CP v2

Tag: BP

  • „BP“ grįžta į Venesuelą: dujų telkinys, Persijos įlankos partneriai ir skubantis atvėrimas

    „BP“ grįžta į Venesuelą: dujų telkinys, Persijos įlankos partneriai ir skubantis atvėrimas

    Didžiosios Britanijos energetikos bendrovė „BP“ vėl įžengia į Venesuelos rinką – Karakase pasirašytas susitarimas dėl jūrinio Lorano dujų projekto antrojo etapo. Į projektą kartu įtraukti Abu Dabio investicinis vienetas XRG ir Kataro UCC Oil and Gas Holding, o „BP“ numatyta operatoriaus rolė.

    Pagal sutarties sąlygas visos trys įmonės turėtų turėti vienodas darbo dalis, tačiau licencija dar priklauso nuo galutinių reguliuotojų patvirtinimų. Šis sandoris laikomas vienu aiškiausių ženklų, kad po politinių pokyčių Venesuela greitina energetikos sektoriaus atvėrimą užsienio kapitalui.

    Lorano telkinyje, kaip skelbiama, yra daugiau nei 4 trilijonai kubinių pėdų patvirtintų dujų išteklių. Telkinys yra platesnės Loran–Manatee sankaupos dalis, kuri driekiasi per jūrinę ribą su Trinidadu ir Tobagu, o bendras išgaunamų dujų potencialas siekia apie 10 trilijonų kubinių pėdų.

    Venesuelos valstybinės naftos bendrovės dujų padalinys PDVSA Gas dalį savo interesų perleido XRG, kuris siejamas su Abu Dabio nacionaline naftos bendrove ADNOC. XRG ir UCC tai yra pirmas žingsnis Venesueloje, o „BP“ šalis nėra nauja – ji buvo turėjusi licencijų ir anksčiau.

    Kaip keičiasi žaidimo taisyklės

    Sutartys sudarytos platesnio geopolitinio ir reguliacinio persitvarkymo fone. Straipsnyje teigiama, kad po Nicolás Maduro nušalinimo ir JAV spaudimo buvo perrašytos energetikos taisyklės, o mainais Vašingtonas sušvelnino dalį sankcijų, kurios buvo sustabdžiusios reikšmingą Vakarų investuotojų dalyvavimą.

    Dėl šių pokyčių į Venesuelos projektus, kaip nurodoma, vėl aktyviau grįžta tarptautinės bendrovės, tarp jų „Shell“, Eni ir „Repsol“. „Shell“ jau gavo licenciją pirmajam Lorano etapui, o Trinidadui ir Tobagui priklausančioje Manatee dalyje pirmųjų dujų tikimasi kitais metais.

    Kodėl tai svarbu Europai

    Nors Venesuelos dujos pirmiausia susijusios su regionine Karibų rinkos logika, Europai tai signalas apie globalią dujų pasiūlos konkurenciją ir naujų šaltinių paiešką. Pastaraisiais metais gamtinių dujų rinka išlieka jautri geopolitikai, o investuotojai vertina ir tiekimo diversifikavimo naudą, ir politinę riziką.

    Venesuelos atvėrimas taip pat rodo, kad energetikos kapitalas vis dažniau juda ten, kur valstybės pasiūlo aiškesnes taisykles bei teisinius saugiklius. Tačiau projektų įgyvendinimo tempą gali riboti reguliaciniai sprendimai, infrastruktūros būklė, finansavimo kaina ir ilgalaikė politinė stabilizacija.

    „Turiu ypatingą interesą dujomis skatinti nacionalinę plėtrą“, – sakė laikinoji prezidentė Delcy Rodríguez per ceremoniją, kuri buvo transliuota per valstybinę televiziją.

    Be Lorano, „BP“ pasirašė ir papildomą ketinimų protokolą dėl žvalgybos Carúpano East bloke. Tai leidžia manyti, kad bendrovė mato galimybę plėsti veiklą, jeigu Venesuelos energetikos atvėrimo kursas išliks nuoseklus, o tarptautinės taisyklės dėl sankcijų ir licencijų – prognozuojamos.

  • BP dvigubino ketvirčio pelną ir tęsia turto išpardavimą: 580 degalinių Lenkijoje arčiau pardavimo

    Britų energetikos koncernas BP paskelbė 2026 metų antrojo ketvirčio rezultatus: konsoliduotas grynasis pelnas pasiekė apie 5,0 mlrd. eurų ir buvo maždaug dvigubai didesnis nei prieš metus. Rodiklis taip pat viršijo rinkos lūkesčius, o bendrovė pabrėžė, kad šiuo laikotarpiu didelę reikšmę turėjo aukštesnės naftos kainos.

