CP v2

Tag: Branduolinė energetika

  • Lenkijos ekonomika ties lūžiu: BNP Paribas vadovas apie energetiką, gynybą ir naują augimo modelį

    Lenkijos ekonomika ties lūžiu: BNP Paribas vadovas apie energetiką, gynybą ir naują augimo modelį

    Energetikos transformacija keičia skaičiavimus

    Lenkijos ekonomika artėja prie etapo, kai ankstesnis augimo receptas, paremtas santykinai pigia darbo jėga ir spartaus eksporto plėtra, ima sekti. BNP Paribas Bank Polska vadovas Przemekas Gdańskis interviu pabrėžia, kad šalia geopolitinių rizikų ryškėja ir struktūriniai iššūkiai, verčiantys ieškoti naujo konkurencingumo pagrindo.

    Vienas kertinių klausimų – energijos kaina ir šaltiniai. Pasak jo, ilgalaikėje perspektyvoje branduolinės energetikos projektai gali prisidėti prie stabilesnių ir mažesnių elektros kainų bei didesnės sistemos dekarbonizacijos, o tai tiesiogiai veikia pramonės konkurencingumą.

    Gdańskis akcentuoja ir kitą argumentą: anglimi paremta energetika nebesuteikia kainos pranašumo, nes brangsta tiek taršos kaštai, tiek pati gamyba, o rinkoje daugėja nepastovumo. Dėl to energetikos transformacija tampa ne vien aplinkosauginiu, bet ir grynai ekonominiu sprendimu.

    Investicijų mastas – trilijonais eurų

    Banko vadovo vertinimu, iki 2040 metų vien energetikos transformacijai reikės milžiniškų investicijų, kurios, skaičiuojant pagal interviu minėtus dydžius, siekia maždaug 620–760 mlrd. eurų. Tokios sumos rodo, kad be privataus kapitalo ir veikiančios finansų sistemos šių projektų įgyvendinti nepavyks.

    Lygiagrečiai išaugęs prioritetas – gynyba. Interviu teigiama, kad šiemet Lenkijos investicijos gynybos srityje gali siekti apie 46 mlrd. eurų, o bendros išlaidos gynybai turėtų viršyti 4 proc. bendrojo vidaus produkto, ir šį lygį, pašnekovo nuomone, verta išlaikyti.

    Gdańskis pabrėžia, kad bankų sektorius yra pasirengęs finansuoti didelius projektus, tačiau jo pajėgumai turi ribas. Jo pateiktas pavyzdys rodo, kad net ir visiems bankams susivienijus į konsorciumą, vienam projektui suteikiamo kredito dydis būtų tik dalis didžiausių infrastruktūros sumanymų kainos, todėl būtini ir kiti finansavimo šaltiniai.

    Deficitas, skola ir naujas augimo receptas

    Interviu paliečiama ir fiskalinė rizika: augant biudžeto deficitui, didėja skolos finansavimo poreikis, o investuotojai gali reikalauti didesnės grąžos už valstybės obligacijas. Tai reikštų didesnę skolos aptarnavimo naštą ir mažesnę erdvę kitoms viešosioms išlaidoms.

    Banko vadovas teigia, kad Lenkija yra „gilių pokyčių“ išvakarėse, nes darbo jėgos sąnaudomis paremto augimo modelis išsisemia. Išeitimi jis laiko produktyvumo šuolį, inovacijų skatinimą, infrastruktūros modernizavimą ir aktyvesnę politiką, padedančią prisitaikyti prie demografinių tendencijų.

    Demografija, pasak pašnekovo, tampa lemiamu veiksniu: mažėjantis darbingo amžiaus gyventojų skaičius gali lėtinti augimą, jei nebus didinama ekonomikos automatizacija ir robotizacija bei nesuformuota nuosekli migracijos politika. Jo vertinimu, būtent technologijos ir efektyvesnė darbo organizacija gali kompensuoti darbo rinkos įtampas.

    Interviu taip pat aptariamas dirbtinis intelektas: Gdańskis pažymi, kad DI plėtra JAV ir Azijoje vyksta greičiau nei Europoje, o senstančiai visuomenei tai gali būti kritiškai svarbi priemonė didinti našumą. Jis priduria, kad finansų sektorius ieško praktinių DI pritaikymo scenarijų, tačiau tikrasis proveržis dar priešakyje.

    Kartu banko vadovas atkreipia dėmesį į Europos problemą – rinkų ir reguliavimo fragmentaciją. Jo teigimu, norint konkurencingai varžytis su JAV ir Azija, Europai reikia daugiau integracijos ir masto, o tai svarbu ir kapitalo rinkoms, ir inovacijų finansavimui.

    Galiausiai pašnekovas pabrėžia Lenkijos atsparumą šokams, primindamas, kad 2008–2009 metų krizę šalis perėjo palyginti stabiliai, o bankų sektoriui neprireikė plataus masto viešosios paramos. Vis dėlto jis kartoja pagrindinę mintį: ateinančiais metais sėkmę lems ne vien atsparumas, o gebėjimas laiku persitvarkyti ir susikurti naują augimo idėją.

