CP v2

Tag: Branduolinė energetika

  • Indija ieško vietų naujoms branduolinėms elektrinėms Gudžarate: pasirašytas svarbus memorandumas

    Indijos valstybinė branduolinės energetikos bendrovė Nuclear Power Corporation of India Limited ir Gudžarato valstijos elektros gamintoja Gujarat State Electricity Corporation Limited pasirašė bendradarbiavimo memorandumą. Jo tikslas – ištirti ir atrinkti tinkamas vietas naujiems branduolinių elektrinių projektams Gudžarato valstijoje.

    Pagal susitarimą institucijos keisis techniniais duomenimis, vertins galimas aikšteles ir jų tinkamumą branduolinei infrastruktūrai. Praktikoje tai reiškia geologinių, hidrologinių, aplinkosauginių ir tinklų prijungimo veiksnių analizę, kuri paprastai lemia, ar projektas gali judėti į priekį.

    Platesnis Indijos planas

    Toks žingsnis siejamas su Indijos ilgalaikiais energetikos tikslais ir siekiu mažinti išmetamųjų teršalų kiekį. Šalis yra įsipareigojusi pasiekti nulinę grynąją emisiją iki 2070 metų, o branduolinė energetika laikoma vienu iš stabilios, nuo oro sąlygų nepriklausančios gamybos šaltinių.

    Branduolinių projektų plėtra ypač svarbi augant elektros paklausai, kurią didina pramonė, miestų plėtra ir elektrifikacija. Tokiuose planuose akcentuojamas ne tik naujų blokų statymas, bet ir tinkamų vietų parengimas iš anksto, kad būtų sutrumpinti vėlesni projektavimo ir derinimo etapai.

    Kiek reaktorių turi Indija?

    Šiuo metu Indija eksploatuoja 24 veikiančius branduolinius reaktorius, kurių bendra galia siekia beveik 8 gigavatus. Be to, šalyje statomi aštuoni nauji blokai, kurių bendra planuojama galia sudaro apie 6 gigavatus.

    Indijos Vyriausybė yra išsikėlusi ambicingą tikslą – iki 2047 metų padidinti branduolinės energetikos galią iki 100 gigavatų. Memorandumas dėl aikštelių Gudžarate laikomas vienu iš praktinių žingsnių, padedančių priartėti prie šių planų.

  • SMR Lietuvoje ir regione: Lenkija artimiausiomis savaitėmis žada kelrodį, PEP – 2027 pradžioje

    Lenkijos Energetikos ministerija artimiausiomis savaitėmis ketina paskelbti mažųjų modulinių branduolinių reaktorių (SMR) plėtros kelrodį. Apie tai konferencijoje „Energy Days“ Katovicuose pranešė viceministras Wojciechas Wrochna, pabrėžęs, kad dokumentas turėtų pasirodyti netrukus po atnaujintos Lenkijos branduolinės energetikos programos.

    Pasak viceministro, kelrodis turėtų aiškiau apibrėžti, kokiu tempu ir kokiomis sąlygomis šalis mato SMR projektų vystymąsi šalia planuojamų didelės galios atominių elektrinių. Tai svarbu ir regionui, nes Lenkijos sprendimai gali paveikti tiek tiekimo grandines, tiek reguliacines praktikas, kuriomis vėliau remiasi ir kaimyninės šalys.

    Terminai po branduolinės programos atnaujinimo

    Lenkijos Vyriausybė šią savaitę patvirtino atnaujintą Lenkijos branduolinės energetikos programą, kurioje numatyta pirmojo bloko komercinė eksploatacija 2036 metais. Antrosios atominės elektrinės pirmieji pajėgumai planuojami apie 2040 metus.

    Energetikos ministras Miłoszas Motyka taip pat nurodė, kad kartu priimtas ir nacionalinis energetikos bei klimato planas, o kitas žingsnis bus nauja valstybės energetikos politikos (PEP) redakcija. Pagal skelbiamus tikslus, Lenkija ilgainiui siekia iki 9 gigavatų elektrinės instaliuotos branduolinės galios, o vietos įmonių dalis projektuose galėtų siekti iki 70 proc.

    „Patvirtinu, kad kitas žingsnis po programos priėmimo – SMR kelrodžio publikavimas, ir tai turėtų įvykti per keliolika ar keliasdešimt dienų“, – sakė Wojciechas Wrochna.