    Balandžio–birželio mėnesiais BP skelbė išgavusi apie 2,2 mln. barelių naftos ekvivalento per parą, o apimtys buvo mažesnės nei planuota. Vis dėlto grynųjų pinigų srautams palankiau suveikė kainų aplinka, kuri rėmė pelningumą ir suteikė daugiau erdvės skolai mažinti.

    „Pastarieji rezultatai patvirtino mūsų strategiją: supaprastinti turto portfelį, griežtai valdyti investicinius projektus, kelti veiklos efektyvumą ir stiprinti balansą“, – sakė BP vadovė Meg O’Neill.

    Turto pardavimai ir krypties korekcijos

    BP tęsia dezinvesticijas, siekdama atsisakyti, jos vertinimu, nebūtinų aktyvų ir sutelkti kapitalą į didesnę grąžą generuojančias veiklas. Pastaraisiais ketvirčiais bendrovė pardavinėjo įvairų turtą Europoje ir kitur, įskaitant dalį mažmeninės prekybos bei perdirbimo aktyvų.

    Vienas ryškiausių signalų investuotojams buvo sprendimai dėl žalesnės energetikos aktyvų: bendrovė mažina ekspoziciją daliai projektų ir nukreipia lėšas finansiniam stabilumui bei tradicinės energetikos investicijoms. Energetikos rinkoje tai vertinama kaip platesnės tendencijos dalis, kai didieji koncernai, augant kapitalo kainai, daugiau dėmesio skiria grynųjų pinigų srautams ir disciplina paremtiems projektams.

    Kiek reali degalinių Lenkijoje pardavimo perspektyva?

    Rinkoje vis dažniau svarstoma, kad BP mažmeninis tinklas Lenkijoje gali atsidurti tarp parduodamų aktyvų, nors oficialus sprendimas dėl konkretaus sandorio viešai nepatvirtintas. Bendrovė šalyje valdo apie 580 degalinių, dalis jų veikia pagal franšizės modelį, todėl galimo sandorio struktūra galėtų būti mišri.

    Toks scenarijus atitiktų BP tikslą iki metų pabaigos reikšmingai padidinti įplaukas iš turto pardavimų ir priartėti prie ambicingesnio kelių metų dezinvesticijų plano. Potencialių pirkėjų interesas, jei procesas būtų pradėtas, greičiausiai priklausytų nuo degalinių pelningumo, nuomos ir logistikos sutarčių, taip pat nuo konkurencinės aplinkos Lenkijos mažmeninėje degalų rinkoje.

    Daugiau investicijų ir dėmesio skolai

    BP nurodė, kad 2026 metais didina kapitalo investicijas, o dalį lėšų planuoja nukreipti į naftos ir dujų gavybą. Kartu bendrovė akcentuoja skolos mažinimą, kuris didiesiems energetikos koncernams išlieka vienu svarbiausių prioritetų, ypač esant nepastovioms žaliavų kainoms.

    Analitikai pabrėžia, kad tolesnius sprendimus dėl mažmeninių tinklų Europoje lems ne tik naftos kainos, bet ir reguliavimo kryptis, vartojimo pokyčiai bei investicijų poreikis infrastruktūrai. Dėl to BP strategijos ašis artimiausiais ketvirčiais greičiausiai išliks ta pati: parduoti tai, kas nelaikoma branduoliu, ir stiprinti veiklos pinigų srautus.

  • „BP“ pelnas šovė daugiau nei dvigubai: Artimųjų Rytų konfliktas sukėlė naftos kainų šuolį

    „BP“ pelnas šovė daugiau nei dvigubai: Artimųjų Rytų konfliktas sukėlė naftos kainų šuolį

    Didžiosios Britanijos energetikos milžinė „BP“ pranešė, kad antrąjį šių metų ketvirtį jos grynasis pelnas daugiau nei padvigubėjo. Bendrovė teigia, jog rezultatams itin palankiai susiklostė naftos ir dujų rinkos, kurias sudrebino Artimųjų Rytų konfliktas.

    „BP“ duomenimis, pelnas po mokesčių balandžio–birželio laikotarpiu siekė apie 3,38 mlrd. eurų, kai prieš metus tuo pačiu metu sudarė apie 1,40 mlrd. eurų. Tokį šuolį lėmė brangesni iškastinio kuro ištekliai ir didesnės pajamos iš prekybos veiklos, kai kainos rinkose stipriai svyravo.

    Tuo pat metu bendrovės pajamos didėjo iki maždaug 60,43 mlrd. eurų ir buvo apie 47 proc. didesnės nei prieš metus. Energetikos sektoriuje panašios tendencijos fiksuotos ir pas kitus didžiuosius Vakarų rinkos žaidėjus, kurių bendras ketvirčio pelnas, skaičiuojama, taip pat išaugo dėl įtampos regione ir pasiūlos sutrikimų rizikos.

