CP v2

Tag: BP

  • „BP“ nušalintas pirmininkas atsako: be įspėjimo ir be paaiškinimo – kas nutiko Albertui Manifold?

    „BP“ nušalintas pirmininkas atsako: be įspėjimo ir be paaiškinimo – kas nutiko Albertui Manifold?

    Didžiosios Britanijos energetikos bendrovės „BP“ valdyba netikėtai nušalino pirmininką Albertą Manifoldą, nurodydama rimtą susirūpinimą valdymo standartais, priežiūra ir elgesiu. Pats A. Manifoldas teigia buvęs pašalintas be įspėjimo ir be paaiškinimo, o jam metamus kaltinimus kategoriškai neigia.

    Viešame pareiškime jis tikino, kad eidamas pareigas siekė realių pokyčių: mažino sąnaudas, kėlė reikalavimus organizacijai ir ragino laikytis aukštesnių standartų. Pasak A. Manifoldo, jo elgesio vertinimas esą iškraipytas, o klaidinga versija, anot jo, neturi likti neatsakyta.

    „Mano nušalinimas įvyko be įspėjimo ir be paaiškinimo, o savo elgesio apibūdinimui visiškai nepritariau“, – sakė Albertas Manifoldas.

    „BP“ savo ruožtu viešai pabrėžė, kad sprendimas priimtas dėl, valdybos vertinimu, nepriimtinų priežiūros ir elgesio klausimų. Laikinoji įmonės pozicija komunikacijoje apsiribojo nuoroda į anksčiau paskelbtą pranešimą, detalių apie konkrečius epizodus nepateikiant.

    Rinkos reakcija ir reputacijos rizika

    Po naujienos apie nušalinimą „BP“ akcijos Londono biržoje smuko, o kritimas pratęsė ankstesnės dienos nuostolius. Tokiose situacijose investuotojai paprastai vertina ne tik vieno vadovo likimą, bet ir valdybos kontrolės mechanizmų veikimą, įmonės vidaus kultūrą bei galimą teisinę riziką.

    Žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad A. Manifoldas esą konfliktavo su kolegomis ir galėjo elgtis agresyviai, remiantis anoniminiais šaltiniais. Tai dar labiau padidina spaudimą „BP“ paaiškinti, ar buvo pažeistos vidaus taisyklės, ir ar įmonė laikėsi skaidrių tyrimo bei sprendimų priėmimo procedūrų.

    Valdymo klausimai iškilo jautriu metu

    A. Manifoldas pirmininko poste dirbo apie septynis mėnesius, o jo nušalinimas sutapo su laikotarpiu, kai „BP“ vykdo strateginį persiorientavimą. Bendrovė viešai signalizavo apie grįžimą prie naftos ir dujų prioritetų, tuo pat metu peržiūrėdama ankstesnius įsipareigojimus atsinaujinančiai energetikai.

    Šių metų visuotiniame akcininkų susirinkime A. Manifoldas jau buvo atsidūręs dėmesio centre po neįprastai didelio akcininkų nepasitenkinimo balsavimo metu. Korporatyvinio valdymo praktikoje valdybos narių perrinkimai dažnai sulaukia beveik vienbalsio palaikymo, todėl reikšmingesni „prieš“ balsai paprastai vertinami kaip aiškus pasitikėjimo signalų silpnėjimas.

    Kodėl tai svarbu visam sektoriui

    Energetikos bendrovėms, ypač veikiančioms Londono rinkose, valdymo standartai tampa ne mažiau svarbūs nei finansiniai rezultatai. Investuotojai vis dažniau reikalauja aiškios atsakomybės grandinės, patikimos rizikų kontrolės ir skaidrių procesų, o vadovų elgesio klausimai gali virsti reikšmingu reputaciniu veiksniu.

    Nepriklausomai nuo to, kaip baigsis ginčas dėl A. Manifoldo elgesio vertinimo, „BP“ artimiausiu metu teks užtikrinti stabilumą valdyboje ir įtikinti rinką, kad įmonės priežiūros sistema veikia. Tuo pat metu tikėtina, kad bus atidžiau stebima, ar naujas pirmininkas turės pakankamai kompetencijų valdymo, klimato ir pereinamosios rizikos srityse.

  • BP atleido vadovą nedelsiant: minima valdysenos pažeidimai, laikinai pareigas perėmė Ian Tyler

    Didžiosios Britanijos energetikos grupė BP akcininkams pranešė nedelsiant atleidusi generalinį direktorių Albertą Manifoldą. Bendrovė pateikė trumpą paaiškinimą, nurodydama „neleistinas situacijas“, susijusias su valdymo priežiūra ir kasdiene veikla.

