CP v2

Tag: Brent nafta

  • Anglijos bankas paliko 3,75 proc.: ką tai reiškia paskoloms, svarui ir infliacijai?

    Anglijos bankas paliko 3,75 proc.: ką tai reiškia paskoloms, svarui ir infliacijai?

    Palūkanos nepajudintos penktą kartą

    Anglijos bankas ketvirtadienį paliko bazinę palūkanų normą 3,75 proc. ir taip jos nekeičia jau penktą kartą šiais metais. Sprendimą lėmė noras įvertinti, kaip į ekonomiką persiduos mažėjanti infliacija ir išaugusi geopolitinė įtampa, galinti pakurstyti energijos kainas.

    Rinkos dalyviai tokio sprendimo iš esmės tikėjosi, nes pastaruoju metu infliacija Jungtinėje Karalystėje lėtėjo. Vis dėlto centrinis bankas pabrėžė, kad kainų stabilumas dar nėra užtikrintas, o išoriniai šokai gali greitai pakeisti situaciją.

    Komitete – ryškus nesutarimas

    Anglijos banko Pinigų politikos komitetas balsavo 6–3 palikti normą 3,75 proc. Tai rodo, kad dalis narių mato didesnę riziką, jog kainų augimas gali vėl įsibėgėti, ypač jei brangtų nafta ir dujos.

    Toks balsų pasiskirstymas signalizuoja, kad palūkanų trajektorija nėra vienareikšmė: didesnė dalis komiteto kol kas renkasi atsargą, tačiau mažuma jau dabar norėtų griežtesnės politikos. Investuotojams tai svarbu, nes net menki užuominos pokyčiai gali paveikti svaro kursą, obligacijų pajamingumus ir paskolų kainodarą.

    Infliacija lėtėja, bet tikslas dar nepasiektas

    Pagal Jungtinės Karalystės nacionalinės statistikos tarnybos duomenis, vartotojų kainų infliacija per 12 mėnesių iki birželio sumažėjo iki 2,6 proc., kai gegužę siekė 2,8 proc. Nors kritimas buvo didesnis nei prognozuota, infliacija vis dar viršija Anglijos banko 2 proc. tikslą.

    Tai reiškia, kad centrinis bankas, net ir matydamas gerėjančius rodiklius, vengia skubėti mažinti palūkanas. Ilgesnis laikotarpis virš tikslo paprastai didina riziką, kad įsitvirtins didesni kainų ir atlyginimų lūkesčiai, o tai vėliau reikalautų griežtesnių priemonių.

    Naftos šuoliai ir karas – pagrindinis nerimo šaltinis

    Anglijos banko vertinimu, atsinaujinęs konfliktas Artimuosiuose Rytuose didina neapibrėžtumą, ypač dėl energijos kainų. Naftos brangimas dažnai greitai persiduoda degalams, logistikai ir galiausiai kasdienėms prekių bei paslaugų kainoms, todėl infliacija gali vėl pakilti.

    Rinkose pastarosiomis savaitėmis buvo matomas staigus „Brent“ kainos šuolis: liepos 23 dieną ji buvo pakilusi virš maždaug 87 eurų už barelį, o ketvirtadienį laikėsi apie 79 eurus už barelį. Tokie svyravimai stiprina argumentą palaukti ir įsitikinti, kad infliacijos mažėjimas nėra laikinas.

    Ką tai reiškia gyventojams ir verslui

    Stabilios palūkanos dažniausiai reiškia, kad paskolų kainos artimiausiu metu reikšmingai nesikeis, tačiau išliks jautrios rinkos lūkesčiams. Jei investuotojai pradeda tikėti, kad palūkanos gali būti keliamos, iš karto brangsta ilgesnių terminų skolinimasis, net ir nepasikeitus oficialiai normai.

    Ekonomistai taip pat stebi naujos vyriausybės mokesčių ir išlaidų planus, nes papildomos išlaidos ar lengvatos gali didinti vidaus paklausą. Tokiu atveju infliacijos spaudimas gali išlikti didesnis, o centrinio banko erdvė švelninti politiką sumažėtų.

    „Rinka jau dabar įkainoja bent vieną palūkanų didinimą Jungtinėje Karalystėje šiais metais, o šiandien trys nariai balsavo būtent už tai“, – teigė „Quilter Cheviot“ fiksuotų pajamų tyrimų vadovas Richardas Carteris.

    Jo teigimu, net ir siekiant mažinti pragyvenimo kaštus, priemonės gali tik nežymiai pristabdyti infliaciją, todėl palūkanų kryptis išliks priklausoma nuo energijos kainų ir ekonomikos atsparumo.