    Rinka sukrėsta, pelnai auga

    „Pastarasis laikotarpis pažymėtas vienu labiausiai sutrikdytų etapų pasaulinėje energijos rinkoje“, – sakė „BP“ vadovė Meg O’Neill.

    Energetikos įmonėms tokiomis sąlygomis dažnai padeda ne tik brangstanti žaliava, bet ir prekybos padalinių uždarbis, kai ateities sandorių kainos reaguoja į kiekvieną naujieną iš konflikto zonos. Investuotojams tai paprastai reiškia didesnį trumpalaikį pelningumą, tačiau kartu išauga ir rizika dėl tiekimo grandinių, logistikos bei reguliavimo pokyčių.

    Strategijos posūkis: mažiau žaliosios energijos

    Pastaraisiais metais „BP“ dažnai buvo kritikuojama, kad jos veiklos rezultatai atsilieka nuo kai kurių pagrindinių konkurentų. Prieš Meg O’Neill paskyrimą bendrovė mažino švariosios energetikos investicijas ir labiau orientavosi į pelningesnį naftos ir dujų verslą.

    Šią kryptį sustiprina ir turto pardavimai: bendrovė jau yra realizavusi dalį perdirbimo bei mažmeninės prekybos turto žemyninėje Europoje ir paskelbė ketinanti atsisakyti Šiaurės jūros veiklos Jungtinėje Karalystėje. Taip pat pranešta apie planus parduoti „Archaea“ – biometano ir biodujų verslą Jungtinėse Valstijose.

    „Mes neišnaudojame savo potencialo“, – teigė Meg O’Neill.

    „Mūsų pastarųjų metų rezultatai neatitiko nei mūsų pačių lūkesčių, nei akcininkų“, – pridūrė ji.

    Dividendas kyla, bet įtampa dėl valdysenos išlieka

    „BP“ pranešė ketvirtinį dividendą didinanti 4 proc., o bendrovės akcijų kaina po rezultatų paskelbimo ankstyvoje prekyboje Londone kilo apie 0,5 proc. Įmonė taip pat pabrėžė, kad pelno rodiklis, eliminuojantis tam tikrus vienkartinius veiksnius, per ketvirtį išaugo iki maždaug 4,92 mlrd. eurų ir viršijo rinkos lūkesčius.

    Vis dėlto finansinius rodiklius lydi ir reputaciniai bei valdysenos klausimai. Balandį metiniame akcininkų susirinkime kilo nepasitenkinimas dėl klimato atskaitomybės, o vėliau bendrovė netikėtai atsisveikino su valdybos pirmininku Albertu Manifoldu, nurodydama rimtus nuogąstavimus dėl valdysenos ir priežiūros standartų.

    Meg O’Neill, anksčiau dirbusi „ExxonMobil“ ir vadovavusi „Woodside Energy“, tapo pirmąja išorės kandidate, paskirta „BP“ generaline direktore per 117 metų bendrovės istoriją. Ji pakeitė Murray Auchinclossą, kuris pareigas ėjo trumpiau nei dvejus metus.

  • Naftos milžinė „BP“ ruošiasi parduoti Šiaurės jūros verslą: kas slypi už netikėto posūkio?

    Naftos milžinė „BP“ ruošiasi parduoti Šiaurės jūros verslą: kas slypi už netikėto posūkio?

    „BP“ pradeda pardavimo procesą

    Didžiosios Britanijos naftos ir dujų bendrovė „BP“ pranešė pradėjusi procesą, kuriuo rinkai siūlomas jos Šiaurės jūros verslas. Bendrovė teigia siekianti sutelkti kapitalą į didžiausią vertę kuriančias veiklas ir projektus.

    „BP“ nurodo, kad Šiaurės jūros portfelį sudaro penki gamybos centrai prie Jungtinės Karalystės krantų, o veikloje dirba apie 1 100 žmonių. Kol vyksta pardavimo procedūros, bendrovė žada toliau užtikrinti saugų ir patikimą operavimą.

    „Jungtinė Karalystė buvo mūsų namai daugiau nei 100 metų ir išliks svarbi mūsų ateities dalis“, – sakė „BP“ vadovė Meg O’Neill.

    Kodėl Šiaurės jūra praranda patrauklumą

    „BP“ Šiaurės jūroje dirba daugiau nei 60 metų, tačiau regionas sensta, o gavybos apimtys ilgainiui mažėja. Bendrovės duomenimis, 2025 metais Šiaurės jūros padalinys vidutiniškai išgaudavo apie 117 000 barelių naftos ekvivalento per dieną, tai sudarė maždaug 5 proc. visos „BP“ pasaulinės naftos ir dujų gavybos.

