CP v2

Tag: Branduolinė energetika

  • PSE vadovas įspėja: vandens trūkumas jau riboja elektrinių darbą ir kelia rizikų rinkos mokesčiams

    Vanduo energetikos sektoriui tampa ne mažiau svarbiu ištekliumi nei kuras, o hidrologinė situacija vis dažniau riboja dalies elektrinių darbą. Apie tai Seime vykusioje konferencijoje kalbėjo Lenkijos perdavimo sistemos operatoriaus PSE vadovas Grzegorzas Onichimowskis.

    Jo teigimu, senesni anglimi kūrenami blokai, kuriuose vis dar naudojamas atviras aušinimo vandeniu ciklas, yra ypač jautrūs upių debitui ir vandens temperatūrai. Kai vandens per mažai arba jis per šiltas, elektrinės turi mažinti galią, kad nepažeistų aplinkosauginių reikalavimų ir technologinių ribų.

    Rizikos pajėgumų mechanizmui

    PSE vadovas atkreipė dėmesį, kad dėl tokių apribojimų energetikos įmonėms darosi sunkiau patikimai vykdyti pajėgumų mechanizmo įsipareigojimus. Tai turi tiesioginę reikšmę sistemos saugumui, nes pajėgumų mechanizmas skirtas užtikrinti, kad kritiniais laikotarpiais būtų pakankamai disponuojamos galios.

    Jis priminė, kad pajėgumų mechanizmas senesniems blokams pratęstas iki 2028 metų, o neseniai surengtame aukcione 2027 metams buvo kontraktuota daugiau kaip 6 000 megavatų. PSE vadovo vertinimu, mažesnį kontraktavimo mastą lemia auganti rizika, susijusi su vandens prieinamumu ir realiu galios užtikrinimu.

    Problema neapsiriboja anglimi

    Pasak G. Onichimowskio, vandens stygius riboja ne tik anglimi kūrenamas elektrines. Dalis šalių pastaraisiais metais buvo priverstos mažinti ir branduolinių elektrinių gamybą, kai dėl sausros ar karščio trūko aušinimui tinkamo vandens.

    Tokia tendencija siejama su dažnėjančiomis karščio bangomis ir sausromis, kurios didina konkurenciją dėl vandens tarp energetikos, pramonės ir žemės ūkio. Energetikos infrastruktūrai tai reiškia poreikį investuoti į efektyvesnius aušinimo sprendimus, vandens recirkuliaciją ar pajėgumų planavimą, kuris atsižvelgtų į klimato rizikas.

    Dujų projektai vėluoja, sprendimų reikia greitai

    PSE vadovas taip pat kalbėjo apie naujų pajėgumų perspektyvą ir pabrėžė, kad kontraktuotos investicijos iki 2030 metų turėtų atnešti apie 8 gigavatus dujinių elektrinių galios. Vis dėlto dalis projektų vėluoja, todėl kyla klausimas, kas užtikrins disponuojamą galią, jei senesni anglies blokai formaliai turėtų baigti dalyvavimą mechanizme 2028 metais.

    Jo vertinimu, tikėtina, kad šaliai teks ieškoti papildomų sprendimų, susijusių su pajėgumų mechanizmu, kad senesni blokai galėtų dirbti ilgiau. PSE vadovas taip pat prognozavo, kad dujos iki 2050 metų išliks kaip disponuojama galia, o branduolinė energetika turėtų prisidėti prie augančio elektros poreikio, ypač didmiesčiuose.

    „Vanduo tampa vienu pagrindinių iššūkių energetikai. Ne tik kuras, bet ir vanduo“, – sakė G. Onichimowskis.

  • Lenkijos energetikos lūžis stringa: anglies blokai dar laiko sistemą, o dujos ir atomai vėluoja

    Lenkija spartina perėjimą nuo anglies prie atsinaujinančių išteklių ir branduolinės energetikos, tačiau transformacijos tempą riboja vienas esminis veiksnys – tiekimo patikimumas. Energetikos sektoriaus atstovai įspėja, kad artimiausiais metais elektros sistemos stabilumas vis dar labiausiai priklausys nuo anglimi kūrenamų elektrinių darbo.

    Energopomiar vadovas Tomasz Słupik pabrėžia, kad net didėjant vėjo ir saulės elektrinių galiai, anglies blokai išlieka pagrindine atrama, kai gamyba iš OZE svyruoja dėl oro sąlygų. Jo vertinimu, šios priklausomybės greitai pakeisti nepavyks, todėl planuojant anglies blokų išjungimą būtina nuosekliai įvertinti alternatyvių pajėgumų įgyvendinimo rizikas.

