Tag: Boeing

  • Boeing planuoja atleisti 2,5 tūkst. darbuotojų, o „Qantas“ 850 vietų keičia DI sprendimais

    JAV aviacijos koncernas „Boeing“ paskelbė apie planuojamus darbuotojų atleidimus – komercinių lėktuvų padalinyje darbo neteks apie 2,5 tūkst. žmonių. Tai sudaro maždaug 5 proc. visos bendrovės darbuotojų.

    Pagrindinė priežastis – sutrikęs tiekimas ir gamybos tempo korekcijos: įmonė mini vėluojančias fiuzeliažų bei įrangos detalių pristatymo grandines, taip pat nesuderintą kai kurių surinkimo etapų ritmą.

    Nors trečiąjį 2026 metų ketvirtį „Boeing“ fiksavo 24,19 mlrd. JAV dolerių pajamas ir 354 mln. JAV dolerių veiklos pelną, įmonė vis dar susiduria su sudėtinga finansine padėtimi. Tekste pabrėžiama, kad bendrovė nekuria teigiamų pinigų srautų, o skola išlieka labai didelė – 45,9 mlrd. JAV dolerių.

    Kaštų mažinimas tampa aktualus ir kitai rinkos žaidėjai – Australijos oro linijoms „Qantas“. Bendrovė taip pat paskelbė apie išlaidų mažinimo planus, įskaitant atleidimus ir dalies funkcijų perdavimą technologijoms.

    „Boeing“: gamybos tempo „perstatymas“ ir skolos našta

    Įmonė nurodo, kad dėl priverstinių gamybos grafiko korekcijų kai kuriose pozicijose susidarė perteklinis darbuotojų skaičius. Komercinių orlaivių padalinio vadovė Stephanie Pope laiške darbuotojams aiškino, jog būtina „perstatyti“ gamybos tempą, kad gamyklos ir tiekimo grandinės partneriai turėtų laiko stabilizuotis.

    Finansinis spaudimas siejamas ir su skolos aptarnavimo kaina: tekste teigiama, kad, esant dabartinėms JAV bankų rinkos palūkanų normoms, „Boeing“ kas ketvirtį sumoka daugiau nei 400 mln. JAV dolerių palūkanų.

    Nurodoma, kad dalis planuojamo 2,5 tūkst. darbuotojų skaičiaus gali būti pasiekta natūraliais išėjimais į pensiją ir savanoriškais pasitraukimais. Likę darbuotojai apie atleidimą turėtų būti informuoti gruodį, o toks terminas, pasak teksto, sulaukė neigiamos reakcijos dėl šventinio laikotarpio.

    Tekste primenama, kad tai pirmoji tokio masto darbuotojų skaičiaus mažinimo banga nuo 2024 metų, kai „Boeing“ vadovu tapęs Kelly Ortbergas atleido apie 14 tūkst. žmonių.

    „Qantas“ mažina išlaidas: dalį darbų perims DI

    Australijos oro linijos „Qantas“ pranešė planuojančios atleisti 850 darbuotojų, dirbančių bendrovės centrinėje būstinėje Sidnėjuje. Atleidimus numatyta pradėti dar lapkritį.

    Kaip teigiama tekste, viena priežasčių – mažėjantis pelningumas, kurį veikia didelės aviacinio kuro įsigijimo sąnaudos. Ieškodama būdų taupyti, įmonė peržiūri administracinius procesus ir personalo poreikį.

    Oficialiame „Qantas“ pranešime, cituojamame tekste, nurodoma, kad dalį pareigų perims dirbtiniu intelektu paremti sprendimai. Taip pat pažymima, jog apskaitos ir finansinių atsiskaitymų kompetencijos bus perkeltos į Indiją.

  • JAV atšaukė sankcijas Baltarusijos oro linijoms „Belavia“ – atsivers galimybės pirkti „Boeing“ dalis

    JAV administracija atšaukė visas sankcijas Baltarusijos oro linijoms „Belavia“ – tai atveria kelią atnaujinti komercinius sandorius su JAV bendrovėmis ir tiesioginius atsiskaitymus.

    Kaip skelbiama, JAV Prekybos departamentas suteikė leidimą atnaujinti prekybines operacijas su „Belavia“. Šis sprendimas leidžia oro bendrovei tiesiogiai įsigyti programinę įrangą ir lėktuvų atsargines dalis, įskaitant iš „Boeing“.

    Prieš tai analogišką sprendimą buvo priėmęs JAV Iždo departamentas, sudarydamas sąlygas tarpininkams prekiauti atsarginėmis dalimis keleiviniams lėktuvams, pagamintiems Jungtinėse Valstijose.