    Toks sprendimas tarptautinėse biržose kotiruojamose įmonėse laikomas itin retu, nes paprastai vadovų kaita įforminamas ilgesniu procesu. Šį kartą BP akcentavo, kad kilo rimtų abejonių dėl esminių korporatyvinės valdysenos standartų ir priežiūros.

    „BP valdyba vienbalsiai nusprendė, kad Albertas Manifoladas nedelsiant nustoja eiti generalinio direktoriaus ir valdybos nario pareigas dėl rimtų susirūpinimų valdysenos ir priežiūros standartais“, – teigiama bendrovės pranešime.

    Kas žinoma apie sprendimo priežastis?

    Viešai neįvardijama, kokie konkretūs veiksmai ar sprendimai priskiriami „neleistinoms situacijoms“, tačiau formuluotės rodo, kad klausimai susiję ne su veiklos rezultatais, o su procesais ir kontrole. Tokiais atvejais paprastai kalbama apie vidaus taisyklių laikymąsi, interesų konfliktų valdymą, sprendimų dokumentavimą, rizikų priežiūrą ar elgesio kodekso pažeidimus.

    Nepriklausoma BP direktorė Amanda Blac nurodė, kad vadovas prisidėjo prie transformacijos krypties ir tempo, tačiau stebėtojų taryba buvo „nustebinta ir nusivylusi“ priežiūra, kuri įvertinta kaip nepriimtina. Bendrovė pabrėžė, kad dėl to buvo imtasi ryžtingų veiksmų.

    Laikinas vadovas ir kontekstas

    BP pranešė, kad laikinai generalinio direktoriaus pareigas perėmė valdybos narys Ian Tyler. Laikino vadovo paskyrimas turėtų užtikrinti veiklos tęstinumą, kol bus priimti sprendimai dėl nuolatinio vadovo ir papildomų valdysenos priemonių.

    Situacija išsiskiria ir tuo, kad Albertas Manifoladas pareigas ėjo tik kelis mėnesius, jis buvo paskirtas 2025 metais spalio mėnesį. Be to, jo mandatas buvo patvirtintas neseniai įvykusiame akcininkų susirinkime, todėl staigus atleidimas kelia papildomų klausimų, kokia nauja informacija galėjo paaiškėti po šio balsavimo.

    Finansiniai rodikliai: pelnas ir skola

    BP pastaruoju metu skelbė apie pelningą laikotarpį, o tuo pačiu tęsė diskusijas dėl kapitalo paskirstymo, akcijų supirkimo ir aktyvų portfelio peržiūros. Bendrovė nurodė, kad pirmąjį ketvirtį uždirbo apie 2 900 000 000 eurų grynojo pelno ir investicijoms skyrė apie 3 000 000 000 eurų.

    Tuo metu grynosios skolos lygis ketvirčio pabaigoje siekė kiek daugiau nei 23 000 000 000 eurų, o tai išlieka vienu svarbiausių rodiklių investuotojams vertinant finansinį tvarumą. BP taip pat pranešė, kad vidutinė dienos gavyba per ketvirtį siekė apie 2 330 000 barelių naftos ekvivalento.

  • „BP“ nušalino valdybos pirmininką Manifoldą: birža krito, krizė vadovybėje gilėja

    „BP“ nušalino valdybos pirmininką Manifoldą: birža krito, krizė vadovybėje gilėja

    Staigus sprendimas ir kritusios akcijos

    Energetikos milžinė „BP“ nedelsdama atleido valdybos pirmininką Albertą Manifoldą, nurodydama nepriimtinas valdymo ir elgesio problemas. Bendrovės valdyba detalių neatskleidė, tačiau pabrėžė, kad į situaciją sureagavo ryžtingai.

    Žinia rinkose buvo sutikta nervingai: Londone listinguojamos „BP“ akcijos trumpam smuko iki maždaug 9 proc., vėliau nuostoliai mažėjo iki beveik 6 proc. Investuotojai tokiais atvejais paprastai baiminasi ne tik reputacijos smūgio, bet ir užsitęsiančios strateginės nežinomybės.