  • IEA perspėja: pasaulis 2026 metais degins mažiau naftos – „Hormuzo“ sukrėtimas keičia rinką

    IEA perspėja: pasaulis 2026 metais degins mažiau naftos – „Hormuzo“ sukrėtimas keičia rinką

    Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) skelbia, kad pasaulinė naftos paklausa 2026 metais gali sumažėti maždaug 1 mln. barelių per parą. Tai būtų pirmas metinis kritimas nuo 2020 metų, kai dėl COVID-19 ribojimų smarkiai krito skrydžiai ir pramonės aktyvumas.

    Šįkart paklausos traukimąsi, pasak IEA, lemia ne pandemija, o geopolitinis sukrėtimas Persijos įlankoje ir sutrikęs eksportas per Hormuzo sąsiaurį. Agentūra pabrėžia, kad poveikis nevienodas skirtingiems regionams ir skirtingiems naftos produktams.

    Smūgis Azijos importuotojams

    IEA ankstesnė analizė didžiausius nuostolius sieja su importu priklausomomis Azijos ekonomikomis, kurioms energijos ir žaliavų logistika per Hormuzo sąsiaurį yra itin svarbi. Ypač jautrios tapo naftos chemijos žaliavos, tokios kaip nafta ir suskystintos naftos dujos, nes jų tiekimo grandinės dažnai remiasi šiuo maršrutu.

    Agentūra taip pat akcentuoja, kad paklausos kritimas iš dalies atspindi pramonės ir transporto sektorių prisitaikymą prie didesnės rizikos: įmonės mažina atsargas, peržiūri tiekimo kryptis, o dalis vartotojų pereina prie alternatyvių energijos šaltinių.

    Birželį fiksuotas trapus atšokimas

    Nors paklausos perspektyva blogėja, pasiūla birželį, pasak IEA, staigiai ūgtelėjo nuo itin žemo lygio. Pasaulinė gavyba padidėjo 4,1 mln. barelių per parą iki 98,8 mln., nes dalinis Hormuzo sąsiaurio atvėrimas leido Persijos įlankos gamintojams atnaujinti dalį sustabdytų gręžinių.

    Vis dėlto IEA nurodo, kad gavyba tebebuvo 9,4 mln. barelių per parą mažesnė nei prieš karo eskalaciją. Tuo pat metu Persijos įlankos eksportas, įskaitant dalį krovinių, perrūšiuotų aplink sąsiaurį, išaugo iki 16,1 mln. barelių per parą, kai iki konflikto regionas vidutiniškai išsiųsdavo apie 24 mln.

    IEA pažymi ir atsargų dinamikos lūžį: pasaulinės naftos atsargos pirmą kartą nuo konflikto pradžios ėmė augti. Tačiau turtingiausiose ekonomikose atsargos dar mažėjo, nes pirkėjai, vengdami rizikos, kurį laiką delsė importuoti.

    Prognozes gali perrašyti paliaubų griūtis

    IEA prognozės remiasi prielaida, kad paliaubos išsilaikys, o Hormuzo sąsiauris palaipsniui bus atveriamas. Tokiu atveju pasaulinė pasiūla šiemet, pasak agentūros, sumažėtų 3,7 mln. barelių per parą, o gavyba būtų apie 860 000 barelių per parą mažesnė nei paklausa.

    Kitais metais, jei situacija stabilizuotųsi, IEA mato pasiūlos atsigavimą iki 7,5 mln. barelių per parą, o rinka galėtų grįžti į perteklių. Agentūra priduria, kad didesnė gavyba kituose regionuose ir silpnesnė, nei anksčiau tikėtasi, paklausa teoriškai leistų perteklių atkurti dar šių metų pabaigoje ir pradėti pildyti ištuštėjusias atsargas.

    Tačiau politinė ir karinė įtampa toliau didina neapibrėžtumą. JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad paliaubos baigėsi, o laivybos srautai sąsiauryje, remiantis rinkos stebėsenos duomenimis, pastebimai sumažėjo.

    Rinkoms tai reiškia didesnį kainų nepastovumą ir rizikos premiją, net jei momentiniai kainų šuoliai vėliau ir slopsta. IEA vertinimu, būtent logistikos sutrikimai, draudimo kaštai ir tiekimo grandinių persitvarkymas trumpuoju laikotarpiu gali labiausiai veikti tiek naftos produktų kainas, tiek pramonės sąnaudas.

  • Azijos biržos šoko po rekordinio Dow, bet lustų akcijų drama tęsiasi: kas laukia toliau?

    Azijos biržos šoko po rekordinio Dow, bet lustų akcijų drama tęsiasi: kas laukia toliau?

    Azijos akcijų rinkos liepos 3 dieną daugiausia kilo, investuotojams sureagavus į dar vieną rekordinį Dow Jones Industrial Average uždarymą JAV. Vis dėlto prekybą regione toliau lydėjo įtampa dėl puslaidininkių sektoriaus, kurio akcijos pastarosiomis dienomis svyravo ypač smarkiai.