    Prie sprendimo, kaip teigiama rinkoje, prisideda ir neapibrėžtumas dėl reguliavimo bei mokestinės aplinkos. Energetikos bendrovės pastaraisiais metais kritikavo papildomus mokesčius ir dažnai kintančias taisykles, argumentuodamos, kad tai mažina investicijų patrauklumą ir apsunkina ilgalaikį planavimą.

    Strateginis posūkis po investuotojų spaudimo

    Pardavimo planas sutampa su platesniu „BP“ strategijos persitvarkymu: bendrovė pastaruoju metu daugiau dėmesio skiria pagrindinei naftos ir dujų veiklai. Toks krypties tikslinimas siejamas su investuotojų lūkesčiais didinti grąžą ir mažinti skolą, ypač svyruojant energijos kainoms.

    Per pastaruosius metus „BP“ ėmėsi kelių turto pardavimų ir portfelio supaprastinimo žingsnių, siekdama sustiprinti balansą ir nukreipti investicijas į pelningiausias grandis. Bendrovė taip pat yra paskelbusi apie sandorį, kuriuo infrastruktūros investuotojui „Stonepeak“ ketinama perleisti kontrolinį 65 proc. tepimo medžiagų verslo „Castrol“ paketą, jei tam pritars reguliuotojai.

    Bendra tendencija tarp energetikos milžinių

    „BP“ sprendimas iš dalies atspindi platesnę tarptautinių energetikos bendrovių kryptį, kai dėl senstančių telkinių, didėjančių sąnaudų ir reguliavimo rizikų persvarstomas buvimas Šiaurės jūroje. Pastaraisiais metais regiono aktyvus mažino ar restruktūrizavo ir kiti didieji rinkos dalyviai, o dalis jų pasirinko turto pardavimus ar veiklų sujungimus.

    Analitikų vertinimu, būtent Šiaurės jūros projektams vis dažniau taikomas griežtesnis kapitalo atrankos filtras: investicijos nukreipiamos ten, kur tikimasi greitesnio atsiperkamumo ir mažesnės politinės rizikos. Tai reiškia, kad ateityje regione gali daugėti sandorių, kai brandžius aktyvus perima labiau specializuoti operatoriai.

  • „BP“ nušalintas pirmininkas atsako: be įspėjimo ir be paaiškinimo – kas nutiko Albertui Manifold?

    „BP“ nušalintas pirmininkas atsako: be įspėjimo ir be paaiškinimo – kas nutiko Albertui Manifold?

    Didžiosios Britanijos energetikos bendrovės „BP“ valdyba netikėtai nušalino pirmininką Albertą Manifoldą, nurodydama rimtą susirūpinimą valdymo standartais, priežiūra ir elgesiu. Pats A. Manifoldas teigia buvęs pašalintas be įspėjimo ir be paaiškinimo, o jam metamus kaltinimus kategoriškai neigia.

    Viešame pareiškime jis tikino, kad eidamas pareigas siekė realių pokyčių: mažino sąnaudas, kėlė reikalavimus organizacijai ir ragino laikytis aukštesnių standartų. Pasak A. Manifoldo, jo elgesio vertinimas esą iškraipytas, o klaidinga versija, anot jo, neturi likti neatsakyta.

    „Mano nušalinimas įvyko be įspėjimo ir be paaiškinimo, o savo elgesio apibūdinimui visiškai nepritariau“, – sakė Albertas Manifoldas.

    „BP“ savo ruožtu viešai pabrėžė, kad sprendimas priimtas dėl, valdybos vertinimu, nepriimtinų priežiūros ir elgesio klausimų. Laikinoji įmonės pozicija komunikacijoje apsiribojo nuoroda į anksčiau paskelbtą pranešimą, detalių apie konkrečius epizodus nepateikiant.

    Rinkos reakcija ir reputacijos rizika

    Po naujienos apie nušalinimą „BP“ akcijos Londono biržoje smuko, o kritimas pratęsė ankstesnės dienos nuostolius. Tokiose situacijose investuotojai paprastai vertina ne tik vieno vadovo likimą, bet ir valdybos kontrolės mechanizmų veikimą, įmonės vidaus kultūrą bei galimą teisinę riziką.

    Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad A. Manifoldas esą konfliktavo su kolegomis ir galėjo elgtis agresyviai, remiantis anoniminiais šaltiniais. Tai dar labiau padidina spaudimą „BP“ paaiškinti, ar buvo pažeistos vidaus taisyklės, ir ar įmonė laikėsi skaidrių tyrimo bei sprendimų priėmimo procedūrų.

    Valdymo klausimai iškilo jautriu metu

    A. Manifoldas pirmininko poste dirbo apie septynis mėnesius, o jo nušalinimas sutapo su laikotarpiu, kai „BP“ vykdo strateginį persiorientavimą. Bendrovė viešai signalizavo apie grįžimą prie naftos ir dujų prioritetų, tuo pat metu peržiūrėdama ankstesnius įsipareigojimus atsinaujinančiai energetikai.