  • ERRA 2026 konferencija: kaip keisis energetikos reguliavimas, kai elektrifikacija ardo senas taisykles

    ERRA 2026 konferencija: kaip keisis energetikos reguliavimas, kai elektrifikacija ardo senas taisykles

    Energetika vis labiau tampa geopolitikos įrankiu

    Energetikai tampant vienu svarbiausių geopolitikos veiksnių, reguliuotojų vaidmuo keičiasi iš techninių taisyklių prižiūrėtojų į stabilumo architektus. Apie tai ERRA metinėje konferencijoje Slovakijoje kalbėjo Slovakijos Tinklo industrijų reguliavimo biuro (ÚRSO) vadovas Jozef Holjenčík.

    Diskusijose dalyvavo nacionaliniai energetikos reguliuotojai, energetikos įmonių vadovai ir akademikai, daugiausia dėmesio skirdami elektros, dujų ir branduolinės energetikos rinkų transformacijai. Pagrindinė žinutė kartojosi per skirtingas sesijas: taisyklės, kurtos stabiliai paklausai, nebeveikia, kai sistemą iš esmės keičia elektrifikacija ir saugumo rizikos.

    „Energija šiandien yra galios instrumentas, todėl reguliuotojai turi kurti ilgalaikį stabilumą, o ne tik prižiūrėti infrastruktūrą“, – sakė Jozef Holjenčík.

    Elektros paklausa: nuo prognozuojamos prie sunkiai valdoma

    Elektros reguliavimo sesijoje akcentuota, kad istoriškai paklausa buvo gana pasyvi ir lengvai prognozuojama, o reguliavimo modeliai rėmėsi tuo stabilumu. Tačiau spartėjanti transporto ir šildymo elektrifikacija, augantis elektromobilių ir šilumos siurblių vaidmuo keičia vartojimo profilį ir didina apkrovų svyravimus tinkluose.

    Konferencijoje pabrėžta, kad dėl šių pokyčių tradicinis požiūris į paskirstymo tinklus turi evoliucionuoti: jie vis dažniau tampa aktyvia platforma, kurioje veikia gaminantys vartotojai, baterijų kaupikliai, išmanieji prietaisai ir vietinės energijos bendruomenės. Tokiai decentralizuotai sistemai reikia ne tik naujų tarifų ir rinkos taisyklių, bet ir aiškių duomenų bei sąveikumo reikalavimų.

    „Jei pradėsime nuo tradicinės elektros reguliavimo sistemos logikos, labai tikėtina, kad suklysime“, – sakė Jorge Vasconcelos.

    Dujų rinka: saugumas, kainų svyravimai ir investicijų dilema

    Dujų rinkai skirtose diskusijose akcentuota, kad Europa išlieka vienu jautriausių pasaulinės energetinio saugumo krizės taškų, nes per kelerius metus teko persitvarkyti dėl rusiškų vamzdyninių dujų sumažėjimo. Dėl to išaugo priklausomybė nuo suskystintų gamtinių dujų, o rinkoje sustiprėjo finansinis kainų nepastovumas.

    Ekspertai aptarė įtampą tarp politinių intervencijų ir rinkos veikimo: kriziniu laikotarpiu taikytos priemonės, tokios kaip privalomi atsargų pildymo tikslai ar koordinuotas pirkimas, gali slopinti kainų signalus ir mažinti komercinį likvidumą. Kartu pabrėžta, kad reguliuotojams tenka sudėtinga užduotis: apsaugoti vartotojus nuo staigių kainų šuolių, bet nepakenkti ilgalaikėms investicijoms į infrastruktūrą.

    Dar viena dilema siejama su elektrifikacija: mažėjant dujų vartojimui, didelė dalis fiksuotų tinklo kaštų tenka vis mažesniam vartotojų skaičiui. Tai kelia klausimą, kaip reformuoti tarifus ir finansavimo modelius, kad dujų tinklai išliktų patikimu saugumo elementu pereinamuoju laikotarpiu.

    Branduolinė energetika: nauji projektai, ilginamas eksploatavimas ir platesnės funkcijos

    Branduolinei energetikai skirtoje sesijoje daug dėmesio skirta reguliavimo ir finansavimo kliūtims, kurios lemia naujų reaktorių statybų tempą ir esamų elektrinių eksploatacijos pratęsimą. Pabrėžta, kad branduolinė energija daugelyje išsivysčiusių ekonomikų išlieka svarbi mažai anglies dioksido išskiriančios elektros dalis, o pasaulyje tęsiami naujų blokų projektai.

    Konferencijoje aptarta ir praktinė kryptis, kurią vis dažniau kelia rinkos dalyviai: modernios branduolinės elektrinės turėtų būti vertinamos ne vien kaip bazinės generacijos šaltinis. Jos gali prisidėti prie centralizuoto šilumos tiekimo, stabilaus sistemos darbo ir vandenilio gamybos, o tai keičia ir reguliavimo, ir investicijų vertinimo kriterijus.

    Taip pat akcentuota, kad naujų projektų atveju riziką dažnai tenka dalintis su valstybe, nes ilgas statybų ciklas ir kapitalo kaštai reikšmingai veikia galutinę elektros savikainą. Dėl to svarstomi modeliai, kurie mažina kapitalo kainą ir leidžia patikimiau planuoti didelės apimties energetikos infrastruktūrą.