    Nauja energetikos politika: mažiau skaičiuoklių

    Lenkijos Energetikos ministerija taip pat ruošia valstybės energetikos politikos dokumentą, kurio projektą konsultacijoms planuojama skelbti 2027 metų pradžioje. Viceministras aiškino, kad dokumentas turėtų būti strategiškesnis ir mažiau detalus, kad greitai nepasentų dėl sparčių rinkos pokyčių.

    „Norime, kad tai būtų strateginis dokumentas, o ne toks, kuris pernelyg detaliai perskaičiuoja viską visur – šiandienos ekonominių ir energetinių procesų dinamika lemia, kad per daug detalūs planai pasensta dar jų priėmimo dieną“, – sakė Wojciechas Wrochna.

    Ministerijos požiūriu, energetikos politikoje pirmiausia bus remiamasi jau statomais arba realiai parengtais projektais, o ne hipotetiniais scenarijais. Pavyzdžiu įvardytos jūrinės vėjo elektrinės: į planavimą ketinama įtraukti tas, kurios jau turi paramą po aukcionų, o kitų projektų poreikis būtų vertinamas atskirai.

    Anglis ir periodas po 2035 metų

    W. Wrochna taip pat pabrėžė, kad derybos su Europos Komisija dėl tam tikrų anglimi kūrenamų elektrinių viešojo palaikymo formų, jo vertinimu, energetikos strategijos iš esmės nepakeis. Jis aiškino, kad tokia parama būtų trumpalaikė ir labiau skirta pereinamajam laikotarpiui.

    Viceministro teigimu, svarbiausi klausimai ateinantiems dešimtmečiams bus naujų sisteminių galių poreikis po 2035 metų ir anglies atsisakymo tempas. Būtent šie veiksniai, anot jo, labiausiai lems investicijų kryptį ir energijos sistemos patikimumą.

    SMR projektus Lenkijoje vysto su verslininku Michału Sołowowu siejama įmonė Synthos Green Energy, bendradarbiaujanti su Orlen per bendrą įmonę. Skelbiama, kad svarstoma iki 26 BWRX-300 tipo reaktorių statyba šešiose vietovėse, o pirmojo bloko paleidimas planuojamas 2032 metais.

    Įmonė taip pat pranešė apie kapitalo pritraukimą: nauji investuotojai į projektą esą nusprendė investuoti apie 115 000 000 eurų. Šie skaičiai rodo, kad SMR segmentas regione tampa ne tik politinių planų, bet ir realių finansinių sprendimų objektu.

  • Lenkija patvirtino branduolinės energetikos planą: iki 9 GWe naujų pajėgumų ir 70 proc. vietos įmonėms

    Lenkijos Vyriausybė patvirtino atnaujintą Lenkijos branduolinės energetikos programą, kuri numato iki 9 GWe naujų branduolinių elektrinių galios. Sprendimą per konferenciją Katovicuose pristatė energetikos ministras Miłoszas Motyka, pabrėžęs, kad tai viena svarbiausių šalies energetikos transformacijos krypčių.

    Atnaujintoje programoje įtvirtinta, kad Lenkija planuoja statyti didelės galios III arba III plius kartos slėgiminius vandens reaktorius. Tokie reaktoriai Europoje laikomi brandžiu standartu, o jų diegimas siejamas su didesniu saugumu ir patikimesne elektros gamyba.

    Ministras taip pat nurodė, kad Vyriausybė patvirtino Nacionalinį energetikos ir klimato planą ir ruošiasi atnaujinti valstybės energetikos politiką. Šie dokumentai turėtų apibrėžti ne tik naujas investicijas, bet ir bendrą kryptį, kaip Lenkija planuoja mažinti anglies naudojimą ir užtikrinti tiekimo saugumą.

    Branduolinis projektas kaip pramonės variklis

    Atsinaujinusi programa pabrėžia ne vien elektros gamybą, bet ir siekį sukurti stiprią vietinę branduolinės pramonės grandinę. Skelbiama, kad vėlesniuose projektuose Lenkijos įmonių dalis galėtų siekti iki 70 proc., o tai reikštų daugiau užsakymų rangovams, inžinerijos bendrovėms ir gamintojams.

    Tokie tikslai atspindi platesnę tendenciją Europoje, kai dideli energetikos projektai vis dažniau vertinami ir per ekonominės naudos prizmę. Šalys siekia, kad investicijos į strateginę infrastruktūrą stiprintų vietos pramonę, o ne taptų vien importuojamų technologijų pirkimu.

    Energijos kaupimas iki 2030 metų

    Kartu su branduoliniais planais Lenkija akcentuoja energijos kaupimo plėtrą, kuri turėtų padėti stabilizuoti elektros sistemą. Energetikos ministras įvardijo tikslą iki 2030 metų pasiekti 6 GW įdiegtos galios energijos kaupikliuose.

