Vokietijoje prasidėjo itin retas ir politiškai jautrus tyrimas: federaliniai prokurorai sulaikė 80-metį buvusį užsienio žvalgybos tarnybos BND vadovą Augustą Hanningą. Jam pareikšti įtarimai dėl išdavystės pobūdžio šnipinėjimo, pasikėsinimo šnipinėti ir kitų su slapta informacija susijusių nusikaltimų.
Bylos esmė, anot prokuratūros, siejama su tuo, kad Hanningas esą ilgą laiką gavo slaptus BND dokumentus iš buvusio artimiausio pavaldinio, identifikuojamo kaip Manfredas D. Tvirtinama, kad medžiaga galėjo būti naudojama privačiai konsultacinei veiklai ir teikiant analizes klientams.
Įtarimų branduolys – tūkstančiai dokumentų
Prokurorai skelbia, kad nuo 2010 metų iki 2022 metų birželio Hanningui galėjo būti perduota apie 2 000 BND dokumentų. Dalis jų, kaip teigiama, buvo skirti tik vidaus žvalgybos darbui ir naudojami informuojant aukščiausio rango Vokietijos pareigūnus.
Vokietijos teisėsaugos vertinimu, tokio masto informacijos nutekėjimas kelia riziką ne tik nacionaliniam saugumui, bet ir partnerių pasitikėjimui. Žvalgybos bendradarbiavimas Europoje remiasi prielaida, kad dalijami duomenys bus apsaugoti, o nutekėjimai dažnai verčia peržiūrėti informacijos mainų apimtį ir prieigos taisykles.
„Jis turėjo konfidencialių dokumentų. Tačiau neteisinga teigti, kad juose buvusi informacija buvo perduota Vokietijos Federacinei Respublikai kenkiančiais tikslais ar už atlygį. Tai parodys tolesnis tyrimas“, – sakė Hanningui atstovaujantis advokatas.
Kodėl ši byla ypač nepatogi Berlynui
Tyrimas vyksta tuo metu, kai Vokietijoje diskutuojama apie žvalgybos įgaliojimų stiprinimą ir teisinės bazės atnaujinimą. Pastaraisiais metais Europos valstybės dažniau kalba apie hibridines grėsmes, kibernetines atakas, dezinformaciją ir bandymus verbuoti informacijos šaltinius per verslo ar konsultacinę veiklą.
Byla nepatogi ir dėl reputacinio faktoriaus: buvęs BND vadovas ilgus metus turėjo prieigą prie jautriausių valstybės paslapčių, o po tarnybos pasitraukimo, kaip nurodoma viešai skelbiamuose duomenyse, aktyviai veikė privačiame sektoriuje. Toks „sukamųjų durų“ efektas žvalgybos bendruomenėje vertinamas kaip papildoma rizika, nes komerciniai interesai gali susikirsti su saugumo reikalavimais.
Kaip tyrimas iškilo į paviršių
Viešai skelbiama, kad tyrimo kryptis sustiprėjo po kratos, atliktos Hanningo namuose ir su veikla susijusiose patalpose kitame tyrime. Vėliau rasti skaitmeniniai dokumentai, kaip teigiama, ir tapo pagrindu platesniam federalinių prokurorų tyrimui dėl valstybės paslapčių tvarkymo.
Manfredas D., buvęs Hanningo štabo vadovas, pasak prokuratūros, ilgą laiką išliko aukštose pareigose ir dirbo su keliais vėlesniais BND vadovais. Šiuo metu, remiantis oficialia informacija, abu įtariamieji yra suimti, o tyrimas turėtų atsakyti, kam konkrečiai galėjo būti panaudota slapta informacija ir kokia žala galėjo būti padaryta.
Leave a Reply