    „Vertinant energetikos sprendimus reikia skaičiuoti visos sistemos kaštus, o ne tik trumpalaikes rinkos kainas“, – teigė diskusijos dalyviai.

    ERRA 2026 konferencijos išvada buvo aiški: energetikos reguliavimas turi greitėti ir tapti labiau orientuotas į sisteminę riziką, technologijų proveržius ir investicijų stabilumą. Kitu atveju rinkos taisyklės gali ne padėti, o trukdyti prisitaikyti prie elektrifikacijos, naujų tiekimo grandinių ir ilgalaikių saugumo prioritetų.

  • 326 dienos jūroje be pertraukos: pasaulio didžiausias lėktuvnešis USS Ford grįžo į JAV

    326 dienos jūroje be pertraukos: pasaulio didžiausias lėktuvnešis USS Ford grįžo į JAV

    Į Jungtines Amerikos Valstijas po 11 mėnesių dislokacijos sugrįžo „USS Gerald R. Ford“ – didžiausias ir technologiškai pažangiausias JAV karinio jūrų laivyno lėktuvnešis. Laivas bazę Norfolke, Virdžinijos valstijoje, pasiekė po misijos, vykdytos Atlanto vandenyne, Viduržemio jūroje ir Artimųjų Rytų regione.

    JAV karinio jūrų laivyno duomenimis, „USS Gerald R. Ford“ jūroje be pertraukos praleido 326 dienas. Tai vienas ilgiausių tokio tipo laivo operacinių laikotarpių per pastaruosius penkis dešimtmečius, atspindintis išaugusį lėktuvnešių vaidmenį ilgalaikėse atgrasymo ir buvimo operacijose.

    Kas yra „USS Gerald R. Ford“

    „USS Gerald R. Ford“ (CVN-78) – pirmasis „Gerald R. Ford“ klasės lėktuvnešis, į tarnybą priimtas 2017 metais. Laivo ilgis siekia apie 333 metrus, o vandentalpa viršija 100 000 tonų, todėl jis laikomas didžiausiu karo laivu pasaulyje.

    Ant denio gali veikti mažiausiai 75 orlaiviai, o bendras įgulos ir aviacijos sparno personalas gali viršyti 5 000 žmonių. Laivas varomas branduoline energija, o pagrindinis jo tikslas – užtikrinti ilgalaikį JAV oro pajėgumą jūroje ir greitą reagavimą krizių zonose.

    Technologijos, keičiančios lėktuvnešius

    Vienas svarbiausių šios klasės sprendimų – elektromagnetinė orlaivių paleidimo sistema EMALS, pakeitusi tradicines garines katapultas. JAV karinio jūrų laivyno vertinimu, tai leidžia tiksliau valdyti starto parametrus ir didinti skrydžių tempą, o kartu geriau pritaikyti denį skirtingų tipų orlaiviams.

    Kita reikšminga naujovė – pažangesnės energijos paskirstymo ir automatizavimo sistemos, kurios turi sumažinti dalies darbų poreikį rankiniu būdu. Tokie sprendimai ypač svarbūs, kai laivams tenka ilgai išlikti jūroje, o logistinė parama ir įgulos resursai tampa kritiniu veiksniu.

    Ką signalizuoja 326 dienų dislokacija

    Ilgas buvimas jūroje rodo, kad JAV vis dažniau remiasi nuolatiniu kariniu buvimu svarbiausiuose regionuose, ypač Viduržemio jūroje ir Artimųjų Rytų prieigose. Lėktuvnešio smogiamoji grupė tokiuose scenarijuose tampa ne tik karine, bet ir politine priemone, skirta greitam atgrasymui bei sąjungininkų užtikrinimui.

    Istoriškai panašūs rekordai JAV laivyne buvo fiksuoti ir anksčiau, tačiau dabartinis laikotarpis išsiskiria tuo, kad aukšto intensyvumo parengties reikalaujama ilgiau, o grėsmių spektras yra platesnis. Tai didina spaudimą laivų techninei priežiūrai, įgulų rotacijoms ir visai tiekimo grandinei, ypač kai operacijos vyksta keliuose teatruose.

    Sugrįžęs į Norfolką lėktuvnešis ir jo smogiamoji grupė buvo sutikti JAV gynybos vadovybės atstovų, o vienetui skirtas įvertinimas už tarnybą. Tikėtina, kad po tokio dislokacijos laikotarpio laivas pereis planinius priežiūros ir parengties ciklus, prieš vėl grįždamas į budėjimą.

  • Drono ataka Barakah atominei elektrinei JAE sukėlė gaisrą: radiacijos lygis liko normoje

    Jungtinių Arabų Emyratų valdžia pranešė, kad neatpažinto drono ataka sukėlė gaisrą Barakah branduolinėje elektrinėje šalies šiaurės vakaruose. Pasak pareigūnų, incidentas įvyko už vidinio elektrinės perimetro ribų, o žmonės per jį nenukentėjo.