    Trečias skandalas per trejus metus

    A. Manifoldui tai buvo trumpas laikotarpis poste: valdybos pirmininku jis tapo 2025 metų spalį, o į valdybą atėjo dar 2025 metų rugsėjį kaip paskirtasis pirmininkas. Staigus pasitraukimas pratęsia vadovybės kaitą, kuri „BP“ persekioja jau kelerius metus.

    Per pastaruosius trejus metus tai jau trečias aukščiausio lygio vadovas, paliekantis bendrovę dėl su elgesiu ar valdysena siejamų aplinkybių. 2023 metų rugsėjį tuometinis generalinis direktorius Bernardas Looney atsistatydino po to, kai, bendrovės teigimu, neatskleidė informacijos apie ankstesnius santykius su kolegėmis.

    Kas laikinai perima vairą

    Laikinuoju valdybos pirmininku paskirtas valdybos narys Ianas Tyleris, o nuolatinio vadovo paieškos jau pradėtos. Tokia laikinoji schema rinkoje dažna, tačiau kuo ilgiau tęsiasi paieškos, tuo didesnis spaudimas bendrovei aiškiai parodyti kryptį.

    „Valdyba tvirtai tiki strategine kryptimi ir remia vadovybės veiksmus supaprastinant veiklos modelį“, – sakė I. Tyleris, komentuodamas sprendimą ir pagirdamas generalinės direktorės Meg O’Neill vadovavimą.

    Strategijos posūkis ir investuotojų spaudimas

    A. Manifoldui buvo priskiriamas svarbus vaidmuo formuojant pastarojo meto „BP“ strategiją, kai bendrovė greitino posūkį atgal į tradicinius angliavandenilių projektus. Tai reiškė ir mažesnį finansavimą daliai perėjimo energetikos krypties projektų, siekiant kelti akcijos vertę ir stabilizuoti grąžą akcininkams.

    „BP“ taip pat tęsė skolos mažinimo, kaštų kontrolės ir veiklos supaprastinimo kryptį, kurią stiprina aktyvus investuotojų dėmesys visam sektoriui. Naftos ir dujų bendrovės Europoje pastaraisiais metais balansuoja tarp dividendų ir supirkimų lūkesčių, energetinio saugumo darbotvarkės bei griežtėjančių klimato politikos reikalavimų.

    Vis dėlto šįkart bendrovė neįvardijo, kas konkrečiai laikoma „valdymo ir elgesio“ pažeidimais. Toks informacijos trūkumas dažnai didina spekuliacijas rinkoje ir kelia papildomą klausimą, ar „BP“ valdymo kultūros problemos nėra sisteminės.

  • „BP“ akcijos smigo: valdyba netikėtai pašalino pirmininką Albertą Manifoldą dėl elgesio

    „BP“ akcijos smigo: valdyba netikėtai pašalino pirmininką Albertą Manifoldą dėl elgesio

    Didžiosios Britanijos energetikos milžinės „BP“ akcijos smarkiai krito po to, kai bendrovės valdyba netikėtai atleido valdybos pirmininką Albertą Manifoldą. Rinka į šią žinią sureagavo nervingai, o Londono biržoje kotiruojamų akcijų vertė prekybos metu buvo nusmukusi iki maždaug 9 proc.

    „BP“ pranešė, kad sprendimas įsigalioja nedelsiant ir siejamas su rimtais nuogąstavimais dėl valdysenos standartų, priežiūros ir elgesio. Bendrovė plačiau detalių neatskleidė, tačiau pabrėžė, kad valdyba į situaciją sureagavo ryžtingai.

    „Albertas padėjo suteikti daugiau tempo „BP“ transformacijai, tačiau valdybą nustebino ir nuvylė su priežiūra ir elgesiu susiję klausimai, kuriuos ji laiko nepriimtinais“, – sakė „BP“ vyresnioji nepriklausoma direktorė Amanda Blanc.

    Laikinuoju valdybos pirmininku paskirtas Ianas Tyleris, o nuolatinio vadovo atrankos procesas, anot įmonės, bus pradėtas artimiausiu metu. „BP“ taip pat tvirtina nekeičianti strateginės krypties ir akcentuoja finansinę drausmę bei siekį didinti akcininkų grąžą.

    Šis sprendimas priimtas įtemptame kontekste: Albertas Manifoldas pirmininko pareigas ėjo tik nuo spalio, o visai neseniai akcininkų susirinkime sulaukė mažesnio nei įprasta palaikymo. Už jo kandidatūrą balsavo 81,8 proc. akcininkų, nors tokiose procedūrose valdybos nariai dažnai gauna gerokai artimesnį 100 proc. pritarimą.

