitinka jiems aktualų profilį, ir kviesti į atrankos procesus. Didžiausias dėmesys skiriamas žmonėms, kurie domisi programavimu, įsilaužimų prevencija, duomenų analize ar turi praktinių kibernetinio saugumo įgūdžių.

    Skelbiama, kad atranka gali apimti kelių etapų užduotis, tikrinančias techninį mąstymą, problemų sprendimo greitį ir gebėjimą dirbti su sudėtingais scenarijais. Tokie gebėjimai, žvalgybos požiūriu, dažnai persidengia su tuo, kas ugdoma žaidimuose, kur svarbūs strategija, dėmesio koncentracija ir reakcija.

    Fonas – kibernetinių grėsmių augimas

    Toks BND žingsnis aiškinamas kaip reakcija į išaugusį kibernetinių incidentų ir priešiškų veiksmų mastą Europoje po Rusijos pradėto plataus masto karo prieš Ukrainą. Vokietija, kaip viena aktyvių Ukrainos rėmėjų, ne kartą įvardyta tarp šalių, patiriančių tikslines kibernetines atakas prieš viešąjį sektorių, infrastruktūrą ir privačias organizacijas.

    Nors konkrečios operacijos detalės paprastai neviešinamos, Vokietijos institucijos pastaraisiais metais vis dažniau akcentuoja, kad kovai su kibernetinėmis grėsmėmis trūksta specialistų. Todėl visame regione ryškėja tendencija talentų ieškoti ne vien tradiciniais kanalais, bet ir bendruomenėse, kuriose gausu techninių įgūdžių turinčių jaunų žmonių.

    Ne vienas precedentų pavyzdys

    Žaidėjų įgūdžių pritaikymas realioms, aukštos atsakomybės užduotims nėra naujiena. Pastarųjų metų konfliktai parodė, kad patirtis su simuliatoriais ir greitos reakcijos reikalaujančiais žaidimais gali padėti greičiau perprasti nuotolinių sistemų valdymą, įskaitant dronų operatorių rengimą.

    Panašios atrankos idėjos skamba ir kitose srityse. Jungtinių Valstijų Federalinė aviacijos administracija viešai yra kalbėjusi apie norą pritraukti kandidatus iš žaidėjų bendruomenės į oro eismo kontrolės specialistų gretas, argumentuodama, kad jiems būdingas daugiafunkcis dėmesys, erdvinis suvokimas ir gebėjimas dirbti spaudimo sąlygomis.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad žaidimų bendruomenėse slypintis potencialas ypač svarbus kibernetinio saugumo srityje, kur gebėjimai dažnai formuojami praktika ir nuolatiniu problemų sprendimu. BND sprendimas pasirodyti didžiausioje Europos žaidimų parodoje gali tapti signalu, kad valstybės institucijos vis aktyviau konkuruos dėl talentų su privačiu sektoriumi.

  • Vokietija stiprina BND: daugiau įgaliojimų kibernetinėms operacijoms, reaguojant į Rusijos hibridines grėsmes

    Vokietija stiprina BND: daugiau įgaliojimų kibernetinėms operacijoms, reaguojant į Rusijos hibridines grėsmes

    Vokietijos kanclerio Friedricho Merzo vadovaujama vyriausybė žengia reikšmingą žingsnį pertvarkydama užsienio žvalgybos tarnybą BND. Ministrų kabinetas pritarė reformai, kuri turėtų suteikti žvalgybai platesnius operacinius įgaliojimus, kai, Berlyno vertinimu, auga Rusijos hibridinės grėsmės.

    Iki šiol BND daugiausia buvo orientuota į informacijos rinkimą, o po Antrojo pasaulinio karo Vokietijos žvalgyboms buvo įtvirtinti sąmoningai griežtesni ribojimai. Dabartinis planas šią logiką koreguoja: siekiama, kad tarnyba galėtų ne tik fiksuoti rizikas, bet ir aktyviau į jas reaguoti.

    Didesnės galios ir aiškesnė kryptis

    Pagal siūlomus pakeitimus BND galėtų vykdyti platesnio spektro operacijas, įskaitant puolamojo pobūdžio kibernetinius veiksmus ir agresyvesnes žvalgybines misijas. Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas viešai akcentavo, kad šalis kasdien susiduria su šnipinėjimu, sabotažu ir kibernetinėmis atakomis.

    „Kasdien tampame šnipinėjimo, sabotažo, kibernetinių atakų ir slaptų veiksmų taikiniu, kuriais siekiama destabilizuoti Vokietiją“, – sakė Alexanderis Dobrindtas.

    Reforma numato, kad atsakas į hibridines atakas turėtų būti susietas su konkrečiu incidentu ir negalėtų kelti pavojaus gyvybei ar fiziniam saugumui. Tai reiškia, kad kalbama apie tikslines priemones, nuo veikėjų identifikavimo ir demaskavimo iki techninių veiksmų, kurie galėtų sutrikdyti priešiškas operacijas.

    Priklausomybė nuo JAV ir nauja realybė

    Vienas svarbiausių politinių reformos argumentų – Vokietijos priklausomybė nuo sąjungininkų žvalgybos, ypač JAV. Diskusijas sustiprino ir politinė įtampa Vašingtone, nes Berlynas vertina riziką, kad žvalgybos dalijimasis ateityje gali tapti labiau sąlyginis arba mažiau patikimas.

    Už reformą atsakinga kanclerijos vadovė Nina Warken pabrėžė, kad Vokietija per dažnai rėmėsi partnerių pajėgumais srityse, kur pati neturėjo pakankamai instrumentų. Pasak jos, tikslas – sumažinti situacijas, kai parama tampa vienpusė, o nacionalinis saugumas pernelyg priklausomas nuo išorinių sprendimų.

    DI, duomenys ir finansavimas

    Planuojama, kad BND būtų sudarytos palankesnės sąlygos naudoti modernias technologijas, įskaitant DI sprendimus ir veidų atpažinimą. Taip pat numatomi pokyčiai dėl duomenų saugojimo trukmės ir kai kurių duomenų apsaugos ribojimų, siekiant greitesnės analizės bei efektyvesnių operacijų.

    Kartu žadamas ir didesnis finansavimas. Skelbiama, kad šiemet BND biudžetas padidintas maždaug 26 proc. ir siekia apie 1,51 milijardo eurų, o papildomi resursai turėtų padėti plėsti techninius pajėgumus bei operacinį pasirengimą.

    Vis dėlto reforma dar nėra galutinė: jai reikės abiejų parlamento rūmų pritarimo, o įsigaliojimas siejamas su 2027 metais. Politinės diskusijos veikiausiai koncentruosis į balansą tarp veiksmingumo, demokratinės kontrolės ir ribų, kurios neleistų žvalgybos įgaliojimams peržengti teisės valstybės principų.