    JAE gynybos ministerijos teigimu, į šalies oro erdvę iš vakarų įskrido trys bepiločiai orlaiviai. Du jų buvo perimti, o trečiasis pataikė į elektros generatorių, esantį už elektrinės vidinio apsaugos žiedo, Al Dhafra regione.

    Federalinė branduolinės reguliavimo institucija patvirtino, kad pagrindinės Barakah elektrinės sistemos veikia įprastai. Tarptautinė atominės energijos agentūra (TATENA) taip pat informavo, jog po atakos radiacijos lygis išliko normos ribose.

    „TATENA atidžiai stebi situaciją ir palaiko nuolatinį ryšį su JAE institucijomis, prireikus pasirengusi suteikti pagalbą“, – sakė agentūros atstovas.

    Šis incidentas vyksta padidėjus įtampai regione, kur bepiločiai orlaiviai vis dažniau naudojami prieš kritinę infrastruktūrą. Pastaraisiais metais energetikos objektai, įskaitant elektros tiekimo ir naftos sektoriaus infrastruktūrą, tapo dažnais taikiniais, o atakų pobūdis rodo augantį dronų keliamą saugumo iššūkį.

    JAE užsienio reikalų ministerija anksčiau yra pareiškusi, kad atmeta jai metamus kaltinimus ir laiko išpuolius bandymu pateisinti veiksmus prieš šalį. Abu Dabis taip pat pabrėžė pasiliekantis teisę reaguoti į grėsmes ir priešiškus veiksmus.

    Barakah elektrinė yra svarbi JAE energetikos sistemos dalis, todėl incidentas atkreipė dėmesį į branduolinių objektų apsaugą konflikto ir hibridinių grėsmių sąlygomis. Nors radiologinės grėsmės požymių neužfiksuota, tyrimas dėl dronų kilmės ir atakos aplinkybių tęsiamas.

  • Serbija taikosi į regioninį energetikos centrą: nauji elektros ir dujų koridoriai į šiaurę

    Serbija taikosi į regioninį energetikos centrą: nauji elektros ir dujų koridoriai į šiaurę

    Planas tapti srautų kryžkele

    Serbija siekia įsitvirtinti kaip regioninis energetikos centras, per kurį pietų–šiaurės kryptimi judėtų elektros energijos ir gamtinių dujų srautai. Apie tai Energetikos perėjimo viršūnių susitikime kalbėjo Serbijos energetikos ministrė Dubravka Đedović Handanović.

    Pasak jos, Balkanų pusiasaliui kuo greičiau reikia gilesnės integracijos su Europa tiek dujų, tiek elektros sektoriuose, nes tai didina energijos saugumą. Pagrindinė sąlyga tam, ministrės teigimu, yra infrastruktūra ir nuoseklios investicijos.

    Jau padaryti žingsniai ir nauji projektai

    Ministrė išskyrė, kad Serbija jau įgyvendino du svarbius darbus: pastatė dujų jungtį su Bulgarija ir padidino perdavimo tinklo pralaidumą kryptimi į Rumuniją. Šie projektai laikomi kertiniais, kai siekiama daugiau alternatyvių tiekimo kelių regione.

    Pagal Serbijos 2030–2035 metų planą elektros perdavimo pajėgumus numatoma didinti nuo 4 000 iki 6 000 megavatų. Tuo pat metu šalis stato dujų jungtis su Šiaurės Makedonija ir Graikija, o į dujų infrastruktūrą planuoja investuoti apie 1,2 mlrd. eurų.

    Ministrės teigimu, ilgalaikis tikslas yra padidinti gamtinių dujų transportavimo per Serbiją pajėgumą iki 20–25 mlrd. kubinių metrų per metus. Tokie skaičiai reikštų ambiciją tapti svarbia tranzito grandimi tarp pietinių tiekimo krypčių ir Vidurio Europos.

    ES taisyklės, rinkų sujungimas ir saugumo dilema

    Serbija skelbia perkėlusi į nacionalinę teisę ES Trečiąjį energetikos paketą ir šiuo metu esanti patikros procese prieš Europos Komisiją. Vis dėlto rinkų sujungimui, kuris leistų efektyviau prekiauti elektra tarp šalių, dar gali prireikti dalinių reguliavimo pakeitimų.

    Ministrė taip pat akcentavo, kad dekarbonizacija ir žalioji darbotvarkė yra svarbios, tačiau, jos vertinimu, jos neturėtų mažinti energijos saugumo. Ji atkreipė dėmesį, kad įvedamas anglies dioksido korekcinis mechanizmas pasienyje gali slopinti energijos mainus, jei rinkos dar nėra pilnai sujungtos.

    „Tie, kurie geriau sujungti infrastruktūra, krizėms atsparūs labiau“, – sakė Dubravka Đedović Handanović.

    Kalbėdama apie branduolinę energetiką, ministrė ją siejo su poreikiu turėti patikimus bazinės generacijos šaltinius. Ji pabrėžė, kad daugiau nei 60 proc. elektros gamybos šalyje vis dar remiasi iškastiniu kuru, įskaitant dujas ir anglį, o anglies kokybė prastėja, todėl ilgainiui didėja spaudimas ieškoti naujų sprendimų.