    Vadovų ir valdysenos klausimai „BP“ pastaraisiais metais tapo itin jautrūs, ypač investuotojams keliant reikalavimus dėl skaidrumo, rizikų kontrolės ir aiškesnio strategijos vykdymo. Analitikų vertinimu, netikėti pokyčiai valdybos viršuje trumpuoju laikotarpiu didina neapibrėžtumą ir gali didinti akcijos kainos svyravimus.

    Pokyčiai sutampa ir su bendrovės strategijos persiorientavimu: „BP“ viešai skelbė grįžtanti prie pagrindinio naftos ir dujų verslo, daugiau dėmesio skirdama kapitalo disciplinai. Tuo pat metu pasikeitė ir vykdomoji vadovybė, todėl investuotojai atidžiai stebi, ar nauja komanda sugebės stabilizuoti valdyseną ir įtikinti rinką dėl pasirinkto kurso.

    Į situaciją dėmesį atkreipė ir Jungtinės Karalystės institucijos: žiniasklaida pranešė, kad užklausos buvo pateiktos Sunkių nusikaltimų tyrimo tarnybai ir Londono Metropoliteno policijai. Kol kas viešų institucijų komentarų dėl galimo tyrimo ar jo krypties nėra.

  • „bp“ jungiasi prie SOCAR projekto Uzbekistane: įsigijo 40 proc. dujų telkinių žvalgybos dalį

    „bp“ jungiasi prie SOCAR projekto Uzbekistane: įsigijo 40 proc. dujų telkinių žvalgybos dalį

    Kas sutarta Ustiurto plokščiakalnyje

    Didžiosios Britanijos naftos ir dujų bendrovė „bp“ prisijungė prie Azerbaidžano valstybinės energetikos grupės SOCAR vadovaujamo projekto Uzbekistane. Sutartis apima dujų telkinių žvalgybą, vystymą ir gavybą Ustiurto plokščiakalnyje.

    Gamybos pasidalijimo sutartis apima kelis licencinius blokus: Boyterak, Terengquduq, Birqori, Kharoy, Qoraqalpoq ir Qulboy. Tai reiškia, kad šalys dalinsis tiek investicijų našta, tiek būsima produkcija pagal sutartas sąlygas.

    Kaip pasiskirstė dalys

    „bp“ projekte įsigijo 40 proc. dalyvavimo dalį. Ji buvo suformuota perleidžiant po 20 proc. iš SOCAR ir iš Uzbekistano valstybinės bendrovės Uzbekneftegaz.

    Po sandorio struktūra tapo tokia: SOCAR, likdama projekto operatore, valdo 30 proc., Uzbekneftegaz taip pat turi 30 proc., o „bp“ – 40 proc. Tokia proporcija suteikia „bp“ reikšmingą vaidmenį priimant techninius ir investicinius sprendimus, nors kasdienę veiklą koordinuos operatorius.

    Kokia projekto stadija ir ko tikėtis toliau

    SOCAR ir Uzbekneftegaz konsorciumas bei Uzbekistano Vyriausybė gamybos pasidalijimo sutartį dėl šių blokų pasirašė 2025 metų liepos 24 dieną. Šiuo metu projektas yra ankstyvoje stadijoje.

    Skelbiama, kad SOCAR jau vykdo seisminių tyrimų darbus, kurie paprastai yra pirmasis žingsnis vertinant struktūras, galimus išteklius ir planuojant gręžinius. Tolimesnė eiga priklausys nuo tyrimų rezultatų, leidimų, techninių sprendimų ir rinkos sąlygų, įskaitant regioninę dujų paklausą bei eksporto maršrutų galimybes.

    Energetikos rinkoje tokio pobūdžio partnerystės dažnai laikomos signalu, kad projektui siekiama pritraukti papildomų kompetencijų ir kapitalo. „bp“ dalyvavimas gali sustiprinti technologinę ir finansinę bazę, o Uzbekistano pusei tai yra dar vienas žingsnis plečiant tarptautinių investuotojų dalyvavimą šalies angliavandenilių sektoriuje.

  • Naftos milžinų pelnas pranoko lūkesčius: vis daugiau uždirba ne gręžiniai, o prekybos stalai

    Naftos milžinų pelnas pranoko lūkesčius: vis daugiau uždirba ne gręžiniai, o prekybos stalai

    Pirmąjį ketvirtį didžiosios naftos ir dujų bendrovės netikėtai gerino finansinius rezultatus, o vienu ryškiausių pelno variklių tapo prekybos padaliniai. Analitikai pabrėžia, kad tokie „prekybos stalai“ ypač sužiba tada, kai rinkoje kyla dideli kainų svyravimai ir logistinės įtampos.