    Didžiausią šuolį demonstravo Pietų Korėjos indeksas Kospi, atšokęs daugiau nei 4 proc. po ankstesnės dienos kritimo. Tarp ryškiausių judesių buvo „Samsung Electronics“ akcijų šuolis, o atminties lustų gamintoja „SK Hynix“ taip pat fiksavo solidų augimą.

    Japonijoje Nikkei 225 pakilo apie 1 proc., jį aukštyn tempė atminties sprendimų gamintojos „Kioxia“ brangimas. Tuo pat metu dalis su lustų įranga susijusių bendrovių judėjo priešinga kryptimi, primindamos, kad sektoriuje vis dar vyksta aštri korekcija.

    Kitose regiono rinkose Honkongo Hang Seng augo apie 1,7 proc., Šanchajaus indeksas kilo maždaug 0,7 proc., o Australijos S&P/ASX 200 pridėjo apie 1,3 proc. Iš bendro vaizdo išsiskyrė Taivano birža, kur pagrindinis indeksas smuko apie 0,6 proc.

    Kas išjudino nuotaikas?

    Rinkų toną nulėmė JAV sesija: nors akcijos judėjo nevienodai, Dow indeksas pakilo apie 1,1 proc. ir pasiekė naują rekordą. Tuo metu Nasdaq smuko, nes dalis technologijų ir puslaidininkių bendrovių tęsė nuosmukį, o tai investuotojai siejo su įtampos dėl vertinimų ir pelnų lūkesčių peržiūra banga.

    Papildomu veiksniu tapo silpnesni JAV darbo rinkos duomenys, rodantys, kad naujų darbo vietų sukurta mažiau nei tikėtasi. Tokia statistika dažnai stiprina viltis, jog infliacijos spaudimas gali slopti, o JAV centrinis bankas ateityje galėtų elgtis atsargiau didindamas palūkanų normas.

    Lustų sektorius ir DI lūkesčiai

    Puslaidininkių akcijų svyravimai šią savaitę tapo vienu ryškiausių rinkų signalų, atspindinčių dvejopą investuotojų nuotaiką. Viena vertus, DI ir su juo susijusios infrastruktūros paklausa toliau laikoma vienu svarbiausių ilgalaikių augimo variklių, todėl dalis investuotojų ieško progų pirkti per korekcijas.

    Kita vertus, po spartaus ralio rinkoje daugėja jautrumo bet kokiems ženklams, kad vertinimai tapo per daug išpūsti, o pelnų augimo tempas gali neatitikti aukštų lūkesčių. Dėl to net ir teigiamos dienos neretai lydimos staigių korekcijų atskiruose varduose.

    Nafta ir Europa: santūrus fonas

    Naftos kainos taip pat judėjo aukštyn: „Brent“ rūšies nafta brango apie 1 proc., o JAV etalonas kilo kiek mažiau. Energetikos rinkoje investuotojai vertino tiek geopolitinių rizikų foną, tiek signalus apie paklausą ir infliacijos trajektoriją.

    Europoje pagrindiniai indeksai prekybos pradžioje svyravo nežymiai, dauguma jų kilo maždaug iki 0,3 proc. Tokia dinamika rodė, kad investuotojai Europoje labiau laukia aiškesnių impulsų iš JAV makroekonomikos ir technologijų sektoriaus, nei agresyviai didina riziką.

    Artimiausiomis dienomis rinkų kryptį gali lemti nauji duomenys apie infliaciją ir darbo rinką, taip pat didžiųjų technologijų ir puslaidininkių bendrovių komentarai apie DI paklausą bei investicijų ciklą. Investuotojams tai taps pagrindiniu testu, ar pastarojo meto korekcija buvo trumpalaikė, ar pereinama į ilgesnį persivertinimo etapą.

  • Lenkijoje vėl keičiasi maksimalios degalų kainos: ką žada CPN paketo pratęsimas

    Lenkijoje vėl keičiasi maksimalios degalų kainos: ką žada CPN paketo pratęsimas

    Lenkijoje pirmadienį galiojo atnaujintos maksimalios degalų kainos, o Energetikos ministerija antradienį turėjo paskelbti naujas ribas, kurios įsigalioja nuo kitos dienos. Ši tvarka taikoma laikinai, ją įvedus pagal reguliavimo paketą CPN, kuriuo siekiama riboti degalų brangimą.

    Pagal tuo metu galiojusias „lubas“, 95 markės benzino litras negalėjo kainuoti daugiau kaip apie 1,50 euro, 98 markės benzino – apie 1,63 euro, o dyzelino litras – apie 1,59 euro. Palyginti su keliomis dienomis anksčiau, maksimalios kainos buvo nežymiai sumažintos.