    Anglies blokų vaidmuo sistemoje

    Pagal Lenkijos perdavimo sistemos operatoriaus ir sektoriaus duomenis, centralizuotai dispečeruojamoje elektrinių grupėje tebėra kelios dešimtys anglies blokų, kurių bendra pasiekiama galia siekia apie 21 800 megavatų. Šie pajėgumai naudojami ne tik kasdienei gamybai, bet ir kaip rezervas, užtikrinantis sistemos balansą didelio vartojimo ar mažos vėjo ir saulės generacijos laikotarpiais.

    Praėjusiais metais daugiau kaip pusė Lenkijoje pagamintos elektros energijos vis dar buvo iš anglies, todėl staigus atsitraukimas nuo šio kuro reikštų didesnę riziką tiek tinklų balansavimui, tiek tiekimo saugumui. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad dalis blokų dar yra palyginti geros techninės būklės, tačiau kitiems brangūs remontai ir modernizacijos gali tapti ekonomiškai nebeprasmingi.

    Didžiausia rizika – vėluojantys pakaitiniai pajėgumai

    Lenkijos planuose anglies generaciją turi pakeisti dujomis kūrenami kombinuoto ciklo blokai, vėliau – branduolinė energetika, o kartu sparčiai augtų OZE dalis ir energijos kaupimas. Tačiau didelė dalis šių projektų, kaip pripažįsta pramonės dalyviai, susiduria su įprastais inžineriniais ir tiekimo grandinių vėlavimais.

    Pasak T. Słupiko, dujų jėgainių statybose kelių mėnesių nuslydimai nuo grafiko yra dažnas reiškinys, o kai kuriais atvejais vėlavimai užsitęsia ilgiau. Situaciją apsunkina ir globalus investicijų bumas dujinėje energetikoje, siejamas su sparčiu duomenų centrų plėtojimu ir dėl to didėjančia elektros paklausa, kuri sustiprina konkurenciją dėl įrangos, ypač dujų turbinų.

    „Lenkijos energetikos transformacijoje svarbiausias rizikos veiksnys yra garantuoti nepertraukiamą elektros tiekimą, kuris šiuo metu priklauso nuo anglies blokų prieinamumo ir greitai nepasikeis“, – sakė Tomasz Słupik.

    Dar vienas neapibrėžtumas – branduolinių projektų terminai. Nors Lenkija siekia pastatyti pirmąsias atomines elektrines, tokio masto projektai pasaulyje dažnai susiduria su sudėtingais licencijavimo, tiekimo, rangos ir finansavimo etapais, todėl sistemai reikia tarpinio sprendimo, kuris užtikrintų patikimą bazinę ir manevrinę generaciją.

    Didėjant OZE daliai, įtampa auga ir dėl technologinių spragų, ypač ilgalaikio energijos kaupimo. Kol nėra pakankamai didelių kaupimo pajėgumų, tinklams reikia greitai reguliuojamų šaltinių, o praktikoje dažniausiai pasirenkami dujų blokai, kurių įgyvendinimą dabar riboja įrangos prieinamumas ir terminai.

    Ką tai reiškia artimiausiems metams?

    Ekspertai Lenkijoje vis dažniau kalba apie poreikį parengti detalią anglies blokų naudojimo iki 2040 metų analizę ir suderintą išjungimo grafiką, kuriame būtų aiškiai atskirta, kurie blokai galėtų būti palikti strateginiam rezervui. Toks planavimas turėtų būti derinamas su perdavimo sistemos operatoriumi, kad nauji pajėgumai būtų įtraukiami tik patvirtinus jų realų prieinamumą sistemos bandymais.

    Kita diskusijos kryptis – ekonominiai mechanizmai. Dalis anglies blokų Lenkijoje dar remiasi pajėgumų rinkos schema, tačiau po 2028 metų dabartinės taisyklės keičiasi, todėl kyla klausimas, kaip finansuoti blokų išlaikymą pereinamuoju laikotarpiu. Jei sprendimas nebus rastas, ekonominė logika skatintų greitesnį blokų uždarymą, o tai didintų tiekimo riziką.

    Apibendrinant, Lenkijos perėjimas nuo anglies prie OZE ir branduolinės energetikos juda į priekį, tačiau artimiausiu metu sistemos saugumo dilema išlieka: anglies blokai dar būtini, o jų pakaitos projektai, ypač dujiniai ir branduoliniai, gali vėluoti. Todėl pagrindinis transformacijos uždavinys tampa ne tik diegti naujus pajėgumus, bet ir užtikrinti, kad senieji būtų išjungiami tik tada, kai nauji realiai gali perimti jų vaidmenį.

  • Europa vėl gręžiasi į atomą, bet Lenkija išsiskiria: apklausa rodo rekordinę paramą branduolinei energetikai

    Apklausa: Lenkija – ryškiausia išimtis

    Nauja apklausa rodo, kad europiečiai vis dažniau branduolinę energetiką vertina kaip vieną iš sprendimų po pastarųjų energijos kainų sukrėtimų. Tačiau ryškiausiai išsiskiria Lenkija – čia branduolinei energetikai pritariančiųjų dalis yra gerokai didesnė nei daugumoje ES šalių.