    Europos supermilžinės „TotalEnergies“, „Shell“ ir „BP“ ketvirčio ataskaitose akcentavo išaugusį indėlį iš prekybos ir optimizavimo veiklos. Šie padaliniai ne tik perka ir parduoda žaliavas, bet ir organizuoja fizinius srautus, rezervuoja terminalų pajėgumus, užsako laivus bei valdo kainos riziką.

    Per pastaruosius mėnesius naftos kainas ypač veikė geopolitinė įtampa ir su ja susijusi tiekimo grandinių rizika, o tokioje aplinkoje prekybos komandos turi daugiau galimybių uždirbti iš kainų skirtumų skirtinguose regionuose bei laikotarpiuose. Vis dėlto didžioji dalis bendrovių detaliai neatskleidžia, kiek tiksliai uždirba vien tik iš prekybos.

    Kas yra prekybos padaliniai?

    Prekybos padaliniai paprastai veikia kaip specializuotos komandos, kurios derina fizinių naftos, dujų ir suskystintų gamtinių dujų srautus su rizikos valdymu. Jų tikslas yra užtikrinti tiekimą klientams ir kartu uždirbti iš rinkos neefektyvumų, pavyzdžiui, skirtingų rūšių naftos kainų, perdirbimo maržų ar transportavimo sąnaudų pokyčių.

    Rinkos dalyviai pabrėžia, kad tokių bendrovių prekyba dažniausiai remiasi realia prieiga prie fizinių apimčių: išgaunamos žaliavos, turimų ar nuomojamų terminalų ir laivyno, ilgalaikių tiekimo sutarčių. Tai skiriasi nuo grynai finansinės spekuliacijos, kai prekiaujama neturint fizinės grandies kontrolės.

    Kodėl europiečiai čia stipresni?

    Analitikų vertinimu, Europos integruotos energetikos bendrovės daugelį metų nuosekliai kūrė didesnius ir labiau globalius prekybos padalinius, todėl svyravimų laikotarpiais jų rezultatai gali atrodyti solidesni. Tokia struktūra leidžia greičiau perorientuoti srautus ir pasinaudoti regioniniais kainų skirtumais, kai sutrinka įprasti maršrutai arba staiga pasikeičia paklausa.

    Tuo metu JAV rinkos lyderės, tokios kaip „Exxon Mobil“ ir „Chevron“, tradiciškai labiau remiasi masto ekonomija gavyboje ir perdirbime, o prekybos vaidmuo jų viešose ataskaitose paprastai matomas mažiau. Vis dėlto, augant JAV įtakai globalioje naftos rinkoje, tikėtina, kad konkurencija dėl prekybos kompetencijų ilgainiui stiprės ir anapus Atlanto.

    Pelno šaltinis, kuris turi kainą

    Ekspertai įspėja, kad prekyba yra dvipusis kardas: ji gali didinti pelningumą, tačiau kartu prisideda prie rezultatų nepastovumo ir sudėtingesnio pinigų srautų valdymo. Kai kuriais laikotarpiais bendrovės gali didinti trumpalaikį skolinimąsi arba naudoti daugiau apyvartinių lėšų, kad palaikytų didesnes prekybines pozicijas ir logistiką.

    „Prekyba gali būti ilgalaikio pelno šaltinis, bet ji taip pat sukuria nepastovumą ir apsunkina grynųjų pinigų valdymą“, – sakė energetikos finansų analitikas Clarkas Williamsas-Derry.

    Rinkoje taip pat pabrėžiama, kad vienas stiprus ketvirtis nebūtinai reiškia ilgalaikį verslo modelio lūžį. Prekybos padalinių prioritetas, ypač integruotose bendrovėse, išlieka stabilus klientų aprūpinimas ir sklandus perdirbimo bei degalinių tinklų darbas, o ne vien tik maksimalus trumpalaikis pelnas.

  • Naftos milžinų pelnai šoka: Europa vėl svarsto netikėtą mokestį, kas laukia vartotojų?

    Naftos milžinų pelnai šoka: Europa vėl svarsto netikėtą mokestį, kas laukia vartotojų?