    Pati „Belavia“ pranešime teigia, kad šis žingsnis suteikia galimybę tiesiogiai įsigyti programinę įrangą iš gamintojo ir eksploatuojamų orlaivių dalių, o kartu gali atverti ir potencialias galimybes įsigyti naujų lėktuvų.

    Sankcijos buvo įvestos 2023 metais

    „Belavia“ buvo įtraukta į JAV sankcijų sąrašą 2023 metų rugpjūtį, kai Jungtinės Valstijos išplėtė priemones Baltarusijai. Skelbiama, kad dalis šių sankcijų buvo panaikinta 2025 metų lapkritį.

    Šis sprendimas įvardijamas kaip dar vienas Donaldo Trumpo administracijos gestas Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai po to, kai buvo panaikintos sankcijos trąšų gamintojui „Belaruskali“ ir Baltarusijos kalio bendrovei.

    „Belavia“ parką sudaro 16 orlaivių

    Pasak bendrovės, „Belavia“ turi 16 lėktuvų: devyni jų – senesni „Boeing“ modeliai, likusią parko dalį sudaro plačiafiuzeliažiai „Airbus A330“ ir keli brazilų „Embraer“ orlaiviai.

    Leidimas atnaujinti prekybinius ryšius su JAV praktikoje reiškia, kad oro bendrovei turėtų būti paprasčiau užsitikrinti reikalingas atsargines dalis ir programinius atnaujinimus eksploatuojamiems lėktuvams.

  • „Boeing“ nori daugiau projektų iš Lenkijos: dėmesys gynybai, „Apache“ aptarnavimui ir LOT ateičiai

    „Boeing“ stiprina ambicijas Lenkijoje

    JAV aviacijos ir gynybos milžinė „Boeing“ signalizuoja norą dar labiau plėsti veiklą Lenkijoje: įtraukti daugiau vietos įmonių į tiekimo grandinę ir didinti inžinerinių darbų apimtis. Šalia civilinės aviacijos vis ryškiau akcentuojami gynybos projektai, ypač susiję su sraigtasparniais „Apache“.

    Apie tai kalbėjo „Boeing“ vadovė Lenkijai ir Ukrainai Honorata Hencel, pabrėžusi, kad Lenkija bendrovei svarbi ne tik kaip rinka, bet ir kaip augantis technologinis bei pramoninis centras. Pasak jos, tikslas yra ne vien ieškoti talentų, bet ir susieti vietos kompetencijas su realiais „Boeing“ produktais bei programomis.

    „Apache“ programa: daugiau nei pirkimas

    Vienas svarbiausių artimiausių metų projektų – Lenkijos sprendimas įsigyti 96 AH-64E „Apache“ sraigtasparnius. Su šiuo sandoriu siejami pramoninio bendradarbiavimo įsipareigojimai turėtų padėti sukurti vietinį techninės priežiūros, remonto ir kompetencijų pagrindą.

    „Boeing“ akcentuoja dvi kryptis: technologijų perdavimą ir įgūdžių ugdymą. Tarp prioritetų minimos medžiagotyros kompetencijos, sistemų integracija ir sraigtasparnių priežiūros gebėjimai, kurie ilgainiui galėtų tapti pagrindu aptarnauti ne tik Lenkijos, bet ir kitų regiono valstybių turimus „Apache“.

    „Technologijų perdavimas ir įgūdžių perdavimas yra du pagrindiniai partnerystės ir offseto programų elementai“, – sakė Honorata Hencel.

    Tiekėjų tinklas ir Ržešuvo argumentas

    „Boeing“ jau dabar bendradarbiauja su maždaug 10 pirmojo lygio tiekėjų Lenkijoje ir apie 30 subrangovų, o didelė dalis jų telkiasi Ržešuvo regione. Šis pramoninis klasteris vertinamas dėl kompetencijų variklių sistemose, aviacinių struktūrų gamyboje ir avionikoje.

    Bendrovė nurodo, kad pasaulinė paklausa naujiems orlaiviams ilgalaikėje perspektyvoje didės, todėl stiprūs ir patikimi tiekėjai Europoje gali įgyti papildomų galimybių. Kartu pripažįstama, kad Lenkijai dar yra kur augti, ypač plačiau įtraukiant mažesnes įmones į tarptautines gamybos programas.

    „Pristatome laiku ir su aukšta kokybe, o tai aviacijoje yra kritiška. Dėl to gauname naujų investicijų ir galimybių auginti kompetencijas“, – sakė Honorata Hencel.