  • Kas laukia Lenkijos energetikos: Katovicuose jau ruošiamasi 2026 metų konferencijai Energy Days

    Katovicuose pradėti pasirengimo darbai kitai „Energy Days“ konferencijai, kuri tradiciškai vyks Tarptautiniame kongresų centre. Renginys suplanuotas 2026 metų rugsėjo 30 dieną–spalio 1 dieną, o organizatoriai jau kviečia dalyvius rezervuoti datas.

    Praėjusių metų „Energy Days“ pritraukė apie 2 500 dalyvių, kurie prisijungė gyvai arba nuotoliniu būdu. Per maždaug 30 turinio sesijų pasisakė apie 160 ekspertų, o daugiau nei 100 parodos dalyvių pristatė sprendimus energetikos sektoriui.

    Temos, kurios bus dėmesio centre

    2026 metų darbotvarkėje numatomos diskusijos apie energetikos transformaciją ir tai, kaip keičiasi elektros gamybos struktūra Lenkijoje. Daug dėmesio planuojama skirti branduolinei energetikai, tinklų plėtrai ir infrastruktūros saugumui.

    Taip pat bus nagrinėjama, kaip energijos kainos veikia pramonės konkurencingumą ir kokių sprendimų ieško rinkos dalyviai. Atskiros sesijos dažniausiai skiriamos vėjo ir saulės energetikai, taip pat energijos kaupimui, kuris tampa vis svarbesnis integruojant nepastovius atsinaujinančius šaltinius.

    Kas dalyvaus ir ko tikėtis?

    Kaip ir ankstesniais metais, organizatoriai tikisi sulaukti sprendimų priėmėjų, rinkos reguliuotojų, energetikos įmonių vadovų ir sektoriaus asociacijų atstovų. Tokia sudėtis paprastai lemia, kad konferencijoje daug dėmesio skiriama ne tik technologijoms, bet ir reguliacinei aplinkai bei investicijų finansavimui.

    Renginio formatas numatomas dviejų dienų: viešos diskusijos, pranešimai, pristatymai ir uždaresni susitikimai su suinteresuotosiomis pusėmis. Greta konferencijos programos turėtų vykti EXPO zona, kurioje įmonės demonstruos įrangą ir paslaugas, aktualias elektros, šilumos ir infrastruktūros projektams.

    Organizatoriai ragina dalyvius iš anksto teikti pasiūlymus programai, kad ji atspindėtų aktualiausius sektoriaus klausimus. Atsižvelgiant į spartėjančią elektrifikaciją, tinklų modernizavimo poreikį ir energijos saugumo darbotvarkę, „Energy Days“ turėtų tapti viena svarbiausių vietų aptarti artimiausių metų prioritetus Lenkijos energetikoje.

  • Lenkijos SMR artėja prie starto: „GE Hitachi“ įvardijo 2028 metus, pirmosios kilovatvalandės – 2030-aisiais

    Lenkija vis garsiau kalba apie mažųjų modulinių branduolinių reaktorių (SMR) startą, o technologijos tiekėja „GE Hitachi Nuclear Energy“ teigia matanti realų kelią iki statybų šios dekados pabaigoje. Bendrovė nurodo 2028 metus kaip tikslą pradėti BWRX-300 projekto statybos darbus, jei reguliavimo procedūros vyks pagal planą.

    Planuojama, kad pirmoji elektra iš tokio reaktoriaus galėtų pasiekti tinklą 2030-ųjų pradžioje, o Lenkija siekia tapti viena pirmųjų šios technologijos įgyvendintojų Europoje. Kompanija pabrėžia, kad argumentas investuotojams yra jau prasidėjusi to paties tipo reaktoriaus statyba Kanadoje.

    Kas yra BWRX-300 ir kodėl svarbu Kanada

    BWRX-300 yra apie 300 megavatų galios mažasis modulinis reaktorius, kurį „GE Hitachi“ pristato kaip supaprastintą verdančio vandens reaktoriaus technologijos versiją. SMR koncepcija remiasi mažesniais vienetais, kuriuos teoriškai galima greičiau projektuoti, lengviau standartizuoti ir etapais diegti skirtingose vietose, priklausomai nuo pramonės ar regiono poreikių.

    Kanados Darlingtono projektas šioje istorijoje tampa svarbiausiu „realybės patikrinimu“: tai nebe vien planai ir pristatymai, o reali statybų aikštelė su gautais leidimais ir vykdomais darbais. Tokia praktinė pažanga mažina vieną didžiausių SMR rinkos problemų Europoje – investuotojų skepticizmą, ar technologija išties bus pastatyta laiku.

    „Mes nebekalbame apie koncepciją dokumente. Tai realus projektas, o Kanadoje pirmoji elektra iš BWRX-300 gali būti pagaminta apie 2030 metus“, – sakė „GE Hitachi Nuclear Energy“ atstovė Dagmara Peret.

    Lenkijos grafikas: dokumentai ir leidimai

    Pagal viešai aptariamą planą, „GE Hitachi“ rengia dokumentaciją Lenkijos branduolinės priežiūros institucijoms, o statybos leidimų kelias laikomas kritine projekto dalimi. Bendrovė tikisi, kad paraiška dėl statybos leidimo galėtų būti pateikta artimiausiu metu, o realūs darbai prasidėtų 2028 metais.