    „Iki 2030 metų siekiame 6 gigavatų įdiegtos galios energijos kaupikliuose. Tai taip pat turėtų prisidėti prie mažesnių sąskaitų už elektrą“, – sakė Miłosz Motyka.

    Energijos kaupimas, kartu su sparčiai vystomais atsinaujinančiais ištekliais ir planuojamomis bazinės generacijos investicijomis, tampa esminiu elementu, siekiant mažesnių kainų svyravimų ir patikimesnio tiekimo. Lenkijos pasirinktas kursas rodo, kad šalis branduolinę energetiką mato kaip ilgalaikį sprendimą, tačiau paraleliai stato ir trumpesnio laikotarpio stabilizavimo priemones.

  • Sołowow telkia verslo elitą SMR projektui: į „Synthos Green Energy“ plauks apie 117 mln. eurų

    Lenkijos milijardieriaus Michało Sołowowo valdoma „Synthos Green Energy“ (SGE) ruošiasi pritraukti naują privačių investuotojų ratą, kuris, pagal viešai aptarinėjamą informaciją, įmonėje galėtų investuoti apie 117 mln. eurų. Kalbama apie grupę žinomų verslininkų, siejamų su logistikos, maisto, gėrimų ir technologijų sektoriais, kuriems svarbus stabilus ir prognozuojamas elektros tiekimas.

    Investicijos būtų nukreiptos tiesiai į SGE, o ne į bendrą projektą su „Orlen“ – „Orlen Synthos Green Energy“ (OSGE), kuriame abi pusės valdo po 50 proc. Toks pasirinkimas reikštų, kad dalis kapitalo būtų skiriama technologijos vystymui ir SGE planuojamai plėtrai regione, o ne vien konkrečių Lenkijos elektrinių statybos fazei.

    Pagrindinis raktinis žodis šioje istorijoje yra SMR, arba mažieji moduliniai reaktoriai. SGE remiasi BWRX-300 tipo reaktoriumi, kurio vystymą įmonė anksčiau bendrai finansavo ir kuriam yra įgijusi teises dalyje Vidurio Europos rinkų.

    Verslo logika paprasta: energijai imlioms gamykloms ir sparčiai augančioms technologijų įmonėms elektros kaina bei tiekimo patikimumas tampa vienu svarbiausių konkurencingumo veiksnių. Todėl branduolinė energetika, ypač jei SMR projektai būtų įgyvendinti laiku ir už suplanuotą biudžetą, investuotojams gali atrodyti kaip ilgalaikė apsidraudimo priemonė.

    Kas yra BWRX-300 ir kur rizika?

    BWRX-300 laikomas vienu pažangiausių šiuo metu vystomų SMR projektų, tačiau jis dar nėra masiškai veikianti technologija. Pirmasis tokio tipo reaktorius statomas Kanadoje, Darlingtono aikštelėje, o jo paleidimas numatomas šio dešimtmečio pabaigoje.

    Dėl to investuotojams svarbus ne tik reaktorių statybų grafikas, bet ir reguliaciniai procesai bei tiekimo grandinės parengtis. SMR segmente rinkos rizika tradiciškai susijusi su leidimų išdavimu, projektavimo adaptacija konkrečioms šalims ir realiu tiekėjų pajėgumu gaminti komponentus pramoniniu mastu.

    „Orlen“ vaidmuo ir derybų klausimai

    Lenkijoje SGE planai glaudžiai susiję su „Orlen“, nes per OSGE svarstomi pirmieji BWRX-300 projektai. Anksčiau buvo kalbėta apie ambicingą reaktorių skaičių įvairiose lokacijose, tačiau pastaruoju metu viešai minimi atsargesni scenarijai, labiau koncentruoti į kelias prioritetines vietas.

    Derybos tarp „Orlen“ ir SGE laikomos viena svarbiausių nežinomųjų, nes nuo jų gali priklausyti tiek projekto valdymo modelis, tiek finansavimo struktūra ir partnerių atsakomybės. Neoficialiai aptarinėjama, kad galutinių susitarimų galima tikėtis artimiausiais mėnesiais, tačiau terminai tokio masto projektuose dažnai kinta.