    Šių metų visuotiniame akcininkų susirinkime A. Manifoldas jau buvo atsidūręs dėmesio centre po neįprastai didelio akcininkų nepasitenkinimo balsavimo metu. Korporatyvinio valdymo praktikoje valdybos narių perrinkimai dažnai sulaukia beveik vienbalsio palaikymo, todėl reikšmingesni „prieš“ balsai paprastai vertinami kaip aiškus pasitikėjimo signalų silpnėjimas.

    Kodėl tai svarbu visam sektoriui

    Energetikos bendrovėms, ypač veikiančioms Londono rinkose, valdymo standartai tampa ne mažiau svarbūs nei finansiniai rezultatai. Investuotojai vis dažniau reikalauja aiškios atsakomybės grandinės, patikimos rizikų kontrolės ir skaidrių procesų, o vadovų elgesio klausimai gali virsti reikšmingu reputaciniu veiksniu.

    Nepriklausomai nuo to, kaip baigsis ginčas dėl A. Manifoldo elgesio vertinimo, „BP“ artimiausiu metu teks užtikrinti stabilumą valdyboje ir įtikinti rinką, kad įmonės priežiūros sistema veikia. Tuo pat metu tikėtina, kad bus atidžiau stebima, ar naujas pirmininkas turės pakankamai kompetencijų valdymo, klimato ir pereinamosios rizikos srityse.

  • BP atleido vadovą nedelsiant: minima valdysenos pažeidimai, laikinai pareigas perėmė Ian Tyler

    Didžiosios Britanijos energetikos grupė BP akcininkams pranešė nedelsiant atleidusi generalinį direktorių Albertą Manifoldą. Bendrovė pateikė trumpą paaiškinimą, nurodydama „neleistinas situacijas“, susijusias su valdymo priežiūra ir kasdiene veikla.

    Toks sprendimas tarptautinėse biržose kotiruojamose įmonėse laikomas itin retu, nes paprastai vadovų kaita įforminamas ilgesniu procesu. Šį kartą BP akcentavo, kad kilo rimtų abejonių dėl esminių korporatyvinės valdysenos standartų ir priežiūros.

    „BP valdyba vienbalsiai nusprendė, kad Albertas Manifoladas nedelsiant nustoja eiti generalinio direktoriaus ir valdybos nario pareigas dėl rimtų susirūpinimų valdysenos ir priežiūros standartais“, – teigiama bendrovės pranešime.

    Kas žinoma apie sprendimo priežastis?

    Viešai neįvardijama, kokie konkretūs veiksmai ar sprendimai priskiriami „neleistinoms situacijoms“, tačiau formuluotės rodo, kad klausimai susiję ne su veiklos rezultatais, o su procesais ir kontrole. Tokiais atvejais paprastai kalbama apie vidaus taisyklių laikymąsi, interesų konfliktų valdymą, sprendimų dokumentavimą, rizikų priežiūrą ar elgesio kodekso pažeidimus.

    Nepriklausoma BP direktorė Amanda Blac nurodė, kad vadovas prisidėjo prie transformacijos krypties ir tempo, tačiau stebėtojų taryba buvo „nustebinta ir nusivylusi“ priežiūra, kuri įvertinta kaip nepriimtina. Bendrovė pabrėžė, kad dėl to buvo imtasi ryžtingų veiksmų.

    Laikinas vadovas ir kontekstas

    BP pranešė, kad laikinai generalinio direktoriaus pareigas perėmė valdybos narys Ian Tyler. Laikino vadovo paskyrimas turėtų užtikrinti veiklos tęstinumą, kol bus priimti sprendimai dėl nuolatinio vadovo ir papildomų valdysenos priemonių.

    Situacija išsiskiria ir tuo, kad Albertas Manifoladas pareigas ėjo tik kelis mėnesius, jis buvo paskirtas 2025 metais spalio mėnesį. Be to, jo mandatas buvo patvirtintas neseniai įvykusiame akcininkų susirinkime, todėl staigus atleidimas kelia papildomų klausimų, kokia nauja informacija galėjo paaiškėti po šio balsavimo.

    Finansiniai rodikliai: pelnas ir skola

    BP pastaruoju metu skelbė apie pelningą laikotarpį, o tuo pačiu tęsė diskusijas dėl kapitalo paskirstymo, akcijų supirkimo ir aktyvų portfelio peržiūros. Bendrovė nurodė, kad pirmąjį ketvirtį uždirbo apie 2 900 000 000 eurų grynojo pelno ir investicijoms skyrė apie 3 000 000 000 eurų.