    Finansų ir ekonomikos ministras Andrzejus Domańskis pirmadienį teigė, kad CPN paketas greičiausiai bus pratęstas, nes rinkose fiksuojami palankesni signalai, įskaitant mažėjančią „Brent“ naftos kainą. Pasak ministro, sprendimas dėl pratęsimo vertinamas pragmatiškai, atsižvelgiant ir į biudžeto ribas.

    „Vyksta analizės, o po savaitgalio matome gana pozityvią įvykių eigą. Matome, kad šiandien krenta „Brent“ kainos, todėl tikėtina, kad tokio pratęsimo reikės“, – sakė Andrzejus Domańskis.

    Ministro aiškinimu, paketas paprastai pratęsiamas dviejų savaičių laikotarpiui, kad valdžia galėtų lanksčiai reaguoti į situaciją rinkose. Jis taip pat priminė, kad programa mokesčių mokėtojams kainuoja apie 370 000 000 eurų per mėnesį, todėl sprendimai turi būti derinami su valstybės finansinėmis galimybėmis.

    Kaip nustatomos degalų kainų „lubos“?

    Maksimali kaina apskaičiuojama pagal formulę, kuri remiasi vidutine didmenine degalų kaina šalies rinkoje ir prie jos pridedamais mokesčiais bei nustatytais priedais. Į skaičiavimą įtraukiamas akcizas, vadinamasis degalų mokestis, taip pat fiksuota mažmeninės prekybos marža – 0,30 zloto už litrą, tai yra apie 0,07 euro, ir PVM.

    Lenkijoje taip pat buvo taikomos laikinos mokestinės lengvatos degalams – mažintas PVM tarifas ir akcizas iki mažiausio leidžiamo lygio pagal Europos Sąjungos taisykles. Toks derinys, kartu su kainų „lubomis“, buvo pasirinktas kaip priemonė amortizuoti svyravimus pasaulinėse naftos rinkose ir sumažinti spaudimą vartotojų išlaidoms.

    Ką tai reiškia vairuotojams ir rinkai?

    Maksimali kaina įsigalioja nuo kitos dienos po jos paskelbimo, o prieš šventines dienas ar savaitgalius gali galioti iki artimiausios darbo dienos imtinai. Už degalų pardavimą brangiau nei leidžiama numatytos baudos, o kontrolę vykdo mokesčių administravimo institucijos.

    Pratęsus CPN paketą, vairuotojams tai reikštų didesnį kainų nuspėjamumą artimiausiomis savaitėmis, tačiau galutinis efektas priklauso nuo didmeninių kainų ir naftos rinkos krypties. Jei pasaulinės naftos kainos vėl imtų kilti, kainų „lubos“ taptų jautriu klausimu tiek degalinių pelningumui, tiek valstybės biudžetui.

  • Lenkai ir čekai masiškai pila pigesnį kurą Lenkijoje: ekonomistai paaiškino, ką rodo skaičiai

    Pigesnio kuro paieškos vėl suaktyvino vadinamąjį kuro turizmą Lenkijoje: į pasienio degalines atvyksta vairuotojai iš kaimyninių šalių. Tokį judėjimą skatina laikinos valstybės nustatytos maksimalios degalų kainos, kurios, lyginant su dalimi ES rinkų, išlieka žemesnės.

    Situaciją papildomai apnuogino ekonomistų atliktas duomenų palyginimas. Remiantis Lenkijos statistikos tarnybos GUS skelbtais rodikliais, reali degalų mažmeninė prekyba per mėnesį šoktelėjo 13,4 proc., tačiau banko klientų mokėjimų kortelėmis degalinėse dinamika reikšmingai nepasikeitė.

    „Toks skirtumas greičiausiai reiškia, kad paklausą didino įmonės arba pirkėjai iš užsienio, nes mūsų klientų atsiskaitymai kortelėmis tuo metu buvo stabilūs“, – sakė PKO BP ekonomistai.

    Šis neatitikimas vertinamas kaip signalas, jog dalis pardavimų augimo gali būti susijusi ne su vietinių gyventojų vartojimu, o su papildomu srautu iš už Lenkijos ribų. Praktikoje tai dažnai reiškia didesnį grynųjų pinigų atsiskaitymų svorį arba kuro įsigijimą įmonių kortelėmis, kurių statistika gali skirtis nuo asmeninių kortelių duomenų.

    Valstybės reguliavimas, kuriuo laikinai įvedamos maksimalios kainos, yra pristatomas kaip priemonė amortizuoti staigius kainų šuolius, kai brangsta nafta ir didmeninė produkcija. Maksimali kaina skaičiuojama pagal vidutines didmenines kainas, prie jų pridedant akcizą, kuro mokestį, pardavimo maržą ir pridėtinės vertės mokestį.