    Privatus kapitalas prieš valstybės įėjimą

    Lygiagrečiai diskutuojama ir apie galimą valstybės kapitalo įsitraukimą per Lenkijos vystymo institucijas. Vis dėlto šiame etape akcentuojama, kad privatus kapitalas į SGE galėtų ateiti anksčiau, o tai keistų projekto dinamiką ir signalizuotų rinkai didesnį verslo pasitikėjimą SMR kryptimi.

    SGE plėtra nėra pristatoma vien kaip vienas statybų projektas. Verslo modelis apima technologijos vystymą, licencijavimo ir projektų portfelio formavimą skirtingose šalyse, todėl papildomas kapitalas gali būti skirtas komandoms, partnerystėms ir pasirengimui ateities užsakymams, dar iki pirmojo komercinio BWRX-300 paleidimo.

  • Britai dvigubina atominių povandeninių laivų gamybą: 7 mlrd. eurų planas keičia AUKUS

    Britai dvigubina atominių povandeninių laivų gamybą: 7 mlrd. eurų planas keičia AUKUS

    Naujas planas parlamentui

    Jungtinės Karalystės vyriausybė paskelbė siekį reikšmingai padidinti naujų povandeninių laivų gamybos apimtis ir iš esmės stiprinti šalies branduolinės gynybos pramonės pajėgumus. Planas pristatytas parlamento dokumente Defence Nuclear Enterprise 2026 Annual Update, kuriame apibrėžiami pagrindiniai tikslai ir finansavimas artimiausiems metams.

    Numatyta, kad šalis lygiagrečiai statys naujus branduolinio variklio atakos povandeninius laivus SSN-AUKUS ir tęsis „Dreadnought“ klasės balistinių raketų povandeninių laivų programa. Tokia dviguba gamybos kryptis reiškia didelį spaudimą infrastruktūrai, tiekimo grandinėms ir kvalifikuotų specialistų rinkai.

    Kur keliaus investicijos

    Investicijų paketas siekia apie 7 mlrd. eurų ir bus skirtas laivų statybos pajėgumų plėtrai, branduolinių reaktorių gamybos didinimui bei kritinių komponentų tiekimo grandinės stiprinimui. Tikslas yra sumažinti gamybos „butelio kaklelius“, kurie dažnai riboja didelių gynybos programų tempą.

    Didžiausias dėmesys teks „BAE Systems“ povandeninių laivų statyklai Barrow-in-Furness mieste, taip pat „Rolls-Royce Submarines“ reaktorių gamybos bazei Raynesway apylinkėse netoli Derby. Lygiagrečiai numatoma daugiau užsakymų įmonėms, tiekiančioms specializuotą įrangą ir medžiagas, reikalingas branduolinei laivybai.

    Grafikas ir strateginis tikslas

    Pirmojo britiško SSN-AUKUS korpuso metalo pjovimo darbai planuojami 2027 metais, o įvedimas į Karališkojo laivyno rikiuotę numatomas trisdešimtųjų metų pabaigoje. Galutiniai sprendimai dėl bendro užsakytų laivų skaičiaus turėtų būti priimti iki 2028 metų, prieš užbaigiant detaliojo projektavimo etapą.

    Vyriausybė pabrėžia, kad gamybos plėtra skirta dviem tikslams vienu metu: užtikrinti branduolinio atgrasymo sistemos tęstinumą ir sudaryti pramoninį pagrindą gausesnei atakos povandeninių laivų flotilei. Tai ypač aktualu didėjant įtampoms jūrose ir augant poreikiui nuolatinei povandeninei stebėsenai.

    „Plėtra turi sukurti pramoninį pajėgumą, reikalingą didesnei atakos povandeninių laivų flotilei, kartu užtikrinant branduolinio atgrasymo tęstinumą“, – teigiama atnaujintame vyriausybės dokumente.

    AUKUS ir SSN-AUKUS esmė

    AUKUS yra Jungtinės Karalystės, JAV ir Australijos gynybos ir saugumo partnerystė, kurioje vienas svarbiausių elementų yra branduolinio variklio povandeninių laivų pajėgumo vystymas. SSN-AUKUS kuriamas kaip naujas britišku pagrindu paremtas atakos povandeninis laivas, kurį ateityje eksploatuos tiek Karališkasis laivynas, tiek Australijos karališkasis laivynas.

    Jungtinei Karalystei SSN-AUKUS turėtų pakeisti „Astute“ klasės laivus ir tapti kitos kartos branduolinio variklio, konvencine ginkluote ginkluotais povandeniniais laivais. Programa šiuo metu yra detaliojo projektavimo ir ilgai gaminamų komponentų užsakymo fazėje, kai paraleliai plečiama infrastruktūra, kad vėliau būtų galima pagreitinti serijinę gamybą.