    Remiantis tyrimo duomenimis, Lenkijoje branduolinės energetikos plėtrą palaiko 73 proc. respondentų, o ES šalių vidurkis siekia 23 proc. Apklausos rezultatai taip pat rodo, kad Lenkijoje 38 proc. gyventojų branduolinės energetikos plėtrą įvardija kaip vieną svarbiausių prioritetų.

    Kainos ir saugumas – svarbiausi argumentai

    Tyrimas atskleidžia, kad tiek Lenkijoje, tiek kitose apklaustose ES valstybėse svarbiausias energetikos politikos tikslas išlieka vartotojų apsauga nuo energijos kainų augimo. Šį prioritetą nurodė 51 proc. respondentų Lenkijoje, ir panašus rodiklis fiksuotas bendrame apklausos vidurkyje.

    Be kainų, vienas ryškiausių lūkesčių yra energetinė nepriklausomybė. Ją svarbia kryptimi laiko 45 proc. apklaustųjų, o bendras vidurkis apklaustose ES šalyse siekia 42 proc., todėl branduolinė energetika daugeliui tampa ne tik klimato, bet ir saugumo politikos tema.

    Kodėl atsinaujinantys ištekliai praranda dėmesį?

    Apklausa rodo, kad Lenkijoje mažiau žmonių nei vidutiniškai ES mano, jog prioritetu turėtų būti vėjo ir saulės energetikos plėtra. Tokį pasirinkimą Lenkijoje įvardijo 29 proc. respondentų, kai apklausos vidurkis siekia 36 proc.

    Tuo pat metu kai kuriose šalyse atsinaujinančių išteklių plėtra išlieka populiaresnė: Italijoje ir Ispanijoje ją prioritetu laiko po 45 proc. respondentų. Tyrimo rezultatai leidžia spręsti, kad visuomenės nuostatas labiausiai formuoja ne vien klimato tikslai, o energijos kainų stabilumo ir patikimo tiekimo lūkesčiai.

    Europa nuogąstauja dėl naujų krizių

    Didelė dalis apklaustųjų mano, kad naftos ir dujų rinkų sukrėtimai kartosis: taip teigė 92 proc. respondentų. Be to, 62 proc. apklaustųjų mano, jog Europa išlieka energetiškai priklausoma nuo išorės tiekėjų, o 74 proc. kritiškai vertina dabartinę energetikos situaciją.

    Lenkijoje įsitikinimas, kad ateityje kils naujų energetikos krizių, taip pat vyrauja, nors rodiklis mažesnis nei kitur: taip mano 86 proc. respondentų. Tai rodo, kad nerimas dėl kainų ir tiekimo patikimumo išlieka vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių visuomenės palaikymą skirtingoms technologijoms.

    Tyrimą atliko „Ipsos“ apklausdama po 1 000 gyventojų aštuoniose ES valstybėse, tarp jų Prancūzijoje, Vokietijoje, Lenkijoje, Ispanijoje, Italijoje, Nyderlanduose, Švedijoje ir Rumunijoje. Rezultatai leidžia daryti išvadą, kad branduolinės energetikos klausimas Europoje vėl tampa politiniu prioritetu, tačiau Lenkija šioje diskusijoje išlieka ryškiausia proatominė lyderė.

  • Lenkijos pirmoji atominė elektrinė žengė svarbų žingsnį: teismas atmetė skundą dėl poveikio aplinkai

    Varšuvos vaivadijos administracinis teismas atmetė skundą dėl poveikio aplinkai vertinimo sprendimo, kuris reikalingas statant pirmąją Lenkijos atominę elektrinę. Apie tai pranešė projekto vystytoja bendrovė Polskie Elektrownie Jądrowe.

    Teismo sprendimas reiškia, kad aplinkosauginė procedūra, laikoma vienu kertinių projekto etapų, gali būti tęsiama be papildomo bylinėjimosi šiame proceso taške. Energetikos sektoriuje tai vertinama kaip signalas, kad projektas juda į priekį pagal numatytą planą.

    Bendrovė nurodė, kad teismas pripažino dokumentaciją atitinkančia įstatymų reikalavimus ir atkreipė dėmesį į investicijos mastą. Pasak projekto vystytojų, tokio dydžio ir detalumo poveikio aplinkai vertinimo medžiaga Lenkijoje iki šiol neturėjo analogų.

    „Šis sprendimas patvirtina, kad dokumentacija parengta atsakingai, o projektas vykdomas remiantis ekspertinėmis žiniomis ir griežtomis procedūromis“, – teigė Polskie Elektrownie Jądrowe atstovė Bogumiła Ożarska-Karbowiak.