    Lenkijos valdžios atstovai taip pat leidžia suprasti, kad priemonės gali būti tęsiamos, jei rinkoje išliks įtampa ir bus matomas poreikis stabilizuoti mažmeninę kainodarą. Pasak finansų ir ekonomikos ministro Andrzejaus Domańskio, sprendimai dėl pratęsimo paprastai svarstomi trumpais intervalais, vertinant situaciją naftos rinkoje ir degalų kainų kreivę.

    Reguliavimo poveikis jaučiamas ne tik vairuotojams, bet ir biudžetui. Tarptautinėje žiniasklaidoje cituojami vertinimai rodo, kad tokia politika valstybei gali kainuoti apie 370 000 000 eurų per mėnesį, todėl didėjantis užsienio vairuotojų srautas kelia klausimų, kam realiai atitenka subsidijuojamos kainos nauda.

    Tuo pačiu degalų kainos regione išlieka jautrios geopolitikai. Bet kokie didesni sukrėtimai, kurie brangina „Brent“ naftą ir rafinuotų produktų kotiruotes, greitai persiduoda ir į mažmeninę rinką, todėl laikinos kainų „lubos“ tampa politiniu, o ne vien ekonominiu instrumentu.

  • Rinkos laukia lūžio Artimuosiuose Rytuose: į Teheraną atvyksta derybininkai, nafta brangsta

    Rinkos laukia lūžio Artimuosiuose Rytuose: į Teheraną atvyksta derybininkai, nafta brangsta

    Derybos Teherane ir rinkų nervingumas

    Finansų rinkos pastarosiomis dienomis itin jautriai reaguoja į žinias iš Artimųjų Rytų, o investuotojai vis dažniau kalba apie galimą diplomatinį lūžį. Į Teheraną atvykstant derybininkams, daugėja signalų, kad užkulisiuose ieškoma sprendimų, galinčių sumažinti įtampą regione.

    Pasak tarptautinės naujienų agentūros „Reuters“, į Iraną atvyko Kataro derybinė delegacija, siekianti prisidėti prie JAV ir Irano susitarimo paieškų. Pranešta ir apie Pakistanui svarbaus aukšto rango pareigūno vizitą, kas rodo platesnį regioninių žaidėjų įsitraukimą.

    Naftos kaina virš 100 dolerių

    Rinkų nuotaikas ypač veikia naftos kainos: „Brent“ rūšies nafta prekybos metu trumpam peržengė 100 JAV dolerių ribą, o tai yra apie 92 eurai už barelį. Tokie šuoliai rodo, kad dalis dalyvių įskaičiuoja tiek eskalacijos, tiek galimo kompromiso scenarijus.

    „Brent“ kainų dinamika dažnai tampa greitu geopolitinės rizikos termometru: sutrikus tiekimui ar išaugus grėsmei transporto maršrutams, nafta brangsta beveik iš karto. Tuo pačiu, bet kokia patikima pažanga derybose paprastai mažina rizikos priedą ir slopina kainų kilimą.

    „Kalbos apie parengtą JAV ir Irano susitarimo juodraštį nėra teisingos, tačiau rinkos vis dar tikisi kompromiso ir nori išvengti tolesnės eskalacijos“, – sakė rinkų analitikas Marek Rogalski.

    Akcijos, obligacijos ir lūkesčiai dėl palūkanų

    Akcijų rinkose matomas atsargus optimizmas: JAV biržose nuotaikas palaiko su dirbtinis intelektas susijusios bendrovės, o Europos indeksai taip pat laikosi gana tvirtai. Investuotojai vertina, kad bet koks konflikto švelnėjimas galėtų sumažinti neapibrėžtumą ir grąžinti kapitalą į rizikingesnes turto klases.

    Tuo pat metu obligacijų rinkose išlieka padidėjusios pajamingumų reikšmės, o tai signalizuoja, kad pinigų kaina ir infliacijos rizika vis dar yra svarbios temos. Rinkos dalyviai laukia aiškesnių ženklų, ar geopolitinė įtampa nesukels naujo energijos kainų bangavimo, kuris vėl maitintų infliaciją.

    Valiutų rinkose, remiantis publikacijoje minėtais kursais, Lenkijos zlotas išliko stabilus, o investuotojai, artėjant savaitgaliui, paprastai išlieka atsargesni. Tokiais laikotarpiais net ir menkesnės žinios apie galimą eskalaciją gali išprovokuoti staigesnius judesius, ypač energetikos ir gynybos sektorių akcijose.

    Rinkoms svarbu ne tik pats derybų faktas, bet ir tai, ar jis virsta apčiuopiamais sprendimais dėl saugumo regione ir energijos tiekimo grandinių. Kol kas vyrauja laukimo režimas, o naftos kainos ir geopolitinės antraštės išlieka pagrindiniais trumpalaikės krypties veiksniais.

  • Irano lyderio dekretas grąžino nerimą rinkoms: Brent nafta brango, Europos biržos smuko

    Irano lyderio dekretas grąžino nerimą rinkoms: Brent nafta brango, Europos biržos smuko

    Kas sukėlė naują įtampą?