    LOT dilema po „Airbus“ sprendimo

    Interviu kontekste neišvengiamai paliestas ir nacionalinio vežėjo LOT pasirinkimas regioniniam parkui įsigyti „Airbus“ A220. „Boeing“ vadovė atkreipė dėmesį, kad šioje klasėje „Boeing“ pasiūlymo neturi, todėl konkurencija vyko tarp „Airbus“ ir „Embraer“.

    Vis dėlto klausimas, ar ateityje LOT gali plačiau diversifikuoti parką ir didesnių orlaivių segmente, lieka atviras. „Boeing“ primena, kad per didelė tipų įvairovė didina techninės priežiūros, mokymų ir atsarginių dalių logistikos sudėtingumą, o tai tiesiogiai veikia kaštus.

    „Tai klausimas, kokia būtų efektyvumo kaina turint labiau diversifikuotą parką, nes didėja aptarnavimo sudėtingumas“, – sakė Honorata Hencel.

    Inžinerija ir darbai gynybos platformoms

    „Boeing“ pabrėžia, kad Lenkija tapo vienu pagrindinių bendrovės inžinerinių centrų už JAV ribų. Skelbiama, kad per pastarąjį dešimtmetį inžinierių skaičius išaugo iki maždaug 1 000, o darbų spektras plėtėsi nuo programinės įrangos iki gamybos inžinerijos, testavimo ir tiekimo grandinės sprendimų.

    Ypatingas akcentas – darbai, susiję su JAV kariuomenės naudojamomis platformomis. Bendrovės teigimu, Lenkijos inžinieriai turi reikalingus leidimus dirbti su gynybiniais projektais, o tai laikoma signalu apie ilgalaikį įsipareigojimą šaliai ir aukštą pasitikėjimo lygį.

    Ukraina išlieka svarbi, bet detalių mažai

    Honorata Hencel taip pat atsakinga už „Boeing“ veiklą Ukrainoje, kur, pasak bendrovės, dirba apie 1 200 inžinierių. Jie dalyvauja civilinės aviacijos projektuose, įskaitant 777X ir 737-10 programas, tačiau karo sąlygos riboja galimybes kalbėti apie gamybinius planus ar platesnę pramoninę plėtrą.

    Paklausta apie bendradarbiavimą su Ukrainos gamintoju „Antonov“, „Boeing“ atstovė detalių neatskleidė, motyvuodama saugumo argumentais. Bendrovė teigia palaikanti ryšius su Ukrainos aviacijos ekosistema ir deklaruoja pasirengimą prisidėti prie civilinių skrydžių atnaujinimo, kai leis situacija.

    „Dėl saugumo priežasčių šioje vietoje detalėmis nesidalinsiu, nes tai gali būti signalas kitai pusei“, – sakė Honorata Hencel.

  • „Boeing“ akcijos smigo: vadovas atskleidė, kada 737 MAX pasieks pilną tempą ir grįš pinigų srautas

    „Boeing“ akcijos smigo: vadovas atskleidė, kada 737 MAX pasieks pilną tempą ir grįš pinigų srautas

    „Boeing“ akcijos antradienį smuko apie 9 proc., investuotojams sureagavus į bendrovės atsargesnę gamybos augimo prognozę. Rinka tikėjosi greitesnio tempo, tačiau įmonė pabrėžė, kad po pastarųjų metų sukrėtimų svarbiausia yra stabilumas ir kokybė.

    Bendrovės vadovas Kelly Ortbergas teigė, kad 737 MAX gamyba iki 52 lėktuvų per mėnesį turėtų pasiekti tik 2027 metų antrąją pusę. Iki tol „Boeing“ ketina įsitvirtinti ties 47 lėktuvų per mėnesį lygiu, sprendžiant tiekimo grandinės ir gamybos nuspėjamumo problemas.

    „Svarbiau teisingai įgyvendinti gamybos didinimą, o ne bet kokia kaina pasiekti konkrečią mėnesio ribą“, – sakė K. Ortbergas.

    Investuotojams 737 MAX gamybos didinimas laikomas vienu pagrindinių veiksnių, lemiančių pajamų ir pelno augimą, nes šis modelis sudaro komercinių pristatymų pagrindą. Vis dėlto „Boeing“ primena, kad gamybos tempą riboja ne tik vidiniai procesai, bet ir sparnų bei fiuzeliažų tiekimas, ypač JAV Kanzaso padalinyje.

    Vadovas taip pat nurodė terminą, kada įmonė tikisi pasiekti svarbų finansinės sveikatos rodiklį: apie 9 milijardų eurų metinį laisvą pinigų srautą. Pasak jo, toks lygis turėtų būti pasiektas 2029 metais, o kelias iki jo bus laipsniškas.