    Naftos kainų šuolis vėl įkaitino diskusiją

    Europoje atsinaujino raginimai apmokestinti išaugusius energetikos bendrovių pelnus, kai dėl karo su Iranu sukelto tiekimo nerimo pakilo naftos kainos. Didesnės pajamos fiksuotos tuo metu, kai gyventojai ir verslas vis dar jautriai reaguoja į bet kokius energijos kainų svyravimus.

    Rinkose didžiausią įtampą kėlė laivyba per Hormūzo sąsiaurį – vieną svarbiausių pasaulio naftos ir suskystintųjų dujų maršrutų. Neapibrėžtumas lėmė staigius kainų šuolius ir svyravimus, kurie ypač palankūs bendrovėms, turinčioms stiprias prekybos komandas.

    Kas uždirbo daugiausia?

    „Shell“ paskelbė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį jos pelnas išaugo 24 proc., o „BP“ taip pat pranešė apie didesnį uždarbį. „TotalEnergies“ nurodė, kad grynasis pelnas šoktelėjo 51 proc. iki maždaug 5,1 mlrd. eurų, perskaičiavus iš dolerių.

    Nevyriausybinės organizacijos „Oxfam“ vertinimu, šešios didžiausios iškastinio kuro bendrovės – tarp jų „Shell“, „BP“ ir „TotalEnergies“ – 2026 metais gali uždirbti papildomai apie 31,5 mln. eurų per dieną, palyginti su 2025 metais. Tokie skaičiai kursto politines diskusijas, ar šis pelnas nėra išskirtinai susijęs su geopolitiniais sukrėtimais.

    Analitikai pažymi, kad Europos naftos gigantai dažnai daugiau uždirba ne vien iš gavybos, bet ir iš prekybos, kai rinkoje vyrauja didelis nepastovumas. Tai skiriasi nuo dalies JAV konkurentų, kurių rezultatus labiau lemia tiesioginės gavybos apimtys ir savikaina.

    Vėl kalbama apie viršpelnių mokestį

    Diskusija dėl vadinamojo viršpelnių mokesčio primena 2022 metais po Rusijos invazijos į Ukrainą priimtus sprendimus, kai dalis Europos šalių laikinai apmokestino energetikos sektorių. 2026 metais iniciatyvos vėl atgijo: Vokietija, Austrija, Ispanija, Italija ir Portugalija ragino Europos Komisiją svarstyti visos ES masto priemonę.

    Šios šalys argumentuoja, kad papildomos biudžeto pajamos galėtų finansuoti vartotojų apsaugos priemones, mažinti infliacijos spaudimą ir amortizuoti viešųjų finansų įtampą. Kritikai įspėja, kad per dideli mokesčiai gali mažinti investicijas į energetikos infrastruktūrą ir didinti priklausomybę nuo importo.

    Jungtinėje Karalystėje iki 2030 metų galioja laikinas energetikos pelno mokestis, taikomas Šiaurės jūroje išgaunamų naftos ir dujų pelnams, kurio tarifas siekia 38 proc. ir taikomas papildomai prie kitų sektoriaus mokesčių. Didėjant „Shell“ ir „BP“ pelnams, viešojoje erdvėje vėl pasigirdo raginimų šią naštą didinti.

    „Fosilinio kuro milžinai vėl kraunasi didžiulius pelnus“, – sakė organizacijos Friends of the Earth atstovas Danny Grossas.

    Prancūzijoje socialistų ir žaliųjų parlamentarai pateikė siūlymą įvesti papildomą mokestį energetikos bendrovių pelnams. Prezidentas Emmanuelis Macronas viešai akcentavo, kad Europai reikalingas atsakas į, jo vertinimu, perteklinius pelnus ir spekuliacinį elgesį energijos rinkose.

    Ką tai reiškia kainoms ir energetiniam saugumui

    Naftos brangimas paprastai didina degalų ir dalies prekių savikainą, nes transporto kaštai persiduoda visai ekonomikai. Nors elektros kainų dinamika Europoje vis dažniau priklauso nuo atsinaujinančių išteklių gamybos ir tinklų pajėgumų, brangi nafta vis tiek veikia infliacijos lūkesčius.

    Ekspertai įspėja, kad net jei geopolitinė įtampa atlėgtų, rinkos negrįžta į ankstesnį lygį per vieną dieną. Dalis bendrovių tokiais laikotarpiais linkusios spartinti mažesnių, greičiau įgyvendinamų gavybos projektų plėtrą, tačiau kartu atsargiau vertina itin didelės apimties investicijas.