    Tuo metu grynosios skolos lygis ketvirčio pabaigoje siekė kiek daugiau nei 23 000 000 000 eurų, o tai išlieka vienu svarbiausių rodiklių investuotojams vertinant finansinį tvarumą. BP taip pat pranešė, kad vidutinė dienos gavyba per ketvirtį siekė apie 2 330 000 barelių naftos ekvivalento.

  • „BP“ nušalino valdybos pirmininką Manifoldą: birža krito, krizė vadovybėje gilėja

    „BP“ nušalino valdybos pirmininką Manifoldą: birža krito, krizė vadovybėje gilėja

    Staigus sprendimas ir kritusios akcijos

    Energetikos milžinė „BP“ nedelsdama atleido valdybos pirmininką Albertą Manifoldą, nurodydama nepriimtinas valdymo ir elgesio problemas. Bendrovės valdyba detalių neatskleidė, tačiau pabrėžė, kad į situaciją sureagavo ryžtingai.

    Žinia rinkose buvo sutikta nervingai: Londone listinguojamos „BP“ akcijos trumpam smuko iki maždaug 9 proc., vėliau nuostoliai mažėjo iki beveik 6 proc. Investuotojai tokiais atvejais paprastai baiminasi ne tik reputacijos smūgio, bet ir užsitęsiančios strateginės nežinomybės.

    Trečias skandalas per trejus metus

    A. Manifoldui tai buvo trumpas laikotarpis poste: valdybos pirmininku jis tapo 2025 metų spalį, o į valdybą atėjo dar 2025 metų rugsėjį kaip paskirtasis pirmininkas. Staigus pasitraukimas pratęsia vadovybės kaitą, kuri „BP“ persekioja jau kelerius metus.

    Per pastaruosius trejus metus tai jau trečias aukščiausio lygio vadovas, paliekantis bendrovę dėl su elgesiu ar valdysena siejamų aplinkybių. 2023 metų rugsėjį tuometinis generalinis direktorius Bernardas Looney atsistatydino po to, kai, bendrovės teigimu, neatskleidė informacijos apie ankstesnius santykius su kolegėmis.

    Kas laikinai perima vairą

    Laikinuoju valdybos pirmininku paskirtas valdybos narys Ianas Tyleris, o nuolatinio vadovo paieškos jau pradėtos. Tokia laikinoji schema rinkoje dažna, tačiau kuo ilgiau tęsiasi paieškos, tuo didesnis spaudimas bendrovei aiškiai parodyti kryptį.

    „Valdyba tvirtai tiki strategine kryptimi ir remia vadovybės veiksmus supaprastinant veiklos modelį“, – sakė I. Tyleris, komentuodamas sprendimą ir pagirdamas generalinės direktorės Meg O’Neill vadovavimą.

    Strategijos posūkis ir investuotojų spaudimas

    A. Manifoldui buvo priskiriamas svarbus vaidmuo formuojant pastarojo meto „BP“ strategiją, kai bendrovė greitino posūkį atgal į tradicinius angliavandenilių projektus. Tai reiškė ir mažesnį finansavimą daliai perėjimo energetikos krypties projektų, siekiant kelti akcijos vertę ir stabilizuoti grąžą akcininkams.

    „BP“ taip pat tęsė skolos mažinimo, kaštų kontrolės ir veiklos supaprastinimo kryptį, kurią stiprina aktyvus investuotojų dėmesys visam sektoriui. Naftos ir dujų bendrovės Europoje pastaraisiais metais balansuoja tarp dividendų ir supirkimų lūkesčių, energetinio saugumo darbotvarkės bei griežtėjančių klimato politikos reikalavimų.

    Vis dėlto šįkart bendrovė neįvardijo, kas konkrečiai laikoma „valdymo ir elgesio“ pažeidimais. Toks informacijos trūkumas dažnai didina spekuliacijas rinkoje ir kelia papildomą klausimą, ar „BP“ valdymo kultūros problemos nėra sisteminės.

  • „BP“ akcijos smigo: valdyba netikėtai pašalino pirmininką Albertą Manifoldą dėl elgesio

    „BP“ akcijos smigo: valdyba netikėtai pašalino pirmininką Albertą Manifoldą dėl elgesio

    Didžiosios Britanijos energetikos milžinės „BP“ akcijos smarkiai krito po to, kai bendrovės valdyba netikėtai atleido valdybos pirmininką Albertą Manifoldą. Rinka į šią žinią sureagavo nervingai, o Londono biržoje kotiruojamų akcijų vertė prekybos metu buvo nusmukusi iki maždaug 9 proc.

    „BP“ pranešė, kad sprendimas įsigalioja nedelsiant ir siejamas su rimtais nuogąstavimais dėl valdysenos standartų, priežiūros ir elgesio. Bendrovė plačiau detalių neatskleidė, tačiau pabrėžė, kad valdyba į situaciją sureagavo ryžtingai.