    „Visi nori, kad judėtume greičiau. Aš tai suprantu, bet didindami gamybą išliksime disciplinuoti“, – sakė K. Ortbergas.

    Šis atsargus tonas rinkai buvo signalas, kad staigaus šuolio rezultatų eilutėje artimiausiu metu gali nebūti, todėl po vadovo komentarų akcijos krito dar labiau. Analitikai tokius svyravimus paprastai sieja su tuo, kad investuotojai linkę įkainoti ne tik dabartinius rezultatus, bet ir tempą, kuriuo prognozės virsta realiais pristatymais.

    „Boeing“ vadovu K. Ortbergas tapo 2024 metų rugpjūtį, kai bendrovė siekė atsitiesti po 737 MAX reputaciją sukrėtusių nelaimių ir 2024 metų sausį plačiai aptarto incidento, kai skrydžio metu iškrito fiuzeliažo panelė. Pastaraisiais metais bendrovė taip pat susidūrė su sustiprinta reguliuotojų priežiūra ir spaudimu keisti saugos kultūrą.

    Aviacijos ekspertas Richardas Aboulafia pažymėjo, kad įmonė juda į priekį, tačiau tiekimo grandinė išlieka viena didžiausių rizikų. Tokia rizika aviacijos pramonėje ypač jautri, nes net nedideli vėlavimai pas tiekėjus gali stabdyti galutinį surinkimą ir pristatymus oro linijoms.

    Nuostolis sumažėjo, bet lūkesčiai liko aukšti

    „Boeing“ paskelbė apie trečiojo ketvirčio 100 milijonų eurų nuostolį, kai prieš metus nuostolis siekė apie 4,6 milijardo eurų. Didelį ankstesnio laikotarpio rezultatų pablogėjimą bendrovė siejo su 777X sertifikavimo vėlavimais ir su tuo susijusiomis sąnaudomis.

    Pajamos augo 4 proc. iki maždaug 20,9 milijardo eurų, daugiausia dėl didesnių apimčių gynybos, kosmoso ir saugumo segmente bei augančių Boeing Global Services pardavimų. Tuo metu komercinių lėktuvų padalinio pajamos mažėjo, o per ketvirtį pristatyta 161 orlaivis, tik vienu daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus.

    Sertifikavimas ir gynybos užsakymai

    Vadovas kaip teigiamus postūmius išskyrė JAV Federalinės aviacijos administracijos sprendimus, susijusius su 737 MAX 7 ir 737 MAX 10 sertifikavimu. Taip pat akcentuotas reikšmingas Pentagono kontraktas dėl JAV karinio jūrų laivyno naujos kartos naikintuvų programos, kuris, bendrovės vertinimu, turėtų sustiprinti gynybos krypties portfelį.

    Tuo pačiu „Boeing“ pripažįsta, kad rinkai vis dar svarbiausias klausimas yra vykdymas: ar sertifikavimo grafikai ir gamybos didinimas taps nuspėjamais. Įmonė pabrėžia, kad būtent nuspėjamumas yra pagrindinė sąlyga, kad pristatymai ir pinigų srautas stabiliai augtų kelių metų horizonte.

    777X programos atžvilgiu vadovybė teigė tikinti, kad sertifikavimas galėtų įvykti 2027 metais. Bendrovė taip pat prognozavo, kad kitais metais galėtų pristatyti nuo 10 iki 15 šio modelio lėktuvų, tačiau galutinis tempas priklausys nuo reguliuotojų sprendimų ir gamybos pasirengimo.

    „Dabar esame taške, kai galimų rezultatų amplitudė siaurėja, ir akcininkams turėtų būti lengviau matyti, kaip pažanga virs finansiniais skaičiais“, – sakė K. Ortbergas.

  • „Boeing“ mažina nuostolius: į viršų tempia gynybos kontraktai ir stabilizuota 737 MAX gamyba

    JAV aviacijos ir gynybos pramonės grupė „Boeing“ paskelbė, kad 2026 metų trečiąjį ketvirtį jos konsoliduotos pajamos siekė apie 22,6 mlrd. eurų, o grynasis nuostolis sumažėjo iki maždaug 108 mln. eurų. Bendrovė akcentuoja, kad pastaraisiais mėnesiais pavyko stabilizuoti veiklą ir sumažinti finansinius svyravimus, kurie pernai tuo pačiu laikotarpiu buvo gerokai didesni.

    Skaičiai rodo nuosaikų pajamų augimą, o investuotojų ir analitikų akyse svarbiausiu signalu tampa ne vien rezultatas, bet ir kryptis. „Boeing“ pabrėžia, kad stabilumas gamyboje ir gynybos užsakymų portfelis šiuo metu yra svarbūs svertai, padedantys amortizuoti civilinės aviacijos cikliškumą.