  • Lenkija tiesia DK69 į pirmąją branduolinę elektrinę: „paskutinės mylios“ atkarpa – iki 2027 metų

    Lenkijoje pradedama svarbi susisiekimo investicija, kuri turėtų užtikrinti patogų ir saugų privažiavimą prie pirmosios šalies branduolinės elektrinės. Naujoji valstybinės reikšmės kelio DK69 trasa sujungs greitojo eismo kelią S6 su statybų aikštele Pomeranijoje, Choczewo savivaldybėje.

    Lenkijos infrastruktūros institucijos skelbia, kad vadinamoji „paskutinės mylios“ atkarpa turėtų būti baigta iki 2027 metų antrojo ketvirčio pabaigos. Visas kelio ryšys nuo S6 mazgo ties Łęczyce iki elektrinės teritorijos planuojamas 2028 metais.

    DK69: kelias sunkiam transportui

    Planuojamas apie 26 kilometrų ilgio kelias projektuojamas taip, kad atlaikytų intensyvų sunkiojo transporto judėjimą. Numatoma danga, pritaikyta 11,5 tonos apkrovai vienai ašiai, kad būtų galima gabenti didžiagabarius branduolinės elektrinės statyboms reikalingus krovinius.

    Projekte taip pat numatyti inžineriniai statiniai ir eismo saugos sprendimai: tiltiniai objektai, žiedinės sankryžos bei gyvūnų perėjos. Tokie reikalavimai įprasti didelėms infrastruktūros statyboms, kai svarbi tiek logistika, tiek poveikio aplinkai mažinimas.

    Investicijų mastas – gerokai platesnis

    Šalia kelio vystoma ir kita logistika: skelbiama apie investicijas į geležinkelių infrastruktūrą, kurios bendra vertė siekia apie 737 000 000 eurų. Taip pat planuojama jūrinė krovos infrastruktūra, skirta didelių konstrukcijų iškrovimui ir transportavimui į statybvietę.

    Toks sprendimų derinys rodo, kad valstybė siekia sumažinti rizikas, susijusias su tiekimo grandinėmis ir statybų grafiku. Branduolinės energetikos projektuose būtent logistika ir didelių komponentų transportas dažnai tampa kritiniais veiksniais.

    Pirmoji elektrinė: terminai ir reikšmė energetikai

    Pati branduolinė elektrinė – didžiausia investicija Lenkijos ūkio istorijoje, jos vertė nurodoma apie 46 500 000 000 eurų. Skelbiama, kad pirmasis reaktorius turėtų pradėti tiekti elektrą į šalies sistemą 2036 metais, o kiti blokai – 2037 ir 2038 metais.

    Projektą vysto Polskie Elektrownie Jądrowe, o darbus vykdo „Westinghouse“ ir „Bechtel“ konsorciumas, pasirinkta AP1000 technologija. Teigiama, kad elektrinė ilgainiui galėtų padengti apie 11 proc. šalies elektros poreikio ir prisidėti prie ekonomikos augimo.

    „Lenkija stato labai greitai, bet žinome, kad laikas yra pinigai ir norime kuo greičiau įgyvendinti savo investicijas“, – sakė infrastruktūros ministras Dariusz Klimczak.

  • „PGE GiEK“ spalį pristatys atnaujintą strategiją: branduoliniai planai Bełchatove ir SMR Turowe

    Lenkijos energetikos grupės „PGE GiEK“ vadovas Jacekas Kaczorowskis paskelbė, kad spalį bendrovė pristatys atnaujintą strategiją, kurioje numatys transformaciją nuo anglies link mažai taršių ir nulinės emisijos šaltinių. Pasak jo, tai bus ne tik rizikų kupinas procesas, bet ir galimybė persitvarkyti taip, kad būtų išlaikytas konkurencingumas.

    Bendrovė valdo kelis didelius energetikos kompleksus: Bełchatow ir Turów, taip pat Opolę, Rybniką bei Dolną Odrą. Atnaujintoje strategijoje žadama įvardyti, kaip šiuose objektuose bus panaudota esama infrastruktūra ir pajėgumų išvedimo tinklai, kai anglies generacija praras ekonominį pagrįstumą.

    Transformacija: nuo anglies link atomo

    Vadovo teigimu, bendrovė svarsto vadinamąjį Coal-to-Nuclear kelią, kai senus anglimi kūrenamus blokus etapais keičia mažiau taršūs sprendimai, o vėliau pereinama prie branduolinės energetikos. Toks perėjimo modelis Lenkijoje aptariamas kaip vienas realistiškiausių būdų suderinti sistemos patikimumą ir klimato tikslus, ypač esant aukštoms emisijų kainoms.