    SMR šalininkai akcentuoja, kad mažesnis blokas gali būti įgyvendinamas greičiau nei tradicinis didelis reaktorius, o moduliškumas teoriškai leidžia kartoti tuos pačius sprendinius keliose vietose. Vis dėlto rinkoje pabrėžiama ir kita taisyklė: pirmieji projektai dažniausiai užtrunka ilgiau, o tik vėlesnės statybos realiai pajunta standartizacijos naudą.

    „Norėtume pradėti statybas 2028 metais. Tokį reaktorių įmanoma pastatyti maždaug per trejus metus, todėl pirmoji elektra Lenkijoje galėtų pasirodyti 2030-ųjų pradžioje“, – sakė Dagmara Peret.

    Didžiausia rizika – specialistų trūkumas

    Net ir sudėliojus realistišką technologinį grafiką, sektoriui išlieka žmogiškųjų išteklių klausimas. „GE Hitachi“ atstovė pabrėžia, kad didžiausiu iššūkiu gali tapti kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, jei panašiu metu startuotų ir SMR projektai, ir didžiosios branduolinės energetikos statybos.

    Branduolinė statyba reikalauja ne tik inžinierių, bet ir tūkstančių aukštos kvalifikacijos techninių profesijų darbuotojų: suvirintojų, betonuotojų, montuotojų, kokybės kontrolės specialistų. Dėl to įmonės vis dažniau kalba apie poreikį iš anksto stiprinti profesinį rengimą, bendradarbiavimą su universitetais ir mokyklomis bei ilgalaikį darbuotojų pritraukimą.

    „Jei statybos prasidės 2028 metais, o didelės branduolinės energetikos projektai startuos panašiu metu, reikės milžiniško skaičiaus technikų ir statybos specialistų. Šiuo klausimu būtina pasirūpinti jau dabar“, – sakė Dagmara Peret.

    Energetikos požiūriu SMR Lenkijoje būtų siejami su dviem tikslais: užtikrinti stabilų, nuo oro sąlygų nepriklausomą elektros gamybos pajėgumą ir sudaryti sąlygas pramonei mažinti emisijas. Tačiau galutinį tempą nulems ne vien technologija, o leidimai, tiekimo grandinės, finansavimo modelis ir tai, ar pavyks laiku paruošti žmones, kurie tuos reaktorius realiai pastatys ir eksploatuos.

  • Ar duomenų centrai bus maitinami Lenkijos atomu: kodėl dėl SMR teks aiškiai apsispręsti

    Duomenų centrų plėtra Europoje vis dažniau atsiremia į paprastą klausimą: iš kur bus paimta patikima elektra, kai skaitmeninių paslaugų paklausa šokteli. JAV jau matyti, kad dideli objektai kelia įtampą bendruomenėms ir tinklams, o panašios diskusijos artėja ir prie Lenkijos.

    Vienas iš ryškesnių signalų – JAV Meino valstijoje svarstytas ribojimas naujiems duomenų centrams, kuriems reikėtų daugiau nei 20 MW galios, kol būtų įvertintas poveikis elektros kainoms, tinklui, oro kokybei ir vandens vartojimui. Nors sprendimas vėliau buvo sustabdytas veto, pats precedentas parodė, kad didelės skaitmeninės investicijos be energetikos plano gali susidurti su politiniu pasipriešinimu.

    Didelė galia reiškia realią konkurenciją

    Duomenų centrai yra energijai imlūs ne tik dėl serverių darbo, bet ir dėl aušinimo, kuris kai kuriose rinkose didina ir vandens poreikį. Tyrimų bendrovė Mordor Intelligence skelbė, kad Šiaurės Amerikoje duomenų centrai 2025 metais sunaudojo beveik trilijoną litrų vandens, o tai papildomai didina spaudimą vietos infrastruktūrai.

    Lenkijoje problema kol kas labiau „ateities laiko“, tačiau investuotojai jau skaičiuoja šimtų megavatų, o kai kur ir gigavatų poreikius. Pavyzdžiu tapo planai Choczewo apylinkėse vystyti hiperskalės duomenų centrą, kuriam viešai minėtas maždaug 3,2 GW galios poreikis – tai prilygsta didelės energetikos infrastruktūros mastui.

    Ar atomą rinktis duomenų centrams?

    Kaip galimas sprendimas vis dažniau minimas branduolinis kuras – tiek didelės atominės elektrinės, tiek mažieji moduliniai reaktoriai (SMR). Lenkijos pirmasis didelės atominės elektrinės blokas planuojamas tik apie 2036 metus, tad trumpuoju laikotarpiu verslas ieško alternatyvų, o SMR idėja pateikiama kaip potencialiai greitesnė.

    Krokuvoje veikiančios teisės kontoros „KKG Legal“ partnerė Patrycja Wysocka akcentuoja, kad SMR gali tapti svarbūs, tačiau jų plėtra Europoje realistiškai siejama su 2030-ųjų pradžia ir priklausys nuo reguliavimo, pramonės pajėgumų bei finansavimo. Tai reiškia, kad ši technologija dar nėra masiškai „paruošta lentynoje“ dideliems skaitmeniniams projektams.