    Ketvirtadienį finansų rinkose vėl išaugo rizikos vengimas: smuko Europos akcijų indeksai, o JAV ateities sandoriai judėjo žemyn. Tuo pat metu brango nafta, investuotojams reaguojant į signalus iš Irano dėl branduolinės programos ir įtemptą geopolitinį foną.

    Rinkų nuotaikas pakeitė žinia, kad Irano aukščiausiasis lyderis, anot tarptautinės žiniasklaidos, nepritaria idėjai atsisakyti sukauptų praturtinto urano atsargų. Tokia pozicija, vertinama kaip kietesnė derybinė laikysena, silpnina lūkesčius dėl greitesnės deeskalacijos.

    Nafta brango, akcijos traukėsi

    Brent rūšies naftos kaina per dieną šoktelėjo maždaug 2 proc. ir priartėjo prie 100 eurų už barelį ribos. Naftos brangimas paprastai didina infliacijos riziką ir kelia spaudimą įmonėms, kurių sąnaudos jautrios energijos kainoms, todėl rinkose dažnai pasireiškia platesnis išpardavimas.

    Investuotojai taip pat stebėjo prieštaringus signalus iš JAV dėl tolesnių veiksmų Irano atžvilgiu. Neapibrėžtumas, ar bus tęsiamas spaudimas ir ar galimos naujos karinės priemonės, paprastai didina vadinamąją geopolitinę rizikos premiją, ypač energetikos žaliavose.

    Kodėl reakcija tokia aštri?

    Branduolinis klausimas laikomas vienu esminių derybų mazgų: nuo jo priklauso sankcijų režimo trajektorija, regiono saugumo situacija ir naftos pasiūlos perspektyvos. Rinkos pastaruoju metu buvo linkusios tikėtis pozityvesnio scenarijaus, todėl bet koks griežtesnis pareiškimas greitai atšaldo optimizmą.

    Prie to prisideda ir platesnis kontekstas: po ankstesnių staigių nuotaikų svyravimų investuotojai vis atsargiau vertina vien antraštes apie galimus susitarimus. Dėl to kainų judesiai tampa labiau priklausomi nuo naujų patvirtintų signalų, o ne nuo prielaidų.

    „Šį kartą įsitikinimo mažiau: abiejų pusių retorika išlieka karinga, o rinkos nenoriai seka optimistinėmis antraštėmis po ankstesnių nusivylimų“, – sakė ING valiutų strategas Francesco Pesole.

    Didėjant naftos kainai, dalis rinkos dalyvių perskaičiuoja ir palūkanų normų bei infliacijos scenarijus. Tai atsispindi ir obligacijų rinkoje: JAV 10 metų obligacijų pajamingumas kilo iki maždaug 4,6 proc., rodydamas, kad investuotojai reikalauja didesnės grąžos už ilgalaikę riziką.

  • Degalų kainos Lietuvoje krito: dyzelinas vidutiniškai 1,983 euro, benzinas – 1,803 euro už litrą

    Degalų kainos Lietuvoje krito: dyzelinas vidutiniškai 1,983 euro, benzinas – 1,803 euro už litrą

    Penktadienio rytą Lietuvoje fiksuojamas degalų kainų kritimas, lyginant su ketvirtadieniu. Lietuvos energetikos agentūros (LEA) duomenimis, vidutinės benzino, dyzelino ir suskystintų naftos dujų (SND) kainos sumažėjo atitinkamai 1,3 proc., 1,7 proc. ir 0,2 proc.

    Didžiausias pokytis matomas dyzelino segmente: vidutinė kaina nukrito iki 1,983 euro už litrą, kai ketvirtadienį siekė 2,018 euro už litrą. Degalinėse dyzelinas penktadienio rytą kainavo nuo 1,85 iki 2,13 euro už litrą.

    Benzino vidutinė kaina sumažėjo iki 1,803 euro už litrą, ketvirtadienį ji buvo 1,826 euro už litrą. LEA skaičiuoja, kad benzino kainų amplitudė degalinėse siekė nuo 1,679 iki 1,999 euro už litrą.

    SND kainos pokytis buvo nuosaikesnis: vidutinė kaina siekė 0,911 euro už litrą, palyginti su 0,913 euro už litrą ketvirtadienį. Degalinėse SND penktadienio rytą kainavo nuo 0,79 iki 0,999 euro už litrą.

    Kas vyko didmeninėje rinkoje?

    LEA nurodo, kad gegužės 7 dieną didmeninė benzino kaina Lietuvoje buvo 1,67 euro už litrą, o dyzelino didmeninė kaina siekė 1,81 euro už litrą. Palyginti su gegužės 6 diena, didmeninės kainos mažėjo atitinkamai 0,02 ir 0,03 euro už litrą.