    „PGE GiEK“ nurodė, kad Bełchatow vietovėje pirmiausia svarstomas maždaug 3 gigavatų galios branduolinis projektas. Tuo metu Turow atveju įvardijamos mažųjų modulinių reaktorių kryptys, kurios Lenkijoje vis dažniau minimos kaip potencialus sprendimas pramoniniams regionams, kur būtinas stabilus bazinės generacijos šaltinis.

    Bendrovė taip pat pabrėžia, kad jos valdomi objektai yra reikšmingi Lenkijos elektros sistemai ir teoriškai gali būti pritaikomi kitoms technologijoms, nes turi tiek įrangos bazę, tiek tinklų jungtis. Praktikoje tokios transformacijos sėkmę lemia leidimų, finansavimo ir tiekimo grandinių klausimai, taip pat technologijų brandumas.

    Didžiausia rizika: socialiniai padariniai

    Vienu jautriausių strategijos aspektų įvardijamas užimtumas. Bendrovės vadovo teigimu, „PGE GiEK“ penkiose pagrindinėse vietovėse tiesiogiai dirba apie 11 000 darbuotojų, dar apie 5 000 yra susijusiose įmonėse, todėl pertvarka reiškia didelį socialinį iššūkį artimiausiam dešimtmečiui.

    „Susiduriame su milžinišku iššūkiu. Bendrovė tiesiogiai įdarbina apie 11 000 darbuotojų penkiose vietovėse ir dar apie 5 000 dukterinėse įmonėse. Tai didžiulė socialinė problema, kurią privalome spręsti per artimiausius 10 metų“, – sakė Jacekas Kaczorowskis.

    Jis pabrėžė, kad transformaciją būtina vykdyti atsakingai ir nepamiršti žmogiškojo kapitalo, o sprendimai turi užtikrinti sistemos saugumą. Bendrovė akcentuoja, kad šiandien lignitas vis dar prisideda prie energijos tiekimo patikimumo, tačiau ekonominė realybė sparčiai keičiasi.

    ETS ir pelningumas: spaudimas angliai didėja

    „PGE GiEK“ pripažįsta, kad Bełchatow ir Turow kompleksai dėl išlaidų, susijusių su ES apyvartinių taršos leidimų sistema, tampa nuostolingi ir nekonkurencingi. Šis veiksnys pastaraisiais metais yra vienas svarbiausių, skatinančių Lenkijos energetikos įmones spartinti pasitraukimą iš anglies, nes CO2 kaštai didina gamybos savikainą ir silpnina pozicijas rinkoje.

    Bendrovė teigia dirbanti su vyriausybe, kad transformacija vyktų saugiai, atsakingai ir pagal rinkos principus, išlaikant veiklos tvarumą pereinamuoju laikotarpiu. Atnaujinta strategija turėtų atsakyti, kaip bus suderinti sistemos patikimumo, finansavimo, reguliavimo ir regioninės politikos tikslai.

  • Pietų Korėja pradeda 320 mlrd. eurų investicijas JAV: pirmasis žingsnis – dujinė elektrinė Teksase

    Pietų Korėjos valdžia pasirinko didelės dujinės elektrinės statybas Teksase kaip pirmąjį projektą, įgyvendinamą pagal paskelbtą investicijų paketą JAV. Apie planus pranešė agentūra „Yonhap“, pabrėždama, kad tai tik pradžia kelių metų programos.

    Skelbiama, kad visas investicijų paketas siekia apie 320 mlrd. eurų ir yra siejamas su derybomis dėl prekybos sąlygų. Pasak pranešimo, susitarimo kontekste JAV administracija sutiko sumažinti tarifus Pietų Korėjos produkcijai nuo 25 iki 15 proc.

    Pinigai – energetikai ir aukštosioms technologijoms

    Programą ministerija pristatė uždarame parlamento komiteto posėdyje, o Pietų Korėjos parlamentas anksčiau patvirtino vadinamojo strateginio fondo kūrimą. Numatyta apie 137 mlrd. eurų skirti bendradarbiavimui laivų statybos pramonėje ir dar apie 183 mlrd. eurų investicijoms į strategines sritis.

    Tarp prioritetų minimi puslaidininkiai, energetika, dirbtinis intelektas ir farmacijos pramonė. Tokia struktūra atspindi tendenciją, kai valstybės investicijas vis dažniau nukreipia į tiekimo grandinių saugumą, energetinį patikimumą ir aukštos pridėtinės vertės gamybą.