    Pirmoji Lenkijos atominė elektrinė planuojama Pomeranijos vaivadijoje, Choczewo savivaldybėje. Projektą numatoma įgyvendinti su „Westinghouse“ ir „Bechtel“ konsorciumu, o pirmasis AP1000 reaktorius, pagal viešai skelbtą grafiką, turėtų pradėti veikti 2036 metais, vėlesni – 2037 ir 2038 metais.

    Lenkija branduolinę energetiką laiko ilgalaikės energetikos transformacijos dalimi, siekdama mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro ir stabilizuoti elektros gamybą šalia sparčiai augančios atsinaujinančios energetikos. Vis dėlto projekto sėkmė priklausys ne tik nuo teisinių procedūrų, bet ir nuo finansavimo, tiekimo grandinių, infrastruktūros parengties bei visuomenės pasitikėjimo.

  • Čekija svarsto SMR reaktorių prie Lenkijos sienos: kodėl pasirinkta Dětmarovicų elektrinė ir ko siekia Praha

    SMR planai prie sienos

    Čekija svarsto mažojo modulio branduolinio reaktoriaus statybą Dětmarovicų elektrinės teritorijoje, vos keli šimtai metrų nuo Lenkijos sienos palei Olzės upę. Apie tai viešai kalbėta ekonomikos renginyje, pabrėžiant, kad projektai turėtų atsirasti ten, kur yra pramonė ir kvalifikuota darbo jėga.

    Čekijos pramonės ir prekybos viceministras Janas Sechteris teigė, kad tokiose vietose lengviau pasitelkti techninę patirtį, infrastruktūrą ir specialistus. Dětmarovicai iki šiol siejami su tradicine energetika, todėl teritorija vertinama kaip tinkama didesniems energijos projektams.

    Kodėl svarbus dialogas?

    Kalbėdamas apie galimą Lenkijos nepritarimą, viceministras akcentavo pasitikėjimą ir dialogą, nes tokio tipo investicijoms reikalingos tarpvalstybinės poveikio aplinkai procedūros. Pasak jo, būtent skaidrus bendradarbiavimas gali sumažinti įtampas pasienio regione.

    „Tokiose investicijose dar labiau reikia pasitikėjimo ir dialogo“, – sakė Janas Sechteris.

    Lenkijoje tema jau aptarta

    Lenkijoje klausimas dėl SMR prie sienos jau buvo iškeltas parlamente, akcentuojant vietos bendruomenių ir savivaldos susirūpinimą. Tuo pačiu pabrėžta, kad tiesioginės, oficialios informacijos iš nacionalinių institucijų apie konkretų projektą ir jo eigą ilgą laiką trūko.

    Lenkijos klimato ir aplinkos apsaugos institucijos yra nurodžiusios, kad galimas Čekijos SMR lokacijas stebi, o tema keliama dvišaliuose susitikimuose dėl tarpvalstybinio poveikio aplinkai vertinimo. Praktikoje tai reiškia, kad projektui judant į priekį lemiami bus procedūriniai etapai, duomenų apsikeitimas ir visuomenės informavimas abiejose sienos pusėse.

    SMR Europoje dažnai pristatomi kaip lankstesnė alternatyva didiesiems reaktoriams, tačiau jų diegimas išlieka priklausomas nuo licencijavimo, saugos reikalavimų ir socialinio priimtinumo. Dėl to Čekijos planai prie Lenkijos sienos, net ir ankstyvoje stadijoje, tampa jautriu regioniniu klausimu, kuriame svarbi ne tik technologija, bet ir kaimyninių šalių pasitikėjimas.

  • Buvusio Roki-Fletso branduolinio ginklų fabriko vietoje ganosi briedžiai: kaip pasikeitė teritorija

    Kolorado valstijoje JAV buvusi Roki-Fletso branduolinio ginklo komponentų gamykla šiandien atrodo visai kitaip: teritorijoje, kur kadaise veikė šimtai pramoninių pastatų, plečiasi atviros prerijos ir ganosi laukiniai briedžiai. Pokytį lėmė ilgametė valymo ir rekultivacijos programa, kuri po gamybos sustabdymo iš esmės perbraižė šios vietos kraštovaizdį.

    Objektas istoriškai buvo siejamas su branduolinės ginkluotės pramone, todėl uždarius gamybą didžiausias iššūkis tapo saugus išmontavimas ir aplinkosauginis sutvarkymas. Valymo darbų metu nugriauta daugiau kaip 800 pastatų, o dalis atliekų buvo išgabenta į specializuotas saugojimo vietas, kad teritoriją būtų galima pritaikyti ilgalaikiam naudojimui ir stebėsenai.