    Toks pokytis dažnai tampa vienu iš signalų, kad mažėjimas gali persikelti ir į mažmeninę rinką, nors galutinei degalinės kainai įtaką daro ir atsargų įsigijimo momentas, konkurencija konkrečiame regione bei logistikos kaštai. Dėl to skirtingose vietovėse kainos gali skirtis reikšmingai net ir tą pačią dieną.

    Naftos kaina ir jos įtaka

    Agentūra taip pat pateikia orientyrą pasaulinėje rinkoje: gegužės 7 dieną „Brent“ naftos kaina siekė 101,06 JAV dolerio už barelį. Perskaičiavus pagal apytikslį 0,92 euro už JAV dolerį kursą, tai sudaro apie 93 eurus už barelį.

    „Brent“ kainos svyravimai paprastai veikia degalų kainodarą su tam tikru laiko vėlavimu, tačiau ne visada vienodai, nes galutinę kainą lemia ir perdirbimo maržos, sezoninė paklausa bei regioniniai tiekimo grandinių sutrikimai. Todėl vienos dienos naftos pokytis nebūtinai iš karto atsispindi degalinėse.

    Atnaujinta LEA stebėsenos platforma

    LEA primena, kad degalų kainų informaciją agentūrai teikia pačios degalais prekiaujančios įmonės, o už jos tikslumą atsako duomenis pateikusios įmonės. Gegužės 7 dieną kainas pateikė 77 įmonės, valdančios 766 degalines.

    Siekiant didinti duomenų prieinamumą, LEA atnaujino interaktyvią degalų kainų stebėsenos platformą. Joje kainų pasiskirstymas atvaizduojamas interaktyviuose žemėlapiuose ne tik dyzelinui, bet ir 95 markės benzinui bei SND, taip pat atsirado galimybė patogiau sekti kainų tendencijas pasirinktame laikotarpyje.

  • Anglijos bankas paliko palūkanas, bet Irano karas įkaitino naftą: ką tai reiškia kainoms?

    Anglijos bankas paliko palūkanas, bet Irano karas įkaitino naftą: ką tai reiškia kainoms?

    Anglijos bankas balandžio 30 dieną nusprendė nepakeisti bazinių palūkanų ir paliko jas 3,75 proc., nes rinkas sukrėtė Irano karo pasekmės ir išaugusios energijos kainos. Sprendimas buvo plačiai prognozuotas, tačiau kontekstas pasikeitė iš esmės: pavasarį investuotojai dar tikėjosi artėjančio palūkanų mažinimo ciklo.

    Didžiausią įtaką nuotaikoms padarė rizika dėl Hormūzo sąsiaurio, per kurį įprastai gabenama reikšminga pasaulinės naftos dalis. Dėl karo sukeltų trikdžių ir neapibrėžtumo naftos kainos šoktelėjo į aukščiausią lygį per kelerius metus, o tai greitai persiduoda ir į degalų, ir į platesnį prekių bei paslaugų krepšelį.

    Brent rūšies nafta prekybos metu buvo pakilusi virš maždaug 108 eurų už barelį ribos, nes dalis rinkos dalyvių ėmė vertinti scenarijų, kad transporto koridorius gali būti sutrikdytas ilgesniam laikui. Tai reikštų brangesnį žaliavų gabenimą, didesnes įmonių sąnaudas ir lėtesnį infliacijos grįžimą prie centrinių bankų tikslų.

    Infliacijos rizika vėl išaugo

    Jungtinėje Karalystėje infliacija kovą pasiekė 3,3 proc. ir pakilo į trijų mėnesių aukštumas, o vienas ryškiausių veiksnių buvo degalų brangimas po karo pradžios. Energija dažnai tampa grandinine reakcija: brangstant degalams ir elektrai, kyla logistikos, gamybos ir paslaugų kainos, o tai ilgiau palaiko aukštesnę bendrą infliaciją.

    Dėl to pinigų politikos formuotojai atsidūrė sudėtingoje padėtyje: per anksti mažinant palūkanas būtų rizikuojama pakurstytomis infliacijos lūkesčiais, o per ilgai išlaikant aukštas palūkanas gali būti slopinamas augimas. Rinkos taip pat stebi, ar infliacijos spaudimas taps laikinas, ar įsitvirtins per atlyginimų ir paslaugų kainų kanalus.

    Ką gali signalizuoti centrinis bankas

    Anglijos banko devynių narių Monetarinės politikos komitetas, tikėtina, daugiausia balsavo už palūkanų palikimą nepakeistų, nors dalis narių galėjo svarstyti ir nedidelį didinimą kaip prevenciją. Tokie nesutarimai paprastai rodo, kad bankas nori išlaikyti lankstumą ir prireikus reaguoti griežčiau.