    „Albertas padėjo suteikti daugiau tempo „BP“ transformacijai, tačiau valdybą nustebino ir nuvylė su priežiūra ir elgesiu susiję klausimai, kuriuos ji laiko nepriimtinais“, – sakė „BP“ vyresnioji nepriklausoma direktorė Amanda Blanc.

    Laikinuoju valdybos pirmininku paskirtas Ianas Tyleris, o nuolatinio vadovo atrankos procesas, anot įmonės, bus pradėtas artimiausiu metu. „BP“ taip pat tvirtina nekeičianti strateginės krypties ir akcentuoja finansinę drausmę bei siekį didinti akcininkų grąžą.

    Šis sprendimas priimtas įtemptame kontekste: Albertas Manifoldas pirmininko pareigas ėjo tik nuo spalio, o visai neseniai akcininkų susirinkime sulaukė mažesnio nei įprasta palaikymo. Už jo kandidatūrą balsavo 81,8 proc. akcininkų, nors tokiose procedūrose valdybos nariai dažnai gauna gerokai artimesnį 100 proc. pritarimą.

    Vadovų ir valdysenos klausimai „BP“ pastaraisiais metais tapo itin jautrūs, ypač investuotojams keliant reikalavimus dėl skaidrumo, rizikų kontrolės ir aiškesnio strategijos vykdymo. Analitikų vertinimu, netikėti pokyčiai valdybos viršuje trumpuoju laikotarpiu didina neapibrėžtumą ir gali didinti akcijos kainos svyravimus.

    Pokyčiai sutampa ir su bendrovės strategijos persiorientavimu: „BP“ viešai skelbė grįžtanti prie pagrindinio naftos ir dujų verslo, daugiau dėmesio skirdama kapitalo disciplinai. Tuo pat metu pasikeitė ir vykdomoji vadovybė, todėl investuotojai atidžiai stebi, ar nauja komanda sugebės stabilizuoti valdyseną ir įtikinti rinką dėl pasirinkto kurso.

    Į situaciją dėmesį atkreipė ir Jungtinės Karalystės institucijos: žiniasklaida pranešė, kad užklausos buvo pateiktos Sunkių nusikaltimų tyrimo tarnybai ir Londono Metropoliteno policijai. Kol kas viešų institucijų komentarų dėl galimo tyrimo ar jo krypties nėra.

  • „bp“ jungiasi prie SOCAR projekto Uzbekistane: įsigijo 40 proc. dujų telkinių žvalgybos dalį

    „bp“ jungiasi prie SOCAR projekto Uzbekistane: įsigijo 40 proc. dujų telkinių žvalgybos dalį

    Kas sutarta Ustiurto plokščiakalnyje

    Didžiosios Britanijos naftos ir dujų bendrovė „bp“ prisijungė prie Azerbaidžano valstybinės energetikos grupės SOCAR vadovaujamo projekto Uzbekistane. Sutartis apima dujų telkinių žvalgybą, vystymą ir gavybą Ustiurto plokščiakalnyje.

    Gamybos pasidalijimo sutartis apima kelis licencinius blokus: Boyterak, Terengquduq, Birqori, Kharoy, Qoraqalpoq ir Qulboy. Tai reiškia, kad šalys dalinsis tiek investicijų našta, tiek būsima produkcija pagal sutartas sąlygas.

    Kaip pasiskirstė dalys

    „bp“ projekte įsigijo 40 proc. dalyvavimo dalį. Ji buvo suformuota perleidžiant po 20 proc. iš SOCAR ir iš Uzbekistano valstybinės bendrovės Uzbekneftegaz.

    Po sandorio struktūra tapo tokia: SOCAR, likdama projekto operatore, valdo 30 proc., Uzbekneftegaz taip pat turi 30 proc., o „bp“ – 40 proc. Tokia proporcija suteikia „bp“ reikšmingą vaidmenį priimant techninius ir investicinius sprendimus, nors kasdienę veiklą koordinuos operatorius.

    Kokia projekto stadija ir ko tikėtis toliau

    SOCAR ir Uzbekneftegaz konsorciumas bei Uzbekistano Vyriausybė gamybos pasidalijimo sutartį dėl šių blokų pasirašė 2025 metų liepos 24 dieną. Šiuo metu projektas yra ankstyvoje stadijoje.

    Skelbiama, kad SOCAR jau vykdo seisminių tyrimų darbus, kurie paprastai yra pirmasis žingsnis vertinant struktūras, galimus išteklius ir planuojant gręžinius. Tolimesnė eiga priklausys nuo tyrimų rezultatų, leidimų, techninių sprendimų ir rinkos sąlygų, įskaitant regioninę dujų paklausą bei eksporto maršrutų galimybes.