    Stabilizuota gamyba ir 737 MAX mastas

    Per ketvirtį „Boeing“ pagamino 161 orlaivį, iš kurių 124 buvo 737 MAX šeimos lėktuvai. Šis segmentas laikomas kertiniu komercinės aviacijos versle, nes būtent siauro fiuzeliažo lėktuvų paklausa daugelyje rinkų išlieka viena didžiausių.

    Rinkai svarbu tai, kad gamybos ritmas ir kokybės procesai pastaraisiais metais buvo tapę jautriausiu bendrovės tašku. Todėl net ir be staigaus šuolio, pranešimai apie stabilizuotą gamybą dažnai vertinami kaip prielaida patikimesniems pristatymams ir pinigų srautams ateityje.

    Gynybos padalinys auga sparčiau

    Komercinio padalinio pajamos sudarė apie 10,0 mlrd. eurų, o gynybos, kosmoso ir saugumo kryptis sugeneravo apie 7,4 mlrd. eurų. Pastarojo padalinio pajamos augo apie 15 proc., todėl jis tapo vienu ryškiausių rezultatų stabilizatorių ketvirčio ataskaitoje.

    Gynybos užsakymai paprastai pasižymi ilgesniais ciklais ir labiau prognozuojamu finansavimu, todėl tokie kontraktai gali sumažinti spaudimą, kylantį iš civilinės aviacijos tiekimo grandinių, sertifikavimo ar pristatymų svyravimų. „Boeing“ atveju tai tampa ypač aktualu, kai rinka vertina gebėjimą užtikrinti planuojamus gamybos tempus.

    „Naujausi pasiekimai, įskaitant 737-7 ir 737-10 sertifikavimo pažangą bei mūsų atranką projektuoti ir statyti šeštos kartos naikintuvą JAV kariniam jūrų laivynui, yra svarbūs žingsniai gerinant rezultatus“, – sakė „Boeing“ vadovas Kelly Ortberg.

    Rekordinis užsakymų portfelis

    Bendrovė taip pat nurodė, kad bendra užsakymų portfelio vertė išaugo iki maždaug 692,0 mlrd. eurų. Portfelyje – daugiau kaip 6 300 komercinių lėktuvų, o tai rodo ilgalaikę paklausą, nors jos realizavimas tiesiogiai priklausys nuo gamybos ir pristatymų stabilumo.

    Analitikų vertinimu, tokio masto portfelis suteikia matomumą keliems metams į priekį, tačiau kartu kelia ir aukštą kartelę vykdymui. Rinkoje daug dėmesio skiriama tam, ar „Boeing“ artimiausiais ketvirčiais sugebės ne tik išlaikyti stabilumą, bet ir palaipsniui didinti populiariausių 737 MAX šeimos modelių gamybą.

  • „Avolon“ užsimojo masiškai atnaujinti parką: užsakyta 250 „Boeing“ ir „Airbus“ lėktuvų

    250 naujų orlaivių per 5–7 metus

    Airijos lėktuvų nuomos bendrovė „Avolon“ paskelbė apie vieną didžiausių pastarųjų metų užsakymų civilinės aviacijos rinkoje. Įmonė planuoja per artimiausius 5–7 metus įsigyti 140 keleivinių lėktuvų iš „Boeing“ ir 110 iš „Airbus“.

    Pagal gamintojų katalogines kainas bendra dviejų sutarčių vertė vertinama kaip viršijanti 27 milijardus eurų. Tiksli suma paprastai paaiškėja vėliau, nes dideli užsakymai dažnai derinami su nuolaidomis ir papildomomis sąlygomis.

    Sprendimas dar turės būti patvirtintas

    „Avolon“ nurodė, kad įgyvendinimo procedūros prasidės tik gavus pagrindinio akcininko pritarimą. Pagrindinis bendrovės akcininkas yra Kinijos lizingo grupė „Bohai Leasing“, todėl galutinis patvirtinimas laikomas formaliu, bet svarbiu etapu.

    Tokio masto sandoris išryškina ir kitą rinkos realybę: aviakompanijos bei nuomotojai planuoja plėtrą net ir esant degalų kainų svyravimams. Kartu tai signalizuoja, kad vežėjai tikisi stabilaus keleivių srautų augimo ir didesnio orlaivių prieinamumo ateinančiais metais.