    Ne mažiau svarbios nei pats sprendimas yra ketvirtinės ekonominės prognozės ir banko vadovo Andrew Bailey spaudos konferencija. Prognozėse dažnai atsispindi atnaujinti vertinimai, kaip energijos šokas paveiks infliaciją, vartojimą ir investicijas, o tai gali koreguoti rinkos lūkesčius dėl būsimų palūkanų trajektorijų.

    Kaip tai gali paliesti gyventojus

    Jeigu naftos ir energijos kainos išliks aukštos, namų ūkiams tai pirmiausia reikš brangesnius degalus ir didesnę dalį biudžeto kasdienėms išlaidoms. Verslui tai gali reikšti augančias gamybos ir transporto sąnaudas bei spaudimą kelti kainas, ypač sektoriuose, kuriuose energija sudaro didelę savikainos dalį.

    Tuo pačiu aukštesnės palūkanos ilgiau išlaiko brangesnį skolinimąsi, o tai svarbu būsto paskolų turėtojams ir įmonėms, planuojančioms investicijas. Jungtinės Karalystės iždo vadovė Rachel Reeves yra sakiusi, kad prireikus būtų svarstoma parama namų ūkiams ir verslui, tačiau realūs sprendimai priklausys nuo to, kaip ilgai tęsis sukrėtimas energijos rinkose.

    Artimiausiais mėnesiais investuotojai stebės du dalykus: ar energijos šokas persiduos į bazinę infliaciją ir ar centriniai bankai pradės kalbėti apie ilgesnį aukštų palūkanų laikotarpį. Kol rizikos dėl tiekimo grandinių ir geopolitikos išlieka didelės, palūkanų mažinimo scenarijus gali būti atidėtas, o kainų spaudimas – atsinaujinti.

  • „Citi“ vadovė įspėja: nafta jau virš 100, o karas gali pakeisti viską – recesija dar neatšaukta

    „Citi“ vadovė įspėja: nafta jau virš 100, o karas gali pakeisti viską – recesija dar neatšaukta

    „Citi“ Jungtinės Karalystės vadovė Tiina Lee teigia, kad pasaulio ekonomikos augimas 2026 metais išlieka atsparesnis, nei daugelis prognozavo, todėl recesija šiuo metu nėra bazinis scenarijus. Pasak jos, finansų rinkos kol kas veikia tvarkingai net ir didėjant geopolitinei įtampai.

    Vis dėlto didžiausias trumpalaikis rizikos veiksnys – energijos kainos. Konfliktui Artimuosiuose Rytuose užsitęsus, „Brent“ rūšies naftos kaina rinkose perkopė 100 JAV dolerių ribą už barelį, o tai reiškia akivaizdų spaudimą infliacijai ir įmonių sąnaudoms.

    Nafta ir infliacija: ką tai reiškia

    Analitikai dažnai pabrėžia, kad staigus naftos brangimas tiesiogiai didina transporto, gamybos ir šildymo kaštus, o tai gali sulėtinti vartojimą. Centriniai bankai tokiose situacijose susiduria su dilema: ar labiau saugoti augimą, ar griežčiau valdyti infliaciją.

    T. Lee akcentavo, kad ilgesnis ir gilesnis konfliktas būtų kitoks scenarijus rinkoms. Jei įtampa išsilaikytų ilgą laiką, naftos kaina, jos vertinimu, galėtų priartėti prie 110–140 eurų už barelį lygio, priklausomai nuo tiekimo trikdžių masto.

    JAV ekonomika ir DI efektas

    Pasak „Citi“ atstovės, ryškiausias atsparumo pavyzdys išlieka JAV, kur augimą palaiko investicijos ir darbo rinka. Ji nurodė, kad technologijų banga, ypač DI sprendimų diegimas, skatina naują produktyvumo ir kapitalo investicijų ciklą.

    Banko vertinimu, šiuo metu bręsta galimybės duomenų infrastruktūros, energijos ir skaitmenizacijos srityse. Tokios kryptys, kaip duomenų centrai, elektros tinklų atnaujinimas ir didesnis efektyvumas pramonėje, tampa strateginėmis ne tik technologijų bendrovėms, bet ir tradiciniam verslui.

    Sandoriai suaktyvėjo, bet rizikos liko

    T. Lee taip pat atkreipė dėmesį į suaktyvėjusią įmonių susijungimų ir įsigijimų rinką. Pasak jos, vadovai, su kuriais kalbasi bankas, išlieka optimistiški dėl augimo galimybių, o strategiškai pagrįsti sandoriai vyksta net ir neapibrėžtoje aplinkoje.

    Kartu ji pabrėžė, kad rizikos neišnyko: geopolitika, energijos kainos ir prekybos santykių įtampa gali greitai pakeisti investuotojų nuotaikas. Štai kodėl, nors recesija nėra pagrindinis scenarijus, ji vis dar išlieka reali alternatyva, jei šokai užsitęstų.