    Pastaraisiais metais „BP“ ir „Shell“ buvo sušvelninusios dalį klimato tikslų, daugiau dėmesio skirdamos tradicinei naftos ir dujų veiklai. Tuo pat metu įtampa Artimuosiuose Rytuose dar kartą priminė, kad energetinis saugumas Europoje vis labiau siejamas ir su atsinaujinančios energetikos plėtra bei energijos taupymo sprendimais.

  • Irano karas supurtė rinkas: „BP“ pelnas šoktelėjo, „Barclays“ spaudžia paskolų nuostoliai

    Irano karas supurtė rinkas: „BP“ pelnas šoktelėjo, „Barclays“ spaudžia paskolų nuostoliai

    Irano karas, prasidėjęs 2026 metų vasario 28 dieną, sukėlė didelius energijos ir finansų rinkų svyravimus, o tai greitai atsispindėjo kai kurių didžiųjų Europos bendrovių ketvirčio rezultatuose. Pirmojo 2026 metų ketvirčio ataskaitose ryškiai išsiskyrė naftos ir dujų milžinė „BP“ bei Jungtinės Karalystės bankas „Barclays“.

    „BP“ nurodė, kad jos pagrindinis rodiklis, vadinamasis bazinis pakaitinės savikainos pelnas, per ketvirtį daugiau nei padvigubėjo ir pasiekė apie 2,8 mlrd. eurų. Bendrovė pabrėžė, jog rezultatą itin sustiprino išskirtinis naftos prekybos indėlis ir geresnis vidutinės grandies veiklos efektyvumas.

    „Bazinis pakaitinės savikainos pelnas per ketvirtį siekė apie 2,8 mlrd. eurų, palyginti su maždaug 1,3 mlrd. eurų ankstesnį ketvirtį“, – teigiama „BP“ pranešime.

    Rinkose tuo metu buvo matomas staigus kainų šuolis: „Brent“ rūšies nafta nuo maždaug 62 eurų už barelį vasario pradžioje buvo pakilusi iki daugiau nei 106 eurų kovo pabaigoje, o balandį svyravo apie 97 eurus. Tokie šuoliai paprastai didina prekybos padalinių pelningumą, tačiau kartu augina ir riziką, todėl investuotojai itin atidžiai vertina, ar šis efektas tvarus.

    „BP“ taip pat atkreipė dėmesį į reikšmingą savo veiklos dalį Artimuosiuose Rytuose. Bendrovė regione išgauna apie 411 000 barelių naftos ekvivalento per dieną, įskaitant projektus Abu Dabyje, Omane ir Irake, todėl geopolitinė įtampa šiai grupei išlieka svarbus veiksnys.

    „Barclays“ augo, bet nerimas dėl paskolų

    Tuo pat metu „Barclays“ pranešė apie augusias pajamas ir pelną prieš mokesčius, kurį palaikė padidėjęs aktyvumas rinkose dėl išaugusio nepastovumo. Banko bendros pajamos per ketvirtį pakilo iki maždaug 9,4 mlrd. eurų, o pelnas prieš mokesčius siekė apie 3,2 mlrd. eurų.

    Vis dėlto investuotojų nuotaikas slopino prastesnė paskolų portfelio kokybė ir papildomi atidėjiniai. „Barclays“ užfiksavo maždaug 261 mln. eurų dydžio sąnaudas, susijusias su Jungtinės Karalystės hipotekos skolintojo „Market Financial Solutions“ žlugimu, o tai padidino klausimų dėl rizikos valdymo ir sudėtingesnio finansavimo sandorių.

    Banko vadovas C. S. Venkatakrishnanas nurodė, kad po patirto smūgio ketinama mažinti sudėtingesnio skolinimo apimtis ir atsargiau vertinti itin didelio finansinio sverto įmones. Tai atitinka platesnę Europos bankų tendenciją, kai, augant geopolitinei ir ekonominei nežiniai, daugiau dėmesio skiriama kapitalo apsaugai ir atidėjinių politikai.

    „Barclays“ investicinės bankininkystės pajamos per ketvirtį pirmą kartą perkopė apie 4,6 mlrd. eurų ribą, jas stiprino prekyba ir konsultaciniai sandoriai. Bankas taip pat paskelbė apie maždaug 574 mln. eurų vertės akcijų supirkimą, o bendra šių metų supirkimų suma pasiekė apie 1,72 mlrd. eurų, pabrėžiant siekį išlaikyti patrauklumą akcininkams.