    Po rekultivacijos dalyje plotų buvo suformuotas švarus dirvožemio sluoksnis, o žemė apsėta vietinėmis žolėmis, kad būtų atkurta natūrali prerijų ekosistema. Atviri žolynai ir mažesnis žmogaus trikdymas greitai pritraukė laukinę fauną, o briedžiai tapo viena ryškiausių rūšių, įsitvirtinusių šiame buvusiame pramoniniame peizaže.

    Ilgalaikis tokio objekto saugumas paprastai vertinamas ne vienkartiniais matavimais, o nuolatine aplinkos stebėsena: įrengiami vandens mėginių ėmikliai, telemetrinės stotys, saulės energija maitinami davikliai. Tokia įranga turi rinkti duomenis apie paviršinius vandenis, nuosėdas ir kitus rodiklius, kad būtų galima laiku pastebėti bet kokius nepageidaujamus pokyčius.

    Tačiau atsigavusi gamta atnešė ir praktiškų problemų: briedžiai, judėdami per teritoriją, ėmė kliudyti stebėsenos stotis, mindžioti tvirtinimus, pažeisti laidus ar saulės baterijų elementus. Kadangi didelių plotų aptvėrimas būtų kertęsis su laukinės gamtos sugrįžimo logika, sprendimo ieškota mažesnėmis priemonėmis.

    Inžinieriai pasirinko lokalų apsaugos modelį: aplink jautriausią įrangą įrengė nedidelius aptvarus, kurie apsaugo nuo tiesioginio kontakto su stambiais gyvūnais, bet netrukdo davikliams veikti. Tokie mikrobarjerai leidžia krituliams ir orui pasiekti matavimo vietas, o briedžiams paliekami jų judėjimo keliai.

    Tikslus ir nenutrūkstantis duomenų srautas tokiose teritorijose yra kritiškai svarbus, nes leidžia pagrįsti, kad rekultivacija veikia, o aplinkos rizikos valdomos. Pašalinus fizinius trukdžius, stebėsenos stotys gali stabiliai veikti, o surinkti rodikliai tampa patikimesni tiek specialistams, tiek priežiūrą vykdančioms institucijoms.

    Laikui bėgant keičiasi ir pati aplinka: gyvūnai prisitaiko prie naujų kliūčių, o augmenija aplink aptvarus stabilizuojasi, nes briedžiai pradeda aplenkti stotis. Tai vienas iš pavyzdžių, kaip buvusių pramoninių teritorijų sugrąžinimas gamtai reikalauja ne tik didelių valymo projektų, bet ir kasdienės, praktiškos inžinerijos, kad žmogaus sukurta infrastruktūra netaptų kliūtimi atkurtiems ekosistemų procesams.

  • IEA apžvalga: Turkijos elektros paklausa auga sparčiausiai, o energetikos planai iki 2035 metų keičiasi

    IEA apžvalga: Turkijos elektros paklausa auga sparčiausiai, o energetikos planai iki 2035 metų keičiasi

    IEA įvertino Turkijos kryptį

    Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) paskelbė Turkijos 2026 metų energetikos politikos apžvalgą, parengtą bendradarbiaujant su šalies Vyriausybe. Dokumente aptariama, kaip Turkija derina augantį energijos poreikį, išmetamųjų teršalų mažinimą ir tiekimo saugumą.

    IEA išskiria 2022 metais patvirtintą pirmąjį Nacionalinį energetikos planą, kuriame numatyti tikslai 2020–2035 metų laikotarpiui. Taip pat pažymimas 2025 metais priimtas Klimato įstatymas, kuriuo sukuriamas pagrindas anglies kainodaros sistemai.

    Elektros paklausa auga, o priklausomybė nuo importo išlieka

    Apžvalgoje akcentuojama sparčiai didėjanti elektros paklausa: 2005–2024 metais elektros vartojimas vidutiniškai augo beveik 5 proc. per metus. IEA tai įvardija kaip vieną greičiausių augimo tempų tarp agentūros narių.

    Nacionalinis energetikos planas prognozuoja, kad paklausa iki 2035 metų ir toliau didės, nors augimo tempas turėtų lėtėti. Pagrindiniais veiksniais laikomi pramonės poreikiai ir namų ūkių vartojimas.

    IEA pabrėžia, kad toks augimas didina pažeidžiamumą išoriniams sukrėtimams, ypač dėl Turkijos priklausomybės nuo importuojamo iškastinio kuro. Tai reiškia, kad kainų svyravimai ir tiekimo sutrikimai gali greičiau persiduoti į elektros kainas bei infliaciją.

    Atsinaujinantys ištekliai, branduolinė energetika ir anglies dilema

    IEA vertina spartų atsinaujinančios energetikos augimą ir ambicingus vėjo bei saulės elektrinių plėtros planus. Skaičiuojama, kad 2025 metais atsinaujinantys energijos ištekliai pagamino 43 proc. šalies elektros, o iki 2035 metų ši dalis galėtų didėti iki 55 proc.