    „Branduolinė energetika, tiek didelės elektrinės, tiek būsimi SMR, pirmiausia turi užtikrinti Lenkijos namų ūkių ir pramonės poreikius“, – sakė Patrycja Wysocka.

    Jos vertinimu, esminis klausimas yra politinis: kiek brangi ir strategiškai svarbi branduolinė infrastruktūra turėtų būti skirta užsienio kapitalo duomenų centrams, jei tuo pat metu švari ir stabili elektra reikalinga vietos gamybai, elektrifikacijai ir gyventojams. Šis apsisprendimas turėtų būti padarytas prieš pasirašant dideles sutartis su pasauliniais skaitmeninių paslaugų žaidėjais.

    Investicijų banga jau formuojasi

    Vakarų Europoje ginčai dėl duomenų centrų energijos ir vandens poreikių tęsiasi jau ne vienerius metus, o dabar vis dažniau pasiekia ir politikos darbotvarkę. Kai kur dėmesį kelia ir skaitmeninės infrastruktūros priklausomybė nuo JAV technologijų bendrovių, todėl energetiniai klausimai susipina su ekonominio saugumo argumentais.

    Todėl Lenkijai, siekiančiai pritraukti hiperskalės projektus, kertinis uždavinys – suderinti investicijų patrauklumą su tinklo pajėgumais ir aiškiais prioritetais, kam pirmiausia skiriama stabili, mažai tarši elektra. Kitu atveju duomenų centrai gali tapti ne tik ekonomine galimybe, bet ir nauju konkurencijos dėl energijos frontu.

  • Lenkijos atominės elektrinės planas keičiasi: Vyriausybė perbraižo antros vietos atranką ir užsakymus

    Vyriausybė keičia kryptį

    Lenkija ruošiasi atnaujinti savo branduolinės energetikos programą, kuri laikoma pagrindiniu kelrodžiu planuojant pirmąją ir kitą atominę elektrinę. Pasak už energetikos strateginę infrastruktūrą atsakingų pareigūnų, dokumente sukaupta daugiau nei 1 000 pastabų, o atnaujinta versija turėtų būti pristatyta artimiausiu metu.

    Esminė naujovė susijusi su antrąja atominės elektrinės vieta ir tuo, kaip bus pasirenkamas technologijos tiekėjas. Vyriausybė nurodo, kad ankstesnis požiūris koreguojamas atsižvelgiant į derybas su potencialiais partneriais, o atrankos logika bus labiau pritaikyta konkrečios vietos ir pasirinktos technologijos suderinamumui.

    Antroji vieta: konkursas, finansavimas ir vietos įmonių dalis

    Atnaujintame plane numatoma, kad konkurencinė procedūra dėl antrojo projekto nuo pat pradžių turės aiškiau vertinti du kriterijus: vietos įmonių įtraukimą ir finansavimą. Tai reiškia, kad šalia techninių reikalavimų vis didesnę reikšmę įgaus, kokią realią darbų ir tiekimo grandinės dalį galės perimti Lenkijos pramonė.

    Ši kryptis svarbi ir dėl to, kad branduolinės energetikos projektai paprastai apima daug metų trunkantį planavimą, sudėtingą rizikų valdymą ir dideles kapitalo sąnaudas. Tokiose investicijose vietos pramonės dalis dažnai tampa ne tik ekonominiu, bet ir politiniu argumentu, ypač kai kalbama apie užsakymus, darbo vietas ir mokesčių grąžą.

    Pirmasis projektas: konkursai jau juda

    Pirmojo projekto tiekėjai ir pagrindinis rangovas teigia, kad sieks didesnio vietos įmonių įtraukimo ir ieško partnerių Lenkijos rinkoje. Skelbiama apie vykdomus pirkimus ir rangovų atrankas, susijusias su geologiniais tyrimais bei pagrindinės infrastruktūros parengimu.

    Viešai minėta, kad šiuo metu vyksta 16 atrankų, kurių bendra vertė siekia apie 400 000 000 eurų. Šios lėšos, pagal projekto vykdytojų planus, turėtų pasiekti vietos rinką per subrangą, statybos darbus ir tiekimo grandinės paslaugas.

    „Nuo pat pradžių konkurencinėje procedūroje norime aiškiai vertinti du dalykus: vietos įmonių dalį ir finansavimą“, – sakė Lenkijos vyriausybės atstovas, pristatydamas planuojamus pakeitimus.

    Lenkijos rangovai: daug vilčių, bet lieka neapibrėžtumo

    Lenkijos statybos ir pramonės įmonės pabrėžia, kad realiausiai mato savo rolę bendrastatybinėje ir infrastruktūrinėje dalyje, o ne reaktoriaus zonoje, kur taikomi išskirtinai griežti reikalavimai. Verslo atstovai taip pat akcentuoja, kad užsakymų struktūra ir sutarčių modelis lems, ar vietos įmonės galės laiku pasirengti darbams ir kontroliuoti tiekimą.