    Rinkoms vertinant rezultatus, išryškėjo kontrastas: naftos bendrovė pasinaudojo žaliavų kainų šuoliu, o bankui nepastovumas padėjo prekyboje, bet išryškino kredito rizikos pažeidžiamumą. Artimiausi ketvirčiai parodys, ar tokie pelnai ir nuostoliai buvo vienkartiniai, ar taps naujos, labiau geopolitikos veikiamos ekonomikos norma.

  • „BP“ pelnas šovė į viršų: karas su Iranu pakėlė naftos kainas, o investuotojai sukyla

    „BP“ pelnas šovė į viršų: karas su Iranu pakėlė naftos kainas, o investuotojai sukyla

    Didžiosios Britanijos energetikos grupė „BP“ pranešė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį jos pelnas, skaičiuojamas pagal pagrindinį pakaitinių sąnaudų rodiklį, daugiau nei padvigubėjo, lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Bendrovė nurodė, kad rezultatams didelę įtaką turėjo išaugusios naftos ir dujų kainos, sustiprėjus įtampai Artimuosiuose Rytuose.

    „BP“ paskelbė, kad pagrindinis ketvirčio pelnas siekė apie 2,97 mlrd. eurų ir buvo didesnis, nei tikėjosi rinka. Analitikų lūkesčius bendrovė pranoko ir dėl itin stiprių naftos prekybos rezultatų bei geresnio viduriniosios grandies verslų darbo.

    „Apskritai mūsų verslas ir toliau veikia gerai: tai dar vienas stiprus ketvirtis, o link 2027 metų tikslų judame toliau“, – sakė „BP“ vadovė Meg O’Neill.

    Naftos kainų šuolį pastaraisiais mėnesiais rinkos sieja su kariniu konfliktu, į kurį įsitraukė Iranas, ir dėl to išaugusia tiekimo rizika. Ypač jautria vieta laikomas Hormūzo sąsiauris, per kurį keliauja reikšminga pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų dalis, todėl bet kokie trikdžiai greitai persiduoda kainoms ir infliacijos lūkesčiams.

    „BP“ akcijos po rezultatų paskelbimo kilo, o bendrovės vertė šiemet buvo reikšmingai ūgtelėjusi kartu su visu energetikos sektoriumi. Tokiomis sąlygomis integruotos naftos ir dujų bendrovės paprastai laimi ne tik iš gavybos, bet ir iš prekybos bei perdirbimo maržų, nors šie ciklai gali greitai pasikeisti, jei geopolitinė įtampa atslūgsta.

    Tuo pat metu „BP“ pripažino, kad grynoji skola ketvirčio pabaigoje išaugo iki maždaug 23,5 mlrd. eurų, kai prieš tai buvo apie 20,6 mlrd. eurų. Bendrovė kartoja tikslą iki kitų metų pabaigos skolą sumažinti iki maždaug 13,0–16,8 mlrd. eurų intervalo, todėl investuotojai atidžiai stebi, kaip greitai bus gerinamas pinigų srautų balansas.

    Į priekį žvelgiant, „BP“ perspėjo, kad gavyba artimiausiu ketvirčiu gali būti mažesnė nei metų pradžioje dėl sezoninių planinių remontų ir trikdžių Artimuosiuose Rytuose. Taip pat paliktos galioti kapitalo investicijų gairės: 2026 metais numatoma skirti apie 12,1–12,6 mlrd. eurų, o turto pardavimų ir kitų įplaukų tikslas – maždaug 8,4–9,3 mlrd. eurų per metus.

    Akcininkų nepasitenkinimas nemažėja

    Finansiniai rezultatai paskelbti netrukus po įtempto metinio akcininkų susirinkimo, kuriame „BP“ valdyba susidūrė su dalies investuotojų pasipriešinimu. Pasak bendrovės, keli siūlymai nesulaukė daugumos pritarimo, o diskusijų ašimi tapo valdysenos klausimai ir klimato atskaitomybė.

    Energetikos sektoriuje pastaruoju metu ryškėja dvi konkuruojančios investuotojų stovyklos: vieni reikalauja griežtesnės klimato strategijos ir skaidrumo, kiti spaudžia vadovus pirmiausia didinti grąžą akcininkams ir laikytis kapitalo drausmės. „BP“ situacija rodo, kad net ir stiprių kainų ciklo laikotarpiu įmonėms vis sunkiau suderinti šiuos lūkesčius.