    Kartu numatoma ir branduolinės energetikos plėtra: kai Akuju atominė elektrinė artimiausiais metais pradės veikti pilnu pajėgumu, branduolinė energetika turėtų sudaryti apie 10 proc. instaliuotos galios. Be Akuju projekto, valdžia svarsto papildomas dideles atomines elektrines ir mažus modulinius reaktorius.

    Tačiau apžvalga atkreipia dėmesį, kad anglis išlieka reikšminga energetikos mišinio dalis. 2024 metais ji patenkino ketvirtadalį šalies energijos poreikio ir daugiau nei trečdalį elektros gamybos.

    IEA skaičiavimu, 2025 metais Turkija suvartojo apie 120 mln. tonų anglies, todėl tapo didžiausia anglies vartotoja Europoje. Agentūra pažymi, kad elektros gamybos anglies dioksido intensyvumas šalyje išlieka vienas didžiausių tarp IEA narių, todėl aiškus, iš anksto suplanuotas perėjimas nuo anglies padėtų sumažinti tiek ekonomines, tiek socialines rizikas.

    Šilumos sektoriuje matomas geotermijos potencialas

    Apžvalgoje aptariama ir šilumos ūkio dekarbonizacija, kurioje svarbų vaidmenį galėtų atlikti geoterminė energija. IEA vertinimu, šis išteklius ypač aktualus centralizuotam šildymui, tačiau teisinė ir reguliacinė bazė dar tik kuriama.

    Agentūra pabrėžia, kad aiškios taisyklės ir ilgalaikė politika centralizuoto šildymo plėtrai galėtų padėti pritraukti investicijas. Tai taip pat leistų nuosekliau mažinti iškastinio kuro naudojimą pastatų sektoriuje ir gerinti oro kokybę miestuose.

  • Ar Lenkijos valstybė prisijungs prie „Orlen“ SMR atominės iniciatyvos? Vadovas: tai būtų naudinga

    „Orlen“ vadovas Ireneuszas Fąfara sako, kad Lenkijos plėtros fondo PFR atėjimas į bendrą „Orlen“ ir „Synthos“ įmonę Orlen Synthos Green Energy galėtų sustiprinti modulinių branduolinių reaktorių SMR projektą. Jo teigimu, platesnė akcininkų bazė reikštų daugiau kompetencijų ir didesnį žmonių, dirbančių su projektu, įsitraukimą.

    Vis dėlto „Orlen“ vadovas pabrėžė, kad greitų pokyčių nesitiki ir tokia transakcija vargu ar įvyktų artimiausiomis savaitėmis. Dėl konkrečių planų, pasak jo, reikėtų klausti paties PFR.

    Kas yra OSGE ir ką ji planuoja

    Orlen Synthos Green Energy yra bendra įmonė, kurioje po 50 proc. akcijų turi „Orlen“ ir chemijos koncernas „Synthos“, priklausantis verslininkui Michałui Sołowowui. OSGE deklaruoja planą Lenkijoje pastatyti 26 „GE Hitachi“ BWRX-300 tipo SMR reaktorius.

    „Orlen“ strategijoje numatyta, kad iki 2035 metais jis turėtų turėti du BWRX-300 blokus. Jie būtų statomi šalia „Orlen“ priklausančios trąšų bendrovės „Anwil“ gamyklos netoli Włocławeko, o tarp minimų vietų taip pat yra Stawy Monowskie prie „Synthos“ objektų ir Stalowa Wola.

    Valstybės vaidmuo ir finansavimo logika

    Lenkijoje diskusijos dėl PFR dalyvavimo OSGE siejamos su siekiu paspartinti SMR projektų įgyvendinimą, nes branduolinė energetika reikalauja didelio kapitalo, ilgo planavimo ciklo ir sudėtingo reguliacinio proceso. Valstybės institucijų ar valstybės valdomų fondų dalyvavimas paprastai mažina finansavimo riziką ir gali palengvinti skolinimąsi.

    SMR projektai Europoje kol kas laikomi ankstyvos stadijos pramoniniais sprendimais, kuriems svarbūs licencijavimo terminai, tiekimo grandinės ir aiškūs ilgalaikiai elektros supirkimo bei pajamų modeliai. Dėl to papildomas akcininkas, ypač turintis valstybės mandatą, dažnai vertinamas kaip signalas rinkai ir partneriams.

    Kalbos apie didesnius dividendus

    Tame pačiame kontekste „Orlen“ vadovas buvo klaustas ir apie Lenkijos valstybės lūkesčius dėl didesnių dividendų iš valstybės kontroliuojamų įmonių. Fąfara teigė, kad esant stipriems finansiniams rezultatams noras dalintis pelnu su akcininkais yra natūralus, o 2026 metais rezultatas gali būti didesnis nei 2025 metais.