    Kodėl nuomotojai perka būtent naujos kartos lėktuvus

    Pagrindinė priežastis, kodėl rinka aktyviai užsakinėja naujausius modelius, yra efektyvumas. Naujos kartos orlaiviai paprastai pasižymi mažesnėmis degalų sąnaudomis ir, atitinkamai, mažesnėmis eksploatavimo išlaidomis, o tai ypač svarbu, kai aviacijoje degalų kaštai sudaro reikšmingą sąnaudų dalį.

    Dideli užsakymai taip pat padeda aviakompanijoms greičiau atnaujinti parkus, o lėktuvų nuomos bendrovėms užsitikrinti paklausą ilgesniam laikotarpiui. Nuomotojai, tokie kaip „Avolon“, dažnai veikia kaip tarpinė grandis, leidžianti vežėjams lanksčiau valdyti pajėgumus ir finansinę riziką.

    „„Avolon“ dar kartą patvirtina stiprią poziciją lėktuvų nuomos rinkoje, o šis užsakymas rodo didelę vežėjų paklausą naujausiems mūsų šeimos modeliams“, – sakė „Airbus“ komercinių lėktuvų pardavimų vadovas Benoit de Saint-Exupery.

    „Avolon“ valdo šimtus orlaivių portfelį, kurį nuomos ir lizingo pagrindu siūlo skirtingoms pasaulio aviakompanijoms. Tarp klientų minimos tokios bendrovės kaip Qantas, Japan Airlines, Lufthansa, Qatar Airways, Air France-KLM ir easyJet.

  • NASA atvirai apie „Boeing“ Starliner ateitį: po fiasko įgula gali grįžti tik 2028 metais

    NASA atvirai apie „Boeing“ Starliner ateitį: po fiasko įgula gali grįžti tik 2028 metais

    NASA toliau neatsisako „Boeing“ sukurto pilotuojamo erdvėlaivio „Starliner“, nors pirmoji bandomoji įgulos misija sukėlė rimtų klausimų dėl patikimumo. Agentūra teigia, kad programos tikslas išlieka tas pats – turėti dvi nepriklausomas JAV įgulos transporto sistemas skrydžiams į Tarptautinę kosminę stotį.

    „SpaceX“ kapsulė „Crew Dragon“ įgulas į TKS skraidina reguliariai, o „Starliner“ kelias buvo gerokai sudėtingesnis. Po 2024 metų įgulos bandomojo skrydžio NASA ir „Boeing“ vykdė išsamų incidentų vertinimą bei pradėjo techninių pakeitimų paketą, skirtą sumažinti pasikartojančių gedimų riziką.

    Kas nutiko per CFT misiją?

    Per įgulos bandomąją misiją CFT buvo fiksuojami helio nuotėkiai, o vienas iš aptariamų veiksnių siejamas su vožtuvų darbu ir medžiagų savybių pokyčiais kontaktuojant su oksidatoriumi. Helis tokiose sistemose naudojamas, pavyzdžiui, slėgio palaikymui, todėl net ir nedideli nuokrypiai vertinami labai atsargiai.

    NASA ir „Boeing“ viešai nurodė, kad korekcijos apėmė tiek komponentų parinkimą, tiek sandarinimo sprendimus, kai kuriais atvejais koreguojant detalių tolerancijas. Tikslas yra padidinti sistemos atsparumą ilgesniems skrydžio profiliams ir sumažinti jautrumą eksploatacinėms apkrovoms.

    „Supratome, kad turime rinktis sandariklius iš viršutinės tolerancijų ribos, o „Boeing“ jau įdiegė šiuos pakeitimus „Starliner-1“ aparate“, – sakė NASA atstovė Dana Weigel.

    Kada vėl skris žmonės?

    Nors techniniai patobulinimai jau įvardijami kaip įgyvendinti, greito sugrįžimo į pilotuojamus skrydžius NASA nežada. Agentūros vertinimu, kitas „Starliner“ skrydis su įgula realiausiai galėtų įvykti ne anksčiau kaip 2028 metais, nes iki tol numatomi papildomi bandymai, sertifikavimo darbai ir saugos analizė.

    NASA akcentuoja, kad pilotuojamuose skrydžiuose tolerancija neapibrėžtumui yra minimali, todėl sprendimai bus priimami tik po įrodymų, kad gedimų grandinė suvaldyta. Taip pat viešojoje erdvėje minima ir galimybė, kad programai gali reikėti pokyčių ne tik kapsulėje, bet ir jos paleidimo architektūroje, įskaitant nešėją.

    Kodėl NASA vis tiek laiko „Starliner“?

    Dviejų tiekėjų modelis NASA yra strategiškai svarbus: jis mažina priklausomybę nuo vieno sprendimo, suteikia daugiau lankstumo planuojant įgulos rotacijas ir riboja riziką, jei viena sistema laikinai negali skristi. Tai ypač aktualu, kai TKS eksploatavimo grafikai ir tarptautiniai įsipareigojimai reikalauja stabilaus skrydžių ritmo.