    Energetikos rinkoje tokio pobūdžio partnerystės dažnai laikomos signalu, kad projektui siekiama pritraukti papildomų kompetencijų ir kapitalo. „bp“ dalyvavimas gali sustiprinti technologinę ir finansinę bazę, o Uzbekistano pusei tai yra dar vienas žingsnis plečiant tarptautinių investuotojų dalyvavimą šalies angliavandenilių sektoriuje.

  • Naftos milžinų pelnas pranoko lūkesčius: vis daugiau uždirba ne gręžiniai, o prekybos stalai

    Naftos milžinų pelnas pranoko lūkesčius: vis daugiau uždirba ne gręžiniai, o prekybos stalai

    Pirmąjį ketvirtį didžiosios naftos ir dujų bendrovės netikėtai gerino finansinius rezultatus, o vienu ryškiausių pelno variklių tapo prekybos padaliniai. Analitikai pabrėžia, kad tokie „prekybos stalai“ ypač sužiba tada, kai rinkoje kyla dideli kainų svyravimai ir logistinės įtampos.

    Europos supermilžinės „TotalEnergies“, „Shell“ ir „BP“ ketvirčio ataskaitose akcentavo išaugusį indėlį iš prekybos ir optimizavimo veiklos. Šie padaliniai ne tik perka ir parduoda žaliavas, bet ir organizuoja fizinius srautus, rezervuoja terminalų pajėgumus, užsako laivus bei valdo kainos riziką.

    Per pastaruosius mėnesius naftos kainas ypač veikė geopolitinė įtampa ir su ja susijusi tiekimo grandinių rizika, o tokioje aplinkoje prekybos komandos turi daugiau galimybių uždirbti iš kainų skirtumų skirtinguose regionuose bei laikotarpiuose. Vis dėlto didžioji dalis bendrovių detaliai neatskleidžia, kiek tiksliai uždirba vien tik iš prekybos.

    Kas yra prekybos padaliniai?

    Prekybos padaliniai paprastai veikia kaip specializuotos komandos, kurios derina fizinių naftos, dujų ir suskystintų gamtinių dujų srautus su rizikos valdymu. Jų tikslas yra užtikrinti tiekimą klientams ir kartu uždirbti iš rinkos neefektyvumų, pavyzdžiui, skirtingų rūšių naftos kainų, perdirbimo maržų ar transportavimo sąnaudų pokyčių.

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad tokių bendrovių prekyba dažniausiai remiasi realia prieiga prie fizinių apimčių: išgaunamos žaliavos, turimų ar nuomojamų terminalų ir laivyno, ilgalaikių tiekimo sutarčių. Tai skiriasi nuo grynai finansinės spekuliacijos, kai prekiaujama neturint fizinės grandies kontrolės.

    Kodėl europiečiai čia stipresni?

    Analitikų vertinimu, Europos integruotos energetikos bendrovės daugelį metų nuosekliai kūrė didesnius ir labiau globalius prekybos padalinius, todėl svyravimų laikotarpiais jų rezultatai gali atrodyti solidesni. Tokia struktūra leidžia greičiau perorientuoti srautus ir pasinaudoti regioniniais kainų skirtumais, kai sutrinka įprasti maršrutai arba staiga pasikeičia paklausa.

    Tuo metu JAV rinkos lyderės, tokios kaip „Exxon Mobil“ ir „Chevron“, tradiciškai labiau remiasi masto ekonomija gavyboje ir perdirbime, o prekybos vaidmuo jų viešose ataskaitose paprastai matomas mažiau. Vis dėlto, augant JAV įtakai globalioje naftos rinkoje, tikėtina, kad konkurencija dėl prekybos kompetencijų ilgainiui stiprės ir anapus Atlanto.

    Pelno šaltinis, kuris turi kainą

    Ekspertai įspėja, kad prekyba yra dvipusis kardas: ji gali didinti pelningumą, tačiau kartu prisideda prie rezultatų nepastovumo ir sudėtingesnio pinigų srautų valdymo. Kai kuriais laikotarpiais bendrovės gali didinti trumpalaikį skolinimąsi arba naudoti daugiau apyvartinių lėšų, kad palaikytų didesnes prekybines pozicijas ir logistiką.

    „Prekyba gali būti ilgalaikio pelno šaltinis, bet ji taip pat sukuria nepastovumą ir apsunkina grynųjų pinigų valdymą“, – sakė energetikos finansų analitikas Clarkas Williamsas-Derry.

    Rinkoje taip pat pabrėžiama, kad vienas stiprus ketvirtis nebūtinai reiškia ilgalaikį verslo modelio lūžį. Prekybos padalinių prioritetas, ypač integruotose bendrovėse, išlieka stabilus klientų aprūpinimas ir sklandus perdirbimo bei degalinių tinklų darbas, o ne vien tik maksimalus trumpalaikis pelnas.