    „Orlen“ yra daugiafunkcis energetikos koncernas, valdantis naftos perdirbimo ir degalinių tinklo aktyvus, taip pat plėtojantis naftos ir dujų gavybą, petrochemiją bei elektros gamybą, įskaitant atsinaujinančius išteklius. Branduolinės energetikos kryptis su SMR įvardijama kaip viena iš ilgalaikės transformacijos dalių.

  • Indija ir Uzbekistanas kelia kartelę: siekia 4,29 mlrd. eurų prekybos ir tęs urano tiekimą

    Indija ir Uzbekistanas kelia kartelę: siekia 4,29 mlrd. eurų prekybos ir tęs urano tiekimą

    Indija ir Uzbekistanas per ministro pirmininko Narendros Modi valstybinį vizitą Taškente paskelbė pakėlę dvišalius santykius į visapusiškos strateginės partnerystės lygį. Kartu iškeltas tikslas iki 2030 metų prekybos apimtis padidinti iki 4,29 mlrd. eurų.

    Derybų darbotvarkėje dominavo prekyba, energetinis saugumas ir kritinės žaliavos, taip pat gynyba bei skaitmeninė infrastruktūra. Abi pusės pabrėžė, kad didesnis ekonominis ryšys turi remtis aiškiais įgyvendinimo mechanizmais, o ne vien deklaracijomis.

    Vienas svarbiausių signalų – artėjantis ilgalaikis urano tiekimo susitarimas, apie kurį pranešė Indijos Užsienio reikalų ministerija. Indija siekia stabilaus kuro šaltinio civilinei branduolinei energetikai, o Uzbekistanas mato galimybę įtvirtinti save kaip patikimą strateginių išteklių partnerį.

    Indija jau importuoja uraną iš Uzbekistano pagal 2019 metais pasirašytą sutartį, numatančią 1 100 metrinių tonų natūralaus urano koncentrato tiekimą iki 2026 metų. Indijos parlamentui pateiktoje informacijoje nurodyta, kad iki 2025 metų kovo pagal šį kontraktą jau buvo gauta 600 metrinių tonų.

    Importuojamas uranas naudojamas civiliniuose Indijos branduoliniuose reaktoriuose, kuriems taikomos Tarptautinės atominės energijos agentūros saugumo priemonės. Indija viešai deklaruoja planus iki 2047 metų branduolinės generacijos pajėgumus išplėsti iki 100 gigavatų, todėl ilgalaikės tiekimo grandinės tampa esminiu klausimu.

    Prekybos tikslas iki 2030 metų

    Uzbekistano prezidentas Šavkatas Mirzijojevas nurodė, kad dvišalė prekyba pernai augo 33 proc. ir pasiekė apie 1,12 mlrd. eurų. Dabar abi šalys nori šį skaičių beveik keturgubinti ir per artimiausius metus išspręsti rinkos prieigos bei logistikos kliūtis.

    Bendrame pareiškime akcentuojamas siekis mažinti netarifines prekybos kliūtis, gerinti rinkos prieigą ir stiprinti gamybos bei tiekimo grandinių ryšius. Tam numatyta steigti darbo grupę, kuri vertins investicijų barjerus ir aptars tolesnius žingsnius po galimybių studijos dėl lengvatinio prekybos susitarimo.

    Praktiškas rezultatas – susitarimas, kuris ateityje leistų Indijos keliautojams Uzbekistane atsiskaityti UPI palaikančiomis mokėjimų programėlėmis. Indijos pareigūnai nurodo, kad įgyvendinimas gali užtrukti maždaug metus, o tai reikštų didesnį patogumą turizmui ir smulkiajam verslui.

    Ne mažiau svarbus ir transporto klausimas: kalbėta apie multimodalinius maršrutus, galinčius sumažinti krovinių gabenimo kainą į jūros neturinčią Uzbekistaną. Tai ypač aktualu, kai pasaulinės tiekimo grandinės vis dažniau persitvarko, o šalys ieško alternatyvių koridorių.

    Gynyba, saugumas ir regioninės ambicijos

    Partnerystės įgyvendinimą prižiūrės naujas užsienio reikalų ministrų lygmens mechanizmas, o tarpvalstybinė komisija bus pakelta iki ministrų lygmens. Tokie instituciniai pakeitimai paprastai laikomi ženklu, kad šalys nori reguliaraus sprendimų priėmimo, o ne tik protokolinių susitikimų.

    Abi valstybės sutarė plėsti gynybos ir saugumo bendradarbiavimą, įžvelgdamos daugiau galimybių ir gynybos pramonėje. Indija ir Uzbekistanas jau rengia bendras karines pratybas „Dustlik“, o naujame etape akcentuojamas platesnis koordinavimas.