    Branduoliniai reaktoriai ir LNG Aliaskoje

    Kaip antrą ir trečią projektus ministerija nurodė planus JAV statyti aštuonis didelio masto branduolinius reaktorius bei projektą, susijusį su suskystintomis gamtinėmis dujomis Aliaskoje. Dėl branduolinės krypties, anot pranešimo, vyksta pokalbiai dėl 5–10 proc. JAV energetikos bendrovės „Westinghouse“ akcijų įsigijimo.

    Taip pat akcentuojama investicijų „lubų“ sąlyga: projektai neturėtų būti įgyvendinami, jei jų vertė viršytų apie 18 mlrd. eurų per metus arba apie 183 mlrd. eurų iš viso. Vienas komiteto narys žiniasklaidai teigė, kad Teksaso projektas vertinamas kaip potencialiai pelningas, o dėl Aliaskos iniciatyvos detalės dar nėra galutinai suderintos.

    Energetikos analitikų vertinimu, dujinių elektrinių plėtra JAV dažnai siejama su augančia elektros paklausa, kurią skatina pramonės grįžimas, duomenų centrai ir spartėjanti skaitmenizacija. Tuo pat metu branduolinės energetikos projektai vis dažniau pristatomi kaip ilgalaikis sprendimas užtikrinti stabilų, mažiau nuo kuro kainų svyravimų priklausantį elektros tiekimą.

  • Europos investicijų bankas grįžta prie atomo: 40 mln. eurų startuoliui su mažaisiais SMR

    Europos investicijų bankas (EIB) skiria 40 mln. eurų Suomijos startuoliui „Steady Energy Oy“, kuriančiam mažus modulinius reaktorius (SMR). Tai laikoma reikšmingu posūkiu po kelių dešimtmečių atsargaus banko požiūrio į branduolinę energetiką.

    Pasak EIB, investicija nukreipta į technologijas, kurios galėtų padėti užtikrinti stabilesnį ir mažiau taršų energijos tiekimą Europoje. Bankas pabrėžia, kad SMR galėtų papildyti atsinaujinančius energijos šaltinius ir mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro bei kainų svyravimų.

    Kodėl EIB keičia kursą?

    EIB ilgą laiką vengė branduolinių projektų, ypač nuo XX amžiaus 9-ojo dešimtmečio, kai po saugos incidentų ir politinių sprendimų dalyje Europos šalių branduolinė energetika buvo pristabdyta. Pastaraisiais metais situaciją pakeitė energetinio saugumo ir kainų krizės, išryškinusios didelę priklausomybę nuo importuojamo kuro.

    Šis sprendimas taip pat dera su platesnėmis Europos Sąjungos pastangomis mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir elektrifikuoti ekonomiką. Daugelyje valstybių branduolinė energetika vėl vertinama kaip galimas stabilios generacijos šaltinis, ypač kai trūksta vėjo ar saulės.

    „Užtikrindami stabilią, mažai anglies dioksido išskiriančią energiją greta atsinaujinančių šaltinių, maži moduliai reaktoriai gali padėti sukurti saugesnį ir atsparesnį Europos energijos krepšelį“, – sakė EIB viceprezidentas Karlas Nehammeris.

    SMR orientuojami į miestų šilumą

    „Steady Energy Oy“ kuria supaprastintą reaktoriaus koncepciją, skirtą ne tik elektrai, bet ir žemos temperatūros šilumos gamybai centralizuotam šildymui. Bendrovė teigia, kad vienas reaktoriaus blokas galėtų pagaminti 50 MW nulinės emisijos šiluminės galios, o keli blokai galėtų pilnai aprūpinti vidutinio dydžio miestą.

    Helsinkyje, Salmisaari teritorijoje, planuojama bandomoji jėgainė, kurioje branduolinis reaktoriaus branduolys bus pakeistas elektriniu kaitinimo elementu. Tikslas yra išbandyti sistemos veikimą, šilumos grandines ir integraciją į miesto infrastruktūrą, o eksploatacijos pradžia numatoma 2027 metais pavasarį.

    Suomijoje keli miestai, tarp jų Helsinkis, Jyväskylä, Kerava ir Kuopio, vertina požeminių mažųjų atominių jėgainių panaudojimą centralizuotame šildyme. Kuopio jau vyksta poveikio aplinkai vertinimo ir teritorijų planavimo darbai, kurie dažnai tampa esminiu etapu prieš licencijavimą.