    Kita vertus, dalis įmonių atvirai kalba apie sudėtingą kelią į branduolinės energetikos tiekimo grandinę. Reikalingi sertifikatai, kokybės sistemos, kibernetinio saugumo procedūros ir vidiniai procesai gali užtrukti ne vienerius metus, o investicijos į pasirengimą daromos dar neturint garantuotų kontraktų.

    „Didžiausias iššūkis šiandien yra ne technologija, o neapibrėžtumas: investuojame į pasirengimą, bet galutinių sutarčių dar neturime“, – sakė vienos pramonės įmonės vadovas.

    Priežiūros institucijoms tenka milžiniškas krūvis

    Branduolinės energetikos plėtra didina naštą ir priežiūros institucijoms, kurios turi vertinti techninę dokumentaciją, tiekėjų atitiktį ir saugos sprendinius. Pabrėžiama, kad dokumentų apimtis yra milžiniška, o ekspertų ir analitikų pajėgumai tampa vienu iš tempo ribojančių veiksnių.

    Institucijų atstovai atkreipia dėmesį, kad planų plėtra ir galimas skirtingų technologijų atsiradimas programoje reiškia papildomą kompetencijų poreikį. Kuo daugiau skirtingų sprendinių, tuo sudėtingesnis tiek licencijavimas, tiek kontrolė, tiek ir vienodų standartų laikymasis visoje tiekimo grandinėje.

    Kas vyksta pirmojoje vietoje

    Pirmosios atominės elektrinės vietoje jau vykdomi parengiamieji darbai. Skelbiama, kad iškirsta apie 300 hektarų miško, teritorija valoma ir ruošiama niveliavimui, o vėliau planuojami kasimo bei kiti statybų pradžiai būtini veiksmai.

    Taip pat numatomi aplinkinės infrastruktūros darbai, įskaitant kelių atnaujinimą ir modernizavimą. Tokie paruošiamieji etapai dažnai yra kritiniai, nes nuo jų priklauso logistikos grandinė, statybos aikštelės organizavimas ir realus projekto grafikas.

  • Lenkijos atominei dar nepradėjus, Baltijoje rado paslaptingą statinę: gali būti 600 metų

    Lenkijos atominei dar nepradėjus, Baltijoje rado paslaptingą statinę: gali būti 600 metų

    Nors pirmosios Lenkijos atominės elektrinės statybos dar nėra prasidėjusios, numatomoje jūrinės infrastruktūros zonoje Baltijos jūroje aptiktas netikėtas radinys. Atliekant dugno patikrą buvo užfiksuota ir vėliau iškelta medinė statinė, kuri, pirminiais vertinimais, gali būti iš XV–XVII amžiaus laikotarpio.

    Objektas aptiktas maždaug 19 metrų gylyje, dalis jo buvo įsmigusi į dugno nuosėdas, todėl identifikavimas nebuvo paprastas. Statinę iškėlė narai, darbus prižiūrint povandeninės archeologijos specialistams, o radinys perduotas konservavimui ir detalesniems tyrimams.

    Vertinant būklę, radinys išsiskiria išlikimu: statinė yra apie 70 centimetrų aukščio, maždaug 40 centimetrų skersmens ir sveria per 200 kilogramų. Nors dalis lentelių pažeista, išliko konstrukcinės detalės ir žymės, kurios gali padėti nustatyti kilmę bei prekybos grandinę.

    „Tai gali būti prekybinio krovinio dalis, susijusi su laivu, kuris prieš kelis šimtus metų nuskendo per audrą ar avariją jūroje“, – sakė tyrimuose dalyvaujantys specialistai.

    Radinio viduje, pirminiais duomenimis, gali būti geležies luitai, vadinami osmandu. Tai istoriškai vertinga žaliava, viduramžiais ir ankstyvaisiais naujaisiais laikais naudota kalvystėje, o didelė dalis jos buvo gaminama Skandinavijoje ir jūriniais maršrutais gabenama į Baltijos uostus.

    Tyrėjai pabrėžia, kad Baltija yra palanki povandeniniams archeologiniams radiniams, nes žemesnė temperatūra ir specifinės sąlygos gali geriau išsaugoti medieną nei daugelyje kitų jūrų. Dėl to nenuostabu, kad infrastruktūros projektams būtini dugno tyrimai kartais atveria ir netikėtą istorinį sluoksnį.

    Toliau planuojami laboratoriniai darbai: mediena ir metalinis turinys bus atskiriami, nes jiems reikalingi skirtingi konservavimo metodai. Medinė dalis turėtų būti stabilizuojama specialiu džiovinimo procesu vakuume, o metalas tiriamas dėl cheminės sudėties ir galimos kilmės, siekiant tiksliau nustatyti krovinio istoriją.

    Kol kas toje vietoje neaptikta aiškių laivo liekanų, tačiau archeologai neatmeta, kad papildomi tyrimai gali atskleisti daugiau objektų. Toks radinys reiškia ir papildomą užduotį projekto vykdytojams: prieš pradedant darbus jūroje, svarbu užtikrinti, kad kultūros paveldo objektai būtų tinkamai įvertinti ir apsaugoti.