    Kovos su terorizmu tema išliko viena pagrindinių: abi pusės pakartojo nulinės tolerancijos principą ir paragino stiprinti žvalgybos, teisėsaugos bei kontrteroristinio bendradarbiavimo mainus. Regioniniame kontekste tai siejama ir su stabilumo užtikrinimu Centrinėje Azijoje.

    Švietimas ir žmonių ryšiai

    Šalys taip pat paskelbė apie švietimo ir kultūrinių ryšių plėtrą. Uzbekistane veikia keturi Indijos universitetai, o apie 16 000 Indijos studentų, daugiausia medicinos srityje, studijuoja šioje šalyje.

    Uzbekistano pusė pabrėžė 30 dienų bevizį režimą ir 14 savaitinių skrydžių, kurie sudaro prielaidas didesniems srautams. Taip pat patvirtinta turizmo bendradarbiavimo programa 2026–2028 metams.

    Vizito metu Narendra Modi buvo apdovanotas Oliy Darajali Do‘stlik ordinu, kuris įvardijamas kaip aukščiausias Uzbekistano įvertinimas užsienio šalių lyderiams. Tai buvo ketvirtasis jo vizitas Uzbekistane, kai šalys pažymėjo 15 metų strateginės partnerystės sukaktį.

    „Stipresnė Indijos ir Uzbekistano partnerystė bus galinga taikos, pažangos ir klestėjimo jėga Centrinėje Azijoje“, – sakė Narendra Modi.

  • JAV ruošiasi energijos šuoliui kosmose: „Standard Nuclear“ iki 2035-ųjų tieks TRISO kurą

    JAV ruošiasi energijos šuoliui kosmose: „Standard Nuclear“ iki 2035-ųjų tieks TRISO kurą

    Jungtinėse Valstijose sudarytas ilgalaikis susitarimas, kuriuo „Standard Nuclear“ įsipareigojo iki 2035 metais pristatyti „Antares Nuclear“ iki 8 tonų TRISO branduolinio kuro. Šis kuras numatytas mikroreaktoriams, skirtiems patikimai energijai ten, kur įprasti šaltiniai nepasiteisina, įskaitant ir kosmoso misijas.

    Sandorio esmė – užsitikrinti stabilias pažangaus kuro tiekimo apimtis ilgesniam laikui ir sumažinti priklausomybę nuo trapių tiekimo grandinių. JAV pastaraisiais metais branduolinę energetiką vertina ir kaip klimato, ir kaip nacionalinio saugumo klausimą, ypač kalbant apie strategines technologijas.

    Kas yra TRISO kuras

    TRISO yra pažangus dalelinis branduolinis kuras, kuriame kiekviena mikrodalelė padengta keliais apsauginiais sluoksniais. Tokia sandara skirta geriau sulaikyti skilimo produktus ir didinti atsparumą ekstremalioms sąlygoms, kurios svarbios tiek atokiose teritorijose, tiek kosminėje infrastruktūroje.

    Pramonėje TRISO siejamas su aukštos temperatūros reaktorių kryptimi ir mažesniais, moduliais grįstais sprendimais, kuriems reikia ilgai veikiančio kuro. Tokie sprendimai dažnai projektuojami taip, kad reaktorius galėtų dirbti kelerius metus be papildymo.

    Mikroreaktoriai ir praktiniai planai

    „Antares Nuclear“ teigia, kad ilgalaikis TRISO tiekimas yra būtinas, kad jų mikroreaktoriai iš demonstracinės fazės pereitų į diegimo etapą. Įmonė savo technologijas orientuoja į užduotis, kur reikalinga saugi, patikima ir atspari energija, įskaitant karines bei komercines programas.

    Skelbiama, kad bendrovė bus trijų R1 mikroreaktorių savininkė, rangovė ir operatorė Fort Bragg. Nurodoma, kad vieno įrenginio elektrinė galia turėtų siekti nuo 100 kWe iki 1 MWe, o konstrukcija pritaikyta ilgalaikiam veikimui tarp kuro papildymų.

    JAV tiekimo grandinės akcentas

    „Standard Nuclear“ pabrėžia turinti pramoninės TRISO gamybos pajėgumus ir sieksianti juos didinti, kad atlieptų augančią paklausą. JAV kontekste tai reiškia bandymą sukurti vietinę pažangių branduolinių technologijų tiekimo grandinę, kuri būtų mažiau pažeidžiama geopolitinių svyravimų.

    „Ilgalaikio TRISO kuro tiekimo užsitikrinimas pramoniniu mastu yra esminis žingsnis, kad mūsų mikroreaktoriai pereitų nuo demonstravimo prie diegimo“, – sakė „Antares Nuclear“ atstovai.

    „Kuriame tiekimo grandinę, kurios reikia pažangiems reaktoriams, kad jie galėtų patenkinti komercinius poreikius ir stiprinti mūsų šalies energetinį bei nacionalinį saugumą“, – sakė „Standard Nuclear“ vadovas Kurtas Terrani.