    „Mūsų tikslas yra būti pasirengusiems pradėti pirmosios jėgainės statybas per trejus metus“, – sakė „Steady Energy Oy“ technologijų vadovas Hannesas Haapalahtis.

    EIB nurodo, kad investicija finansuos tyrimus ir plėtrą, bandymus bei licencijavimo procesus, o planuojami darbai Suomijoje vyks 2026–2028 metais. Energetikos rinkoje tai vertinama kaip signalas, kad SMR technologijos Europoje pereina iš koncepcijų stadijos į konkrečių projektų rengimą.

  • „Orano“ Mongolijoje kuria milžinišką urano kasyklą: startas 2028-aisiais, planuojama 2 500 tonų per metus

    Prancūzijos branduolinės energetikos koncernas „Orano“ kartu su Mongolijos valstybine bendrove Mon-Atom vysto Zooveh-Ovoo urano telkinio projektą Mongolijoje. Pagal dabartinį planą komercinė gavyba turėtų prasidėti 2028 metais, o metinė produkcija siektų apie 2 500 tonų urano.

    Projektas pristatomas kaip vienas didžiausių naujų urano gavybos šaltinių pasaulyje, o jo reikšmė augo po pastarųjų metų geopolitinių sukrėtimų urano tiekimo grandinėje. „Orano“ tai yra strateginė investicija, siekiant užsitikrinti žaliavos srautus branduolinei energetikai ir ilgalaikiams kontraktams.

    Investicijos ir finansinis mastas

    Skelbiama, kad investicijų pažanga iki 2026 metų trečiojo ketvirčio pasiekė maždaug 370 000 000 eurų. Šis skaičius atspindi tiek infrastruktūros paruošimą, tiek technologinių sprendimų diegimą, reikalingą pradėti stabilų kasybos ciklą ir rūdos perdirbimą.

    2025 metų sausį „Orano“ ir Mon-Atom pasirašė susitarimą dėl telkinio eksploatacijos. Nurodoma, kad telkinio ištekliai vertinami daugiau nei 200 000 000 tonų, o tai leidžia planuoti ilgą kasybos laikotarpį.

    Kas numatyta Mongolijos biudžetui?

    Pagal sutarties sąlygas 51 proc. tiesioginių pelnų turėtų atitekti Mongolijos biudžetui. Tokia struktūra svarbi valstybei, siekiančiai diversifikuoti ekonomiką ir stiprinti žaliavų sektoriaus kontrolę, kartu pritraukiant vakarietišką kapitalą bei technologijas.

    Rinkos kainos uranui pastaruoju metu išlieka jautrios tiekimo rizikoms ir paklausos augimui, kurį skatina nauji branduolinės energetikos projektai ir planuojami reaktorių parkų atnaujinimai. Dėl to ilgalaikės gavybos sutartys vis dažniau tampa geopolitinio saugumo klausimu.

    Geopolitinis fonas: po Nigerio sprendimo

    „Orano“ projektas Mongolijoje įgauna papildomo svorio po įvykių Nigeryje, kur karinė valdžia nutraukė ankstesnius susitarimus ir bendrovei teko trauktis iš šalies, dešimtmečius buvusios svarbiu urano šaltiniu. Vėliau urano gavybos kontrolė Nigeryje perėjo Rusijos įtakos zonai, o tai sustiprino Vakarų valstybių siekį ieškoti alternatyvių tiekėjų.

    „Esu pasirengęs lažintis, kad kita didžiausia urano kasykla pasaulyje, kasmet pagaminanti milijonus svarų urano, bus „Orano“ projektas Mongolijoje. Gamyba komerciniu mastu turėtų prasidėti šio dešimtmečio pabaigoje“, – sakė „Orano“ vadovas Nicolas Maes.

    Vertinant pramonės mastą, 2 500 tonų metinė gavyba reikštų reikšmingą papildymą pasaulinei pasiūlai ir galėtų tapti vienu svarbiausių tiekimo šaltinių ilgam laikotarpiui. Skaičiuojama, kad išteklių turėtų pakakti maždaug 30 metų eksploatacijai, o priklausomai nuo papildomų tyrimų ir technologinių sprendimų – ir ilgiau.

    „Orano“ šį projektą sieja su branduolinės energetikos poreikiais, nes bendrovei būtina užtikrinti urano tiekimą veikiančiam reaktorių parkui ir naujiems užsakymams. Tokios investicijos rodo, kad uranas vėl tampa ne tik energetikos, bet ir strateginio saugumo ištekliumi.