    Po CFT misijos astronautai Barry Wilmore ir Sunita Williams TKS praleido gerokai ilgiau, nei planuota, o kapsulė į Žemę buvo grąžinta be įgulos. NASA pabrėžė, kad tokie sprendimai priimami pirmiausia remiantis sauga, net jei tai reiškia ilgus programos grafiko pakeitimus ir papildomas patikras.

  • „Boeing“ rado B 737 MAX programinės įrangos klaidą: ji gali išjungti autopilotą tūpimo metu

    Kas nustatyta B 737 MAX lėktuvuose

    „Boeing“ informavo oro linijas, eksploatuojančias B 737 MAX, apie aptiktą programinės įrangos klaidą, kuri tam tikromis aplinkybėmis gali išjungti autopiloto funkciją. Gamintojo teigimu, tai gali nutikti pakartotinai bandant leistis, kai skrydžių valdymas nukreipia lėktuvą į kitą aerodromą ar pakeistą tūpimo schemą.

    Toks scenarijus reikštų, kad įgulai tektų pereiti prie rankinio pilotavimo ir iš naujo stabilizuoti priartėjimą. Aviacijoje tai laikoma valdoma situacija, tačiau ji gali padidinti darbo krūvį kabinoje pačiu jautriausiu skrydžio etapu.

    FAA vertinimas ir veiksmai

    „Boeing“ nurodė, kad aptikta problema, gamintojo vertinimu, neturėtų sukelti didelės rizikos skrydžių saugai. Vis dėlto JAV Federalinė aviacijos administracija (FAA) laikosi griežtesnės pozicijos ir pareikalavo, kad būtų atlikta privaloma programinės įrangos patikra.

    Toks žingsnis atspindi pastaraisiais metais sugriežtėjusią priežiūros praktiką, kai reguliuotojai ypač jautriai vertina bet kokius automatizuotų skrydžio valdymo sistemų sutrikimus. Po ankstesnių incidentų 737 MAX programinės įrangos ir sertifikavimo klausimai tapo viena labiausiai tikrinamų sričių.

    Oro linijų prašymai dėl naujų lėktuvų

    Pranešime taip pat nurodoma, kad naujų B 737 MAX lėktuvų gavėjai, įskaitant United Airlines ir Southwest Airlines, kreipėsi į „Boeing“ dėl pristatymų su galimu trūkumu. Oro bendrovės paprašė, kad nauji orlaiviai nebūtų perduodami su minėta programinės įrangos klaida.

    Kaip alternatyvą vežėjai siūlo laikinai diegti ankstesnes programinės įrangos versijas, kol bus pritaikytas galutinis pataisymas. Tokia praktika aviacijoje nėra neįprasta, kai programinė įranga koreguojama etapais, o prioritetas teikiamas nuspėjamam sistemos elgesiui realiomis eksploatacijos sąlygomis.

  • „Turkish Airlines“ ruošiasi milžiniškam sandoriui su „Boeing“: užsakys iki 150 lėktuvų

    „Turkish Airlines“ ruošiasi milžiniškam sandoriui su „Boeing“: užsakys iki 150 lėktuvų

    Turkijos nacionalinė oro bendrovė „Turkish Airlines“ pranešė nusprendusi įsigyti iš „Boeing“ iš viso 150 „Boeing 737 MAX“ šeimos orlaivių. Pagal paskelbtą informaciją, tai apima tvirtą 100 lėktuvų užsakymą ir 50 papildomų orlaivių pasirinkimo galimybę.

    Teigiama, kad naujieji lėktuvai turėtų būti pristatomi vėliau, numatytu laikotarpiu nuo 2033 iki 2037 metų. Toks grafikas atspindi visame pasaulyje jaučiamus gamybos eilių iššūkius, kai didieji gamintojai didelę dalį pajėgumų yra rezervavę keliems metams į priekį.

    Sprendimas dėl įsigijimo paskelbtas tuo metu, kai Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas lankėsi Niujorke, kur Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos paraštėse susitiko su JAV prezidentu Donaldu Trumpu. Pranešimuose akcentuota, kad aviacijos užsakymą lydėjo ir platesnis politinis bei ekonominis fonas.

    JAV prezidentas socialiniame tinkle „Truth Social“ šį susitarimą pavadino svarbia diena „Boeing“ ir JAV gamybai. Jis taip pat teigė, kad sandoris gali reikšti dešimtis milijardų eurų pardavimų bei palaikyti dešimtis tūkstančių darbo vietų, nors galutinė vertė priklausytų nuo komplektacijos, pristatymų tempo ir papildomų pasirinkimų.

    „Turkish Airlines“ pastaraisiais metais nuosekliai plečia parką ir maršrutų tinklą, siekdama išlaikyti Stambulo oro uosto, kaip tarpkontinentinio persėdimo centro, konkurencingumą. Bendrovė nurodo, kad jos parką sudaro 514 orlaivių, o skrydžiai vykdomi į daugiau nei 130 šalių.

    Remiantis pačios bendrovės skelbiamais duomenimis, 2025 metais „Turkish Airlines“ pervežė 92,6 milijono keleivių. Tokie rodikliai sustiprina argumentą, kad ilgalaikiai siauro fiuzeliažo lėktuvų užsakymai yra orientuoti į nuolatinį paklausos augimą tiek Europoje, tiek Artimuosiuose Rytuose ir Azijoje.

    Analitikai paprastai atkreipia dėmesį, kad siauro fiuzeliažo lėktuvai, tokie kaip 737 MAX, yra kertiniai trumpų ir vidutinių nuotolių maršrutuose, kur svarbūs degalų sąnaudų ir vieno skrydžio kaštų rodikliai. Aviacijos sektoriui vis dar susiduriant su tiekimo grandinių ir gamybos tempų rizikomis, dideli užsakymai dažnai planuojami itin iš anksto.

  • JAV sąraše atsirado Lenkija: „Boeing“ kontrakte įvardyta kaip galimas F-15EX pirkėjas

    JAV sąraše atsirado Lenkija: „Boeing“ kontrakte įvardyta kaip galimas F-15EX pirkėjas

    Jungtinės Valstijos į oficialius dokumentus įtraukė Lenkiją tarp galimų naikintuvų F-15 programos užsakovų. Tai nereiškia pasirašyto sandorio, tačiau rodo, kad Varšuva vertinama kaip potenciali pirkėja ir gali dalyvauti būsimuose užsakymuose.

    Rugpjūčio 24 dieną JAV Gynybos departamentas skyrė „Boeing“ didelės apimties sutartį F-15 Eagle Crest programai. Sutartis sudaryta pagal IDIQ modelį, kai konkretūs kiekiai nustatomi vėlesniais užsakymais per apibrėžtą laikotarpį, o ne iš karto.

    Sutarties apimtis apima naujų orlaivių gamybą, sistemų integravimą, modernizacijas, esamų lėktuvų atnaujinimus, techninę priežiūrą ir remonto pajėgumų užtikrinimą. Tikslas yra palaikyti F-15 sistemos pajėgumus JAV Oro pajėgoms, Nacionalinei gvardijai ir kitiems užsakovams.

    Darbai planuojami Sent Luise, Misūrio valstijoje, o programos įgyvendinimas numatytas iki 2037 metų rugpjūčio. Užsakymų teikimo laikotarpis pagal šią sutartį turėtų tęstis iki 2031 metų rugpjūčio, su galimybe jį pratęsti dar iki 2036 metų rugpjūčio.

    Dokumentuose kaip galimi užsienio pirkėjai įvardijamos Japonija, Izraelis, Saudo Arabija, Pietų Korėja, Singapūras, Indonezija ir Lenkija. Toks įtraukimas dažniausiai reiškia, kad JAV planavimo ir eksporto procesuose paliekama galimybė ateityje aptarnauti konkrečių šalių užsakymus.

    „Boeing“ Lenkijai F-15EX Eagle II siūlo jau kelerius metus, akcentuodama sąveiką su JAV ir NATO bei didelį kovinį pajėgumą. Vis dėlto viešai nėra patvirtintos nei pasirašytos sutarties, nei oficialaus sprendimo, kad Varšuva būtent šį modelį pasirinko.

    Gynybos analitikai atkreipia dėmesį, kad panašūs atvejai anksčiau tapdavo pirmu žingsniu realiems sandoriams. Pavyzdžiui, kai Lenkija buvo įtraukta į panašaus tipo JAV sutartinę struktūrą dėl sraigtasparnių „Apache“, vėliau ji tapo vienu didžiausių užsienio klientų šiame segmente.

    Lenkijos sprendimus aviacijos srityje formuoja keli veiksniai: regiono saugumo situacija, NATO oro gynybos stiprinimas ir būtinybė užtikrinti ilgalaikį techninį aptarnavimą bei atsarginių dalių grandines. F-15EX dažnai pristatomas kaip platforma, leidžianti gabenti didelį ginkluotės kiekį, tačiau galutinį pasirinkimą paprastai lemia kaina, pristatymo terminai ir integracija su turima infrastruktūra.